Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-287-2009].doc
Bylos nr.: 3K-3-287/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                                                                       Civilinė byla Nr. 3K-3-287/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

22.3.2; 42.11.1  (S)

 

 




 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. birželio 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Gintaro Kryževičiaus ir Egidijaus Baranausko (pranešėjas),   

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. S. ieškinį atsakovui I. R. dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu bei nuosavybės teisės į akcijas pripažinimo; trečiasis asmuo – UAB „Delight Baltic“.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

 

2005 m. rugsėjo 1 d. ieškovas su atsakovu sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią  pardavėjas I.R. įsipareigojo perduoti daiktus, apibrėžtus rūšiniais požymiais – 320 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Detelija“ (dabar – UAB „„Delight Baltic“) 100 litų nominalios vertės akcijų – pirkėjo N.S. nuosavybėn, o pastarasis įsipareigojo priimti šiuos daiktus ir sumokėti už juos šalių sutartą pirkimo kainą. Nuo sutarties sudarymo ieškovas naudojosi akcininko turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis. 2008 metų kovo mėnesį ieškovas gavo kito UAB „Delight Baltic“ akcininko – atsakovo I. R. pranešimą, kad šis atsisako 2005 m. rugsėjo 1 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, nes jam nebuvo sumokėta sutartyje nustatyta akcijų kaina (32 000 Lt). Pranešimą dėl sutarties nutraukimo ieškovas gavo netrukus po to, kai pagal savo prašymą buvo atleistas iš bendrovės direktoriaus pareigų. Ieškovas prašė atsakovo leisti šią kainą sumokėti po pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo, tačiau atsakovas su tuo nesutiko. Ieškovas, gavęs atsakovo pranešimą apie sutarties nutraukimą, pervedė į advokato depozitinę sąskaitą 32 000 Lt, tačiau atsakovas atsisakė juos priimti.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti neteisėtu ir niekiniu atsakovo pranešimą dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties atsisakymo, pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į 320 UAB „Delight Baltic“ 100 Lt nominalios vertės akcijų nuo 2005 m. rugsėjo 1 d., konstatuojant, kad nuosavybės teisė nebuvo prarasta, bei įpareigoti UAB „Delight Baltic“ direktorių - atsakovą, padaryti atitinkamus įrašus akcininkų registravimo knygoje ir išduoti tai patvirtinantį dokumentą – akcijų sertifikatą. Ieškovo teigimu, pagal 2005 m. rugsėjo 1 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį jis nuosavybės teise įgijo 320 vienetų UAB „Delight Baltic“ akcijų. Ieškovo nuomone, akcijų kainos nesumokėjimas buvo tik pretekstas nutraukti sutartinius santykius su ieškovu ir nušalinti jį nuo verslo, į kurį ieškovas investavo daug savo asmeninių lėšų ir laiko. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodydamas, kad niekada nesudarė sąlygų ieškovui manyti, kad jis gali neatsiskaityti pagal ginčo sutartį. Atsakovas akcijų pirkimo-pardavimo sutartį nutraukė, vadovaudamasis CK 6.345 straipsnio 1 dalimi, ir akcijų kainos nesumokėjimas buvo esminė tokio veiksmo priežastis.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

 

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį patenkino - pripažino atsakovo pranešimą apie akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, pripažino ieškovui N.S. nuosavybės teisę į 320 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Delight Baltic“ akcijų nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. ir įpareigojo UAB „Delight Baltic“ padaryti atitinkamus įrašus UAB „Delight Baltic“ asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Teismas padarė išvadą, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai pirkimo-pardavimo santykiai, kylantys iš šalių sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, todėl jos vykdymui bei nutraukimui taikytinos CK sutarčių vykdymo bei nutraukimo taisyklės. Įvertinęs atsakovo pranešimą dėl UAB „Delight Baltic“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties atsisakymo, teismas pažymėjo, jog pagal savo esmę bei sukeliamas teisines pasekmes šis pranešimas laikytinas vienašaliu pranešimu apie sudarytos sutarties nutraukimą. Tačiau sutarčių pabaigą reglamentuojančios bendrosios teisės normos leidžia tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais nutraukti sutartį vienašališkai, nesikreipiant į teismą (CK 6.217-6.220 straipsniai). Teismas nustatė, kad šalys ginčo sutartyje neaptarė sąlygų, kurioms esant sutartis gali būti vienos iš šalių iniciatyva nutraukta, ir konstatavo, kad jos nutraukimas galimas tik įstatymo nustatytais pagrindais, nurodė, kad byloje nebuvo ginčo, jog ieškovas neįvykdė savo pareigos sumokėti už akcijas šalių sutartą kainą, todėl byloje turi būti nustatyta, ar šis ieškovui nustatytos pareigos neįvykdymas yra esminis. Svarbia aplinkybe teismas pripažino ieškovo ir atsakovo santykius, susiklosčiusius iki sutarties sudarymo bei po to: kad šalys buvo pažįstamos nuo studijų laikų, atsakovas buvo UAB „Delight Baltic“ steigėjas, vienintelis akcininkas bei direktorius iki 2001 m. sausio 1 d., nuo 2001 m. sausio 1 d. bendrovės direktoriumi buvo paskirtas ieškovas, tarp šalių buvo susiklostę geri dalykiniai santykiai, šalių asmeniniai santykiai buvo draugiški. Teismo vertinimu, tokią išvadą patvirtina ir tai, jog I.R. 2005 m. rugsėjo 1 d. sutiko perleisti N.S. 40 procentų bendrovės akcijų. Aplinkybė, kad ieškovui akcijos buvo perleidžiamos už nominalią jų kainą, taip pat tai, jog sutartyje šalys neaptarė šios kainos sumokėjimo terminų bei sąlygų, patvirtina atsakovo teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, jog sutarties sudarymo priežastis ir tikslas buvo abiejų šalių noras dirbti vienoje komandoje ir toliau plėtoti bendrą verslą. Tą įrodo ir tai, kad ir po sutarties sudarymo ieškovas išliko UAB „Delight Baltic“ direktoriumi ir juo buvo iki 2008 vasario 28 d., nors pinigų už nusipirktas akcijas nei iš karto po sutarties sudarymo, nei vėliau nesumokėjo. Teismas padarė išvadą, jog akcijų kainos gavimas nebuvo pagrindinis atsakovo tikslas, sudarant sutartį dėl akcijų pardavimo, ir kainos nesumokėjimas nebuvo esminė ir tikroji ginčo sutarties nutraukimo priežastis. Dėl to ieškovo padaryto sutarties pažeidimo teismas nepripažino esminiu. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis turėjo teisę nutraukti sutartį, vadovaudamasis CK 6.345 straipsnio 1 dalimi, nes ši nuostata turi būti taikoma kartu su įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis bendruosius sutarčių nutraukimo principus. Dėl to, kad atsakovo interesai buvo pažeisti ne dėl kainos nesumokėjimo, atsakovas neturėjo teisės nutraukti sutarties pagal CK 6.345 straipsnio 1 dalį. Toks sutarties nutraukimas prieštarauja sąžiningumo ir teisingumo principams bei pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Tai, kad atsakovas piktnaudžiavo savo teise, patvirtina ir aplinkybė, jog I. R. po pranešimo apie sutarties nutraukimą nesutiko priimti ieškovo siūlomos akcijų kainos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 4 d. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą byloje - ieškovo ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija atsakovui iš esmės pritarė, kad apelianto nurodyta CK 6.345 straipsnio 1 dalis laikytina specialiąja nuostata CK 6.217-6.220 straipsnių atžvilgiu ir taikytina konkrečiu atveju – kai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perkami daiktai jau yra perduoti pirkėjui, o šis – nesumoka jų kainos. Tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB „SEB VB lizingas“ v. UAB „Gendera“ ir kt., bylos Nr.3K-3-69/2008; 2004 vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „VB Lizingas“ v. A. S. stomatologinė įmonė „Dentesta“, bylos Nr.3K-3-123/2004). Teisėjų kolegijos manymu, ieškovas, pagal 2005 rugsėjo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį įgijęs 320 UAB „Delight Baltic“ akcijų, trečiajam asmeniui jų neperleido. Tokiomis aplinkybėmis atsakovas turėjo pagrįstą teisę pagal CK 6.345 straipsnio 1 dalį atsisakyti su ieškovu (pirkėju) sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties ir reikalauti pirkėjo grąžinti akcijas, vadovaudamasis CK 6.314 straipsnio nuostatomis. Nors ieškovas ir nurodė, jog jis mano, kad, dirbdamas UAB „Delight Baltic“ direktoriumi ir investuodamas į ją savo darbą, žinias bei patirtį, už akcijas yra visiškai atsiskaitęs, tačiau šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir įrodymais nepagrindė (CPK 178 str.). Taigi byloje nebuvo nustatyta, kaip konkrečiai pasireiškė ieškovas investavo į bendrovę, kokia to vertė ir kokie įrodymai tai pagrindžia. Išvada, kad akcijų pirkimo kainos nesumokėjimas buvo neesminė sutarties atsisakymo sąlyga, būtų nelogiška, prieštarautų bendriesiems teisės, tarp jų - sąžiningumo, teisingumo ir protingumo, principams (CK 1.5 straipsnis), nes tuo atveju, jei atsakovas būtų siekęs perleisti ieškovui akcijas neatlygintinai arba kitaip skatinti šalių bendradarbiavimą, tarp šalių galėjo būti sudaryta kitokio pobūdžio sutartis, pavyzdžiui, akcijų dovanojimo, šalių bendradarbiavimo ir pan. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, byloje nesant jokių pagrįstų ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas be pagrindo laikė įrodytais daugelį ieškovo teiginių, tokių kaip: kad tarp šalių buvo susiklostę geri dalykiniai santykiai, kad šalių asmeniniai santykiai buvo draugiški, kad šalių sutarties sudarymo priežastis ir tikslas buvo abiejų šalių noras dirbti vienoje komandoje ir toliau plėtoti bendrą verslą, kad akcijų kainos gavimas nebuvo pagrindinis atsakovo tikslas sudarant ginčo sutartį ir pan. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios teismo išvados yra akivaizdžiais nepagrįstos įrodymais, be to, nėra tiesiogiai susijusios su ieškinio dalyku.

 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo  į jį teisiniai argumentai

             

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2009 m. vasario 4 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos sprendimą ir palikti galioti 2008 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

 

1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai identifikavo civilinių teisinių santykių objektą ir dėl to nepagrįstai išplėtė CK 6.345 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Sisteminė CK 1.97 straipsnio 1 dalies, 1.98 straipsnio 1 dalies, 1.102 straipsnio, 6.428 straipsnio, 4.1 straipsnio, Akcinių bendrovių įstatymo 46 ir 47 straipsnių analizė leidžia daryti išvadą, kad akcijos nėra daiktas. Jos priklauso kitai civilinės teisės objektų kategorijai – vertybiniams popieriams. 

2. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino CK 6.217-220 straipsnių ir 6.345 straipsnio 1 dalies santykį, nurodydamas, kad CK 6.345 straipsnio 1 dalis yra specialioji nuostata 6.217-220 straipsnių atžvilgiu. CK 6.345 straipsnio 1 dalis nėra specialioji nuostata CK 6.217-220 straipsnių atžvilgiu. Ji tik suteikia teisę išreikalauti daiktus iš nesumokėjusio už juos pirkėjo. Ši teisė turi būti įgyvendinama CK 6.217-220 straipsnių nustatyta tvarka. Dėl to nurodytų tarp minėtų teisės normų nėra nei kolizijos, nei konkurencijos, jos viena kitai nei prieštarauja, nei papildo.

3. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino atsisakymo nuo sutarties pripažinimo teisinių pasekmių tretiesiems asmenims – bendrovei. Vienašalis atsakovo atsisakymas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudaro prielaidas manyti, kad visi per ieškovo buvimo akcininku laikotarpį priimti sprendimai (ieškovas dalyvavo visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, skirstė bendrovės pelną, gavo dividendus) yra neteisėti.

4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo principus, įrodinėjimo taisykles. Sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus visų bylai svarbių aplinkybių kontekste. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas vien formaliu bylos išnagrinėjimu, nevertinant tarp šalių susiklosčiusių teisinių ir dalykinių santykių raidos. Sutartis yra neaiškiai sudaryta, neaptarti esminiai jos įvykdymo momentai. Šalys galėjo išspręsti visus sutarties vykdymo klausimus, nes bendraudavo kasdienėje savo veikloje, tačiau to nepadarė, todėl vienašalis sutarties atsisakymas po daugiau nei septynerių metų bendros veiklos ir daugiau nei dvejų metų partnerystės valdant bendrovę negali būti pripažintas sąžiningu ir suderinamas su šalių kooperavimosi principu.  

 

Atsiliepimo į ieškovo kasacinį skundą byloje negautas.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl CK 6.345 straipsnio 1 dalies taikymo vertybinių popierių pirkimo pardavimo sutarčiai

 

CK 6.345 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kilnojamieji daiktai jau perduoti pirkėjui, o jis kainos nesumokėjo, pardavėjas turi teisę atsisakyti sutarties raštu apie tai pranešdamas pirkėjui ir išreikalauti daiktus iš pirkėjo. Jeigu nesumokėta tik kainos dalis, pardavėjas gali išreikalauti tik nesumokėtą daikto kainos dalį, kai daiktas yra dalusis. Išreikalavimo teisę pardavėjas turi iki tol, kol daiktai dar yra jų perdavimo vietos valstybėje arba kol jie nėra atlygintinai perleisti trečiajam asmeniui, nėra įkeisti ar jiems nenustatyta uzufrukto teisė. Kasatorius teigia, kad ši teisės norma taikoma tik kilnojamiesiems daiktams kaip civilinių teisių objektams ir tokią savo poziciją grindžia bendrosiomis normomis – CK 1.97 straipsnio 1 dalimi, 1.98 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 1.102, 4.1 straipsniais, bei specialiosiomis normomisCK 6.428 straipsniu ir Akcinių bendrovių įstatymo 46 ir 47 straipsniais. Teisėjų kolegija laiko šiuos kasatoriaus argumentus nepagrįstais. Aiškinant ir taikant CK 6.345 straipsnio 1 dalį būtina atsižvelgti į šios normos sisteminius ryšius su kitomis teisės normomis. Kasaciniame skunde nurodytos normos (CK 1.97 straipsnio 1 dalimis, 1.98 straipsnio 1, 4 dalys, 1.102, ir 4.1 straipsniai) yra bendrosios teisės normos, kurios įtvirtina tiek bendrą visiems civiliniams teisiniams santykiams civilinių teisių objektų sąrašą (CK 1.97 straipsnio 1 dalis), tiek atskirų objektų apibūdinimą (CK 1.98 straipsnio 1 ir 4 dalys, 1.102, 4.1 straipsniai). Šios normos su pirkimo pardavimo sutartį reglamentuojančiomis CK šeštosios knygos XXIII skyriaus, kuriame yra ir aptariama CK 6.345 straipsnio 1 dalis, normomis sąveikauja kaip bendroji ir specialioji norma lex specialis derogat legi generali principu. CK šeštosios knygos XXIII skyriaus CK 6.305 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio skyriaus normos taikomos vertybinių popierių pirkimui pardavimui, jeigu kiti įstatymai nenustato specialių jų pirkimo-pardavimo taisyklių. Nei kasatoriaus nurodytas CK 6.428 straipsnis, nei Akcinių bendrovių įstatymo 46 ir 47 straipsniai nereglamentuoja sutarties nutraukimo esant sutarties neįvykdymui, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 6.345 straipsnio 1 dalis taikoma ir vertybinių popierių pirkimo pardavimo sutarčiai.

 

Dėl CK 6.345 straipsnio 1 dalies santykio su bendrosiomis sutartinius santykius reglamentuojančiomis CK šeštosios knygos II dalies normomis

 

Jau buvo minėta, kad CK 6.345 straipsnio 1 dalyje nustatyta pardavėjo teisė atsisakyti sutarties raštu pranešant apie tai pirkėjui, jeigu kilnojamieji daiktai jau perduoti pirkėjui, o šis kainos nesumokėjo. Tokiu atveju pardavėjas taip pat įgyja teisę išreikalauti daiktus iš pirkėjo. Apeliacinės instancijos teismas CK 6.345 straipsnio 1 dalį laikė specialiąja nuostata CK 6.217–6.220 straipsnių atžvilgiu, taikytina šiuo konkrečiu atveju. Pripažindamas, kad pirkėjo neatsiskaitymo su pardavėju teisinės pasekmės nustatytinos remiantis CK 6.314 ir 6.345 straipsnių nuostatomis, teismas laikė, kad atsakovas turėjo teisę atsisakyti sutarties raštu apie tai pranešdamas pirkėjui. Tokia teismo išvada iš esmės pripažino teisėtu sutarties nutraukimą nepaliekant pirkėjui galimybės įvykdyti sutartį gavus pranešimą apie nutraukimą, kai sutartis neįvykdyta dėl termino kainai sumokėti praleidimo. Su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Taip pat konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šalių ginčui netaikytina, nes ši byla pagal ratio decidendi skiriasi nuo nurodytų skundžiamame sprendime. Vienoje iš jų buvo nagrinėjamas ginčas pagal lizingo davėjo ieškinį dėl draudimo naudotis įranga ir įpareigojimo grąžinti įrangą nutraukus lizingo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „VB Lizingas“ v. A. S. stomatologinė įmonė „Dentesta“, bylos Nr.3K-3-123/2004), kitoje byloje nagrinėtas ginčas dėl pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB „SEB VB lizingas“ v. UAB „Gendera“ ir kt., bylos Nr.3K-3-69/2008). Nurodytose bylose nebuvo nagrinėjamas ginčas dėl atsisakymo nuo pirkimo pardavimo sutarties tvarkos CK 6.345 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija sutinka, kad, 2005 m. rugsėjo 1 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje ginčo šalims nesusitarus dėl kainos sumokėjimo terminų, tvarkos ar būdo, nustatydamas kainos sumokėjimo sąlygas, apeliacinės instancijos teismas tinkamai rėmėsi CK 6.314 straipsniu: jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečioje vietoje, jis privalo sumokėti ją pardavėjui daiktų perdavimo vietoje (CK 6.314 straipsnio 1 dalis); jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti daiktų perdavimo momentu (CK 6.314 straipsnio 2 dalis); jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą (CK 6.314 straipsnio 4 dalis). Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad kitokio atsiskaitymo būdo ieškovas neįrodė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.345 straipsnio 1 dalį. Ši norma, nors bendrąja prasme sisteminio teisės normų dėstymo CK būdu priskirtina specialiosioms normoms, įskaitant ir jos santykį su CK 6.217–6.220 straipsniais bei kitomis bendrosiomis sutarčių nutraukimą reglamentuojančiomis normomis (pvz., CK 6.209 straipsniu), negali būti aiškinama ir taikoma atskirtai nuo kitų teisės normų ir jose išreikštų sutartinių santykių reguliavimo principų. CK 6.345 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas atsisakymas nuo sutarties kreditoriaus teisių gynimo priemonių prasme reiškia sutarties nutraukimą. Sutarties nutraukimas esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentuojamas ir CK šeštosios knygos II dalies normų. Būtent šios dalies normų turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas teikia prioritetą sutarties įvykdymui, o ne jos nutraukimui. Toks sutartinių santykių reguliavimo būdas yra ne kas kita kaip tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo (žr., pvz., Bonell M.J. An International Restatement of Contract Law. The UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts. 2nd edition Transnational Publishers, Incorporated, 1998. P. 117-135.) išraiška. Šiuo principu grindžiamas teisinis reguliavimas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl sutarties nutraukimo sutarties šaliai praleidus prievolės įvykdymo terminą. Esant tokiam sutarties pažeidimui priklausomai nuo to, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, taikomos skirtingos sutarties nutraukimo taisyklės. Kai termino praleidimas turi esminio pažeidimo reikšmę, taikomos CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalyse bei 6.218 straipsnyje nustatytos taisyklės. Jeigu termino praleidimas neturi esminės reikšmės, tai nutraukiant sutartį vadovaujamasi CK 6.209 straipsniu, 6.217 straipsnio 3 dalimi, 6.218 straipsniu. Šių taisyklių, nustatančių pranešimo apie nutraukimą terminus, papildomo termino prievolei įvykdyti nustatymą paskirtis yra išlaikyti tarp šalių susiklosčiusius santykius kartu nepažeidžiant nukentėjusios šalies interesų, paliekant galimybę jai savo praradimus kompensuoti kitomis kreditorių teisių gynimo priemonėmis, įskaitant ir nuostolių atlyginimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina sutartinių santykių tikrumą ir yra civilinių santykių stabilumo garantija. Šių principų turi būti laikomasi ir aiškinant bei taikant CK 6.345 straipsnio 1 dalį. Vertinant ieškovo padarytą sutarties pažeidimą darytina išvada, kad kainos sumokėjimo termino praleidimas neturėjo esminės reikšmės atsakovui. Teismai nustatė, kad ieškovas nuo ginčo sutarties sudarymo dienos 2005 m. rugsėjo 1 d. naudojosi UAB „Delight Baltic“ akcijų suteiktomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis (dalyvavo ir balsavo bendrovės susirinkimuose, gavo pelno dalį (dividendus), tačiau savo pareigos sumokėti sutartyje nustatytą kainą neįvykdė, nors tokia prievolė jam atsirado nuo akcijų perėmimo, t. y. nuo sutarties sudarymo, momento. Iki pat 2008 m. kovo 7 d. pranešimo apie atsisakymą nuo sutarties, t.y. daugiau kaip dvejus metus, atsakovas toleravo ieškovo pažeidimą - termino kainai sumokėti praleidimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad ieškovo padarytas pažeidimas nėra esminis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimas nėra esminis ir pasireiškia kainos sumokėjimo termino praleidimu, CK 6.345 straipsnio 1 dalis taikoma laikantis CK 6.209 straipsnyje, 6.217 straipsnio 3 dalyje bei 6.218 straipsnyje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos.

Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

 

Kiti kasacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje išvardytų kasacijos pagrindų, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

 

Patenkinus kasatoriaus reikalavimus, remiantis jo prašymu ir vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, kasatoriui turi būti atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Kasatorius sumokėjo 960 Lt žyminio mokesčio, taip pat 2380 Lt advokatui už kasacinio skundo surašymą. Atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, į tai kad advokatas šią bylą jau vedė nuo pat pirmosios instancijos ir todėl į bylos faktus jau buvo įsigilinęs ir vadovaudamasi 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, teisėjų kolegija priteistinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti mažina iki 1300 Lt. Taip pat iš atsakovo remiantis CPK 92 ir 93 straipsniais valstybės naudai priteistinas 36,65 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atlyginimas.   

 

2009 balandžio 30 d. nutartimi kasacinis teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui I. R. uždrausta disponuoti, perleisti, suvaržyti, balsuoti jam priklausančiomis UAB „Delight Baltic“ akcijų. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas - užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos, nes I. R. priklausančių akcijų arešto taikymas nėra būtinas pirmosios instancijos teismo sprendimui įvykdyti ar kitaip tikslingas. 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsniu,

 

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą.

   Atsakovui I. R., asmens kodas XXXXXXXXXXX, adresas XXXXXXX, taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti nuosavybės teise priklausančias 480 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Delight Baltic“, juridinio asmens kodas 124584536, 100 Lt nominalios vertės akcijų, uždraudžiant jomis disponuoti, įkeisti, kitaip jas apsunkinti ar suvaržyti, taip pat jomis balsuoti akcininkų susirinkimuose, panaikinti.

Nutarties nuorašą nusiųsti Turto arešto aktų registrui ir byloje dalyvaujantiems asmenims.

Priteisti iš atsakovo I. R. kasatoriaus N. S. naudai 960 Lt žyminio mokesčio bei 1300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo I. R. valstybės naudai 36,65 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme atlyginimą.

 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                      Janina Januškienė

 

 

Gintaras Kryževičius

 

 

                                                                                             Egidijus Baranauskas