Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1A-3-312-2008].doc
Bylos nr.: 1A-3-312-2008
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
19. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK XXXIII skyrius)
19.3. Papirkimas (BK 227 str.)
1. BAUDŽIAMASIS KODEKSAS
1.2. Specialioji dalis
1.2.6. Nusikaltimai žmogaus laisvei (BK XX skyrius)
1.2.6.1. Neteisėtas laisvės atėmimas (BK 146 str.)
1.2.10. Nusikaltimai asmens privataus gyvenimo neliečiamumui (BK XXIV skyrius)
1.2.12. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai piliečių rinkimų teisėms ir rinkimų ar referendumų tvarkai (BK XXVI skyrius)
1.2.19. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK XXXIII skyrius)
1.2.19.3. Papirkimas (BK 227 str.)
2. BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSAS
2.1. Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
2.1.2. Baudžiamojo proceso principai:
2.1.2.1. Teisingumą vykdo tik teismas (BPK 6 str. 1 d. ir kt. str.)
2.1.3. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas:
2.1.3.1. Jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1d. 1p.)
2.1.6. Įrodymai ir įrodinėjimo procesas:
2.1.6.2. Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d.)
2.4. Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme:
2.4.1. Neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties apskundimas (BPK 311-319 str.)
2.4.2. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos (BPK 320 str.)
2.4.2.3. Apeliacinės instancijos teismo teisė taikyti baudžiamąjį procesą pirmosios instancijos teisme reglamentuojančias teisės normas (BPK 320 str. 6d.)
2.4.6. Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys:
2.4.6.3. Nuosprendžio pakeitimo pagrindai:
2.4.6.3.1. Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4. Nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo pagrindai:
2.4.6.4.2. Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)
2.4.7. Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
2.4.8. Kiti apeliacinio proceso klausimai

Pranešeja Virginija Popoviene                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-3-312/2008

Teisejas Ryšardas Skirtunas                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.6.1;                                                                                                               1.2.10;  1.2.12;  1.2.19.3;  2.4.6.4.2;  2.4.6.3.1.

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

 

2008 m. kovo 20 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Virginijos Popovienes,

teiseju Leonardos Gurevicienes, Algimanto Pivoriuno,

sekretoriaujant Daivai Mintautaitei, Teresai Darulienei, Eglei Matiukaitei Boboriko,

dalyvaujant prokurorui Simonui Slapšinskui,

gynejams advokatams Raimundui Lideikai, Arunui Petrauskui,

nukentejusiajam V. D.,

nukentejusiojo atstovui advokatui Leonui Virginijui Papirciui,

išteisintiesiems A. Z., A. J., D. L., S. N.,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos skyriaus prokuroro apeliacini skunda del Vilniaus miesto      1 apylinkes teismo 2005 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Z. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 22 str. 1 d., 227 str. 1 d. (del pasikesinimo papirkti valstybes tarnautoja V. D. organizavimo), BK 24 str. 4 d. 172 str. (del trukdymo Lietuvos Respublikos pilieciui V. D. realizuoti savo teise rinkti per 2003 m. balandžio 9 d. vykusius Vilniaus miesto mero rinkimus organizavimo), BK 24 str. 4 d. 227 str. 2 d. (del valstybes tarnautojo V. D. papirkimo, duodant dideles vertes kyši, organizavimo), BK 24 str. 4 d. 146 str. 1 d. (del neteiseto laisves atemimo V. D. organizavimo) BK 24 str. 4 d. 172 str. (del trukdymo Lietuvos Respublikos pilieciui V. D. realizuoti savo teise rinkti per 2003 m. birželio 11 d. vykusius Vilniaus miesto mero rinkimus organizavimo), BK 24 str. 4 d. 167 str. 1 d. (del neteiseto informacijos apie privatu V. D. gyvenima rinkimo organizavimo), jam nepadarius veiku, turinciu šiu nusikaltimu požymiu,

A. J. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. 22 str. 1 d.       227 str. 1 d. (del pasikesinimo papirkti valstybes tarnautoja V. D. organizavimo), BK    24 str. 4 d. 172 str. (del trukdymo Lietuvos Respublikos pilieciui V. D. realizuoti savo teise rinkti per 2003 m. balandžio 9 d. vykusius Vilniaus miesto mero rinkimus organizavimo), BK 24 str. 4 d. 227 str. 2 d. (del valstybes tarnautojo V. D. papirkimo, duodant dideles vertes kyši, organizavimo), BK 24 str. 4 d. 146 str. 1 d. (del neteiseto laisves atemimo V. D. organizavimo), BK 24 str. 4 d. 172 str. (del trukdymo Lietuvos Respublikos pilieciui V. D. realizuoti savo teise rinkti per 2003 m. birželio 11 d. vykusius Vilniaus miesto mero rinkimus organizavimo), BK 24 str. 4 d. 167 str. 1 d. (del neteiseto informacijos apie privatu V. D. gyvenima rinkimo organizavimo), jam nepadarius veiku, turinciu šiu nusikaltimu požymiu;

            D. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 227 str. 1 d. (del pasikesinimo papirkti valstybes tarnautoja V. D.), BK 172 str. (del trukdymo Lietuvos Respublikos pilieciui V. D. realizuoti savo teise rinkti per 2003 m. balandžio 9 d. vykusius Vilniaus miesto mero rinkimus), BK 227 str. 2 d. (del valstybes tarnautojo V. D. papirkimo, duodant dideles vertes kyši), BK 172 str. (del trukdymo Lietuvos Respublikos pilieciui V. D. realizuoti savo teise rinkti per 2003 m. birželio 11 d. vykusius Vilniaus miesto mero rinkimus), jam nepadarius veiku, turinciu šiu nusikaltimu požymiu;

S. N. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d. (del neteiseto laisves atemimo V. D.), BK 172 str. (del trukdymo Lietuvos Respublikos pilieciui V. D. realizuoti savo teise rinkti per 2003 m. birželio 11 d. vykusius Vilniaus miesto mero rinkimus), BK 167 str. 1 d. (del neteiseto informacijos apie privatu V. D. gyvenima rinkimo), jam nepadarius veiku, turinciu šiu nusikaltimu požymiu.

 

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

             

n u s t a  t e :

 

kaltinamasis A. Z. organizavo pasikesinima papirkti valstybes tarnautoja – parenge šios nusikalstamos veikos plana ir vadovavo vykdant ši nusikalstama sumanyma, t. y. jis laikotarpiu nuo 2003 m. gegužes menesio pradžios iki 2003 m. gegužes 20 d. (ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatyta diena), Vilniuje, siekdamas teiseto valstybes tarnautojo – Vilniaus miesto savivaldybes tarybos nario V. D. veikimo vykdant Vilniaus miesto savivaldybes tarybos nario igaliojimus, t. y. siekdamas, kad Vilniaus miesto savivaldybes tarybos narys V. D. 2003 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybes tarybos posedžio metu vyksianciuose Vilniaus miesto mero rinkimuose balsuotu už A. Z., nurode A. J. per V. D. pažistama D. L. pasiulyti kaip kyši V. D. sudaryti tariama dideles vertes projektavimo darbu sandori, realiai neketinant sukurti teisiniu padariniu šio sandorio šalims, ir taip ji paperkant, sieke neteisetai paveikti V. D., kaip Vilniaus miesto mero rinkejo valia, t. y. kad jis už suteikta galimybe gauti materialini atlygi už dideles vertes projektavimo darbu atlikima, mero rinkimu metu balsuotu už A. Z.. Po to, 2003 m. gegužes 20 d., Vilniuje, A. J., vykdžiusiam nusikalstama A. Z. pavedima, nurodžius D. L. pasiulyti V. D. sudaryti tariama dideles vertes Vilniaus pramogu parko projektavimo darbu sandori kaip kyši už A. Z. pageidaujama teiseta valstybes tarnautojo V. D. veikima vykdant Vilniaus miesto savivaldybes tarybos nario igaliojimus, t. y. kad jis už suteikta galimybe gauti materialini atlygi už dideles vertes projektavimo darbu atlikima, mero rinkimu metu balsuotu už A. Z., laikotarpiu nuo 2003 m. gegužes 20 d. iki 2003 m. birželio 6 d. (ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatyta diena), Vilniuje, D. L. pasiule V. D. sudaryti tariama dideles vertes Vilniaus pramogu parko projektavimo darbu sandori, o V. D., D. L. suklaidintas ir manydamas, kad D. L. tikrai siekia siulomo sandorio pasekmiu, sutiko atlikti D. L. pasiulytus Vilniaus pramogu parko projektavimo darbus. Po to, laikotarpiu nuo 2003 m. birželio 6 d. iki 2003 m. birželio 8 d. (ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatyta diena), Vilniuje, V. D. užsiminus A. Z., kad mineta D. L. pasiulyta sandori jis ivertino 150 000,00 Lt, su salyga gauti 45 000,00 Lt avansu, laikotarpiu nuo 2003 m. birželio 8 d. iki 2003 m. birželio 10 d. (ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatyta diena), Vilniuje, A. Z. pavede D. L. sudaryti su V. D. tariama 150 000,00 Lt vertes projektavimo darbu sandori, numatant galimybe V. D. išmoketi 45 000,00 Lt avansu. Po to, 2003 m. birželio 10 d., Vilniuje, A. Z. nurode A. J. perduoti V. D. 45 000,00 Lt kaip kyši (neva kaip V. D. pažadeto tariamo materialinio atlygio už Vilniaus pramogu parko projektavimo darbus dali) už tai, kad V. D. už suteikta galimybe gauti materialini atlygi už dideles vertes projektavimo darbu atlikima mero rinkimu metu balsuotu už A. Z.. Po to, 2003 m. birželio 10 d., Vilniuje, A. J., vykdžiusiam nusikalstama A. Z. pavedima, nurodžius D. L. perduoti V. D. pažadeta 45 000,00 Lt kyši už A. Z. pageidaujama teiseta valstybes tarnautojo veikima vykdant igaliojimus mero rinkimo metu, t. y. už tai, kad mero rinkimu metu V. D. balsuotu už A. Z., ta pacia diena UAB „Ogmios astra pramogu centras“ patalpose, esanciose adresu Galvydžio g. 7, Vilniuje, D. L., vykdydamas nusikalstama A. Z. sumanyma, pažadejo V. D. 45 000,00  Lt kyši už tai, kad šis mero rinkimu metu balsuotu už A. Z., taciau nusikalstamos veikos nebaige del nuo jo valios nepriklausanciu aplinkybiu, nes V. D. nesuprato šio nusikalstamo sumanymo tikslu kad tariamo dideles vertes Vilniaus pramogu parko projektavimo darbu sandorio sudarymu bei pažadejimu sumoketi 45 000,00 Lt avansa siekiama pageidaujamo teiseto jo, kaip valstybes tarnautojo veikimo vykdant Vilniaus miesto savivaldybes tarybos nario igaliojimus mero rinkimo metu, t. y. kad jis balsuotu už A. Z. ir buvo isitikines, jog D. L. tikrai siekia siulomo sandorio pasekmiu, suteikiant jam galimybe gauti materialini atlygi už dideles vertes projektavimo darbu sandori bei gaunant 45 000,00 Lt avansa.

Kaltinamasis A. J. organizavo pasikesinima papirkti valstybes tarnautoja – vadovavo vykdant ši nusikalstama sumanyma, t. y.  jis laikotarpiu nuo 2003 m. gegužes menesio pradžios iki 2003 m. gegužes 20 d. (ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatyta diena), Vilniuje, A. Z., siekusiam, kad Vilniaus miesto savivaldybes tarybos narys V. D. 2003 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybes tarybos posedžio metu vyksianciuose Vilniaus miesto mero rinkimuose balsuotu už A. Z., nurodžius A. J. per V. D. pažistama D. L. pasiulyti kaip kyši V. D. sudaryti tariama dideles vertes projektavimo darbu sandori, realiai neketinant sukurti teisiniu padariniu šio sandorio šalims ir taip ji paperkant, sieke neteisetai paveikti V. D., kaip Vilniaus miesto mero rinkejo valia, t. y. kad jis už suteikta galimybe gauti materialini atlygi už dideles vertes projektavimo darbu atlikima, mero rinkimu metu balsuotu už A. Z., jis 2003 m. gegužes 20 d., Vilniuje, D. L. nurode pasiulyti V. D. sudaryti tariama dideles vertes Vilniaus pramogu parko projektavimo darbu sandori. Po to, laikotarpiu nuo 2003 m. gegužes 20 d. iki 2003 m. birželio 6 d. (ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatyta diena), Vilniuje, D. L., vykdydamas nusikalstama A. J. pavedima, pasiule V. D. sudaryti dideles vertes Vilniaus pramogu parko projektavimo darbu sandori, realiai neketinant sukurti teisiniu padariniu šio sandorio šalims, o V. D., D. L. suklaidintas ir manydamas, kad D. L. tikrai siekia siulomo sandorio pasekmiu, sutiko atlikti D. L. pasiulytus Vilniaus pramogu parko projektavimo darbus. Po to, laikotarpiu nuo 2003 m. birželio 6 d. iki 2003 m. birželio 8 d. (ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatyta diena), Vilniuje, V. D. užsiminus A. Z., kad mineta D. L. pasiulyta sandori jis ivertino 150 000,00 Lt, su salyga gauti 45 000,00 Lt avansu, laikotarpiu nuo 2003 m. birželio 8 d. iki 2003 m. birželio 10 d. (ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatyta diena), Vilniuje, A. Z. pavede D. L. sudaryti su V. D. tariama 150 000,00 Lt vertes projektavimo darbu sandori, numatant galimybe V. D. išmoketi 45 000,00 Lt avansu. Po to 2003 m. birželio 10 d., Vilniuje, A. Z. pavedus A. J. perduoti V. D. 45 000,00 Lt kaip kyši (neva kaip V. D. pažadeto tariamo materialinio atlygio už Vilniaus pramogu parko projektavimo darbus dali) už tai, kad V. D. už suteikta galimybe gauti materialini atlygi už dideles vertes projektavimo darbu atlikima mero rinkimu metu balsuotu už A. Z., A. J. nurode D. L. perduoti V. D. pažadeta 45 000,00 Lt kyši už A. Z. pageidaujama teiseta valstybes tarnautojo veikima vykdant igaliojimus mero rinkimo metu, t. y. už tai, kad mero rinkimu metu V. D. balsuotu už A. Z., ta pacia diena UAB „Ogmios astra pramogu centras“ patalpose, esanciose adresu Galvydžio g. 7, Vilniuje, D. L., vykdydamas nusikalstama A. J. pavedima, pažadejo V. D. 45 000,00  Lt kyši už tai, kad šis mero rinkimu metu balsuotu už A. Z., taciau nusikalstamos veikos nebaige del nuo jo valios nepriklausanciu aplinkybiu, nes V. D. nesuprato šio nusikalstamo sumanymo tikslu – kad tariamo dideles vertes Vilniaus pramogu parko projektavimo darbu sandorio sudarymu bei pažadejimu sumoketi 45 000,00 Lt avansa siekiama pageidaujamo teiseto jo, kaip valstybes tarnautojo veikimo vykdant Vilniaus miesto savivaldybes tarybos nario igaliojimus mero rinkimo metu, t. y. kad jis balsuotu už A. Z. ir buvo isitikines, jog D. L. tikrai siekia siulomo sandorio pasekmiu, suteikiant jam galimybe gauti materialini atlygi už dideles vertes projektavimo darbu sandori bei gaunant    45 000,00 Lt avansa.

Kaltinamasis D. L. pasikesino papirkti valstybes tarnautoja, t.y. jis laikotarpiu nuo 2003 m. gegužes menesio pradžios iki 2003 m. gegužes 20 d. (ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatyta diena), Vilniuje, A. Z., siekusiam, kad Vilniaus miesto savivaldybes tarybos narys V. D., 2003 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybes tarybos posedžio metu vyksianciuose Vilniaus miesto mero rinkimuose balsuotu už A. Z. bei A. Z. nurodžiusiam A. J. per ji kaip V. D. pažistama pasiulyti kaip kyši V. D. sudaryti tariama dideles vertes projektavimo darbu sandori, realiai neketinant sukurti teisiniu padariniu šio sandorio šalims ir taip ji paperkant, sieke neteisetai paveikti V. D., kaip Vilniaus miesto mero rinkejo valia, t. y. kad jis už suteikta galimybe gauti materialini atlygi už dideles vertes projektavimo darbu atlikima, mero rinkimu metu balsuotu už A. Z., 2003 m. gegužes 20 d., Vilniuje, A. J. pavedus D. L. pasiulyti V. D. sudaryti tariama Vilniaus pramogu parko sandori kaip kyši, laikotarpiu nuo 2003 m. gegužes 20 d. iki 2003 m. birželio 6 d. (ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatyta diena), Vilniuje, D. L., vykdydamas ši nusikalstama A. J. pavedima pasiule V. D. sudaryti dideles vertes Vilniaus pramogu parko projektavimo darbu sandori, realiai neketinant sukurti teisiniu padariniu šio sandorio šalims, o V. D., D. L. suklaidintas ir manydamas, kad D. L. tikrai siekia siulomo sandorio pasekmiu, sutiko atlikti D. L. pasiulytus Vilniaus pramogu parko projektavimo darbus. Po to, laikotarpiu nuo 2003 m. birželio 6 d. iki 2003 m. birželio 8 d. (ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatyta diena), Vilniuje, V. D. užsiminus A. Z., kad mineta D. L. pasiulyta sandori jis ivertino 150 000,00 Lt, su salyga gauti 45 000,00 Lt  avansu, laikotarpiu nuo 2003 m. birželio 8 d. iki 2003 m. birželio 10 d. (ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatyta diena), Vilniuje, A. Z. pavede jam sudaryti su V. D. tariama 150 000,00 Lt vertes projektavimo darbu sandori, numatant galimybe V. D. išmoketi 45 000,00 Lt avansu. Po to 2003 m. birželio 10 d., Vilniuje, A. Z. pavedus A. J. perduoti V. D. 45 000,00 Lt kaip kyši (neva kaip V. D. pažadeto tariamo materialinio atlygio už Vilniaus pramogu parko projektavimo darbus dali) už tai, kad V. D. už suteikta galimybe gauti materialini atlygi už dideles vertes projektavimo darbu atlikima mero rinkimu metu balsuotu už A. Z., o A. J. nurodžius D. L. perduoti V. D. pažadeta 45 000,00 Lt kyši už A. Z. pageidaujama teiseta valstybes tarnautojo veikima vykdant igaliojimus mero rinkimo metu, t. y. už tai, kad mero rinkimu metu V. D. balsuotu už A. Z., ta pacia diena UAB „Ogmios astra pramogu centras“ patalpose, esanciose adresu Galvydžio g. 7, Vilniuje, D. L., vykdydamas nusikalstama A. J. pavedima, pažadejo V. D. 45 000,00  Lt kyši už tai, kad šis mero rinkimu metu balsuotu už A. Z., taciau nusikalstamos veikos nebaige del nuo jo valios nepriklausanciu aplinkybiu, nes V. D. nesuprato šio nusikalstamo sumanymo tikslu – kad tariamo dideles vertes Vilniaus pramogu parko projektavimo darbu sandorio sudarymu bei pažadejimu sumoketi 45 000,00 Lt avansa siekiama pageidaujamo teiseto jo, kaip valstybes tarnautojo veikimo vykdant Vilniaus miesto savivaldybes tarybos nario igaliojimus mero rinkimo metu, t. y. kad jis balsuotu už A. Z. ir buvo isitikines, jog D. L. tikrai siekia siulomo sandorio pasekmiu, suteikiant jam galimybe gauti materialini atlygi už dideles vertes projektavimo darbu sandori bei gaunant  45 000,00 Lt avansa.

A. Z. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2003 m. kovo menesio iki 2003 m. balandžio 7 d. (tiksli data nenustatyta), Vilniuje, siekdamas, kad Vilniaus miesto savivaldybes tarybos narys V. D., 2003 m. balandžio 9 d. Vilniaus m. savivaldybes tarybos posedžio metu vyksianciuose Vilniaus miesto mero rinkimuose balsuotu už A. Z., nurode A. J. per V. D. pažistama asmeni perduoti V. D. 20 000,00 Lt kyši ir taip ji paperkant, sieke neteisetai paveikti jo, kaip Vilniaus miesto mero rinkejo valia, kad jis mero rinkimu metu balsuotu už A. Z. ir nebalsuotu už kita kandidata - Gedimina A. P.. A. J., vykdydamas nusikalstama A. Z. pavedima, pavede D. L. perduoti V. D. 20 000,00 Lt kyši, kuri D. L. tiesiogiai pasiule V. D. už tai, kad šis mero rinkimu metu balsuotu už A. Z., taciau nusikalstamos veikos nebaige del nuo jo valios nepriklausanciu aplinkybiu, nes pastarasis nesutiko priimti D. L. pasiulyto kyšio.

Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad 2003 m. birželio 10 d., Vilniuje, nurode A. J. iki 2003 m. birželio 11 d. vyksiancio Vilniaus miesto savivaldybes tarybos posedžio, kurio metu buvo numatyti Vilniaus miesto mero rinkimai, pradžios išvežti Vilniaus miesto savivaldybes tarybos nari V. D. iš Vilniaus ir ta pacia diena S. N., pavestas A. J., nuveže V. D. i sodyba, esancia Saliniškio kaime, Moletu rajone, o 2003 m. birželio 11 d., 13 val. 21 min., A. Z. nurodymu, atveže ji i pastarojo nurodyta vieta, esancia prie Moletu plento ir Geležinio Vilko gatves sankryžos, Vilniuje.

Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad 2003 m. birželio 12 d. ir birželio 16 d. pavede A. J. slapta sekti V. D. ir taip rinkti informacija apie V. D. susitikimus su kitais asmenimis prie V. D. gyvenamosios vietos, esancios adresu Liudo Giros g. 2-9, Vilniuje, o taip pat prie Lietuvos socialdemokratu partijos bustines, esancios adresu Barboros Radvilaites g. l, Vilniuje, ir A. J. pavestas, S. N. slapta seke ir stebejo V. D. prie jo gyvenamosios vietos 2003 m. birželio 13 d., nuo      8 val. 30 min. iki 11 val.24 min., ir  2003 m. birželio 16 d., nuo 12 val. 32 min. iki 14 val. 7 min., o  prie Lietuvos socialdemokratu partijos bustines slapta stebejo V. D. nuo 2003 m. birželio 13 d., 12 val. 10 min. iki 12 val. 27 min.

A. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2003 m. kovo men. iki 2003 m. balandžio 7 d. (tiksli data nenustatyta), Vilniuje, A. Z., siekusiam, kad Vilniaus miesto savivaldybes tarybos narys V. D., 2003 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybes tarybos posedžio metu vyksianciuose Vilniaus miesto mero rinkimuose balsuotu už A. Z. bei jam nurodžius A. J. per V. D. pažistama asmeni, perduoti V. D. 20 000,00 Lt kyši ir taip ji paperkant, neteisetai paveikti jo, kaip Vilniaus miesto mero rinkejo valia, kad jis mero rinkimu metu balsuotu už A. Z. ir nebalsuotu už kita kandidata - Gedimina A. P., A. J., vykdydamas nusikalstama A. Z. pavedima, pavede D. L. perduoti V. D. 20 000,00 Lt kyši, kuri D. L. tiesiogiai ir pasiule V. D. už tai, kad šis mero rinkimu metu balsuotu už A. Z., taciau nusikalstamos veikos nebaige del nuo jo valios nepriklausanciu aplinkybiu, nes pastarasis nesutiko priimti D. L. pasiulyto kyšio.

Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad 2003 m. birželio 10 d., Vilniuje, A. Z. nurodžius iki 2003 m. birželio 11 d. vyksiancio Vilniaus miesto savivaldybes tarybos posedžio, kurio metu buvo numatyti Vilniaus miesto mero rinkimai, pradžios išvežti Vilniaus miesto savivaldybes tarybos nari V. D. iš Vilniaus, ta pacia diena jis tai pavede S. N. ir pastarasis nuveže V. D. i sodyba, esancia Saliniškio kaime, Moletu rajone, o 2003 m. birželio 11 d., 13 val. 21 min., A. Z. nurodymu, atveže ji i pastarojo nurodyta vieta, esancia prie Moletu plento ir Geležinio Vilko gatves sankryžos, Vilniuje.

Taip pat jis buvo kaltintas tuo, kad 2003 m. birželio 12 d. ir birželio 16 d., A. Z. pavedus jam slapta sekti V. D. ir taip rinkti informacija apie V. D. susitikimus su kitais asmenimis prie V. D. gyvenamosios vietos, adresu Liudo Giros g. 2-9, Vilniuje, o taip pat prie Lietuvos socialdemokratu partijos bustines, esancios adresu Barboros Radvilaites g. l, Vilniuje, jis tai padaryti pavede S. N. ir pastarasis slapta seke ir stebejo V. D. prie jo gyvenamosios vietos 2003 m. birželio 13 d., nuo 8 val.    30 min. iki 11 val.24 min., ir  2003 m. birželio 16 d., nuo 12 val. 32 min. iki 14 val. 7 min., o  prie Lietuvos socialdemokratu partijos bustines slapta stebejo V. D. nuo 2003 m. birželio 13 d.,       12 val. 10 min. iki 12 val. 27 min.

D. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2003 m. kovo menesio iki 2003 m. balandžio 7 d. (tiksli data nenustatyta), Vilniuje, A. Z., siekusiam, kad Vilniaus miesto savivaldybes tarybos narys V. D., 2003 m. balandžio 9 d. Vilniaus mesto savivaldybes tarybos posedžio metu vyksianciuose Vilniaus mesto mero rinkimuose (toliau tekste - mero rinkimai) balsuotu už A. Z. bei jam nurodžius A. J. per V. D. pažistama asmeni, perduoti V. D. 20 000,00 Lt kyši ir taip ji paperkant, neteisetai paveikti jo, kaip Vilniaus miesto mero rinkejo valia, kad jis mero rinkimu metu balsuotu už A. Z. ir nebalsuotu už kita kandidata - Gedimina A. P., A. J., vykdydamas nusikalstama A. Z. pavedima, pavede jam perduoti V. D. 20 000,00 Lt kyši, kuri D. L. tiesiogiai ir pasiule V. D. už tai, kad šis mero rinkimu metu balsuotu už A. Z., taciau nusikalstamos veikos nebaige del nuo jo valios nepriklausanciu aplinkybiu, nes pastarasis nesutiko priimti jo pasiulyto kyšio.

S. N. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2003 m. birželio 10 d., A. Z. susitarus su A. J., o pastarajam nurodžius pareikalauti, kad V. D., besigydantis M. Marcinkeviciaus ligonineje, atiduotu savo mobiliojo ryšio telefona, tokiu budu atimant V. D. galimybe bendrauti su kitais Vilniaus miesto savivaldybes tarybos nariais, taip pat atimant pastariesiems galimybe susisiekti su V. D., ir, naudojant tokia psichine prievarta, neteisetai paveikti V. D., kaip Vilniaus miesto mero rinkejo valia rinkimu metu, kad šis šiu rinkimu metu balsuotu už A. Z. (ir taip atsisakytu kito galimo teiseto veiksmo – mero rinkimu metu balsuoti už kita kandidata – Gedimina A. P.), ta pacia diena, M. Marcinkeviciaus ligonines patalpose, jis liepe V. D. atiduoti savo mobiliojo ryšio telefona, o pastarajam paklusus jo reikalavimui, paeme iš jo mobiliojo ryšio telefona Nokia 6310, su V. D. naudojama SIM kortele, kurios abonentinis numeris yra 8 611 53769.

Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad 2003 m. birželio 10 d., Vilniuje, A. Z. nurodžius A. J. iki 2003 m. birželio 11 d. vyksiancio Vilniaus mesto savivaldybes tarybos posedžio, kurio metu buvo numatyti Vilniaus miesto mero rinkimai, pradžios išvežti Vilniaus miesto savivaldybes tarybos nari V. D. iš Vilniaus, ta pacia diena A. J. jam tai pavedus, jis 20 val. 29 min., M. Marcinkeviciaus ligonines patalpose nurode V. D. sestis i automobili VW Paesat“, v/n (duomenys neskelbtini) ir, pastarajam paklusus, nuveže V. D. i sodyba, esancia Saliniškio kaime, Moletu rajone, o 2003 m. birželio 11 d.,        13 val. 21 min., A. Z. nurodymu, atveže ji i pastarojo nurodyta vieta, esancia prie Moletu plento ir Geležinio Vilko gatves sankryžos, Vilniuje.

Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad 2003 m. birželio 12 d. ir birželio 16 d., A. Z. pavedus A. J. slapta sekti V. D. ir taip rinkti informacija apie V. D. susitikimus su kitais asmenimis prie V. D. gyvenamosios vietos, adresu Liudo Giros g. 2-9, Vilniuje, o taip pat prie Lietuvos socialdemokratu partijos bustines, esancios adresu Barboros Radvilaites g. l, Vilniuje, jis, gaves A. J. pavedima, slapta seke ir stebejo V. D. prie jo gyvenamosios vietos 2003 m. birželio 13 d., nuo 8 val.      30 min. iki 11 val.24 min., ir  2003 m. birželio 16 d., nuo 12 val. 32 min. iki 14 val. 7 min., o  prie Lietuvos socialdemokratu partijos bustines slapta stebejo V. D. nuo 2003 m. birželio   13 d., 12 val. 10 min. iki 12 val. 27 min.

Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. Z. ir A. J. iš kaltinimu del pasikesinimo duoti V. D. 20 000,00 Lt kyši ir trukdymo jam realizuoti savo teise rinkti mera per 2003 m. balandžio 9 d. vykusius Vilniaus miesto mero rinkimus organizavimo, o D. L. – iš kaltinimu del pasikesinimo duoti V. D. 20 000,00 Lt kyši ir trukdymo jam realizuoti savo teise rinkti mera per 2003 m. balandžio 9 d. vykusius Vilniaus miesto mero rinkimus, nurode, kad kaltinamieji A. Z., A. J. ir D. L. kategoriškai neige siule V. D. kyši ir trukde jam savarankiškai rinkti Vilniaus miesto mera, o šiuos ju parodymus patvirtino ir nukentejusysis V. D.. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo telefoniniu pokalbiu duomenimis, nes jie nebuvo patvirtinti kitais negincytinais irodymais. Buvo nesivadovauta ir magnetinio-optinio disko irašais, nes nenustatyta, kas padare tuos irašus ir nesurinkta irodymu, kad tie irašai butu siejami su kaltinamuju veiksmais. Be to, pirmosios instancijos teismas nurode, kad kaltinamuju veiksmai negali buti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 172 str.

Išteisindamas A. Z. ir A. J. iš kaltinimu del 45 000,00 Lt kyšio davimo V. D., trukdymo jam realizuoti savo teise rinkti mera per 2003 m. birželio    11 d. vykusius Vilniaus miesto mero rinkimus bei neteiseto V. D. laisves atemimo organizavimo, o D. L. – iš kaltinimu del 45 000,00 Lt kyšio davimo V. D., trukdymo jam realizuoti savo teise rinkti mera per 2003 m. birželio 11 d. vykusius Vilniaus miesto mero rinkimus bei S. N. – iš kaltinimu del neteiseto V. D. laisves atemimo ir trukdymo jam realizuoti savo teise rinkti mera per 2003 m. birželio 11 d. vykusius Vilniaus miesto mero rinkimus, nurode, kad irodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas, t.y. telefoniniu pokalbiu ir magnetinio-optinio disko duomenys, ikiteisminio tyrimo metu duoti V. D. parodymai, liudytoju V. G., J. I., V. V. ir kt. parodymai nepatvirtina kaltinamiesiems pareikštu kaltinimu. Pakartotinai nurodo, kad kaltinamuju veiksmai negali buti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 172 str.

Išteisindamas A. Z. ir A. J. iš kaltinimu del neteiseto informacijos apie privatu V. D. gyvenima rinkimo organizavimo, o S. N. – iš kaltinimu del neteiseto informacijos apie privatu V. D. gyvenima rinkimo, nurode, kad kaltinamuju A. Z., A. J., S. N. ir nukentejusiojo V. D. parodymai paneigia pareikštus kaltinimus, taip pat del jau pirmosios instancijos teismo aptartu priežasciu nusprende nesivadovauti telefoniniu pokalbiu duomenimis. Be to, pirmosios instancijos teismas nurode, kad kaltinamuju veiksmai, jeigu tokie ir butu buve, negali buti kvalifikuojamai pagal BK 167 str. 1 d., nes V. D. tapatintinas su viešu, o ne privaciu asmeniu.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos skyriaus prokuroras prašo Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2005 m. vasario 4 d. nuosprendi panaikinti ir priimti nauja apkaltinamaji nuosprendi bei:

pripažinti kaltinamaji A. Z. kaltu:.

- pagal BK 24 str. 4 d., 22 str. 1 d. 227 str. 1 d. ir nuteisti 50 MGL dydžio bauda;  

- pagal BK 24 str. 4 d. 172 str. ir nuteisti 60 MGL dydžio bauda,

vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinti apemimo budu ir paskirti subendrinta bausme 60 MGL dydžio bauda,

- pagal BK 24 str. 4 d. 227 str. 2 d. ir nuteisti laisves atemimu dvejiems metams;

- pagal BK 24 str. 4 d. 146 str. 1 d. ir nuteisti 50 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 24 str. 4 d. 172 str. ir nuteisti 60 MGL dydžio bausme,

vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinti apemimo budu ir paskirti subendrinta laisves atemimo bausme dvejiems metams;

- pagal BK 24 str. 4 d. 167 str. 1 d. ir nuteisti 50 MGL dydžio bauda;

vadovaujantis BK 42 str. 4 d., 63 str. 4 d., šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrinta bausme - laisves atemima dvejiems metams ir 100 MGL dydžio bauda, laisves atemimo bausmes vykdyma atidedat dvejiems metams,

pripažinti kaltinamaji A. J. kaltu:

- pagal BK 24 str. 4 d., 22 str. 1 d. 227 str. 1 d. ir nuteisti 50 MGL dydžio bauda;  

- pagal BK 24 str. 4 d. 172 str. ir nuteisti 60 MGL dydžio bauda,

vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinti apemimo budu ir paskirti subendrinta bausme 60 MGL dydžio bauda,

- pagal BK 24 str. 4 d. 227 str. 2 d. ir nuteisti laisves atemimu dvejiems metams;

- pagal BK 24 str. 4 d. 146 str. 1 d. ir nuteisti 50 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 24 str. 4 d. 172 str. ir nuteisti 60 MGL dydžio bausme,

vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinti apemimo budu ir paskirti subendrinta laisves atemimo bausme dvejiems metams,

- pagal BK 24 str. 4 d. 167 str. 1 d. ir nuteisti 50 MGL dydžio bauda;

vadovaujantis BK 42 str. 4 d., 63 str. 4 d., šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrinta bausme - laisves atemima dvejiems metams ir 100 MGL dydžio bauda, laisves atemimo bausmes vykdyma atidedat dvejiems metams,

pripažinti kaltinamaji D. L. kaltu:

- pagal BK 22 str. 1 d. 227 str. 1 d. ir nuteisti 45 MGL dydžio bauda;  

- pagal BK 172 str. ir nuteisti 55 MGL dydžio bauda,

vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinti apemimo budu ir paskirti subendrinta bausme 55 MGL dydžio bauda,

- pagal BK 227 str. 2 d. ir nuteisti laisves atemimu vieneriems metams šešiems menesiams;

- pagal BK 172 str. ir nuteisti 55 MGL dydžio bausme,

vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinti apemimo budu ir paskirti subendrinta laisves atemimo bausme vieneriems metams šešiems menesiams,

vadovaujantis BK 42 str. 4 d., 63 str. 4 d., šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrinta bausme - laisves atemima vieneriems metams šešiems menesiams ir 80 MGL dydžio bauda, laisves atemimo bausmes vykdyma atidedant vieneriems metams,

pripažinti kaltinamaji S. N. kaltu:

- pagal BK 146 str. 1 d. ir nuteisti 40 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 172 str. ir nuteisti 45 MGL dydžio bauda,

vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinti apemimo budu ir paskirti subendrinta 45 MGL dydžio bauda,

- pagal BK 167 str. 1 d. ir nuteisti 40 MGL dydžio bauda,

vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrinta 60 MGL dydžio bauda.

Prokuroras teigia, kad išteisinamasis nuosprendis turi buti panaikintas del teismo išvadu neatitikimo faktiniu bylos aplinkybiu, esminiu baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu (BPK     329 str. 1 d. 4 p.) ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo (BK 172 str., 167 str. 1 d.), ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 d. 2 p.).

Apeliaciniame skunde prokuroras pateikia skunda pagrindžiancius argumentus.

Išteisinamaji nuosprendi pirmosios instancijos teismas pagrinde nukentejusiojo V. D. ir kaltinamuju A. Z., A. J., D. L. bei S. N. teisiamojo posedžio metu duotais parodymais, atmesdamas kitus irodymus bei duomenis, kuriu teismas irodymais nepripažino, ir taip padare esminiu Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu (BPK 369 str. 3 d.):

1. Teismas išteisinamajame nuosprendyje nurode, jog tiki nukentejusiojo V. D. parodymais, duotais teisminio bylos nagrinejimo metu, ir atmeta jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

1.1. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad teisminio baudžiamosios bylos nagrinejimo metu nukentejusysis V. D. buvo apklaustas neviešame teismo posedyje, atsižvelgus i jo sveikatos bukle, emocine busena bei jo pareiškima apie tai, kad ankstesniu teismo posedžiu metu liudytojai C. K. ir J. I., sededami teismo saleje jam už nugaros, bande ji itakoti.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2004 m. sausio 31 d. nutarti nukentejusiojo V. D. apklausa atlikti neviešame teismo posedyje, neatsižvelge i viena esminiu baudžiamojo proceso istatymu reikalavimu, jog bylos visuose teismuose nagrinejamos viešai (BPK 9 str. 1 d.). Tik išimtinais atvejais leidžiama nagrineti byla neviešame teismo posedyje, kai, be kitu pagrindu, siekiama užkirsti kelia paskelbti žinias apie privatu proceso dalyviu gyvenima (BPK 9 str. 2 d.).

Teismo 2004 m. sausio 31 d. nutartyje ir išteisinamajame nuosprendyje nurodyti pagrindai, t. y. nukentejusiojo sveikatos bukle, emocine busena ir tai, kad kiti liudytojai dare jam poveiki, nera numatyti BPK 9 str. Byloje nera medicinines istaigos pažymos ar išvados, kad nukentejusysis V. D. del savo sveikatos bukles negali dalyvauti nagrinejant byla teisme, nera ir psichologo išvados, kad del emocines busenos nukentejusysis negali tinkamai realizuoti baudžiamojo proceso istatymu jam suteiktu teisiu. Taigi, pirmosios instancijos teismas išvada apie nukentejusiojo V. D. sveikatos bukle ir jo emocine busena padare tik remdamasis paties nukentejusiojo paaiškinimais, kas leidžia tokia teismo išvada vertinti kaip nepagrista.

Priemes sprendima nukentejusiojo V. D. apklausa atlikti neviešame teismo posedyje todel, kad viešo teismo posedžio metu nukentejusiajam V. D. dare poveiki liudytojai C. K. ir J. I., pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i baudžiamojo proceso istatymu reikalavima, kad posedžio tvarka teismo posedžiu saleje užtikrina posedžio pirmininkas (BPK 258 str. 3 d.), naudodamasis  jam suteiktomis teisemis (BPK 259 str.). Teismas neatsižvelge ir i paties nukentejusiojo V. D. paaiškinimus, kuomet jis, atsakydamas i teiseju kolegijos pirmininko klausima, ka posedžio metu jam sake mineti liudytojai, parode, jog C. K. ir J. I., posedžio metu sededami jam už nugaros, sake deti daugiau emociju, kloti teisybe ir nebijoti (2005 m. sausio 31 d. teisiamojo posedžio protokolo 13-ojo lapo antroji puse). Tokio turinio liudytoju replikos gali buti vertinamos kaip trukdymas nukentejusiajam susikaupti stebint posedžio eiga ar duodant parodymus, ir i toki liudytoju elgesi turetu buti reaguojama BPK 259 str. 3 d., bet ne BPK 9 str. 3 d. nustatyta tvarka.    

BPK 9 str. 2 d. skelbia, kad leidžiama neviešai nagrineti bylas, kai siekiama užkirsti kelia paskelbti žinias apie privatu proceso dalyviu gyvenima. Kaip duomenys apie privatu nukentejusiojo V. D. gyvenima, kurie galetu tureti reikšmes nagrinejant baudžiamaja byla, galetu buti vertinami duomenys apie V. D. sveikatos sutrikimo pobudi ir jam paskirta gydyma Santariškiu ligonineje 2003 m. balandžio 30 d., apie V. D. sveikatos sutrikimo pobudi ir jam paskirta gydyma M. Marcinkeviciaus ligonineje 2003 m. birželio 10 d., detalios 2003 m. birželio 10 d. – 11 d. nakvynes sodyboje, esancioje Saliniškio kaime, Moletu rajone, aplinkybes bei detalios susitikimu su J. I. nukentejusiojo gyvenamojoje vietoje aplinkybes.

Irodymu tyrimo metu nukentejusysis V. D. nebuvo apklaustas apie tai, koks sveikatos sutrikimas jam buvo diagnozuotas Santariškiu ar M. Marcinkeviciaus ligoninese ir koks gydymas jam buvo paskirtas. Tuo tarpu apie kitas auksciau minetas aplinkybes viešo teismo posedžio metu parodymus dave liudytojai D. D., V. S., T. K., M. M., J. I., o veliau ir išteisintasis S. N..

Taigi, neviešame teismo posedyje apklausus nukentejusiji V. D. iš esmes apie tas pacias aplinkybes, apie kurias viešo teismo posedžio metu parodymus jau buvo dave aukšciau pamineti liudytojai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, 2005 m. sausio 31 d. priemes nutarti nukentejusiji V. D. apklausti neviešame teismo posedyje, pažeide BPK 9 str. 1 d. itvirtinta imperatyvu reikalavima, jog bylos visuose teismuose nagrinejamos viešai, kadangi to paties straipsnio 1 d. ir 2 d. itvirtintu pagrindu bylai nagrineti neviešame teismo posedyje  nebuvo.   

Konstatavus, kad nukentejusiojo apklausa buvo atlikta, pažeidžiant BPK 9 str. 1 d. reikalavimus, konstatuotina ir tai, kad teisiamojo posedžio protokole užfiksuoti nuketejusiojo parodymai neatitinka BPK 20 str. 1 d. reikalavimo, jog irodymai baudžiamajame procese yra tik istatymu nustatyta tvarka gauti duomenys, ir jais negalejo buti grindžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis (BPK 301 str.1 d.).

Konstatavus, kad nukentejusiojo V. D. neviešo teismo posedžio metu duotais parodymais pirmosios instancijos teismas negalejo gristi nuosprendžio, konstatuotina ir tai, kad išteisinamaji nuosprendi pagrisdamas nukentejusiojo V. D. parodymais, duotais teisiamojo posedžio metu, teismas padare esmini baudžiamojo proceso kodekso pažeidima (BPK 369 str. 3 d.).       

1.2. Išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, kad teismas nutare nesiremti V. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais del ikiteisminio tyrimo metu padarytu baudžiamojo proceso istatymu reikalavimu pažeidimu.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog nukentejusysis V. D. parode, kad 2004 m. sausio 21 d. pas ji i namus (Liudo Giros g. 2-9, Vilnius), 8.00 val. ryto, atvyko keli STT darbuotojai, kurie pasake, kad ji ir jo žmona D. D. neva yra autoivykio liudytojai ir turi skubiai atvykti i STT bustine apklausai. Kuomet jiedu su žmona isipareigojo atvykti i apklausa kiek veliau geruoju, pareigunai primygtinai pareikalavo vykti kartu ir kantriai lauke, kol jie susiruoš. Liudytoja D. D. šias aplinkybes patvirtino. Jos manymu, jie buvo iškviesti priverstinai.

Išteisinamajame nuosprendyje taip pat nurodyta, jog BPK 182 str. 1 d. yra numatyta, kad liudytojas yra kvieciamas i apklausa šaukimu, kuriame nurodyta, kas ir del ko šaukiamas,  kur ir pas ka turi atvykti, atvykimo data ir valanda, BPK 163 str. numatytos neatvykimo pasekmes. BPK     182 str. 2 d. numato, kad asmuo i apklausa gali buti šaukiamas telefonu ar kitais budais, taciau šiais atvejais už neatvykima negali buti taikomos istatymo numatytos procesines prievartos priemones.

Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, kad mineti istatymu reikalavimai buvo pažeisti. Taciau tokia išvada teismas padare vadovaudamasis tik nukentejusiojo V. D. ir liudytojos D. D. paaiškinimais, tuo tarpu STT pareigunai, iškviete minetus asmenis apklausai, teisiamojo posedžio metu apklausti nebuvo.

Lietuvos Respublikos BPK 182 str. 2 d. nurodyta, jog asmuo i apklausa gali buti šaukiamas telefonu ar kitais budais. Taigi, mineto baudžiamojo proceso istatymo analize leidžia teigti, kad asmuo apklausai gali buti kvieciamas ir ikiteisminio tyrimo institucijos pareigunui atvykus i apklaustino asmens gyvenamaja vieta ir betarpiškai jam pranešus apie busimos apklausos laika ir vieta. Taciau tokiu budu apklausai iškviestam asmeniui neatvykus, jam negali buti taikomos BPK 163 str. numatytos procesines prievartos priemones (nukentejusiojo V. D. ar liudytojos D. D. atžvilgiu tokios priemones ir nebuvo taikytos). Ikiteisminio tyrimo institucijos pareiguno pasiulymas pavežti tarnybiniu transportu apklausai iškviesta asmeni (pastarajam sutikus) taip pat neprieštarauja mineto baudžiamojo proceso istatymo reikalavimams.      

Pirmosios instancijos teismas, padares išvada, kad STT pareigunai, iškviesdami nukentejusiji V. D. ir liudytoja D. D. apklausai, pažeide BPK 182 str. 2 d. reikalavimus, neatsižvelge i paties nukentejusiojo V. D. parodymus, kad atvyke STT pareigunai iteike šaukimus, ir kad jis pats itikino savo žmona D. D. vykti kartu su atvykusiais pareigunais (2005 m. gegužes 31 d. teisiamojo posedžio protokolo 6 lapas), ir šiu parodymu nevertino (juo labiau, kad ikiteisminio tyrimo metu mineti asmenys jokiu skundu del STT pareigunu veiksmu nepareiške). 

Neiškvietes nukentejusiojo V. D. ir liudytojos D. D. nurodytu STT pareigunu apklausai, pirmosios instancijos teismas neatsižvelge ir i BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, jog teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu.

Konstatavus, kad buvo pažeisti mineti baudžiamojo proceso istatymu reikalavimai, konstatuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog STT pareigunai, iškviete nukentejusiji V. D. ir liudytoja D. D. apklausai, pažeide BPK 182 str. 2 d. reikalavimus, vertintina kaip nepagrista.  

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog, kaip matyti iš 2004 m. sausio 21 d. liudytojo V. D. apklausos protokolo, ji apklause STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausioji specialiste R. A.. Apklausos metu dalyvavo l. e. p. Vilniaus valdybos viršininkas V. S.. Apklausa truko net 5 val. 50 min. (nuo 9 val. 35 min. iki 15 val. 25 min.). Apklausti teisme tiek nukentejusysis V. D., tiek liudytoja R. A. patvirtino, kad V. D. apklausos metu buvo užduodami ivairus klausimai, juos uždavinejo ne tik liudytoja R. A., bet ir V. S., buvo daromos kelios pertraukos. V. D. turejo daugybe pastabu del protokolo turinio, taciau minetos aplinkybes protokole nera nurodytos. Be to, pažeidžiant BPK 179 str. 3 d. reikalavimus, protokolo nepasiraše joje dalyvaves V. S..

Konstatuodamas, kad STT pareigunes atliktos liudytojo V. D. apklausos protokole pažodžiui turejo buti fiksuojami liudytojui užduodami klausimai ir atsakymai i juos, pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i BPK 183 str. 3 d. reikalavimus, jog liudytojo parodymai užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Jeigu reikia, nurodomi liudytojui užduoti klausimai ir jo atsakymai.

Mineto baudžiamojo proceso istatymo analize leidžia teigti, jog konstataves, kad ikiteisminio tyrimo pareiguno atliktos apklausos protokole visuomet turi buti pažodžiui užfiksuoti liudytojui užduodami klausimai ir atsakymai i juos, pirmosios instancijos teismas BPK 183 str. 3 d. nuostatas išaiškino siaurinamai (t. y., diskrecine teises norma išaiškino kaip imperatyvia). Tai konstatavus, konstatuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog ikiteisminio tyrimo pareiguno atliktos apklausos protokole visuomet turi buti pažodžiui užfiksuoti liudytojo parodymai bei pažodžiui užfiksuoti liudytojui užduodami klausimai ir atsakymai i juos, vertintinas kaip teisiškai nepagristas.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog V. D. turejo daugybe pastabu del protokolo turinio, taciau minetos aplinkybes protokole nera nurodytos.

Teisiamojo posedžio metu STT pareigune R. A. parode, kad liudytojo V. D. apklausos protokolo projekta ji spausdino kompiuteriu. Atspausdinusi šio protokolo projekta, ji perdave liudytojui V. D., o pastarasis, ji perskaites,  papraše jame padaryti atitinkamus pakeitimus. Šiuos pakeitimus ji padare kompiuteriu ir paciame protokolo projekte V. D. pastabos neatsispindejo. Padariusi liudytojo V. D. prašomus pakeitimus, ji atspausdino protokola, o V. D., perskaites protokola, ji pasiraše.    

Taigi, kaip matyti iš liudytojos R. A. parodymu, V. D. apklausos protokole ji padare V. D. prašomus pakeitimus. Tai, kad galutiniame apklausos protokole V. D. parodymai buvo surašyti teisingai, savo parašu patvirtino ir pats V. D.. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja metu V. D. taip pat patvirtino savo parodymus, duotus STT pareigunei. 

LR BPK 20 str. 2 d. skelbia, jog ar gauti duomenys laikytini irodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisejas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Vadovaujantis BPK 305 str. 3 d. 3 p., išteisinamajame nuosprendyje teismas privalo nurodyti irodymu vertinimo motyvus.

Šiu baudžiamojo proceso istatymu analize leidžia teigti, jog nuosprendyje teismas privalo nurodyti išsamius motyvus, kodel vieni ikiteisminio tyrimo duomenys pripažistami irodymais, o kiti – nepripažistami.

Konstataves baudžiamojo proceso istatymu reikalavimu pažeidimus, pirmosios instancijos teismas neargumentavo, ar tai, kad STT pareigune V. D. apklausos protokole neužraše V. D. pastabu del protokolo turinio, taciau padare V. D. prašomus pakeitimus protokole, vertintina kaip formalus BPK 179 str. 4 d. pažeidimas, ar kaip besalyginis pagrindas pati tyrimo veiksma bei apklausos protokola pripažinti niekiniu.  

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat nurode, jog liudytojo V. D. apklausa truko net 5 val. 50 min. (nuo 9 val. 35 min. iki 15 val. 25 min.). Be to, pažeidžiant BPK 179 str. 3 d. reikalavimus, protokolo nepasiraše joje dalyvaves V. S..

Liudytojo apklausos laikas tiesiogiai priklauso nuo daugelio faktoriu, pvz., liudytojo disponuojamos informacijos turinio, jos apimties, aplinkybiu, galejusiu itakoti liudytojo  nusikaltimo ivykio ar kitu su juo susijusiu aplinkybiu suvokima, nuo liudytojo atminties, mastymo tempo ar kitokiu psichologinio pobudžio veiksniu, nuo tiriamos nusikalstamos veikos sudetingumo, tiriamu nusikalstamu veiku skaiciaus ir kt. Ikiteisminio tyrimo veiksmu atlikimo laikas sietinas ir su BPK 1 str. reikalavimais ne tik greitai, bet ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir jas padariusius asmenis.

Skundžiamame nuosprendyje nera nurodyta, kodel, teismo nuomone, 5 val. 50 min. trukusios liudytojo V. D. apklausos laikas yra per ilgas, ir ar tai, kad šio liudytojo apklausos protokole nenurodyta, jog apklausos metu buvo daromos pertraukos, ir kad šio protokolo nepasiraše apklausos metu dalyvaves STT pareigunas V. S., laikytina besalygišku pagrindu ši tyrimo veiksma ir pati apklausos protokola pripažinti niekiniu.      

Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, jog pirmoji V. D. apklausa buvo baiga 2004 m. sausio 21 d., 15 val. 25 min. Po apklausos STT pareigune R. A. ispejo V. D. pagal BPK 274 str. del atsakomybes už ikiteisminio tyrimo duomenu atskleidima. Kaip paaiškino liudytoja R. A., po V. D. apklausos pastarojo asmens apklausos protokola ji perdave STT patalpose buvusiam prokurorui. Po to prokuroras, vadovaudamasis BPK 184 str. 1 d. 1 p., suraše motyvuota prašyma Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejui del liudytojo V. D. apklausos ir suformulavo jame penkis užduotinus klausimus. Ikiteisminio tyrimo teisejas V. D. apklausa pradejo ta pacia diena, 15 val. 30 min., t. y. tik po penkiu minuciu po V. D. apklausos STT patalpose pabaigos. Teismo nuomone, tai neimanoma. Teismas taip pat konstatavo, jog V. D. apklausu metu nebuvo atsižvelgta i jo fizine bukle, juo labiau, kad jo apklausos protokoluose pažymeta, kad jis serga širdies ir kraujagysliu veiklos sutrikimais, todel toks apklausu maratonas turejo neigiama poveiki V. D. parodymu nuoseklumui ir objektyvumui.

Padarydamas minetas išvadas, pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i liudytojos R. A. parodymus, jog V. D. apklausos metu buvo daromos pertraukos, o šios apklausos pabaigos laika protokole ji iraše pasižiurejusi i elektronini laikrodi kompiuteryje. Skundžiamame nuosprendyje nera duomenu, kad V. D. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teiseja prasidejo ne šios apklausos protokole nurodytu laiku, t.y., 2004 m. sausio 21 d.,       15 val. 30 min. Taigi, konstatavus, kad V. D. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teiseja prasidejo 2004 m. sausio 21 d., 15 val. 30 min., ir kad ši apklausa negalejo prasideti tik po penkiu minuciu po V. D. apklausos pabaigos STT patalpose, konstatuotina ir tai, kad STT pareigune i V. D. apklausos protokola iraše netikslu apklausos pabaigos laika.

Pirmosios instancijos teismas, padares išvada, kad 2004 m. sausio 21 d. vykusiu liudytojo V. D. apklausu metu nebuvo atsižvelgta i jo sveikatos bukle ir tai turejo itakos jo parodymu nuoseklumui, neatsižvelge i tai, kad jokiu duomenu apie liudytojo V. D. sveikatos sutrikimus ar kokios nors letines ligos paumejima 2004 m. sausio 21 d. baudžiamojoje byloje nera. Padarydamas mineta išvada, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ir nevertino nei nukentejusiojo V. D., nei liudytojos R. A. parodymu, jog V. D. apklausos 2004 m. sausio 21 d. metu buvo daromos pertraukos. Teismas neatsižvelge ir i tai, kad ir velesniu liudytojo V. D. apklausu, kurias atliko STT pareigunai, metu pastarojo asmens parodymai kito, nenuoseklius parodymus jis dave ir teisiamojo posedžio metu, pvz.: teisiamojo posedžio metu nukentejusysis parode, kad aptarus Vilniaus pramogu parko projektavimo darbu kaina, 2003 m. birželio 10 d., kuomet V. D. jau buvo susipažines su projektu, jis su D. L. aptare ir pacia sutarti. Dalyvavo ir kiti darbuotojai. Dokumenta aptarinejo ir su bendroves juristu. V. D. negalejo paaiškinti, ar projektavimo darbu sutarti pasiraše UAB Ogmios astra pramogu centrasatstovas (nors apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja metu V. D. parode, kad sutarti pasiraše jis ir minetos bendroves atstovas A. K., dalyvaujant A. Z.), taciau patvirtino, kad jis pats sutarti pasiraše ir sutarties egzemplioriu išsineše su savimi. Pasak V. D., jis mane, kad tikrai gavo darba (2005-01-31 teisiamojo posedžio protokolo 5 lapas). Posedžio metu atsakydamas i D. L. klausimus, nukentejusysis V. D. jau parode, kad nera tikras, ar jis pats mineta sutarti pasiraše (2005-01-31 teisiamojo posedžio protokolo 20 lapas), taciau veliau, atsakydamas i advokato Raimundo Lideikos klausimus, parode, kad jis pats sutarti pasiraše, taciau, ar ja pasiraše bendroves atstovas, jis nepamena. Nepamena ir kas iš bendroves atstovu buvo nurodytas sutartyje (2005-01-31 teisiamojo posedžio protokolo 20 lapas).

Teisiamojo posedžio metu nukentejusysis V. D. parode, kad S. N. jam buvo pasiulytas kaip vairuotojas, kadangi jo automobilis tuo metu buvo sugedes. Kas jam pasiule S. N., nepamena (2005-01-31 teisiamojo posedžio protokolo 5, 6 lapai). Taciau apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja metu V. D. parode, kad pasirašius sutarti su A. K., A. Z. jam pasake, jog ji prižiures ir saugos S. N., nors apsauga jam reikalinga nebuvo. Posedžio metu V. D. paaiškino, jog su S. N. jis sutare, kad pastarasis ji nuveš i Vilniaus miesto savivaldybes tarybos posedi, taciau iš UAB Ogmios astra pramogu centras S. N. V. D. atvežus prie jo gyvenamosios vietos, pastarasis nuejo i parduotuve, ir nutares, kad i Savivaldybes tarybos posedi gali nuvykti ir viešuoju transportu, pasišalino (2005-01-31 teisiamojo posedžio protokolo 6 lapas). Veliau nukentejusysis V. D. parode, kad jis parduotuveje nuo S. N. nepabego, bet išejo pro kitas duris, isedo i taksi automobili ir nuvyko i Savivaldybes tarybos posedi. Apie tai, kad pats vyks i Savivaldybes tarybos posedi, S. N. jis neispejo (2005-01-31 teisiamojo posedžio protokolo 16 lapas). Dar veliau V. D. parode, kad 2003 m. birželio 10 d. S. N. atvežus ji prie namu, jis paskambino savo draugui, dirbanciam Vilniaus miesto savivaldybeje, ir papraše atsiusti automobili, kuriuo ir nuvyko i Vilniaus miesto savivaldybes tarybos posedi (2003 m. vasario 2 d. teisiamojo posedžio protokolo 15 lapas). Taciau apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja metu, V. D. parode, kad minetoje parduotuveje jis pastebejo, jog ji lydi S. N.. Jam nepatiko ikyri S. N. priežiura, todel jis ir pabejo.

Teisiamojo posedžio metu nukentejusysis V. D. parode, kad A. Z. jo atžvilgiu psichologinio spaudimo nevartojo. A. Z. jam pasake atsistatydinti, o jis atsake, kad ne (2005-01-31 teisiamojo posedžio protokolo 11  lapas). Taciau veliau V. D. parode, kad A. Z. ir A. V. atvykus pas ji i namus, jis, nesulaukes pokalbio pabaigos, išejo ir negrižo. Išejo todel, kad nenorejo sutikti su A. Z. teiginiais, jog jis turi atsistatydinti (2005-01-31 teisiamojo posedžio protokolo 14  lapas). Tuo tarpu apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja metu, V. D. parode, kad pokalbio su A. Z. metu jis pasake, jog neatsistatydins. Pokalbio metu jis jautesi psichologiškai veikiamas pakeisti savo sprendima ir, nesulaukes pokalbio pabaigos, išejo iš namu.

Teisiamojo posedžio metu, atsakydamas i teiseju kolegijos pirmininko prašyma paaiškinti prašymu del išstojimo iš Lietuvos liberalu ir centro sajungos ir istojimo i Lietuvos liberaldemokratu frakcija pasirašymo aplinkybes, nukentejusysis V. D. parode, kad jis susitikinedavo su J. I. ir pagautas nuotaikos“, pasiraše ant vieno ar keliu tušciu popieriaus lapu (2005-01-31 teisiamojo posedžio protokolo 8 lapas) (liudytojas J. I. apie šias aplinkybes teisiamojo posedžio metu apklaustas nebuvo). Taciau veliau V. D. parode, kad prašyma del istojimo i Lietuvos liberaldemokratu frakcija jis pateike arba ta pacia diena, kai ji pasiraše, arba veliau. Ši prašyma jis paraše galvodamas, jog nebutinai ši sumanyma realizuos (2005-01-31 teisiamojo posedžio protokolo 14, 15 lapai). Dar veliau nukentejusysis V. D., atsakinedamas i A. Z. klausimus, parode, jog du tušcius popieriaus lapus jis pasiraše, nes buvo pasivaišines, o J. I. ji šnekino pereiti i ju puse (Lietuvos liberaldemokratu frakcija. Jis pasiraše ant tušcio popieriaus lapo, o J. I. pasake, kad teksta pastarasis pats atspausdintu (2005-01-31 teisiamojo posedžio protokolo 19 lapas).

Taigi, nurodytos aplinkybes, t. y., kad baudžiamojoje byloje nera medicininio pobudžio dokumentu, susijusiu su V. D. sveikatos bukle 2004 m. sausio 21 d., bei tai, kad V. D. nenuoseklius ir dažnai prieštaringus parodymus dave ne tik ikiteisminio tyrimo, bet ir teisiamojo posedžio metu, leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2004 m. sausio 21 d. vykusiu liudytojo V. D. apklausu metu nebuvo atsižvelgta i jo sveikatos bukle ir tai turejo itakos liudytojo jo parodymu nuoseklumui, nera pagrista irodymu tyrimo metu ištirtais irodymais.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ikiteisminio tyrimo pareigunui duotus V. D. parodymus, ši sprendima motyvavo ikiteisminio tyrimo istaigos pareigunu padarytais procesiniais pažeidimais, taciau nenurode, del kokiu priežasciu buvo atmesti V. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisejui, ir del kokiu priežasciu, priimdamas išteisinamaji nuosprendi, teismas remesi teisiamojo posedžio metu, o ne ikiteisminio tyrimo teisejui duotais parodymais ir taip neatsižvelge i BPK 305 str. 3 d. 3 p. reikalavimus.

Tai konstatavus, konstatuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, atmetes nukentejusiojo V. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisejui, ju neanalizaves ir nevertines, pažeide BPK 20 str. 5 d. reikalavima, jog teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu, ir tai sukliude teismui išsamiai ir nešališkai išnagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi (BPK 369 str. 3 d.).

2. Išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, jog teismas suabejojo baudžiamojoje byloje atlikto fonoskopinio tyrimo specialistu išvados tikrumu ir objektyvumu, taip pat paciu telefoniniu pokalbiu irašu tikrumu ir objektyvumu.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog fonoskopinio tyrimo specialistu išvados Nr. 11-764 (2004-04-29) aprašomojoje dalyje specialistai nurode, kad garso irašuose Nr. 42, Nr. 57 ir     Nr. 70 yra užfiksuotas A. J. balsas, ir cia pat specialistai nurode, kad tuose paciuose irašuose Nr. 42, Nr. 57 ir Nr. 70 tik tiketina, kad yra užfiksuotas A. J. balsas.

Analizuodamas šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i tai, kad laboratorinis tyrimas atliekamas etapais ir galutine specialistu išvada pateikiama ivertinus visus tarpiniu tyrimu rezultatus. Kaip matyti iš specialistu išvados aprašomosios dalies akustinio –parametrinio tyrimo aprašymo (išvados 13 lapas), šio tyrimo metu specialistai konstatavo, kad tiriamuose garso irašuose Nr. 40 - Nr. 58 (taigi ir Nr. 42 bei Nr. 57) ir Nr. 69 - Nr. 73 (taigi ir        Nr. 70) yra užfiksuotas A. J. balsas. Analogiška išvada padaryta ir specialistu išvados rezoliucineje dalyje.

Išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, jog specialistu išvados aprašomojoje dalyje specialistai nurode, kad iraše Nr. 14 yra užfiksuotas D. L. balsas, ir cia pat specialistai nurode, kad tame paciame iraše Nr. 14 tik tiketina, kad yra užfiksuotas D. L. balsas.

Analizuodamas šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i specialistu išvados aprašomosios dalies audityvines analizes aprašyma (išvados 12 lapas), kuriame nurodyta, jog palygine D. L. balsa su garso irašuose Nr. 1 – Nr. 82 užfiksuotu vyrišku balsu savybemis ir ypatumais, specialistai konstatavo, kad vyriškas balsas, stenogramose pažymetas kaip “D”, priklauso vienam ir tam paciam asmeniui, ir iškele hipoteze, kad jis priklauso D. L.. Kaip matyti iš specialisto išvados aprašomosios dalies akustinio – parametrinio tyrimo aprašymo (išvados 14 lapas), šio tyrimo metu specialistai padare išvada, kad tiriamuose garso irašuose Nr. 14 ir kt. yra užfiksuotas D. L. balsas. Analogiška išvada specialistai padare ir išvados rezoliucineje dalyje. 

Skundžiamame nuosprendyje teismas padare išvada, kad specialistu išvados aprašomojoje dalyje del keturiu garso irašu specialistai pasisake kardinaliai priešingai, nors išvados rezoliucineje dalyje specialistai nurode, kad iraše Nr. 14 yra užfiksuotas D. L. balsas, o irašuose   Nr. 42, Nr. 57, Nr. 70 yra užfiksuotas A. J. balsas.

Aukšciau aptarti specialisto išvados teiginiai leidžia teigti, kad padarydamas tokia išvada, pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i specialistu atliktu tarpiniu tyrimu, t.y., akustinio-parametrinio tyrimo ir  audityvines analizes, rezultatus ir ju nevertino visumoje.

Išteisinamajame nuosprendyje taip pat nurodyta, jog specialisto išvados aprašomojoje dalyje specialistai nurode, kad irašuose Nr. 10, Nr. 18, Nr. 24, Nr. 42, Nr. 57, Nr. 59, Nr. 66, Nr. 70,      Nr. 74 tiketina, kad yra A. J. balsas, tuo tarpu kai išvados rezoliucineje dalyje yra nurodyta, jog tiketina, kad A. J. balsas yra irašuose Nr. 1, Nr. 10, Nr. 13, Nr. 18,    Nr. 20, Nr., 21 Nr. 22, Nr. 23, Nr. 24, Nr. 26, Nr. 27, Nr. 39, Nr. 59, Nr. 60, Nr. 66, Nr. 68, Nr. 74 ir Nr.76. Toje pacioje išvados rezoliucineje dalyje irašuose Nr. 42, Nr. 57 ir Nr. 66 užfiksuotas balsas nera vertinamas kaip tiketinai A. J. balsas.  

Analizuodamas šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i specialisto išvados rezoliucines dalies išvada, jog tiketina, kad iraše Nr. 66 užfiksuotas A. J. balsas (išvados 28 lapas). Teismas neatsižvelge ir i specialisto išvados aprašomosios dalies audityvines analizes aprašyma (išvados 12 l.), kuriame nurodyta, jog buvo tirti garso irašai nuo    Nr. 1 iki Nr. 82 (taigi, ir irašai Nr. 1, Nr. 13, Nr. 20, Nr. 21, Nr. 22, Nr. 23, Nr. 26, Nr. 27, Nr. 39, Nr. 60, Nr. 68, Nr. 76), ir ju nevertino. Šio tyrimo metu specialistai konstatavo, kad šiuose irašuose užfiksuotas vyriškas balsas, stenogramose pažymetas kaip “A”,  priklauso vienam ir tam paciam asmeniui, ir iškele hipoteze, kad šis balsas priklauso A. J. (išvados 12 lapas).   

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad specialistu išvados aprašomojoje dalyje specialistai nurode, kad irašuose Nr. 13, Nr. 14, Nr. 18, Nr. 20, Nr. 21, Nr. 22, Nr. 26 tiketina, kad yra D. L. balsas. Tuo tarpu išvados rezoliucineje dalyje yra nurodyta, jog tiketina, kad D. L. balsas yra irašuose Nr. 13, Nr. 18, Nr. 20, Nr. 21, Nr. 22, Nr. 24 ir Nr. 26.

Kaip jau buvo mineta anksciau, specialisto išvados aprašomosios dalies audityvines analizes aprašyme (išvados 12 lapas) nurodyta, jog palygine D. L. balsa su garso irašuose Nr. 1 – Nr. 82 (taigi, ir iraše Nr. 24) užfiksuotu vyrišku balsu savybemis ir ypatumais, specialistai konstatavo, kad vyriškas balsas, stenogramose pažymetas kaip “D”, priklauso vienam ir tam paciam asmeniui, ir iškele hipoteze, kad jis priklauso D. L.. I šiuos specialisto išvados duomenis pirmosios instancijos teismas neatsižvelge ir ju nevertino.

Išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, jog specialistu išvados aprašomojoje dalyje specialistai nurode, kad irašuose Nr. 2, Nr. 10, Nr. 39, Nr. 60 ir Nr. 75 tiketina, kad yra A. Z. balsas. Tuo tarpu išvados rezoliucineje dalyje nurodoma, jog tiketina, kad A. Z. balsas yra irašuose Nr. 2, Nr.10, Nr. 27, Nr. 39, Nr. 60 ir Nr. 75.

Analizuodamas šiuos duomenis, pirmosios instancijos neatsižvelge i specialistu išvados audityvines analizes aprašyma (išvados 12l. – 13 l.) ir jo nevertino. Šio tyrimo aprašyme nurodyta, jog garso irašuose Nr. 1 – Nr. 82 (taigi ir iraše Nr. 27) užfiksuotas vyriškas balsas, stenogramose pažymetas kaip “Z”, priklauso vienam ir tam paciam asmeniui. Tyrimo metu specialistai iškele hipoteze, kad šis balsas priklauso A. Z..

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog specialistu išvados aprašomojoje dalyje specialistai nurode, kad irašuose Nr. 24, Nr. 42, Nr. 57, Nr. 59, Nr. 66, Nr. 70 ir Nr. 74 tiketina, kad yra S. N. balsas. Tuo tarpu  specialisto išvados rezoliucineje dalyje yra teigiama, kad tik irašuose Nr. 42, Nr. 57, Nr. 59, Nr. 66, Nr. 70 ir Nr. 74 tiketina, kad yra S. N. balsas, o iraše Nr. 24 tiketina, kad yra užfiksuotas D. L. ir A. J., bet ne S. N. balsas, nors iš priedo matyti, kad stenogramoje pokalbio dalyviais yra nurodyti tiketinai S. N. ir A. J..

Specialistu išvados aprašomojoje dalyje, kiek audityvinio tyrimo aprašyme, tiek ir akustinio-parametrinio tyrimo aprašyme, nurodyta, jog tiketina, kad garso iraše Nr. 24 yra užfiksuotas S. N. balsas. Specialisto išvados priede Nr. 3, kaip vienas iš garso iraše     Nr. 24 užfiksuotu pokalbio dalyviu, taip pat nurodytas S. N.. Šie duomenys leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas anksciau nurodytus specialisto išvados teiginius, neatsižvelge ir nepasisake, ar specialisto išvados rezoliucines dalies išvada, kad garso iraše Nr. 24 tiketina, kad užfiksuotas ne S. N., bet D. L. balsas, gali buti vertintina kaip spausdinimo klaida.

Išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, kad specialistu išvados rezoliucineje dalyje yra nurodomi garso irašai Nr. 23, Nr. 47, Nr. 49, Nr. 58, kur vienu pašnekovu ivardinamas A. J., o kitas pokalbio dalyvis apskritai nera identifikuotas.

Analizuodamas šiuos specialistu išvados duomenis, pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i tai, kad fonoskopinio tyrimo metu buvo atliekami tik A. Z., A. J., D. L. ir S. N. balso lyginamieji tyrimai. Del šios priežasties tyrimui pateiktuose garso irašuose, kuriuose užfiksuotas A. J. pokalbis su kitu asmeniu, pastarojo asmens identifikacinis tyrimas atliekamas nebuvo.

Ivertines specialisto išvados duomenis, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad išvados aprašomojoje dalyje devyniuose irašuose A. J. balsas yra pripažintas tiketinu, o rezoliucineje dalyje tokiu irašu yra jau aštuoniolika. Dviejuose irašuose     (Nr. 42 ir Nr. 57) A. J. balsas jau yra tvirtai identifikuotas, taciau atsiranda vienuolika nauju irašu su tiketina A. J. balsu. D. L. balsas išvados aprašomojoje dalyje pripažintas tiketinu septyniuose irašuose, rezoliucineje dalyje – taipogi septyniuose irašuose, taciau rezoliucineje dalyje viename iraše Nr. 14 D. L. balsas jau yra tvirtai identifikuotas, o naujai nurodytame iraše Nr. 24 D. L. balsas pripažintas tiketinu, nors priede yra užfiksuota, kad šio pokalbio tiketini dalyviai yra A. J. ir S. N., bet ne D. L.. A. Z. atžvilgiu išvados aprašomojoje dalyje tiketinais yra nurodyti penki irašai, tuo tarpu rezoliucineje dalyje papildomai tiketinu yra pripažintas dar vienas irašas Nr. 27. Išvados aprašomojoje dalyje tiketinu S. N. balsas yra pripažintas septyniuose irašuose, gi, rezoliucineje dalyje – šešiuose irašuose, pokalbyje Nr. 24 jau yra nurodyta, kad tiketinai kalbasi kiti pašnekovai, t.y., A. J. ir D. L.. Tokiu budu, nurodyti bei išanalizuoti argumentai, teismo nuomone, kelia rimtu abejoniu del atliktos specialistu išvados pagristumo, patikimumo bei tikrumo. Tuo paciu pats pateiktu garso irašu turinys bei irašu autentiškumas ir tikrumas, atsižvelgiant i specialisto išvadas, yra abejotinas. Teismo nuomone, priimti apkaltinamaji nuosprendi, vertinant šia specialistu išvada bei pacius audio irašus kaip besalyginius ir negincijamus irodymus, nesant kitu negincijamu irodymu apie irašu autentiškuma ir tikruma, negalima.

Suabejojes A. Z., A. J., D. L. ir S. N. telefoniniu pokalbiu irašu tikrumu ir autentiškumu, pirmosios instancijos teismas nevertino ir neatsižvelge i tai, kad šiuose telefoniniuose pokalbiuose minimas faktines aplinkybes teisiamojo posedžio metu patvirtino ir patys išteisintieji, t.y. tai, kad A. Z. ir D. L. tikrai bendravo su V. D. del jo galimybes isidarbinti UAB Ogmios astra pramogu centras, tai, kad D. L., dalyvaujant A. K. ir J. D., pristatinejo V. D. Vilniaus pramogu parko projektine dokumentacija, tai, kad UAB Ogmios astra pramogu centras juristas A. K. tikrai renge Vilniaus pramogu parko projektavimo darbu sutarti, kuria pateike V. D. susipažinti, tai, kad 2003 m. birželio    10 d. D. L. sutare su V. D. del esminiu projektavimo darbu sandorio salygu, tai, kad sutarties pasirašymo diena A. Z. tikrai buvo atvykes i UAB Ogmios astra pramogu centras, tai, kad ta pacia diena S. N. tikrai paeme V. D. mobiliojo ryšio telefona ir nuveže ji i sodyba, esancia Moletu rajone ir kt.

Padares išvada, jog priimti apkaltinamaji nuosprendi, vertinant mineta specialistu išvada bei pacius audio irašus kaip besalyginius ir negincijamus irodymus, nesant kitu negincijamu irodymu apie irašu autentiškuma ir tikruma, teismas negali, pirmosios instancijos teismas neatsižvelge ir i tai, kad atsiradusios abe­jo­nes aiš­ki­na­mos kal­ti­na­mo­jo nau­dai tik ta­da, kai iš­nau­do­jus vi­sas ga­li­my­bes ne­pa­vyks­ta ju pa­ša­lin­ti (2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teiseju senato nutarimo Nr. 40 3. 1. 8. p.). Teismo nurodytas abejones buvo galima pašalinti teisiamajame posedyje apklausus Lietuvos teismo ekspertizes centro ekspertus, atlikusius minetu garso irašu fonoskopini tyrima ir surašiusius specialistu išvada, arba atlikus papildoma fonoskopini tyrima. Tai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas, atsiradus abejonems del atlikto fonoskopinio tyrimo išsamumo ir patikimumo, nesieme visu imanomu galimybiu atsiradusioms abejonems pašalinti. Tai konstatavus, konstatuotina ir tai, kad  pirmosios instancijos teismas, fonoskopinio tyrimo išvados ir minetu garso irašu nepripažines irodymais, pažeide BPK 20 str. 5 d. reikalavima, jog teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu, ir tai sukliude Teismui išsamiai ir nešališkai išnagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi (BPK 369 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat atkreipe demesi i tai, kad teismui nebuvo pateikta nei vieno A. Z. ar D. L. pokalbio su V. D. irašo, nors nustatyta, kad A. Z. ir D. L. pokalbiu buvo klausomasi, ir kad nurodytu laikotarpiu jie ne viena karta kalbejosi su nukentejusiuoju V. D..

Padarydamas tokia išvada pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i tai, kad slapta buvo kontroliuojami ir irašinejami ne D. L., bet A. J. ir A. Z. telefoniniai pokalbiai. Tuo tarpu išteisintasis A. J. teisiamojo posedžio metu parode, kad iki 2003 m. birželio men. V. D. asmeniškai nepažinojo ir su juo nebendravo.

Teismas neatsižvelge ir i tai, kad, kaip matyti iš byloje esanciu telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos slaptos kontroles protokolu, A. J. ir A. Z. tarpusavyje telefonu bendravo pasinaudodami išskirtinai UAB „Bite GSM“ teikiamos išankstinio mokejimo paslaugos “Labas” abonentiniais numeriais (pvz., 2003-04-07 A. Z. naudojosi Nr. 865325965, nuo 2003-05-20 iki 2003-06-16 - Nr. 868194133, o A. J.               Nr. 868969229). Taciau minetu laikotarpiu A. J. su D. L. ir S. N. bendravo naudodamasis UAB Omnitel abonentiniu Nr. 869820906. Kaip savo naudojama UAB Omnitel mobiliojo ryšio abonentini numeri (869842337) ikiteisminio tyrimo metu nurode ir A. Z.. Teisiamojo posedžio metu A. Z. taip pat parode, kad 2003 metais naudojosi ir savo žmonos mobiliojo ryšio telefonu.

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esanciu telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos slaptos kontroles protokolu, operatyvinio tyrimo metu nebuvo užfiksuoti A. Z. telefoniniai pokalbiai su V. D. abonentiniu Nr. 865325965 arba Nr. 868194133. Tai leidžia teigti, jog išvada, kad A. Z. ir D. L. su V. D. bendravo mobiliojo telefoninio ryšio priemonemis, pirmosios instancijos teismas padare tik pagal nukentejusiojo V. D. ir išteisintuju A. Z. bei D. L. teisiamojo posedžio metu duotus parodymus, neatsižvelges, jog pastarieji asmenys teisiamojo posedžio metu nenurode kokiais mobiliojo (judriojo) ar fiksuoto telefoninio ryšio abonentiniais numeriais jie naudodavosi bendraudami su V. D..       

Tai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismui nebuvo pateikti A. Z. ir D. L. telefoniniu pokalbiu su V. D., vykusiu mobiliojo telefoninio ryšio abonentiniais numeriais, kurie operatyvinio tyrimo metu buvo slapta kontroliuojami, irašai, neatitinka ikiteisminio tyrimo metu surinktu baudžiamosios bylos duomenu.

Tai konstatavus, konstatuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, padares išvada, kad teismui nebuvo pateikti A. Z. ir D. L. telefoniniu pokalbiu su V. D., vykusiu mobiliojo telefoninio ryšio abonentiniais numeriais, kurie operatyvinio tyrimo metu buvo slapta kontroliuojami, irašai, pažeide BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, jog teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu.

3. Išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, jog teismas suabejojo baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu paimtu kompiuteriniu laikmenu duomenu tikrumu bei objektyvumu ir nepripažino  ju  irodymais, pagrindžianciais pareikštus kaltinimus.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad 2004 m. sausio 21 d. atliekant krata UAB “Rubikon” valdybos nario A. M. darbo kabinete Nr.212, buvo rastas ir paimtas nešiojamas kompiuteris HP Compaq NC6000” ir magnetinis–optinis diskas Mitsubishi MO 1.3 GB Rewritable Nr. 04044AAA1. Kompiuteriniu laikmenu tyrimo specialistu išvadoje teigiama, kad vartotojo arunasm” (A. M.) profile i registra irašytas 2003 m. gruodžio 3 d., taciau šis vartotojas paskutini karta savo profile kompiuteryje naudojosi 2004 m. sausio 30 d. Tai reiškia, kad pasinaudojant “arunasm” vartotojo vardu buvo ieita i kompiuteri ir juo naudojamasi     devynias dienas, kai kompiuteris jau buvo išimtas. Išvadoje taip pat nurodyta, kad kompiuterio apsaugos parametrai paskutini karta buvo pakeisti 2004 m. sausio 21 d., 13 val. 49 min., kai yra nustatyta, kad krata A. M. kabinete buvo baigta 2004 m. sausio 21 d., 12 val. 40 min. Tai irodo, kad kompiuterio apsaugos parametrai buvo pakeisti po to, kai kompiuteris ir diskas iš A. M. jau buvo išimti. Išvardintos aplinkybes, teismo nuomone, leidžia daryti išvada, kad pats vartotojo vardas, nurodytas kompiuteryje, neidentifikuoja tikrojo vartotojo, nes vartotojo vardu “arunasm” naudojosi kiti nenustatyti asmenys.

Analizuodamas šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i tai, kad kratos metu paimtas kompiuteris bei magnetinis–optinis diskas ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiureti, o dirbant kompiuteriu operaciju sistema pati daro irašus sisteminese bylose (failuose). Teismas, konstataves, kad kratos metu paimtu kompiuteriu naudojosi nenustatyti asmenys, neatsižvelge ir i tai, kad kompiuterines laikmenos apžiuros protokole (šios apžiuros protokolo išrašas pridetas prie baudžiamosios bylos medžiagos) yra nurodyti šia apžiura atlike STT pareigunai. Teismas nesieme priemoniu apklausti STT pareiguna S. G., kuris ikiteisminio tyrimo metu parode (šios apklausos protokolas pridetas prie baudžiamosios bylos medžiagos), jog iki minetu kompiuteriniu laikmenu apžiuros, kuria atliko STT ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigunai, jis padare šiu kompiuteriniu laikmenu dublikatus ir sukonfiguravo technine iranga ju apžiurai.

Išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, jog specialisto išvadoje teigiama, kad kompiuteris ne karta buvo ijungtas po 2004 m. sausio 21 d., 09 val. 30 min., atsukant jo sistemini laikrodi tikslu aktyvuoti programa “Skaita”, bei buvo peržiurimos standžiojo disko bei magnetinio-optinio disko bylos. Tokie veiksmai nera užfiksuoti procesinemis priemonemis, nes nustatyta, kad magnetinis –optinis diskas buvo apžiuretas nuo 2004 m. vasario 25 d. iki 2004 m. kovo 3 d. Toks procesinemis priemonemis neiformintas naudojimasis kompiuteriu bei disku iki ju apžiuros, teismo nuomone, kelia pagristu abejoniu del kompiuterio ir disko bylose esamu duomenu tikrumo ir autentiškumo.

Analizuodamas šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i tai, kad, kaip jau buvo mineta, dirbant kompiuteriu, operaciju sistema pati daro irašus sisteminese bylose (failuose), taciau tai nesudaro pagrindo prielaidai, kad buvo keiciami ar redaguojami kompiuterio kietajame diske saugomi dokumentai (duomenu bylos), juo labiau, kad ir nuosprendyje cituotoje specialisto išvadoje nurodyta, kad  kompiuterio sisteminis laikrodis buvo atsuktas, norint aktyvuoti programa “Skaita”, o ja aktyvavus, buvo peržiurimos (bet ne redaguojamos ar keiciamos kitomis) standžiojo disko bei magnetinio-optinio disko bylos. Teismas neatsižvelge ir i specialisto išvados duomenis, jog magnetiniame-optiniame diske Mitsubishi MO 1.3 GB Rewritable                       Nr. 04044AAA1 (kurio duomenimis ir buvo grindžiami kaltinimai) esancios informacijos pataisymai, redagavimai ar pakeitimai yra atlikti nuo 2001 m. spalio 8 d. iki 2004 m. sausio 20 d. ir nera požymiu, kad kokie nors magnetiniame-optiniame diske esancios informacijos (kompiuteriniu bylu turinio ir rekvizitu) pataisymai, redagavimai ar pakeitimai butu padaryti po 2004 m. sausio    20 d., 08 val. 59 min. 38 sek.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog specialisto išvadoje teigiama, kad kompiuteryje 2003 m. gruodžio 1 d. buvo idiegta operacine sistema Microsoft Windows XP Professional. Kataloge C:/Skaita ir jo pakatalogiuose buvo sukurtos 2325 bylos, iš kuriu 2308 buvo sukurtos programos Skaita idiegimo metu 2003 m. gruodžio 9 d., t.y., nukopijuotos iš kitu laikmenu, o ne sukurtos šiame kompiuteryje. Iš kokiu kitu laikmenu buvo nukopijuotos minimos 2308 bylos, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta nebuvo, nebuvo nustatytas šiu bylu šaltinis bei autorius, o taip pat šiose bylose esamos informacijos tikrasis savininkas (diegejas). Specialistai taipogi nurode, kad kietojo disko (HDD) serijinis numeris nesutampa su personalinio kompiuterio (S/N CNU3440Q7B) serijiniu numeriu. Pagal tyrimui pateikta medžiaga nera galimybes nustatyti, ar kategoriškai teigti, kad kietasis diskas nebuvo demontuotas iš kompiuterio nuo 2004 m. sausio 21 d., 09 val. 30 min. Pagal tyrimui pateikta medžiaga nera galimybes nustatyti, ar kategoriškai teigti, kad informacija kietajame diske (HDD) nebuvo pakeista. Ivertines šiuos duomenis, teismas padare išvada, kad tokios specialistu išvados byloja apie tai, kad kietasis diskas ir informacija jame galejo buti pakeista.

Padares išvada, kad po kratos paimtame kompiuteryje (kuris po kratos atlikimo buvo saugomas STT patalpose, o veliau buvo perduotas Teismo ekspertizes centro ekspertams) galejo buti pakeista jame saugoma informacija, pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i tai, kad kaltinimai buvo grindžiami ne nuosprendyje minimu kompiuterio kataloge C:/Skaita ir jo pakatalogiuose sukurtu 2325 bylu (iš kuriu 2308 buvo sukurtos programos „Skaita idiegimo metu 2003 m. gruodžio 9 d.) duomenimis, bet magnetiniame-optiniame diske saugoma informacija. Del šios priežasties teisiamojo posedžio metu nebuvo nagrinejama, iš kokiu kitu laikmenu yra nukopijuotos minimos 2308 bylos, koks šiu bylu šaltinis ir kas ju autorius, ar tikrasis savininkas (diegejas). Teismas neatsižvelge ir i tai, kad kietasis diskas (HDD) yra atskiras unikalus gaminys ir jo serijinis numeris neturi sutapti su personalinio kompiuterio serijiniu numeriu, juo labiau, kad tiek kietojo disko, tiek ir sisteminio bloko gamintojai gali skirtis. Anksciau mineta išvada pagrisdamas specialisto išvados teiginiu, jog pagal tyrimui pateikta medžiaga nera galimybes nustatyti, ar kategoriškai teigti, kad kietasis diskas nebuvo demontuotas iš kompiuterio po 2004 m. sausio 21 d., 09 val. 30 min., pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i specialisto išvados teiginius, jog kompiuterio kietajame diske operacine sistema Microsoft Windows XP Professional buvo idiegta 2003 m. gruodžio 1 d., o programa “Skaita” – 2003 m. gruodžio 9 d., t.y., iki kratos atlikimo UAB “Rubikon apskaitos sistemos”. Pirmosios instancijos teismas, padares išvada, kad kompiuterio kietasis diskas po kratos atlikimo galejo buti demontuotas, netyre, ar operacines sistemos Microsoft Windows XP Professional arba programos Skaita diegimo metu, šios programos identifikuoja kompiuteryje esanciu irenginiu (procesoriaus, pagrindines plokštes ir kt.) vidinius (identifikacinius) numerius (ID) arba kompiuterio BIOS (angl. - basic input output system, liet. – bazine ivesties ir išvesties sistema) parametrus ir juos saugo, ir ar šias programas idiegus kito kompiuterio kietajame diske, o veliau, ši kietaji diska imontavus kratos metu išimtame kompiuteryje, šios programos startuotu.  

Nuosprendyje nurodyta, jog specialisto išvadoje teigiama, kad kompiuteryje nera integruotas magnetiniu-optiniu disku skaitytuvas ir šiuo kompiuteriu nera imanoma irašyti informacija i magnetini-optini diska nenaudojant papildomu išoriniu prietaisu. Pacioje gi laikmenoje nera nurodytas personalinio kompiuterio serijinis numeris. Ivertines šiuos duomenis teismas padare išvada, kad tokia specialisto išvada leidžia teigti, kad be ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto tarpinio prietaiso išimtas pas A. M. magnetinis-optinis diskas apskritai negalejo buti naudojamas su išimtu personaliniu kompiuteriu.

Analizuodamas šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas nesieme priemoniu apklausti  STT pareiguna, dalyvavusi atliekant krata UAB Rubikon apskaitos sistemos, S. G., kuris ikiteisminio tyrimo metu parode (šios apklausos protokolas pridetas prie baudžiamosios bylos medžiagos), jog bendroves 212-ame kabinete, ant darbinio stalo, buvo rastas nešiojamas kompiuteris HP Compaq. Prie šio kompiuterio per  „USB“ jungti buvo prijungtas magnetiniu-optiniu laikmenu nuskaitymo irenginys. Šiame irenginyje magnetine-optine laikmena ideta nebuvo, taciau kratos metu tokia laikmena buvo rasta spintoje, prie darbinio stalo. Ši laikmena buvo nesunkiai pasiekiama sedint prie mineto darbo stalo.

Teismas neatsižvelge ir i specialistu išvados teiginius, jog tyrimui pateiktame kompiuteryje idiegta programa Skaita sukonfiguruota (jos nustatymuose nustatyta) naudoti magnetiniame-optiniame diske Mitsubishi MO 1.3 GB Rewritable Nr. 04044AAA1 esancius duomenis – kompiuterine byla DKKUNAS.DBF (išvados 37 lapas), o kompiuterio katalogo C:/Skaita savininkas, turintis visas imanomas katalogo bylu administravimo privilegijas (kurti, modifikuoti ir naikinti bylas kataloge) yra vartotojas arunasm, t.y., A. M. (išvados 10 lapas).

Išteisinamajame nuosprendyje konstatuojama, jog specialisto išvadoje nurodytos bei teismo išanalizuotos aplinkybes, teismo nuomone, neleidžia daryti vienareikšme ir besalygiška išvada apie tai, kad pateikto tyrimui magnetinio – optinio disko bylos “P.srautai.xls”, darbalaukio “Abonent”, lasteleje A3-G25 esamos lenteles duomenys buvo ivesti tuo pat metu, koks yra nurodytas lenteleje, ir kad tie duomenys visumoje yra tikri. Tokiu budu, nurodytos specialistu išvados del laikmenoje esamos informacijos pagrindu negalima daryti prielaidos, kad V. D. 2004 m. balandžio 7 d. buvo siulomas 20 000,00 Lt kyšis, o 2003 m. birželio 10 d. buvo perduotas 45 000,00 Lt kyšis.

Padarydamas išvada, jog irodymu tyrimo metu nebuvo nustatyta, ar duomenys buvo ivesti tuo paciu laiku, koks yra nurodytas lenteleje (t. y., 2003-04-07 ir 2003-06-10), pirmosios instancijos teismas nenurode argumentu, kuriais butu galima gristi išvada, kad magnetinio–optinio disko duomenu irodomoji verte priklauso nuo šiu duomenu ivedimo laiko, t. y., šiuos duomenis butu galima vertinti skirtingai, priklausomai nuo to, ar jie buvo ivesti 2003 m. balandžio 7 d. arba      2003 m. birželio 10 d., ar bet kuria kita diena iki 2004 m. sausio 21 d. atliktos kratos UAB Rubikon apskaitos sistemos

Padarydamas išvada, kad nera pagrindo konstatuoti, jog magnetinio–optinio disko duomenys visumoje yra tikri, pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i tai, kad vertinant šiu duomenu tikruma (t. y., ar jie atspindi tikrus ivykius), butina juos analizuoti kartu su kitais irodymu šaltiniais gautais duomenimis, t. y., vertinti, ar šiuos duomenis patvirtina arba paneigia kiti byloje esantys duomenys, pvz.: su telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos slaptos kontroles protokoluose nurodytais duomenimis, kurie leidžia teigti apie D. L. susitikima su V. D. ir jo pasiulyma perduoti V. D. pokalbio metu nekonkretizuojama pinigu suma (2003-04-07 telefoniniu pokalbiu tarp A. J. ir D. L. bei A. J. ir A. Z. turinys), apie 2003 m. birželio 10 d. D. L. ir V. D. susitarima sudaryti 150 000,00 Lt vertes Vilniaus pramogu parko projektavimo darbu sandori, numatant galimybe 45 000,00 Lt perduoti avansu V. D. (2003-06-08 ir 2003-06-10 telefoniniu pokalbiu tarp A. J. ir D. L. bei A. J. ir A. Z. turinys bei V. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisejui), bei tai, kad D. L. ivykde isipareigojimus pagal sandori, sudaryta su V. D. (2003-06-10 telefoniniu pokalbiu tarp A. J. ir D. L. bei A. J. ir A. Z. turinys).

Tai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas, padares išvada, jog nera pagrindo magnetinio–optinio disko duomenis vertinti kaip tikrus, prieš tai ju nesugretines su kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis ir ju neanalizaves visumoje, neatsižvelge i BPK 20 str. 5 d. reikalavima, jog teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu.

Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kam priklause kratos metu paimtas diskas, nebuvo nustatytas asmuo, ivedes i magnetini-optini diska duomenis. Liudytojas A. M. parode, kad kompiuteriu naudojosi ne jis vienas, jokiu irašu apie 20 000,00 Lt ir 45 000,00 Lt pinigines sumas jis nedare, kam priklauso magnetinis-optinis diskas, nežino. Kaltinamieji taip pat neigia padare panašius irašus. Atsižvelgdamas i nustatytas aplinkybes, teismas padare išvada, kad magnetinio-optinio disko informacija negali buti vertinama kaip irodymas, patvirtinantis kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus.

Išvada, kad magnetinio-optinio disko informacija negali buti vertinama kaip irodymas, patvirtinantis baudžiamojoje byloje pareikštus kaltinimus, pagrisdamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas asmuo, ivedes i magnetini-optini diska duomenis, pirmosios instancijos teismas neatsižvelge ir nevertino kitu aplinkybiu, galejusiu itakoti ši teismo sprendima, t. y., minetos kompiuterines laikmenos radimo aplinkybiu (ji rasta UAB “Rubikon” imoniu grupes valdybos nario darbo kabinete), to, kad teisiamojo posedžio metu liudytojas A. M. negalejo ivardinti nei vieno konkretaus asmens, galejusio pasinaudoti jo elektroniniu prisijungimo vardu, rasto magnetinio–optinio disko saugomu duomenu ir tame paciame kabinete rasto UAB „Rubikon“ imoniu grupes valdybos nario darbinio kompiuterio duomenu sasaju, magnetinio–optinio disko duomenu turinio atitikimo kitiems baudžiamojoje byloje esantiems duomenims, ilgo magnetiniame-optiniame diske saugomu duomenu ivedimo laiko tarpsnio (t.y., nuo 2001-10-08 iki 2004-01-20).

Nurodyti argumentai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvada, jog magnetinio-optinio disko informacija negali buti vertinama kaip irodymas, patvirtinantis kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus, ir ja  pagrisdamas argumentais, jog po kratos atlikimo UAB Rubikon apskaitos sistemos galejo buti keiciami šios kratos metu paimto nešiojamo kompiuterio duomenys, ir kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas asmuo, ivedes i šia kompiuterine laikmena joje saugomus duomenis, neatsižvelge i tai, kad atsiradusios abe­jo­nes aiš­ki­na­mos kaltina­mo­jo nau­dai tik ta­da, kai iš­nau­do­jus vi­sas ga­li­my­bes, ne­pa­vyks­ta ju pa­ša­lin­ti (2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teiseju senato nutarimo Nr. 40 3.1.8. p.). Teismo nurodytas abejones buvo galima pašalinti teisiamajame posedyje apklausus STT pareigunus, minetos kratos metu radusius ir išemusius nešiojamaji kompiuteri bei magnetini-optini diska, STT pareigunus, atlikusius ju apžiuras, Teismo ekspertizes centro ekspertus, atlikusius minetu kompiuteriniu laikmenu tyrima, bei magnetinio-optinio disko duomenis analizavus ir juos ivertinus visumoje su kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis.

Mineti argumentai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas, atsiradus abejonems del magnetinio-optinio disko duomenu pripažinimo irodymais, nesieme visu imanomu galimybiu atsiradusioms abejonems pašalinti. Tai konstatavus, konstatuotina ir tai, kad  pirmosios instancijos teismas, magnetinio-optinio disko duomenis nepripažines irodymais, pažeide BPK        20 str. 5 d. reikalavimus, jog teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu, ir tai sukliude teismui išsamiai ir nešališkai išnagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi (BPK 369 str. 3 d.). 

4. Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, kad byloje nebuvo surinkta negincytinu irodymu, patvirtinanciu A. Z., A. J., D. L. ir S. N. ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 21 str. 1 d. 227 str.      1 d., 172 str. (pasikesinimas papirkti V. D. ir trukdymas jam realizuoti savo teise rinkti Vilniaus miesto mera per 2003 m. balandžio 9 d. vykusius mero rinkimus) 

4.1. Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, jog baudžiamojoje byloje nera negincytinu irodymu, pagrindžianciu minetus kaltinimus.

Šia išvada teismas nuosprendyje pagrinde toliau nurodytais argumentais. Apklausti teisme kaltinamieji A. Z., A. J. ir D. L. paneige siule V. D. kyši, o nukentejusysis V. D. paneige gaves toki pasiulyma. Mineti kaltinimai grindžiami kaltinamuju telefoniniu pokalbiu duomenimis bei magnetinio–optinio disko duomenimis, liudytojo A. M. parodymais, ikiteisminio tyrimo teisejui duotais liudytojo V. D. parodymais, taciau išvardinti irodymai nepatvirtina pareikštu kaltinimu, jog A. Z., A. J. ir D. L. bendrininkavo pasikesinant papirkti V. D..

Nuosprendyje teigiama, jog telefoniniu pokalbiu duomenys galetu patvirtinti arba paneigti tam tikras aplinkybes, jei šios aplinkybes butu patvirtintos kitais tiesioginiais ir negincytinais irodymais.

Padares tokia išvada, pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i BPK 20 str. 3 d. nuostata, kad irodymais gali buti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai išspresti teisingai. Šio baudžiamojo proceso istatymo analize leidžia teigti, kad tiek tiesioginiu, tiek ir netiesioginiu irodymu irodomoji verte sutampa. Baudžiamojo proceso teises doktrina taip pat nesuteikia išskirtines irodomosios vertes tiesioginiams irodymams: Tiesioginiu reikia laikyti toki irodyma, kuris tiesiogiai (be tarpiniu grandžiu) liecia irodinejimo dalyka arba bent viena iš jo elementu. Netiesioginis – toks irodymas, kuris per keleto pakopu procedura iš pradžiu pagrindžia tarpinio fakto buvima, o paskui per ji irodinejimo dalyka ar jo tarpini elementa. Tiesioginiai irodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius. Skirtumai pasireiškia darbo su jais specifikoje (Rinkevicius J. Procesiniai irodinejimo baudžiamojoje byloje pagrindai. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1990).

Tai leidžia teigti, kad, padarydamas išvada, jog baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinimai gali buti grindžiami tik irodymais, kuriuos patvirtina tik kiti tiesioginiai irodymai, pirmosios instancijos teismas BPK 20 str. 3 d. nuostatas išaiškino siaurinamai. Tai konstatavus, konstatuotina ir tai, kad padares išvada, jog baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinimai gali buti grindžiami tik irodymais, kuriuos patvirtina tik kiti tiesioginiai irodymai, pirmosios instancijos teismas pažeide BPK  20 str. 5 d. reikalavimus, jog teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog pasikesinimo perduoti V. D. 20 000,00 Lt faktas kitais besalyginiais irodymais byloje nera užfiksuotas. Pats nukentejusysis V. D. paneige, kad jam buvo siulomas kyšis, ir parode, kad jo niekas neverte balsuoti prieš jo isitikinimus. Byloje esanciais magnetinio–optinio disko irašais, esanciais katalogo, pavadinimu „Dokumentai, pakatalogio, pavadinimu „Konf.sk“, subpakatalogio, pavadinimu Grupe, bylos, pavadinimu P.srautai.xls, darbalaukyje, pavadinimu Abonent: Data – 2003-04-07, Suma – 20.000“, „Mok. Forma – Gr.“, Moketojas – DA, „Gavejas – D., Projektas – Rink., kaltinimo pagristi negalima, nes nebuvo nustatyta, kas padare šiuos irašus, bei nesurinkta jokiu irodymu, jog šie irašai butu siejami su konkreciais kaltinamuju veiksmais.

Kaip jau buvo mineta anksciau, vertindamas magnetinio–optinio disko duomenis, pirmosios instancijos teismas neatsižvelge ir nevertino kitu aplinkybiu, galejusiu itakoti teismo sprendima,      t. y. minetos kompiuterines laikmenos radimo aplinkybiu, joje rastu duomenu ir tame paciame kabinete rasto UAB Rubikon imoniu grupes valdybos nario darbinio kompiuterio duomenu sasaju, ilgo magnetiniame-optiniame diske saugomu duomenu ivedimo laiko tarpsnio ir kt. Teismas šios kompiuterines laikmenos turinio netyre ir nevertino visumoje su kitais baudžiamosios bylos duomenimis, pvz., telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos slaptos kontroles protokolu duomenimis, kurie, be jau aukšciau aptartu aplinkybiu, leidžia teigti, kad A. J. ir D. L. susitarimas sudaryti su V. D. tariama dideles vertes Vilniaus pramogu parko projektavimo darbu sandori buvo salygotas V. D. atsisakymu priimti D. L. pasiulyta pokalbio metu nekonkretizuojama pinigu suma (2003-04-07, 2003-05-20, 2003-06-06, 2003-06-10 D. L. ir A. J. bei A. J. ir A. Z. telefoniniu pokalbiu turinys).

Vertindamas nukentejusiojo V. D. parodymus, jog jam nebuvo siulomas         20 000,00 Lt kyšis, pirmosios instancijos teismas, šiuos nukentejusiojo parodymus pripažines patikimais, nevertino ir nepasisake del prieštaravimu paties nukentejusiojo V. D. parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo istaigos pareigunams, ikiteisminio tyrimo teisejui bei teisiamojo posedžio metu, ir taip neatsižvelge i BPK 305 str. 3 d. 3 p. reikalavimus, jog teismas privalo nuosprendyje nurodyti irodymu vertinimo motyvus.

Tai konstatavus, konstatuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvada, jog byloje nera besalyginiu irodymu, pagrindžianciu baudžiamojoje byloje pareikštus kaltinimus, ir ja pagrisdamas argumentais, jog telefoniniu pokalbiu irašais baudžiamojoje byloje pareikštus kaltinimus galima gristi tik tuomet, kai yra kitu juos patvirtinanciu tiesioginiu irodymu, kad magnetinio–optinio disko duomenys nesietini su konkreciais kaltinamuju veiksmais, ir jog tik teisiamojo posedžio metu nukentejusiojo V. D. duoti parodymai laikytini patikimais, pažeide BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, jog teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu, ir tai sukliude teismui išsamiai ir nešališkai išnagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi (BPK 369 str. 3 d.).

4.2. Skundžiamame nuosprendyje Teismas konstatavo, kad kaltinamiesiems inkriminuojami veiksmai negali buti kvalifikuoti pagal BK 172 str.

Šia išvada teismas nuosprendyje pagrinde toliau nurodytais argumentais. BK XXVI skyrius numato atsakomybe už nusikalstamas veikas pilieciu rinkimu teisems ir Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo bei Savivaldybiu tarybu rinkimu ar referendumo tvarkai. Skyriaus pavadinimas rodo, kad saugomos tik pilieciu rinkimu teises, o savivaldybes sferoje vien tik savivaldybiu tarybu rinkimu tvarka. Pleciamai traktuoti atitinkamas teises bei tvarka, sudarancias BK 172 str. numatyto nusikaltimo objekto dali, nera jokio pagrindo. Visuotines žmogaus teisiu deklaracijos 21 str. 1 d., Tarptautinio pilietiniu ir politiniu teisiu pakto 25 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 str.     1 d. numatyta pilieciu teise dalyvauti valdant savo šali tiek tiesiogiai, tiek ir per demokratiškai išrinktus atstovus. Šiuose šaltiniuose pilieciai nera tapatinami su ju atstovais, kadangi minimi atskirai. Konstitucijos 119 str. 2 d. numatyta, kad pilieciai renka Savivaldybiu tarybu narius. Pilietis, tapes Savivaldybes tarybos nariu ir rinkdamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos istatymo 12 str. 2 d., 15 str. 3 d., 17 str. 2 p. ir 7 p., pagrindais Savivaldybes tarybos komiteto pirmininka, savivaldybes Kontroles komiteto pirmininka ar mera, veikia ne kaip pilietis, bet kaip išrinktas pilieciu atstovas, turintis specialu statusa ir kompetencija. Trukdymas tokiam atstovui igyvendinti ivardinta teise rinkti pirmininkus ar mera nera tapatus trukdymui igyvendinti piliecio teise rinkti Savivaldybes taryba.  

Padarydamas išvada, jog BK XXVI skyriaus pavadinimas rodo, kad saugomos tik pilieciu rinkimu teises, o savivaldybes sferoje vien tik savivaldybiu tarybu rinkimu tvarka, pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i tai, jog veika pripažistama nusikalstama ir uždraudžiama, istatymu leidejui jos požymius itvirtinus baudžiamojo istatymo dispozicijoje (BK 1 str. 2 d. 1 p.), bet ne baudžiamuju istatymu rinkinio (Baudžiamojo kodekso) skyriaus ar skirsnio pavadinime.

BK XXVI skyriaus straipsniu analize leidžia teigti, kad šio kodekso skyriaus straipsniuose istatymu leidejas itvirtino baudžiamaja atsakomybe už dvieju rušiu nusikalstamas veikas, t.y., už nusikaltimus pilieciu rinkimu teisems (BK 172 str.) ir už nusikaltimus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo bei Savivaldybiu tarybu rinkimu tvarkai ar referendumo tvarkai (BK 173 str., 174 str. ir 175 str.), numatytai specialiuose rinkimu istatymuose: Lietuvos Respublikos Seimo rinkimu istatyme, Lietuvos Respublikos Savivaldybiu tarybu rinkimu istatyme, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimu istatyme bei Lietuvos Respublikos referendumo istatyme.

BK 172 str. analize leidžia teigti, kad istatymu leidejas, itvirtindamas šio straipsnio dispozicijoje specialaus subjekto požymi, t. y., Lietuvos Respublikos pilieti, uždraude veikas, kuriomis Lietuvos Respublikos pilieciams, kaip visuomeniniu - politiniu santykiu subjektams, trukdoma realizuoti politine teise, t. y., teise rinkti, buti išrinktam arba dalyvauti referendume.

Savivaldybes tarybos nario teise iš Savivaldybes tarybos nariu (savivaldybes  bendruomenes atstovu) rinkti mera (t. y., savivaldybes vadova) yra politine teise, todel  trukdymas pasinaudoti šia politine rinkimu teise, jeigu kaltininkas tai dare naudodamas psichine prievarta arba papirkdamas, arba tai dare apgaules budu, atitinka BK 172 str. dispozicijoje itvirtintos nusikalstamos veikos sudeties požymius.

Tai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje konstataves, jog kaltininko veika, kuomet naudojant psichine prievarta arba paperkant, arba apgaules budu, Savivaldybes tarybos nariui buvo trukdoma realizuoti savo teise rinkti mera, negali buti kvalifikuota pagal BK 172 str., netinkamai išaiškino ir pritaike baudžiamaji istatyma.

5. Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta negincytinu irodymu, patvirtinanciu A. Z., A. J., D. L. ir S. N. ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 str. 2 d., 146 str. 1 d., 172 str. (V. D. papirkimas, neteisetas jo laisves atemimas  ir trukdymas pastarajam realizuoti savo teise rinkti Vilniaus m. mera per 2003 m. birželio 10 d. vykusius mero rinkimus).

5.1. Teismas konstatavo, jog baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta irodymu, kad V. D. kaip kyšis buvo perduoti 45 000,00 Lt.

Išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, jog teisme kaltinamieji A. Z., A. J., D. L. paneige perdave V. D. 45 000,00 Lt kyši. Šiuos kaltinamuju parodymus patvirtino ir pats nukentejusysis V. D..

Skundžiamame nuosprendyje teigiama, jog vien telefoniniais pokalbiais ir magnetinio–optinio disko irašais (esanciais katalogo, pavadinimu Dokumentai, pakatalogio, pavadinimu Konf.sk, subpakatalogio, pavadinimu Grupe, bylos, pavadinimu P.srautai.xls, darbalaukyje, pavadinimu Abonent: Data – 2003-06-10, Suma – 45.000, Mok. Forma – Gr., Moketojas – DA, Gavejas – D., Projektas – Rink.) pareikštu kaltinimu pagristi negalima, nes      45 000,00 Lt, kaip kyšio, perdavimo V. D. faktas nera užfiksuotas, jokio tariamo dideles vertes projektavimo darbu sandorio ar jo projekto nerasta. 

Išteisinamajame nuosprendyje taip pat nurodyta, jog kaltinamasis A. Z. tik parode, kad sieke padeti V. D. kaip bendrapartieciui isidarbinti, kaltinamasis D. L. parode, jog del pramogu parko priešprojektiniu pasiulymu vertinimo darbu derejosi su V. D. kaip su savo pažistamu architektu bei Miesto pletros komiteto nariu, išmananciu projekto teisinius aspektus. Liudytojai A. K., A. K. ir J. D. bei pats V. D. patvirtino D. L. parodymus apie tai, kad V. D. buvo pristatyta pramogu parko koncepcija, buvo ruošiamas priešprojektiniu pasiulymu sutarties projektas. Liudytojas J. I. parode, kad iš V. D. žodžiu jam buvo žinoma, kad pastarasis ruošiasi pasirašyti kažkokia sutarti del projektavimo darbu.

Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, kad visi šie irodymai, teismo nuomone, neleidžia teismui daryti išvados, kad kaltinamieji sieke sudaryti su V. D. tariama sutarti ir perduoti jam 45 000,00 Lt kyši sutarties avansinio mokejimo pavidalu.

Padares tokia išvada, pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i tai, kad mineti kaltinimai buvo grindžiami ne vien telefoniniu pokalbiu irašais (kuriu teismas nuosprendyje net neanalizavo) ir magnetinio – optinio disko irašais, bet šiu duomenu ir nukentejusiojo V. D. ikiteisminio tyrimo teisejui duotu parodymu (kuriu teismas nuosprendyje taip pat net neanalizavo), liudytoju bei paciu išteisintuju parodymu visetu. Konstataves, jog 45 000,00 Lt perdavimo V. D. faktas byloje nera užfiksuotas, pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i jau anksciau išdestytus argumentus, jog baudžiamojoje byloje irodinetinos aplinkybes gali buti irodinejamos ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais irodymais. Tuo tarpu teismo argumentas, jog jokio tariamo dideles vertes projektavimo darbu sandorio ar jo projekto nerasta, neturi itakos ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotu nusikalstamu veiku kvalifikacijai, kadangi kaltinimai buvo grindžiami ne tariama sandori patvirtinancios sutarties sudarymu, bet pasiulymu sudaryti dideles vertes tariama projektavimo darbu sandori, realiai neketinant sukurti teisiniu pasekmiu šio sandorio šalims, bei aplinkybemis, kurios patvirtina, jog toks sandoris buvo sudarytas (t. y., kad buvo sudarytas susitarimas del visu esminiu sandorio salygu: sandorio kainos, konkreciu projektavimo darbu turinio ir ju atlikimo terminu, avanso dydžio).

Analizuodamas ir vertindamas nuosprendyje išdestytus irodymus, pirmosios instancijos teismas neatsižvelge ir nevertino baudžiamojoje byloje esanciu telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos slaptos kontroles protokolu, A. Z., A. J. ir D. L. telefoniniu pokalbiu garso irašu turinio, A. Z., A. J. ir D. L. parodymu teisiamojo posedžio metu, nukentejusiojo V. D. parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo teisejui, kurie visumoje irodo, jog 2003 m. gegužes 20 d. A. J. pasiule D. L. sudaryti su V. D. projektavimo darbu sandori, o D. L. atsake, jog realiai V. D. paslaugos UAB “Ogmios astra pramogu centras” nereikalingos, ir kad projektavimo darbus jau atlieka Kanados bendrove Forrec (2003-05-20 A. J. ir D. L. telefoninio pokalbio turinys); i kaltinamojo D. L. parodymus teisiamojo posedžio metu, kad V. D. pasiulyta darba realiai ir atliko ta pati bendrove Forrec, t. y., ne vienas žmogus, bet architektu kolektyvas (2005-02-01 teisiamojo posedžio protokolo 14 lapas); i tai, kad telefoninio pokalbio metu A. J. pasakius A. Z., jog V. D. kaip architekto paslaugos nereikalingos, A. Z. papraše tik pratempti laika (2003-05-20 A. Z. ir A. J. telefoninio pokalbio turinys); i tai, kad telefoninio pokalbio metu A. Z. papraše A. J., o pastarasis – D. L., iki Vilniaus miesto savivaldybes tarybos posedžio, kurio metu buvo numatyti Vilniaus miesto mero rinkimai, pasirašyti su V. D. projektavimo darbu sutarti (2003-06-06 telefoniniu pokalbiu tarp A. Z. ir A. J. bei A. J. ir D. L. turinys); i V. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisejui, jog A. Z. pasiteiravus, ar jis butu pajegus atlikti projektavimo darbus UAB Ogmios astra pramogu centras, jam atsakius teigiamai, paskambino D. L. ir pasiule atvykti i UAB Ogmios astra pramogu centras (2004-01-21 apklausos protokolo 2 lapas); i tai, kad telefoninio pokalbio metu A. J. ir D. L. aptare busimos sutarties su V. D. salygas, t. y., sandorio kaina 150 000,00 Lt, avanso dydi – 45 000,00 Lt, ir tai, kad šis avansas sutartyje numatytas nebus (2003-06-10 A. J. ir D. L. telefoninio pokalbio turinys); i V. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisejui, jog busimos projektavimo darbu sutarties salygas jis suderino su D. L., ir kad sutarties kaina buvo 150 000,00 Lt., sutartyje avansas nebuvo numatytas, bet su D. L. jis sutare del 45 000,00 Lt avanso (2004-01-21 apklausos protokolo          3 lapas); i D. L. parodymus, duotus teisiamojo posedžio metu, jog del esminiu sandorio salygu su V. D. jis susitare 2003-06-10 (2005-02-01 teisiamojo posedžio protokolo 13 lapas); i V. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisejui, jog sutarti jis pasiraše dalyvaujant A. Z., kuris atvyko i derybu pabaiga (2004-01-21 apklausos protokolo 3 lapas); i A. Z. parodymus, duotus teisiamojo posedžio metu, kad 2003 m. birželio 10 d. jis tikrai buvo nuvykes i UAB Ogmios astra pramogu centras, kur susitiko su V. D. ir D. L. (2005-02-01 teisiamojo posedžio protokolo 5 lapas); i tai, kad telefoninio pokalbio metu A. Z. pasake A. J., kad viskas tvarkoje ir kad sutartis pasirašyta, o D. L. – kad jis viska V. D. perdave ir kad padare viska, ka galejo (2003-06-10 telefoniniu pokalbiu tarp A. J. ir A. Z. bei tarp A. J. ir D. L. turinys) ir kt.    

Padares išvada, jog baudžiamojoje byloje nera irodymu, pagrindžianciu pareikštus kaltinimus, ir ja pagrisdamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užfiksuotas 45 000,00 Lt perdavimo V. D. faktas, pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i tai, kad BK      227 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybe itvirtinta ne tik už kyšio perdavima valstybes tarnautojui, bet ir už pasiulyma arba pažada ji perduoti, ir pastaruju aplinkybiu visiškai neanalizavo.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelge ir i tai, kad pinigu perdavimas, pasiulymas arba pažadas (susitarimas) juos perduoti už pageidaujamus asmens veiksmus ar ju neatlikima, nesant jokio teiseto šio pasiulymo arba pažado (susitarimo) pagrindo (t. y., nesant teiseta sandori patvirtinancios rašytines arba žodines formos sutarties, darbo-teisiniu arba autorystes-teisiniu santykiu), vertintinas kaip neteiseto atlygio perdavimas, pasiulymas arba pažadas (susitarimas) ji perduoti.

Neteiseto atlygio perdavimas, pasiulymas arba pažadas (susitarimas) ji perduoti valstybes tarnautojui už kaltininko pageidaujama teiseta arba neteiseta valstybes tarnautojo veikima arba neveikima, vertintinas kaip kyšio perdavimas, pasiulymas arba pažadas (susitarimas) ji perduoti.              Pirmosios instancijos teismas konstataves, jog baudžiamojoje byloje nera surinkta irodymu, pagrindžianciu kaltinimus valstybes tarnautojo papirkimu, neatsižvelge ir nevertino telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos slaptos kontroles protokolu duomenu bei A. Z., A. J. ir D. L. telefoniniu pokalbiu irašu turinio, kurie leidžia teigti, jog mineti asmenys susitare sudaryti su V. D. tariama (neteiseta) sandori už tai, kad šis mero rinkimu metu balsuotu už A. Z.: 2003-05-20 ir 2003-06-06 A. J. ir D. L. bei A. J. ir A. Z. telefoniniu pokalbiu, kuriu metu pašnekovai akcentuoja, jog V. D. paslaugos UAB Ogmios astra pramogu centras nereikalingos,  2003-06-06, 2003-06-09 ir 2003-06-10 A. J. ir D. L. bei A. J. ir A. Z. telefoniniu pokalbiu, kuriu metu pašnekovai akcentuoja, kad sutarti su V. D. reikia pasirašyti iki 2003-06-11 vyksianciu Vilniaus miesto mero rinkimu, o po rinkimu šia sutarti bus galima nutraukti. Teismas neatsižvelge ir nevertino liudytojo A. V. parodymu, jog buvo abejojama, kad Vilniaus miesto mero rinkimu metu V. D. balsuos taip, kaip buvo nuspresta Liberalu sajungos frakcijos posedyje, t. y., už A. Z. (2004-11-04 teisiamojo posedžio protokolo 20 lapas); V. D. ikiteisminio tyrimo teisejui duotu parodymu, jog A. Z. ir A. V. siule jam atsistatydinti iš Vilniaus miesto savivaldybes tarybos nariu (2004-01-21 V. D. apklausos protokolo 2 lapas); V. D. parodymu, duotu teisiamojo posedžio metu, jog 2003 m.birželio 11 d. jis balsavo už A. Z., taciau 2003 m. birželio 25 d. balsavo už Gedimina A. P. ir iš Liberalu sajungos frakcijos perejo i Socialdemokratu frakcija. Pasak V. D., perejo todel, kad sieke politines karjeros: jam buvo pasiulytas Miesto pletros komiteto pirmininko postas, tuo tarpu A. Z. šio posto jam pasiulyti negalejo (2005-01-31 teisiamojo posedžio protokolo 8, 9 lapai)  Pasak V. D., A. Z. jis buvo sakes, jog jam siuloma balsuoti kitaip (už Gedimina A. P.), ir jis gali nesusilaikyti ir pereiti i kita - A. Z. oponentu puse. Pasak V. D., jis žmogus silpnas ir gali pasiduoti pagundai. Jis, kaip paprastas žmogus, susimaste, ar jam nevertetu užimti posto ketveriems metams (2005-01-31 teisiamojo posedžio protokolo 12 lapas)

Mineti argumentai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvada, jog byloje nera  irodymu, pagrindžianciu baudžiamojoje byloje pareikštus kaltinimus del valstybes tarnautojo papirkimo, neatsižvelge i BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, jog teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu, ir tai sukliude teismui išsamiai ir nešališkai išnagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi (BPK 369 str. 3 d.).

5.2. Išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, jog baudžiamojoje byloje nesurinkta jokiu negincytinu irodymu, kad 2003 m. birželio 10-11 dienomis, pavartojant fizini ar psichini smurta, kaltinamuju A. Z., A. J. ir S. N. tyciniais veiksmais butu neteisetai atimta laisve V. D., suvaržyta jo teise pasirinkti savo buvimo vieta, ar kad jis buvo uždarytas tam tikroje vietoje prieš jo valia.

Padarydamas tokia išvada, pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i tai, kad tokie nusikalstama veika kvalifikuojantys požymiai kaip fizinio ar psichinio smurto naudojimas yra itvirtinti BK 146 str. 2 d., tuo tarpu A. Z., A. J. ir S. N. inkriminuota nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 146 str. 1 d.

Teismas neatsižvelge ir i tai, kad A. Z., A. J. ir S. N. buvo inkriminuojama tai, kad jie bendrininkavo neteisetai (nesant laisvanoriško V. D. sutikimo) atimdami pastarajam galimybe savarankiškai grižti iš Moletu rajono i Vilniu.

Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino visu ikiteisminio tyrimo metu surinktu duomenu, kuriu visetu ir buvo grindžiami pareikšti kaltinimai, t.y., telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos slaptos kontroles protokolu ir A. Z., A. J. bei S. N. pokalbiu telefonu garso irašu, V. D. parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo pareigunei ir ikiteisminio tyrimo teisejui, pvz.:

- 2003 m. balandžio 30 d. užfiksuoto A. J. ir D. L. pokalbio telefonu turinio, kuomet pašnekovai kalbasi apie tai, jog viskas „užlužo“ ir viskas del (V. D.), kuris „sudalyvavo“ priimant (Vilniaus miesto savivaldybes tarybos posedžio) dienotvarke ir, kai reikejo nueiti iki kabineto ir padeti ta balsiuka, pabego;

- byloje esancio 2003 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybes tarybos posedyje dalyvausianciu Vilniaus miesto savivaldybes tarybos nariu registracijos žiniarašcio, kuriame yra irašai: Atvykimo laikas – 14-00“, Parašas – D.“;

- byloje esancio 2003 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybes tarybos posedžio protokolo Nr. 4, kuriame nurodyta, jog Vilniaus miesto mero rinkimu balsu skaiciavimo grupes pirmininkas V. M. informavo Taryba, jog prieš posedi užsiregistravo 26 Tarybos nariai, taciau paaiškejo, kad iš posedžio pasišalino Tarybos narys V. D.. Tarybos posedyje neliko kvorumo ir Balsu skaiciavimo komisija nusprende nutraukti slapto balsavimo procedura;

- 2003 m. birželio 10 d. užfiksuoto A. J. ir D. L. telefoninio pokalbio turinio, kuomet A. J. pasake, jog jie nori pasiulyti (V. D.) išvažiuoti i „Vilona, ten pernakvoti ir atvažiuoti tiesiai i Tarybos posedi, nes (V. D.) vel gali (iki posedžio pradžios)  prapulti“;

- V. D. parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo teisejui, kuomet jis parode, jog 2003 m. birželio 10 d. jis pabego nuo ji parduotuveje lydejusio S. N.;

- 2003 m. birželio 10 d. vykusio A. J. ir A. Z. telefoninio pokalbio turinio, kuomet A. J. pasake: „Jisai (V. D.) per ta pabegimo pusantros valandos su kažkuo susitiko, tai faktas. Aš siulau pastatyti apsauga prie tos jo palatos. I tai A. Z. atsake: „Nu tai vat, ta ir siulom? Tai va, dabar yra galimybe ji paguldyti ir prižiureti. Pokalbio metu A. J. pasake: Tai reiketu ir kažkaip su juo sutart, kad jis nepabegtu ir nemeluotu su tais savo telefonais“;

- 2003 m. birželio 10 d. užfiksuoto A. J. ir S. N. telefoninio pokalbio turinio, kuomet A. J. pasake: (…) ji reikia dabar sodintis i mašina, (…) vyrai iš trikampio važiuoja iš paskos su savo mašina (…) kai viskas paruošta, tada tu imi, eini pas ji, vediesi pas save i mašina. Jus dviese, tie iš paskos, važiuojate pas Ginta i sodyba (…) o iš principo reikes atvežti rytoj paskui i Vilniu ir Vilniuje perims, ta žmogu“;

- ta pacia diena vykusio kito A. J. ir S. N. telefoninio pokalbio turinio, kuomet S. N. pasake: …mes jau pajudejom, važiuojam (…) i taška (…)“. Šio pokalbio metu A. J. pasake: Reiškiasi D. patalpink i antra aukšta, kad neiššoktu niekur (…) ir vienas pastoviai nemiega (…) iš triju vyru“;

- V. D. parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo istaigos pareigunei, jog iš sodybos Moletu rajone jis pabegti nebande, nes nebutu rades kelio i Vilniu, juo labiau nemane, kad tai butu buve reikalinga. Jis nesipriešino, bet jaute itampa, kad yra kažkieno prižiurimas, saugomas (2004-01-21 apklausos protokolo 2 lapas) ir kt.

Mineti bei toliau nurodyti baudžiamosios bylos duomenys leidžia teigti, kad sumanymas pasiulyti V. D. iki 2003 m. birželio 11 d. vykusiu Vilniaus miesto mero rinkimu išvykti iš Vilniaus miesto buvo susijes ne su ketinimais apsaugoti V. D. nuo kokio nors galimo neigiamo išorinio poveikio, bet ketinant užtikrinti jo atvykima ir dalyvavima 2003 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybes tarybos posedžio metu, bei atimti pastarajam galimybe iki šio posedžio susisiekti su kitais Vilniaus miesto savivaldybes tarybos nariais, taip pat pastariesiems susisiekti su V. D..      

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas netyre ir nevertino A. J. ir D. L. bei A. J. ir A. Z. telefoniniu pokalbiu turinio, kuomet pašnekovai akcentuoja, kad V. D. atsisake išvykti iš Vilniaus, kas leidžia teigti, kad V. D. nedave laisvanoriško sutikimo del išvykos i Moletu rajona (2003-06-10 telefoniniu pokalbiu turinys).

Teismas neatsižvelge ir nevertino V. D. parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo teisejui, kuomet jis parode, jog 2003 m. birželio 10 d. jis pabego nuo ji lydejusio S. N., o toki jo saugojima, vežiojima, jo mobiliojo ryšio telefono paemima V. D. vertino kaip nora ar sieki apriboti jo galimybe susisiekti su partijos ar Tarybos nariais, taip pat  pastariesiems susisiekti su juo. Pasak V. D., jis tai toleravo tik todel, kad jautesi isipareigojes A. Z. del pastarojo rupesciu gauti jam darba (2004-01-21 apklausos protokolo 3, 4 lapai).

Taigi, mineti duomenys leidžia teigti, kad V. D. nedave laisvanoriško sutikimo del išvykimo iš Vilniaus miesto, taciau pakluso reikalavimui vykti kartu su S. N..

Mineti argumentai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvada, jog byloje nera  irodymu, pagrindžianciu baudžiamojoje byloje pareikštus kaltinimus del laisves atemimo V. D., neatsižvelge i BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, jog teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu, ir tai sukliude teismui išsamiai ir nešališkai išnagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi (BPK 369 str. 3 d.).

6. Išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, jog baudžiamojoje byloje kaltinimai del neteiseto duomenu apie V. D. privatu gyvenima rinkimo buvo pareikšti nepagristai.

Šia išvada pirmosios instancijos teismas pagrinde toliau nurodytais argumentais, jog V. D., budamas Vilniaus miesto savivaldybes tarybos nariu, negalejo ir neturejo buti vertinamas kaip privatus asmuo, nes jo vaidmuo buvo tiesiogiai siejamas su jo, kaip viešo asmens, veiksmais ir elgesiu. V. D. asmenybe, teismo nuomone, buvo tapatinama su jo užimamomis pareigomis Vilniaus miesto savivaldybeje, t. y., savivaldybes tarybos nario pareigomis bei laikotarpiu, per kuri, neva, buvo renkama informacija apie pastarojo privatu gyvenima, yra tiesiogiai siejama su V. D., kaip Tarybos nario, elgesiu ir veiksmais, nes šis laikotarpis tiesiogiai susijes su Vilniaus miesto mero rinkimu laikotarpiu. Teismo nuomone, negali buti daroma prielaida, jog aptariamu atveju buvo renkama informacija apie privataus asmens V. D. privatu gyvenima, nes nurodytu laikotarpiu V. D. asmenybe buvo tapati viešo asmens asmenybei.

Padarydamas tokia išvada, pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. analize leidžia teigti, kad ši Konstitucijos norma užtikrina kiekvieno žmogaus teise i jo privataus gyvenimo nelieciamuma. Tai leidžia teigti, kad bet koks asmuo, nepriklausomai nuo jo užimamu pareigu ir šiu pareigu pobudžio, savo pažeistas teises gali ginti remdamasis ir minetu Konstitucijos straipsniu. 

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelge ir i tai, kad asmens atliekama viešo pobudžio veikla apsprendžia ne teises i privatu šio asmens gyvenimo nelieciamuma buvima ar nebuvima, bet šios teises realizavimo apimti.

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. D., budamas Vilniaus miesto savivaldybes tarybos nariu, negalejo ir neturejo buti vertinamas kaip privatus asmuo, nes jo vaidmuo buvo tiesiogiai siejamas su jo, kaip viešo asmens, veiksmais ir elgesiu. Taciau, padarydamas tokia išvada, pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino, kokias gi Savivaldybes tarybos nario funkcijas V. D. atliko 2003 m. birželio 13 d. ir 2003 m. birželio 16 d. savo gyvenamojoje vietoje.

Padarydamas mineta išvada, pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir netyre V. D. parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo metu, jog jo susitikimai su J. I. jo namuose buvo privataus pobudžio (2004-08-13 apklausos protokolo 2 lapas).

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelge ir i tai, kad 2000 m. gegužes 8 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas konstatavo, kad privataus gyvenimo gerbimas, tam tikra prasme, yra individo teise užmegzti ir pletoti santykius su kitais individais. Privataus gyvenimo teisine samprata siejama su asmens busena, kai asmuo gali tiketis privatumo.

Pirmosios instancijos teismas neargumentavo, ar net ir savo gyvenamojoje vietoje Vilniaus miesto savivaldybes tarybos narys negali tiketis privatumo, ir ar neteisetai fiksuojant pastarojo  susitikimus su kitais individais jo gyvenamojoje vietoje nera renkami duomenys apie asmens privatu gyvenima.  

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i tai, kad tokio pobudžio veiksmai, kuomet stebimas konkretus asmuo, jam apie tai nežinant, ir fiksuojami šio asmens susitikimai su kitais asmenimis, visiškai atitinka Operatyvines veikos istatyme itvirtinto slapto sekimo samprata.

Operatyvines veiklos istatymas isakmiai nurodo slapto sekimo tvarka ir salygas, taip pat tai, kas yra igaliotas atlikti tokio pobudžio veiksmus, tuo tarpu S. N. neturejo operatyvines veiklos subjekto igaliojimu, nebuvo gautas ir teismo leidimas rinkti duomenis apie privatu V. D. gyvenima.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelge ir i tai, kad 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas pažymejo, kad orumas budingas kiekvienam žmogui – nesvarbu, kaip jis pats save vertina, ar kaip ji vertina kiti žmones. Tuo tarpu neteisetai renkant informacija apie asmens privatu gyvenima, daroma žala ir asmens orumui.   

Tai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas, konstataves, kad Savivaldybes tarybos narys niekada negali tiketis privatumo ir savo pažeistu teisiu ar teisetu interesu negali ginti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str., netinkamai išaiškino ir pritaike baudžiamaji istatyma (BK 167 str. 1 d.).

Taigi, Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas, priimdamas išteisinamaji nuosprendi, nepagristai atmete nukentejusiojo V. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigunams ir ikiteisminio tyrimo teisejui, nepagristai nepripažino irodymais Operatyvines veiklos istatyme numatytomis priemonemis užfiksuotu A. Z., A. J., D. L. ir S. N. telefoniniu pokalbiu garso irašu, šiu telefoniniu pokalbiu fonoskopinio tyrimo specialistu išvados, nepripažino irodymu kratos metu UAB Rubikon apskaitos sistemos patalpose paimto magnetinio–optinio disko ir jo tyrimo specialisto išvados.  Vilniaus miesto                                                 1 apylinkes teismas irodymus vertino atsietai viena nuo kito, o ne ju visuma. Tokiu budu, teismas padare išvadas, kuriu nepatvirtina byloje esantys faktiniai duomenys, ir neatsižvelge i byloje esancius kitus faktinius duomenis.

Pripažinus irodymais ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kuriais buvo grindžiami A. Z., A. J., D. L. ir S. N. pareikšti kaltinimai, konstatuotina, jog šiu duomenu visetas paneigia A. Z., A. J., D. L., S. N. ir V. D. parodymus, duotus teisiamojo posedžio metu, jog A. Z., A. J. ir D. L. nebendrininkavo 2003 m. balandžio 7 d. pasiulant V. D. 20 000,00 Lt kyši, ir kad pastarajam nebuvo trukdoma realizuoti Vilniaus miesto savivaldybes tarybos nario teise rinkti mera per 2003 m. balandžio 9 d. vykusius Vilniaus miesto mero rinkimus, kad A. Z., A. J. ir D. L. nebendrininkavo perduodant V. D. 45 000,00 Lt kyši, kad A. Z., A. J. ir S. N. nebendrininkavo neteisetai atimant V. D. laisve 2003 m. birželio 10 ir 11 dienomis, ir kad pastarajam nebuvo trukdoma realizuoti Vilniaus miesto savivaldybes tarybos nario teise rinkti mera per 2003 m. birželio 10 d. vykusius Vilniaus miesto mero rinkimus, bei kad A. Z., A. J. ir S. N. nebendrininkavo neteisetai renkant informacija apie privatu V. D. gyvenima 2003 m. birželio 13 d. ir   16 d.

Pripažinus irodymais pirmosios instancijos teismo atmestus baudžiamosios bylos duomenis ir juos vertinant visumoje su kitais surinktais irodymais, konstatuotina, kad šie irodymai visiškai pagrindžia A. Z., A. J., D. L. ir S. N. baudžiamosios bylos nagrinejimo Vilniaus miesto 1 apylinkes teisme metu pareikštus kaltinimus.

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija 2006 m. kovo 30 d. nutartimi prokuroro apeliacini skunda del pirmosios instancijos teismo 2005 m. vasario 4 d. nuosprendžio atmete, konstatuodamas, kad šis nuosprendis yra teisetas ir pagristas.

          Apeliacines instancijos teismas nustate, kad nukentejusysis V. D. neviešame teismo posedyje apklaustas teisetai ir pagristai, teismas del to prieme motyvuota nutarti. Apklausus V. D. neviešame teismo posedyje kaltinamuju teises nebuvo suvaržytos ir tai nesutrukde teismui išsamiai ir nešališkai išnagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi. Todel kolegija konstatavo, kad V. D. apklausa neviešame teismo posedyje atitinka istatymu reikalavimus ir šiais parodymais teismas remesi pagristai.

V. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teismo ivertinti teisingai, taciau ju metu gautais duomenimis negalima remtis ne tik del padarytu pažeidimu. Teiseju kolegija konstatavo, kad teismas pagristai remesi V. D. parodymais, duotais teisme, nes jie teisiamojo posedžio metu nekito, nebuvo prieštaringi ir iš esmes nesiskyre nuo parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo teisejui. Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnis numato, kad siekiant nustatyti, ar nukentejusiojo teisiamajame posedyje duodami parodymai yra teisingi, gali buti skelbiami ir lyginami su teisme duodamais parodymais tik tokie ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie duoti ikiteisminio tyrimo teisejui. V. D. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja metu visiškai nebuvo aiškinamasi del pasikesinimo ji papirkti ir del 45 000,00 Lt kyšio davimo, nors iš bylos duomenu matyti, kad iki šios apklausos jis buvo itariamas paemes 45 000,00 Lt kyši. Teiseju kolegija konstatavo, kad kyšio perdavimas besalygiškai suponuoja kyšio priemejo atsakomybe pagal BK 225 straipsni, taciau šis klausimas nebuvo sprendžiamas, todel kolegija padare išvada, kad faktiniu duomenu nebuvimas patraukti V. D. atsakomyben pagal BK 225 straipsni, kartu reiškia faktiniu duomenu nebuvima patraukti atsakomyben A. Z., A. J. ir D. L. pagal BK 227 straipsni. Taip pat kolegija konstatavo, kad V. D. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teiseja surengta, pažeidžiant BPK 184 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes apie jo apklausa pas ikiteisminio tyrimo teiseja nebuvo pranešta itariamiesiems ir ju gynejams. Teiseju kolegija sprende, kad V. D. apklausos metu itariamieji buvo žinomi, kliuciu pranešti jiems apie apklausa nebuvo. Kadangi ikiteisminio tyrimo teisejo surašytame apklausos protokole užfiksuoti duomenys bylos nagrinejimo teisme metu pripažistami irodymais, itariamajam ar jo gynejui turi buti sudaryta galimybe užduoti klausimus liudytojui ar nukentejusiajam, kurio parodymai pripažistami irodymais. Priešingu atveju laikytina, kad itariamojo teises proceso metu buvo pažeistos bei yra pagrindas abejoti tokiu parodymu patikimumu. Todel laikantis BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatu, šios apklausos metu surinkti duomenys negali buti laikomi irodymais.

Teiseju kolegija konstatavo, kad visiškai teisingi pirmosios instancijos teismo argumentai del V. D. apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareiguna neatitikimo BPK 179 straipsnio 3 dalies reikalavimams ir, kad šis pažeidimas pagristai sukele teismui abejoniu del šio procesinio veiksmo tikrumo ir teisetumo. Todel šie duomenys pagristai nebuvo laikomi irodymais. Kiti nuosprendyje nurodyti procesiniai pažeidimai, padaryti atliekant V. D. apklausa pas ikiteisminio tyrimo pareiguna, laikytini nereikšmingais.

Apeliacines instancijos teismas konstatavo, kad teismas pagristai suabejojo telefoniniu pokalbiu irašu tikrumu del specialisto išvados aprašomojoje ir rezoliucineje dalyse esanciu prieštaravimu. Apeliacines instancijos teisme apklausti tyrima atlike specialistai patvirtino išvada ir paaiškino, kad fonoskopinio tyrimo išvadoje padarytos technines klaidos, rašymo apsirikimai, taciau visa išvados rezoliucine dalis, išskyrus Nr. 24, kur vietoje D. L. del tu paciu priežasciu turi buti nurodytas S. N., surašyta teisingai. Specialistai taip pat patvirtino, kad tyrimui pateikti garso irašai nebuvo sumontuoti. Taciau teiseju kolegija vistiek sprende, kad laikyti šia išvada besalyginiu ir negincytinu išteisintuju kaltes irodymu nera pagrindo. Išteisinamieji, neneigdami paties tarpusavio pokalbiu fakto, niekuomet nepatvirtino pokalbiu turinio ir ju interpretacijos, laikydami ja ištrauka iš konteksto. Be to, specialistu išvadoje nurodyta, kad telefoniniuose pokalbiuose skambanciu balsu priskyrimas išteisintiesiems ir šiu telefoniniu pokalbiu irašu autentiškumas yra tik tiketino pobudžio. Duomenu, užfiksuotu telefoniniuose pokalbiuose, nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys. V. D. nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu nera daves parodymu, kad jam už balsavima buvo siulomas kyšis ar jis toki kyši butu priemes. Telefoniniai pokalbiai, kompiuterio laikmenos duomenys su nuoroda i 20 000,00 Lt ir 45 000,00 Lt sumas prie V. D. pavardes, nesant užfiksuotam pinigu perdavimo faktui, negali buti laikomi irodymais. Pinigai nebuvo rasti ir kratos pas V. D. metu. Teiseju kolegija konstatavo, kad negalima kompiuterio laikmenose esanciais duomenimis patvirtinti telefoniniu pokalbiu duomenu tikrumo bei pagristi jais kaltinimo, nes magnetiniame–optiniame diske 20 000,00 Lt ir 45 000,00 Lt sumos irašytos kaip jau išmoketos V. D., taciau kaltinime nurodoma, kad 20 000,00 Lt V. D. atsisake priimti, taigi, ši suma nebuvo jam sumoketa.

Be to, teiseju kolegija konstatavo, jog ta aplinkybe, kad sandoris iš ji pasiuliusiu asmenu puses buvo tariamas, juo neketinta sukurti teisiniu pasekmiu (taciau nukentejusysis to nežinojes), visiškai paneigia papirkima, nes eliminuoja išteisintuju tycia, kaip butina papirkimo nusikaltimo sudeties elementa. Tolesne kaltinimo formuluote del 45 000,00 Lt kyšio perdavimo, užmaskuoto kaip avanso už projektavimo darbus, prieštarauja subjektyvaus pakaltinamumo principui. Iš tokios formuluotes išplaukia, kad išteisintieji suprato, jog V. D. perduotus pinigus vertina ne kaip kyši už norima balsavima, o kaip avansa už projektavimo darbus. Atsakomybe pagal BK     227 straipsni atsiranda tada, kai toki pasiulyma pateikes asmuo supranta, kad jo pasiulyma kaip kyši vertina ir toki pasiulyma gaves valstybes tarnautojas, be to, tokiu atveju turetu buti sprendžiamas ir kyši priemusio asmens atsakomybes klausimas. Šis klausimas byloje nesprestas.

Nusikalstamu veiku padarymo laikas irodinejamas užfiksuotu telefoniniu pokalbiu irašu telemetriniais duomenimis. Liudytojas R. B. apeliacines instancijos teisme patvirtino, kad telemetriniai pokalbiu duomenys 2003 metais buvo gaunami iš mobiliojo ryšio operatoriu stociu ir turejo paklaida. Valstybines metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2006 m. kovo 2 d. raštas ,,Del telefoniniu pokalbiu laiko apskaitos sistemos metrologinio ivertinimo“ viešuju telefono ryšio tinklu operatoriu UAB „Bite GSM“, UAB Omnitel bei UAB Tele2 telefoniniu pokalbiu laiko apskaitos sistemos tipas nepatvirtintas ir neirašytas i Lietuvos matavimo priemoniu registra. Be to, pagal Lietuvos Respublikos metrologijos istatymo 10 ir 13 straipsnius juridiniai ir fiziniai asmenys, (...) naudojantys matavimo priemones (išskyrus naudojamas savo reikmems), privalo pateikti jas patikrai Lietuvos Respublikos Vyriausybes igaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Ivertinusi minetas aplinkybes, teiseju kolegija konstatavo, kad telefoniniu pokalbiu irašu nera pagrindo laikyti besalyginiais ir negincytinais irodymais, patvirtinanciais išteisintuju kalte.

Teismas pagristai suabejojo kompiuteriniu laikmenu duomenu tikrumu ir nepripažino ju irodymais. Apeliacines instancijos teismo posedžio metu apklausti specialistai negalejo nustatyti ar kategoriškai teigti, kad kietasis diskas nebuvo demontuotas iš kompiuterio po 2004 m. sausio 21 d., kai buvo paimtas kratos metu. Tokia pat išvada specialistai dave ir del galimybes po mineto laikotarpio kietaji diska pakeisti kitu disku, pakeisti jame esancia informacija, bylos sukurimo data, bylos turini, nekeiciant jos sukurimo datos. Apeliacines instancijos teismo posedyje apklausti liudytojai STT pareigunai D. P., S. G. ir V. G. parode, kad po 2004 m. sausio 21 d. su paimtu kompiuteriu ne karta buvo atliekami tyrimo veiksmai, taciau tai nebuvo fiksuojama. Nei vienas iš minetu asmenu nepatvirtino, kad atlikus krata, ta pacia diena su kompiuteriu dirbo, atlikinejo kokius nors tyrimo veiksmus, nors specialistu išvadoje nurodyta, kad kompiuterio apsaugos parametrai buvo keisti 2004 m. sausio 21 d. 13.49 val., t. y. baigus krata. Iš specialistu išvados matyti, kad kompiuteryje nera integruotas magnetiniu–optiniu disku skaitytuvas, ir šiuo kompiuteriu nera imanoma irašyti informacija i magnetini–optini diska nenaudojant papildomu išoriniu tarpiniu prietaisu. Liudytojas S. G. parode, kad paimant kratos metu kompiuteri, prie jo buvo pajungtas ir magnetiniu–optiniu disku skaitytuvas, kuris nebuvo paimtas kratos metu, taciau kratos protokole nera visiškai jokiu duomenu apie tokio prietaiso buvima patalpose, kuriose buvo daroma krata. Specialistai negalejo nustatyti, kada bylos magnetinio–optinio disko darbalaukyje buvo ivesti ir redaguoti duomenys apie V. D., kas juos ivede. Taigi, nesant duomenu apie tai, kas ir kada ivede duomenis i magnetini–optini diska, be to, esant šiu duomenu prieštaringumui, nera pagrindo diske esancius duomenis besalygiškai priskirti išteisintiesiems.

Apeliacines instancijos teismas konstatavo, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytos irodymu vertinimo taisykles nebuvo pažeistos. Tarpusavyje gali buti lyginamos tik tos bylos aplinkybes, kurios nors kiekviena atskirai visa apimtimi ir nepatvirtina irodinejimo dalyko, taciau kiekviena atskirai yra neabejotinai nustatytos ir ju analizes pagrindu galima daryti išvada del kaltinimo irodytumo. Del V. D. papirkimo nera nei vienos tikrai nustatytos aplinkybes, todel ir ju tarpusavio palyginimas bei sujungimas rezultato nekeicia.

Kolegijos nuomone, BK 172 straipsnis mero rinkimams negali buti taikomas, nes mero rinkimu tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos istatyme, be to, šiame straipsnyje nustatyta atsakomybe už trukdyma rinkti, buti išrinktam tiesioginiuose rinkimuose, o savivaldybes mero rinkimai yra netiesioginiai, Lietuvos Respublikos pilieciai juose nedalyvauja. Pagal Vietos savivaldos istatymo 20 straipsni savivaldybes taryba savo igaliojimu laikui iš tarybos nariu renka savivaldybes mera ir mero siulymu skiria viena ar kelis mero pavaduotojus. Savoka ,,renka šiuo atveju panaudota ne rinkimu teises realizavimo, o vietos savivaldos organu formavimo prasme.

Taip pat teiseju kolegija konstatavo, kad V. D. buvo domimasi ne kaip privaciu asmeniu, o kaip Liberalu sajungos nariu, ir renkama informacija ne apie privacius jo susitikimus, o su oponuojanciu partiju nariais. A. Z. yra Liberalu sajungos pirmininkas, o V. D. buvo šios sajungos narys. Pagal šios politines organizacijos saraša jie buvo išrinkti i Vilniaus miesto taryba, jiems galiojo šios partijos istatai ir priimti sprendimai. Taigi, V. D. pats apribojo savo privatuma tiek, kiek jo veikla susijusi su naryste partijoje. Teiseju kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai del viešo V. D. statuso yra pagristi, kad informacija apie ji buvo renkama neperžengiant tokio statuso ribu ir neužtraukia atsakomybes pagal BK 167 straipsnio 1 dali.

              Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas kasacine tvarka apskunde Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 30 d. nutarti, prašydamas šia nutarti panaikinti del netinkamo baudžiamojo istatymo taikymo ir padarytu esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu ir perduoti byla iš naujo nagrineti apeliacine tvarka.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2006 m. gruodžio 22 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. kovo 30 d. nutarti ir perdave byla iš naujo nagrineti apeliacine tvarka.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas nutartyje konstatavo, kad teisingas kasatoriaus argumentas, jog pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodytos teismo nustatytos aplinkybes pagal kaltinamajame akte nurodytus kaltinimus, taigi neaišku, ar šis teismas nenustate kaltinamiesiems inkriminuotu veiku ivykio ar pagal nustatytas aplinkybes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Iš mineto nuosprendžio aprašomosios dalies turinio galima padaryti išvada, kad pagal kai kuriuos kaltinimus nera nusikaltimo ivykio, o pagal kitus – tam tikri veiksmai buvo, taciau juose nera inkriminuotu nusikaltimu sudeties. Apeliaciniu skundu prokuroras gincijo teismo išvadas teigdamas, jog jos neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Apeliacines instancijos teismas, nagrinedamas byla, turejo ištaisyti mineta pirmosios instancijos teismo klaida ir tik nustates faktines aplinkybes spresti padaryta ar nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Be to, teiseju kolegija konstatavo, kad teisingas kasatoriaus argumentas, jog pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucineje dalyse nurodytas netinkamas išteisinimo pagrindas – nepadare veiku turinciu inkriminuotu nusikaltimu požymiu. Toks išteisinimo pagrindas nenumatytas BPK 303 straipsnio 5 dalyje (kyla abejones, ar teismas nenustate jokios veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu, ar visgi nustate, kad nusikalstama veika buvo padaryta, taciau išteisintieji ja darant nedalyvavo, ar jie nepadare tik inkriminuotu nusikaltimu).

Teiseju kolegija konstatavo, kad apeliacines instancijos teismas iš naujo nagrinedamas byla tik iš dalies ivykde kasacines instancijos teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartyje išdestytus nurodymus. Apeliacines instancijos teismas ivykde kasacines instancijos teismo 2005 m. spalio         11 d. nutartyje išdestytus nurodymus del irodymu tyrimo.

Apeliacines instancijos teismas, atlikes irodymu tyrima ir apklauses specialistus, tyrusius telefoniniu pokalbiu garso irašus, konstatavo, kad specialisto išvadoje esantys prieštaravimai yra techninio pobudžio klaidos, taciau tu pokalbiu turinio nepatvirtina kiti byloje surinkti objektyvus ir negincytini duomenys. Atsižvelgiant i tai, teiseju kolegija konstatavo, kad minetas teismas tik išanalizaves telefoniniu pokalbiu turini ir juos palygines su išteisintuju ir nukentejusiojo parodymais bei kitais duomenimis gali padaryti atitinkamas išvadas ir ju pagrindu nustatyti faktines bylos aplinkybes. Tokios analizes apeliacineje nutartyje nera.

Teiseju kolegija nurode, kad apeliacines instancijos teismui konstatavus, jog teisingi pirmosios instancijos teismo argumentai del 2004 m. sausio 21 d. atliktos liudytojo V. D. apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareiguna, kad ji neatitiko BPK 179 straipsnio 3 dalies reikalavimu, teismas turejo ivertinti, ar toks pažeidimas vertintinas kaip formalus, ar kaip esminis BPK pažeidimas, kuris suvarže istatymu garantuotas kaltinamojo teises ar kuris sukliude teismui išsamiai ir nešališkai išnagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Apeliacines instancijos teismas konstatavo, kad 2004 m. sausio 21 d. atlikta liudytojo V. D. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teiseja buvo surengta, pažeidžiant BPK           184 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes apie jo apklausa pas ikiteisminio tyrimo teiseja nebuvo pranešta itariamiesiems (apklausos metu jie jau buvo žinomi) ir ju gynejams, jie negalejo dalyvauti tokioje apklausoje, užduoti apklausiamam asmeniui klausimus, susipažinti su protokolu, taigi, buvo pažeista itariamuju teise i gynyba, tai yra esminis BPK pažeidimas (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todel šio procesinio veiksmo metu gautu duomenu nepripažino irodymais. Teiseju kolegija konstatavo, kad apeliacines instancijos teismas neatkreipe demesio ir nevertino bylos duomenimis patvirtintu aplinkybiu, jog   liudytojo V. D. apklausa ikiteisminio tyrimo teisejas pradejo 2004 m. sausio 21 d. 15.30 val., o pranešimas apie itarima D. L. ir S. N. iteikti ta pacia diena atitinkamai 16.05 ir 16.20 val.

Teiseju kolegija pažymejo, kad apeliacines instancijos teismas daug demesio skyre kratos metu iš UAB ,,Rubikon apskaitos sistemos“ darbuotojo A. M. darbo kabineto paimtame nešiojamame kompiuteryje (jo kietajame diske) esancios informacijos ir specialisto, atlikusio šio kompiuterio tyrima, išvados vertinimui, nes nustatyta, kad po kratos, iki šiu daiktu apžiuros, kompiuteriu buvo dirbama, peržiurima jame esanti informacija ir tai nebuvo fiksuojama procesinemis priemonemis. Taciau kaltinimas buvo grindžiamas ne tik nešiojamo kompiuterio kietajame diske esancia informacija, bet ir magnetiniame–optiniame diske esancia informacija. Todel ši informacija ir specialisto, atlikusio magnetinio–optinio disko tyrima, išvada patikimumo aspektu turejo buti vertinama lyginant su kitais bylos duomenimis ir pateiktais kaltinimais.

Teiseju kolegija taip pat konstatavo, kad apeliacines instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas), nutartyje nenurode motyvu, paaiškinanciu, kodel atmetami kai kurie esminiai apeliacinio skundo argumentai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažistamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3 ir 5 daliu pažeidimai).

Teiseju kolegija padare išvada, kad mineti baudžiamojo proceso istatymo pažeidimai yra esminiai, tai sukliude apeliacines instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrineti byla ir priimti teisinga sprendima (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todel apeliacines instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrineti apeliacine tvarka.

Apeliacines instancijos teismo posedyje prokuroras palaike apeliacini skunda, nukentejusysis, jo atstovas, išteisintieji ir ju gynejai praše skunda atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

              Kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai nutare nukentejusiji V. D. apklausti neviešame teismo posedyje. Lietuvos Respublikos BPK 9 str. yra numatyti atvejai (salygos), kuriems esant, teismas priemes motyvuota nutarti, gali visa byla ar jos dali nagrineti neviešai. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2005 m. sausio 31 d. nutartyje  nurode, kad dalis pareikštu kaltinimu ir byloje nustatytinu aplinkybiu yra betarpiškai susije su nukentejusiojo privaciu gyvenimu, todel yra tikslinga ji apklausti neviešame teismo posedyje. Kaip teisingai pažymejo prokuroras, dar iki nukentejusiojo apklausos, teisme buvo apklausti liudytojai D. D. (t. 9, b. l.33-37), T. K. (t. 9, b. l. 28-30), M. M. (t. 9, 30-32), J. I. (t. 9, b. l. 15-19). Šie liudytojai dave parodymus susijusius su tam tikromis nukentejusiojo privataus gyvenimo aplinkybemis, apie tas pacias aplinkybes parodymus dave ir pats nukentejusysis. Taigi, darytina išvada, kad jokio pagrindo manyti, jog bus atskleistos, kokios nors naujos nukentejusiojo privataus gyvenimo aplinkybes, kurios dar nebuvo žinomos, nebuvo. Taip pat pažymetina, kad aplinkybes, susijusios su V. D. sveikatos bukle, gydimusi, nebuvo ir nera susijusios su pareikštais kaltinimais. Ši teigini patvirtina ir nukentejusiojo apklausos teisiamajame posedyje bei ikiteisminio tyrimo metu vykusiu apklausu turinys. Nukentejusiojo sveikatos bukle bei emocine busena, taip pat netinkamas kitu asmenu elgesys, jiems esant teismo saleje, negalejo buti pagrindu nukentejusiji apklausti neviešame teismo posedyje. Byloje nera duomenu, kurie leistu teigti, kad nukentejusysis del savo sveikatos ar emocines bukles negaletu duoti parodymu viešame teismo posedyje. Pažymetina tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 258 str. 3 d. yra nustatyta, kad posedžio tvarka teismo posedžiu saleje užtikrina teisiamojo posedžio pirmininkas. Šiame straipsnyje yra nustatyta teisiamojo posedžio pirmininko pareiga užtikrinti mineta tvarka, tame tarpe, ir sudaryti galimybes proceso dalyviams nekliudomai duoti parodymus. Ši pareiga gali buti igyvendinta Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka (pvz., 258 str. 2 d., 259 str. ir pan.). Lietuvos Respublikos BPK 9 str. nesuteikia teismui teises visa byla ar jos dali nagrineti neviešame teismo posedyje, net jeigu yra nustatomas netinkamas posedyje dalyvaujanciu asmenu elgesys. Tokios teises teismui istatymas, paprasciausiai, nesuteikia.

Taigi, kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas pažeide Lietuvos Respublikos BPK 9 str. 1 d. reikalavimus, taciau visiškai nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad toks pažeidimas laikytinas esminiu. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 9 str. 3 d. neviešame  teismo posedyje bylos nagrinejamos laikantis visu proceso taisykliu. Liudytojo apklausa teisiamojo posedžio metu vyko laikantis Lietuvos Respublikos BPK reikalavimu. Posedyje dalyvaves prokuroras del apklausos eigos pastabu neturejo. Pažymetina, kad apeliaciniame skunde prokuroras nenurodo, kokia itaka nevieša nukentejusiojo apklausa turejo proceso dalyviu teisems, t. y. kaip jos galimai buvo pažeistos, kokia itaka tokia apklausa turejo proceso objektyvumui, išsamumui, duotu parodymu patikimumui. Aplinkybe, kad nukentejusysis buvo apklaustas neviešame teismo posedyje niekaip neitakojo nei proceso dalyviu teisiu, nei bylos nagrinejimo objektyvumo ar išsamumo. V. D. parodymai duoti pirmosios instancijos teisme laikytini irodymais.

Apeliacines instancijos teisme liudytojas V. S. parode, kad  STT pareigunams C. B. ir V. G. buvo pavesta nuvykti pas V. D. i namus ir iteikti šaukima ta pacia diena atvykti i tarnyba apklausai, kurie tos dienos ryta nuvyke pas V. D., jam ir jo žmonai iteike šaukimus bei pasiule vykti i tarnyba kartu su jais. Del ko jie bus apklausiami, pareigunai neaiškino. Pastariesiems sutikus, jie buvo atvežti i STT, kur tyrejai atliko apklausas. Liudytojai C. B. bei V. G. parode, kad pagal šioje byloje sudaryta ikiteisminiu veiksmu plana jie apie 8.00 val. ryto vyko i Liudo Giros gatve, iteikti V. ir D. D. šaukimus atvykti ta pacia diena, apie 9.00 ar 10.00 valanda i STT apklausai. Šaukimus buvo išrašes, pasirašes bei antspaudaves tyrejas. Juose buvo nurodyta atvykimo valanda, kabineto numeris. V. D. atidarius buto duris, jie užejo i koridoriu ir abiems pasirašytinai iteike šaukimus. Šaukimu šakneles su pastaruju parašais veliau, matyt, atidave tyrejui. Jeigu šaukiamas asmuo atvyksta i apklausa, šaukimo šaknele i byla nededama. Bunant pas V. D. namuose, nei jam, nei jo žmonai nesake del kokiu aplinkybiu jie bus apklausiami. Apie tai, kad jie gali paliudyti apie kažkoki autoivyki, pastariesiems neminejo, tik kaip pavyzdi paaiškino D. D., kad liudytoju gali buti šaukiamas asmuo, turintis kažkokiu reikšmingu bylai žiniu ar mates koki nors autoivyki. Kadangi liudytojai buvo šaukiami tai paciai dienai, jie pasisiule pastaruosius pavežti tarnybiniu transportu iki STT ir šie sutiko.

Apeliacines instancijos teisme V. D. parode, kad i apklausa iš anksto jokiu šaukimu negavo. Ryte i jo namus atvyke du STT pareigunai pasake, kad jis su žmona 9.00 valanda turi atvykti i STT duoti parodymus. Jis šiek tiek išsigando, nes buvo nemalonu. Po to pareigunai primygtinai siulesi juos nuvežti i apklausa. Jis pastariesiems išvire kavos, kol jie su žmona susiruoše, o paskui su pareigunais išvažiavo. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme (t. 10, b. l. 78-100) V. D. parode, kad apie 8.00 val. pas ji i namus atvyko pareigunai ir jam su žmona iteike šaukimus atvykti i apklausa. Pastarieji minejo, kad lygtai jis su žmona mate autoivyki. Pažadejus i apklausa atvykti, pareigunai eme primygtinai siulyti juos nuvežti i apklausa.

Tokiu budu, byloje nustatyta, kad STT pareigunai C. B. ir V. G. 2004 m. sausio 21 d., apie 8.00 val., nuvyke pas V. D. i namus, jam bei D. D. praneše, kad ta pacia diena 9.00 val. jie yra šaukiami i Specialiuju tyrimu tarnyba apklausai bei tarnybiniu transportu juos nuveže i tarnyba, kur pastarieji buvo apklausti tyreju.

Pagristas  apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos BPK 182 str. itvirtintas nuostatas. Lietuvos Respublikos BPK 182 str. 1 d. nurodyta, kad liudytojas i apklausa yra kvieciamas šaukimu, šioje straipsnio dalyje taip pat nustatyti keliami reikalavimai šaukimo turiniui. Antrojoje mineto straipsnio dalyje nustatyta, kad liudytojas gali buti kvieciamas i apklausa telefonu ar kitais budais, t. y. numatyti alternatyvus šaukimo i apklausa budai. Ši norma suteikia pareigunui, kviecianciam liudytoja i apklausa, pasirinkti jo manymu tinkamiausia iškvietimo buda. Aplinkybe, kad pareigunai atvyko pas V. D. i namus ir praneše, kad jis yra kvieciamas i apklausa, neprieštarauja Lietuvos Respublikos BPK     182 str. itvirtintoms nuostatoms, toks liudytojo šaukimas priskirtinas 182 str. 2 d. nurodytiems kitiems šaukimo budams. Kaip teisingai pažymi prokuroras, tokiu atveju liudytojui už neatvykima i apklausa negali buti taikomos BPK 163 str. numatytos procesines prievartos priemones – tokios priemones V. D. ir nebuvo taikytos. Be to, jos ir negalejo buti taikytos, kadangi jis i apklausa atvyko. Pareiguno pasiulymas nuvežti tarnybiniu automobiliu i apklausa taip pat neprieštarauja BPK nuostatoms, tuo labiau, kad pats V. D. neatsisake vykti i apklausa pareigunu pasiulytu budu.

Lietuvos Respublikos BPK 179 str. yra nustatyta, kaip turi buti fiksuojama tyrimo veiksmu eiga ir rezultatai. Pirmojoje šio straipsnio dalyje yra išvardijami visi galimi tyrimo veiksmu atlikimo ir rezultatu fiksavimo budai, antrojoje dalyje nurodomi visoms tyrimo veiksmu rušims butini procesiniai rekvizitai, treciojoje nurodoma, kaip patvirtinamas tyrimo veiksmo atlikimo faktas, eiga ir turinys. Lietuvos Respublikos BPK 179 str. 4 d. suteikia galimybe asmenims daryti pakeitimus, pataisymus ir papildymus, kurie turi buti aptarti. Remiantis logine aptariamo straipsnio analize, ketvirtoje jo dalyje numatyti veiksmai gali buti atliekami tik atlikus veiksmus, numatytus antrojoje ir treciojoje dalyje, t. y., nagrinejamu atveju, surašius ir pasirašius protokola. Iš liudytojos R. A. parodymu duotu pirmosios instancijos teisme matyti, kad ji spausdino V. D. parodymus, o jis juos skaite, tikslino, praše keisti žodžius. Liudytojas parodymus skaite atidžiai, kardinaliai keisti ju nepraše, praše tik patikslinti. Apklausos metu vyko pertraukos, jis ruke, gere kava, buvo išejes i tualeta. Nebuvo naudojamas nei psichinis, nei fizinis smurtas. Liudytoja uždavinejo klausimus, jie buvo patikslinamojo pobudžio (t. 11, b. l. 10-16). Analogiškus parodymus liudytoja dave ir apklausiama apeliacines instancijos teisme, kur ji paaiškino, kad 2003-2004 metais dirbo specialiuju tyrimu tarnyboje tyreja ir jai buvo pavesta atlikti V. D. apklausa. Apklausiamasis atvyko iš ryto, tikslios valandos nepamena. Jis žinojo, del ko bus apklausiamas ir papasakojo aplinkybes, o ji kompiuteriu raše apklausos protokola. Iš pradžiu jai nereikejo formuluoti tiksliu klausimu, protokolas buvo rašomas laisva forma. Apklausos pradžios laika protokole pažymejo pagal kompiuteryje užfiksuota laika. Apklausa vyko ilgai, nes iš pradžiu V. D. aplinkybes pasakojo gana aptakiai, todel ji tikslino atsakymus, užduodama klausimus. Apklausos metu buvo daromos kavos, rukymo pertraukos. Iš pradžiu apklausiamasis nežiurejo i kompiuterio monitoriu, t. y. i tai ka ji rašo, veliau eme žiureti ir sakyti kai kurias  pastabas. Ji protokola atspausdindavo ir duodavo jam paskaityti. V. D. skaitydavo labai ilgai, po kelis kartus skaite sakini, atskiras sakinio frazes, žiuredavo pro langa, mastydavo, prašydavo pataisyti kai kuriuos žodžius, formuluotes, linksnius. Taip protokolas buvo taisomas ne mažiau kaip tris kartus, vel spausdinamas ir vel jam rodomas. Kai pastarasis jau nebeturejo pastabu, pasiraše po jos padiktuotu sakiniu, kad pastabu neturi. Po to ji pagal kompiuteryje rodoma laika  užfiksavo protokolo surašymo pabaigos valanda. Apklausos metu V. D. atžvilgiu nebuvo naudojama nei psichologine, nei fizine prievarta, taip pat pastarojo pasakytu fraziu ji neužraše, pritaikydama ju sampratai teisine terminologija. Apklausos pabaigoje V. D. minejo, kad yra pavarges nuo itampos, streso, bet ne nuo apklausos, o, tiesiog, nuo susidariusios situacijos. Apklausos protokola ji koridoriuje atidave, atrodo, vienam iš operatyviniu darbuotoju.

              Liudytojas V. S. apeliacines instancijos teisme parode, kad apklausos STT metu V. D. buvo kiek susijaudines, nes kai kurie užduodami klausimai jam buvo nemalonus. Apklausa vyko gana ilgai, taciau tai buvo del to, kad buvo daromos ilgos pertraukos, V. D. dažnai eidavo rukyti ar kitais reikalais, uždavus kai kuriuos klausimus, atsakymo reikedavo laukti iki penkiolikos minuciu.

Pirmosios instancijos teisme (t. 10, b. l. 80-100) V. D. parode, kad apklausa STT baigesi apie 16.00 valanda, apklausos metu buvo daromos pertraukos. Apklausos protokola jis taise tris ar keturis kartus, t. y. tyreja jam paduodavo atspausdinta protokola, jis pataisydavo ir gražindavo. Po to tyreja protokola kompiuteriu pataisydavo pagal jo pastabas, taciau ir ne iki galo taip, kaip jis sakydavo. Todel jo pastabos realiai protokole neatsispindejo. Apklausos metu jam buvo užduodami klausimai ir jis i juos atsakinejo.  Veliau jis buvo skubinamas pasirašyti apklausos protokola. STT pareigunai jam spaudimo nedare, tokie jo parodymai galejo buti del nervines itampos, šoko. Po to iš karto ji nuveže i teisma. Apklausos protokolo gerai neskaite.

Šiu parodymu V. D. nepaneige ir apeliacines instancijos teisme bei paaiškino, kad pirminiai parodymai, duoti STT nera tikslus, nes apklausa vyko septynias valandas, apklausos metu jis buvo skubinamas, daug kartu jis praše išbraukti iš protokolo tam tikrus žodžius, protokola jis pasiraše skubedamas, idemiai jo neperskaites, nes tyreja ji skubino tai padaryti. Apklausos metu tyreja jam pateikdavo paskaityti užfiksuotus jo parodymus, jis juos skaite ne viena karta, taciau perskaite neidemiai. Apklausos protokoluose yra daug fraziu - tokiu kaip „psichologinis smurtas“, „psichologinis spaudimas“, kuriu jis iš viso nežinojo ir nesake. Jos buvo pasakytos bei irašytos pacios apklausa atlikusios tyrejos. Buvo daromos pertraukos, tyreja pora kartu vaišino kava, keleta kartu jis buvo išejes parukyti. Po apklausos išejus iš tyrejos kabineto, koridoriuje kažkas pasake, kad dar reikes važiuoti i teisma. I apklausa teisme ji veže STT automobiliu.

Iš aptartu liudytoju bei nukentejusiojo parodymu matyti, kad pastabos del apklausos turinio buvo daromos ji berašant, derinant jo galutini varianta dar prieš pasirašant protokola, t. y. buvo taisomas ne protokolas, o jo projektas. Taigi, toks protokolo turinio derinimas nelaikytinas pakeitimais, pataisymais ar papildymais Lietuvos Respublikos BPK 179 str. 4 d. prasme ir todel neturejo buti fiksuojamas. Pažymetina ir tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 183 str. 3 d. nurodyta, kad  liudytojo apklausos protokolas surašomas laikantis šio Kodekso 179 str. numatytu reikalavimu. Liudytojo parodymai užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Jeigu reikia, nurodomi liudytojui užduoti klausimai ir jo atsakymai. Ši BPK norma palieka teise apklausa atliekanciam pareigunui nuspresti ar butina fiksuoti liudytojui užduodamus klausimus ar ne. Iš liudytojos R. A. parodymu darytina išvada, kad ji pasinaudodama jai suteiktomis diskrecinemis galiomis, nusprende, jog klausimu fiksuoti protokole nebutina. Kolegija mano, kad toks liudytojos sprendimas yra visiškai logiškas, kadangi liudytoja nurode, jog ji užduodavo tik patikslinamuosius klausimus. Klausimu nefiksavimas nedaro procesinio veiksmo neteisetu.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurode, jog iš byloje esanciu irodymu (R. A., V. D. parodymu) matyti, jog liudytojo apklausoje dalyvavo ir V. S. (to neneigia ir jis pats), taciau jis kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BPK 179 str.     3 d., protokolo nepasiraše. V. D. apeliacines instancijos teisme parode, kad apklausos metu i kabineta periodiškai užeidavo V. S., kuris irgi uždavinejo klausimus, paskaitydavo apklausos protokolo juodraštinius variantus. Pastarasis su kažkuo bendravo mobiliuoju telefonu. Liudytoja R. A. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacines instancijos teisme parode, kad didžiojoje apklausos dalyje dalyvavo Vilniaus valdybos viršininkas V. S., kuris V. D. užduodavo patikslinancius klausimus, atsakymai i kuriuos atsispindi apklausos protokole, taciau jis kelis kartus buvo išejes. Apklausos protokolo pastarasis nepasiraše, nes tuo metu buvo išejes, o V. D. reikejo skubiai vežti i apklausa teisme, nes apklausos laikas buvo suderintas su teiseju. Galejo buti, kad ji, apklausinedama V. D., kažkokia dali protokolo elektroniniu paštu nusiunte C. B. ar V. S. tam, kad jie ivertintu liudytojo parodymus ir su prokuroru sprestu klausima, ar tikslinga liudytoja apklausti teisme. Liudytojas V. S. apeliacines instancijos teisme parode, kad V. D. apklause tyreja R. A.. Jis dalyvavo tiek D. D., tiek V. D. apklausose, taciau visos pastarojo apklausos metu jis nebuvo, nes turejo kitu darbu, todel dažnai išeidavo. R. A. jis tik pasakydavo kokius klausimus dar reikia užduoti apklausiamajam, nes geriau žinojo bylos aplinkybes. V. D. jis klausimu neuždavinejo, tai galejo buti tik diskusijos forma pertrauku (parukymu) metu. Kažkuriuo apklausos metu jis tyrejos papraše elektroniniu paštu atsiusti jam apklausos protokola, ka ši ir padare. Taciau tai buvo daroma tam, kad apsispresti ar reikia V. D. apklausti pas ikiteisminio tyrimo teiseja. Pasirašant apklausos protokola, jis nedalyvavo ir protokolo nepasiraše. Taigi, darytina išvada, kad šiuo atveju nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos BPK 179 str. 3 d. reikalavimo, taciau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu. Aptariamas pažeidimas nesuvarže proceso dalyviu teisiu bei neturejo itakos duomenu gautu apklausos metu patikimumui.

Lietuvos Respublikos BPK nereglamentuoja liudytojo apklausos trukmes. Kaip matyti iš V. D., R. A., V. S. parodymu, apklausos metu buvo daromos pertraukos. Liudytojo apklausos metu darytu pertrauku neužfiksavimas laikytinas protokolo trukumu, taciau šis trukumas nelaikytinas esminiu. Vertinant apklausos trukme, atsižvelgtina ir i tai, kad ji yra itakota ir paties apklausiamo asmens, t. y. siekdamas, kad jo parodymai butu tinkamai surašyti jis ilgai juos skaite, tikslino.

Pažymetina, kad Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. nurodyta, jog byloje esantiems irodymams patikrinti gali buti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigunui ar prokurorui duoti  kaltinamojo, nukentejusiojo ir liudytojo parodymai. Toks veiksmas turi buti atliekamas tam, kad išsiaiškinti parodymu prieštaravimus, kodel jie galejo atsirasti ir kuriais parodymais reikia tiketi.

Atsižvelgus i tai, kad iš liudytojos R. A. parodymu matyti, jog ji galejo netiksliai irašyti apklausos pabaigos laika bei tai, kad protokolo projekto dali, ji elektroniniu paštu nusiunte V. S., darytina išvada, kad visi reikiami veiksmai, siekiant V. D. apklausti pas ikiteisminio tyrimo teiseja, galejo buti ivykdyti per gana trumpa laika.

Be to, teisminio bylos nagrinejimo metu nepaneigtas ir tiketinas liudytojos R. A. paaiškinimas, kad protokolo pradžios ir pabaigos laika ji iraše pagal kompiuteryje nurodyta laika, del ko galejo buti užrašytas ne visiškai tikslus laikas. Aplinkybe, kad apklausos protokole, užrašant apklausos pradžios ir pabaigos laika, galejo buti padaryta tam tikra paklaida bei irašytas velesnis laikas nei buvo iš tikruju, iš dalies pasitvirtina ir V. D. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, kur jis parode, jog nesutinka su tuo, kad jo apklausa STT prasidejo nuo 9.35 val., nes jis i šia tarnyba atvyko prieš 9.00 val. ir buvo apklausiamas.         

V. D. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teiseja buvo atlikta laikantis istatymo reikalavimu. Lietuvos Respublikos BPK 184 str.  4 d. nurodyta, kad apie ikiteisminio tyrimo teisejo atliekamos apklausos vieta ir laika, kai ji atliekama šio straipsnio 1 dalies numatytais atvejais, prokuroras privalo pranešti itariamajam ir jo gynejui. Suimtas itariamasis pristatomas i apklausos vieta. Itariamasis ir jo gynejas turi teise dalyvauti tokioje apklausoje, užduoti apklausiamam asmeniui klausimus, kai apklausa baigta, - susipažinti su apklausos protokolu ir teikti del jo pastabas. Aplinkybe, kad V. D. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teiseja nedalyvavo itariamieji, nedaro šio apklausos neteiseta, kadangi itarimai nei vienam asmeniui tuo metu dar nebuvo pareikšti. Išteisintuju ir ju gyneju argumentai, išdestyti apeliacines instancijos teisme apie tai, kad V. D. apklausos metu jiems galejo buti pranešta apie pastarojo apklausa, nes STT pareigunams jau buvo žinomi itariamieji (D. L., S. N.), itarimai jiems jau buvo surašyti, nes tos dienos ryte pareigunai pas juos buvo atvyke, o po to apie pietus jie buvo kvieciami i STT  bei apie 16.00 valanda jiems pareikšti itarimai, taip pat argumentai, kad V. D. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teiseja buvo pradeta veliau, negu nurodyta apklausos protokole (kas leistu daryti išvada, kad apklausa vyko itariamiesiems jau pareiškus itarimus, taciau samoningai ju nekvieciant i apklausa), nepagristi jokiais bylos duomenimis ir yra tik paciu išteisintuju padaryta prielaida. Pažymetina ir tai, kad BPK nenustato per kiek laiko turi buti pareikšti itarimai. Kaltinamiesiems buvo suteikta galimybe užduoti klausimus V. D. tiek pirmosios, tiek apeliacines instancijos teismuose, taip pat šiuose teismuose buvo aiškinamasi del apklausos turinio neaiškumu.

Atsižvelgiant i aukšciau išdestyta, apeliacines instancijos teismas konstatuoja, kad padaryti baudžiamojo proceso istatymo pažeidimai, apklausiant V. D. ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo esminiai, todel pirmosios instancijos teismas nepagristai ju nepripažino irodymais ir jais nesivadovavo.

Apeliacini skunda nagrinejantis teismas sutinka su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai suabejojo baudžiamojoje byloje atlikto fonoskopinio tyrimo specialistu išvados tikrumu ir objektyvumu, taip pat paciu telefoniniu pokalbiu irašu tikrumu ir objektyvumu.

Pirmosios instancijos teismas, grisdamas savo abejones del specialisto išvados patikimumo, nuosprendyje nurode eile išvadoje esanciu netikslumu, kurie, teismo nuomone, vercia abejoti jos patikimumu. Cia pažymetina, jog pirmosios instancijos teismas nesieme istatyme numatytu priemoniu, kurios leistu šias abejones išsklaidyti ar šias abejones patvirtintu. Apeliacines instancijos teisiamojo posedžio metu apklausta eksperte R. K. paaiškino, kad 2006 m. kovo 8 d. ji dave paaiškinimus Vilniaus apygardos teisme del fonoskopines ekspertizes išvadu, duotus paaiškinimus palaiko. Del fonoskopines ekspertizes akto gali paaiškinti, kad jame del dideles tyrimo (pokalbiu skaiciaus, keliu asmenu balsu tyrimo) apimties, surašant akta, tiriamojoje dalyje buvo padaryti kai kurie netikslumai, taciau tai buvo grynai technines klaidos. Motyvuojamoje išvados dalyje yra supainiota irašu numeracija, taciau pacios išvados yra tikslios, jas patvirtina. Tik 24-ajame lape yra supainiotos pavardes. Šios liudytojos parodymus patvirtino ir ekspertas B. Š., kuris apeliacines instancijos teisme paaiškino, kad jis atliko fonoskopine ekspertize. Ekspertizes išvadas palaiko. Del kai kuriu išvados tiriamojoje dalyje esanciu neatitikimu paaiškino tai, kad šie netikslumai atsirado del dideles tyrimo apimties, ir tai yra tiesiog technines klaidos. Pacioje išvadoje viskas nurodyta teisingai. Taigi, iš duotu ekspertu paaiškinimu darytina išvada, kad aptariamoje specialisto išvadoje esantys netikslumai yra tik techninio pobudžio, šiuos netikslumus itakojo didele tyrimo apimtis. Vertinant specialisto išvada atsižvelgtina ir i tai, kad A. Z., A. J., D. L., S. N. neneige, kad tarp ju galejo vykti audio irašuose užfiksuoti pokalbiai. Iš bylos medžiagos matyti, jog mineti asmenys nesutinka su kaltinime išdestyta šiu pokalbiu interpretacija. Ši aplinkybe taip pat parodo, jog specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys laikytini irodymais ir jie turi buti vertinami kartu su kitais byloje esanciais irodymais.

Visiškai nepagristas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis vercia abejoti ir tai, kad dalyje pokalbiu nera identifikuotas vienas iš pokalbyje dalyvavusiu asmenu. Kaip teisingai pažymi prokuroras, teismas neivertino to, kad fonoskopinio tyrimo metu buvo atliekami tik A. Z., A. J., D. L. ir S. N. balso lyginamieji tyrimai. Butent del šios priežasties išvadoje ir nera pasisakyta del kitu asmenu balsu identifikavimo.

Apeliacines instancijos teismui nekyla abejoniu ir del irašu autentiškumo bei tikrumo. Apeliacines instancijos teisme apklausiama specialiste R. K. paaiškino, jog telefoniniu pokalbiu montavimo požymiu tyrimo metu nebuvo nustatyta. Tyrimui buvo pateiktas CD diskas su telefoniniu pokalbiu irašu kopijomis, nukopijuotomis ir duomenu bazes. Darant kopija visi požymiai, tiek montavimo, tiek asmens indentifikavimo pasilieka, todel jeigu tokie atvejai butu buve, tyrimo metu tai butu nustatyta. Duomenu bazeje yra pats pokalbis, jo data, telefono numeris, pokalbio trukme ir kt. - t. y, telemetriniai duomenys. Jeigu pokalbis butu trumpesnis, reikštu, kad jis yra sumontuotas. Kiekvieno tyrimui pateikto pokalbio trukme atitiko telemetrinius duomenis. Analogiškus parodymus dave ir specialistas B. Š.. Jis parode, kad tyrimo metu telefoniniu pokalbiu montavimo požymiu nenustatyta. Telefoniniu pokalbiu originalai yra duomenu bazeje, o ekspertizei pateikiama ju kopijos. Šioje baudžiamojoje byloje ekspertizei pateikti telefoniniai pokalbiai buvo paimti iš duomenu bazes, t. y. iš duomenu bazes paimtas skaitmeninis failas ir perkeltas i diska (irašu kopijos). Tam, kad nustatyti ar nera telefoniniu pokalbiu montavimo požymiu, nera skirtumo ar pateikta irašo kopija, ar originalas. Duomenu bazeje esanti informacija yra visiškai identiška tai informacijai, kuri yra nukopijuota. Paciame iraše nera jokio skirtumo ar tai originalas, ar kopija. Tyrimo metu buvo tiriama pokalbiu trukme (pradžia ir pabaiga), buvo lyginama pokalbiu trukme su gautais failais, su gautos pokalbio kopijos trukme ir jokiu netikslumu nustatyta nebuvo.

Liudytojas R. B. apklaustas apeliacines instancijos teisme parode, kad jis dirba STT vyr. specialistu, tvarko telefoniniu pokalbiu kontroles sistema. Šioje baudžiamojoje byloje jis iš duomenu bazes perkele telefoninius pokalbius, kurie yra pateikti teismui, i laikmena. Telefoniniu pokalbiu duomenu sistema valdoma ir tvarkoma Valstybes saugumo departamente ir STT turi prieiga, kurios metu gali tvarkyti telefoninius pokalbius, t. y. perklausyti juos, eksportuoti, išimti duomenis iš duomenu bazes. Duomenys kaupiami VSD administruojamuose serveriuose ir veliau, reikalui esant, galima pateikti duomenis, juos eksportuojant (kopijuojant), t.y. atsiunciant duomenis iš duomenu bazes ir irašant juos i laikmenas. Bylos iniciatorius - S. B. nurode jam, kuriuos folderius reikia pateikti prie bylos ir jis tuos duomenis iš duomenu bazes atsiunte i savo tarnybini kompiuteri ir programines irangos pagalba visa atsiusta telefoniniu pokalbiu turini iš duomenu bazes perraše i kompaktines plokšteles. Tai yra jis telefoniniu pokalbiu neatrinkinejo, o juos perraše pagal pateikta pokalbiu saraša. Tiek esantys duomenu bazeje, tiek eksportuoti duomenys yra identiški. Konkretaus skambucio turinys atrodytu taip - tai butu „papkele“ su savo numeriais ir prie jos dedami tekstiniai failai, kuriuose suteikiama informacija, gaunama iš telefonu stociu, kurioje surašomi visi parametrai - pokalbio laikas, pokalbio data, skambinanciojo numeris, cele (priklausomai nuo telefono aparato), antro pašnekovo numeris, buna kito pašnekovo numeris, cele, skambucio indikatoriaus. Duomenu sistemoje iškarpyti pokalbiu ar irašyti tik pokalbio dali neimanoma. Pokalbis gali buti arba trinamas visiškai, arba paliekamas, kitos galimybes nera. Padarytoje kopijoje, turint programine iranga, tai padaryti butu imanoma, taciau tokiu atveju telemetriniai duomenys parodytu, kad tas pokalbis neatitinka parametru - keistusi pokalbio trukme, kiti duomenys ir tai ekspertai pamatytu.

Kaip matyti iš anksciau R. B. bei minetu ekspertu parodymu, jokiu pokalbiu montavimo požymiu nustatyta nebuvo. Taigi nera jokio pagrindo teigti, kad ekspertams tyrimui pateikti pokalbiai butu buve sumontuoti.

Kolegijos nuomone, aplinkybe, jog teismui nebuvo pateikti A. Z. ir D. L. telefoniniai pokalbiai su V. D., nera reikšminga nustatinejant audio irašu autentiškumo ir tikrumo klausima, taip pat nepaneigia ir nemažina kitais byloje surinktu irodymu šaltiniais gautu duomenu irodomosios reikšmes.

Atsižvelgiant i aukšciau išdestyta, apeliacines instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai nepripažino irodymais Operatyvines veiklos istatyme numatytomis priemonemis užfiksuotu A. Z., A. J., D. L. ir S. N. telefoniniu pokalbiu garso irašu, šiu telefoniniu pokalbiu fonoskopinio tyrimo specialistu išvados ir jai nesivadovavo. Apeliacines instancijos teismas vadovaujasi tik tais telefoniais pokalbiais, kurie specialisto išvadoje pažymeti kaip abieju pokalbio dalyviu užfiksuoti balsai.

Pirmosios instancijos teismas nepagristai nesivadovavo duomenimis užfiksuotais specialistu išvadoje Nr. 11-2583-(04) del kompiuteriniu laikmenu.

Apeliacines instancijos teisme apklausiamas specialistas V. V. paaiškino, kad tyrimui buvo pateikti nešiojamas kompiuteris ir magnetinis-optinis diskas. Taip pat buvo pateiktas išorinis irenginys - optines laikmenos skaitytuvas. STT pareigunai, atlikdami operatyvinius veiksmus turejo pasinaudoti paimtu nešiojamuoju kompiuteriu, nes negalejo paleisti duomenu valdymo sistemos, kurios pagalba ir buvo išimti duomenys. Tam pareigunai turejo atsukti kompiuterio laikrodi ir tokiu budu aktyvavo duomenu bazes valdymo sistema. Tai padaryti pareigunai buvo priversti, nes kompiuteryje buvo idiegta duomenu valdymo sistema, kuriai licencija buvo ribota atitinkamu terminu. Po kompiuterio bei magnetinio-optinio disko paemimo kratos metu, nei kompiuteryje, nei magnetiniame-optiniame diske jokie duomenys nebuvo keiciami. Pareigunams paleidus kompiuterine programa, naujos bylos buvo sukurtos jiems patiems nežinant. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad duomenys, esantys magnetiniame-optiniame diske yra senesni, negu pats kompiuteris.

Specialiste L. M. apklausiama apeliacines instancijos teisme iš esmes patvirtino V. V. parodymus bei paaiškino, kad ji kartu su V. V. atliko nešiojamo kompiuterio ir magnetinio-optinio disko tyrima. Tyrimo metu nenustatyta, kad po kratos iki ju atliekamo tyrimo kas nors butu buve koreguota magnetiniame-optiniame diske. Pateiktame diske irašymas buvo užblokuotas.

Taigi, iš specialistu paaiškinimu darytina išvada, jog po kompiuterio bei magnetinio-optinio disko paemimo kratos metu, nei kompiuteryje, nei magnetiniame-optiniame diske jokie duomenys keiciami nebuvo. Tyrimo metu buvo nustatyti veiksmai, kuriuos atliko STT pareigunai, šie veiksmai buvo techninio pobudžio. Kompiuteryje buvo keiciamas laikas. Pažymetina ir tai, kad liudytojas S. G. yra parodes, kad kompiuteris buvo ijungtas dar iki pirmos jo apžiuros, taciau nebuvo ieita i jo sistema. Kompiuteris buvo ijungtas tikslu patikrinti ar jis veikia. Naujos bylos gali atsirasti vien tik nuo kompiuterio ijungimo, su juo nedirbant. Šia aplinkybe patvirtino  ir liudytojas D. P.. Liudytoju parodymai iš esmes sutampa su specialistu paaiškinimais. Be to, liudytojai V. G., S. G. bei V. S. kategoriškai neige, kad kompiuteryje ir magnetiniame optiniame diske butu keista informacija. Ivertines šiuos parodymus bei specialistu išvada, apeliacini skunda nagrinejantis teismas mano, jog nera jokio pagrindo teigti, kad tyrimui pateiktame nešiojamame kompiuteryje ir magnetiniame-optiniame diske užfiksuoti ir bylai reikšmingi duomenys buvo ivesti po šiu irenginiu paemimo kratos metu.

Prokuroras yra teisus nurodydamas, kad kaltinimai išteisintiesiems buvo grindžiami ne kompiuterio kataloge „C:/Skaita“ ir jo pakatalogiuose sukurtu bylu duomenimis, o magnetiniame-optiniame diske saugoma informacija. Todel kolegija sutinka ir su apeliacinio skundo teiginiu, kad minetos bylos nebuvo ir neturejo buti tiriamos, kadangi jos nebuvo susijusios su nagrinejama byla. Prokuroras taip pat pagristai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas kataloge „C:/Skaita“ ir jo pakatalogiuose sukurtu 2325 bylu (iš kuriu 2308 buvo sukurtos programos „Skaita“ idiegimo metu 2003 m. gruodžio 9 d.) duomenis, neatsižvelge i tai, kad kompiuterio kietajame diske operacine sistema „Microsoft Windows XP Professional“ buvo idiegta 2003 m. gruodžio 1 d., o programa „Skaita“ – 2003 m. gruodžio 9 d., t. y. iki kratos atlikimo UAB „Rubicon apskaitos sistemos“. Taigi, minetos bylos buvo sukurtos pareigunams dar neturint kompiuterio savo žinioje. Aplinkybe, kad kietojo disko (HDD) serijinis numeris nesutampa su personalinio kompiuterio serijiniu numeriu, neleidžia daryti išvados, jog kietasis diskas buvo keciamas kitu disku. Kaip teisingai nurodo prokuroras, kietasis diskas (HDD) yra atskiras unikalus gaminys ir jo serijinis numeris neturi sutapti su personalinio kompiuterio serijiniu numeriu. Jokiu duomenu, kad kompiuterio kietasis diskas butu buves pakeistas, byloje nera.

              Apeliacines instancijos teisme apklaustas liudytojas S. G. parode, kad  bylos tyrimo metu dalyvavo atliekant krata UAB „Rubikon apskaitos sistemos“, atliekant kompiuterines technikos apžiura bei darant kompiuteriniu laikmenu kopijas. Kratos metu, viename iš imones vadovu ar pavaduotoju kabinete, buvo rastas personalinis kompiuteris, prie kurio buvo prijungti magnetinio-optinio disko nuskaitymo irenginys bei kompiuterinio tinklo laidas. Prie kompiuterio pajungtas irenginys, skirtas magneto-optinio disko nuskaitymui, nebuvo paimtas, nes jame nebuvo jokios laikmenos. Optinis-magnetinis diskas buvo rastas tame paciame darbo kambaryje, taciau ne nuskaitymo irenginyje, o spinteleje. Del to nebuvo paimtas ir pats irenginys. Remiantis šiais parodymais, darytina išvada, kad kratos metu paimtu kompiuteriu buvo galima naudotis magnetiniu-optiniu disku, tik tam reikalingas papildomas išorinis prietaisas.

S. G. parodymu matyti, kad toks prietaisas buvo prijungtas prie kompiuterio. Visiškai logiškas ir aiškus liudytojo paaiškinimas, kodel nebuvo paimtas prie kompiuterio prijungtas tarpinis prietaisas, t. y. prietaisas nebuvo paimtas, nes jame nebuvo jokios laikmenos. Taigi, nepagristas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad iš kompiuterio nebuvo imanoma irašyti duomenu i magnetini-optini diska.

Aplinkybe, jog magnetiniame-optiniame diske esantys duomenys nebuvo keiciami patvirtina ir apeliacines instancijos teisme apklausto liudytojo V. G. parodymai. Šis liudytojas paaiškino, jog galejo buti keisti tik sisteminiai žurnalai, t. y. kai jungiamas kompiuteris ir kraunasi operacine sistema, yra daromi irašai sistemos žurnaluose, taciau tai nereiškia, kad buvo dirbama su kompiuteriu. Tai savaime, ijungiant kompiuteri, kraunasi ir automatiškai vyksta pakeitimai daugelyje bylu. Apžiuros metu buvo atsukinejamas sisteminis laikrodis, nes iš pradžiu nepavyko paleisti programines irangos „Skaita“, nes ten buvo kažkoks pranešimas apie tai, kad baigesi licencijos laikas. Todel jie truputeli atsuko sistemini laikrodi ir tuomet programine iranga pasileido, ir buvo prisijungta prie duomenu bazes. Magnetini-optini diska galima buvo peržiureti ir be programines irangos „Skaita“, kadangi pacioje laikmenoje duomenu bazes formatas buvo „FoxPro“   duomenu bazeje ir formatas buvo atviras, t.y. patys irašai duomenu bazeje nebuvo užkoduoti, bet jiems reikejo isitikinti ar butent tas kompiuteris buvo naudojamas, kaupiant duomenis optineje laikmenoje, ar visi nustatymai atitinka ir ta programine iranga atpažins ta duomenu baze, kuri buvo optineje laikmenoje. Apžiuros metu jokie duomenys nei kompiuteryje, nei magnetiniame optiniame diske keiciami nebuvo. Iš specialistu išvados matyti, kad tyrimui pateiktame kompiuteryje idiegta programa „Skaita“ sukonfiguruota naudoti magentooptiniame diske „Mitsubishi MO 1.3 GB Rewritable“ esancius duomenis – kompiuterine byla (duomenu baze) „DKKUNAS.DBF“. Minetame diske esancios informacijos pataisymai, redagavimai ar pakeitimai yra atlikti nuo 2001-10-08 11:08:02 iki 2004-01-20 08:59:38. Nera požymiu, kad diske esancios informacijos pataisymai, redagavimai ar pakeitimai butu padaryti po 2004-01-20 08:59:38. Taigi nera jokio pagrindo teigti, jog magnetiniame-optiniame diske galejo buti daromi kokie nors pakeitimai po kartos atlikimo. Be to, darytina išvada, kad magnetiniu-optiniu disku buvo naudojamasi butent kratos metu paimtu kompiuteriu.

Atkreiptinas demesys i tai, kad specialisto išvada yra tik vienas iš byloje esanciu irodymu šaltiniu. Išvadoje užfiksuoti irodymai bei ju patikimumas vertintinas kartu su kitais byloje esanciais irodymais. Kolegija konstatuoja, kad byloje nera jokiu irodymu, kurie leistu pagristai manyti, jog kompiuteryje bei magnetiniame-optiniame diske užfiksuoti duomenys yra nepatikimi ar neautentiški. Tuo labiau, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys nera besalyginiai irodymai, pats iš esmes (netiesiogiai) pripažino, kad vis delto tai yra irodymai. Šie irodymai turejo buti vertinami su kitais byloje surinktais irodymais.

 

Del Lietuvos Respublikos BK 172 str. taikymo

 

Apeliacines instancijos teismas mano, kad nagrinejamu atveju jokie A. Z., A. J., D. L., S. N. veiksmai negalejo buti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 172 str. (atitinkamai A. Z., A. J. – papildomai pagal BK 24 str. 4 d.).

Visuotines žmogaus teisiu deklaracijos 21 str. 1 d., Tarptautinio pilietiniu ir politiniu teisiu pakto 25 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 str. 1 d. numatyta pilieciu teise dalyvauti valdant savo šali tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus. Todel pirmosios instancijos teismas yra teisus nurodydamas, kad šiuose teises aktuose pilieciai ir ju išrinkti atstovai nera tapatinami, kadangi minimi atskirai.

2003 m. gegužes 20 d. galiojusio Lietuvos Respublikos BK XXVI skyrius numate atsakomybe už nusikalstamas veikas pilieciu rinkimu teisems ir Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo bei savivaldybiu tarybu rinkimu ar referendumo tvarkai. Skyriaus pavadinimas rodo, kad saugomos tik pilieciu rinkimu teises, o savivaldos sferoje – tik savivaldybiu tarybu rinkimu tvarka. Pleciamai aiškinti atitinkamas teises ir tvarka, sudarancius BK 172 str. numatyto nusikaltimo objekto dali, nera pagrindo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 str. 2 d. nustatyta, kad savivaldybiu tarybu narius renka pilieciai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai. Pažymetina, kad 2003 m. gegužes 20 d. galiojusioje Lietuvos Respublikos BK 172 str. redakcijoje minima tik pilieciu rinkimu teise. Lietuvos Respublikos savivaldos istatymo 17 str. 2 p. nustatyta, kad savivaldybes taryba renka bei prieš termina iš pareigu atleidžia mera. Taigi, darytina išvada, kad asmuo, nagrinejamu atveju pilietis, tapes savivaldybes tarybos nariu ir rinkdamas savivaldybes mera, veikia ne kaip pilietis, bet kaip išrinktas pilieciu atstovas, turintis specifini teises aktuose nustatyta statusa ir kompetencija. Baudžiamasis istatymas nenumate asmens baudžiamosios atsakomybes už trukdyma pasinaudoti rinkimu teise pilieciu išrinktam atstovui. Trukdymas tokiam atstovui igyvendinti teise rinkti mera nera tapatus trukdymui igyvendinti piliecio teise rinkti savivaldybes taryba.

Visiškai teisus pirmosios instancijos teismas teigdamas, kad V. D., kaip pilietis, neturejo teises rinkti mero. Šia teise jis naudojosi kaip pilieciu atstovas – savivaldybes tarybos narys. Taigi, konstatuotina, jog net ir galimai trukdant tarybos nariui igyvendinti savo teises rinkti savivaldybes mera, neužtrauktu baudžiamosios atsakomybes pagal Lietuvos Respublikos BK 172 str.

Del paminetu argumentu teigtina, jog A. Z., A. J., D. L., S. N. nepadare nusikaltimo, turincio Lietuvos Respublikos BK 172 str. numatytu požymiu.

 

Del Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d. taikymo

 

V. D. apklausos, vykusios 2004 m. sausio 21 d. metu parode, kad 2003 m. birželio 10 d. apie 15-16 val. vyko liberalu frakcijos posedis. Jau vykstant i posedi jis pasijuto blogai. Tai atsitiko del dideles nervines itampos. Apie tai, kad jauciasi blogai ir nori nuvykti pas gydytojus jis informavo A. Z.. S. N. V. D. nuveže i ligonine. Ten jis buvo apžiuretas gydytoju, išgere vaistu, jam pasidare geriau. Tada V. D. paskambino A. Z. ir pasake, kad buti ligonineje nera jokio reikalo. A. Z. pasake, kad S. N. nuveš ji i „Villon“ viešbuti. Jautesi skolingas A. Z., todel jam skambino, sutiko buti saugomas ir išvažiuoti iš Vilniaus. S. N. nukentejusiji nuveže i sodyba, esancia už Moletu. Sodyboje praleido nakti, kartu buvo S. N. bei du saugos tarnybos darbuotojai, kurie vykde Svajuno nurodymus. Jau bunant sodyboje, skambino žmonai ir praneše, kad namo negriš. Pabegti, išeiti nebande, nes nemane, kad tai butu buve reikalinga.      2003 m. birželio 11 d. S. N. nuveže ji i Vilniu (t. 5, b. l. 142-144). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teiseja, V. D. parode, kad jam pasijutus geriau, jis paskambino A. Z. ir pasake, jog nera jokio reikalo buti ligonineje. A. Z. pasiule jam važiuoti i „Villon“ viešbuti. I „Villon viešbuti nuvykti nepavyko, todel nuvyko i sodyba, esancia už Moletu. Nakti praleido sodyboje, kartu buvo S. N. bei saugos tarnybos ekipažas. 2003 m. birželio 11 d. S. N. nuveže ji i Vilniu (t. 5, b. l. 149-153). Iš esmes analogiškus parodymus V. D. dave pirmosios instancijos bei apeliacines instancijos teismuose.

Taigi, iš paties nukentejusiojo V. D. parodymu matyti, kad jo laisve pasirinkti buvimo vieta nebuvo suvaržyta. Jis pats skambino A. Z., sutiko su jo pasiulymu išvykti iš Vilniaus. Pažymetina, jog aplinkybe, kad V. D. pirmosios apklausos metu nurode, kad skambino A. Z. ir sutiko išvykti iš Vilniaus del to, nes jautesi pastarajam skolingas, tik parodo paties asmens laisva apsisprendima bendrauti su A. Z. bei, ivertinus tuo metu susiklosciusias aplinkybes, priimti vienoki ar kitoki sprendima del jam pateiktu pasiulymu. Nagrinejamu atveju V. D. laisvanoriškai sutiko išvykti iš Vilniaus. Nors V. D. ir buvo nuvežtas ne i „Villon“ viešbuti, kaip buvo tartasi, o i kaimo sodyba, taciau tokiai ivykiu eigai jis neprieštaravo. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad V. D. paaiškino, jog jokio reikalo pasišalinti ar begti iš sodybos nebuvo. Taip pat pažymetina ir tai, kad jis turejo mobilaus ryšio telefona, kuriuo galejo laisvai naudotis, juo skambino žmonai, taciau jokiu nusiskundimu neišreiške, su atitinkamomis tarnybomis susisiekes nebuvo. Byloje nera duomenu, kurie leistu teigti, kad V. D. kokiais nors aktyviais ar konkliudentiniais veiksmais butu išreiškes savo galima nenora buti vežamam i sodyba, buti joje ar buti parvežtam i Vilniu.

Iš telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos slaptos kontroles protokolu turinio matyti, kad A. Z., A. J. bei S. N. neturejo tikslo neteisetai apriboti (atimti) V. D. laisves. Iš pokalbiu tarp D. L. ir A. J., vykusiu 2003 m. birželio 10 d. matyti, kad A. J. siulo D. L. paprašyti, pasiulyti V. D. vykti „Villon“ (t. 1, b. l. 87, 94). Iš A. J. ir A. Z. pokalbio matyti, kad V. D. atsisako važiuoti ir, kad D. nesugeba „prilenkti“, kad jis sutiktu važiuoti (t. 1, b. l. 105). Atkreiptinas demesys, kad iš šio pokalbio neaišku, kur atsisako važiuoti V. D., taciau matyti, kad ji bandoma ikalbeti, nebuvo naudojamas nei fizinis, nei psichologinis smurtas ar apgaule. Iš velesnio pokalbio tarp A. Z. ir A. J. matyti, kad ju tikslas yra ikalbeti V. D. važiuoti i sodyba. Iš šio pokalbio turinio matyti, kad siekiama, jog V. D. sutiktu važiuoti i sodyba laisva valia, t. y. susitarus su juo, ji ikalbejus (t. 1, b. l. 115). Aplinkybe, kad su V. D. buvo bandoma susitarti patvirtina ir pokalbiai vyke dar veliau tarp A. Z. bei A. J., A. J. ir S. N.. Iš šiu asmenu pokalbiu matyti, kad iš V. D. buvo norima paimti jam priklausanti telefona, taciau velgi buvo siekiama, jog telefona nukentejusysis atiduotu laisva valia, to paprašius (t. 1, b. l. 125, 127). Pokalbio, vykusio 2003 m. birželio 10 d. nuo 19:33:33 val. iki 19:34:22 val., metu A. Z. nurode, kad kalbejo su V. D. ir praše A. J. užsakyti kambari „Villon“ viešbutyje (t. 1, b. l. 148). Butent pastarasis pokalbis leidžia manyti, kad V. D. sutiko išvykti iš Vilniaus. Net iš apeliaciniame skunde cituojamu D. L., A. J., A. Z., S. N. pokalbiu, kurie neva irodo, kad šie asmenys sieke neteisetai apriboti V. D. laisve, matyti, jog kalbant apie V. D. išvežima yra naudojami žodžiai „pasiulyti“, „susitarti“. Aplinkybe, kad V. D. bande išvengti S. N. priežiuros prieš liberalu frakcijos posedi, neirodo, jog buvo siekiama atimti nukentejusiajam laisve, tuo labiau, kad jis pats nuvyko i mineta posedi. Išteisintuju kalbos apie V. D. paguldyma i ligonine, apsaugos prie palatos pastatyma, A. J. nurodymai del V. D. nuvežimo i sodyba (V. D. jau iki pokalbio tarp A. J. ir S. N. buvo sutikes išvykti) taip pat neleidžia daryti išvados, jog nukentejusiajam buvo atimta laisve. Iš prokuroro cituojamu pokalbiu galima daryti išvada, jog išteisintieji nenorejo „pamesti“ V. D. iš savo akiracio. Tiek iš V. D. parodymu, tiek iš aptartu telefoniniu pokalbiu darytina išvada, jog V. D. galejo laisvai pasirinkti elgesio varianta, t. y. išvykti iš Vilniaus ar ne, atiduoti telefona ar ne ir pan.

Liudytojai V. V., J. I., C. K. pirmosios instancijos teisme parode, kad 2004 m. vasario 11 d. liberaldemokratu frakcija pakviete V. D. pokalbiui, kuris buvo pratestas kavineje „Auksinis drakonas“. Pokalbio metu V. D. papasakojo, kad po to, kai jis buvo nuvežtas i ligonine ir išgere vaistus, pasijaute žymiai geriau, jis paskambino A. Z., pasake, kad jam yra liudna apleistoje ligonineje ir pageidavo buti nuvežamas i „Vilono“ viešbuti, taciau neva prieš jo valia saugos tarnybos darbuotoju buvo išvežtas i sodyba, esancia Moletu raj., kur jis buvo izoliuotas nuo pasaulio, nes iš jo buvo atimtas mobilus telefonas. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo šiu liudytoju parodymais, taciau, kolegijos nuomone, dalimi šiu liudytoju parodymu galima vadovautis. Iš šiu liudytoju, kaip ir iš paties V. D. parodymu darytina išvada, kad V. D. pats susisieke su A. Z. ir išreiške nora išvykti iš Vilniaus, buvo planuojama vykti i „Villon“ viešbuti. Taigi, šiais parodymais yra patvirtinamas V. D. laisvos valios išraiškos faktas. Šia liudytoju parodymu dalimi teismas vadovaujasi ir jais tiki, kadangi jie atitinka kitus byloje surinktus ir aukšciau aptartus irodymus. Kolegija nesivadovauja liudytoju parodymu dalimi, kuria nurodoma, kad i sodyba V. D. buvo nuvežtas per prievarta. Šiu parodymu nepatvirtina jokie kiti byloje esantys irodymai. Pažymetina, kad pats V. D. nera teiges, jog i sodyba jis buvo nuvežtas per prievarta, iš jo parodymu matyti, kad pasiulius jam vykti i sodyba, nebuvo pareikšta jokiu prieštaravimu del keliones galutinio tikslo ar pageidavimu vykti i kita vieta. Be to, liudytojai minejo, jog iš V. D. buvo paimtas telefonas, taciau byloje yra nustatyta, kad nukentejusysis turejo kita telefona, kuriuo galejo laisvai naudotis. Taigi, šioje dalyje liudytoju parodymai vertinti, kaip ju išsakyta nuomone apie išgirsta pasakojima ir ju subjektyvus susidariusiu aplinkybiu vertinimas.

              Taigi, A. Z., A. J., S. N. pagristai išteisinti, nenustacius ju veikoje nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d. požymiu.

 

              Del Lietuvos Respublikos BK 167 str. 1 d. taikymo

 

              Kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad asmens atliekama viešo pobudžio veikla apsprendžia ne teises i privatu šio asmens gyvenimo nelieciamuma buvima ar nebuvima, bet šios teises realizavimo apimti. Taigi, be jokios abejones viešas asmuo taip pat turi teise i privataus gyvenimo nelieciamybe.

Taciau, kolegijos nuomone, neteisus prokuroras teigdamas, kad išteisintieji rinko informacija apie privatu V. D. gyvenima. Pirmosios instancijos teismas pagristai vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2000 m. gegužes 8 d. nutarime itvirtinta nuostata, kuria nurodoma, jog valstybes bei savivaldybiu pareigunu ir tarnautoju veikla, susijusi su valstybes bei savivaldybiu valdžios ir valdymo funkciju igyvendinimu, visada yra viešo pobudžio. Šiame nutarime Konstitucinis teismas išaiškino, kad jei asmuo atlieka viešo pobudžio veikas ir ta supranta arba turi ir gali suprasti, nors ir savo namuose ar kitose privaciuose valdose, tai tokios viešo pobudžio veikos nebus apsaugos objektas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. ir Europos žmogaus teisiu ir   pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 8 str.

Kaip matyti iš telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos slaptos kontroles protokolu turinio, išteisintuosius domino tik ta informacija, kuri buvo susijusi su V. D. kaip viešo asmens (savivaldybes tarybos nario) veikla. Iš pokalbio vykusio 2003 m. birželio 13 d. tarp A. J. ir A. Z. matyti, kad A. J. informuoja A. Z., jog pas V. D. buvo atvažiaves J. I.. Iš pokalbio turinio matyti, jog aiškinamasi ar V. D. ištiktuju susitiko su J. I. (t. 2, b. l. 66-68). Iš S. N. ir A. J. pokalbiu matyti, jog A. J. domina butent tai, ar V. D. susitiko su J. I., ar V. D. buvo LSDP bustineje. Velesniuose pokalbiuose yra kalbama apie dokumentus, kuriuos J. I. nešesi eidamas pas V. D. i namus (t. 2, 70-81). Pažymetina ir tai, kad net paciame kaltinime nurodyta, jog dalis sekimo veiksmu buvo atlikta prie Lietuvos socialdemokratu partijos (LSDP) bustines. Taigi, iš paties kaltinimo bei byloje esanciu irodymu matyti, kad išteisintuosius domino V. D. galimi susitikimai su politiniais A. Z. oponentais, savo veiksmais jie sieke surinkti informacija ne apie V. D. privataus gyvenimo aplinkybes, o apie jo kaip politiko (viešo asmens, savivaldybes tarybos nario) veikla, kuri buvo susijusi su to meto politinemis aktualijomis. Taip pat atkreiptinas demesys i tai, kad pats nukentejusysis pirmosios instancijos teisme parode, jog minetu laikotarpiu jis kaip Vilniaus miesto savivaldybes tarybos narys susitikinejo su kitais tarybos nariais. Butent tokie jo veiksmai ir buvo A. Z., A. J. bei S. N. domejimosi objektu.

Taigi, konstatuotina, jog A. Z., A. J. bei S. N. nepadare veikos, turincios Lietuvos Respublikos BK 167 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiu.

 

Del kaltinimu, inkriminuotu kaltinamiesiems A. Z. ir A. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. 22 str. 1 d. 227 str. 1 d., 24 str. 4 d. 227 str. 2 d., D. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 227 str. 1 d.,  277 str. 2 d.

 

Apeliacines instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas kaltinamuju A. Z., A. J. bei D. L. atžvilgiu priimdamas išteisinamaji nuosprendi del kaltinimu, numatytu Lietuos Respublikos BK 227 str. 2 d.  bei konstataves, jog baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta pakankamai irodymu, kad V. D. kaip kyšis buvo perduota 45 000,00 Lt, kadangi kaltinamieji paneige ši fakta, šiuos ju parodymus patvirtino ir pats V. D., o vien telefoniniais pokalbiais bei magnetinio-optinio disko irašais pareikštu kaltinimu pagristi negalima, nes kyšio perdavimo faktas neužfiksuotas, jokio tariamo sandorio ar jo projekto nerasta, neatsižvelge i tai, kad kaltinimai kaltinamiesiems buvo grindžiami ne vien telefoniniu pokalbiu irašais, kuriu teismas nuosprendyje net neanalizavo, ir magnetinio-optinio disko irašais, bet šiu duomenu ir nukentejusiojo V. D. ikiteisminio tyrimo teisejui duotu parodymu, liudytoju bei paciu kaltinamuju parodymu visetu, taip pat neatsižvelge i tai, kad kaltinimai buvo grindžiami ne tariama sandori patvirtinancios sutarties sudarymu, bet pasiulymu sudaryti dideles vertes tariama sandori, realiai neketinant sukurti teisiniu pasekmiu šio sandorio šalims.

Kaltinamasis A. Z. pirmosios instancijos teisiamojo posedžio metu kaltes del jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. 227 str. 2 d. del valstybes tarnautojo papirkimo, duodant dideles vertes kyši, organizavimo nepripažino ir parode, kad 2003 metais vykusiuose mero rinkimuose V. D., kaip jo vadovaujamos partijos narys, buvo laisvanoriškai apsisprendes balsuoti už jo kandidatura bei apie tai ne karta buvo pasirašes ivairiuose dokumentuose. V. D. tariama sutartis su UAB „Ogmios astra pramogu centras“ neturejo jokio ryšio su vykusiais rinkimais. Dar anksciau jis padedavo pastarajam susirasti darba,     t. y. šiuo klausimu yra kalbejes ne tik su  UAB „Ogmios astra pramogu centras“ vadovais, bet ir su kitomis imonemis. 2003 m. gegužes - birželio menesiais del darbo V. D. paieškos galejo kreiptis i A. J. ar D. L.. 2003 m. birželio 10 d. UAB „Ogmios astra pramogu centras“ patalpose, esanciose Šiaures miestelyje, jis buvo užsukes. V. D. jam minejo apie darbo pasiulyma, taciau apie kokios nors sutarties pasirašyma nesake. V. D. papirkimo neorganizavo, už balsavima jokiu pinigu jam nedave ir nesiule. Telefoniniais pokalbiais vadovautis negalima, nes byloje esanciu išklotiniu turinys neatitinka pokalbiu turinio, pokalbiai išimti iš konteksto, neaiškus skambinimu laikas (t. 10, b. l. 118-125).  

Apeliacines instancijos teismo posedžio metu kaltinamasis A. Z. duoti parodymus atsisake.

Kaltinamasis A. J. pirmosios instancijos teisiamojo posedžio metu kaltes del jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. 227 str. 2 d. del valstybes tarnautojo papirkimo, duodant dideles vertes kyši, organizavimo nepripažino ir parode, kad  jis 2003 m. vasara V. D. nepažinojo, jo papirkimo neorganizavo. Del magnetinio-optinio disko nieko paaiškinti negali, nežino iš kur jis atsirado bendroveje kratos metu. Su D. L. telefonu del kokiu nors pareigu nekalbejo, gal pokalbiu metu D. pavarde yra minejes, taciau tiksliai nepamena. Savo iniciatyva nera daves nurodymu imtis priemoniu paveikti V. D. už ka balsuoti (t. 10, b. l. 125-128).

Apeliacines instancijos teismo posedžio metu kaltinamasis A. J. duoti parodymus atsisake.

Kaltinamasis D. L. pirmosios instancijos teisiamojo posedžio metu kaltes del jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. del valstybes tarnautojo papirkimo, duodant dideles vertes kyši, nepripažino ir parode, kad V. D. pažista maždaug 8-9 metus. Jokiu pinigu V. D. tam, kad paveikti ji kaip nors balsuoti, renkant mera, nera siules ar daves. Apie magnetini-optini diska, paimta kratos metu UAB „Rubikon apskaitos sistemos“ ar 2003-04-07 iraša jame apie 20 000,00 Lt bei 2003-06-10 iraša apie  45 000,00 Lt  nieko nežino. UAB „Ogmios astra pramogu centras“ projektas buvo pradetas 1999 metais ir V. D. apie ši projekta žinojo, juo domejosi, šiuo klausimu jie ne karta buvo susitike. Projektinius darbus atliko kitos bendroves, taciau V. D. žinojo kaip spresti juridinius klausimus, kaip derinti projektus, todel jis pastarajam pasiule dirbti kartu. J. D. pristate vandens parko koncepcija ir jie derejosi du V. D. del darbo. 2003 m. birželio 10 d. buvo aptarti darbu terminai ir po pokalbio sutartis buvo parafuota, taciau, kiek pamena, nepasirašyta. Sutarties projektas galejo buti derinamas su A. K.. Architekto atlygis nustatomas, priklausomai nuo sutarties darbu vertes. Šiuo atveju, galutine suma galejo buti  1 procentas nuo projekto vertes. Ši sutartis nera susijusi su miesto mero rinkimais. Veliau V. D. jam paskambino ir pasake, kad šio darbo jis atsisako. Po to, 2003 m. lapkricio menesi del šiu darbu buvo pasirašyta analogiška sutartis su kitu architektu, darba tese su UAB „Forrec“, kurie pateike nauja plana. Sutarties suma buvo 109 000,00 Lt. A. Z. ar A. J. kokiu nors nurodymu nevykde. 2003 m. gegužes 25 d. pokalbio su A. J. metu del „D. ikišimo i arena“ negalejo kalbeti, nes arenos darbai tuo metu jau buvo daromi. Galejo buti, kad A. Z. jam skambino ir rekomendavo V. D. kaip darbuotoja (t. 10, b. l. 128-133).  

Apeliacines instancijos teismo posedžio metu kaltinamasis D. L. duoti parodymus atsisake.

              Nors kaltinamieji A. Z., A. J. ir D. L. kaltais del jiems pareikštu kaltinimu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. neprisipažino, ju kalte irodyta tokiais irodymais.

Liudytojas A. K. apeliacines instancijos teismo posedžio metu parode, kad jis 2003 metais dirbo „Siemens arena“ projekte  vienu „Ozo arena“ vadovu - generaliniu direktoriumi, atsakingu D. L., kuris buvo pagrindinis projekto kuratorius. Del sutarciu su V. D. jis nieko nežino. Kiek pamena, pastarasis buvo atejes i ju ofisa. Tuomet ji pasikviete D. L. ir papaše pristatyti arenos projekto darbus. Jis parode kompiuterini projekto varianta, paaiškino veiklos sritis, visi diskutavo apie projekta. V. D. buvo kaip svecias. Kad su pastaruoju bus derinamas projektas kalbos nebuvo. Iš pradžiu projektuoti arena buvo pasiulyta architektu kompanijai UAB „Forrec“, kuri buvo pateikusi savo priešprojektinius pasiulymus, projekto koncepcija, taciau 2003 m. pradžioje, šios bendroves paslaugu buvo atsisakyta ir veliau arenos technini projekta atliko Kanados bendrove bei ja atstovaujanti imone Lietuvoje, kurios darbams vadovavo architektas T. P.. Analogiškus parodymus liudytojas dave ir pirmosios instancijos teisme (t. 9, b. l. 97-99).

Liudytojas A. K. apeliacines instancijos teismo posedžio metu parode, kad   2003 metais jis dirbo teisininku UAB „Ogmios astra pramogu centras“ bei imoneje „Ozo arena“. Projektavimo darbu sutarties su V. D. neprisimena, jos nebuvo. Savo darbo patalpose nukentejusiojo nera mates.

Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme (t. 10, b.l. 19-21), liudytojas A. K. parode, kad V. D. jis yra mates viena karta – 2003 m. vasara, kai jam iteike sutarties projekta. Tuo metu dalyvavo D. L.. Ta diena D. L. ji pasikviete i savo kabineta, kur buvo V. D. ir liepe atnešti sutarties projekta – pramogu parko priešprojektini pasiulyma, kuris buvo parengtas dar pavasari, nes imone ieškojo architekto. Tai nebuvo konkreciai V. D. parengtas projektas. D. L. pastaraji pristate kaip architekta. Jis paliko projekta ir išejo, derybose nedalyvavo. Po to jam atneše ši projekta, kad jis kompiuteriu pataisytu gramatines bei formulavimo klaidas. Apmokejimo salygu sutartyje numatyta nebuvo.  

Liudytojas J. D. pirmosios instancijos teisiamojo posedžio metu parode, kad V. D. jis mate viena karta, kai ji supažindino su Vilniaus pramogu parko projektu. V. D. kaip architekta jam pristate D. L.. Susitikimo metu vyko diskusija del projektavimo darbu. Ar su pastaruoju buvo pasirašyta kokia nors sutartis, nežino. (t. 9, b.l. 24-25).

 

Liudytojas A. M. apeliacines instancijos teisiamojo posedžio metu parode, kad 2003 metais jis dirbo UAB „Rubikon apskaitos sistemos konsultanto pareigose. Darbo kabinete sedejo vienas, jame buvo kompiuteris, taciau juo galejo naudotis ir kiti darbuotojai. Dienos metu kabineto jis nerakindavo, todel kolegos galejo i ji ieiti. Po darbo kabineta užrakindavo, raktas likdavo pas ji, taciau, matyt, dar buvo ir pas budetoja. Tiksliai nepamena ar turejo savo kompiuterini slaptažodi, taciau ar ji žinojo kas nors iš kolegu, pasakyti negali, galbut – IDI sistemu administratorius, kiti informaciniu sistemu darbuotojai. Kokiu slapyvardžiu kompiuteris buvo aktyvuojamas, nepamena. Kompiuteriu jis naudojosi tik kaip peržiuros internetu priemone, jokiu darbo dokumentu, juo labiau, susijusiu su imones buhalterija, nekure. 2004 m. sausio menesi jo kabinete buvo atlikta krata, kurios metu buvo paimtas kompiuteris, ivairus diskeliai. Nuskaitymo irenginys prie kompiuterio prijungtas nebuvo, apie ji nieko nežino. 

Liudytojas V. S. apeliacines instancijos teisiamojo posedžio metu parode, kad 2004 m. sausio 21 d. jis, kartu su STT pareigunais S. G., R. O. bei kitais operatyviniais darbuotojais atliko krata UAB Rubikon“ patalpose, adresu Meistru g. 12, Vilniuje, kurios metu A. M. darbo vietoje buvo rastas ir išimtas nešiojamas kompiuteris bei magnetinis-optinis diskas „Mitsubishi“. Šie daiktai po kratos buvo pristatyti i STT, o veliau perduoti informaciniu technologiju specialistams. Išemus kompiuteri ir magnetini-optini diska, paaiškejo, kad ju negalima aktyvuoti, nes kompiuteris buvo užblokuotas slaptažodžiais ir tam kad sužinoti, kas yra irašyta magnetiniame-optiniame diske, reikejo specialios programos, buvusios kompiuteryje. Paimtas kompiuteris buvo konfiguruotas taip, kad minimas magnetinis-optinis diskas galejo buti paleistas bei patikrinti jo duomenys tik su šiuo kompiuteriu. STT pareigunai, kratos metu paeme kompiuteri, niekada nedirba su duomenu originalu. Tam tikslui daroma kopija. Taip buvo daroma ir šiuo atveju, taciau tam, kad padaryti kopija, reikejo specialaus irenginio, kurio STT nebuvo. Iš pradžiu tarnyba planavo toki irengini nusipirkti, taciau paaiškejus, kad tokiu atveju reikalinga skelbti konkursa, irengini pasiskolino iš kitos imones. Visa tai užtruko tam tikra laika. Atliekant kompiuterio ir magnetinio-optinio disko apžiura, jis nedalyvavo. Nei kompiuteryje, nei diske jokiu taisymu niekas nedare, to nenustate ir ekspertai.

Liudytojas D. P. apeliacines instancijos teisiamojo posedžio metu parode, kad jis dirba STT. Kratose ir poemiuose, kuriu metu buvo išimta kompiuterine technika jis nedalyvavo, o tik ja veliau apžiurejo. 2004 m. sausio 21 d. buvo atlikta krata, taciau jam kompiuteris buvo pateiktas veliau – savaites ar menesio begyje. Jis kartu su informacijos technologiju skyriaus kolega S. G. kompiuteri apžiurejo. Iš pradžiu kompiuteris buvo apžiuretas išoriškai, po to - apžiuretas magnetinis-optinis diskas ir buvo nukopijuotas jo turinys – atspausdintas, padarant „back-kopija“. Tai pat jis apklausinejo A. M. del elektroninio pašto pranešimo, kuris yra elektroninio pašto programoje. Apklausos metu kompiuteris buvo ijungtas ir tam, kad nejungineti magnetinio-optinio disko originalo, buvo naudojama padaryta jo turinio kopija (t. y. buvo ijungti tie patys duomenys, tiktai kitoje laikmenoje). Buvo ijungtas kompiuteris, jeigu buvo slaptažodis, tai jis buvo ivestas, tuomet atidarius operacines sistemos failus, peržiureta kokie yra katalogai, kokie duomenys, kokios instaliuotos programos, kokia programine iranga ir, jei yra, kokie dokumentai. Prieš atidarant kompiuterine programa, buvo peržiureti rekvizitai – data, modifikavimo data ir kiti kompiuteriniai rekvizitai, nes jie, atidarius programa, keiciasi. Apžiuros metu buvo peržiureti failai, surašytas daiktu apžiuros protokolas. Ar iki vasario 18 d. kas nors dirbo su tuo kompiuteriu, pasakyti negali. Gali paaiškinti, kad kompiuteri ijungus, jame automatiškai, nieko nedarant, susikuria failai.

Liudytojas S. G. apeliacines instancijos teisiamojo posedžio metu parode, kad jis dirba STT IT skyriuje. Šios bylos tyrimo metu dalyvavo atliekant krata, kurios metu bendroveje buvo paimtas personalinis nešiojamas kompiuteris, ir kompiuterines technikos apžiura bei darant kopijas. Krata atliko anksti ryte, viename iš tos imones vadovu ar pavaduotoju kabinete, kuriame buvo personalinis kompiuteris, prie kurio buvo prijungtas magnetinio-optinio disko nuskaitymo irenginys, pajungtas kompiuterinio tinklo laidas. Pats kompiuteris buvo išjungtas. Išemimas buvo atliekamas iprastine tvarka, buvo atliekamas poemis ir technika transportuojama i STT tarnybines patalpas. Kaip buvo daroma šiuo konkreciu atveju, nepamena, taciau paprastai, paimamas kompiuteris yra plombuojamas, dedamas i polietilenini maiša, užklijuojamas lapelis, kuris pasirašomas ir antspauduojamas. Kratos metu,  prie kompiuterio pajungtas irenginys, skirtas magneto-optinio disko nuskaitymui, buvo nepaimtas, nes jame nebuvo jokios laikmenos. Magnetinis-optinis diskas buvo rastas tame paciame darbo kambaryje, taciau ne nuskaitymo irenginyje, o kažkokioje spinteleje. Del to nebuvo paimtas ir pats irenginys. Nuskaitymo irenginys taip pat nebuvo paimtas ir del to, kad STT neturejo specialios irangos nuskaityti tokiems optiniams-magnetiniams diskams. Veliau STT iš firmos skolinosi toki irengini tam, kad galetu apžiureti disko turini. Tai užtruko kažkiek laiko – maždaug dvi-tris savaites. Kuriam STT pareigunui buvo perduotas saugoti kratos metu paimtas kompiuteris ir magnetinis-optinis diskas, šiuo metu nepamena. Nuo kompiuterio paemimo kratos metu iki pirmos jo apžiuros kompiuteris ijungtas buvo, taciau nebuvo ieita i sistema. Tai buvo padaryta tikslu patikrinti ar jis veikia. Jungiantis i sistema, tai yra registruojama sistemos registro bylose, t. y. išlieka datu ir prisijungusio vartotojo duomenys. Sistemos jungimo metu, kai sistema registruoja bylas, sisteminiu bylu sukurimo skaicius gali keistis nuo keleto tukstanciu ir daugiau Windows XP versijose operacineje sistemoje. Netgi nieko nedarant sistemoje, tik ja isijungus, jau yra prikuriama tokiu bylu. Tai yra automatine operacines sistemos (Microsoft produkto) darbo savybe, nepriklausanti nuo vartotojo. Jeigu vartotojas kažka darytu, pvz. kopijuotu, kurtu bylas ar pan., tokios proceduros irgi sisteminese bylose išliktu ir jas galima butu matyti. Nei kompiuterio, nei magnetinio optinio disko apžiuru metu, STT pareigunai nieko nekeite ir jokiu duomenu netryne. Buvo padaryta magnetinio- optiniodisko kopija, naudojantis nekomercine operacine sistema „Linux“. Sistema buvo kraunama iš „Linux“ kompakto tam, kad išvengti bet kokiu duomenu pakeitimo paciame kompiuteryje ir, užsikrovus ta sistema, pajungus per magnetini-optini diska, informacija buvo nukopijuota i analogiška diska. Pamena, kad paleidžiant programa, buvo kažkokiu nesklandumu. Programa nepasileisdavo, nes, lygtai, buvo naudojama kažkokia sena apskaitos programa, ar pasibaigusi licencija. Vienintelis budas stimuliuoti režima - buvo paleisti neveikiancias programas. Kad programa veiktu, reikejo atsukti sistemini laikrodi (atsukti data).

Liudytojas V. G. apeliacines instancijos teisiamojo posedžio metu parode, kad   2004 metu pradžioje dirbo STT Informacijos technologiju skyriaus viršininku. Ju skyriui tyrejai pateike iranga – nešiojama kompiuteri ir magnetini-optini diska, kur reikejo padaryti laikmenu kopijas. Kuri laika ši iranga buvo laikoma jo kabinete, seife, nes jie neturejo optines laikmenos skaitytuvo. Po keliu savaiciu skaitytuva išsinuomojo iš  UAB „Compservis“. Kol šios irangos negavo, kompiuterio nejunge. Gavus skaitytuva, buvo ijungtas kompiuteris ir padarytos jame buvusiu duomenu kopijos. Kopijoms daryti buvo naudojama speciali programine iranga „Encase“. Padarius kopijas, jos buvo peržiuretos. Del po kratos kompiuteryje sukurtu nauju bylu, gali paaiškinti, jog tai buvo ne bylos, jos negalejo atsirasti. Galejo buti keisti tik sisteminiai žurnalai,      t. y. kai jungiamas kompiuteris ir kraunasi operacine sistema, yra daromi irašai sistemos žurnaluose, taciau tai nereiškia, kad buvo dirbama su kompiuteriu. Ijungiant kompiuteri, tai savaime kraunasi ir automatiškai vyksta pakeitimai daugelyje bylu. Apžiuros metu buvo atsukinejamas sisteminis laikrodis, nes iš pradžiu nepavyko paleisti programines irangos „Skaita“, nes ten buvo kažkoks pranešimas apie tai, kad baigesi licencijos laikas. Todel jie truputeli atsuko sistemini laikrodi bei tuomet programine iranga pasileido ir buvo prisijungta prie duomenu bazes. Magnetini-optini diska galima buvo peržiureti ir be programines irangos „Skaita“, kadangi pacioje laikmenoje duomenu bazes formatas buvo „FoxPro“ duomenu bazeje ir formatas buvo atviras, t. y. patys irašai duomenu bazeje nebuvo užkoduoti, bet jiems reikejo isitikinti ar butent tas kompiuteris buvo naudojamas, kaupiant duomenis optineje laikmenoje, ar visi nustatymai atitinka ir ta programine iranga atpažins ta duomenu baze, kuri buvo optineje laikmenoje. Apžiuros metu jokie duomenys nei kompiuteryje, nei magnetiniame optiniame diske keiciami nebuvo. Apžiuroje dalyvavo kažkas iš tyreju.

LR BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisejai irodymus vertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu.

Be kitu irodymu, kaltinimai byloje buvo grindžiami telefoniniu pokalbiu irašais, gautais Operatyvines veiklos istatymo nustatyta tvarka.

Apeliacines instancijos teisiamojo posedžio metu kaltinamuju gyneju prašymu patikrinus šiu duomenu gavimo teisetuma, nustatyta, kad pagal islaptintos informacijos rengejo (Specialiuju tyrimu tarnybos) pareiguno prašymus Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, jo pavaduotojas  teikimais kreipesi i Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus pirmininka del telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos slaptos kontroles ir Baudžiamuju bylu skyriaus pirmininko nutartimis šie operatyviniai veiksmai (A. Z. ir A. J. telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos slapta kontrole atitinkamais abonentiniais numeriais) buvo sankcionuoti. Byloje nustatyta, kad operatyvinis tyrimas pradetas del Vilniaus miesto savivaldybes pareigunu, Vilniaus miesto mero A. Z. galimo piktnaudžiavimo tarnyba bei kyšininkavimo, taip pat A. J. galimai neteisetos veikos papirkinejant valstybes politikus, tarnautojus bei pareigunus, kaltinamuju A. Z. ir A. J. telefoniniai pokalbiai užfiksuoti toje apimtyje, kurioje jie buvo sankcionuoti, t. y. esant teisiniam ir faktiniam pagrindui pradeti operatyvinius veiksmus, tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvines veiklos istatyme nustatytos tvarkos.

Apeliacines instancijos teisiamojo posedžio metu, ištyrus byloje surinktu irodymu viseta, teismas nustate, kad operatyvines informacijos duomenu pagristumas pasitvirtino ikiteisminio tyrimo bei bylos teisminio nagrinejimo metu gautais duomenimis. Kaltinamuju A. Z., A. J. ir D. L. pripažinta irodyta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., pasitvirtino ne tik subjektyviosios, bet ir objektyviosios kilmes irodymais, t. y. kratos, poemiu protokolais, specialistu išvadu faktiniais duomenimis, nukentejusiojo, liudytoju parodymais. 

Iš pavyzdžiu lyginamajam tyrimui paemimo protokolu ( t. 4, b. l. 1, 3-4) matyti, kad 2004-03-02 buvo  paimti A. J. balso pavyzdžiai, 2004-02-19 – A. Z. balso pavyzdžiai, 2004-03-05 – D. L. balso pavyzdžiai.

Iš 2004-04-29 specialisto išvados Nr. 11-764 (t. 4, b. l. 17-48) bei jos priedu ( t. 4, b. l. 49-159) matyti, kad atlikus specialistams pateiktu telefoniniu pokalbiu tarp A. Z., A. J., D. L. ir S. N. fonoskopini tyrima, nustatyta, kad garso irašuose, specialisto išvados rezoliucineje  dalyje išvardintuose punktuose, pažymetuose numeriais - 3, 5, 7, 10, 16, 19, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 36, 38, 40, 41, 43, 46, 50, 51, 55, 62, 63, 67, 69, 73, 78, 81 – yra užfiksuoti A. J. ir A. Z. balsai, numeriais - 4, 6, 8, 9, 11, 12, 13, 15, 17, 18, 25, 28, 31, 37, 82 - yra užfiksuoti A. J. ir D. L. balsai, numeriu 14 - yra užfiksuoti D. L. ir A. Z. balsai, numeriais - 44, 45, 48, 52, 54, 56, 61, 64, 65, 71, 72, 77, 79, 80  - yra užfiksuoti A. J. ir S. N. balsai. Tiketina, kad šie irašai yra ištisiniai ir nesumontuoti. Specialisto aprašomojoje dalyje nustatyta, kad visuose tiriamuosiuose garso irašuose užfiksuoti pokalbiai yra logiški, dialoginiu pokalbiu vientisumas neiškraipytas, užfiksuotos frazes yra motyvuotos ir logiškai užbaigtos, nera kalbiniu anomaliju (atskiru žodžiu ar fraziu semantinis neatitikimas bendrame pokalbio kontekste, atskiru žodžiu ar fraziu intonacijos ar kalbos signalo lygio neatitikimas, fiziologiškai butinu pauziu tarp atskiru kalbos garsu pradžios ar pabaigos nebuvimas ir t. t.). Todel yra tiketina, kad garso irašai yra ištisiniai ir nera sumontuoti. Specialistai to kategoriškai teigti negali, kadangi nežino kokia konkreti sistema buvo panaudota šiu telefoniniu pokalbiu irašymui. Specialistams pateikti failai buvo nukopijuoti iš specialios duomenu bazes. Sistemose, skirtose telefoniniu pokalbiu irašymui ir saugojimui, paprastai, yra numatytos specialios priemones duomenu autentiškumui ir saugumui užtikrinti. Atsižvelgiant i šias aplinkybes, specialisto išvadoje nurodoma, jog tiketina, kad garso irašai yra ištisiniai ir nera sumontuoti.

Apeliacines instancijos teisminio bylos nagrinejimo metu apklausti specialistai R. K. bei B. Š. parode, kad tyrimo metu telefoniniu pokalbiu montavimo požymiu nenustatyta. Telefoniniu pokalbiu originalai yra duomenu bazeje, o ekspertizei pateikiama ju kopijos. Šioje baudžiamojoje byloje ekspertizei pateikti telefoniniai pokalbiai buvo paimti iš duomenu bazes. Tam, kad nustatyti ar nera telefoniniu pokalbiu montavimo požymiu, nera skirtumo ar pateikta irašo kopija, ar originalas. Duomenu bazeje esanti informacija yra visiškai identiška tai informacijai, kuri yra nukopijuota.

Iš 2004-01-21 kratos protokolo (t. 7, b. l. 13-17) matyti, kad 2004 m. sausio 21 d. atlikus krata UAB „Rubikon“ valdybos nario A. M. darbo kabinete Nr. 212, esanciame adresu Meistru g. 12, Vilniuje, spinteleje rastas ir paimtas kompiuterinis magnetinis-optinis diskas „Mitsubishi“ Nr. 04044AAA1, taip pat kabinete rastas ir paimtas nešiojamas kompiuteris „HP Compaq NC6000“. Iš 2004-03-03 bei 2004-07-27 apžiuros protokolu (t. 7, b. l. 17-18, 19-29) matyti, kad 2004 m. vasario 25 d. - kovo 3 d. apžiurejus daiktiniu irodymu magnetini-optini diska, nustatyta, jog diske yra 1356 kompiuterines bylos (failai), 70 katalogu ir pakatalogiai. Diske yra                    153 megabaitai informacijos. Apžiuros metu padaryta magnetiniame-optiniame diske esancios informacijos kopijos i irašoma kompaktine plokštele „Verbatim Data Life Plius CD-RW 700MB“. 2004 m. liepos 27 d. apžiuros metu nustatyta, kad  magnetiniame-optiniame diske yra 4 katalogai bei 15 bylu. Atidarius kataloga pavadinimu dokumentai, jame rasti 4 pakatalogiai, atidarius pakatalogi „Konf.sk“, jame rasti 4 subpakatalogiai, atidarius subpakatalogi „Grupe“, jame rastos trys „Microsoft exel“ tipo kompiuterines bylos. Atidarius kompiuterine byla pavadinimu „P.srautai.xls“, joje rasti 9 darbalaukiai, iš kuriu vienas yra „Abonent“. Šiame darbalaukyje, be kitu duomenu, yra irašai „Eil.Nr. 7“, „Data 2003-04-07“, „Suma – 20.000“, „Mok. Forma Gr.“, „Moketojas DA“, „Gavejas D.“, „Projektas Rink.“, „Eil.Nr. 17“, „Data 2003-06-10“, „Suma – 45.000“, „Mok. Forma Gr.“, „Moketojas DA“, „Gavejas D.“, „Projektas Rink.“.

Iš 2005-01-11 specialisto išvados Nr. 11-2583-(04) (t. 10, b. l. 3-40) bei jos priedu ( t. 10, b. l. 41-72) matyti, kad atlikus specialistams pateiktu nešiojamo kompiuterio „HP Compaq NC6000“ bei magnetinio-optinio disko „Mitsubishi“ Nr. 04044AAA1 tyrima, nustatyta, kad  magnetiniame-optiniame diske yra katalogas, pavadinimu „Dokumentai“, šiame kataloge yra pakatalogis, pavadinimu „Konf.sk“, šiame pakatalogyje yra subpakatalogis, pavadinimu „Grupe“, šiame subpakatalogyje yra byla, pavadinimu „P.srautai.xls“, ir šioje byloje yra darbalaukis, pavadinimu „Abonet“. Byla, pavadinimu „P.srautai.xls“ buvo sukurta 2001-06-13, 16:37:50, nenustatytoje
laikmenoje ir veliau 2001-10-18, 14:45:10, nukopijuota i  tyrimui pateikta magneto optini diska
„Mitsubishi MO 1.3 GB Rewritable“. Paskutini karta ši byla redaguota 2003-12-08 11:17:52 su
tyrimui pateiktu kompiuteriu „HP Compaq NC6000“, redakcijos autorius yra šio kompiuterio
domene ras.lt autentifikuotas vartotojas arunasm - A. M.. Byla „P.srautai.xls“, esanti
magnetinio-optinio  disko  „Mitsubishi  MO  1.3  GB Rewrilable“,  Nr.  04044AAAl kataloge
„Dokumentai\Konf.sk\Grupe“  yra perkelta iš  katalogo „Dokumentai\Konf.sk“,   kuriame ji  buvo
modifikuota su tyrimui pateiktu kompiuteriu „HP Compaq NC6000“ 2003-12-08 11:17:52 vietos
laiku. Tiksliai nustatyti kada darbalaukyje pavadinimu „Abonent“, buvo ivesti toliau nurodyti duomenys: „Eil.Nr. 7“, „Data 2003-04-07“, „Suma 20.000“, „Mok. Forma Gr.“, „Moketojas DA“, „Gavejas D.“, „Projektas Rink.“, „Eil.Nr. 17“, „Data 2003-06-10“, „Suma 45.000“, „Mok. Forma Gr.“, „Moketojas DA“, „Gavejas D.“, „Projektas Rink.“, ir kada šie duomenys buvo paskutini karta redaguoti - nera galimybes, nes tokia informacija prievardžio XLS bylose nera fiksuojama, taciau pagal laisvose srityse esancios bylos „P.srautai.xls“ ankstesnes redakcijos srauto „SummaryInformation“ tekstiniu eiluciu saugyklos duomenis darbalaukio „Abonent“ lasteliu tekstines eilutes „Mok.Forma“, „Projektas“, „Andrius“, „Abon.“, „K. vanduo“, „Mok.pav.“, „RAS“, V.šv.sk.“, „DA“, „D.“, „Rink.“, „Advokat“, „Rink. (???)“, „Linas“, „Ras/Modestas“, „Iš viso:“, „2003.01-02.“, „Mok.pav.,gr.“, „ž.r.prieda“, „Rink,teismas“, „Savartynas“, „2003m.sausis“, „Per tiekejus“, „Adamkaus RK“, „LS“, „2003m.birželis“, „VE“, „Galiautidinov“, „Skala“ buvo ivestos vieno iš paskutiniuju redagavimo seanso, kuomet buvo ivedami nauji duomenys, metu iki 2003-09-17 17:40:24. Po 2003-09-17 17:40:24 i byla nera ivesta nauju tekstiniu eiluciu. Darbalaukiai „Abonent“ bei „Abon.Jam“ nebuvo pakeisti.

              Kompiuterio kietajame diske esancios 79 kompiuterines bylos yra sukurtos arba modifikuotos programa „Skaita“ po jos idiegimo 2003-12-09 09:00. Minetas 79 bylas kataloge „C:\Skaita“ ir jo pakatalogiuose kaip išvestine informacija sukure programa „Skaita.exe“, kuria aktyvuoti galejo tik vartotojas, ijunges kompiuteri ir pasinaudojes vartotojo „arunasm“ paskyros identifikatoriumi ir slaptažodžiu.              

Tyrimui pateiktame kompiuteryje idiegta programa „Skaita“ sukonfiguruota naudoti magentooptiniame diske „Mitsubishi MO 1.3 GB Rewritable“ esancius duomenis – kompiuterine byla (duomenu baze) „DKKUNAS.DBF“. Minetame diske esancios informacijos pataisymai, redagavimai ar pakeitimai yra atlikti nuo 2001-10-08 11:08:02 iki 2004-01-20 08:59:38. Nera požymiu, kad diske esancios informacijos pataisymai, redagavimai ar pakeitimai butu padaryti po 2004-01-20 08:59:38.

Apeliacines instancijos teisminio bylos nagrinejimo metu specialistas V. V. paaiškino, kad jis atliko tyrimui pateikto nešiojamo kompiuterio ir magnetinio-optinio disko tyrima bei suraše išvada Nr. 11-2583-(04), kuria palaiko. Tyrimui taip pat buvo pateiktas išorinis irenginys - optines laikmenos skaitytuvas. STT pareigunai, atlikdami operatyvinius veiksmus turejo pasinaudoti paimtu nešiojamuoju kompiuteriu, nes negalejo paleisti duomenu valdymo sistemos, kurios pagalba ir buvo išimti duomenys. Tyrimo metu buvo nustatytos aplinkybes, kuriomis STT pareigunai vykde operatyvinius veiksmus. Tam pareigunai turejo atsukti kompiuterio laikrodi ir tokiu budu aktyvavo duomenu bazes valdymo sistema. Tai yra grynai techninis veiksmas. Tai padaryti pareigunai buvo priversti, nes kompiuteryje buvo idiegta duomenu valdymo sistema, kuriai licencija buvo ribota atitinkamu terminu (šiuo atveju - metams). Tuo metu licencija jau buvo pasibaigusi, todel ijungus programa, buvo perspejimas, kad reikia naujos licencijos. Po kompiuterio bei magnetinio-optinio disko paemimo kratos metu, nei kompiuteryje, nei magnetiniame-optiniame diske jokie duomenys nebuvo keiciami. Pareigunams paleidus kompiuterine programa, naujos bylos buvo sukurtos jiems patiems nežinant. Bylas sukuria pacios operacines sistemos programos savo reikmems. Bylos kuriasi, modifikuojasi automatiškai. Pagal tai galima matyti kada buvo dirbama su kompiuteriu ir kas buvo dirbama. Tyrimo metu nustatyta, jog vienu metu buvo pažymeta ankstesne data, kas rodo, kad buvo atsuktas kompiuterio laikas. Daugiau niekas nebuvo pakeista. Tyrimo metu nešiojamajame kompiuteryje taip pat buvo nustatyti požymiai, kad prie kompiuterio buvo jungiamas išorinis irenginys, taciau tai nereiškia, kad tuo metu buvo kuriami duomenys, jie galejo buto tik peržiurimi. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad duomenys, esantys magnetiniame-optiniame diske yra senesni, negu pats kompiuteris.

             Specialiste L. M. apeliacines instancijos teisme paaiškino, kad ji kartu su V. V. atliko nešiojamo kompiuterio ir magnetinio-optinio disko tyrima bei suraše išvada Nr. 11-2583-(04), kuria palaiko.  Apskaitos sistema taip sudaryta, kad turi kelis katalogus: sistemini, duomenu ir programini. Tame kataloge, kur yra programa, yra duomenu baze vartojimui, taip pat slaptažodžiu failas. Duomenys optiniame diske turi visus požymius, kurie pilnai atitinka apskaitos sistema. Kadangi buvo pasibaigusi kompiuterines programos licencija, užfiksuota nenuosekli datu kaita. Tirti buvo pateiktas gana naujas nešiojamas kompiuteris ir magnetinis-optinis diskas. Tyrimo metu nenustatyta, kad po kratos iki ju atliekamo tyrimo kas nors butu buve koreguota magnetiniame-optiniame diske. Pateiktame diske irašymas buvo užblokuotas. Blokuote atstumus atgal, gal ir galima butu pakoreguot jo duomenis, taciau tyrimo metu kokiu nors taisymu nenustate.

Pirmosios instancijos teisiamojo posedžio metu (t. 10, b.l. 78-100), nukentejusysis V. D. parode, kad vienu metu jis neturejo užsakymu ir D. L. jam pasiule prisideti prie pramogu parko projektavimo darbu. Apie tai, kad noretu susirasti darba ir del to derasi su D. L., buvo minejes ir A. Z.. Taip pat jis 2003 m. birželio 10 d. su D. L. ir kitais darbuotojais aptare bei suderino darbu sutarti. Jis šia sutarti ar jos projekta pasiraše, o ar pasiraše užsakovo atstovas, tiksliai nepamena. Aptariant projektinius darbus bei sutarti, jam niekas nesake, kad tai daroma tam, kad jis balsuotu už A. Z.. Del darbu jis taresi, tikedamas, kad jis iš tikruju randa darba. Derybu metu buvo atejes A. Z., kuris pasiteiravo kaip sekasi. Iš UAB „Ogmios Astra pramogu centras“ patalpu kažkieno pasiulymu ji išveže S. N.. Tam kad niekas nedrumstu ramybes, pastarajam jis atidave savo mobiliojo ryšio telefona. Ta pacia diena vykusiame frakcijos posedyje jam pasidare bloga ir jis pasiskunde A. Z. bei J. N.. Tuomet S. N. ji nuveže i ligonine, kur išgeres vaistu bei pasijutes geriau, paskambino A. Z. bei pasake, kad ligonineje jam liudna, todel pastarasis pasiule vykti i „Villon“ viešbuti. Noredamas išvengti spaudimo iš A. Z. oponentu puses, sutiko su pasiulymu išvykti iš Vilniaus. Pakeliui pasikeitus planams, S. N. ji nuveže i sodyba Moletuose. Juos lydejo apsaugos automobilis, taciau jis tam neprieštaravo. Sodyboje jie pavalge, pasižiurejo televizoriu, pasivaikšciojo ir nuejo miegoti. Kokiu tikslu jis ta diena atidave S. N. savo mobiliojo ryšio telefona, nepamena. Kita diena apie pietus S. N. ji parveže i Vilniu, kur jis persedo i V. M. automobili ir nuvažiavo i tarybos posedi. 2003 metais vykusiu mero rinkimu metu niekas jam jokiu pinigu  nemokejo, D. L. 20 000,00 Lt nesiule.       

Nukentejusysis V. D. apeliacines instancijos teismo posedžio metu parode, kad 2003 metais jis buvo Vilniaus savivaldybes tarybos nariu. 2003 m. balandžio 30 d. prasidejo Vilniaus mero rinkimai, kuriu metu tarybos nariai buvo pasiskirste po lygiai – vieni už G. P., kiti – už A. Z.. Iš viso tuo metu buvo 51 tarybos narys, iš kuriu du kandidatavo i mero posta, o 49 nariai visaip buvo skatinami balsuoti už viena ar kita kandidata. Rinkimu metu jis priklause liberalu sajungai, kuriai vadovavo A. Z.. G. P. šalininkai dar prieš rinkimus jam siule vadovauti komitetui, jeigu pastarasis butu išrinktas meru. Ta diena rinkimai neivyko, kadangi jis pasijuto blogai bei nuvyko i ligonine ir taip sužlugde rinkimus, kadangi nebuvo kvorumo. Neužilgo po šiu rinkimu – gegužes menesio pradžioje pas ji i namus atejo A. Z. ir A. V.. A. Z. buvo supykes del jo pasišalinimo iš posedžio, todel tarp ju buvo gana aštrus pokalbis. A. Z., kaip partijos pirmininkas reiške nepasitenkinima jo elgesiu bei sake, kad jis atsisakytu tarybos nario mandato, kad vietoj jo atsiras vertesnis narys, kuris balsuos už A. Z.. Šio pokalbio metu jis (V. D.) susinervino, neišlaike itampos ir neatsisveikines išejo iš namu. Po kurio laiko, apsvarstes savo poelgi, vel susitiko su A. Z., su juo susitaike ir pažadejo dalyvauti kitame posedyje. Vienu metu jis neturejo užsakymu ir norejo gauti darba pagal savo architekto profesija. Jis pažinojo D. L., todel kreipesi i ji del darbo. Tai buvo dar prieš rinkimus. Po kurio laiko D. L. jam pasiule atlikti statomo objekto projektavimo darbus. Kas tuo metu siejo A. Z. ir D. L., nežino, taciau galbut jiems kalbantis, pastarasis prasitare A. Z. apie darbo pasiulyma, nes šis apie tai žinojo. Jis (V. D.) buvo nuvykes pas D. L. i ofisa Šiaures miestelyje, su juo aptarinejo sutarties salygas, derejosi del sutarties kainos. Galutines sumos neprisimena, taciau tai galejo buti apie 115 000,00 Lt. Jis (V. D.) pageidavo, kad butu mokamas avansas - 25 procentai nuo sutarties sumos. Derybu metu taresi, kad avansas bus mokamas tuomet, kai bus pasirašyta sutartis. Derybose dalyvavo D. L., bei dar keli darbuotojai. Kompiuteriu buvo rašoma sutartis, jam buvo pateikiami ivairus sutarties variantai, jis sutarti pataisydavo, pasakydavo savo pastabas, kurias kažkuris iš derybose dalyvavusiu asmenu kompiuteriu pažymedavo sutartyje. Ta diena A. Z. buvo atvykes i ofisa, paklause kaip jiems cia sekasi, ar randa bendra kalba. Tuo metu jis (V. D.) suprato, kad gauna darba A. Z. deka. Kad del pasiulyto darbo jis turetu balsuoti už A. Z., jam niekas neminejo. Ta diena jis pasiraše ant kažkokio dokumento, tai galejo buti  sutarties projektas. Ar pasiraše pacia sutarti – nepamena. Nei ta diena, nei veliau jokio derybu metu mineto avanso negavo. Po šiu derybu jis  turejo vykti i tarybos posedi ir, kadangi jo automobilis buvo sugedes, kažkas pasiule, jog ji nuveš vairuotojas S. N.. Galbut, kažkas siule jam apsauga iki sekancia diena vyksianciu mero rinkimu. D. L. jam dave kita mobiliojo ryšio telefona tam, kad jo niekas nesurastu ir nebandytu ikalbineti. Iš UAB „Ogmios astra“ S. N. ji turejo nuvežti namo, o po to i tarybos posedi. Pakeliui S. N. jo papraše atiduoti savo mobiliojo ryšio telefona ir jis atidave. Prie namu jis išlipo ir nuejo i parduotuve. Ten bevaikšciodamas, pamate S. N. ir jam pasirode perdem ikyri jo pagalba, todel iš parduotuves išejo pro kitas duris ir i frakcijos posedi nuvyko pats. Atvažiaves prie frakcijos bustines, pamate S. N. automobili. Frakcijos posedyje vel pasijuto blogai ir S. N., lydint medikei J. N., ji nuveže i Geležinkelieciu ligonine, kur buvo paguldytas. Ligonineje apžiurejo medikai, dave vaistu. Ta pacia diena, pasijutes geriau, papraše iš ligonines išleisti. Iš telefono, kuri jam dave D. L., paskambino A. Z., kuriam pasake, kad nenori buti ligonineje, nori pabuti kur nors ramiai, neveikiamas aplinkos. Tuomet A. Z. jam pasiule vykti i „Villon“ viešbuti, o po to paminejo, kad galima vykti i sodyba ir jis sutiko. Ligonineje jokios apsaugos nemate. Išejus i lauka, pamate S. N. bei isedo i jo automobili. Ten mate tamsios spalvos automobili su apsaugos tarnybos skiriamaisiais ženklais, kuris juos lydejo iki sodybos Moletu rajone. Sodyboje buvo jis, S. N. bei du vyrai, važiave saugos tarnybos automobiliu. Jis, pagrinde, bendravo su S. N..  Jam (V. D.) buvo paskirtas kambarys antrame aukšte. Ta diena jis skambino žmonai bei pasake, kad namo griš rytojaus diena. Kita diena, apie dvylikta valanda, S. N. vairuojamu automobiliu jie išvažiavo ir prie Santariškiu jis (V. D.) persedo i V. M. automobili bei nuvažiavo i tarybos posedi. Posedyje jis stengesi nebendrauti su kitu partiju nariais, sedejo su savo frakcijos nariais. Po posedžio jis su S. N. atsikeite telefonais, t. y. pastarasis jam gražino jo telefona, o  jis pastarajam – ju. I sodyba Moletuose vyko savo noru, ir šios išvykos metu jam laisve nebuvo atimta ar apribota. Tai buvo padaryta del to, kas kiti jam nedarytu šalutinio poveikio, nes jis buvo apsisprendes už ka balsuoti, jo interesai sutapo su galimybemis padeti A. Z.. Nei jo pasiemimas iš ligonines, nei išvyka i Moletus itakos jo apsisprendimui už ka balsuoti neturejo. 2003 metais vykusiu mero rinkimu metu niekas jam jokiu pinigu nesiule ir nemokejo, jokio avanso negavo. Prieš metus, tvarkant rusyje senus popierius, jis rado projektavimo darbu sutarti, kuria pasieme ir nešiojosi su savimi. Po kurio laiko ta sutartis dingo. Kokiomis aplinkybemis ji prapuole, nežino, nes tuo metu buvo isilaužta i jo automobili, galbut vagystes metu ši sutartis ir dingo. Negali patvirtinti, kad apeliacines instancijos teismo posedžio metu prokuroro pateikta sutartis (kopija) yra ta pati, kuria jis rado rusyje. Reportažo televizijoje metu, jokios sutarties jis žurnalistams neperdave.

              Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja metu (t. 5, b.l. 149-152), V. D. parode, kad 2003 m. gegužes menesio pabaigoje pokalbio su A. Z. metu, jis užsimine, kad noretu dirbti pagal architekto profesija. Birželio menesio pradžioje A. Z. jo paklause, ar jis butu pajegus atlikti „Ogmios astra“ pramogu centro priešprojektiniu pasiulymu darba. 2003 m. birželio 10 d. jam paskambines D. L. pasiule atvažiuoti i „Ogmios Astra“ centra, esanti Šiaures miestelyje. Ten su A. K. aptare darbu apimtis, o su D. L. suderino busimu darbu verte, t.y. 150 000,00 Lt. Pagal sutarti darbus turejo atlikti rugsejo menesi. Sutartis buvo pasirašyta ta pacia diena, joje avansinio mokejimo už darbus nebuvo numatyta, taciau jis su D. L. žodžiu susitare, kad avansinis mokejimas turetu buti 30 procentu nuo sutarties sumos. Sutarti pasiraše, dalyvaujant A. Z., kuris atvyko i derybu pabaiga. Kiek pamena, sutarties derinimo su A. K. metu buvo sutarta, kad avansinio apmokejimo salygos ir sutartis bus aptarta veliau. Po to, ta pacia diena ivyko frakcijos posedis, i kuri A. Z. pasiulymu ji veže S. N., taciau, nepatikus pastarojo ikyriai „priežiurai“, nedavažiavus iki Liberalu sajungos bustines, jis pabego ir i posedi nuvažiavo pats. Frakcijos posedyje jam pasidare bloga ir jis apie tai pasake A. Z.. Po to ji S. N. nuveže i ligonine, o veliau, pasijutus geriau, pastarasis ji nuveže i sodyba Moletu rajone, kur buvo iki kitos dienos pietu, o po to išvažiavo i Vilniu, kur dalyvavo mero rinkimuose. Sutarties del priešprojektiniu darbu jis nevykde, jokio atlygio negavo ir 2003 m. liepos menesio viduryje jis perejo i A. Z. oponentu puse – socialdemokratu frakcija.

Analizuodamas prieštaringus tiek kaltinamuju, tiek nukentejusiojo bei liudytoju parodymus, nustatant 2003 m. gegužes menesio pradžios - birželio 11 d. ivykiu aplinkybes, teismas juos vertina pagal savo vidini isitikinima  kartu su kitais byloje surinktais ir ištirtais irodymais.

Nukentejusysis  V. D., tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios bei apeliacines instancijos teisiamuju posedžiu metu dave nenuoseklius parodymus, nuolat juos keisdamas atskirose detalese, iš dalies priderindamas prie kaltinamuju parodymu bei bylos nagrinejimo metu paaiškejusiu aplinkybiu, kiekviena karta juos savaip interpretuodamas, aiškindamas, kad jeigu teismas konstatuotu, kad kaltinamieji jo atžvilgiu atliko kažkokius neteisetus veiksmus, jis tu ivykiu aplinkybes aiškintu kitaip. Tokius nukentejusiojo parodymus teismas laiko kaip siekima palengvinti kaltinamuju teisine padeti ir juos pripažista irodymais toje dalyje, kuri kartu su objektyviosios kilmes irodymais sudaro nuoseklia nusikaltimo padarymo ivykiu grandine, patvirtinama kitais bylos nagrinejimo metu surinktais ir ištirtais irodymais.

Teismas vadovaujasi ikiteisminio tyrimo teisejui duotais nukentejusiojo V. D. parodymais, kurie paneigia pirmosios instancijos bei apeliacines instancijos teismo posedžiu metu duotus jo parodymus, kad su D. L. del darbo jis taresi dar gerokai prieš rinkimus, ir  nustato, kad visgi, V. D. del darbo kreipesi i A. Z., o ne i D. L. ir „Ogmios Aatra pramogu centras“ priešprojektiniu pasiulymu darbas jam buvo pasiulytas 2003 m. birželio menesio pradžioje, o mero rinkimu išvakarese, t. y. 2003 m. birželio 10 d. paskambines D. L. pakviete atvažiuoti i „Ogmios astra pramogu centra“, kur ta pacia diena su V. D. buvo derinamos priešprojektiniu darbu sutarties salygos, aptariama darbu verte, avansinio apmokejimo dydis. Taip pat teismas tiki V. D. parodymais, duotais ikiteisminio  tyrimo teisejui, kad sutarties derybu metu jis su A. K. aptare darbu apimtis, o su D. L. suderino busimu darbu verte, t.y. 150 000,00 Lt, kad sutartis (sutarties projektas) buvo pasirašyta ta pacia diena, joje avansinio mokejimo už darbus nebuvo numatyta, taciau jis su D. L. žodžiu susitare, kad avansinis mokejimas turetu buti      30 procentu nuo sutarties sumos. Šie nukentejusiojo parodymai pasitvirtina kitais bylos nagrinejimo metu surinktais ir ištirtais irodymais – magnetinio-optinio disko, paimto kratos UAB „Rubikon apskaitos sistemos“ metu, duomenimis, esanciais katalogo, pavadinimu „Dokumentai“, pakatalogio, pavadinimu „Konf.sk“, subpakatalogio, pavadinimu „Grupe“, bylos, pavadinimu „P.srautai.xls“, darbalaukyje, pavadinimu „Abonent“, kur irašyta „Data – 2003-06-10“, „Suma – 45.000“, „Mok. Forma – Gr.“, „Moketojas – DA“, „Gavejas – D.“, „Projektas – Rink.“), iš kurio teismas daro išvada, kad butent 2003 m. birželio 10 d. („Data – 2003-06-10“),  V. D. („Gavejas – D.“) sutiko su D. L. („Moketojas – DA“),  pasiulymu sudaryti tariama dideles vertes Vilniaus pramogu parko projektavimo darbu sandori („Projektas – Rink.“) bei žodžiu sutare del 45 000,00 Lt avanso („Suma – 45.000“, „Mok. Forma – Gr.“), kas atitinka 30-ies procentu avanso dydi (45 000,00 Lt), skaiciuojant ji nuo nukentejusiojo nurodytos sandorio vertes –            150 000,00 Lt.

  Šios aplinkybes, taip pat aplinkybes, kad  A. Z. ir A. J. organizavo V. D. papirkima, t. y. kad A. Z. nurode A. J. per D. L. pasiulyti kaip kyši V. D. sudaryti tariama dideles vertes projektavimo darbu sandori, realiai neketinant sukurti teisiniu padariniu šio sandorio šalims ir taip ji papirkti, kad A. J. pavede D. L. pasiulyti V. D. sudaryti tariama Vilniaus pramogu parko sandori kaip kyši, kad D. L., vykdydamas ši nusikalstama A. J. pavedima pasiule V. D. sudaryti dideles vertes Vilniaus pramogu parko projektavimo darbu sandori, realiai neketinant sukurti teisiniu padariniu šio sandorio šalims, o V. D., D. L. suklaidintas ir manydamas, kad D. L. tikrai siekia siulomo sandorio pasekmiu, sutiko atlikti D. L. pasiulytus Vilniaus pramogu parko projektavimo darbus, kad D. L. pažadejo V. D. 45 000,00  Lt kyši pasitvirtina byloje esanciomis A. Z., A. J., D. L. telefoniniu pokalbiu stenogramomis, pateiktomis su telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos slaptos kontroles protokolais, paciu kaltinamuju parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, nukentejusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisejui bei pirmosios ir apeliacines instanciju teismo posedžiu metu.

Iš telefoninio pokalbio tarp A. J. ir D. L., vykusio 2003-05-20, 12.18 – 12.22 val.,  turinio (t. 1, b. l. 37-40) matyti, kad 2003 m. gegužes 20 d. A. J. pasiule D. L. sudaryti su V. D. projektavimo darbu sandori, o D. L. atsake, jog realiai V. D. paslaugos UAB “Ogmios astra pramogu centras” nereikalingos, ir kad projektavimo darbus jau atlieka Kanados bendrove. Toliau pokalbio metu A. J. primygtinai prašant pasiulyti V. D. koki nors darba, D. L. atsake, kad jis jam sugalvos šitas pareigas, pasiulys atlyginima. Tuo tarpu, i tai A. J. paaiškino, kad šis „ne taip isivaizduoja šita reikala.... Reikia ji pakišti po kokiu nors... architekturos firma..., ten tarkim kanadieciai. Kanadieciai samdo Paulauska su architektais. ...Paulauskas turi ji paimti i komanda...“. I tai D. L. atsakius, jog jis (V. D.) yra nereikalingas, A. J. paaiškino, kad „na (jis - V. D.) yra architektas, kažka pabraižys... Paskui išmesime“. Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis D. L. del  šiu aplinkybiu parode, kad Vilniaus pramogu parko projektavimo darbus (V. D. pasiulyta darba) realiai ir atliko Kanados bendrove „Forrec“, t. y., ne vienas žmogus, bet architektu kolektyvas.

Iš telefoninio pokalbio tarp A. J. ir A. Z., vykusio 2003-05-20, 12.22 – 12.23 val.,  turinio (t. 1, b.l. 41-43) matyti, kad iš karto po aukšciau pamineto pokalbio A. J., paskambines A. Z. informavo, jog V. D. kaip architekto paslaugos nereikalingos, o A. Z. papraše tik „užtempti“ laika.

Iš telefoninio pokalbio tarp A. J. ir D. L., vykusio 2003-05-20, 12.23 – 12.25 val.,  turinio (t. 1, b.l. 44-46) matyti, kad iš karto po pokalbio su A. Z.A. J., perskambino D. L. ir pasake, kad „jisai (A. Z.) sako bent laika kažkaip „pamarinuoti“ (pratempti), i D. L. aiškinima, kad jis niekaip negali „primesti“ jo (V. D.) kanadieciams, A. J. pasiulo ji „primesti“ lietuviams, kuriuos samdo kanadieciai, i D. L. pamastyma, kad jis nežino ka V. D. moka, A. J. atsako, kad „moka primityvius architekturinius...“, taip pat A. J. aiškina, kad D. L. reikia susiskambinti su V. D. ir sekancia diena su juo pasimatyti bei pakalbeti, kad „ta durneli... laikinai kažkaip intriguotu“.

Iš telefoniniu pokalbiu tarp A. J. ir A. Z., A. J. ir D. L., vykusiu 2003-05-06 turinio (t. 1, b.l. 47-49, 50-54, 57-58) matyti, kad telefoniniu pokalbiu metu A. Z. papraše A. J., o pastarasis – D. L., iki Vilniaus miesto savivaldybes tarybos posedžio - („...iki pirmadienio...“, „...O treciadieni bus posedis...“ (A. Z. ir A. J. pokalbis), („... reikia kažkaip sukurti taip aplinkybes, kad jus... pirmadieni, veliausia antradieni ryte pasirašinetumete su juo kažkoki susitarima“, „... Pirmadieni reik pasirašyti kažkoki tai susitarima, kuriame figuruotu suma ir kažkokie etapai ir darbu priemimo aktai“, „... už dešimties dienu tu galesi ji pasiust...“,                                                             kurio metu buvo numatyti Vilniaus miesto mero rinkimai, pasirašyti su V. D. projektavimo darbu sutarti, sumokant kažkokia pinigu suma („sutartis turi buti iki 2004 metu galo, reikia numatyti kažkokius etapus, ir bendra suma, „kokia reikia jam parodyt tenai – 150 ar 100“) – (A. J. ir D. L. pokalbis).

V. D. ikiteisminio tyrimo teisejui duotu parodymu matyti, kad A. Z. pasiteiravus, ar jis butu pajegus atlikti projektavimo darbus UAB „Ogmios astra pramogu centras“, jam atsakius teigiamai, paskambino D. L. ir pasiule atvykti i UAB „Ogmios astra pramogu centras“.

Iš telefoninio pokalbio tarp A. J. ir D. L., vykusio 2003-06-08,  turinio (t. 1, b.l. 59-60) matyti, kad A. J. aiškina, jog reikia „...Tiksliai „suformuoti“ (aptarti) kaip reikia apžaisti ta vaiduokli...“, kad „jis (V. D.)... jau ir suma ivardines ir salygas kiek nori gauti avansu...“, „pvz., 30 procentu nuo 150“.

Iš telefoninio pokalbio tarp A. J. ir D. L., vykusio 2003-06-10, 08.35 – 08.39 val., turinio (t. 1, b.l. 65-68) matyti, kad A. J. ir D. L. aptare busimos sutarties su V. D. salygas, t. y., sandorio kaina 150 000,00 Lt, avanso dydi – 45 000,00 Lt, ir tai, kad šis avansas sutartyje numatytas nebus - („...V. ateis i preskonferencija“, po to „...mes grižtam  ir viska iforminam, avanso jis noretu neoficialiai, „...ta trisdešimt procentu... , ... aš jam paduosiu..., ...jeigu ketvirtadieni jau nebereikes, pinigu neišlupsi iš jo. Cia 45 bus...“, „...procentu jis nori šiandien gauti“, „...jisai (V. D.) vakar sake, kad gerai butu gauti, va ta 30 be sutarties. Sutarti mes pasirašom šiandien...“.    

Iš telefoninio pokalbio tarp A. J. ir A. Z., vykusio 2003-06-10, 08.40 – 08.42 val.,  turinio (t. 1, b.l. 69-71) matyti, kad iš karto po aukšciau pamineto pokalbio A. J., paskambines A. Z. informavo, jog V. D. „...prašo neoficialiai“. Šio pokalbio metu A. Z. pasakius, kad „...buvo kalba trisdešimt procentu nuo tos sumos, tai šioj vietoj tai yra keturiasdešimt penki“, A. J. atsake „...nu tai tvarkoj, tai ta ir sumokesim“.

V. D. ikiteisminio tyrimo teisejui duotu parodymu matyti, kad busimos projektavimo darbu sutarties salygas jis suderino su D. L., ir kad sutarties kaina buvo 150 000,00 Lt., sutartyje avansas nebuvo numatytas, bet su D. L. jis sutare del          45 000,00 Lt avanso, kad sutarti jis pasiraše dalyvaujant A. Z., kuris atvyko i derybu pabaiga.

D. L. parodymu, duotu pirmosios instancijos teisiamojo posedžio metu matyti, kad 2003 m. birželio 10 d. jis susitare su V. D. del esminiu sandorio salygu. Aplinkybe, kad V. D. buvo atvykes i UAB „Ogmios astra pramogu centras“ ir derino sutarties salygas pasitvirtina ir kaltinamojo A. Z., liudytoju A. K., A. K. bei J. D. parodymais.

A. Z. parodymu, duotu pirmosios instancijos teisiamojo posedžio metu matyti, kad 2003 m. birželio 10 d. jis tikrai buvo nuvykes i UAB „Ogmios astra pramogu centras“, kur susitiko su V. D. ir D. L..

              Kad kaltinamiesiems inkriminuota nusikalstama veika (papirkimas) buvo vykdoma organizuojant A. Z. ir A. J. pasitvirtina ir aukšciau išvardintu ir ištirtu telefoniniu pokalbiu seka, iš kurios matyti, kad beveik po kiekvieno pokalbio su D. L., A. J. apie pokalbio metu kalbetas aplinkybes iš karto praneša A. Z. ir atvirkšciai – po beveik po kiekvieno pokalbio su A. Z., A. J. toliau duoda nurodymus D. L., su juo derina atitinkamus, prieš tai su A. Z. aptartus veiksmus.

              Apeliacines instancijos teismas kritiškai vertina kaltinamuju bei ju gyneju argumentus, kad negalima vadovautis  telefoniniais pokalbiais, nes byloje esanciu išklotiniu turinys neatitinka pokalbiu turinio, pokalbiai išimti iš konteksto, neaiškus skambinimu laikas, be to, ekspertams buvo pateikti ne pokalbiu originalai, o ju kopijos. Tokius ju parodymus pilnai paneigia bylos nagrinejimo metu ištirti irodymai – telefoniniu pokalbiu išklotines, specialisto išvada bei specialistu paaiškinimai. Iš telefoniniu pokalbiu išklotiniu turinio matyti, jog pokalbiai yra logiški, dialoginiu pokalbiu vientisumas neiškraipytas, užfiksuotos frazes yra motyvuotos ir logiškai pradetos bei užbaigtos, telefoniniu pokalbiu stenogramose nurodytas pokalbio trukmes laikas, iš esmes atitinka užfiksuoto pokalbio trukme. Apeliacines instancijos teisminio bylos nagrinejimo metu apklausti specialistai R. K. bei B. Š. parode, kad tyrimo metu telefoniniu pokalbiu montavimo požymiu nenustatyta. Telefoniniu pokalbiu originalai yra duomenu bazeje, o ekspertizei pateikiama ju kopijos. Šioje baudžiamojoje byloje ekspertizei pateikti telefoniniai pokalbiai buvo paimti iš duomenu bazes, t. y. iš duomenu bazes paimtas skaitmeninis failas ir perkeltas i diska (irašu kopijos). Tam, kad nustatyti ar nera telefoniniu pokalbiu montavimo požymiu, nera skirtumo ar pateikta irašo kopija, ar originalas. Duomenu bazeje esanti informacija yra visiškai identiška tai informacijai, kuri yra nukopijuota. Paciame iraše nera jokio skirtumo ar tai originalas, ar kopija. Tyrimo metu buvo tiriama pokalbiu trukme (pradžia ir pabaiga), buvo lyginama pokalbiu trukme su  gautais failais, su gautos pokalbio kopijos trukme  ir jokiu netikslumu nustatyta nebuvo.

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo A. J. parodymus, kad 2003 m. vasara (t. y. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu) jis su V. D. nebuvo pažistamas, kaip siekima išvengti baudžiamosios atsakomybes. Šiuos parodymus pilnai paneigia jo telefoniniai pokalbiai su A. Z. bei D. L., iš kuriu turinio aiškiai matyti, kad pastarasis kalba apie V. D. kaip  apie jam žinoma žmogu, apibudindamas jo charakterio savybes, tuo metu atliekamus jo veiksmus, nurodydamas pastarojo gyvenamaji adresa.

Taip pat teismas kritiškai vertina liudytojo A. M. parodymus, kad apie jo darbo kabinete rasta magnetini-optini jis nieko nežinojo, kad jo darbo kabinete rastu kompiuteriu galejo naudotis ne tik jis, bet ir kiti asmenys, nes dienos metu jis kabineto nerakindavo ir bet kas galejo i ji ieiti, kad jokio nuskaitymo irenginio kabinete nebuvo. Tokius jo parodymus pilnai paneigia kitos byloje nustatytos aplinkybes. Iš byloje esancio UAB „Rubikon“ grupes imoniu darbuotoju sarašo (t. 4, b. l. 1-2) matyti, kad kaltinamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu A. J. ir A. M. buvo UAB „Rubikon“ valdybos nariai, kompiuteris ir magnetinis-optinis diskas rastas jo darbo kabinete. Liudytoju apklaustas krata A. M. kabinete atlikes STT pareigunas S. G. parode, kad kratos metu buvo rastas personalinis kompiuteris, prie kurio buvo prijungtas magnetinio-optinio disko nuskaitymo irenginys, skirtas magneto-optinio disko nuskaitymui. Šis irenginys nebuvo paimtas, nes jame nebuvo jokios laikmenos. Optinis-magnetinis diskas buvo rastas tame paciame darbo kambaryje, taciau ne nuskaitymo irenginyje, o spinteleje. Netiketi šiais liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo Visai nelogiškas liudytojo aiškinimas, kad dienos metu jis kabineto nerakindavo ir bet kas galejo i ji ieiti bei naudotis kompiuteriu. Tiek pirmosios, tiek apeliacines instancijos teisiamuju posedžiu metu A. M. negalejo ivardinti nei vieno konkretaus asmens, galejusio pasinaudoti jo elektroniniu prisijungimo vardu bei dirbti kompiuteriu. Be to, kaip matyti iš aukšciau pamineto 2003-01-21 kratos protokolo, kabinete stovejusiame seife buvo laikomos  gana dideles pinigu sumos, todel visai neitiketina, kad liudytojui nežinant, kabinete bet kada galetu lankytis pašaliniai asmenys. Be to, aukšciau mineta specialisto išvada patvirtina, kad magnetiniame-optiniame diske byla pavadinimu „P.srautai.xls“ paskutini karta redaguota 2003-12-08 11:17:52 su tyrimui pateiktu kompiuteriu „HP Compaq NC6000“, redakcijos autorius yra šio kompiuterio domene ras.lt  autentifikuotas vartotojas arunasm - A. M..

              Byloje nustatyta, kad V. D. minima sutartis, pasirašyta 2003 m. birželio 10 d. del Vilniaus pramogu parko priešprojektiniu darbu nebuvo rasta. Apeliacines instancijos teisminio bylos nagrinejimo metu prokuroro pateikta Autorine sutartis Nr. OAPC-2003-06-10/44 nelaikytina irodymu, kadangi tai dokumento nepatvirtinta kopija bei yra neaiškus jos gavimo šaltinis.  Vienok, aukšciau paminetos sutarties nebuvimas nepaneigia tos aplinkybes, kad kaltinamieji, turedami tiksla V. D. papirkti, pasiule jam sudaryti dideles vertes Vilniaus pramogu parko projektavimo darbu sandori, derino su juo sandorio verte, darbu apimtis, avansinio apmokejimo salygas, t. y. susitare del visu esminiu sandorio salygu – sandorio kainos, konkreciu projektavimo darbu turinio ir ju atlikimo terminu, apmokejimo. To, atsižvelgiant i tai, kad kaltinamiesiems pareikštas kaltinimas yra grindžiamas pasiulymu sudaryti dideles vertes tariama sandori, pakanka jiems inkriminuojamo nusikaltimo veikos kvalifikacijai.

Byloje nepasitvirtino ta aplinkybe, kad po sutarties salygu suderinimo, D. L. 2003 m. birželio 10 d. ar veliau realiai perdave V. D. sutarta 45 000,00 Lt avansa.

Iš telefoninio pokalbio tarp A. J. ir D. L., vykusio 2003 m. birželio 10 d., turinio (t. 1, b.l. 69-71) matyti, kad D. L. pasake A. J., kad  „...kontrakta su juo pasirašem , viska aš jam perdaviau“. Vienok, vien tokio paaiškinimo nepakanka padaryti išvada, kad avansas (45 000,00 Lt) iš tikruju V. D. po sutarties pasirašymo buvo perduotas. Iš šio pokalbio turinio neaišku ka D. L. perdave V. D. – sutarti, pinigus, ar ka kita.

Nukentejusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek byla nagrinejant teisme aiškino, kad iš kaltinamuju jokiu pinigu negavo. Kitu negincijamu irodymu patvirtinanciu šia aplinkybe, byloje nesurinka, todel kaltinima šioje dalyje gristi vien magnetiniame-optiniame diske užfiksuotais duomenimis negalima, kadangi iš šiu duomenu (irašo apie šia suma, neva sumoketa grynaisiais pinigais V. D.) negalima daryti išvados, kad šie pinigai iš tikruju jam buvo perduoti. Atsižvelgiant i šia aplinkybe, neirodžius, kad 45 000,00 Lt buvo realiai perduoti V. D., kaltinamuju nusikalstama veika kvalifikuotina kaip pažadas duoti kyši. 

Be to, byloje nustatyta, kad V. D. siulomo sandorio neivertino kaip kaltinamuju A. Z., A. J. bei D. L. siekio ji papirkti ir iš jo tiketis pastariesiems pageidaujamu veiksmu atlikimo, nesuprato šio nusikalstamo sumanymo tikslu, t.y. kad tariamo dideles vertes Vilniaus pramogu parko projektavimo darbu sandorio sudarymu bei pažadejimu sumoketi 45 000,00 Lt avansa siekiama pageidaujamo teiseto jo, kaip valstybes tarnautojo veikimo, vykdant Vilniaus miesto savivaldybes tarybos nario igaliojimus mero rinkimo metu, t. y. kad jis balsuotu už A. Z. ir buvo isitikines, jog D. L. tikrai siekia siulomo sandorio pasekmiu, suteikiant jam galimybe gauti materialini atlygi už dideles vertes projektavimo darbu sandori bei gaunant  45 000,00 Lt avansa. Tokiu budu, kaltinamuju veiksmai nutruko baigtinio pasikesinimo stadijoje – kaltininkai atliko viska, kas objektyviai butina nusikalstamam sumanymui realizuoti, taciau nusikaltimas nebuvo užbaigtas del priežasciu, nepriklausanciu nuo ju valios, todel ju veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. 227 str. 2 d. i BK 24 str. 4 d. 22 str. 1 d. 227 str. 2 d. (A. Z. ir A. J. atžvilgiu) bei iš BK 227 str 2 d. i 22 str. 1 d. 227 str. 2 d. (D. L. atžvilgiu).

Tokiu budu, darytina išvada, kad bylos irodymais negincytinai nustatyta, kad kaltinamieji A. Z. ir A. J. organizavo pasikesinima papirkti valstybes tarnautoja V. D. (A. Z. parenge šios nusikalstamos veikos plana ir vadovavo vykdant ši nusikalstama sumanyma, o A. J. vadovavo vykdant ši nusikalstama sumanyma), t. y. siekdami teiseto valstybes tarnautojo – Vilniaus miesto savivaldybes tarybos nario V. D. veikimo vykdant Vilniaus miesto savivaldybes tarybos nario igaliojimus, t.y. kad jis Vilniaus miesto savivaldybes tarybos posedžio metu vyksianciuose Vilniaus miesto mero rinkimuose balsuotu už A. Z., nurode D. L. pasiulyti kaip kyši V. D. sudaryti tariama dideles vertes projektavimo darbu sandori, realiai neketinant sukurti teisiniu padariniu šio sandorio šalims, ir taip ji paperkant, sieke neteisetai paveikti V. D., kaip Vilniaus miesto mero rinkejo valia, t. y. kad jis už suteikta galimybe gauti materialini atlygi už dideles vertes projektavimo darbu atlikima, mero rinkimu metu balsuotu už A. Z., ko pasekoje D. L. pasiule pastarajam kaip kyši tariama dideles 150 000,00 Lt vertes projektavimo darbu sandori bei pažadejo jam 45 000,00  Lt kyši už tai, kad šis mero rinkimu metu balsuotu už A. Z., taciau nusikalstamos veikos nebaige del nuo ju valios nepriklausanciu aplinkybiu, nes V. D. nesuprato šio nusikalstamo sumanymo tikslu – kad tariamo dideles vertes Vilniaus pramogu parko projektavimo darbu sandorio sudarymu bei pažadejimu sumoketi 45 000,00 Lt avansa siekiama pageidaujamo teiseto jo, kaip valstybes tarnautojo veikimo vykdant Vilniaus miesto savivaldybes tarybos nario igaliojimus mero rinkimo metu, t. y. kad jis balsuotu už A. Z. ir buvo isitikines, jog D. L. tikrai siekia siulomo sandorio pasekmiu, suteikiant jam galimybe gauti materialini atlygi už dideles vertes projektavimo darbu sandori bei gaunant  45 000,00 Lt avansa.

              Byloje nepasitvirtino kaltinamiesiems A. Z., A. J. pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d.  22 str. 1 d. 227 str. 1 d. bei D. L. pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 227 str. 1 d.

Šis kaltinimas kaltinamiesiems buvo grindžiamas telefoniniu pokalbiu, užfiksuotu 2003 m. balandžio 7 d. tarp D. L. ir A. J. (t. 1, b. l. 20-22), tarp A. J. ir A. Z. (t. 1, b. l. 23-24) irašais, gautais Operatyvines veiklos istatymo nustatyta tvarka bei magnetinio-optinio disko duomenimis. Iš aukšciau paminetos 2004-04-29 specialisto išvados Nr. 11-764  matyti, kad atlikus fonoskopini tyrima, šiu abieju telefoniniu pokalbiu vieno iš dalyviu balsas yra nustatytas tik kaip tiketinas. Todel apeliacines instancijos teismas ju nepripažista irodymais ir jais nesivadovauja. V. D. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinejimo metu teige, kad jokiu pinigu, t. y. 20 000,00 Lt kaltinamasis D. L. jam nesiule. Vien magnetinio-optinio disko duomenimis, nesant kitu šias aplinkybes patvirtinanciu irodymu gristi kaltinimo negalima. Tokiu budu, pirmosios instancijos teismas pagristai kaltinamuosius iš šio kaltinimo išteisino. Vienok, neištyres bylos faktiniu aplinkybiu teismas, taike netinkama išteisinimo pagrinda, nurodydamas, kad kaltinamieji išteisinami nepadarius veikos, turincios šio nusikaltimo požymiu (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Apeliacines instancijos teismas nustate, kad tokia veika galejo buti padaryta, taciau byloje nera surinkta pakankamai irodymu, kad kaltinamieji dalyvavo padarant šia nusikalstama veika. Atsižvelgiant i šias aplinkybes, A. Z. ir A. J. išteisintini pagal  Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d.  22 str. 1 d. 227 str. 1 d., bei D. L. išteisintinas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 227 str. 1 d., nenustacius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.). 

              Kaltinamuju A. Z., A. J. ir D. L. atsakomybe lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu nera.

Vienas fundamentaliausiu bausmes skyrimo principu, itvirtintu Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra bausmes teisingumo principas. Bausme yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojinguma ir kaltininko asmenybes pavojinguma. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d. numato, kad teismas bausme skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatu. Taciau tais atvejais kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmes paskyrimas aiškiai prieštarautu teisingumo principui, teismas turi teise paskirti švelnesne, negu istatymo sankcijoje, numatyta bausme (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.).

              Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. numatytas nusikaltimas yra priskiriamas prie apysunkiu nusikaltimu. Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. sankcija be alternatyvu numato tik laisves atemimo bausme. Kolegijos nuomone, laisves atemimo bausmes A. Z., A. J. ir D. L. paskyrimas (net šios bausmes vykdyma atidejus) prieštarautu teisingumo principui.

              Kolegija atsižvelgia i tai, kad A. Z., A. J. bei D. L. pasikesino padaryti viena apysunki nusikaltima, ju nusikalstama veika jokia turtine žala nepadaryta, visi kaltinamieji anksciau nebuvo neteisti, nusikaltima buvo pasikesinta padaryti 2003 metais, t. y. nuo ju nusikalstamu veiksmu praejo nemažas laiko tarpas, per kuri jie jokiu kitu nusikalstamu veiku nepadare. Teismas taip pat atsižvelgia ir i tai, kad A. Z., A. J., D. L. dirba, turi šeimas, nepilnamecius vaikus, byloje nera neigiamai juos apibudinanciu aplinkybiu. Tai rodo, kad šie asmenys nera pavojingi. Pažymetina ir tai, kad kaltinamieji yra visuomeneje gerai žinomi asmenys, todel, kolegijos nuomone, vien apkaltinamojo nuosprendžio priemimas jau nulems ju sieki daugiau nebenusikalsti. Atsižvelgiant i aukšciau išdestyta, A. Z., A. J. ir D. L., skiriant bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. taikytinos Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatos ir skirtinos švelnesnes, negu istatymo už ši nusikaltima sankcijoje numatyta bausme, t. y. paskiriant bauda. Nustatant bausmes dydi, teismas atsižvelgia ir i minetu asmenu vaidmeni kesinantis padaryti nusikaltima numatyta Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d.

             

              Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,  326 str.    2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

n u s p r e n d ž i a :

 

Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos prokuroro apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

              Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2005 m. vasario 4 d. nuosprendžio dali, kuria A. Z. ir A. J. iš kaltinimu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d.  227 str. 2 d., išteisinti jiems nepadarius veikos, turincios šio nusikaltimo požymiu, o D. L. iš kaltinimu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. išteisintas jam nepadarius veikos, turincios šio nusikaltimo požymiu, panaikinti ir šioje dalyje priimti nauja nuosprendi:

              A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. 22 str. 1 d. 227 str. 2 d. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str., nubausti 100 MGL dydžio, t. y. 12 500,00 Lt (dvylikos tukstanciu penkiu šimtu litu) bauda.

              A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos  BK 24 str. 4 d. 22 str. 1 d. 227 str. 2 d. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str., nubausti 100 MGL dydžio, t. y. 12 500,00 Lt (dvylikos tukstanciu penkiu šimtu litu) bauda.

              D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 227 str. 2 d. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str., nubausti 80 MGL dydžio, t. y. 10 000,00 Lt (dešimties tukstanciu litu) bauda.

              Pakeisti Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2005 m. vasario 4 d. nuosprendi ir   A. Z. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. 22 str. 1 d. 227 str. 1 d., neirodžius, kad jis dalyvavo šio nusikaltimo padaryme (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d.  2 p.), A. J. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. 22 str. 1 d. 227 str. 1 d., neirodžius, kad jis dalyvavo šio nusikaltimo padaryme (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.), D. L. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 227 str. 1 d., neirodžius, kad jis dalyvavo šio nusikaltimo padaryme (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

              Likusia nuosprendžio dali palikti nepakeista.

 

         

 

Kolegijos pirmininke                                                                                        Virginija Popoviene

 

Teisejai                                                                                                              Leonarda Gureviciene

 

                                                                                                                         Algimantas Pivoriunas