Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-03-26][nuasmeninta nutartis byloje][P-14-415-2020].docx
Bylos nr.: P-14-415/2020
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 288600210 atsakovas
Neringos savivaldybė atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos 188754378 atsakovas
BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ 126044058 trečiasis asmuo
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija 193064642 trečiasis asmuo
Poilsio namai „Ąžuolynas“ 152736054 trečiasis asmuo
Klaipėdos projektai 141805727 trečiasis asmuo
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 188724381 trečiasis asmuo
Kultūros paveldo departamentas 188692688 trečiasis asmuo
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 190742333 trečiasis asmuo
Teisingumo ministerija 188604955 trečiasis suinteresuotas asmuo
bankroto administratorius UAB „VALEKSA“ 123703158 trečiojo asmens atstovas
Kategorijos:
60.3.1. Sprendimo prieštaravimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams
60.3.2. Naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu
60.3. Proceso atnaujinimo pagrindai
60.3.10. Pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį
17. Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
60. Proceso atnaujinimas administracinėje byloje

?

Administracinė byla Nr. P-14-415/2020

 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07448-2013-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.1.; 60.3.2; 60.3.10

 (S)

 

 

image1.png 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2020 m. kovo 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. G., V. B. G., M. R. ir S. R. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019 pagal pareiškėjų R. G., V B. G., M. R. ir S. R., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atsakovo Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. G., V. B. G., M. R. ir S. R. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, (tretieji suinteresuoti asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinės bendrovė „Verslo investicijų projektų centras“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos), akcinė bendrovė poilsio namai „Ąžuolynas“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos projektai“, Valstybės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.                      Pareiškėjai R. G., V. B. G., M. R. ir S. R. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) priteisti solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės S. R. 291 906,94 Eur (1 007 896,28 Lt) žalos atlyginimą, M. R. 288 992,58 Eur (997 833,58 Lt) žalos atlyginimą, R. G. ir V. B. G. 308 323,34 Eur (106 4578,84 Lt) turtinės žalos atlyginimą, R. G. 1 448,10 Eur (5 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą, V. B. G. 5 792,40 Eur (20 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą ir visiems pareiškėjams 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 2) Neringos savivaldybei ir (ar) Lietuvos valstybei išmokėjus pareiškėjams Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Verslo investicijų projektų centras” S. R. priteistus ir nesumokėtus 142 409,85 Eur (491 712,72 Lt), M. R. – 206 633,89 Eur (713 465,51 Lt), R. G. ir V. B. G. – 231 696,01 Eur (800 000 Lt), perleisti pinigus išmokėjusiam asmeniui atitinkamą pareiškėjų reikalavimo teisę į BUAB „Verslo investicijų projektų centras”. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti jiems iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Pareiškėjai paaiškino, kad 2006 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, registro Nr. K1ES-4621 (toliau – ir Sutartis) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Verslo investicijų projektų centras“ (toliau – ir „VIPC“, Statytojas) S. R., M. R., R. G. ir V. B. G., D. K. ir E. K. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pardavė 371,40 kv. m bendro ploto jachtininkų viešbutį, esantį Neringos m., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Naikinamas turtas, Jachtininkų viešbutis). Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu pripažino Sutartį negaliojančia, taikė restituciją natūra, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „VIPC“ iš D. K., E. K. ir priteisė Jachtininkų viešbutį, o iš UAB „VIPC“ priteisė D. K. ir E. K. 710 000 Lt, S. R. – 510 000 Lt, M. R. – 740 000 Lt, R. G. ir V. B. G. – 800 000 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 26 d. iškėlė UAB „VIPC“ bankroto bylą. Teismo priteistų pinigų Statytojas pareiškėjams nesumokėjo ir yra pagrindo manyti, kad ateityje taip pat nebus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą.

3.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-135/2010 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-2960/2012 sprendė, kad dėl Naikinamo turto sukūrimo Neringos savivaldybės veiksmai (detaliojo plano patvirtinimas, projektavimo sąlygų patvirtinimas, statybos leidimų išdavimas, projektų korektūros) ir Lietuvos valstybės veiksmai (aktų dėl Naikinamo turto pripažinimo tinkamu naudoti sudarymas) buvo neteisėti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą, kuriuo D. K. ir E. K. priteista solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės dalis reikalautos žalos. LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. A438-1358/2013 priteisė J. S. ir I. S. solidariai iš Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės dalį reikalautos žalos. Ginčas minėtose bylose vyko dėl analogiškų aplinkybių, kurios nagrinėjamos šioje byloje. Taigi, neteisėti atsakovų veiksmai konstatuoti keturiais įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-876-437/2012 konstatavo, kad statiniai, kuriuos įpareigojo nugriauti Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, buvo pastatyti esant tiek Neringos savivaldybės kaltei, tiek Klaipėdos apskrities viršininko administracijos kaltei, nes jų abiejų priimti ir minėtu teismo sprendimu panaikinti aktai, konstatavus jų neteisėtumą, sudarė prielaidas statyboms vykdyti, jų priimtų aktų pagrindu atsirado statiniai, kurie, vykdant teismo sprendimą, turės būti nugriauti. LVAT 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-2960/2012 patvirtino, kad atsakovų veiksmai buvo neteisėti.

4.                      Pareiškėjai teigė, kad jie įsigijo dėl neteisėtų Neringos miesto savivaldybės ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmų suformuotą nekilnojamąjį daiktą, kurį vėliau prarado, dėl to patyrė žalą. 

5.                      Pareiškėjai nurodė, kad turtinę žalą R. G. ir V. B. G. sudaro šios išlaidos: turto (12903/37140 dalies) pirkimas – 231 696,01 Eur (800 000 Lt), alternatyvių skolinių įsipareigojimų vykdymas arba negautos pajamos (saugios mažo pajamingumo investicijos) – 72 450,42 Eur (250 156,80 Lt), nekilnojamojo turto mokestis – 1 131,11 Eur (3 905,49 Lt), valstybinės žemės sklypo nuomos mokestis – 488,66 Eur (1 687,24 Lt), notaro paslaugos – 1 115,90 Eur (3 853 Lt), atliekų tvarkymas – 121,06 Eur (418 Lt), elektros energija – 1 320,18 Eur (4 558,31 Lt), iš viso 308 323,34 Eur (1 064 578,84 Lt). Neturtinę žalą R. G. įvertino 1448,10 Eur (5 000 Lt), V. B. G. – 5792,40 Eur (20 000 Lt). Turtinę žalą M. R. sudaro šios išlaidos: turto (8211/37140 dalies) pirkimas – 206 633,89 Eur (713 465,51 Lt), palūkanos turto pirkimui – 32 963,74 Eur (113 817,19 Lt), paskolos administravimo mokestis – 434,43 Eur (1 500 Lt), turto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre – 87,76 Eur (303,03 Lt), negautos pajamos (saugios mažo pajamingumo investicijos) – 37 597,83 Eur (129 817,82 Lt), notaro paslaugos – 1156,74 Eur (3 994 Lt), nekilnojamojo turto mokestis – 2 006,20 Eur (6 927 Lt), valstybinės žemės sklypo nuomos mokestis 314,42 Eur (1 085,65 Lt), hipoteka įkeisto turto privalomas draudimas – 995,53 Eur (3 437,38 Lt), elektros energija – 4 994,50 Eur (17 245 Lt), atliekų tvarkymas – 359,42 Eur (1 241 Lt), iš viso 287 544,48 Eur (992 833,58 Lt). Neturtinę žalą M. R. įvertino 1448,10 Eur (5000 Lt). Turtinę žalą S. R. sudaro: turto (7660/37140 dalies) pirkimas – 142 409,85 Eur (491 712,72 Lt), apdailos darbai – 62 702,73 Eur (216 500 Lt), palūkanos turto pirkimui ir apdailai – 57 812,29 Eur (199 614,28 Lt), paskolos administravimo mokestis – 434,41 Eur (1 500 Lt), turto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre – 97,70 Eur (337,33 Lt), negautos pajamos (saugios mažo pajamingumo investicijos) – 14 532,27 Eur (50 177,03 Lt), notaro paslaugos – 823,68 Eur (2 844 Lt), nekilnojamojo turto mokestis – 1 871,81 Eur (6 463 Lt), valstybinės žemės sklypo nuomos mokestis – 294,39 Eur (1 016,49 Lt), hipoteka įkeisto turto privalomas draudimas – 1 165,79 Eur (4 025,28 Lt), elektros energija – 3 634,49 Eur (12 549,18 Lt), atliekų tvarkymas – 335,09 Eur (1 157 Lt), iš viso 286 114,54 Eur (987 896,28 Lt). Neturtinę žalą S. R. įvertino 5 792,40 Eur (20 000 Lt).

6.                      Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), atsiliepimuose į skundą prašė jį atmesti.

7.                      Inspekcija nurodė, kad BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ teisinė būklė nedaro įtakos bylos nagrinėjimui, kadangi minėtos bendrovės ir pareiškėjų tarpusavio atsiskaitymų klausimai yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjai, turėdami galiojančius kreditorinius reikalavimus, turi teisę savo interesus ginti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja viešosios atsakomybės sąlygų visuma.

8.                      Inspekcija teigė, kad Jachtininkų viešbutis, kurio dalį įsigijo pareiškėjai, buvo pripažintas tinkamu naudoti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 2 d. aktu, kuris buvo pripažintas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo neteisėtai patvirtinto detaliojo plano pasekmė, o ne todėl, kad jį surašant būtų nesilaikyta teisės aktais nustatytos statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos. Nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjams žala kilo dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto, nes Jachtininkų viešbučio neteisėtumą nulėmė ne jo pripažinimo tinkamu naudoti aktas, o detalusis planas ir statybos leidimas, kurių pagrindu jis buvo pastatytas. Nei teismų sprendimais, nei pareiškėjų pateikiamais įrodymais nėra pagrindžiama aplinkybė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, pripažindama Jachtininkų viešbutį tinkamu naudoti, neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjų prašoma priteisti žala kilo ne dėl Lietuvos valstybės veiksmų, o iš esmės dėl Sutarties, taip pat naudojimosi daiktu, kitų subjektų suteiktų paslaugų. Lietuvos valstybė nėra Sutarties šalis, todėl pareiškėjų reikalavimas grąžinti pagal Sutartį sumokėtas turto įsigijimo išlaidas neatitinka restitucijos esmės.

9.                      Inspekcijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 nebus įvykdytas. Klaipėdos apygardos teismo pareiškėjams priteista suma negali būti priteisiama kitu teismo sprendimu, nes ta pati pinigų suma pareiškėjų naudai būtų priteista dviem sprendimais ir iš skirtingų subjektų. 

10.                      Inspekcija manė, kad tuo atveju, jei teismas spręs, kad yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, turėtų būti taikoma ne solidarioji, o dalinė atsakomybė. Be to, atlygintinos žalos dydis turėtų būti mažinamas dėl pačių pareiškėjų veiksmų bei Lietuvos valstybės sudėtingos finansinės padėties. Atsakomybė nagrinėjamu atveju taip pat turėtų tekti AB poilsio namai „Ąžuolynas“, kuri organizavo detalųjį planavimą, turto pardavėjui ir Statytojui, institucijoms, išdavusioms planavimo sąlygas ir suderinusioms jo sprendinius, taip pat pritarusioms statybos leidimo išdavimui. Pareiškėjai, įsigiję Jachtininkų viešbutį, taip pat gavo naudos, todėl jų nuostoliai mažintini.

11.                      Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12.                      Atsakovas nurodė, kad Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija atlikto tik formalų ir teritorijų planavimo procesą užbaigiantį veiksmą. Šiame procese dalyvavo ir kitos valstybinės institucijos, su kuriomis buvo derinti detaliojo plano sprendiniai. Neringos savivaldybė neturėjo teisės atsisakyti priimti šiuo metu jau panaikintus administracinius aktus, kuomet visos derinančios institucijos pritarė detaliojo plano sprendiniams.

13.                      Vien faktas, kad BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ tapo nemokus, nepanaikina įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo, nekeičia jo vykdymo ar nesudaro pagrindo pareiškėjams savo reikalavimus dėl žalos nukreipti į kitus asmenis. Atsakovų priimti administraciniai aktai buvo adresuoti BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, o ne pareiškėjams. Taigi, atsakovai gali būti atsakingi tik prieš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“. Neegzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir BUAB „VIPC“ nemokumo. 

14.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) atsiliepime į skundą jį palaikė.

15.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

16.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

17.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

 

II.

 

18.                      Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir solidariai iš atsakovų priteisė: 1) pareiškėjai S. R. 245 411,60 Eur turtinės žalos PATIKRINTI ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 2) pareiškėjui M. R. 244 532,11 Eur turtinės žalos ir 1 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 3) pareiškėjams R. G. ir V. B. G. 234 319,39 Eur turtinės žalos atlyginimą 4) pareiškėjui R. G. 1 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5) pareiškėjai V. B. G. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas pareiškėjams taip pat priteisė penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2006 m. kovo 4 d. Sutartimi, pareiškėjai iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ įsigijo Jachtininkų viešbučio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Neringos m., patalpų dalis: S. R.  turto dalį už 510 000 Lt, M. R.  turto dalį už 740 000 Lt, R. G. ir V. B. G. (bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis) – turto dalį už 800 000 Lt. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 pripažino negaliojančiais: 1) Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 125, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, detalusis planas; 2) Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. balandžio 26 d. išduotą statybos leidimą Nr. 22 statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius; 3) Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gegužės 31 d. patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43 rekonstruoti prieplaukos namelį, įrengti jachtklubą, restoraną, statyti jachtininkų viešbutį; 4) pirmą jachtklubo projekto korektūrą, atliktą Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. lapkričio 4 d. protokolu Nr. 27, ir antrą jachtklubo projekto korektūrą, atliktą Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2005 m. birželio 9 d. protokolu Nr. 13; 5) Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 5 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 22; 6) Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 115; 7) 2004 m. liepos 26 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. K1ES-10874, kuria AB poilsio namai „Ąžuolynas“ pardavė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ (duomenys neskelbtini), Neringa esančius pastatus; 8) 2006 m. vasario 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. K1ES-2831, kuria UAB „VIPC“ bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pardavė I. S. ir J. S. viešbutį, unik. Nr. (duomenys neskelbtini); 9) 2006 m. kovo 4 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. K1ES-4621, kuria UAB „VIPC” pardavė D. K., E. K. ir pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis Jachtininkų viešbutį. Teismas taikė restituciją natūra ir priteisė UAB „VIPC“ iš D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G. Jachtininkų viešbutį, priteisė iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ D. K., E. K. 710 000 Lt, S. R. – 510 000 Lt, R. G., V. B. G. – 800 000 Lt, M. R. 740 000 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-480-232/2017 UAB VIPC“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Valeksa“, 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, pareiškėjų kreditoriniai reikalavimai (R. G., V. B. G. – 780 000 Lt (225 903,61 Eur), M. R. – 713 465,51 Lt (206 633,89 Eur), S. R. – 491 712,72 Lt (142 409,85 Eur) BUAB „VIPC“ bankroto byloje Nr. B2-480-232/2017, sudarantys dalį pareiškėjų prašomos priteisti iš atsakovų žalos, yra trečios eilės kreditorių sąraše.

20.                      Atsižvelgdamas į tai, jog neteisėti Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos bei Inspekcijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja) veiksmai, kurių pagrindu buvo pastatytas, pripažintas tinkamu naudoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ginčo statinys – Jachtininkų viešbutis, nustatyti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, teismas papildomai aplinkybių dėl neteisėtų atsakovų veiksmų nevertino.

21.                      Teismas sprendė, kad išlaidos už notarinės Sutarties patvirtinimą bei išlaidos dėl VĮ Registrų centrui sumokėtų įmokų už suteiktas paslaugas, susijusias su minėto nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įregistravimu, laikytinos neišvengiamomis, priverstinėmis ir būtinomis, todėl vertinamos kaip pareiškėjų tiesioginiai nuostoliai.

22.                      Atsižvelgęs į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 6 d. ir nuo šio momento pareiškėjai neturėjo pareigos mokėti nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčių, teismas pripažino, kad, sumokėdami žemės nuomos mokestį už 2011 metus, pareiškėjai veikė savo rizika ir savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo, todėl reikalavimus dėl 209,19 Lt (60,59 Eur) ir 195,87 Lt (56,73 Eur) sumų priteisimo atmetė. Teismas pripažino pagrįstomis pareiškėjų sumokėtas įmokas iki 2014 m. kovo 22 d., kadangi šie nuostoliai pareiškėjams atsirado vykdant prisiimtus įsipareigojimus pagal kredito sutartis. Pareiškėjų patirtų komunalinių atliekų tvarkymo ir mokesčio už elektros energiją išlaidų teismas nepripažino jų tiesioginiais nuostoliais, patirtais dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, kadangi tai buvo įmokos už naudojimąsi teikiamomis paslaugomis. Išlaidas, susijusias su sutarčių dėl kreditų administravimo mokesčiais (atitinkamai po 1 500 Lt (434,43 Eur) M. R. ir S. R.) teismas pripažino tiesioginiais nuostoliais.

23.                      Teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. ekspertizės aktą Nr. 41/2653(Šiaul):17 (toliau – ir Ekspertizės aktas) vertino kaip patikimą įrodymą, kuris nepaneigtas kitais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad teismo ekspertės išvados paneigia galimybę pareiškėjams atgauti teismo sprendimu priteistas pinigines sumas iš BUAB „VIPC“. Teismas sprendė, kad restitucijos pagrindu pareiškėjų turtinė padėtis, buvusi iki ginčijamo sandorio sudarymo, nebuvo visiškai atkurta ir bylos duomenys leidžia konstatuoti, jog jau šiuo metu trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „VIPC“ neturi ir neturės galimybių patenkinti pareiškėjų reikalavimų, atsiradusių Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo pagrindu, todėl pareiškėjų prašomos priteisti piniginės sumos, esančios trečios eilės kreditorių sąraše, yra žala (nuostoliai).

24.                      Teismas sprendė, kad pareiškėja S. R. patyrė 40 558,39 Eur išlaidų dėl Jachtininkų viešbučio dalies įrengimo, todėl šias išlaidas (40 558,39 Eur) pripažino tiesioginiais nuostoliais. Pareiškėjos reikalavimą dėl likusios sumos priteisimo teismas atmetė, kadangi kiti pareiškėjos pateikti įrodymai abstraktūs, nepatvirtina konkrečių sukurtos pastato pridėtinės vertės ar aptariamo turto pagerinimui sunaudotų išteklių piniginių sumų.

25.                      Teismas pažymėjo, kad atsakovų neteisėti veiksmai, kurie lėmė Sutarties pripažinimą negaliojančia, turėjo esminės įtakos, jog vietoje realių pinigų pareiškėjai turi bevertę reikalavimo teisę į nemokų (bankrutavusį) Statytoją. Teismas sprendė, kad tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir pareiškėjų patirtos žalos (turto įsigijimo išlaidų) egzistuoja netiesioginis priežastinis ryšys: būtent atsakovų neteisėtų administracinių aktų priėmimas nulėmė, kad buvo pastatyti ir į civilinę apyvartą išleisti pastatai, kuriuos pareiškėjai įsigijo; šiuo metu pareiškėjai neturi nei Sutartimi įsigyto turto, nei jo pirkimui panaudotų piniginių lėšų, o jų atgauti iš BUAB „VIPC“ galimybių nėra.

26.                      Teismas sutiko su atsakovų teiginiais, jog pareiškėjų argumentai dėl patirtos turtinės žalos (negautų pajamų) yra grindžiami tik subjektyvia pačių pareiškėjų nuomone, pareiškėjai neįrodė, jog ši žala yra tikėtina ir reali.

27.                      Teismas pripažino, kad teisminis nagrinėjimas, turto praradimas sukėlė pareiškėjams neigiamų emocijų ir išgyvenimų, stresą, sveikatos pablogėjimą, o pareiškėjų S. R. ir V. B. G. patirti išgyvenimai galėjo turėti didesnį neigiamą poveikį sveikatos būklei, todėl, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, priteisė pareiškėjams M. R. ir R. G. po 1 400 Eur, o pareiškėjoms S. R. ir V. B. G. po 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš abiejų atsakovų.

28.                      Dėl pareiškėjų antrojo skundo reikalavimo teismas nurodė, kad pareiškėjai išreiškė sąlyginį reikalavimą dėl reikalavimo teisės perleidimo, atsakovams išmokėjus pareiškėjams Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu priteistus ir nesumokėtus pinigus, toks reikalavimais negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, todėl teismas administracinės bylos dalį dėl šio pareiškėjų reikalavimo nutraukė.

 

III.

 

29.                      Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje netenkintas pareiškėjų prašymas priteisti negautas pajamas, ir papildomai solidariai priteisti iš atsakovų pareiškėjams žalos dėl negautų pajamų atlyginimą: S. R. 14 532,27 Eur, M. R. 37 597,84 Eur, R. G. ir V. B. G. 72 450,42 Eur.

30.                      Pareiškėjai teigė, jog neteko realių pinigų dėl to, kad vykdydami Sutartį sumokėjo pinigus, kuriuos jie realiai (faktiškai) naudojo ir toliau naudotų kitiems tikslams, todėl gautų pajamų ir sutaupytų sąnaudų. Pareiškėjų teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina šias aplinkybes.

31.                      Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. 

32.                      Atsakovas Neringos savivaldybė apeliacinį skundą grindė tais pačiais argumentais, kurie nurodyti jo atsiliepime į skundą. Neringos savivaldybė papildomai nurodė, kad atsakovų civilinė atsakomybė negali būti aiškinama ir taikoma plečiamai, turi būti nagrinėjama konkreti, pamatuota ir aiški žala, sąlygota būtent neteisėtų veiksmų. Aplinkybės ir įvykiai, dėl kurių su pareiškėjais nėra atsiskaityta, yra BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ finansinės būklės pablogėjimas ir bankrotas. Už tai yra atsakingi bendrovės akcininkai, vadovai ir kiti su jos veikla susiję asmenys arba galbūt ir nuo jų nepriklausančios rinkos sąlygos, lėmusios bankrotą. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas yra įsigaliojęs ir vykdytinas, pareiškėjams iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ yra priteista visa pareiškėjų sumokėta kaina. Teismo išvada, kad atsakovų priimti administraciniai aktai ir jų neteisėtumas turėjo esminės įtakos, jog vietoje realių pinigų pareiškėjai turi bevertę reikalavimo teisę į nemokų BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, yra nepagrįsta, ydinga ir neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnio.

33.                      Neringos savivaldybė nurodė, kad nesant priežastinio ryšio tarp atsakovų priimtų teisės aktų ir BUAB „VIPC“, sukėlusio neigiamus padarinius pareiškėjams, bankroto, negali būti laikoma, kad egzistuoja netiesioginis priežastinis ryšys. Pareiškėjai, reikalaudami priteisti iš atsakovų bankams sumokėtas palūkanas, nepagrindė tiksliai, kokią žalą patyrė būtent dėl atsakovų veiksmų. Taip pat pareiškėjai neįrodė žalos, susijusios su paskolos administravimo mokesčiu, dydžio, kuris siejamas konkrečiai tik su atsakovų veiksmais. Pareiškėjai neįrodė ir žalos, susijusios su turto įsirengimu. Ekspertizės metu nustatyta, kad pareiškėjai gali tikėti bent dalies savo reikalavimų patenkinimo

34.                      Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

35.                      Inspekcija nurodė, kad Jachtininkų viešbučio įsigijimo išlaidos negali būti laikomos Lietuvos valstybės ar Neringos savivaldybės padaryta žala, neegzistuoja priežastinis ryšys, be to, šių išlaidų atlyginimo klausimas jau išspręstas kitu teismo sprendimu. Nors pareiškėjai nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas iki šiol nėra įvykdytas, tai nereiškia, kad šis sprendimas apskritai neturi būti vykdomas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertinos atsakovo argumentus dėl atsakomybės mažinimo, kitų atsakingų asmenų nustatymo.

36.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija apeliaciniame skunde prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinti priteistos turtinės žalos dydžius: S. R. priteistos turtinės žalos dydį sumažinti iki 101 835,96 Eur, M. R. priteistos turtinės žalos dydį sumažinti iki 36 902,69 Eur, R. G. ir V. B. G. priteistos turtinės žalos dydį sumažinti iki 2 350,38 Eur.

37.                      Teisingumo ministerija atkreipė dėmesį į LVAT praktiką (2013 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1060/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013), pagal kurią pareiškėjai neturi pagrindo reikalauti nekilnojamojo turto vertės atlyginimo, kadangi jų teisės buvo apgintos taikant restituciją.

38.                      Teisingumo ministerija manė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjams priteista žala turi būti sumažinta nekilnojamojo turto ir turto draudimo sutarčių pagrindu sumokėtų įmokų vertėmis.

39.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „VIPC apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

40.                      BUAB „VIPC“ teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LVAT praktikos ir neįvertino aplinkybės, kad BUAB „VIPC“, įvykdęs Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, t. y. nugriovęs šiuo metu pareiškėjų naudojamus statinius, įgis teisę į žalos fakto nustatymą, jos dydžio įvertinimą ir atlyginimą iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės. Įvykdžius teismo sprendimą, kaip žalos atlyginimas gautos piniginės lėšos bus skirtos visų įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka. Teismas pažeidė imperatyvias Įmonių bankroto įstatymo nuostatas ir jomis ginamą viešąjį interesą.

41.                      Pareiškėjai atsiliepime į atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus prašė juos atmesti.

42.                      Pareiškėjai akcentavo, kad jie prašė priteisti turtinę žalą dėl Statytojo negrąžintų lėšų. Po to, kai atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, žala buvo iš esmės nulemta. M. R. ir S. R., prasidėjus ginčams, tik prižiūri Naikinamą turtą ir kartais jame lankosi. Kiti pareiškėjai Naikinamu turtu niekada nesinaudojo. Jachtininkų viešbutis pareiškėjams nebepriklauso, todėl pareiškėjai jau patyrė žalos, nepriklausomai nuo to, ar Naikinamas turtas bus nugriautas, ar ne. 

43.                       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašė jį atmesti, atsiliepime į atsakovo Neringos savivaldybės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus nurodė, kad pritaria Neringos savivaldybės ir Teisingumo ministerijos apeliacinių skundų argumentams.

44.                       Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašė jį atmesti, atsiliepime į atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus prašė juos tenkinti.

45.                       Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „VIPC“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašė atmesti apeliacinių skundų argumentus dėl solidariosios atsakomybės netaikymo, atsakomybės mažinimo bei dėl BUAB „VIPC“ veiksmų įtakos pareiškėjų nurodomai žalai.

46.                       Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinius skundus prašė atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą ir tenkinti atsakovų Lietuvos valstybės, Neringos savivaldybės, trečiojo suinteresuoto asmens Teisingumo ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „VIPC“ apeliacinius skundus.

47.                       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepime į apeliacinius skundus prašė juos atmesti.

 

IV.

 

48.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė, atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, ir trečiojo suinteresuoto asmens Teisingumo ministerijos apeliacinius skundus patenkino iš dalies, trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ apeliacinį skundą patenkino – pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažino solidariai iš atsakovų pareiškėjams priteistas turtinės žalos sumas: priteisė pareiškėjai S. R. 103 001,75 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 106 001,75 Eur, pareiškėjui M. R. 37 898,22 Eur turtinės žalos ir 1 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 39 298,22 Eur, pareiškėjams R. G. ir V. B. G. 2 623,38 Eur turtinės žalos atlyginimą, pareiškėjui R. G. 1 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjai V. B. G. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas taip pat priteisė pareiškėjams penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

49.                      Lietuvos vyriausias administracinis teismas nurodė, kad Ekspertizės akto priedas Nr. 4 patvirtina, kad BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ ekspertei pateikė duomenis apie įmonės balanse apskaitytą finansinį turtą – 1 254 695 Eur planuojamą prisiteisti iš valstybės žalą. Kaip matyti iš Ekspertizės akto motyvuojamosios dalies, darant galutinę išvadą, kad nėra galimybių patenkinti pareiškėjų reikalavimų, atsiradusių Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, šis finansinis turtas buvo ignoruotas. Be to, iš 2013 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir 2013 m. rugpjūčio 30 d. priedo prie reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2 seka, kad restruktūrizuojama UAB „VIPC“ perleido UAB „Meirona“ reikalavimo teisę, t. y. teisę reikalauti atlyginti neteisėtais valstybės ir savivaldybės sprendimais padarytą žalą, kuri atsirado įvykdžius 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį – nugriauti žuvų restoraną, pastatytą (duomenys neskelbtini), Neringoje. LVAT 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 šios sutarties pagrindu priteisė UAB „Meirona“ 1 149 349,83 Eur žalos atlyginimą ir penkių procentų metines palūkanas iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės. Taigi, 2013 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo perleistas didelės vertės turtas, viršijantis pareiškėjų reikalavimus šioje byloje. Šis turtas Ekspertizės akte liko neįvertintas. Teismas sprendė, kad Ekspertizės aktas neįrodo, jog BUAB „VIPC“ neturi ir neturės galimybių patenkinti pareiškėjų reikalavimų, atsiradusių Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo pagrindu. Dėl šios aplinkybės teismas atmetė pareiškėjų reikalavimus dėl žalos, patirtos praradus turtą, t. y. iš UAB „VIPC“ įsigytą Jachtininkų viešbučio dalį, kurią pareiškėjai R. G. ir V. B. G. vertino 231 696,01 Eur, M. R. – 206 633,89 Eur, S. R. – 142 409,85 Eur suma.

50.                      Dėl kitų pirmosios instancijos teismo priteistų sumų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis.

51.                      Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neteisėti atsakovų veiksmai, kurie nustatyti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, yra įrodyti, taip pat nurodė, kad atsakovų neteisėti veiksmai susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pareiškėjams padaryta turtine žala. Teismo vertinimu, šioje byloje esantys įrodymai dėl išlaidų turto draudimui nesutampa su įrodymais administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013, todėl prieštaravimo tarp teismų praktikos nėra.

 

V.

 

52.                      Pareiškėjai R. G., V. B. G., M. R. ir S. R. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir jei teismas nustatytų nusikalstamos veikos požymių, apie tai pranešti prokurorui ir sustabdyti bylos nagrinėjimą.

53.                      Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 10 punktų pagrindu. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

55.1.                      Buvo pažeista pareiškėjų teisė būti išklausytiems, pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, besirengdamas bylos nagrinėjimui, 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi savo iniciatyva nutarė išreikalauti papildomą įrodymą – UAB „Verslo investicijų projektų centras“ ir UAB Meirona“ 2013 m. rugpjūčio 28 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo. Teismas nenurodė, kokiu pagrindu išreikalavo naują įrodymą, ir nepasiūlė pareiškėjams dėl jo pasisakyti. Pareiškėjai neturėjo galimybių pateikti papildomus įrodymus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

55.2.                      Teismas pažeidė Konvencijos 6 straipsnį, ABTĮ 61 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ir Finansinės atskaitomybės įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 8 punktą, Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. VAS-36 patvirtinto 32-ojo verslo apskaitos standarto „Tikrosios vertės nustatymas“ (toliau – ir 32-ojo Verslo apskaitos standartas) 4 punktą. Be to, paaiškėjo esminė aplinkybė apie Statytojo restruktūrizavimo byloje atskleistą jo specialisto poziciją dėl minėtos sumos priteisimo:

55.2.1.                      Teismas, spręsdamas, kad Statytojas ateityje įvykdys restituciją, nepagrįstai nesutiko su Ekspertizės aktu dėl to, kad Bendrovės turtu esą turėjo būti pripažinta Statytojo planuojama iš valstybės prisiteisti 1 254 695 Eur suma. Apie šią sumą teismo ekspertė žinojo, ją nurodė ne tik Ekspertizės akto priede Nr. 4, bet jo motyvuojamosios dalies 11 puslapyje ir, įvertinusi visus duomenis, šios sumos sąmoningai nepripažino vertę turinčiu turtu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepagrįstai įvertino šią sumą kitaip nei teismo ekspertė, nenurodydamas jokių nesutikimo su Ekspertizės aktu motyvų.

55.2.2.                      Teismo ekspertė 2020 m. sausio 17 d. rašte pareiškėjų atstovui paaiškino, kad Ekspertizės akte vadovavosi Finansinės atskaitomybės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 32-uoju Verslo apskaitos standartu. Neturėdama jokių duomenų dėl galimybės sudaryti rinkos sandorį su šiuo tariamu turtu, teismo ekspertė sąmoningai neįtraukė šios sumos į Statytojo turto sąrašą. Duomenų dėl turto realizavimo perspektyvų ir tikrosios vertės negalėjo būti, nes galimybė Statytojui prisiteisti šią sumą iš valstybės tėra spekuliacinio pobūdžio prielaida. Šio turto tikroji vertė yra nulinė.

55.2.3.                      Ginčo dėl Ekspertizės akto pagrįstumo teismo proceso metu nekilo. Pareiškėjai, gavę LVAT nutartį šioje byloje, nustatė naują esminę aplinkybę, kad Statytojo pasitelktas specialistas padarė tą pačią išvadą dėl šios 1 254 695 Eur sumos nepriteisimo. Žalos Statytojui iš valstybės priteisimui trukdo tai, kad žalos realumui įrodyti Statytojas privalės ne tik nugriauti ginčo pastatą, bet ir grąžinti pareiškėjams jų sumokėtą sumą.

55.3.                      Teismas, vertindamas Statytojo perleistą reikalavimo teisę, kaip Statytojui priklausan turtą, pažeidė Konvencijos 6 straipsnį, Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalį, pagrindinius civilinės teisės principus, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį. Be to, naujai paaiškėjo esminės aplinkybės apie Statytojo specialisto poziciją dėl minėtos sumos priteisimo abejotinų perspektyvų, reikalavimo perleidimo sutarties rizikos, apie kreditorių komiteto sprendimą perleisti reikalavimo teisę, apie Vilniaus apygardos teismo pritarimą šios reikalavimo teisės perleidimui, apie Statytojo 2013 m. rugpjūčio 30 d. realiai gautą apmokėjimą, apie ankstesnę LVAT ir valstybės palankią poziciją reikalavimo teisės perleidimo sutarties atžvilgiu ir apie UAB „Meirona“ likvidavimą 2016 metais.

55.3.1.                      Teismas, paneigdamas Ekspertizės akto išvadas, nepagrįstai didelės vertės turtu laikė Statytojo 2013 m. rugsėjo 28 d. sutartimi UAB „Meirona“ perleistą reikalavimo teisę valstybės atžvilgiu, kuris, teismo vertinimu, Ekspertizės akte liko neįvertintas. Nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad Statytojo 2013 m. rugpjūčio 28 d. perleista reikalavimo teisė tebeturi būti laikoma Statytojo nuosavybe. Teismas nenurodė, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis negalioja, bet sprendė bylą taip, tarytum ji negalioja, taip pažeisdamas Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalį ir pagrindinius civilinės teisės principus.

55.3.2.                      2013 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo teisės perleidimo metu būsimasis 2015 m. gegužės 19 d. teismo sprendimas UAB „Meirona“ byloje nebuvo žinomas, ieškinys galėjo būti netenkintas, ar tenkintas maža dalimi. 2013 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta didelės rizikos sąlygomis, sutartis buvo reali, inicijuota Statytojo kreditoriaus komiteto, patvirtinta restruktūrizavimo bylą nagrinėjusio teismo, realiai įvykdyta, įvertinta ir priimta LVAT ankstesnėje byloje.

55.3.3.                      Teismo ekspertė 2020 m. sausio 17 d. rašte paaiškino, kad remiantis pateiktais duomenimis, vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 1 dalimi, lėšos, gautos už 2013 metais perleistą reikalavimo teisę, tais pačiais 2013 metais buvo įtrauktos į Statytojo finansinę atskaitomybę, todėl nebeturi įtakos vėlesniems veiklos metams ir negalėjo būti kaip nors kitaip papildomai įtrauktos į Ekspertizės aktą.

55.3.4.                      Net jeigu UAB „Meirona“ dėl kokių nors priežasčių tebebūtų buvusi skolinga Statytojui, ši skola kaip turtas būtų bevertė, nes UAB „Meirona“ 2016 m. buvo likviduota. Jeigu LVAT turėjo omenyje, kad kažkur esama dingusio Statytojui grąžintino dideles vertės turto, kurį tebegalima susigrąžinti, teismas turėjo nurodyti pagrindą, pranešti savo įtarimus prokurorui, kad pastarasis atliktų tyrimą, ir sustabdyti bylą iki abejonių išsklaidymo.

55.4.                      Teismas neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2018 m. sausio 9 d. sprendimą byloje Tumeliai prie Lietuvą, pareiškimo Nr. 25545/14, kurioje EŽTT neįtikino Lietuvos Respublikos Vyriausybės argumentas, kad pareiškėjai turėtų pradėti kitą teismo procesą dėl žalos, kuris tik užvilkintų pagrindinės bylos atomazgą, nebūtinai pasiekiant kokį nors apčiuopiamą rezultatą. Pareiškėjų įsitikinimu, 2019 m. spalio 23 d. nutartimi teisingumo vykdymą neapibrėžtam laikui atidėjęs LVAT pažeidė Konvencijos 1 straipsnio 1 punktą, kas yra pagrindas atnaujinti procesą dėl esminio materialiosios teisės pažeidimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu. 

55.5.                      Procesas turi būti atnaujinamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018, kurioje konstatuota, jog atskirais atvejais minėtu pagrindu (EŽTT pripažinimas dėl Konvencijos pažeidimo) gali būti atnaujintas procesas ir nesusijusioje civilinėje byloje, jeigu po procesinio sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo EŽTT pateikia naujus išaiškinimus dėl klausimų, kurie yra tapatūs spręstiems šioje civilinėje byloje, jeigu naujos EŽTT praktikos taikymas gali lemti kitokį sprendimą dėl bylos esmės, o proceso atnaujinimas yra vienintelis būdas pašalinti galimai padarytą žmogaus teisių pažeidimą. Pareiškėjai pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju nepaisyta naujausios EŽTT praktikos tokio pobūdžio bylose.

55.6.                      EŽTT 2010 m. sausio 5 d. sprendimu byloje Šulcas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 35624/04, ir tą pačią dieną priimtu 2010 m. sausio 5 d. sprendimu byloje UAB „Impar“ prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 13102/04, pripažino Lietuvą pažeidusią Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą dėl per ilgos pareiškėjų bylų nagrinėjimo trukmės. Šioje byloje procesas prasidėjo dar 2006 m. birželio 21 d., kai Generalinis prokuroras kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl neteisėto pastato nugriovimo. LVAT nutartis šioje byloje nulėmė, kad procesas užtruks dar nuo 5 iki 10 metų, nes numanomas pastato griovimas, Statytojo inicijuotas teismo procesas dėl žalos atlyginimo, Statytojo likvidavimas dėl bankroto, pakartotinis pareiškėjų kreipimasis į teismą dėl žalos atlyginimo Statytojui negrąžinus priteistų lėšų, nes Statytojui lėšų nepakaks net bankroto administravimui.

54.                       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jį nagrinėti įvertinus Inspekcijos poziciją dėl prašymo nepagrįstumo. Atsiliepimas į prašymą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

56.1.                      LVAT 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartis, kuria teismas įpareigojo bankroto administratorių UAB „Valeksa“ teismui pateikti 2013 m. rugpjūčio 28 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, sudarytą tarp statytojo BUAB „VIPC“ ir UAB „Meirona“, ir atidėjo bylos nagrinėjamą, bei 2019 m spalio 9 d. nutartis, kuria prie administracinės bylos buvo prijungta minėta 2013 m. rugpjūčio 28 d. sutartis, taip pat pati sutartis buvo paskelbtos Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, todėl proceso šalys turėjo galimybę susipažinti su pateiktos sutarties turiniu, ją analizuoti, esant poreikiui, savo iniciatyva teikti rašytinius paaiškinimus teismui. Be to, pareiškėjų argumentai, kad teismas neatskleidė naujo įrodymo byloje išreikalavimo pagrindo ir nesiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti nuomonės dėl minėto dokumento, yra susiję su galimais procesinės teisės pažeidimais, neturinčiais įtakos sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo.

56.2.                      Teismo ekspertizė buvo paskirta Šiaulių apygardos administracinio teismo, Ekspertizės aktas buvo žinomas ne tik teismui, bet ir proceso šalims. Pareiškėjų argumentai tuo aspektu, kad LVAT, nesutikdamas su Ekspertizės aktu, nepateikė tai pagrindžiančių argumentų, tuo galimai pažeisdamas ABTĮ 61 straipsnio 4 dalį, neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo.

56.3.                      Dėl pareiškėjų argumento, kad LVAT sprendė bylą taip, tarsi 2013 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartis nebegaliotų, tuo galimai pažeisdamas Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalį, Inspekcija teigia, kad pareiškėjai nenurodė jokių argumentų, kad toks pažeidimas buvo esminis ir akivaizdus, turėjo įtakos priimant neteisėtą teismo nutartį. Pareiškėjai prašyme dėsto savo nuomonę, kaip LVAT turėjo vertinti 2013 m. rugpjūčio 28 d. BUAB „VIPC“ ir UAB „Meirona“ sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo. Sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, byloje esančių įrodymų vertinimas neatliekamas.

56.4.                      BUAB „VIPC“ specialisto pozicija nepagrįsta jokiais teisiniais argumentais, pateikta subjektyvi nuomonė. Ji neatitinka teismų praktikoje suformuotos kriterijų visumos, kuriems esant nustatoma, ar pareiškėjų nurodyta aplinkybė laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe. Teismo ekspertės 2020 m. sausio 17 d. raštas tik patikslina, paaiškina atliktos teismo ekspertizės nustatytus faktus ir išvadas, tačiau tai nėra laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe. Aplinkybės, susijusios su BUAB „VIPC“ turto balansu, proceso šalims buvo žinomos.

56.5.                      Pareiškėjai nepateikė jokių argumentų, kad EŽTT išnagrinėta byla Tumeliai prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 25545/14, ir joje nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka aplinkybes, kurios buvo nagrinėjamos prašomoje atnaujinti byloje ir kad prašomoje atnaujinti byloje yra padaryti tie patys pažeidimai kaip ir EŽTT nagrinėtoje byloje. EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Tumeliai prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 25545/14, priimtas kitoje byloje, t. y. dėl kitų ginčo šalių ir kitų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju EŽTT sprendimas dėl Konvencijos pažeidimo nėra priimtas.

56.6.                      Pareiškėjų keliami klausimai dėl galimų korupcijos apraiškų dėl BUAB „VIPC“ bankroto metu sudarytų galbūt fiktyvių sandorių (reikalavimo teisės perleidimo) nesusiję su bylos atnaujinimo pagrindais.

55.                      Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jo netenkinti. Atsiliepimas į prašymą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

57.1.                      2013 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi savo apeliaciniame skunde rėmėsi Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos. Ši reikalavimo teisių perleidimo sutartis byloje buvo nuo 2019 m. rugsėjo 20 d., apie jos prijungimą pareiškėjai buvo teismo informuoti ir galėjo iki teismo posėdžio savo iniciatyva pateikti savo paaiškinimus ar įrodymus, tačiau buvo pasyvūs.

57.2.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė motyvus, kodėl nesutiko su Ekspertizės išvada. Ekspertė nepagrįstai nusprendė, kad BUAB „VIPC“ neturi galimybių prisiteisti 1 254 695 Eur žalos iš valstybės. Tik teismas vykdo teisingumą.

57.3.                      Pareiškėjai teigia, kad jiems yra nesuprantami LVAT nutarties 114 punkte išdėstyti argumentai, susiję su 2013 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi. Tokiu atveju pareiškėjai turėjo kreiptis dėl teismo sprendimo išaiškinimo, o ne prašyti atnaujinti procesą.

57.4.                      Iš pareiškėjų prašymo nėra akivaizdu, kad LVAT pažeidė pareiškėjų nurodytas teisės aktų nuostatas, taip pat pareiškėjai nepateikė motyvų apie naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes.

57.5.                      EŽTT išaiškinimai byloje Tumeliai prieš Lietuvą nėra reikšmingi šioje administracinėje byloje. EŽTT byla Tumeliai prieš Lietuvą ir LVAT išnagrinėta byla nėra niekaip susijusios tarpusavyje, todėl ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 1 punktas nagrinėjamu atveju netaikytinas.

56.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jo netenkinti.

57.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento teisių perėmėjas) atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

VI.

 

58.                      Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

59.                      Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.

60.                      Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, pareiškino Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, pareiškino Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, pareiškino Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, pareiškino Nr. 8564/02).

61.                      Aptariamu atveju Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2019 m. spalio 23 d. nutartį, administracinė byla
Nr. A-1134-575/2019 buvo užbaigta, minėtas procesinis sprendimas įgijo res judicata galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Procesas šioje baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, laikantis Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytos tvarkos ir proceso atnaujinimo pagrindų.

62.                      Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

63.                      Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

64.                      Atkreiptinas dėmesys, kad proceso atnaujinimo klausimai yra išimtinai susiję su bylos išnagrinėjimu iš esmės, o ne atskirų procesinių klausimų sprendimu, todėl procesas gali būti atnaujinamas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams dėl įsiteisėjusiame teismo sprendime ar nutartyje, kuriais užbaigta byla, padarytų pažeidimų.

65.                      Nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą yra grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su proceso atnaujinimo pagrindais, nustatytais Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 10 punktuose.

 

Dėl proceso atnaujinimo remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio

2 dalies 1 punktu

 

66.                      ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, kai EŽTT pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams.

67.                      Pareiškėjai nurodo, kad atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019 būtina dėl EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendimo byloje Tumeliai prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 25545/14).

68.                      Nors ABTĮ nėra tiesiogiai nurodyta, jog EŽTT sprendimas turi būti priimtas konkrečiai dėl tos bylos, kurią prašoma atnaujinti, tačiau, kaip matyti iš teismų praktikos pavyzdžių, kuriuose procesas buvo atnaujintas minėtu pagrindu, akivaizdu, kad EŽTT sprendimas, kuriame pripažinta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Konvencijai ir jos papildomiems protokolams, turi būti priimtas būtent toje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-1/2009; 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-29-662/2018). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., 2006 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2006; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-313/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-219/2015).

69.                      Pareiškėjai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018, kurioje konstatuota, jog atskirais atvejais aptariamu pagrindu gali būti atnaujintas procesas ir nesusijusioje civilinėje byloje, jeigu po procesinio sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo EŽTT pateikia naujus išaiškinimus dėl klausimų, kurie yra tapatūs spręstiems šioje civilinėje byloje, jeigu naujos EŽTT praktikos taikymas gali lemti kitokį sprendimą dėl bylos esmės, o proceso atnaujinimas yra vienintelis būdas pašalinti galimai padarytą žmogaus teisių pažeidimą. Kasacinis teismas šioje nutartyje taip pat pažymėjo, kad pastaruoju atveju procesas gali būti atnaujintas tik byloje, kurios faktinės aplinkybės ir teisės klausimai yra analogiški arba jei ši byla labai panaši į bylą, kurioje nustatytas Konvencijos pažeidimas ir kurioje pateiktas teisės aiškinimas yra akivaizdžiai nesuderinamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime dėl tos kitos bylos padarytomis išvadomis, ir kurioje Europos Žmogaus Teisių Teismo konstatuotas Konvencijos pažeidimas pagrindžia pakankamai rimtą Konvencijos garantuojamų teisių pažeidimą, aiškiai nusveriantį poreikį išlaikyti teisinių santykių stabilumą.

70.                      Nagrinėjamu atveju EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Tumeliai prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 25545/14) yra priimtas kitoje byloje, nei administracinė byla Nr. A-1134-575/2019, kurioje prašoma atnaujinti procesą, byloje, t. y. dėl kitų ginčo šalių ir kitų nekilnojamojo turto objektų (EŽTT sprendimas priimtas dėl pareiškėjų D. ir R. T. ir jų Molėtų rajone esančio vasarnamio miško paskirties žemėje). Pareiškėjai nenurodė ir teismas nenustatė, kad tarp EŽTT nustatytų pažeidimų byloje Tumeliai prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 25545/14) ir teismo nutarties šioje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, egzistuotų glaudžios sąsajos, priežastinis ryšys, šių bylų faktinės aplinkybės ir teisės klausimai nėra analogiški. Be to, EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Tumeliai prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 25545/14) buvo priimtas anksčiau nei buvo priimtas galutinis procesinis sprendimas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, taigi pareiškėjai argumentus, susijusius su EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendimu byloje Tumeliai prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 25545/14), galėjo pateikti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

71.                      Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju atnaujinti procesą remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 1 punktu nėra pagrindo.

 

Dėl proceso atnaujinimo remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 2 punktu

 

72.                      ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad išnagrinėtos bylos nagrinėjimas gali būti atnaujintas, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

73.                      Pabrėžtina, jog esminėmis bylos aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie kurias pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; ir 4) kurios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-140/2011; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P44-143/2015; 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-12-502/2017). Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje administracinėje byloje.

74.                      ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

75.                      Pareiškėjai iš esmės teigia, kad nebuvo ištirtos reikšmingos aplinkybės, kurios, pareiškėjų įsitikinimu, paneigia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. išvadas, dėl kurių jis nesivadovavo Ekspertizės aktu (dėl ateityje iš valstybės išreikalautino 1 254 695 Eur žalos atlyginimo ir 2013 m. rugpjūčio 28 d. perleistos Statytojo reikalavimo teisės). Siekdami pagrįsti šį savo teiginį, pareiškėjai naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis įvardija teismo ekspertės 2020 m. sausio 17 d. raštą, kuriuo ji pateikė papildomus paaiškinimus pareiškėjų atstovui, ir Statytojo pasitelkto specialisto poziciją dėl 1 254 695 Eur sumos priteisimo abejotinų perspektyvų. Pareiškėjai taip pat teigia, kad paaiškėjo šios naujos aplinkybės, susijusios su Statytojo reikalavimo teisės perleidimu UAB „Meirona“: 1) reikalavimo teisę Statytojo restruktūrizavimo byloje nusprendė perleisti Statytojo kreditorių komitetas; 2) reikalavimo teisės perleidimui pritarė Statytojo restruktūrizavimo bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas; 3) Statytojas realiai gavo pinigus; 4) 2013 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties teisėtumu nesuabejojo UAB „Meironaskundą tenkinęs ir savo 2015 m. gegužės 19 d. sprendime šią sutartį paminėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, jos neginčijo toje byloje dalyvavę valstybės atstovai.

76.                      Teismo ekspertės 2020 m. sausio 17 d. raštas, kuriuo ji pateikė papildomus paaiškinimus pareiškėjų atstovui, yra ekspertės pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas, be to, jis pateiktas jau po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, jis ir jame išdėstytos aplinkybės neatitinka šios Nutarties 75–76 punktuose nurodytų kriterijų, kuriems esant galėtų būti konstatuota jog naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

77.                      Dėl kitų pareiškėjų nurodytų aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad jos pareiškėjams yra naujai paaiškėjusios. Pareiškėjų nurodyti dokumentai (2013 m. kovo 12 d. Statytojo advokatų memorandumas dėl žalos priteisimo (kuriame matyti Statytojo specialisto pozicija dėl 1 254 695 Eur sumos priteisimo perspektyvų), Statytojo kreditorių komiteto 2013 m. birželio 21 d. posėdžio protokolo išrašas (dėl reikalavimo teisės Statytojo restruktūrizavimo byloje perleidimo), 2013 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis (teismo pritarimas reikalavimo teisės perleidimui), 2013 m. rugpjūčio 30 d. Statytojo banko sąskaitos išrašas apie pinigų gavimą, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015, kuriuo UAB „Meirona“ buvo priteistas 1 149 349,83 Eur žalos atlyginimas, buvo priimti anksčiau nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo šią administracinę bylą ir priėmė 2019 m. spalio 23 d. nutartį. Pareiškėjai nenurodo, kad apie šiuos dokumentus jie būtų sužinoję jau po bylos išnagrinėjimo teisme, teismas taip pat neturi pagrindo išvadai, kad pareiškėjams apie jų nurodomas aplinkybes nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu, aktyviai ginant savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, renkant ir pateikiant reikšmingas aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

78.                      Apibendrinant konstatuotina, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

 

Dėl proceso atnaujinimo remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu

 

79.                      ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

80.                      Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu – prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-5-438/2020; 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017).

81.                      Pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu pirmiausiai grindžia teisės būti išklausytiems paneigimu, taip pažeidžiant Konvencijos 6 straipsnį. Pareiškėjai nurodo, kad buvo pažeista jų teisė būti išklausytiems dėl to, kad teismas nepasiūlė jiems pasisakyti dėl teismo iniciatyva išreikalauto įrodymo, pareiškėjai neturėjo galimybių pateikti papildomus įrodymus.

82.                      Pažymėtina, kad pareiškėjų argumentas dėl Konvencijos 6 straipsnio pažeidimo nėra reikšmingas nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi tik Europos Žmogaus Teisių Teismui konstatavus šios normos pažeidimą bylos procesas galėtų būti atnaujintas (ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-15-492/2018). Be to, teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartis, kuria teismas įpareigojo BUAB „VIPC“ bankroto administratorių UAB „Valeksapateikti teismui reikalavimo teisių perleidimo sutartį, ir 2019 m. spalio 9 d. nutartis, kuria prie bylos buvo prijungti nauji įrodymai, taip pat ir patys naujai išreikalauti įrodymai buvo paskelbti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje, todėl pareiškėjai, atstovaujami profesionalaus teisininko, kuriam dokumentai byloje buvo teikiami per minėtą sistemą, turėjo galimybę su jais susipažinti ir, esant poreikiui, savo iniciatyva teikti rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui. Taigi pareiškėjų galimybės būti išklausytiems ir pareikšti poziciją dėl teismo išreikalauto įrodymo nebuvo suvaržytos.

83.                      Pareiškėjai prašyme atnaujinti procesą taip pat teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neatsižvelgė į EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendimą byloje Tumeliai prie Lietuvą, pareiškimo Nr. 25545/14, teisingumo vykdymą neapibrėžtam laikui atidėjęs teismas pažeidė Konvencijos 1 straipsnio 1 punktą, kas, pareiškėjų teigimu, yra pagrindas atnaujinti procesą dėl esminio materialiosios teisės pažeidimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

84.                      Kaip minėta, argumentas dėl Konvencijos nuostatų pažeidimo nėra reikšmingas nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi tik Europos Žmogaus Teisių Teismui konstatavus šios normos pažeidimą bylos procesas galėtų būti atnaujintas (ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, dėl EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendimo byloje Tumeliai prie Lietuvą, pareiškimo Nr. 25545/14 reikšmės sprendžiant šios bylos proceso atnaujinimo klausimą jau buvo pasisakyta šios Nutarties 67–72 punktuose. 

85.                      Kaip minėta, EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Tumeliai prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 25545/14 buvo priimtas anksčiau nei buvo priimtas galutinis procesinis sprendimas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, taigi pareiškėjai argumentus, susijusius su EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendimu byloje Tumeliai prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 25545/14, galėjo pateikti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Tas pat pasakytina ir dėl EŽTT 2010 m. sausio 5 d. sprendimo byloje Šulcas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 35624/04, ir tą pačią dieną priimto 2010 m. sausio 5 d. sprendimo byloje UAB „Impar“ prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 13102/04.

86.                      Pareiškėjų nurodytas ABTĮ 61 straipsnio 4 dalies pažeidimas (pareiškėjų teigimu, teismas nepateikė nesutikimo su Ekspertine išvada motyvų) neatitinka analizuojamo proceso atnaujinimo pagrindo, kadangi ABTĮ 61 straipsnio 4 dalis yra ne materialiosios, o procesinės teisės norma.

87.                      Pareiškėjai prašyme atnaujinti procesą taip pat teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl Statytojo planuojamos iš valstybės prisiteisti 1 254 695 Eur sumos ir perleistos reikalavimo teisės įvertinimo kaip Statytojo turto, pažeidė Finansinės atskaitomybės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 8 punktą, Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. VAS-36 patvirtinto 32-ojo verslo apskaitos standarto 4 punktą, Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalį, pagrindinius civilinės teisės principus, Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį ir 12 straipsnio 1 dalį.

88.                      Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

89.                      Pareiškėjų teigimu, Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalį ir pagrindinius civilinės teisės principus teismas pažeidė dėl to, kad nenurodęs, jog 2013 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis negalioja, bylą sprendė taip, tarytum ji negalioja – tarsi perleista reikalavimo teisė tebepriklausytų Statytojui.

90.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prie išvados, kad Ekspertizės aktas neįrodo, jog BUAB „VIPC“ neturi ir neturės galimybių patenkinti pareiškėjų reikalavimų, atsiradusių Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo pagrindu, priėjo nustatęs, kad Ekspertizės akte darant galutinę išvadą, jog nėra galimybių patenkinti pareiškėjų reikalavimų, atsiradusių Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, buvo ignoruotas BUAB „VIPC“ balanse apskaitytas finansinis turtas – t. y. 1 254 695 Eur planuojama prisiteisti iš valstybės žala. Be to, iš 2013 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir 2013 m. rugpjūčio 30 d. priedo reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2 seka, kad restruktūrizuojama UAB „Verslo investicijų projektų centras“ perleido UAB „Meirona“ reikalavimo teisę, t. y. teisę reikalauti atlyginti neteisėtais valstybės ir savivaldybės sprendimais padarytą žalą, kuri atsirado įvykdžius 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį – nugriauti žuvų restoraną, pastatytą (duomenys neskelbtini), Neringoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 šios sutarties pagrindu priteisė UAB „Meirona“ 1 149 349,83 Eur žalos atlyginimą ir penkių procentų metines palūkanas iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės. Taigi, 2013 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo perleistas didelės vertės turtas, viršijantis pareiškėjų reikalavimus šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šis turtas Ekspertizės akte liko neįvertintas.

91.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus apeliacinės instancijos teismo motyvus, nesutinka su pareiškėjų teiginiu, jog apeliacinės instancijos teismas sprendė bylą taip, lyg reikalavimo teisių perleidimo sutartis negaliotų ir perleista reikalavimo teisė tebepriklausytų Statytojui. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad buvo padarytas akivaizdus esminis Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalies ir pagrindinių civilinės teisės principų pažeidimas, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį.

92.                      Finansinės atskaitomybės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad visos įmonės, tvarkydamos apskaitą ir sudarydamos finansines ataskaitas, vadovaujasi atsargumo principu.

93.                      32-ojo Verslo apskaitos standarto 4 punkte nustatyta, kad tikroji vertė – suma, už kurią vertės nustatymo dieną sandorio šalys viena kitai įprastomis rinkos sąlygomis gali parduoti turtą ar paslaugas arba perleisti įsipareigojimą.

94.                      Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, o 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

95.                      Iš prašymo atnaujinti procesą turinio matyti, jog pareiškėjai iš esmės nesutinka su apeliacinio teismo išvada, kad Ekspertizės aktas neįrodo, jog BUAB „VIPC“ neturi ir neturės galimybių patenkinti pareiškėjų reikalavimų, atsiradusių Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo pagrindu ir argumentais, kuriais teismas šią išvadą grindė (šios Nutarties 50 p.), tačiau pareiškėjai šios teismo išvados kritikos nesieja su jų nurodytais Finansinės atskaitomybės įstatymo, Buhalterinės apskaitos įstatymo ir 32-ojo Verslo apskaitos standarto nuostatų pažeidimais. Taip pat pažymėtina, kad šios teisės aktų nuostatos reglamentuoja buhalterinės apskaitos tvarkymą, tuo tarpu, nagrinėjamu atveju byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjams. Pareiškėjų kritikuojamos apeliacinio teismo išvados, lėmusios galutinį rezultatą byloje, yra susijusios su Statytojo galimybėmis įvykdyti restituciją, t. y. pareiškėjams atlyginti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistas sumas, teismas nenagrinėjo buhalterinės apskaitos tvarkymo tinkamumo.

96.                      Kaip minėta, prašyme atnaujinti procesą aptariamu pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Tačiau pareiškėjai prašyme atnaujinti procesą nedetalizuoja jų nurodytų Finansinės atskaitomybės įstatymo, Buhalterinės apskaitos įstatymo ir 32-ojo Verslo apskaitos standarto nuostatų pažeidimų, o tik duoda nuorodas į teismo ekspertės 2020 m. sausio 17 d. raštu pateiktus paaiškinimus, kuriuose yra paaiškinama, kodėl Ekspertizės akte buvo padarytos tam tikros išvados, tačiau nėra pagrindžiama, kad teismas padarė akivaizdžių materialiosios teisės normų pažeidimų.

97.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų prašyme dėl proceso atnaujino nurodytus argumentus, konstatuoja, pareiškėjai nepateikė akivaizdžių įrodymų, kad, atsižvelgiant į šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį, t. y. neargumentavo, neįrodė savo teiginių, jog priimant šią nutartį buvo padarytas materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, ir tas pažeidimas buvo toks esminis ir akivaizdus, kad neliktų pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo, kuris galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį.

98.                      Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

 

Dėl kitų pareiškėjų prašymų

 

99.                      Netenkinus pareiškėjų prašymo atnaujinti procesą nėra pagrindo tenkinti jų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

100.                      Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymą atnaujini procesą, nenustatė nusikalstamos veikos požymių, be to, ABTĮ 111 straipsnis, nustatantis, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui, reglamentuoja teismo veiksmus nagrinėjant administracinę bylą, tuo tarpu šiuo atveju bylos nagrinėjimas yra baigtas ir neatnaujintas, todėl pareiškėjų prašymas kreiptis į prokurorą ir sustabdyti bylos nagrinėjimą netenkinamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjų R. G., V. B. G., M. R. ir S. R. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019 atmesti. 

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019 pagal pareiškėjų R. G., V. B. G., M. R. ir S. R., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atsakovo Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. G., V. B. G., M. R. ir S. R. skundą atsakovams Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinės bendrovė „Verslo investicijų projektų centras“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos), akcinė bendrovė poilsio namai „Ąžuolynas“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos projektai“, Valstybės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Romanas Klišauskas 

 

 

Gintaras Kryževičius

 

 

Dainius Raižys


Paminėta tekste:
  • A-1134-575/2019
  • 2A-135/2010
  • 2-377-253/2009
  • A-578-556/2015
  • e3K-3-250-915/2018
  • 3K-3-252/2006
  • 3K-3-335-313/2015
  • 3K-3-227-219/2015
  • P-12-502/2017
  • P-5-438/2020
  • P-28-520/2018
  • P-32-261/2017
  • eP-15-492/2018