Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [A-492-376-12].doc
Bylos nr.: A-492-376-12
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr. A492-376/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00605-2011-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.1; 15.4 (S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. sausio 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui Gediminui Kostkevičiui,

atsakovo atstovėms Rasai Rimkutei ir Linai Rapšaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Baltic Orthoservice apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės Baltic Orthoservice skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

I.

 

pareiškėjas UAB Baltic Orthoservice (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 115), kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK, Valstybinė ligonių kasa) priteisti 90 928,25 Lt nuostolių, 20 801,57 Lt palūkanų, 8,52 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Skunde paaiškino, kad dėl VLK veiksmų patyrė 90 928,25 Lt nuostolių už 2009 m. sausio kovo mėn. įvykdytus užsakymus ortopedijos techninėms priemonėms pagaminti. Pareiškėjas rėmėsi Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-234 (toliau – ir Aprašas) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.123 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir nurodo, kad atsakovas turi įrodyti, jog pareiškėjas neįvykdė užsakymų, kuriuos VLK patvirtino. Pareiškėjas mano, kad VLK patvirtintus ir atliktus užsakymus laiko negaliojančiais visiškai nepagrįstai, tuo pažeidžiant pareiškėjo teisėtus lūkesčius gauti 90 928,25 Lt apmokėjimą už įvykdytus užsakymus. Nurodė, kad užsakymai buvo įvykdyti, pacientai, kuriems buvo patvirtinti užsakymai, turėjo teisę į jiems skirtų ortopedijos techninių priemonių įsigijimo kompensavimą. Akcentavo, kad užsakymus pripažinus negaliojančiais po beveik pusės metų, nesuteikus pareiškėjui galimybės ištaisyti formalios klaidos, pareiškėjo manymu, VLK elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja jai suteiktais įgaliojimais. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 20 801,57 Lt nuostolių (palūkanų), nes atsakovas laiku neįvykdė 2007 m. sausio 3 d. ir 2008 m. sausio 2 d. sutartimis prisiimtų įsipareigojimų per sutartyse nustatytą terminą neapmokėjo išrašytų sąskaitų. Pareiškėjas akcentavo, kad pareiškėjas perėmė visas UAB Orthoservice Vilnius teises ir pareigas, įskaitant teisę gauti iš VLK apmokėjimą už UAB Orthoservice Vilnius 20072008 metais suteiktas paslaugas vykdant 2007 m. sausio 3 d. ir 2008 m. sausio 2 d. sutartis. Tvirtino, kad pareiškėjo patirti 20 801,57 Lt nuostoliai atsirado dėl VLK neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas mano, kad VLK kaltė pasireiškia tuo, jog jos darbuotojai neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus ir pasirašytas sutartis. Dėl atsakovo kaltės pareiškėjas per 2009 m. sausio lapkričio mėn. negavo planuotų pajamų ir lėšų, reikalingų įmonės funkcionavimui užtikrinti. Lėšų trūkumą pareiškėjas privalėjo kompensuoti skolindamasis lėšų. VLK, nevykdydama savo prisiimtų įsipareigojimų, pažeidė sutartį iš esmės, tuo pačiu pažeisdama ir pareiškėjo teisėtus lūkesčius, kad sutartis bus vykdoma. Pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad sąskaitos faktūros bus apmokėtos ir atitinkamai ėmėsi planuoti savo veiklą. Pareiškėjas vadovavosi CK 6.260 straipsnio 1 dalies CK 6.261 straipsnio nuostatomis ir nurodė, kad atsižvelgus į tai, kad sutartyse nebuvo numatytos palūkanos pagal šalių prievoles, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalėtų mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas. Vadovavosi CK 6.210 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.37 straipsnio 1 dalimi bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi bei 2 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad 2009 m. gruodžio 16 d. Lietuvos banko tinklalapyje paskelbta mėnesio VILIBOR buvo 1,52 palūkanų norma, todėl padidinus 7 procentiniais punktais, gaunama 8,52 proc. palūkanų norma. Pažymėjo, kad priteistinos palūkanos skaičiuojamos iki 2009 m. gruodžio 16 d., t. y. iki datos, kurią VLK įvykdė savo prievoles pagal sutartis.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Valstybinės ligonių kasa atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 141149) prašė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą kaip pateiktą praleidus skundo padavimo terminą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad VLK, kaip reorganizuojamos įmonės kreditoriui, nebuvo suteikta CK 2.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta teisė, o priešingai nuslepiant informaciją apie įmonės reorganizavimą buvo sudaryta nauja Sutartis Nr. 253 2009 metams. Atsakovas mano, kad UAB Orthoservice Vilnius reorganizavimas yra įvykdytas pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką. Atsakovas taip pat mano, kad Bendrovė neinformavo VLK apie reorganizaciją, pateikė suklastotą trišalę sutartį, taip siekdami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto sukčiavimo būdu gauti 90 928,25 Lt. Aiškino, kad UAB Baltic Orthoservice nesilaikė Aprašo 25 punkto reikalavimo, sutartyje numatytų sąlygų ir nepateikė reikalaujamų dokumentų, VLK suteikiančių teisę atstatyti užsakymus, todėl 2009 m. sausio kovo mėnesiais Bendrovės darbuotojų į Valstybinės ligonių kasos administruojamą Ortopedijos informacinę sistemą (toliau – ir Ortopedijos IS) kitos įmonės UAB Orthoservice Vilnius vardu įvesti užsakymų duomenys yra laikomi neteisėtais ir anuliuoti. Atsikirsdama į pareiškėjo argumentus dėl palūkanų už 2009 m. sausio lapkričio mėnesiais pateiktas sąskaitas priteisimo, VLK nurodė, kad buvo pasirašiusi sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis 2009 metais su UAB Baltic Orthoservice ir su UAB Orthoservice Vilnius, kaip su dviem atskirais juridiniais asmenimis. Kiekviena iš minėtų ortopedijos įmonių savarankiškai vykdė veiklą ir pagal nustatytus gamybinius pajėgumus aprūpindavo apdraustuosius ortopedijos techninėmis priemonėmis. Kiekviena ortopedijos įmonė teikdavo atskiras sąskaitas su kiekvienos įmonės rekvizitais, kaip nustatyta kiekvienos ortopedijos įmonės sutartyje, VLK dėl kompensavimo už apdraustiesiems išduotas ortopedijos technines priemones. Pareiškėjas teigia, kad sąskaitas, nurodytas skunde, teikė vadovaudamasis 2007 m. ir 2008 m. UAB ,,Orthoservice Vilnius sutartimis, tačiau minėtomis sutartimis, kurių pagrindu apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinami pagal užsakymą gaminamomis ortopedijos techninėmis priemonėmis, kurių pagaminimo bei įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš PSDF biudžeto lėšų, ortopedijos įmonės įsipareigojo: kai priemonių poreikis pagal atskirus jų poklasius viršija atitinkamam laikotarpiui skiriamas PSDF biudžeto lėšas, informuoti apdraustąjį apie laukimo eilę, užsakymo registracijos numerį, numatomą priemonės kompensavimo datą bei galimybę priemonę įsigyti savo lėšomis (3.11 p.). Šių nuostatų nesilaikė ir pacientams išduodavo ortopedijos technines priemones savo lėšomis ir rizika. VLK paaiškino, kad atsiskaitydama su įmonėmis, vadovavosi sutarčių 2.2 punktu bei 4.1 punktu. Akcentavo, jog tai, kad pagal 2007 m. ir 2008 m. sutartis VLK yra visiškai atsiskaičiusi tiek su UAB ,,Baltic Orthoservice, tiek su UAB Orthoservice Vilnius, patvirtina kiekvienų kalendorinių metų gale su ortopedijos įmonėmis pasirašomi suderinimo aktai. Nurodė, kad sąskaita serija 7 Nr. 0028 už UAB Orthoservice Vilnius apdraustiesiems išduotas ortopedijos technines priemones pateikta iki 2009 m. vasario 10 d., tačiau sąskaitoje buvo nurodyti kitos ortopedijos įmonės, t. y. UAB Baltic Orthoservice, rekvizitai, todėl VLK 2009 m. kovo 4 d. raštu grąžinta UAB ,,Orthoservice Vilnius kaip neatitinkanti Sutarties Nr. 253 5.7 punkte nustatytų reikalavimų. Tuo pačiu pagrindu sąskaitos serija 7 Nr. 30, serija 7 Nr. 32 buvo grąžintos VLK 2009 m. kovo 18 d. raštu, VLK 2009 m. balandžio 16 d. raštu, VLK 2009 m. gegužės 8 d. raštu UAB Orthoservice Vilnius. Minėtos sąskaitos buvo grąžintos laikantis Sutartyje Nr. 253 nustatytų terminų, kaip neatitinkančios sutarties reikalavimų. Tokiu būdu palūkanos dėl neva tai pradelsto atsiskaitymo skaičiuojamos nepagrįstai, t. y. nesant nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Nurodė, kad sąskaitas dėl apmokėjimo už ortopedijos technines priemones UAB Baltic Orthoservice pateikė 2009 m. lapkričio 2 d. VLK nustatė, kad jose nurodytos 2007 m. ir 2008 m. sutartys, pagal kurias VLK yra visiškai atsiskaičiusi, ką patvirtina UAB ,,Orthoservice Vilnius suderinimo aktai 2007 m. gruodžio 5 d. Nr. 1 ir 2009 m. sausio 8 d. Nr. 1, todėl VLK 2009 m. lapkričio 23 d. raštu pakartotinai grąžino sąskaitas trūkumams šalinti, kad jos būtų pateiktos kaip atitinkančios UAB Baltic Orthoservice 2009 m. sutartyje nustatytus reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad reikalavimą dėl palūkanų pareiškėjas pateikė tik po to, kai sužinojo, kad bus anuliuoti neegzistuojančios įmonės UAB Orthoservice Vilnius 2009 m. sausio kovo mėn. ortopedijos techninių priemonių užsakymai, iki to laiko dėl neapmokėtų sąskaitų pretenzijų pareiškėjas neturėjo. Tai patvirtina UAB Baltic Orthoservice ir VLK tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai 2009 m. lapkričio 30 d. ir 2010 m. lapkričio 30 d. Nė į vieną iš šių aktų pareiškėjas neįtraukė palūkanų. Būtent tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai pagrindžia, kad pareiškėjas savo valia patvirtino įsiskolinimą tokio dydžio, kokį manė jį esant, t. y. be palūkanų. Atsakovas mano, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo teismui terminą.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu (II t., b. l. 167–180) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi ne ginčydamas individualų administracinį aktą, o prašydamas atlyginti dėl, jo nuomone, neteisėtų VLK veiksmų patirtus nuostolius, todėl skundo padavimas terminas, numatytas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, neaktualus.

Teismas nustatė, kad nėra ginčo dėl to, jog užsakymai Ortopedijos IS buvo neteisingai užregistruoti UAB Orthoservice Vilnius vardu. Teismas, atsižvelgęs į šią aplinkybę, įvertinęs kitų byloje surinktų įrodymų visetą, padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 90 928,25 Lt nuostolių priteisimo negali būti tenkinamas. Teismas nustatė, kad Bendrovė privalėjo apie numatomą reorganizavimą informuoti VLK ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 21 d. Nustatytu terminu pareiškėjas šios pareigos neįvykdė. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas akcentavo, jog VLK apie reorganizavimą buvo informuota faksu 2009 m. sausio 26 d., tačiau toks informavimas, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat negali būti laikomas savalaikiu. Teismas padarė išvadą, kad VLK, neturėdama informacijos apie numatomą reorganizavimą, iš esmės negalėjo objektyviai, visapusiškai įvertinti situacijos priimant sprendimą dėl sutarties 2009 metams su UAB Orthoservice Vilnius sudarymo, tačiau nepaisant to, 2009 metams buvo sudaryta Sutartis Nr. 253. Teismas akcentavo, kad UAB Orthoservice Vilnius iš Juridinių asmenų registro buvo išregistruota 2009 m. sausio 5 d. Šis faktas įrodo, kad po Sutarties Nr. 253 sudarymo UAB Orhoservice Vilnius nebeatitiko Aprašo 1 priedo 1 punkte įtvirtinto reikalavimo. Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas įvykdė Sutarties Nr. 253 3.7 punkte numatytą pareigą tą pačią dieną informuoti Vilniaus teritorinę ligonių kasą apie darbuotojų, turinčių teisę naudotis Ortopedijos IS, sutarčių nutraukimą. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad būtent pareiškėjo veiksmai (neveikimas) lėmė tai, jog jis galėjo patirti tam tikrus nuostolius. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į jau išdėstytas išvadas apie pažeidimus reorganizuojant UAB Orthoservice Vilnius, į tai, kad užsakymai Ortopedijos IS buvo užregistruoti neteisingai UAB Orthoservice Vilnius vardu, į minėtos informavimo pareigos nevykdymą, į tai, kad buvo teiktas trišalės sutarties projektas, kuris, be kita ko, buvo patvirtintas jau tuo metu išregistruotos UAB Orthoservice Vilnius spaudu ir direktorės parašu. Teismas akcentavo, kad Aprašo 23 punktas aiškiai įtvirtinta, kad sutarties galiojimo laikotarpiu ortopedijos įmonė privalo per 5 darbo dienas informuoti VLK apie pasikeitusias sąlygas, dėl kurių nevykdomas bent vienas iš šio aprašo 1 priede nustatytų reikalavimų. Vadovaujantis Sutarties Nr. 253 6.3.2 punktu, užsakymų duomenys, įvesti į Ortopedijos IS, neatitinkantys ortopedijos techninių priemonių kompensavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, turi būti anuliuojami. Teismas vertino, kad VLK veiksmai iš esmės atitiko teisės aktų (Aprašo ir kt.) reikalavimus. Todėl teismas konstatavo, kad nenustačius neteisėtų viešojo administravimo veiksmų, pareiškėjo teisė į 90 928,25 Lt nuostolių atlyginimą eliminuojama.

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti 20 801,57 Lt palūkanų už 2009 m. sausio lapkričio mėn. pateiktas sąskaitas, teismas nurodė, kad skunde akcentuojama, jog VLK laiku neįvykdė 2007 m. sausio 3 d. ir 2008 m. sausio 2 d. sutartimis savo prisiimtų įsipareigojimų – per nustatytą terminą neapmokėjo išrašytų sąskaitų. Pažymėjo, kad terminas, per kuriuos VLK kyla pareiga sumokėti įmonei už sutartyje numatyta tvarka pagamintas ir pritaikytas bei apdraustiesiems asmenims išduotas prekes, buvo įtvirtintas sutarčių 4.1 punkte (ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos ir kompensuotinų priemonių užsakymų vykdymo ataskaitos gavimo dienos). Teismas dar kartą nurodė, kad VLK laiku nebuvo informuota apie bendrovių reorganizavimą. Teismas vertino, jog laiku nesuteikus VLK reikiamos informacijos, jos veiksmai iš pareiškėjo reikalaujant pateikti papildomą dokumentaciją (dėl to, kad sąskaitoje buvo nurodyta kitos ortopedijos įmonės, t. y. Bendrovės rekvizitai) negali būti laikomi pagrindu prašomų palūkanų priteisimui. Teismas pažymėjo, kad Aprašo 1 priede aiškiai įvardinti reikalavimai ortopedijos įmonei, vykdančiai gyventojų aprūpinimą ortopedijos technikos priemonėmis. Paaiškėjus, kad buvo atliktas reorganizavimas, VLK atitinkamų reikalavimų patikrinimas (leidimohigienos paso turėjimas, licencijos teikti ambulatorines gydytojo specialisto asmens sveikatos priežiūros paslaugas Vilniuje) negali būti laikomas pertekliniu veiksmu, susiejant jį su uždelstu apmokėjimu už pateiktas sąskaitas. Teismas akcentavo, jog dar viena aplinkybė, kuri lėmė vėlesnį atsiskaitymą su bendrove (pareiškėjas skunde pripažino, kad VLK sąskaitas apmokėjo 2009 m. gruodžio 16 d.), yra ta, kad VLK buvo teiktas trišalės sutarties projektas, kuris, kaip minėta, buvo patvirtintas jau tuo metu išregistruotos UAB Orthoservice Vilnius spaudu ir direktorės parašu, ko pasekoje šalims (pareiškėjui ir VLK) buvo pagrindas inicijuoti dvišalio susitarimo sudarymą. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad iš esmės nebuvo VLK kaltės dėl uždelsto apmokėjimo. Be to, kaip pagrįstai atsiliepime pažymėjo VLK, reikalavimą dėl palūkanų pareiškėjas pateikė tik po to, kai sužinojo, kad bus anuliuoti neegzistuojančios įmonės UAB Orthoservice Vilnius 2009 m. sausio kovo mėn. ortopedijos techninių priemonių užsakymai. Iki to laiko dėl neapmokėtų sąskaitų pretenzijų pareiškėjas neturėjo. Tai, anot VLK, patvirtina UAB Baltic Orthoservice ir VLK 2009 m. lapkričio 30 d. ir 2010 m. lapkričio 30 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai, kuriuose palūkanos neįtrauktos. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008, ir padarė išvadą, kad abiejų šalių elgesys rodo, jog faktiškai susiklostę apmokėjimo terminai atitiko abiejų šalių valią. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti 20 801,57 Lt palūkanų yra nepagrįstas.

 

III.

 

Pareiškėjas UAB Baltic Orthoservice padavė apeliacinį skundą (II t., b. l. 183–197), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Teigia, jog teismo išvada, kad pareiškėjas privalėjo apie numatomą reorganizavimą informuoti VLK ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 21 d., tačiau nustatytu terminu šios pareigos neįvykdė, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir CK 2.95 2.103 straipsnių nuostatoms. Mano, kad nei UAB Orthoservice Vilnius, nei pareiškėjas neprivalėjo atskirai informuoti atsakovą apie reorganizavimą, nes atsakovas nebuvo UAB Orthoservice Vilnius ar pareiškėjo kreditorius. Pabrėžia, kad reorganizavimo metu atsakovas buvo UAB Orthoservice Vilnius bei Bendrovės skolininkas. Mano, jog nei pareiškėjas, nei UAB Orthoservice Vilnius nepažeidė atsakovo teisių reorganizavimo procese. Nurodo, jog atsižvelgus į tai, kad UAB Orthoservice Vilnius reorganizavimas buvo viešas ir teisėtas, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog VLK, neturėdama informacijos apie numatomą reorganizavimą, iš esmės negalėjo objektyviai, visapusiškai įvertinti situacijos priimdama sprendimą dėl sutarties 2009 metams su UAB Orthoservice Vilnius sudarymo.

2. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo veiksmus, kurie rodo, kad jis nelaikė 2008 m. gruodžio 31 d. su UAB Orthoservice Vilnius sudarytos sutarties negaliojančia. Paaiškina, kad nuo 2009 m. sausio 5 d. atsakovas sustabdė šios sutarties vykdymą, o 2009 m. birželio 17 d. šią sutartį nutraukė. Pažymi, kad atsakovas nebuvo pareiškęs apie šios sutarties negaliojimą ab initio ar apie kokias nors aplinkybes, jį suklaidinusias sutarties sudarymo metu ir pan.

3. Nurodo, kad teismas neargumentavo, kokią reikšmę turi UAB Orthoservice Vilnius ir atsakovo 2008 m. gruodžio 31 d. sutarties sudarymo aplinkybės vertinant atsakovo atsisakymą pripažinti Bendrovės darbuotojų į Ortopedijos IS suvestus užsakymus, kuriuos atsakovas atsisako apmokėti. Akcentuoja, kad šie užsakymai buvo pateikti vadovaujantis ne UAB Orthoservice Vilnius, o Bendrovės ir atsakovo sudaryta sutartimi. Šiuos užsakymus su UAB Orthoservice Vilnius sieja tik tai, kad juos suvedė darbuotojos, kurioms prisijungimo kodai buvo išduoti joms dirbant UAB Orthoservice Vilnius.

4. Teigia, kad teismo išvada apie pareiškėjo neveikimą prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Akcentuoja, kad iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, vos tik sužinojęs apie tai, kad atsakovas nepripažįsta buvusių UAB Orthoservice Vilnius darbuotojų suvestų užsakymų į Ortopedijos IS ir atsisako apmokėti už pacientams pagamintus ir išduotus gaminius, ėmėsi aktyvių veiksmų atliko tarnybinį patikrinimą, kreipėsi į VLK su paaiškinimais ir prašymais leisti ištaisyti klaidą.

5. Akcentuoja, kad dėl susidariusios situacijos nei atsakovas, nei PSDF biudžetas nuostolių nepatyrė ir jų nepatirtų patenkinus pareiškėjo reikalavimą, nes niekas neginčija fakto, kad pareiškėjas pacientams pagamino ir išdavė ortopedijos technines priemones už skunde nurodytą sumą.

6. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, kad VLK veiksmai iš esmės atitiko teisės aktų (Aprašo ir kt.) reikalavimus. Paaiškina, kad Bendrovė, kurios užsakymų atsakovas nepripažįsta, atitiko ir iki šiol atitinka visas teisės aktuose nustatytas sąlygas, kurioms esant įgyjama teisė į apmokėjimą pagal sutartis su VLK. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas neįvedė kokių nors klaidingų užsakymų duomenų. Mano, jog tai, kad dėl kodų naudojimo atsakovas galėjo matyti, jog užsakymas įvestas UAB Orthoservice Vilnius vardu, yra ne pareiškėjo ir ne jo darbuotojų, o atsakovo darbo organizavimo trūkumas. Pažymi, kad VLK tik 2009 m. birželio 4 d. raštu nutraukė 2008 m. gruodžio 31 d. sutartį, sudarytą su UAB Orthoservice Vilnius ir panaikino naudojimosi Ortopedijos IS teisę. Pareiškėjas mano, kad atsakovas, disponuodamas atitinkama informacija, galėjo imtis veiksmų (nutraukti sutartį, informuoti apie draudimą įvesti užsakymus naudojantis senais prisijungimo kodais ir pan.) ir anksčiau, tačiau to nepadarė.

7. Teigia, kad ginčo situacijoje nėra nė vieno iš CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų, laikytinų esminiu sutarties pažeidimu. Mano, kad Bendrovės darbuotojų veiksmai, registruojantis prie Ortopedijos IS neteisingais kodais nelaikytini esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurio atsakovas gali būti visiškai atleistas nuo savo įsipareigojimų pagal sutartį ir įstatymus vykdymo. Mano, kad teismas turėjo įvertinti tai, jog pareiškėjas įvykdė esminį sutarties reikalavimą apdraustuosius aprūpino ortopedijos techninėmis priemonėmis, todėl turi teisę gauti apmokėjimą iš VLK už įvykdytus užsakymus. Teismas turėjo įvertinti tai, kad pareiškėjas tik gavęs 2009 m. birželio 5 d. pranešimą iš VLK sužinojo, kad užsakymai Ortopedijos IS dėl VLK tvarkomos elektroninės sistemos ypatybių užregistruoti neteisingai nebeegzistuojančios UAB Orthoservice Vilnius vardu, tuo metu visi 2009 metų sausio mėnesio užsakymai buvo įvykdyti ir pacientams atiduotos pagamintos ortopedijos techninės priemonės.

8. Mano, jog priešingai nei konstatavo teismas, atsakovo veiksmai rodo akivaizdų delsimą vykdyti prievolę. Teigia, kad VLK nesilaikė principų, jog prievolės būtų vykdomos sąžiningai, laikantis bendradarbiavimo ir kooperacijos principų. Mano, kad dėl neteisėtų VLK darbuotojų veiksmų išrašytos sąskaitos faktūros nebuvo laiku apmokėtos ir pareiškėjas įgijo teisę reikalauti priteisti palūkanas.

9. Nesutinka su teismo išvada, kad VLK kaltės dėl uždelsto apmokėjimo iš esmės nebuvo, kadangi vėlesnį atsiskaitymą su Bendrove lėmė tai, kad VLK buvo teiktas trišalės sutarties projektas, kuris buvo patvirtintas jau tuo metu išregistruotos UAB Orthoservice Vilnius spaudu ir direktorės parašu. Paaiškina, kad nei prokuratūra, į kurią kreipėsi atsakovas, nei Kauno miesto apylinkės teismas nagrinėtoje administracinėje byloje nenustatė, jog sutarties projektas buvo pasirašytas UAB Orthoservice Vilniusdirektorės jau po šios įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.

10. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartimi ir padarė nepagrįstą išvadą, kad abiejų šalių elgesys rodo, jog faktiškai susiklostę apmokėjimo terminai atitiko abiejų šalių valią. Pažymi, kad nesutampa tos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi. Nurodo, kad pareiškėjo ir VLK santykiai buvo reglamentuoti sutartimis ir tai yra esminė aplinkybė, neleidžianti besąlygiškai taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo nurodytoje byloje.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 2–8) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Pažymi, kad VLK yra viešojo administravimo subjektas užtikrinantis viešąjį interesą ir turintis valdingus įgalinimus privalomojo sveikatos draudimo srityje, todėl sudarydama sutartis su ortopedijos įmonėmis laikosi teisės aktų reikalavimų. Nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad sutartys su sveikatos priežiūros įstaigomis (taikant analogiją ir su ortopedijos įmonėmis) yra tik priemonė PSDF biudžeto lėšoms paskirstyti, todėl atsakovas negali naudotis sutarties laisvės principu, o turi įstatymo numatytas pareigas ir apribojimus sutarčių sudarymo bei vykdymo procese (2010 m. lapkričio mėn. 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1562/2010).

2. Nurodo, kad VLK nebuvo informuota apie įmonių reorganizavimą, todėl 2009 metams sutartys buvo sudarytos su dviem įmonėm UAB Orthoservice Vilnius ir UAB Baltic Orthoservice. Mano, kad Bendrovės veiksmai, žinant ir sąmoningai pažeidžiant sutarties bei Aprašo reikalavimus leidžia teigti, kad buvo elgiamasi nesąžiningai.

3. Pažymi, kad nuo 2009 m. sausio 5 d. išregistravus UAB Orthoservice Vilnius iš juridinių asmenų registro ši įmonė nebeatitiko jai teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir negalėjo sudaryti sutarties bei įgyti teisės į ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimą iš PSDF biudžeto lėšų.

4. Nurodo, kad pareiškėjas teigia, jog VLK apie reorganizavimą informuota 2009 m. sausio 26 d. faksu, tačiau VLK tokio fakso nėra gavusi. Taip pat akcentuoja, kad nepaisant to, toks informavimas jau bet kokiu atveju būtų pažeidęs reorganizavimo procedūroje nustatytus terminus (CK 2.101 str. 1 d.). Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad VLK jau 2009 m. sausio 5 d. žinojo apie UAB ,,Orthoservice Vilnius išregistravimą iš Juridinių asmenų registro ir įmonės reorganizaciją.

5. Nurodo, kad G. Steponavičienė ir A. Kšečkauskienė dirbdamos Bendrovėje sąmoningai ir turėdamos pasirinkimo teisę nurodė išregistruotą ir veiklos negalinčią vykdyti UAB Orthoservice Vilnius įmonę, kurioje jau nebedirbo. Akcentuoja, kad prisijungus prie Ortopedijos IS, kairiajame apatiniame ekrano kampe yra rodoma, koks asmuo ir prie kokios darbo vietos yra prisijungęs, todėl darbuotojos visais atvejais, suvesdamos ortopedijos techninių priemonių užsakymus, galėjo matyti, kokios įmonės vardu yra atliktas prisijungimas ir kokios įmonės vardu jos įveda užsakymus.

6. Mano, kad teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą ir nepriteisė 20 80157 Lt nuostolių (palūkanų). Pakartoja, kad VLK laiku nebuvo informuota apie bendrovių reorganizavimą, todėl teismas pripažino, kad laiku nesuteikus VLK reikiamos informacijos, jos veiksmai iš pareiškėjo reikalaujant pateikti papildomus dokumentus negali būti laikomi pagrindu palūkanų priteisimui. Atsakovas nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais buvo atmestas šis pareiškėjo reikalavimas.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

IV.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas.

 

Narinėjamos administracinės bylos dalykas yra tinkamas iš viešojo pirkimo–pardavimo sutarties kylančių prievolių vykdymas.

Administracinėje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad UAB Orthoservice Vilnius su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos buvo sudariusi 2007 m. sausio 3 d. sutartį Nr. 12/2007 dėl apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis – šių priemonių pagaminimo bei kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kuri galiojo iki 2007 m. gruodžio 31 d. Analogiškos sutartys buvo pasirašytos 2008 m. sausio 2 d. (I t., b. l. 1625) ir 2008 m. gruodžio 31 d. (II t., b. l. 1420), pastaroji turėjo galioti nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Sutarties 3.1 punkte buvo numatyta, kad iš PSDF biudžeto lėšų kompensuojamos tik priemonės, išvardintos 2005 m. birželio 30 d. sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-534 „Dėl Ortopedijos techninių priemonių, kompensuojamų iš valstybės biudžeto, ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo, aktualioje redakcijoje ir nurodytos šios sutarties Ortopedijos techninių priemonių sąraše (1 priedas), ir tik ta apimtimi ir tvarka, kuri nurodyta sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-234 „Dėl valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos patvirtinimo“.

UAB „Orthoservice Vilnius“ vienintelio akcininko 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimu buvo reorganizuotos UAB „Baltic Orthoservice“ ir UAB „Vilnius Orthoservice“, pastarąją prijungiant prie UAB „Baltic Orthoservice“, kuri po reorganizavimo tęsė savo veiklą kaip juridinis asmuo, perimdama visas veiklą baigusios UAB „Vilnius Orthoservice“ teises ir pareigas (I t., b. l. 86, įstatai b. l. 26). Apie reorganizavimą buvo paskelbta spaudoje – „Lietuvos žiniose“, VLK ir kiti suinteresuotieji asmenys buvo informuoti faksu 2009 m. sausio 26 d., tai patvirtina faksimilinės transmisijos žurnalo įrašas (I t., b. l. 8385).

UAB „Baltic Orthoservice“ su Valstybine ligonių kasa 2009 m. gruodžio 31 d. taip pat sudarė sutartį Nr. 254 „Dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis“ tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo nustatytos ir sutartyje, sudarytoje UAB „Orthoservice Vilnius“, sutartis pasirašė tas pats įgaliotas asmuo. Valstybinė ligonių kasa, pasirašydama sutartį su UAB „Baltic Orthoservice“, remiantis Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-234 patvirtinto Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo 1 priedo 1 punktu, privalėjo susipažinti su šios įmonės įstatais (I t., b. l. 2631), kurių 1 straipsnyje buvo aptarta, kad ši įmonė yra visų reorganizuojamos UAB „Orthoservice Vilnius“ teisių ir pareigų perėmėja. Ši aplinkybė paneigia atsakovo argumentus byloje, kad aplinkybė apie įmonės reorganizavimą buvo jai nežinoma, pareiškėjo nuslėpta ir pan. Atsakovo argumentas, kad pareiškėjas apie įmonės reorganizavimą turėjo pareigą jį informuoti CK 2.101 straipsnyje numatyta kreditorių informavimo tvarka yra nepagrįstas, nes byloje nebuvo teikiami duomenys ir įrodinėjama aplinkybė, kad Valstybinės ligonių kasa turėjo būti laikoma reorganizuojamos įmonės kreditoriumi.

Minėtos viešojo administravimo subjekto sudarytos sutartys kvalifikuotinos kaip viešojo pirkimo–pardavimo sutartys, numatytos CK VI knygos šešto skirsnio 6.380–6.382 straipsniuose, kai valstybės ar savivaldybės institucija arba valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga arba organizacija už valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo biudžeto ir kitų valstybės ar savivaldybės fondų lėšas perka daiktus ar moka už darbus ar paslaugas (įskaitant nuomą) valstybės arba savivaldybės ar jų institucijų, įmonių įstaigų bei organizacijų poreikiams tenkinti. Šios sutartys sudarytos valstybės poreikiams, numatytiems teisės aktuose tenkinti, t. y. teikti šalies gyventojams valstybės paramą ortopedijos priemonėms įsigyti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. 4 p.). Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų, be pačių sutarčių tekstų,  neatskiriama dalimi yra teisės aktai, kurie nustato sąlygas jose numatytų perkamų daiktų, atliekamų darbų ar paslaugų valstybės ir t. t. poreikiams tenkinti.

CK 1.1 straipsnio 2 dalis nustato, kad turtiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai. Civilinės teisės ir pareigos atsiranda CK ir kitų įstatymų numatytais pagrindais (CK 1.136 str. 1 d.). Valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai (CK 2.36 str.). Taigi šalių sutarties tinkamas vykdymas turi būti vertinamas remiantis ir CK nustatytomis taisyklėmis tokia apimtimi, kiek šių santykių nereglamentuoja specialūs teisės aktai.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar šalys tinkamai vykdė sutartines pareigas pagal sutartyje ir teisės aktuose nustatytas sąlygas, ar byloje nurodomi pažeidimai gali būti pripažinti esminiais sutarties pažeidimais, nulėmusiais netinkamą sutarties įvykdymą ar jos neįvykdymą apskritai. Pareiškėjas savo reikalavimus, be kitų aplinkybių, grindė ir argumentu, kad atsakovas atsisakė apmokėti įvykdytus ortopedijos techninių priemonių užsakymus nesant esminio sutarties pažeidimo.

Administracinėje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Valstybinė ligonių kasa nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2009 m. kovo 27 d. priėmė UAB „Orthoservice Vilnius“ ortopedijos techninių priemonių užsakymą 90 928,25 Lt sumai (I t., b. l. 4651), ginčo dėl pastarosios aplinkybės byloje nėra. Visi pacientai, kurių užsakymai buvo įvesti, turėjo galiojančius gydytojų paskyrimus ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti, turėjo teisę į šių priemonių įsigijimo kompensavimą PSDF biudžeto lėšomis, užsakymų vykdymą VLK patvirtino, užsakymus įvykdė UAB „Baltic Orthosevice“ ir teisės aktų nustatyta tvarka perdavė juos pacientams.

Tačiau vėliau šiuos užsakymus Valstybinė ligonių kasa anuliavo. Valstybinė ligonių kasa 2009 m. birželio 5 d. raštu „Dėl trišalės sutarties sudarymo“ Nr. 4K-26-3448 pareiškėją informavo, kad atsisako pasirašyti trišalę sutartį bei remdamasi 2008 m. gruodžio 31 d. sutarties Nr. 253 „Dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis“ 7.3.3 punktu, nuo 2009 m. birželio 17 d. nutraukia sutartį ir panaikina naudojimosi Ortopedijos IS teisę. Taip pat informavo, kad Ortopedijos IS užsakymų duomenys, kuriuos šios sutarties pagrindu UAB „Orthoservice Vilnius“ įvedė po 2008 m. gruodžio 31 d., laiko negaliojančiais (I t., b. l. 4243). Vėliau raštuose 2009 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 4K-26-5054, 2009 m. rugsėjo 21 d. Nr. 4K-26-5603, (I t., b. l. 46, 99), nurodė, kad nėra juridinio pagrindo nutraukusios veiklą UAB „Orthoservice Vilnius“ po 2009 m. sausio 5 d. priimtus ir įvykdytus ortopedijos techninių priemonių užsakymus laikyti teisėtais.

Atsakovas pagrindine atsisakymo mokėti už suteiktas aprūpinimo ortopedijos priemonėmis paslaugas priežastimi nurodo tai, kad UAB „Baltic Orthoservice“ užsakymai nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2009 m. kovo 27 d. buvo perduoti į Valstybinės ligonių kasos administruojamą informacinę sistemą prisijungiant kodais, suteiktais UAB „Orthoservis Vilnius“ darbuotojoms, nors ši įmonė jau buvo nutraukusi savo veiklą ir išregistruota. Šios darbuotojos po reorganizacijos darbo santykių nenutraukė ir toliau juos tęsė UAB „Baltic Orthoservice“. Ginčo dėl pastarosios aplinkybės nėra.

Sprendžiant nagrinėjamo ginčo kontekste ar prisijungimas prie Ortopedijos IS nepakeistais kodais yra esminis sutarties pažeidimas, turi būti įvertinamos dėl to kilusios pasekmės, pažeistos sąlygos esminė reikšmė sutarčiai, sutartį pažeidusios šalies kaltė, sutarties šalių teisėti lūkesčiai bei kitos aplinkybės, numatytos CK 6.217 straipsnio 2 dalyje.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas pažeidė Sutarties 3.7 punktą, numatantį pareigą pagal įmonės registracijos adresą tą pačią dieną faksu informuoti teritorinę ligonių kasą apie nutrauktas darbo sutartis su darbuotojais, kurie turėjo teisę naudotis Ortopedijos IS; faksu gauti iš TLK patvirtinimą, kad informacija yra gauta. Be to, analogiška taisyklė yra nustatyta Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 1K-128 patvirtintų Informacinės sistemos „Sveidra“ ortopedijos posistemės naudotojo vardo ir slaptažodžio suteikimo tvarkos aprašo 12 punkte (II t., b. l. 105107). Tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl tokio pažeidimo būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės, netinkamai įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai, atsiradusios kliūtys sutartį vykdyti ateityje ar kita. Minėtos Tvarkos apraše numatytas draudimas slaptažodį atskleisti kitiems asmenims (3.5 p.), tačiau nagrinėjamu atveju slaptažodžiai liko tų pačių asmenų žinioje, kuriems ir buvo suteikti, nes jie tęsė darbą įmonėje, kuri perėmė reorganizuotos įmonės teises. Padarytas pažeidimas vertintinas kaip labai formalus; nors tokios sąlygos griežtas laikymasis pagal sutarties esmę pripažintinas turinčiu esminę reikšmę, jis nėra padarytas tyčia ir nesukėlė neigiamų pasekmių, todėl teisėjų kolegija jo nevertina nei kaip pagrindo sutarčiai nutraukti, nei, juo labiau kaip pagrindo atsisakyti apmokėti už suteiktas paslaugas.

Vertinant aplinkybę, ar sutartiniai įsipareigojimai buvo įvykdyti tinkamai, pagrindinis akcentas yra ar aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis paslaugos pagal sutartį buvo suteiktos subjektams, turintiems teisę gauti kompensaciją iš PSDF biudžeto, ar šiems asmenims suteiktos priemonės buvo kokybiškos, nes sutarties tinkamas įvykdymas visų pirma sietinas su joje numatytų tikslų įgyvendinimu. Atsakovas Ortopedijos IS gautus užsakymus buvo patvirtinęs, reorganizuotos įmonės teisių perėmėja UAB „Baltic Orthoservice“ juos tinkamai įvykdė, formalus sutartinės sąlygos pažeidimas neturėjo įtakos tinkamam sutartyje numatytų tikslų įgyvendinimui, todėl, remiantis CK 6.200 straipsnyje numatytais sutarčių vykdymo principais, 6.201 straipsniu, atsakovas privalo įvykdyti savo prievoles ir sumokėti pareiškėjui sutartyje numatytą kainą. Remiantis aukščiau aptartais argumentais, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 90 928,25 Lt skolos.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes byloje, nes atsakovo veiksmus vertino išimtinai neteisėto veikimo (neveikimo), reikšmingo taikant CK 6.271 straipsnį, aspektu. Tačiau byloje surinkti įrodymai buvo pakankamas pagrindas vertinti, ar atsakovas tinkamai vykdė savo iš sutarties kylančias pareigas, ar pareiškėjo sutarties vykdymo trūkumai galėjo būti pagrindas sutarties įvykdymą pripažinti netinkamu ir atsisakyti mokėti už suteiktas aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis paslaugas. Pareiškėjas skundą grindė faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis iš sutarties kylančių prievolių vykdymą, todėl pirmosios instancijos teismas, jas įvertinęs, turėjo identifikuoti ginčo teisinį santykį ir spręsti bylą (t. y. ginti asmens pažeistą teisę) pritaikęs jo kvalifikavimui tinkamą materialinės teisės normą. Pareiškėjui procese tenka pareiga teismui nurodyti aplinkybes, pateikti įrodymus, patvirtinančius faktinį reikalavimų pagrindą, o jį vertina ir tinkamą teisinį pagrindą pritaiko teismas, nes ginčų nagrinėjimas teismuose grindžiamas principu „teismas žino teisę“.

Be to, remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, 6.37 straipsnio 1 dalimi, bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi bei 2 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgiant į 2009 m. gruodžio 16 d. Lietuvos banko tinklalapyje paskelbto mėnesio VILIBOR palūkanų normą (1,52 proc.), pareiškėjui iš atsakovo priteistinos reikalaujamos 8,52 proc. palūkanos, paskaičiuotos nuo neapmokėtų iki 2009 m. gruodžio 16 d. sąskaitų – 20 801,57 Lt (I t., b. l. 1213). Atmestini atsakovo argumentai, kad sąskaitų jis neprivalėjo apmokėti, nes buvo nurodyta netinkama įmonė – UAB „Baltic Orthoservice“, tačiau byloje įrodytas teisių perėmimo reorganizacijos procese faktas ir ši įmonė turėjo teisę gauti apmokėjimą; reikalavimas pateikti papildomus dokumentus – licencijas, leidimą – higienos pasą, taip pat nepašalina atsakomybės mokėti netesybas, nes tokios aplinkybės turėjo būti patikrintos sutarties sudarymo metu ir negali turėti įtakos atsiskaitymams. Šalys neprivalo nurodyti netesybų sudaromuose skolų suderinimo aktuose, ši aplinkybė taip nėra nei faktinė, nei teisinė kliūtis jas reikalauti priteisti teisme. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti reikalaujamų priteisti netesybų dydžio ar paskaičiavimo būdo, nes tokių atsikirtimų atsakovas į bylą neteikė.

Remdamasi aukščiau aptartais argumentais teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina dėl netinkamai pritaikytų materialinės teisės normų ir priima naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkina pilnai (ABTĮ 143 str.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

 

nusprendžia:

 

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Baltic Orthoservice apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Baltic Orthoservice“ skundą patenkinti, priteisti pareiškėjui iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 90 928,25 Lt skolos ir 20 801,57 Lt palūkanų.

Sprendimas neskundžiamas.

 

Teisėjai

Artūras Drigotas

 

 

 

Dainius Raižys

 

 

 

Virginija Volskienė