Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-20][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-513-969-2018].docx
Bylos nr.: 3K-3-513-969/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 atsakovas
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą 191884691 Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 188710061 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
2.1. Bendrosios nuostatos
2.1.2.4.1. Niekiniai sandoriai
2.1.2.4.1.1. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1.2. Sandoriai
2.1.1.4. dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo
2.1.2.4. Negaliojantys sandoriai
2.6. Prievolių teisė
2.6.7. Restitucija

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. 3K-3-513-969/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02048-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.7. (S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas), 

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. D. ir A. D., tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarė D. B., dėl administracinio akto panaikinimo, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių įsiterpusio žemės sklypo sampratą, valstybinės žemės sklypo rinkos vertės nustatymą ir jo perleidimo teisėtumą.

2.       Ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūra, ginanti viešąjį interesą, prašė teismo pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir G. D. 2003 m. kovo 12 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1019 kv. m ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis); panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymą „Dėl papildomo žemės sklypo greta sklypo J. Basanavičiaus ir Švitrigailos gatvių sankirtoje, Vilniuje suformavimo, pardavimo kainos bei naudojimo sąlygų patvirtinimo bei pardavimo G. D. (toliau – Įsakymas); taikyti restituciją ir priteisti Lietuvos Respublikos valstybės naudai iš G. D. ir A. D. solidariai 92 294,37 Eur.

3.       Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2002 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 761V nusprendė, kad komerciniams objektams statyti ir eksploatuoti J. Basanavičiaus ir Švitrigailos gatvių sankirtoje sklypas, kurio ribos miesto plano ištraukoje pažymėtoje linijomis ir skaičiais 1-7, yra 1929 kv. m ploto, įskaitant papildomai priskirtą 1019 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį, pažymėtą linijomis ir skaičiais 4-10, prie 910 kv. m privačios žemės sklypo dalies, pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-3, 8-10. Šiuo sprendimu taip pat patvirtinta 1019 kv. m valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo kaina – 121 534 Lt (35 198,68 Eur).

4.       Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir atsakovas G. D. 2003 m. kovo 12 d. sudarė 1019 kv. m ploto žemės sklypo, esančio J. Basanavičiaus ir Švitrigailos g. sankirtoje, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 4 punkte nurodyta, kad už perkamą žemės sklypo dalį G. D. 2003 m. kovo 7 d. sumokėjo 121 534 Lt (35 198,68 Eur). Atsakovas G. D. įsipareigojo iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo sumokėti 123 026 Lt (35 630,79 Eur) į Vilniaus miesto savivaldybės atsiskaitomąją sąskaitą teritorijai įsisavinti ir miesto inžinerinei infrastruktūrai plėtoti. Šį įsipareigojimą jis įvykdė 2002 m. gruodžio 23 d. 

5.       2003 m. rugsėjo 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teisė į 1019 kv. m ploto žemės sklypą buvo perleista J. K., A. A. (A. A.), V. T. (V. T.), A. G., A. J., V. K. ir A. T.

6.       Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 2.3-1286-01 buvo sujungti 1019 kv. m ir 910 kv. m žemės sklypai į vieną bendrą 1929 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 

7.       2006 m. sausio 4 d. taikos sutartimis nuosavybės teisė į 1019/1929 dalį sujungto žemės sklypo buvo perleista G. D. ir A. D. Pardavėjas G. D. bei A. D. ir pirkėja UAB „Vilniaus kapitalo vystymo projektai“ 2006 m. liepos 28 d. sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį dėl 1929 kv. m ploto žemės sklypo. Šis žemės sklypas parduotas už 11 000 000 Lt (3 185 820,20 Eur). Nuo 2015 m. birželio 11 d. nuosavybės teise žemės sklypas priklauso UAB Realinija“. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007 m. gruodžio 3 d. išdavė leidimą vykdyti statybos darbus šiame žemės sklype.

8.       Ieškovė nurodė, kad suformuotas 1019 kv. m ploto įsiterpęs žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų, nustatytų Naujų kitos paskirties valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 (toliau – Nutarimas Nr. 692) 2.15 punkte. Šio laisvos valstybinės žemės sklypo nėra pagrindo laikyti įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų, kadangi jame gali būti suformuotas atskiras žemės sklypas, kurį būtų galima naudoti pagal paskirtį. Ginčo 1019 kv. m ploto sklypas yra racionalių ribų ir dydžio, neįsiterpęs tarp valstybinių ar privačių žemės sklypų, 109 kv. m didesnis už pagrindinį žemės sklypą.

9.       Ieškovė argumentuoja, kad 1019 kv. m ploto sklypas buvo parduotas G. D. už 121 534 Lt (35 198,68 Eur), t. y. 318 674 Lt (92 294,37 Eur) mažiau už vidutinę rinkos vertę. VĮ Registrų centras 2016 m. rugsėjo 22 d. raštu informavo, kad 2003 m. kovo 12 d. 0,1019 ha ploto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 127 493 Eur.

10.       Ieškovė teigia, kad 2003 m. kovo 12 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis prieštarauja imperatyviosioms Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio, Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatoms, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalimi, turi būti pripažinta negaliojančia. Pripažinus 1019 kv. m žemės sklypo pardavimo sandorį negaliojančiu, turi būti panaikintas ir administracinis aktas, susijęs su šio žemės sklypo suformavimo ir pardavimo administracinių procedūrų atlikimu. Taip pat turi būti taikoma restitucija – atsakovai G. D. ir A. D. turi grąžinti valstybei 1019 kv. m žemės sklypo ekvivalentą pinigais, kadangi ginčo žemės sklypas yra sujungtas su kitu žemės sklypu ir dar penkiais sandoriais perleistas kitiems asmenims. Ieškovė nurodė, kad turi būti taikomas G. D. sumokėtos sumos už žemės sklypą įskaitymas: sandorio sudarymo metu ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 440 208 Lt (127 493,05 Eur), o žemės sklypas buvo parduotas už 121 534 Lt (35 198,68 Eur), taigi priteisiamą sumą sudaro 92 294,37 Eur.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

11.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

12.       Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto valdybos 2000 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 2158V „Dėl teritorijos J. Basanavičiaus g. 36/2 nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo (toliau – Detalusis planas) buvo patvirtinti teritorijos J. Basanavičiaus g. 36/2 nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendiniai: žemės naudojimo paskirtis, būdas, sklypų ribos ir apribojimai. Šiuo sprendimu Miesto plėtros departamentas buvo įpareigotas parengti papildomo valstybinės žemės sklypo įsigijimo dokumentus ir teikti juos tvirtinti Vilniaus miesto valdybai. Iš Detaliojo plano aiškinamojo rašto 2.3 punkto matyti, kad teritorijos šiauriniame kampe buvo suformuotas naujas sklypas Nr. 7, kuris dėl susiklosčiusios urbanistinės situacijos buvo įvertintas kaip negalintis funkcionuoti savarankiškai – į jį neįmanoma patekti iš J. Basanavičiaus ir Švitrigailos gatvių dėl šių gatvių sankryžos ir visuomeninio transporto stotelės artumo. Dėl to buvo sprendžiama, kad suformuotas žemės sklypas Nr. 7 galėtų būti prijungtas prie gretimai esančio sklypo Nr. 1 arba sklype Nr. 8. 2000 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 21-D-17 Lietuvos automobilių kelių direkcija, kuriai priklauso sklypas Nr. 8, pranešė, kad į Detaliajame plane Nr. 7 pažymėtą žemės sklypą nepretenduoja, todėl tokia teisė liko tik kito besiribojančio žemės sklypo savininkui G. D. 

13.       Vilniaus apskrities viršininkas 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 6048-01, vadovaudamasis tuo metu galiojusio Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 2.15 punktu, Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, remdamasis Vilniaus miesto valdybos 2000 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 2158V „Dėl teritorijos J. Basanavičiaus g. 36/2 nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 761V bei atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamento 2002 m. spalio 29 d. raštą Nr. 203-17-1804, suformavo greta G. D. privačios nuosavybės teise priklausančio 910 kv. m ploto žemės sklypo J. Basanavičiaus ir Švitrigailos gatvių sankirtoje papildomą 1019 kv. m ploto laisvos valstybinės žemės sklypą, patvirtino bendras sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, 121 534 Lt (35 198,68 Eur) pardavimo kainą ir nutarė žemės sklypą parduoti G. D.

14.       Teismo vertinimu, Detaliojo plano rengimo dokumentuose (aiškinamojo rašto 2.3 punkte) aiškiai nurodytos aplinkybės, kodėl nėra galimybės suformuoti savarankiškai funkcionuojančio sklypo  į jį neįmanoma patekti iš J. Basanavičiaus ir Švitrigailos gatvių dėl šių gatvių sankryžos ir visuomeninio transporto stotelės artumo. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, jog įvažiavimas iš paminėtų gatvių į teritorijos šiauriniame kampe esantį žemės sklypą nėra galimas ir dėl esančių statinių.

15.       Teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog kaip įsiterpiantis suformuotas žemės sklypas Nr. 7 iš dviejų pusių ribojasi su J. Basanavičiaus ir Švitrigailos gatvėmis, o pagal tuo metu galiojusią Nutarimo Nr. 692 redakciją nebuvo nustatyta sąlyga dėl ribojimosi su keliu (gatve), nekeičia vertinimo, nes ribojimasis su gatvėmis, iš kurių įrengti įvažiavimo nėra objektyvių galimybių, sukuria tą pačią teisinę situaciją, kuri nulemia įsiterpiančio sklypo formavimo sąlygas. Teismas, pažymėjęs, kad vėlesnė šio Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcija buvo papildyta sąlyga dėl galimybės formuoti kaip įsiterpiantį sklypą, jeigu jis ribojasi ir su gatve (keliu), padarė išvadą, jog įstatymo leidėjas įvertino teisės spragą, trukdančią užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą.

16.       Teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad pradėtos žemės sklypo pirkimo procedūros turėjo būti pabaigtos pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, nes, teismo vertinimu, priešingu atveju susidarytų situacija, kad visi tam tikrais etapais suskirstyti ir privalomi atlikti procesai, būtini administraciniams aktams priimti ir galiausiai pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, turėtų būti atliekami iš naujo, taip sukuriant teisinį neapibrėžtumą.

17.       Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog kitas pradėto žemės sklypo pardavimo proceso administracinis aktas  Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 6048-01  buvo priimtas ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo pasirašyta įsigaliojus Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto redakcijai, įtvirtinančiai, kad tais atvejais, kai pagal patvirtintą teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės sklypai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršijantys 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba, ir 0,5 ha – teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta, savivaldybių valdyboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu greta jų esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams, neturėjo įtakos nei paminėto administracinio akto, nei sudaryto sandorio teisėtumui. Teismas pažymėjo, kad nustatyta žemės sklypo paskirtis – komercinės paskirties objektų teritorijos, todėl ir paminėtos naujos redakcijos teisės normos nuostatų dėl sklypų dydžio ginčijamas įsakymas ir sandoris nepažeidė.

18.       Teismo vertinimu, ieškovė jokių teisiškai reikšmingų argumentų dėl netinkamo žemės sklypo pardavimo kainos nustatymo Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 761V bei Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 6048-01 nenurodė, todėl teismas šiuo aspektu taip pat plačiau nepasisakė, įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl žemės sklypo vertės nustatymo procedūros atitikties teisės normų nustatytai tvarkai.

19.       Teismas nustatė, kad ieškovė į bylą yra pateikusi tik VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. rugsėjo 22 d. raštą, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2003 m. vasario 12 d. buvo 440 208 Lt (127 493,05 Eur). Tačiau, teismo vertinimu, šių duomenų patikimumą paneigia kitas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. gegužės 17 d. raštas, kuriuo buvo atsakyta į atsakovo atstovo paklausimą dėl pirmesniame rašte nurodytų duomenų pagrindo. Be to, byloje yra pateikta 2002 m. vasario 27 d. M. R. firmos „Lituka“ turto vertės nustatymo pažyma Nr. VGO-20303, patvirtinanti, kad nepriklausomi turto vertintojai žemės sklypą įvertino 224 000 Lt (64 874,89 Eur). Teismas konstatavo, kad šiems duomenims paneigti ieškovė nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti nepriklausomų vertintojų vertinimo duomenimis, kurie buvo nustatyti ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. prieš pat žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą.

20.       Teismas nustatė, kad atsakovas, vykdydamas Vilniaus miesto savivaldybės ir žemės sklypo pirkėjo susitarimą dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų, sumokėjo 123 026 Lt (35 630,79 Eur) sumą, skirtą teritorijai įsavinti ir miesto inžinerinei infrastruktūrai plėtoti, taip pat 121 534 Lt (35 198,68 Eur) pagal pirkimo pardavimo sandorį. Dėl to teismas sprendė, kad realiai už žemės sklypą G. D. sumokėjo 244 560 Lt (70 829,47 Eur) sumą, kuri viršijo nepriklausomų ekspertų nustatytą žemės sklypo tuometę rinkos vertę.

21.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus, 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

22.        Kolegija sprendė, kad iš Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 (redakcija, galiojusi 2001 m. vasario 24 d. iki 2002 m. spalio 18 d.) reguliavimo matyti, kad ginčo žemės sklypo projektavimo metu šiame Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nebuvo nuostatos, nustatančios, kad įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dydis negali viršyti esamo, t. y. prie kurio jungiama, sklypo dydžio. Šio nutarimo 2.15 punkte buvo nustatyta, kad įsiterpęs žemės sklypas negalėjo būti didesnis nei 0,04 ha dydžio, jei pagal planavimo dokumentus buvo numatyta gyvenamųjų namų statyba, ir 0,5 ha – kuriuose tokia statyba nenumatyta. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas yra mažesnis už 0,5 ha, o jo paskirtis – ne gyvenamųjų namų statyba, tai kolegijos konstatuota, jog jo dydis pardavimo metu atsakovams atitiko teisinį reguliavimą dėl įsiterpus laisvų valstybinės žemės sklypų dydžių.   

23.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas iš rytų pusės ribojasi su Švitrigailos gatve, šiaurinėje pusėje  su J. Basanavičiaus gatve, vakarinėje pusėje  su žemės sklypu J. Basanavičiaus g 36, pietinėje pusėje  su žemės sklypu (buvęs kadastro Nr. 0101/0055:4, buvęs adresas Švitrigailos g., Vilnius).

24.       Pažymėta, kad detaliojo plano rengimo ir sklypo ribų formavimo metu galiojusioje Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcijoje nebuvo nustatyta, jog įsiterpęs žemės sklypas turi ribotis tik su privačiais žemės sklypais. Iš šio Nutarimo Nr. 692 nuostatų matyti, jog sąlygos, kai laisvos valstybinės žemės plotai galėjo būti parduoti greta jų esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų valstybinės žemės sklypų nuomininkams ar privačios žemės savininkams, tiek ginčo žemės sklypo projektavimo, tiek jo pardavimo metu buvo šios: 1) jei pagal detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, 2) jeigu laisvos valstybės žemės plotai yra įsiterpę tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų.

25.       Nagrinėjamu atveju buvo suformuotas 1019 kv. m ploto žemės sklypas, jis buvo įsiterpęs tarp žemės sklypų, t. y. 910 kv. m ploto sklypo, prie kurio ir buvo prijungtas, bei 2 343 kv. m ploto sklypo. Iš detaliojo plano matyti, kad šioje teritorijoje nebuvo numatyta (negalima) suformuoti atskiro tinkamo naudoti žemės sklypo. 1019 k. m sklypas buvo neracionalios konfigūracijos (siaura juosta išsidėstęs tarp esamo sklypo ir Švitrigailos bei J. Basanavičiaus gatvės), taip pat jis negalėjo (ir šiuo metu negalėtų) funkcionuoti kaip atskiras sklypas, nes prie jo nebūtų galimybės įrengti privažiavimo kelio. Nors jis ribojasi su Švitrigailos ir J. Basanavičiaus gatvėmis, tačiau yra nustatyti atstumų ribojimai tarp sankryžų. Be to, Detaliojo plano rengimo dokumentuose (aiškinamojo rašto 2.3 punkte) aiškiai nurodytos aplinkybės, kodėl nėra galimybės suformuoti savarankiškai funkcionuojančio sklypo – į jį neįmanoma patekti iš J. Basanavičiaus ir Švitrigailos gatvių dėl šių gatvių sankryžos ir visuomeninio transporto stotelės artumo. Dėl to kolegija laikė pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad žemės sklypas buvo suprojektuotas, o sprendimas dėl jo ribų ir ploto nustatymo bei siūlymo parduoti kaip įsiterpusį sklypą buvo priimtas laikantis Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatų.

26.       Kolegija pažymėjo, kad ieškovė, reikalaudama žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu, pirmiausia turėjo nuginčyti detalųjį planą, kurio pagrindu toks sandoris buvo sudarytas ir priimtas ginčijamas įsakymas. Nagrinėjamu atveju nekvestionuojant detaliojo plano sprendinių teisėtumo, nėra pagrindo teigti, jog ginčo žemės sklypas suformuotas pažeidžiant teisės aktų nuostatas.

27.       Vertindama argumentus dėl valstybinės žemės sklypo kainos tinkamumo kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypo vertės nustatymo procedūra atitiko teisės normų nustatytą tvarką, o ieškovė, teigdama, jog žemės sklypas buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą nei jo rinkos kaina, nepateikė įrodymų šiems argumentams pagrįsti.

28.       Kolegija pažymėjo, kad atsakovas sumokėjo daugiau, nei pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta kaina, t. y. ne tik pirkimopardavimo kainą, bet ir sumą, skirtą teritorijai įsavinti ir miesto inžinerinei infrastruktūrai plėtoti. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 761V, kuriuo nustatyta 1019 kv. m valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo kaina – 121 534 Lt (35 198,68 Eur), ieškovė neginčija, todėl jis laikytinas pagrįstu ir teisėtu (be to, nuo jo priėmimo praėjo daugiau kaip dešimt metų). Byloje taip pat yra pateikta 2002 m. vasario 27 d. apžiūrėjimo ir vertės nustatymo akto bei turto vertės nustatymo pažymos kopijos, iš kurių matyti, kad ginčo žemės sklypo vertė – 224 000 Lt (64 874,89 Eur), bei valstybės parduodamo, nuomojamo arba perduodamo neatlygintinai piliečių nuosavybės ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) žemės sklypo vertės apskaičiavimai, kurie patvirtino, jog atsakovas sumokėjo dvigubai daugiau, nei buvo nustatyta šio žemės sklypo vertė.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

29.       Kasaciniu skundu ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūra, ginanti viešąjį interesą, prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 24 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

29.1.                      Ginčo žemės sklypas buvo suformuotas kaip įsiterpęs, tačiau jis neatitiko visų būtinų įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų, įtvirtintų Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo (redakcija nuo 2002 m spalio 19 d.) 2.15 punkte: šis žemės sklypas ribojasi su dviem gatvėmis ir dviem žemės sklypais, taip pat laisva valstybine žeme, turi pakankamą jam eksploatuoti skirtą susisiekimą, yra racionalaus dydžio ir ploto, taigi, buvo galima suformuoti naują žemės sklypą, kurį būtų galima naudoti pagal paskirtį. Ginčo žemės sklypas pietinėje dalyje ribojosi su įvažiavimu (tuo metu esančiu ant nesuformuotos laisvos valstybinės žemės, o dabar  valstybinės žemės sklype). Taigi naujai suformuotam žemės sklypui buvo galima įrengti atskirą įvažiavimą į Švitrigailos gatvę arba numatyti įvažiavimą per besiribojantį įvažiavimą, esantį ant nesuformuotos valstybinės žemės. 

29.2.                       Ginčo žemės sklypas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo dydžio. Vilniaus miesto valdybos 2000 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 2158V „Dėl teritorijos J. Basanavičiaus g. 36/2 nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas teritorijos, esančios J. Basanavičiaus g. 36/2, Vilniuje, detalusis planas, kuriame nurodyta, kad tai yra gyvenamosios, komercinės ir visuomeninės paskirties žemės sklypai. Detaliojo plano aiškinamajame rašte, architektūrinės dalies 2 punkte nustatyta, kad Vilniaus bendrojo plano ir Vilniaus Naujamiesčio detaliojo plano raidos programos sprendiniuose nustatyta užstatymo planuojamoje teritorijoje intensyvinimas, gyvenamosios funkcijos plėtimas. Taigi, ginčo žemės sklypo plotas negalėjo viršyti 0,04 ha, nes yra teritorijoje, kurioje pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba.

29.3.                      Apeliacinės instancijos teismas neteisingai interpretavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-616/2014, kurioje buvo išaiškinta, kad vien detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas nesukuria pareiškėjai jokių subjektinių teisių į ginčo sklypą, o tik sudaro procesines prielaidas įsigyti žemės sklypą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju detaliojo plano parengimas ir patvirtinimas sukūrė G. D. procesines prielaidas įsigyti ginčo sklypą, o pats ginčo sklypas buvo įsigytas 2003 m. kovo 12 d. valstybinės žemės pirkimopardavimo sutarties pagrindu. Nepagrįstas teismo aiškinimas, kad nepanaikinus administracinio akto sandoris tampa teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2009 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010).

29.4.                      Ginčo žemės sklypas buvo parduotas už 121 534 Lt (35 198,68 Eur), nors šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė sandorio sudarymo metu buvo 440 208 Lt (127 493,05 Eur), taigi, 318 674 Lt (92 294,37 Eur) mažiau už vidutinę rinkos vertę. Byloje atsakovai yra pateikę tik 2002 m. vasario 27 d. apžiūrėjimo ir vertės nustatymo akto Nr. VGO-20303 kopiją, tačiau nepateikė turto įvertinimo ataskaitos Nr. VGO-20303, todėl negalima patikrinti, ar turto vertinimo ataskaita parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Be to, šis aktas surašytas 2002 m. vasario 27 d., o valstybinės žemės pirkimopardavimo sutartis sudaryta 2003 m. kovo 12 d., todėl juo remtis nėra pagrindo. Nors viešame registre duomenų apie ginčo sklypo rinkos vertę ginčijamos pirkimopardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo, kompetentingos institucijos  VĮ Registrų centro 2016 m. rugsėjo 22 d. raštu pateiktos informacijos, kad ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė sandorio sudarymo metu buvo 127 493,05 Eur (440 208 Lt), laikyti nepagrįsta ar nepakankama nėra pagrindo. 

30.       Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė pareiškimą, kuriuo prisideda prie kasacinio skundo ir prašo jį tenkinti.

31.       Atsakovai G. D. ir A. D. atsiliepimu į ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

31.1.                      Ginčo žemės sklypas buvo pripažintas atitinkančiu įsiterpusio valstybinės žemės sklypo ploto sąvoką būtent 2000 m. detaliuoju planu, kuris patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 2000 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 2158V „Dėl teritorijos J. Basanavičiaus g. 36/2 nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“. Patvirtinus detalųjį planą buvo kartu ir nustatyta, kad ginčo žemės sklypas atitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką, todėl laikytina, kad turėtų būti taikomi kriterijai, galioję būtent detaliojo plano tvirtinimo ir įsiterpusio žemės sklypo formavimo metu. Ieškovė šio administracinio akto civilinėje byloje neginčijo. Įsiterpusio žemės sklypo pardavimo procedūra buvo pradėta jau 2002 m. balandžio 11 d. (Vilniaus miesto valdybos 2002 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 761V), todėl, apibrėžiant įsiterpusį valstybinės žemės plotą, turi būti vadovaujamasi Nutarimo Nr. 692 redakcija, galiojusia nuo 2001 m. vasario 24 d. iki 2002 m. spalio 18 d., nes pradėtos įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pirkimo procedūros turėjo būti baigiamos pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą. Būtent šias aplinkybes ir nustatė bylą nagrinėję teismai skundžiamuose sprendimuose, tačiau ieškovė dėl tokių teismų išvadų kasaciniame skunde apskritai net nepasisako, o, kaip ir ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, nurodo tik Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakciją, galiojusią nuo 2002 m. spalio 18 d.

31.2.                      Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio redakcijoje nebuvo nurodyta, kad įsiterpęs žemės sklypas gali ribotis ir su gatvėmis bei keliais, tačiau galiojusi nuostata „įsiterpę tarp privačių žemės sklypų“ nedaro prielaidos manyti, kad minėti įsiterpę žemės sklypai iš kurios nors pusės negalėtų ribotis ir su gatve (keliu). Šiuo metu galiojančioje Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio redakcijoje nustatyta, kad įsiterpusiais žemės sklypais pripažįstami laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų). Teismai padarė tinkamą išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčo sklypo pardavimas kaip įsiterpusio valstybinės žemės ploto visiškai atitiko įstatymo leidėjo valią, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis parduotas netinkamu būdu ar toks ginčo sklypo pardavimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Nors ir įsiterpęs, ginčo žemės sklypas ribojosi su gatvėmis, jo eksploatavimas buvo apsunkintas, nes sklypas yra judrioje sankryžoje, patekimo organizavimas tiesiai iš J. Basanavičiaus ar Švitrigailos gatvių sankryžos į įsiterpusio žemės sklypo pagrindinę dalį yra neįmanomas.

31.3.                      Priešingai nei nurodo ieškovė, Detaliajame plane nustatyta, kad tiek įsiterpęs žemės sklypas (Detaliajame plane pažymėtas kaip sklypas Nr. 7), tiek G. D. priklausęs besiribojantis žemės sklypas (Detaliajame plane pažymėtas kaip sklypas Nr. 8, kuris Detaliuoju planu net nebuvo planuojamas, o tik pateko į Detaliuoju planu nagrinėjamą teritoriją) yra planuojamas tik komercinei veiklai (pažymėta K) – juose nebuvo nustatytas gyvenamasis naudojimo būdas. Tai, kad Detaliuoju planu buvo planuojami ir kiti teritorijoje esantys žemės sklypai, kuriems buvo nustatytas gyvenamasis naudojimo būdas, neturi jokios reikšmės nagrinėjamam įsiterpusiam žemės sklypui ir jo atitikčiai įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokai. Detaliajame plane buvo detalizuoti bendrajame plane nustatyti sprendiniai ir buvo aiškiai numatyta, kad ginčo žemės sklypas (Nr. 7) ir G. D. priklausęs besiribojantis žemės sklypas (Nr. 8) yra skirti tik komercinei veiklai ir jiems nėra taikytinas Nutarimo 2.15 punkte nustatytas įsiterpusių sklypų dydžio apribojimas, kuris taikytinas tik gyvenamosios paskirties žemės sklypams. Ieškovė neginčija Detaliojo plano – dokumento, kuriuo buvo pripažinta, kad šis valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio valstybinio žemės ploto sąvoką, taigi kiti pateikiami ieškovės teiginiai ir pasvarstymai iš esmės yra paneigiami byloje esančiu rašytiniu įrodymu – Detaliuoju planu, kuriame nurodyta, kad ginčo žemės sklypas atitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką.

31.4.                      Kasaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika neturėtų būti taikoma šioje situacijoje, nes iš esmės skiriasi nagrinėtų bylų faktinės aplinkybės  nurodytose bylose buvo keliamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo. Kadangi šiuo atveju ieškovė įrodinėja, kad pirkimopardavimo sutartis yra neteisėta, nes parduotas ginčo žemės sklypas neva neatitiko įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos, o Detaliajame plane aiškiai nurodyta, kad ginčo žemės sklypas yra įsiterpęs, todėl laikytina, jog, teisiškai siekiant įrodyti šias aplinkybes, visų pirma turėjo būti nuginčytas Detalusis planas.

31.5.                      Byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog ginčijamo sandorio metu perleisto žemės sklypo vertė apskaičiuota netinkamai. Byloje konstatuota, kad faktinė įsiterpusio žemės sklypo įsigijimo kaina buvo 244 560 Lt (70 829,47 Eur). Ieškovė remiasi vieninteliu VĮ Registrų centro 2016 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-24517, tačiau pažymėta, kad VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu nustatyta ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė negali būti vertinama kaip tikslus konkretaus nekilnojamojo daikto rinkos vertės nustatymas. Ieškovė byloje neginčijo Valdybos sprendimo, kuriuo buvo nustatyta įsiterpusio žemės sklypo kaina, todėl laikytina, kad įsiterpusio žemės sklypo kaina buvo nustatyta tinkamai.

31.6.                      Ginčijamas pirkimo–pardavimo sandoris ir ginčijamas įsakymas buvo sudaryti kiek daugiau nei prieš 14 metų, todėl turėtų būti taikoma ir ieškinio senatis, ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytas naikinamasis reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo pareiškimo teisme 10 metų terminas. Nors atsakovai ir sutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos sprendimais ir juose nurodytomis aplinkybėmis, tačiau teismai nepasisakė dėl senaties bei reikalavimo pareiškimo teisme terminų taikymo, todėl papildomai atkreipiamas dėmesys, kad byloje turėjo būti pritaikytas ir ieškinio senaties institutas.

32.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

32.1.                      Žemės sklypo projektavimo metu šiame Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nebuvo nuostatos, kad įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dydis negali viršyti esamo (t. y. to, prie kurio jungiama) sklypo dydžio. Tuo tarpu žemės sklypo pardavimo metu (t. y. nuo 2002 m. spalio 19 d. iki 2003 m. gruodžio 27 d.) nuostatos dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo dydžio jau buvo įtvirtintos, tačiau jos reglamentavo gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypų, laikytinų įsiterpusiais, dydžius. Taigi nagrinėjamu atveju žemės sklypo pardavimo metu šios nuostatos nebuvo aktualios, kadangi, kaip matyti iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo Nr. 1/45462, ginčijamo žemės sklypo paskirtis yra ne gyvenamųjų namų statybos, o komercinės paskirties objektų teritorijos.

32.2.                      Tiek žemės sklypo projektavimo, tiek jo pardavimo metu buvo dvi Nutarime Nr. 692 nustatytos sąlygos, t. y. jeigu: pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų; jeigu laisvos valstybinės žemės plotai yra įsiterpę tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų. Nagrinėjamu atveju įsiterpęs 1019 kv. m laisvos valstybinės žemės plotas, prijungtas prie gretimo 910 kv. m ploto sklypo, visiškai atitiko minėtas sąlygas, nes pagal Detalųjį planą šioje teritorijoje nebuvo numatyta (negalima) suformuoti atskiro tinkamo naudoti žemės sklypo ir ginčijamas žemės plotas buvo įsiterpęs tarp žemės sklypų, t. y. 910 kv. m ploto sklypo, prie kurio ir buvo prijungtas, bei 2343 kv. m ploto sklypo.

32.3.                      Pasisakant dėl žemės sklypo pardavimo kainos, nurodyta, kad pirkimopardavimo sutarties sudarymo metu viešame registre duomenų apie ginčo sklypo vertę apskritai nebuvo. Dėl to žemės sklypo pardavimo kaina buvo apskaičiuota vadovaujantis Vyriausybės Nutarimu Nr. 692 patvirtintos Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 7.3 punktu, pagal kurį savivaldybės meras (valdyba) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką, atsižvelgdamas (-a) į gretimų žemės sklypų rinkos kainas, esamos inžinerinės infrastruktūros būklę ir poreikį, apskaičiuoja ir sprendimu patvirtina žemės sklypo pradinę pardavimo kainą arba pradinį metinių nuompinigių (užmokesčio už žemės nuomą) dydį, jeigu žemės sklypas išnuomojamas, įskaitant: 7.3.1. žemės sklypo vertės priedą dėl esamų inžinerinių statinių; 7.3.2. žemės sklypo detaliojo plano, žemės sklypo ribų plano (su geodezinių matavimų duomenimis) parengimo ir aukciono organizavimo išlaidas. Apskaičiuota žemės sklypo pradinė pardavimo kaina turi būti ne mažesnė už apskaičiuotąją pagal Žemės įvertinimo metodiką žemės sklypo vertę. Pagal pateiktą turto vertės nustatymo pažymą minimo sklypo rinkos vertė  224 000 Lt (64 874,89 Eur), taigi Valdybos 2002 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 761V patvirtinta bendra pardavimo kaina ją netgi viršija (t. y. skaičiuojant, jog 121 534 Lt (35 198,68 Eur) + 123 026 Lt (35 630,79 Eur) yra 244 560 Lt (70 829,47 Eur)).

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl ginčo santykiams taikytinų teisės normų

 

33.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimą dėl Sutarties ir Įsakymo pripažinimo negaliojančiais grindžia jų prieštaravimu imperatyviosioms Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatoms šiais pagrindais: 1) žemės sklypo neatitiktimi leistinų parduoti sklypų kriterijams (ribojimosi su Švitrigailos ir J. Basanavičiaus gatvėmis aspektas; ribojimosi su laisva valstybine žeme aspektas; sklypo dydžio (> 0,04 ha) aspektas; atsakovams G. D. ir A. D. priklausiusio žemės sklypo ir parduoto valstybinio žemės sklypo dydžių tarpusavio santykio aspektas); 2) netinkamai nustatyta sklypo pardavimo kaina.

34.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto valdybos 2000 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 2158V „Dėl teritorijos J. Basanavičiaus g. 36/2 nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo pagrindu pradėtos žemės sklypo pirkimo procedūros turėjo būti pabaigtos pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, nes priešingu atveju susidarytų situacija, kad visi tam tikrais etapais suskirstyti ir privalomi atlikti procesai, būtini administraciniams aktams priimti ir galiausiai pirkimopardavimo sutarčiai sudaryti, turėtų būti atliekami iš naujo, tokiu būdu sukuriant teisinį neapibrėžtumą. Todėl tai, kad kitas pradėto žemės sklypo pardavimo proceso administracinis aktas  Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 6048-01 buvo priimtas ir žemės sklypo pirkimopardavimo sutartis buvo pasirašyta įsigaliojus vėlesnei Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcijai, nedarė jokios įtakos nei paminėto administracinio akto, nei sudaryto sandorio teisėtumui. Apeliacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigė, kasaciniame skunde ieškovė jos neginčija.

35.       Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama išvadai, kad pradėtos žemės sklypo pirkimo procedūros turėjo būti pabaigtos pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad žemės sklypo pirkimo procedūrų pradžia laikytina ne Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 2158V „Dėl teritorijos J. Basanavičiaus g. 36/2 nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo priėmimo data (2000 m. lapkričio 9 d.), kadangi minėtame sprendime nurodyta tik ginčo sklypo prijungimo galimybė (t. y. nebūtinai pardavimo) prie vieno iš dviejų gretimai esančių sklypų (vienas iš kurių priklausė atsakovui, antrąjį valdė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos), bet Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 761V, kuriuo, be kita ko, patvirtinta žemės sklypo dalies pardavimo kaina bei Vilniaus miesto savivaldybės ir žemės sklypo pirkėjo G. D. susitarimas dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų, priėmimo data, t. y. 2002 m. balandžio 11 d. Atsižvelgdama į tai, kasacinio teismo teisėjų kolegija ieškovo kasacinio skundo argumentus vertins pagal teisinio reguliavimo, galiojusio 2002 m. balandžio 11 d., nuostatas.

36.       Žemės įstatymo 24 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2000 m. gegužės 24 d. iki 2004 m. vasario 20 d.) nustatyta, kad valstybinę žemę, išskyrus žemės sklypus, priskirtus privatizuojamiems objektams, parduoda ar kitaip privatinėn nuosavybėn perleidžia apskričių viršininkai įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizuojamiems objektams, pardavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (1 dalis). Sudarant valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo ar kitas įstatymų numatytas valstybinės žemės perleidimo privatinėn nuosavybėn sutartis, valstybei atstovauja apskrities viršininkas arba jo įgaliotas apskrities viršininko administracijos atstovas. Parduodant ar kitaip privatinėn nuosavybėn perleidžiant valstybinės žemės sklypus, priskirtus privatizuojamiems objektams, valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (2 dalis).

37.       Remiantis Nutarimo Nr. 692 2.15 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. vasario 24 d. iki 2002 m. spalio 18 d.), tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų, savivaldybių merams (valdyboms) pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu greta jų esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų valstybinės žemės sklypų nuomininkams ar privačios žemės savininkams, jeigu jie sutinka su savivaldybių merų (valdybų) pasiūlytomis infrastruktūros plėtros sąlygomis ir žemės sklypų pardavimo kaina. Šių žemės sklypų pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal šiuo nutarimu patvirtintos Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 7.3 punktą.

38.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus ginčo santykiams aktualių teisės normų redakcijų galiojimo laikotarpius (atitinkamai nuo 2000 m. gegužės 24 d. iki 2004 m. vasario 20 d. ir nuo 2001 m. vasario 24 d. iki 2002 m. spalio 18 d.), darytina išvada, jog skirtingas, nei taikė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, žemės sklypo pirkimo procedūrų pradžios momento aiškinimas (žr. šios nutarties 35 punktą) nagrinėjamu atveju neturi įtakos ginčo santykiams taikytinoms teisės normoms.

 

Dėl laisvos valstybinės žemės plotų pardavimo ne aukciono būdu sąlygų

 

39.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė kaip vieną pagrindinių reiškiamo reikalavimo pagrindų nurodė tai, kad suformuotas 1019 kv. m ploto įsiterpęs žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų, numatytų Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje, nes iš rytų pusės ribojosi su Švitrigailos gatve, šiaurinėje dalyje  su J. Basanavičiaus gatve.

40.       Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad aplinkybė, jog kaip įsiterpiantis suformuotas žemės sklypas iš dviejų pusių ribojasi su J. Basanavičiaus ir Švitrigailos gatvėmis, o pagal tuo metu galiojusią Nutarimo Nr. 692 redakciją nebuvo nustatyta sąlyga dėl ribojimosi su keliu (gatve), nekeičia esmės, nes: 1) parduotame 1019 kv. m valstybinės žemės sklype nėra galimybės suformuoti savarankiškai funkcionuojančio sklypo: į jį neįmanoma patekti iš J. Basanavičiaus ir Švitrigailos gatvių dėl šių gatvių sankryžos ir visuomeninio transporto stotelės artumo, o ribojimasis su gatvėmis, iš kurių įrengti įvažiavimo nėra objektyvių galimybių, sukuria tą pačią teisinę situaciją, kuri nulemia įsiterpiančio sklypo formavimo sąlygas; 2) šiuo metu galiojančioje Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcijoje nustatyta, kad įsiterpusiais žemės sklypais pripažįstami laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų). Šis patikslintas reguliavimas parodo įstatymo leidėjo valią tinkamai sureguliuoti įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų pardavimą; 3) 2014 m. spalio 9 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pasisakė, kad galimos ir tokios situacijos, kai atitinkami valstybinės žemės plotai ribojasi ne tik su privačiais žemės sklypais, bet ir su kelio (gatvės) užimta žeme. Nėra pagrindo teigti, jog situacija, kai atitinkamas valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tik tarp privačių žemės sklypų, nuo situacijos, kai šis plotas yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų (privataus žemės sklypo) ir kelio (gatvės), iš esmės skirtųsi pagal galimybes šį žemės plotą suformuoti kaip savarankišką žemės sklypą ir racionaliai naudoti; 4) ieškovė, reikalaudama žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu, pirmiausia turėjo nuginčyti Detalųjį planą, kurio pagrindu toks sandoris buvo sudarytas ir priimtas ginčijamas įsakymas. Nagrinėjamu atveju nekvestionuojant detaliojo plano sprendinių teisėtumo nėra pagrindo teigti, jog ginčo žemės sklypas suformuotas pažeidžiant teisės aktų nuostatas.

41.       Kasacinio teismo teisėjų kolegija šiuos teismų argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.

42.       Pirma, pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 punktą žemės sklypą turi teisę įgyti besiribojančių žemės sklypų savininkas, kai egzistuoja visuma sąlygų: 1) tai turi būti laisvas valstybinės žemės plotas; 2) pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų ir 3) šis valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio    9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011).

43.       Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad pagal Detalųjį planą valstybinės žemės plote nebuvo galimybės suformuoti savarankiškai funkcionuojančio sklypo, t. y. iš esmės konstatavo valstybinės žemės ploto atitiktį vienai iš pirmiau nurodytų sąlygų. Tačiau ši aplinkybė, priešingai nei sprendė teismai, savaime neturi tiesioginės įtakos vertinant šio žemės ploto atitiktį kitoms Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto sąlygoms, be kita ko, sprendžiant, ar minėtas valstybinės žemės plotas buvo įsiterpęs tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų.

44.       Pažymėtina, kad visos trys Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatytos valstybinės žemės pardavimo be aukciono sąlygos yra suformuluotos kaip savarankiškos. Tai reiškia, kad Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatyta tvarka gali būti parduodami tik tie valstybinės žemės plotai, kurie atitinka visas tris aptariamas sąlygas, o atitiktis vienai iš šių sąlygų savaime nereiškia atitikties kitoms sąlygoms. Todėl nustatant, ar laisvos valstybinės žemės plotas laikytinas įsiterpusiu tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų, teisiškai savaime nėra reikšminga aplinkybė, ar pagal patvirtintąjį teritorijos, į kurią patenka šis valstybinės žemės plotas, detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad teismai nepagrįstai sutapatino dvi Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintas laisvo valstybinės žemės ploto pardavimo sąlygas – tai, kad toks laisvos valstybinės žemės plotas turi būti teritorijoje, pagal kurios detalųjį planą nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, ir tai, kad šis plotas turi būti įsiterpęs tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų.

45.       Antra, teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimą, yra viešosios teisės normos, kurios įtvirtina imperatyvųjį teisinį reguliavimą, kai viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama. Viešosios teisės normos adresatas neturi teisės susikurti savo veikimo modelio vadovaudamasis bendraisiais teisės principais (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497-706/2015).

46.       Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, o plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas. Tokios institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, privalo veikti tik taip, kaip nustato teisės aktai, priešingu atveju būtų pažeistas viešojo administravimo subjektui taikytinas bendrojo draudimo principas – veikti taip, kaip nėra leidžiama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4660-556/2017).

47.       Pažymėtina, kad ginčui aktualioje Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcijoje, apibrėžiant laisvų valstybinės žemės plotų, kurie gali būti parduoti, požymius, nustatyta, kad prie tokių plotų priskiriami tie plotai, kurie yra įsiterpę tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų, bet nenurodyta, kad prie tokių plotų priskiriami ir tie, kurie yra įsiterpę tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių). Tai reiškia, kad pagal aptariamą teisinį reguliavimą parduoti leidžiama laisvus valstybinės žemės plotus, įsiterpusius išimtinai tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų. Tuo tarpu laisvos valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių), neatitinka 2.15 punkto sąlygų. Šios išvados nepaneigia ir tai, jog situacija, kai atitinkamas valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tik tarp privačių žemės sklypų, nuo situacijos, kai šis plotas yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų (privataus žemės sklypo) ir kelio (gatvės), pagal galimybes šį žemės plotą suformuoti kaip savarankišką žemės sklypą ir racionaliai naudoti iš esmės nesiskiria.

48.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio ginčo santykiams aktualioje Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcijoje įtvirtinto teisinio reguliavimo nėra pagrindo laikyti teisės spraga, nes jis (teisinis reguliavimas) yra visiškai aiškus ir nedviprasmiškas, atspindintis tuometinį įstatymo įgalioto teisėkūros subjekto (Vyriausybės) apsisprendimą dėl laisvos valstybinės žemės plotų priskyrimo leistinam parduoti valstybės turtui. Pažymėtina, kad argumentai, susiję su aptariamos viešosios teisės normos (ne)racionalumu ar (ne)tikslingumu, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės spragos ir šios spragos pildymo poreikiu pagrįsti aptariamos teisės normos plečiamąjį aiškinimą, taip iš esmės paneigiant pakankamai aiškų tuometinį Vyriausybės apsisprendimą dėl disponavimo valstybės ištekliais.

49.       Teismų pritaikyto plečiamojo Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatos aiškinimo nepagrindžia ir tai, kad šiuo metu galiojančioje šio punkto redakcijoje yra nustatyta galimybė parduoti laisvos valstybinės žemės plotus, įsiterpusius ne tik tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų, bet ir tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančioje 2.15 punkto redakcijoje, pirmiau nurodytu būdu išplėtus įsiterpusio valstybinės žemės ploto sampratą, kartu buvo įtvirtinta ir papildomų apribojimų (saugiklių), dėl kurių tam tikrų valstybinės žemės plotų, kurie galėjo būti parduodami pagal ankstesnį (ginčo santykiams taikytiną) teisinį reguliavimą, pardavimas tapo negalimas, pvz.: 1) teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai; 2) įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisės normos aiškinimas atsižvelgiant į vėlesnį tų pačių santykių teisinį reguliavimą, panaudojant tik atskirus vėlesnio reguliavimo epizodus, tačiau nevertinant pasikeitusio teisinio reguliavimo visumos (sistemos), yra nepagrįstas.

50.       Dėl tų pačių argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad plečiamojo Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatos aiškinimo nepagrindžia ir Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimas, kuriuo pripažinta, jog vėlesnės (ginčo santykiams neaktualios) Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcijos (2004 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 1500 redakcija) pirmoji pastraipa tiek, kiek joje buvo nustatyta, kad atitinkami laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių), gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių privačių žemės sklypų savininkams, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. redakcija; Žin., 2004, Nr. 28-868) 10 straipsnio 5 dalies 4, 5 punktams. Pažymėtina, kad šis Konstitucinio Teismo nutarimas nesudaro pagrindo abejoti ginčo santykiams taikytino ankstesnio teisinio reguliavimo atitiktimi Žemės įstatymo ir (ar) Konstitucijos nuostatoms.

51.       Trečia, teismai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė, reikalaudama Sutartį ir Įsakymą pripažinti negaliojančiais, pirmiausia turėjo nuginčyti Detalųjį planą. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra ginčijama asmens teisė įsigyti žemės sklypą lengvatine (ne aukciono) tvarka, o šią teisę atsakovams suteikė ne Detalusis planas, o ginčijami administracinis aktas (Įsakymas) ir sandoris (Sutartis). Nors ginčo Įsakyme nurodoma, kad jis priimtas remiantis, be kita ko, Vilniaus miesto valdybos 2000 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 2158V „Dėl teritorijos J. Basanavičiaus g. 36/2 nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“, nėra pagrindo teigti, kad pastarasis Vilniaus miesto valdybos sprendimas įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją nuspręsti parduoti laisvą valstybinės žemės plotą atsakovams, o Vilniaus miesto savivaldybės valdybą – pritarti tokiam pardavimui. Atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, Detaliajame plane nėra tiesiogiai nurodyta, kad „ginčo žemės sklypas formuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas“, tik pažymėta, kad „šis sklypas dėl susiklosčiusios urbanistinės situacijos negali funkcionuoti savarankiškai“ ir kad „šis sklypas skiriamas prijungimui“ prie Kelių direkcijos arba atsakovų sklypų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Detaliojo plano aiškinamajame rašte numatoma galimybė jį prijungti, be kita ko, prie atsakovams priklausiusio žemės sklypo, negali būti aiškinama kaip atleidžianti Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir Vilniaus miesto savivaldybės valdybą nuo pareigos, prieš tai padarant ir perleidžiant sklypą atsakovams, savo ruožtu įvertinti, ar ginčo sklypo prijungimas prie atsakovams priklausiusio sklypo atitinka visas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto sąlygas.

52.       Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Pavyzdžiui, 2014 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552-616/2014, teismas konstatavo, kad Nacionalinė žemės tarnyba negali būti laikoma įpareigota parduoti asmeniui su jam priklausančiu žemės sklypu besiribojantį laisvą valstybinės žemės plotą vien dėl to, kad šis plotas anksčiau priimtuose administraciniuose aktuose buvo įvardytas kaip „įsiterpęs“. Atmesdamas reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymą parduoti pareiškėjai su jai priklausančiu žemės sklypu besiribojantį laisvą valstybinės žemės plotą ir sprendimą atkurti kitam asmeniui nuosavybės teises į ginčo sklypą, grindžiamus, be kita ko, tuo, kad byloje nenuginčyti administraciniai aktai, kuriuose minėtas plotas buvo nurodytas kaip „įsiterpęs“, LVAT konstatavo: „Tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012 metais padarė klaidą, vertindami Ginčo sklypo ypatumus, ir laikė jį atitinkančiu įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto kriterijus, leido rengti detalųjį planą bei tokį planą patvirtino, nesuteikia teisės pareiškėjai nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir įsigyti Ginčo sklypą be aukciono. Vien detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas nesukuria pareiškėjai jokių subjektinių teisių į Ginčo sklypą, o tik sudaro procesines prielaidas žemės sklypui įsigyti. Tokios subjektinės teisės atsirastų, jei pareiškėja būtų sudariusi valstybinės žemės pirkimopardavimo sutartį bei tokios sutarties pagrindu įgytas daiktines teises įregistruotų viešajame registre“. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskutinis cituotos LVAT nutarties sakinys, priešingai nei jį aiškino apeliacinės instancijos teismas, reiškia, kad tuo atveju, jei pareiškėja būtų sudariusi valstybinės žemės pirkimopardavimo sutartį bei tokios sutarties pagrindu įgytas daiktines teises įregistravusi viešajame registre, Nacionalinė žemės tarnyba vėliau nebūtų galėjusi atkurti nuosavybės teisių į ginčo sklypą kitam asmeniui – t. y. juo konstatuojama nuosavybės teisę įgijusio asmens pirmenybė į ginčo sklypą kitų asmenų atžvilgiu. Tačiau aptariamas sakinys nelaikytinas sudarančiu pagrindą spręsti, kad valstybinės žemės pardavimo procedūros, nustatytos Žemės įstatymo 24 straipsnyje ir Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte, metu atsakovui įgijus ir įregistravus nuosavybės teisę į valstybinės žemės sklypą, šios procedūros metu priimtas administracinis aktas (Įsakymas) ir Sutartis būti pripažįstami negaliojančiais tik nuginčijus Detalųjį planą.

53.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje teismų nustatytą faktinę aplinkybę (dėl kurios nėra ginčo), jog parduotas valstybinės žemės plotas iš rytų pusės ribojosi su Švitrigailos gatve, šiaurinėje dalyje  su J. Basanavičiaus gatve, ginčijamas Įsakymas ir Sutartis laikytini prieštaraujančiais imperatyviosioms įstatymo normoms (Nutarimo Nr. 692 2.15 punktui).

54.       Konstatavusi ginčijamų Įsakymo ir Sutarties prieštaravimą imperatyviosioms įstatymo normoms vienu iš žemės sklypo atitikties leistinų parduoti sklypų kriterijams aspektų (sklypo ribojimosi su Švitrigailos ir J. Basanavičiaus gatvėmis), teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kuriais grindžiama žemės sklypo neatitiktis leistinų parduoti sklypų kriterijams ir nustatytos sklypo pardavimo kainos nepagrįstumas, kaip neturinčių įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai.

55.       CK 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atmesdami ieškinio reikalavimus dėl Įsakymo ir Sutarties pripažinimo negaliojančiais, netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, dėl to aptariama apimtimi priėmė nepagrįstus procesinius sprendimus. Atsižvelgiant į tai, teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas dėl Įsakymo ir Sutarties pripažinimo negaliojančiais, naikintinos ir dėl šios bylos dalies priimtinas naujas sprendimas pirmiau nurodytus reikalavimus tenkinti.

 

Dėl restitucijos taikymo

 

56.       Ieškiniu buvo prašoma priteisti Lietuvos Respublikos valstybės naudai iš G. D. ir AD. solidariai 92 294,37 Eur, apskaičiuotus kaip skirtumą tarp ieškovo nurodytos sklypo vidutinės rinkos vertės (127 493 Eur) ir Sutartyje nurodytos žemės sklypo pirkimo kainos – 35 630,79 Eur.

57.       Bylą nagrinėję teismai, atmesdami ieškinio reikalavimą dėl Įsakymo ir Sutarties pripažinimo negaliojančiais, kartu atmetė ir ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo. Taigi, nagrinėjamoje byloje teismų nebuvo vertinta nei ieškovės prašomas taikyti restitucijos būdas, nei prašomos taikyti restitucijos apimtis. Šioje nutartyje Įsakymą ir Sutartį pripažinus negaliojančiais, naikintinos ir tos pirmosios ir apeliacinės instancijos sprendimų dalys, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas taikyti restituciją. Bylos dalis dėl šio ieškinio reikalavimo perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

58.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad restitucija reiškia negaliojančio sandorio šalių grąžinimą į status quo  iki sandorio įvykdymo buvusią padėtį. Ji taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes.

59.       CK 6.145 straipsnyje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (1 dalis). Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (2 dalis).

60.       Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.

61.       Remiantis CK 6.147 straipsniu, piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti (1 dalis). Kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę (2 dalis). 

62.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje akcentuojama, kad kai taisomos valdžios institucijų padarytos klaidos, restitucijos proceso metu svarbu užtikrinti, jog jų atitaisymas nesukurtų neproporcingų naujų pažeidimų. EŽTT praktikoje pažymėta, kad gero valdymo principas neturėtų atimti iš valdžios institucijų galimybės taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo (žr. 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje Moskal prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 10373/05), par. 73). Vis dėlto valstybės klaidos turi būti atskleidžiamos ir taisomos taikant tinkamas teisines procedūras  asmens teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas, pasireiškiantis jos atėmimu, turi būti įvykdytas „įstatymo nustatytomis sąlygomis, kurios draudžia nacionalinių valdžios institucijų savavališkus veiksmus, jis turi būti „būtinas visuomenės interesams ir nustačius teisingą savininko teisių ir visuomenės interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, valstybės institucijoms, kurios nesugeba įdiegti arba laikytis savo pačių procedūrų, neturėtų būti leidžiama gauti naudos dėl jų padarytų klaidų ar išvengti savo pareigų vykdymo (žr. 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Lelas prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 55555/08), par 74); poreikis ištaisyti seną „neteisybę neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu; reikalaujama pusiausvyra nebus nustatyta tuo atveju, jei asmuo dėl valstybės klaidų taisymo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą (žr. mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje Pincov ir Pinc prieš Čekijos Respubliką (pareiškimo Nr. 36548/97), par. 58, 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimą byloje Gashi prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 32457/05), par. 40, 2009 m. birželio 11 d. sprendimą byloje Trgo prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 35298/04), par. 67).

63.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant dėl restitucijos, be kita ko, būtina: 

63.1.                      nustatyti parduoto žemės sklypo rinkos vertę Sutarties sudarymo metu (teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje žemės sklypo rinkos vertė Sutarties sudarymo metu teismų nenustatyta) ir palyginti ją su atsakovų už sklypą sumokėta suma;  pažymėtina, kad nustatant atsakovų už sklypą sumokėtą sumą, būtina įvertinti ne tik Sutartyje nurodytą žemės sklypo kainą  121 534 Lt (35 630,79 Eur), bet ir lėšų sumą, kurią G. D. įsipareigojo sumokėti teritorijai įsisavinti ir miesto inžinerinei infrastruktūrai plėtoti (123 026 Lt (35 630,79 Eur));

63.2.                      įvertinti, ar restitucijos taikymas (ar taikytinos restitucijos apimtis) nesudarys atsakovams pernelyg didelės naštos (žr. šios nutarties 62 punktą).

64.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, sprendžiant dėl šios nutarties 63.2 punkte nurodyto kriterijaus, be kita ko, turėtų būti ištirtos ir įvertintos ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, kad, atsakovams 2003 m. kovo 12 d. sutartimi įsigijus 1019 kv. m ploto ginčo sklypą, besiribojantį su atsakovams priklausiusiu 910 kv. m ploto žemės sklypu (dėl kurio atsakovams ir buvo suteikta teisė ne aukciono tvarka įsigyti ginčo sklypą kaip „besiribojantį“) iš valstybės už bendrą 244 560 Lt (70 829,47 Eur) sumą, Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 2.3-1286-01 abu pirmiau nurodyti žemės sklypai buvo sujungti į vieną bendrą 1929 kv. m ploto žemės sklypą, o 2006 m. liepos 28 d. atsakovai ir pirkėja UAB „Vilniaus kapitalo vystymo projektai“ sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį dėl 1929 kv. m ploto žemės sklypo už 11 000 000 Lt (3 185 820,20 Eur).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

65.       Kasaciniam teismui nusprendus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus panaikinti ir dalį bylos grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir nesant galimybės šioje bylos stadijoje nuspręsti dėl šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 360, 362 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m gegužės 24 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos     2017 m. birželio 23 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir G. D. 2003 m. kovo 12 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) dėl 1019 kv. m ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymą „Dėl papildomo žemės sklypo greta sklypo J. Basanavičiaus ir Švitrigailos gatvių sankirtoje, Vilniuje suformavimo, pardavimo kainos bei naudojimo sąlygų patvirtinimo bei pardavimo G. D., ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – šiuos ieškinio reikalavimus patenkinti.

Pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir G. D. 2003 m. kovo 12 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) dėl 1019 kv. m ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymą „Dėl papildomo žemės sklypo greta sklypo J. Basanavičiaus ir Švitrigailos gatvių sankirtoje, Vilniuje suformavimo, pardavimo kainos bei naudojimo sąlygų patvirtinimo bei pardavimo G. D..

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 24 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos      2017 m. birželio 23 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas taikyti restituciją, priteisti Lietuvos Respublikos valstybės naudai iš G. D. ir A. D. solidariai 92 294,37 Eur ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir perduoti šias bylos dalis iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

 

Šios nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                Alė Bukavinienė

 

                Janina Januškienė

 

                Gediminas Sagatys

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • 3K-3-559/2009
  • 3K-3-47/2010
  • 3K-3-355/2011
  • 3K-3-497-706/2015
  • A-4660-556/2017
  • CK1 1.80 str. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas
  • CK6 6.147 str. Piniginio ekvivalento apskaičiavimas
  • CPK