Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-07-07][nuasmeninta nutartis byloje][2K-372-942-2015].docx
Bylos nr.: 2K-372-942/2015
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
DK "PZU Lietuva" 110057869 civilinis atsakovas baudž. byloje
Kategorijos:
25. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
25.4. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ( BK 281 str. 1d.)
1. BAUDŽIAMOJI TEISĖ
1.1. Bendroji dalis
1.1.7. Bausmė (BK VII skyrius)
1.1.7.2. Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42 str., 44-51 str.)
1.1.7.2.4. Bauda ( BK 47 str.)
1.1.8. Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
1.1.8.6. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str.)
1.1.8.6.2. Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.1.9. Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas (BK IX skyrius)
1.1.9.2. Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
1.2. Specialioji dalis
1.2.25. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
1.2.25.4. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
1.2.25.4.1. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
2 BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
2.1. Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
2.1.15. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas
2.1.15.3. Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas
2.1.15.3.2. Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
2.3. Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
2.3.4. Įrodymų tyrimas (BPK XXI skyrius)
2.3.4.3. Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str. ir 291 str.)
2.3.6. Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
2.3.6.4. Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
2.3.6.4.5. Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
2.4. Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
2.4.2. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos (BPK 320 str.)

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-372-942/2015

Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00007-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.4.1;

2.1.15.3.2 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. liepos 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,

nuteistojo R. M. gynėjai advokatei Ritai Roščenkovienei,

UAB draudimo kompanija X. įgaliotai atstovei Anai Dzekevič,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Z. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt, t. y. 1129 Eur) dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta vienu trečdaliu, ir galutinė bausmė paskirta 20 MGL (2600 Lt, t. y. 753 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vienerius metus naudotis specialia teise, t. y. vairuoti kelių transporto priemones.

Nukentėjusiojo V. Z. civilinio ieškinio dalis dėl 209,05 Lt (60,55 Eur) turtinei žalai atlyginti nutraukta.UAB draudimo kompanijaX. priteista nukentėjusiajam V. Z. 1000 Lt (289 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 8 d. nutartimi atmestas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Z. apeliacinis skundas.

 

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Aurelijaus Gutausko pranešimą, prokuroro, prašiusio skundo netenkinti, nuteistojo gynėjos, prašiusios skundą atmesti, paaiškinimų,

 

n u s t a t ė :

 

R. M. nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio 4 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) bei vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Opel Tigra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 37 ir 133 punktų reikalavimus, t. y. vairavo automobilį neturėdamas šios teisės, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio prieš pėsčiųjų perėją ir nesustojo praleisti per pėsčiųjų perėją einančio pėsčiojo V. Z. ir taip jį kliudė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu V. Z. nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžių.

Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. Z. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtos bausmės bei priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžių, nes teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK pažeidimus. Nukentėjusysis prašo nuteistajam R. M. skirti griežtesnę bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę 37,5 MGL (1412 Eur) dydžio baudą, ją pagal BK 641 straipsnį sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 25 MGL (941 Eur) dydžio baudą, bei uždrausti vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus šešis mėnesius. Taip pat kasatorius prašo visiškai tenkinti jo pareikštą 6738 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir jam priteisti iš UAB draudimo kompanija X. likusius nesumokėtus 3262 Eur bei nuteistojo R. M. 1738 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kasatorius nesutinka su teismo sprendimu pripažinti nuteistojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe šio prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skunde aptardamas bylos duomenis (policijos pareigūnės 2014 m. sausio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją; nuteistojo R. M. ir liudytojų V. B., E. La., A. L. parodymus), kasatorius teigia, kad eismo įvykio kaltininkas savo kaltę pripažino ne savo noru, o tik dėl surinktų byloje duomenų visumos, o jo gailėjimasis yra tik deklaratyvus ir nenuoširdus. Juolab kad nuteistojo parodymai, jog nukentėjusysis staiga išbėgo į važiuojamąją dalį ne pėsčiųjų perėjoje, taip pat paneigia kaltės pripažinimą.

Nukentėjusysis nesutinka ir su nuteistajam paskirtu bausmės dydžiu, kuris, anot kasatoriaus, turi būti padidintas iki bausmės vidurkio. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskirta bauda, kurios dydis buvo sumažintas R. M. prisipažinus padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailintis dėl savo veiksmų, neatitinka tikrovės. Kasatoriaus nuomone, teismas, darydamas tokią išvadą, toleruoja ir skatina melagingų parodymų davimą.

Kasatorius nurodo jam padarytus sužalojimus, dėl šių sužalojimų paskirto gydymo režimą, kur ir kiek laiko buvo gydomas, aptaria neturinės žalos sąvoką, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje (McMichael prieš Jungtinę Karalystę, Papamichalopous prieš Graikiją, Olsson prieš Švediją, Lopez Ostrava prieš Ispaniją ir kt.), ir teigia, kad dėl neteisėtų R. M. veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 23 264 Lt (6738 Eur). Kartu nukentėjusysis pažymi, kad patirtų sužalojimų liekamieji reiškiniai yra jaučiami iki šiol.

Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu galiojo automobilio savininkės G. D. su UAB draudimo kompanija X. sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta automobilio „Opel Tigra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojo civilinė atsakomybė. Aptardamas CK 6.270 straipsnio 1 dalies, 6.249 straipsnio, 6.250 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo) 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, kasatorius teigia, kad jam padarytą turtinę ir neturtinės žalos dalį, neviršijančią įstatyme nurodytos draudimo sumos, t. y. iki 5000 Eur (17 264 Lt), turi atlyginti minėta draudimo bendrovė, o neturtinę žalą, viršijančią šią sumą, turi atlyginti eismo įvykio kaltininkas R. M.. Dėl to nukentėjusysis teigia, kad UAB draudimo kompanija X. turi jam atlyginti neturtinės žalos dalį – 17 264 Lt (5000 Eur), o nuteistasis R. M. turi atlyginti likusią neturtinės žalos dalį – 6000 Lt (1738 Eur). Anot kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis R. M. vairavo automobilį neturėdamas tokios teisės; nukentėjusysis dar iki šiol jaučia sužalojimo padarinius ir dėl to yra prarastos galimybės vasarą (mokslo metų atostogų metu) dirbti sezoninį darbą ir užsidirbti; dėl to patirtus papildomus dvasinius išgyvenimus.

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, skirtas draudikams įsivertinti riziką ir neturinčioms jokios reikšmės eismo įvykio kaltininkams. Be to, šis teismas rėmėsi nebeaktualia 2009–2010 m. teismų praktika dėl priteistinų neturtinės žalos atlyginti dydžių, nes nuo 2014 m. priteisiamos jau didesnės sumos. Kartu kasatorius pažymi, kad, priešingai nei nurodoma apeliacinės instancijos teismo nutartyje, byloje yra pateikti VšĮ (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centro duomenys, patvirtinantys, jog jis praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po eismo įvykio dar buvo gydomas, t. y. apie jo patiriamus eismo įvykio metu padarytų sužalojimų liekamuosius reiškinius. Apibendrindamas kasatorius teigia, kad, atsižvelgiant į jam paskirto gydymo pobūdį ir trukmę, padarytų sužalojimų liekamuosius reiškinius ir prarastas galimybes užsidirbti, jam priteista suma (7000 Lt) neturtinei žalai atlyginti negali būti laikoma adekvačia.

   

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Z. kasacinis skundas netenkintinas.

 

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 54 straipsnio nuostatų taikymo

 

Kasaciniame skunde nukentėjusysis V. Z. skundžia tai, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminius BPK pažeidimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasatorius savo kasaciniame skunde konkrečiai nenurodo, kokius esminius BPK pažeidimus padarė abiejų instancijų teismai.

Kasaciniame skunde kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir atskleidžia jo pažiūrų bei dorovinių nuostatų nepastovumą. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir yra bent vienas iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479/2014, 2K-88-942/2015).

Norint konstatuoti minėtą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti dar ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą ir susiformavusią teismų praktiką, be prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, reikalaujama ir aktyvios pagalbos ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui išaiškinant nusikaltimą, o vien prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas (arba jeigu kaltininkas prisipažino kaltu ir neklaidino teisėsaugos institucijų, tačiau aktyviais veiksmais joms nepadėjo išaiškinti nusikaltimo), dar nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88/2008).

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri konstatuojama nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2013).

Kaip teisingai pastebi kasatorius, šioje baudžiamojoje byloje R. M. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Tačiau bylą pradėjus nagrinėti Šiaulių apylinkės teisme, teisiamojo posėdžio metu R. M. kaltę pripažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiojo, gailėjosi dėl įvykio ir davė parodymus (T. 2, b. l. 67–68).  Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 273 straipsnio 1 dalis), nekvietė liudytojų į kitą teismo posėdį, nes R. M. kaltę pripažino visiškai ir abejonių dėl jo kaltės nekilo (T. 2, b. l. 95–96). Todėl visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs R. M. parodymus (viso proceso metu jis vienodai pasakojo apie įvykio aplinkybes taip, kaip jis suprato), taip pat nukentėjusiojo V. Z., liudytojų parodymus (liudytojos V. B., E. L. patvirtino, kad vairuotojas po įvykio pribėgo prie nukentėjusiojo, pats iškvietė jam pagalbą) bei kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teisingai konstatavo, kad R. M. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos lengvina jo baudžiamąją atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kasaciniame skunde V. Z. taip pat nesutinka su R. M. paskirta, kasatoriaus manymu, neteisinga – per švelnia bausme.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta bausmės paskirtis, o šios dalies 5 punkte pabrėžta, kad ji turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendra­s visų teisės šakų pagrindinis orientyras, teisės esmė, o skiriant bausmes, jis įgauna specifinių ypatumų, kuriuos lemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individuali­zuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus. Taigi, skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2014).

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, taip pat priverčiamąsias medicinos priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Be to, ir baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones), būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Taigi, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, šiuo atveju turima galvoje visų pirma padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. M. bausmę, atsižvelgė į jo asmenybę (anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs; nusikalto būdamas baustas administracine tvarka už analogiškų KET taisyklių pažeidimus; nedirba, tačiau mokosi suaugusiųjų mokykloje; (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad dėl R. M. elgesio pareiškimų nėra gauta), nustatytą jo atsakomybę vieną lengvinančią aplinkybę ir nenustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį (padarė netyčinį, nesunkų nusikaltimą), kitas reikšmingas teisingos bausmės paskyrimui aplinkybes ir pagrįstai nustatė bausmės rūšį, nurodytą BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bei jos dydį, atitinkantį BK 47 straipsnio 2 dalyje, 3 dalies 2 punkte nustatytus baudos dydžius. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir BK 641 straipsnio nuostatas. Kartu pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, jog R. M. nusikalstamą veiką padarė pažeisdamas KET nuostatas, ankščiau baustas administracine tvarka už analogiškus KET pažeidimus, todėl kartu su bausme teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsniu, paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Pažymėtina, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Kolegija pažymi, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Taigi, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos taikytos tinkamai ir nuteistajam R. M. paskirta teisinga bausmė.

 

Dėl neturtinės žalos atlyginimo 

 

Kasaciniu skundu nukentėjusysis V. Z. skundžia jam priteistąUAB draudimo kompanija X. 7000 Lt neturtinės žalos dydį, kuris, anot kasatoriaus, yra neadekvatus eismo įvykio metu jo patirtam sveikatos sutrikdymui. Kasatorius mano, kad jam turi būti priteista iš šio civilinio atsakovo likę nesumokėti 3262 Eur ir iš nuteistojo R. M. 1738 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas klausimus dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje, ar nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam (arba už šio veikas materialiai atsakingiems asmenims) civilinį ieškinį. Toks ieškinys pareiškiamas paduodant jį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnio 1 dalis). Civilinis ieškinys nagrinėjamas ir išsprendžiamas priimant nuosprendį (BPK 113, 115 straipsniai).

Tuo atveju, kai dėl kaltininko (nuteistojo) padarytos nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo patiria neturtinę žalą, jos dydis nustatomas vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tokie kriterijai yra: žalos dydis ir jos pasekmės, ją padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576/2014).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. Z. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civiliniam atsakovui UAB drausimo kompanija X. ieškinį, prašydamas priteisti 209,05 Lt turtinei ir 17 264 Lt (5000 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Iš bylos medžiagos matyti, kad dar ikiteisminio tyrimo metu (2014 m. birželio 12 d.) civilinis atsakovas UAB draudimo kompanija X. į nukentėjusiojo sąskaitą banke pervedė 6000 Lt neturtinei ir 205,87 Lt turtinei žalai atlyginti (T. 2, b. l. 86–89, 92). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nukentėjusysis pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš civilinio atsakovo UAB draudimo kompanijaX.“ 209,05 Lt turtinei ir 17 264 Lt (5000 Eur) neturtinei žalai atlyginti, o iš nuteistojo R. M. 6000 Lt (1738 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Kito teismo posėdžio metu nukentėjusysis dar kartą patikslino savo reikalavimą, nurodydamas, kad prašo priteisti iš viso 23 264 Lt (6738 Eur) (iš civilinio atsakovo UAB draudimo kompanija X.17 264 Lt (5000 Eur) ir eismo įvykio kaltininko R. M. – 6000 Lt (1738 Eur)) neturtinei žalai atlyginti ir pretenzijų dėl turtinės žalos neturi (T. 2, b. l. 66–71).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiojo patirtą nesunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimų pasekmes, t. y. kad nenustatyta sunkių liekamųjų reiškinių, dėl minėto sveikatos sutrikdymo patirtus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus (fizinį skausmą, stresą, baimę, dėl gydymo prarastą galimybę vasaros metu dirbti ar užsiimti individualia veikla), taip pat į tai, kad nukentėjusysis toliau mokosi ir groja muzikos instrumentu, įvertinęs, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių kaltinamasis nesiekė, paties nukentėjusiojo neatsargus elgesys taip pat susijęs priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu, siekdamas nukentėjusiojo ir eismo įvykio kaltininko interesų pusiausvyros ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, V. Z. padarytą neturtinę žalą įvertino 7000 Lt, ją priteisiant iš civilinio atsakovo UAB draudimo kompanija X.. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes dėl jau atlygintos turtinės ir neturtinės žalos, t. y. kad civilinis atsakovas visą turtinę žalą ir didžiąją dalį (6000 Lt) iš teismo nustatytos neturtinės žalos jau yra sumokėjęs nukentėjusiajam, kasatoriui iš civilinio atsakovo priteisė tik likusius nesumokėtus 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 281 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme, t. y. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, neturtinės žalos nustatymo, įvertinimo bei atlyginimo kriterijus. Dėl šių motyvų apeliacinės instancijos teismas vertino, kad pirmosios instancijos teismas minėtas įstatymo nuostatas pritaikė tinkamai.

Kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo ir vertinimo dalykas, tačiau teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškos kategorijos bylose priteisiamas sumas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Pavyzdžiui, iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti buvo priteista ir 2250 Lt, ir 6000 Lt, ir 8000 Lt, ir 10 000 Lt (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015 ir kt.). Kolegijos vertinimu, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes nukentėjusiajam V. Z. priteistos neturtinės žalos dydis (7000 Lt), priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, atitinka suformuotą teismų praktiką. Kartu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir skundžiamoje nutartyje nurodė, kad šios įstatymo nuostatos nustato maksimalius galimus mokėtinų sumų dydžius ir kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinami nukentėjusiojo patirti sužalojimai, jų sunkumas, dydis, padarytos žalos pasekmės ir kokio dydžio neturtinė žala yra pagrįsta bei tinkama konkrečiam nukentėjusiajam.

Esant tokioms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, teisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgdami į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, todėl įstatymo taikymo aspektu šie klausimai išspręsti nepažeidžiant įstatymų, reguliuojančių žalos atlyginimo santykius.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Atmesti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Z. kasacinį skundą. 

 

 

Teisėjai                                                                                                                              Eligijus Gladutis  

 

 

                                                                                                                                            Vytautas Piesliakas

 

 

Aurelijus Gutauskas

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 67 str. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys
  • BPK
  • CK
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
  • 2K-49/2014
  • 2K-88/2008
  • 2K-68/2013
  • BK 273 str. Neteisėtas miško kirtimas ar pelkių naikinimas
  • BK 41 str. Bausmė ir jos paskirtis
  • 2K-432/2014
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • 2K-7-576/2006
  • 2K-P-549/2007
  • BPK 112 str. Civilinio ieškinio pareiškimas
  • 2K-576/2014
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala