Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-10-06][nuasmenintas sprendimas byloje][eI3-4620-289-2020].docx
Bylos nr.: eI3-4620-289/2020
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės įmonė “Regisrų centras” 124110246 atsakovas
UAB "Vėgėlė" 176557526 pareiškėjas
UAB "Žydrutis" 176637577 trečiasis asmuo
Kategorijos:
55.1. Teismo sprendimas
19.3. Nekilnojamojo turto kadastras ir registras
19.3.3. Nekilnojamojo daikto registravimas
55.1.3. Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
19.3.4. Daiktinių teisių įregistravimas
16. Registrai
19. Registrai
55. Teismo procesiniai dokumentai

?

                                                                     Administracinė byla Nr. eI3-4620-289/2020

                Teisminio proceso numeris 3-63-3-00713-2018-7

                 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.3; 19.3.4;

             55.1.3; 55.1.3

 

img1 

 

 

 

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. spalio 6 d.

Šiauliai

 

        Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Jolantai Miežienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vėgėlė“ atstovei advokatei Gintarei Dmukauskienei,

atsakovo valstybės įmonės Registrų centras atstovei Rugilei Sabaliauskienei,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Žydrutis“ atstovui S. M.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vėgėlė“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

        Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

        2020 m. balandžio 23 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose gautas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vėgėlė“ skundas, kuriuo prašoma panaikinti valstybės įmonės Registrų centras Tauragės filialo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (9.7.19) NTRS-232, valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą Nr. cspr1-108, įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialą įregistruoti UAB „Vėgėlė”, įmonės kodas 176557526, priklausančius nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)

        Pareiškėjos skunde ir pareiškėjos atstovės teismo posėdyje išsakytuose paaiškinimuose nurodoma, kad valstybės įmonės Registrų centras Tauragės filialas priėmė 2018 m. kovo 12 d. sprendimą „Dėl daiktų, daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo” Nr. (9.7.19) NTRS-232. Pareiškėja, nesutikdama su priimtu sprendimu, šį sprendimą apskundė valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai. Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr.csprl-108 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo” atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir paliko galioti Tauragės filialo sprendimą. 2018 m. vasario 13 d. VĮ Registrų centro Tauragės filialas priėmė sprendimą „Dėl daiktų, daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo Nr. (9.7.19) NTRS-154. Šiuo Sprendimu VĮ Registrų centro Tauragės filialas nusprendė pareiškėjos UAB „Vėgėlė” 2018 m. kovo 7 d. prašymą dėl nekilnojamųjų daiktų - tvenkinių (kurių unikalūs (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir daiktinių teisių į juos įregistravimo pagal pridėtus dokumentus (kadastrinių matavimų byla inv. Nr. 87/8510 2018 m. sausio 5 d. registro Nr.44/1543093, parengtą matininkės S. P., 1993 m. kovo 5 d. viešo akcijų pasirašymo sutartį Nr.21, 1999 m. rugpjūčio 6 d. Tauragės apskrities viršininko administracijos įsakymą Nr.1087, Padievyčio valstybinio žuvų ūkio tvenkinių ir sandėlio perdavimo-priėmimo aktą, atmesti. 2018 m. vasario 13 d. Sprendime buvo nurodyta, kad „kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Nurodė, kad pagal pateiktus dokumentus negali identifikuoti nekilnojamųjų daiktų, pateiktų įregistravimui, dokumentai nepatvirtina UAB „Vėgėlė” nuosavybės teisių atsiradimo į nekilnojamuosius daiktus. Nekilnojamojo turto kadastro duomenys į nekilnojamojo turto registrą įrašomi dokumentų, numatytų Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 d. ir 4 d. pagrindu. Statiniai suformuoti žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Žydrutis” pagal 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.1-3142. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą galima tik pagal pateiktą dokumentą, kuris vienareikšmiškai patvirtintų atitinkamos daiktinės teisės (šiuo atveju nuosavybės teisės) atsiradimą tam tikram asmeniui į tam tikrą nekilnojamąjį daiktą. 2010 m. gruodžio 7 d. matininko R. K. parengtoje žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje, tvirtintoje 2012 m. rugpjūčio 23 d. NŽT Šilalės skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 33SK - (14.33.110.)-283, duomenų apie kitiems asmenims priklausančius statinius ir inžinerinius įrenginius nėra. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje neaptartas žemės sklype esančių statinių ir įrenginių klausimas (LR civilinio kodekso VI kn. IV dalies 8 sk. 6.395 straipsnio l p.).” Atsižvelgdama į 2018 m. vasario 13 d. Sprendime nurodytus dokumentų trūkumus, VĮ Registrų centras Tauragės filialui pateikė patikslintas kadastrinių matavimų bylas, kuriose inžinerinių statinių pavadinimai atitinka 1993 m. balandžio 16 d. Padievyčio valstybinio žuvų ūkio tvenkinių ir sandėlio perdavimo-priėmimo akte ir jo priede „Padievyčio Žuvininkystės ūkio tvenkinių plotų paskirstymas pagal kategorijas” nurodytus duomenis, kas leidžia identifikuoti nekilnojamuosius daiktus, taip pat tvenkinių išdėstymo žemės sklype 1969 m. schemą. Naujame prašyme taip pat nurodė, kad nekilnojamuosius daiktus Rungės sistemos tvenkinius, esančius (duomenys neskelbtini) UAB „Vėgėlė” įsigijo privatizavus Padievyčio valstybinį žuvų ūkį viešo akcijų pasirašymo būdu. Nuosavybės įgijimo dokumentai, kurių pagrindu įgyta nuosavybės teisė į daiktus yra: 1993 m. kovo 5 d. viešojo akcijų pasirašymo sutartis Nr.21 ir 1993 m. balandžio 16 d. Padievyčio valstybinio žuvų ūkio tvenkinių ir sandėlio perdavimo-priėmimo aktas ir jo priedas „Padievyčio Žuvininkystės ūkio tvenkinių plotų paskirstymas pagal kategorijas” (2 lapas nuo 40 pozicijos iki 56 pozicijos). Taip pat papildomai pateikė vietovės planą „Padievyčio Žuvininkystės ūkio patikslintus vandens ūkio skaičiavimus 1969-12. Nr. 15735, kuriame matyti tvenkinių išdėstymo schema žemės sklype su tvenkinių numeriais. Dėl žemės sklypo paaiškino, kad sudarant 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-3142 ir UAB „Žydrutis” ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius žinojo, kad žemės sklype yra UAB „Vėgėlė” priklausantys tvenkiniai. Tai patvirtina žemės sklypo planas prie žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties, parengtas 2010 m. gruodžio 7 d. matininko R. K., patvirtintas 2012 m. rugpjūčio 3 d. Šilalės skyriaus vedėjo įsakymu, kurio žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2012 m. rugsėjo 11 d. su ant žemės sklypo plano pažymėtais tvenkiniais. Po 2018 m. kovo 7 d. prašymo su papildomais dokumentais, paaiškinimais bei patikslintomis kadastro bylomis pateikimo gavo VĮ Registrų centro Tauragės filialo naują sprendimą 2018 m. kovo 12 d. Dėl daiktų, daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo Nr. (9.7.19) NTRS-232, kuriuo nuspręsta: pareiškėjos UAB „Vėgėlė” 2018 m. kovo 7 d. prašymą dėl nekilnojamųjų daiktų - tvenkinių (kurių unikalūs (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir daiktinių teisių į juos įregistravimo pagal pridėtus dokumentus (kadastrinių matavimų bylą inv. Nr. 87/ 8510, 2018 m. sausio 5 d. registro Nr.44/1543093, parengtą matininkės S. P., 1993 m. kovo 5 d. viešo akcijų pasirašymo sutartį Nr. 21, 1993 m. balandžio 16 d. Padievyčio valstybinio žuvų ūkio tvenkinių ir sandėlio perdavimo-priėmimo aktą, statinių išdėstymo planą Nr. 15735 1969-12), atmesti. Sprendime nurodyta, kad prašymas atmetamas, kadangi „vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktu jau yra priimtas nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti registruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą tų pačių dokumentų pagrindu, jūsų pateiktos patikslintos kadastrinių matavimų bylos bei papildomai pateiktas vietovės planas taip pat nepatvirtina UAB „Vėgėlė” nuosavybės teisių atsiradimo į nekilnojamuosius daiktus. Atsižvelgiant į tai, teritorinio registratoriaus 2018 m. vasario 13 d. priimtas sprendimas yra pagrįstas ir galiojantis.” Šiame Sprendime VĮ Registrų centras Tauragės filialas taip pat pažymėjo, kad hidrotechniniai statiniai yra Žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Žydrutis” pagal 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.1-3142. Civilinio kodekso 6.395 straipsnio 1 dalis numato, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žymės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žymės sklypo pirkėjui. 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-paradavimo sutarties Nr.1-3142 2.4 punkte yra nurodyta, kad šalių pareiškimu žemės sklype, kuris šioje sutartyje aprašytas kaip Daiktas 1, stovi Pirkėjui nuosavybės teisėmis priklausantys statiniai (inžinieriniai įrenginiai). Taigi šiuo atveju, kaip numato Civilinio kodekso nuostatos, parduodant žymės sklypą sutartyje buvo aptartas nuosavybės teisės į statinius klausimas. Kadangi žymės sklypo pardavimo sutartyje, patvirtintoje notaro, yra nustatyta, kad statiniai, esantys žymės sklype, nuosavybės teise priklauso Pirkėjui, t. y. UAB „Žydrutis”, todėl registro tvarkytojas negali tenkinti UAB „Vėgėlė” prašymo, kadangi Jūsų pateikti dokumentai vienareikšmiškai nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimą.” Su 2018 m. kovo 12 d. VĮ Registrų centro Tauragės filialo sprendimu pareiškėja nesutiko ir apskundė jį valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų komisijai (toliau „ginčų komisija”). Ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, nusprendė palikti galioti Tauragės filialo 2018 m. kovo 12 d. priimtą sprendimą Nr.(9.7.19)NTRS-232, nurodydama, kad Tauragės filialas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Jokių naujų atmetimo motyvų ar argumentų VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų komisija sprendime nenurodė. Su VĮ Registrų centras Tauragės filialo Sprendimu nesutinka, mano, jog Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas dėl žemiau išdėstytų argumentų. Atsakovas negalėjo pareiškėjos 2018 m. kovo 7 d. prašymą atmesti vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktu dėl to, kad jis jau buvo kreipęsis dėl tų pačių daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą registravimo tų pačių dokumentų pagrindu, kadangi naujas pareiškėjo 2018 m. kovo 7 d. prašymas buvo papildytas naujais dokumentais, be to prašyme pateikti papildomi paaiškinimai bei iš esmės patikslintos kadastrinių matavimų bylos. Dėl tos pačios priežasties ir 2018 m. balandžio 17 d. valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos priimtas sprendimas Nr. csprl-108 palikti teritorinio registratoriaus sprendimą nepakeistą remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktu yra neteisėtas. Atsakovas vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsniu bei pareiškėjo prašymu privalėjo Registro nuostatų 19 punkto nustatyta tvarka atlikti analizę ir įvertinti pateiktus duomenis, t. y. klausimą dėl daiktų, daiktinių teisių įregistravimo į nekilnojamojo turto registrą nagrinėti iš naujo ir priimti dėl to sprendimą, o ne formaliai atmesti pareiškėjo prašymą nurodant, kad ankstesnis priimtas sprendimas Nr.(9.7.19) NTRS-154 yra pagrįstas ir galiojantis. Nors 2018 m. kovo 12 d. Sprendime Nr.(9.7.19)NTRS-232 yra nurodyta, kad yra atsisakoma tenkinti prašymą remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktu (tų pačių dokumentų pagrindu), tačiau žemiau jame yra dėstomos ir kitos atsisakymo registruoti priežastys, todėl laikytina, kad pareiškėjo 2018 m. kovo 7 d. prašymas buvo išnagrinėtas iš naujo ir dėl to priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. kovo 12 d. Sprendime Nr.(9.7.19)NTRS-232 yra nurodomi visi atsisakymo registruoti nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos motyvai, pareiškėjas skundžia tik šį atsakovo priimtą sprendimą. Sprendime atsakovas nurodo, kad prašymą atsisakoma tenkinti tų pačių ir papildomai pateiktų dokumentų (vietovės planas „Padievyčio žuvininkystės ūkio patikslinti vandens ūkio skaičiavimai 1969-12 Nr. 15735 ir patikslintos kadastrinių matavimų bylos), kurie taip pat nepatvirtina UAB „Vėgėlė” nuosavybės teisių atsiradimo į nekilnojamuosius daiktus. Nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre reglamentuoja 1996 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas Nr.I-1539 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nuostatai, taip pat 2000 m. birželio 27 d. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas Nr.VIII-I 764. Atsižvelgiant į tai, kad prašomi įregistruoti statiniai ir daiktinės teisės į juos yra pastatyti iki 1991 metų liepos 25 d., tai jų registracijai taip pat taikomas 2003 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo”. Pareiškėja nesutinka su atsakovo Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjos pateikti dokumentai ir papildomi dokumentai nepatvirtina UAB „Vėgėlė” nuosavybės teisių atsiradimo į nekilnojamuosius daiktus. Nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus UAB „Vėgėlė” įgijo 1993 m. privatizavus Padievyčio valstybinį žuvų ūkį viešo akcijų pasirašymo būdu. Pagrindiniai nuosavybės įgijimo dokumentai yra: 1993 m. kovo 5 d. viešojo akcijų pasirašymo sutartis Nr. 21 ir 1993 m. balandžio 16 d. Padievyčio valstybinio žuvų ūkio tvenkinių ir sandėlio perdavimo-priėmimo aktas bei jo priedas „Padievyčio Žuvininkystės ūkio tvenkinių plotų paskirstymas pagal kategorijas” (2 lapas nuo 40 pozicijos iki 56 pozicijos), vietovės planas „Padievyčio žuvininkystės ūkio patikslinti vandens ūkio skaičiavimai 1969-12 Nr.15735. Taip pat UAB „Vėgėlė” parengė ir pateikė tvenkinių (inžinierinių statinių) inventorines bylas. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, kuri nustato kad, kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., nustato Vyriausybė. 2003 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo 5 dalies 5.6 punkte yra numatyta, kad įsigyti seni statiniai registre registruojami pateikus privatizavimo dokumentus, kas ir buvo padaryta. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų (kadastrinių matavimų bylos) taip pat matyti, kad prašomi įregistruoti inžinieriniai statiniai yra pastatyti 1965 m. t. y iki 1989 m. sausio l d. Papildomai teikia Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto Šilalės rajono Padievyčio žuvininkystės ūkio žemės naudmenų inventorizacijos 1987 m. fotoplanus, kurie koreguoti 1990 m. ir Padievyčio žuvininkystės ūkio schemą su eksplikacija, parengtą Respublikinio Vandens ūkio projektavimo instituto, iš kurių matyti, kad jie priklausė Padievyčio žuvininkystės ūkiui priskirtame žemės sklype, kas taip pat aktualu taikant minimą Vyriausybės nutarimą. Iš prie šio skundo pateikiamo 2018 m. gegužės 25 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo, kuriame matyti įregistruotų Rungio sistemos tvenkinių priklausomybė ir statybos metai, bei 1999 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos Respublikos Tauragės apskrities viršininko administracijos įsakymo, iš kurio matyti, kad Rungio sistemos tvenkiniai yra pastatyti 1965 m., o pareiškėjo prašomi įregistruoti tvenkiniai taip pat priklauso Rungio sistemos tvenkiniams. Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme ir Vyriausybės nutarime nurodomų dokumentų pateikimas registratoriui yra teisinis pagrindas nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą. Pareiškėjas registratoriui pateikė rašytinį sandorį (teisinį pagrindą) —viešo akcijų pasirašymo sutartį Nr. 21, Padievyčio valstybinio žuvų ūkio tvenkinių ir sandėlio perdavimo-priėmimo aktą ir jo priedą „Padievyčio Žuvininkystės ūkio tvenkinių plotų paskirstymas pagal kategorijas” bei kitus dokumentus (vietovės planą „Padievyčio žuvininkystės ūkio patikslinti vandens ūkio skaičiavimai 1969-12 Nr. 15735) apie tvenkinių priklausomybę nuosavybės teise pareiškėjui, kurią jis įsigijo privatizavus Padievyčio valstybinį žuvų ūkį. Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis ir pateiktų dokumentų pagrindu, Pareiškėjos prašymas turi būti patenkintas ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti inžinieriniai statiniai ir nuosavybės teisės į juos. Papildomai paaiškintina, kad pagal po privatizacijos pareiškėjo gautus iš „Padievyčio valstybinio žuvų ūkio” tvenkinių ir turto dokumentus, ūkio turtas nebuvo inventorizuotas, priklausantys pastatai ir tvenkiniai buvo teisiškai neįregistruoti, t. y. jie nebuvo tinkamai paruošti privatizacijai. Tai patvirtina prie šio skundo pateikiama Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės Klaipėdos kontrolės skyriaus 1999 m. lapkričio 22 d. Ataskaita Nr. 270-153, kurioje yra nurodyta, kad Padievyčio valstybinis ūkis, kuriam iki jo privatizavimo priklausė pareiškėjo prašomi įregistruoti tvenkiniai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos l p. (gyvenamieji namai, negyvenamieji namai, pastatai ir statiniai turi būti teisiškai registruoti) ir nesilaikant Centrinės privatizavimo komisijos protokolinio nutarimo Nr. 28 1.2 punkto, Padievyčio valstybinio ūkio administracija neatliko privatizuoto objekto inventorizacijos ir nepateikė Šilalės rajono privatizavimo komisijai privatizuojamo objekto užimamo žemės sklypo inventorizavimo bylos bei teisinės registracijos, Įmonė buvo paskelbta privatizavimui 1992 m. birželio 15 d. ir privatizuota. Kadangi privatizuojama įmonė nebuvo tinkamai parengta privatizacijai, jos turtas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, turto kadastrinių matavimų bylos jau po privatizacijos buvo rengiamos UAB „Vėgėlė” iniciatyva ir lėšomis. Kai kurio turto inventorizacija buvo atlikta UAB „Vėgėlė” užsakymu 1995 m., tačiau atsižvelgiant į tai, kad pastatų ir tvenkinių buvo daug ir tam reikėjo daug lėšų, todėl 1995 m. buvo padarytos ne visų UAB „Vėgėlė” priklausančių tvenkinių kadastrinių matavimų bylos, kas trukdė juos įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Šiuo metu UAB „Vėgėlė” užsakė ir sudarė kadastrinių matavimų bylas ir jokių kliūčių registruoti prašomus tvenkinius neliko, todėl jie privalo būti įregistruoti. Atsakovas atsisakymą tenkinti pareiškėjo prašymą bei registruoti daiktus ir daiktines teises grindžia ir tuo, kad prašomi įregistruoti statiniai yra žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Žydrutis” pagal 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės sklypo prikimo-pardavimo sutartį Nr.1-3142, o pagal civilinio kodekso 6.395 straipsnio 1 dalį parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Atsakovas taip pat nurodo, kad sutartyje buvo aptarti prašomi registruoti statiniai. Su tokias atsakovo argumentais visiškai nesutiktina. 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje Nr.1-3142 buvo aptarti tvenkiniai, tačiau tikrai visiškai ne tie, kuriuos prašo įregistruoti pareiškėjas UAB „Vėgėlė”. Nurodytoje sutartyje aptarti nekilnojamieji daiktai (Daiktasl sutarties 2.4 punktas) stovi žemės Pirkėjui UAB „Žydrutis”, o ne Pardavėjui (valstybei) nuosavybės teisėmis priklausantys statiniai. Reikia pažymėti, kad žemės sklypo pirkėjas UAB „Žydrutis” turi šiame žemės sklype nuosavybės teise tvenkinius Nr. 8 ir Nr. 9, nes juos jam pardavęs pats pareiškėjas UAB „Vėgėlė” pagal 2005 m. lapkričio 4 d. Sutartį (notarinio registro Nr. 2-8120, Šilalės rajono notarų biuro notarė Danutė Sandarienė), tačiau akivaizdu, kad tai nėra tie patys tvenkiniai, kuriuos prašo įregistruoti UAB „Vėgėlė”. Taigi 2013 m. rugsėjo 12 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje Nr. 1-3142 nebuvo nei nurodyti, nei parduoti UAB „Vėgėlė” priklausantys tvenkiniai ir jie nepriklauso UAB „Žydrutis”. Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi kaip žemės sklypo priklausiniai nebuvo ir negalėjo būti parduoti UAB „Vėgėlė” prašomi įregistruoti tvenkiniai, nes jie žemės savininkui (valstybei), kuri pardavė žemės sklypą UAB „Žydrutis” nepriklausė. Pardavėjas (NŽT Šilalės skyrius) šiuo atveju negalėjo perleisti jam nepriklausančių daiktų, nes tai prieštarautų CK 4.48 straipsniui, kuris numato kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Prie atsakovo nurodytos 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr. 1-3142 esančiame 2010 m. kovo 7 d. matininko R. K. parengtame žemės sklypo plane, kurį patvirtino 2012 m. rugpjūčio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės skyrius akivaizdžiai matyti pažymėti tvenkiniai, kurie nepriklauso nei UAB „Žydrutis”, nei valstybei. Šis planas prie pirkimo pardavimo sutarties tik patvirtina, kad abi žemės pirkimo-pardavimo sutarties šalys žinojo apie kitam asmeniui priklausančius tvenkinius, parduodamame žemės sklype, tačiau, be UAB „Vėgėlė” žinios šį sandorį sudarė. Tačiau registratoriui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo, o CK 6.394 straipsnio 3 dalies nedraudžia asmenims nuosavybės teisė turėti statinius ne jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl registratoriaus atsisakymas registruoti pareiškėjo tvenkinius remiantis aplinkybe, kad tvenkiniai (inžinieriniai statiniai) yra UAB „Žydrutis” priklausančiame žemės sklype ir tai, kad jie jam priklauso yra neteisėtas ir prieštaraujantis pateikiamiems dokumentams bei įstatymams. Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje taip pat papildomai nurodė, kad skundžiamo akto motyvai skyrėsi nuo pirmojo atsakovo 2018 m. vasario 13 d. spendimo motyvų. Taip pat pažymėjo, kad valstybė neturėjo statinių, įrenginių, jų negalėjo perleisti UAB „Žydrutis”.

        Atsakovo valstybės įmonės Registrų centras atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja UAB „Vėgėlė“ teritoriniam registratoriui pateikė 2018 m. vasario 2 d. prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje įregistruotas Nr. 16786872) (toliau – 2018-02-02 prašymas) Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – Kadastras) įregistruoti hidrotechninius statinius (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini) ir vandentiekio tinklus (duomenys neskelbtini), esančius Bilionių k., Bilionių sen., Šilalės r. sav., (toliau – Nekilnojamieji daiktai) bei Nekilnojamojo turto registre (toliau – Registras) įregistruoti pareiškėjos UAB „Vėgėlė“ nuosavybės teises į juos. Kartu su prašymu pateikė 2018 m. sausio 31 d. prašymą, 1993 m. balandžio 16 d. Padievyčio valstybinio žuvų ūkio tvenkinių ir sandėlio perdavimo–priėmimo aktą (toliau – 1993-04-16 perdavimo–priėmimo aktas), 1993 m. kovo 5 d. Viešo akcijų pasirašymo sutartį Nr. 21, Tauragės apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 6 d. įsakymą Nr. 1087, 2010 n. gruodžio 7 d. parengtą žemės sklypo (kadastrinis Nr. 8757/0003:345, unikalus Nr. 4400-2436-3486), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas) planą, 2018 m. sausio 25 d. parengtą Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų, nustatytų 2018 m. sausio 5 d., bylą. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir dokumentus, 2018 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą Nr. (9.7.19) NTRS-154 (sprendime padaryta techninė klaida nurodant prašymo datą – 2017 m. vasario 2 d., turi būti – 2018 m. vasario 2 d.) prašymą įregistruoti Nekilnojamuosius daiktus ir pareiškėjos nuosavybės teises į juos atmesti, kadangi kartu su prašymu turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą, o pagal pateiktus dokumentus negalima identifikuoti Nekilnojamųjų daiktų, todėl šie dokumentai nepatvirtina UAB „Vėgėlė“ nuosavybės teisių atsiradimo į prašomus registruoti Nekilnojamuosius daiktus. Teritorinis registratorius taip pat pažymėjo, kad Registre daiktinės teisės į Nekilnojamuosius daiktus registruojamos tik pagal dokumentą, kuris vienareikšmiškai patvirtina daiktinės teisės atsiradimą į tam tikrą daiktą. Atkreipė dėmesį į tai, kad Nekilnojamieji daiktai yra Žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso uždarajai akcinei bendrovei „Žydrutis“ (toliau – UAB „Žydrutis“) pagal 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-3142, (toliau – 2013-09-12 pirkimo-pardavimo sutartis) ir kad 2010 m. gruodžio 7 d. parengtoje Žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje (kuri 2012 m. rugpjūčio 23 d. buvo patvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 33SK-(14.33.110.)-283) duomenų apie kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ir inžinerinius įrenginius nėra, o 2013 m. rugsėjo 12 d. pirkimo-pardavimo sutartyje neaptartas Žemės sklype esančių Nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisės perėjimo klausimas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 2 p., 3 p., 6-7 p., 23 str., 22 str. 26 str. 3 d. 2 p., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 ir 4 d.). Šio sprendimo pareiškėja neskundė, o pakartotinai 2018 m. kovo 8 d. kreipėsi į teritorinį registratorių su 2018 m. kovo 8 d. prašymu (Paslaugų apskaitos sistemoje įregistruotas Nr. 17084752) (toliau – 2018-03-08 prašymas) Registre įregistruoti Nekilnojamuosius daiktus ir pareiškėjos UAB „Vėgėlė“ nuosavybės teises į juos bei, be anksčiau teiktų dokumentų, pateikė 2018 m. kovo 7 d. prašymą, Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų, nustatytų 2018 m. sausio 5 d., bylas (žr. formas 1C, kuriose 2018 m. kovo 5 d. buvo patikslinti tvenkinių pavadinimai, nurodant jų numerius; šių formų parengimo data – 2018 m. kovo 5 d.), Respublikinio Vandens ūkio projektavimo instituto 1969 m. gruodžio mėn. parengtus Padievyčio žuvininkystės ūkio patikslintus vandens ūkio skaičiavimus Šilalės rajone Nr. 15735 (toliau – 1969-12 statinių išdėstymo schema), 2010 m. gruodžio 7 d. parengtus Žemės sklypo kadastro duomenis. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir dokumentus, 2018 m. kovo 12 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (9.7.19) NTRS-232 (sprendime padaryta techninė klaida, nurodant prašymo datą – 2017-03-08, turi būti – 2018-03-08) prašymo netenkinti, nes jau 2018 m. vasario 13 d. buvo priimtas teritorinio registratoriaus sprendimas Nr. (9.7.19) NTRS-154 atsisakyti įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą tų pačių dokumentų pagrindu (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktas). Teritorinis registratorius taip pat nurodė, kad pareiškėjos pateiktos patikslintos kadastrinių matavimų bylos bei papildomai pateikta 1969-12 statinių išdėstymo schema nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisių atsiradimo į nekilnojamuosius daiktus. Teritorinis registratorius pažymėjo, kad Nekilnojamieji daiktai yra Žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso UAB ,,Žydrutis“ pagal 2013 m. rugsėjo 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Minėtos sutarties 2.4 papunktyje, yra nustatyta, kad statiniai, esantys Žemės sklype, nuosavybės teise priklauso pirkėjui, t. y. UAB „Žydrutis“, todėl Registro tvarkytojas negali tenkinti pareiškėjos prašymo, kadangi pateikti dokumentai vienareikšmiškai nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 2 p., 6 p., 7 p., 9 p., 23 str., 22 str., 26 str. 3 d. 2 p., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 ir 4 d.). Teritorinio registratoriaus 2018 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (9.7.19) NTRS-232 pareiškėja skundė Centriniam registratoriui. Pareiškėja 2018 m. balandžio 9 d. skundu Centrinio registratoriaus prašė panaikinti šį teritorinio registratoriaus sprendimą ir įrašyti Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Kadastrą bei Registre įregistruoti pareiškėjos daiktines teises į juos. Centrinis registratorius 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. cspr1-108 paliko galioti teritorinio registratoriaus 2018 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (9.7.19) NTRS-232. Centrinis registratorius, įvertinęs skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo pagrįstumą, nustatė, kad pareiškėja, teikdama 2018 m. kovo 8 d. prašymą Nr. 17084752, nepateikė naujų dokumentų, kurių pagrindu galima būtų įrašyti Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Kadastrą ir įregistruoti pareiškėjos daiktines teises į juos, todėl padarė išvadą, kad teritorinis registratorius pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos 2018 m. kovo 8 d. prašymą vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktu. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, nustato, kad Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta teritorinių registratorių priimtų sprendimų skundimo tvarka mutatis mutandis taikoma ir skundžiant Kadastro tvarkytojo sprendimus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, jog teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Pažymėtina, jog UAB „Vėgėlė“ galėjo pasinaudoti įstatymų jai suteikta ir teritorinio registratoriaus 2018 m. vasario 13 d. sprendime Nr. (9.7.19) NTRS-154 jai išaiškinta teise apskųsti šį sprendimą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Pareiškėja taip pat nesikreipė į Centrinį registratorių su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą, tačiau, kaip minėta, 2018 m. kovo 8 d. pateikė naują prašymą įregistruoti tuos pačius Nekilnojamuosius daiktus ir pareiškėjos nuosavybės teises į juos tų pačių dokumentų pagrindu. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punkte. Negali būti toleruojama situacija, kai formaliai teismui skundžiami viešojo administravimo subjekto priimti sprendimai (šiuo atveju teritorinio registratoriaus 2018 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. (9.7.19) NTRS-232 ir Centrinio registratoriaus 2018 m. balandžio 17 d. sprendimas cspr1-108) būtų panaudojami tik kaip priedanga sugrįžti prie anksčiau priimtų administracinių sprendimų peržiūrėjimo, nepaisant jų (anksčiau priimtų sprendimų) apskundimui įstatymuose nustatytos tvarkos. Priešingu atveju būtų iškreipta pati Administracinių bylų teisenos įstatymo esmė ir administracinių bylų nagrinėjimo teisme instituto paskirtis. Skunde pareiškėja teigia, kad teritorinis registratorius negalėjo pareiškėjos 2018 m. kovo 7 d. prašymą (kuris buvo pateiktas kartu su 2018 m. kovo 8 d. prašymu) atmesti vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktu, nes naujas prašymas buvo papildytas naujais dokumentais (2018 m. kovo 5 d. patikslinta kadastro duomenų, nustatytų 2018 m. sausio 5 d., byla ir 1969-12 statinių išdėstymo schema) bei papildomais paaiškinimais. Su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka, nes kartu su 2018 m. kovo 8 d. prašymu pateikta kadastro duomenų, nustatytų 2018 m. sausio 5 d., byla ir 1969-12 statinių išdėstymo schema nėra dokumentai, kurių pagrindu galima būtų įrašyti Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Kadastrą ir įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į juos, todėl teritorinis registratorius pagrįstai 2018 m. kovo 12 d. sprendimu atsisakė tenkinti šį pareiškėjos prašymą vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktu, o Centrinis registratorius pagrįstai 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu šį teritorinio registratoriaus sprendimą paliko nepakeistu. Pažymėtina, kad teritorinis registratorius 2018 m. vasario 13 d. sprendimu atsisakė įregistruoti Nekilnojamuosius daiktus ir pareiškėjos nuosavybės teises į juos motyvuodamas tuo, kad nepateikti dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių į Nekilnojamuosius daiktus atsiradimą. LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad tik Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nurodyti dokumentai, o ne kadastriniai duomenys, yra pagrindas registruoti daiktines teises Registre (LVAT 2019 n. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-355-442/2019, 2020 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-28-602/2020). Pažymėtina, kad kadastro duomenų, nustatytų 2018 m. sausio 5 d., byla, 1969-12 statinių išdėstymo schema ir 2018 m. kovo 7 d. prašyme papildomai išdėstyta pareiškėjos pozicija, kodėl pateiktų dokumentų pagrindu teritorinis registratorius turėtų tenkinti prašymą, neatitinka nei vienos iš Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje išvardintų dokumentų kategorijų, kurių pagrindu gali būti registruojamos asmenų nuosavybės teisės į Nekilnojamuosius daiktus. Pareiškėja nesutinka su teritorinio registratoriaus išvada, jog jos pateikti dokumentai nepatvirtina UAB „Vėgėlė“ nuosavybės teisių į ginčo Tvenkinius atsiradimo. Pareiškėja nurodo, kad Nekilnojamuosius daiktus UAB „Vėgėlė“ įsigijo 1993 metais privatizavusi Padievyčio valstybinį žuvų ūkį viešo akcijų pasirašymo būdu ir kad pateikti privatizavimo dokumentai, iš kurių pagrindiniai yra: 1993-04-16 perdavimo–priėmimo aktas, 1993-03-05 Viešo akcijų pasirašymo sutartis ir 1969-12 statinių išdėstymo schema, yra pakankamas pagrindas daiktinėms teisėms į ginčo Tvenkinius įregistruoti. Prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui Registre būtini duomenys (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 3 dalis). Dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, turi būti surašyti įskaitomai, juose turi būti pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 4 dalis). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Teritorinis registratorius pagrįstai laikosi pozicijos, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina UAB „Vėgėlė“ nuosavybės teisių atsiradimo į Nekilnojamuosius daiktus, nes teritoriniam registratoriui pateiktuose privatizacijos dokumentuose (1993 m. balandžio 16 d. perdavimo–priėmimo akte, 1993 m. kovo 5 d. Viešo akcijų pasirašymo sutartyje) nėra duomenų, leidžiančių identifikuoti nekilnojamuosius daiktus, ir negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad buvo privatizuoti būtent prašomi registruoti Nekilnojamieji daiktai. 1993 m. kovo 5 d. Viešo akcijų pasirašymo sutarties 1 p. nurodyta, kad privatizuojamos įmonės (objekto) pavadinimas ir adresas yra Padievyčio valstybinio ūkio žuvų tvenkiniai ir sandėliai, esantys (duomenys neskelbtini). 1993 m. balandžio 16 d. perdavimo–priėmimo akto priede nurodyta, kad perduodami Rungio sistemos tvenkiniai, nenurodant nei jų adreso, nei statybos metų. O pareiškėjos teritoriniam registratoriui pateiktose kadastro duomenų bylose nurodyta, kad Nekilnojamieji daiktai yra adresu (duomenys neskelbtini), ir pareiškėja prašo Registre įregistruoti Nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėtina, kad be tvenkinių, pareiškėja prašo Registre įregistruoti ir 2018 m. kovo 7 d. prašyme nurodytus inžinerinius statinius ir tinklus: vandens perdavimo kanalą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), griovį, unikalus (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nors privatizacijos dokumentuose jokių duomenų apie šiuos daiktus nėra. Dėl šių priežasčių minėti privatizacijos dokumentai neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2, 3 ir 4 punktų nustatytų reikalavimų – jie nepatvirtina prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą, juose nėra įregistravimui Registre būtinų duomenų, adreso. Kadangi šiuose pateiktuose privatizacijos dokumentuose nėra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintuose Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui identifikuoti, o tokiu atveju įstatymai nenumato galimybės prašomas registruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą registruoti Registre, pareiškėjos teiginiai, kad pateikti privatizavimo dokumentai yra pakankamas pagrindas UAB „Vėgėlė“ nuosavybės teisėms į Nekilnojamuosius daiktus įregistruoti, yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja nepagrįstai prie pagrindinių nuosavybės įgijimo dokumentų nurodo ir 1969-12 statinių išdėstymo schemą, nes šis dokumentas nėra privatizacijos, vykusios 1993 metais, dokumentas ir nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisių atsiradimo į Nekilnojamuosius daiktus. Taip pat pažymėtina, kad žemės sklypo (kurio registre įraše pareiškėja prašo registruoti Nekilnojamuosius daiktus) 2013 m. rugsėjo 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties 2.4 punkte yra nurodyta, kad Žemės sklype stovi pirkėjui UAB „Žydrutis“ nuosavybės teisėmis priklausantys statiniai (inžineriniai įrenginiai). Iš 2010 m. gruodžio 7 d. parengto Žemės sklypo plano, matyti, kad prašomi registruoti tvenkiniai yra pažymėti šiame plane. Šie tvenkiniai taip pat yra įrašyti 2010 m. gruodžio 7 d. parengtuose žemės sklypo kadastro duomenyse (grafoje „Duomenys apie statinius“), nurodant „Hidrotechniniai statiniai (tvenkiniai)“ ir 2010 m. spalio 2 d. surašytame Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 805 8 punkte, kuriame nurodomi žemės sklypo savininkui (naudotojui) priklausantys statiniai. Nei minėtuose kadastro duomenyse, nei minėto akto 9 punkte, kuriame nurodomi Žemės sklype esantys statiniai, priklausantys kitiems savininkams, duomenų apie tai, kad minėti statiniai (tvenkiniai) priklausytų kitiems asmenims nėra. Taigi, akivaizdu, kad 2013 m. rugsėjo 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties 2.4 punkte nurodyti statiniai (inžineriniai įrenginiai) apima ir Žemės sklypo kadastro duomenų byloje (minėtame plane, kadastro duomenyse, ribų paženklinimo-parodymo akte) pažymėtus ginčo tvenkinius, todėl pareiškėjos argumentai, kad minėtoje sutartyje buvo aptarti tvenkiniai, tačiau ne tie, kuriuos prašo įregistruoti pareiškėja, yra nepagrįsti. LVAT yra nurodęs, kad Registro tvarkytojas nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Registrą, Registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.). LVAT ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, LVAT 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1910-520/2018 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Registro tvarkytojui Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti į Registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (LVAT 2015 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015). Aptartos įstatymų nuostatos bei teismų praktika suponuoja išvadą, kad Kadastro ir Registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ir įregistruoti daiktines teises į jį Registre, ir įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą. Esant minėtoms, teritorinio registratoriaus nustatytoms, aplinkybėms (kad dokumentuose, kurie pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnį yra pagrindas registruoti nuosavybės teises į statinius, duomenų apie statinius nėra arba jų nepakanka statiniam identifikuoti ir Žemės sklypo savininkas yra pareiškęs, jog statiniai, esantys Žemės sklype, priklauso jam nuosavybės teise), kilus pagrįstoms abejonėms dėl Nekilnojamųjų daiktų priklausomybės, teritorinis registratorius pagrįstai laikė, kad pateikti dokumentai vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisių atsiradimo į Nekilnojamuosius daiktus. Nesutinka su pareiškėjos argumentu, jog atsižvelgiant į tai, kad prašomi registruoti Nekilnojamieji daiktai yra pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., tai jų registracijai taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo 5 d. 5.6 p., kuriame nurodyta, kad šio sąrašo 3 p. nustatyta tvarka Registre registruojant įsigytus senus statinius, vietoje 3.1 ir 3.2 punktuose nurodytų dokumentų gali būti pateikiami privatizavimo dokumentai, iš kurių turinio galima identifikuoti statinius ir nustatyti, kad šie statiniai buvo įsigyti iki 1991 m. liepos 25 dienos. Nagrinėjamu atveju UAB „Vėgėlė“ nurodytos teisės normos negali būti taikomos, nes iš pateiktų privatizacijos dokumentų (1993-04-16 perdavimo–priėmimo akto, 1993-03-05 Viešo akcijų pasirašymo sutarties) akivaizdu, kad privatizacija vyko ir turtas buvo perduotas po 1991 m. liepos 25 d. Be to, kaip jau minėta, iš privatizacijos dokumentų turinio Nekilnojamųjų daiktų negalima identifikuoti, nes duomenų apie juos arba išvis nėra, arba statiniai neidentifikuoti. Pareiškėjos pateiktame Tauragės apskrities viršininko administracijos 1999-08-06 įsakyme Nr. 1087 nėra jokių duomenų apie Nekilnojamuosius daiktus, todėl teritorinis registratorius pagrįstai minėto įsakymo nelaikė dokumentu, kurio pagrindu gali būti Registre įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės į Nekilnojamuosius daiktus. Dėl pareiškėjos papildomai tik Centriniam registratoriui ir teismui pateiktų dokumentų – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Klaipėdos kontrolės skyriaus 1999 m. lapkričio 22 d. ataskaitos Nr. 270-153, 2005-11-04 sutarties, reg. Nr. 2-8120, Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto (duomenys neskelbtini) Padievyčio žuvininkystės ūkio žemės įmonės 1987 m. rengtų ir 1990 m. koreguotų žemės naudmenų inventorizacijos fotoplanų, Padievyčio žuvininkystės ūkio schemos (su eksplikacija), rengtos Respublikinio Vandens ūkio projektavimo instituto, – kurie nebuvo pateikti teritoriniam registratoriui, todėl jis priimdamas skundžiamą sprendimą jų nevertino, dėl šios priežasties jų nevertino ir Centrinis registratorius priimdamas skundžiamą sprendimą, nepasisako. Prašo pareiškėjos UAB „Vėgėlė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prašoma priteisti iš pareiškėjos kelionės išlaidas.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Žydrutis“ atsiliepime nurodoma, kad UAB „Žydrutis“ su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), UAB „Žydrutis“ įsigijo 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. P. K. individualios įmonės darytuose kadastro duomenyse 2010 m. gruodžio 7 d. nėra duomenų apie kitiems asmenims priklausančius statinius ir inžinerinius įrenginius. Be kita ko pažymi, kad šitame žemės sklype veikiančių tvenkinių, dėl kurių UAB ‚Vėgėlė“ kreipėsi su skundu į teismą, nebuvo, kitaip UAB „Žydrutis“ šio žemės sklypo būtų nepirkęs. Po pirkimo sandorio UAB „Žydrutis“ iškirto priaugusius medžius, išbetonavo tvenkiniams reikalingus vandens lygio reguliavimo ir išleidimo vienuolius, išvalė kanalus. Šiuo metu yra veikiantys nedideli tvenkinukai. Tauragės apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 6 d. įsakyme Nr. 1087, pagal kurį vyko teisinė įsigyto turto registracija, taip pat duomenų, kad UAB „Vėgėlė“ yra tvenkinių, dėl kurių kreipėsi į teismą, savininkė – nėra. Teismo posėdyje papildomai trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad tvenkiniai nebuvo naudojami tarybinais laikais, buvo apleisti. Sutvarkė prieš 3-4 metus, nepagalvojo, kad reikia įregistruoti

        Pareiškėjos UAB „Vėgėlė“ skundas tenkintinas iš dalies.

        Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl valstybės įmonės Registrų centras Tauragės filialo 2018 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. (9.7.19) NTRS-232 ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo Nr. cspr1-108 teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą įregistruoti UAB „Vėgėlė”, įmonės kodas 176557526, priklausančius nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos, kurių unikalūs (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

        Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. sausio 31 d. kreipėsi į atsakovą prašydama išdėstytų motyvų bei papildomai pridedamų dokumentų pagrindu įregistruoti hidrotechninius įrenginius – tvenkinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir daiktines teises į juos pagal 2018 m. sausio 5 d. kadastrinių matavimų bylos Nr. 87/8510 pirmame ir antrame tomuose pateiktus dokumentus. Prašyme nurodoma, kad viešojo akcijų pasirašymo būdu fiziniai asmenys privatizavo Padievyčio valstybinio ūkio žuvų tvenkinius ir saugyklas ir tuo pagrindu įsteigė UAB „Vėgėlė“. Padievyčio valstybinis žuvų ūkis 1993 m. balandžio 16 d. priėmimo perdavimo aktu UAB „Vėgėlė“ steigėjams perdavė ūkiui priklausiusius tvenkinių plotus pagal pagrindinių fondų iššifravimo fondo iššifravimo lentelę. Daliai tvenkinių buvo paruoštos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos ir buvo įregistruotos UAB „Vėgėlė“ nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus. Iki šios dienos 20-čiai tvenkinių (Rungio sistema) nebuvo paruoštos nekilnojamojo daikto kadastrinių atavimų bylos, dėl ko UAB „Vėgėlė“ nuosavybės teisės į šiuos tvenkinius nebuvo įregistruotos. Paruošus likusių 20 tvenkinių nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas, atliktina ir nuosavybės teisių registracija į kadastrinių matavimų byloje nurodytus hidrotechninius statinius. Prašyme nurodomas statinių sąrašas.

        Atsakovas, išnagrinėjęs šį prašymą, 2018 m. vasario 13 d. sprendime nurodė, kad „kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Pagal pateiktus dokumentus negalime identifikuoti nekilnojamųjų daiktų, pateiktų įregistravimui, dokumentai nepatvirtina UAB „Vėgėlė” nuosavybės teisių atsiradimo į nekilnojamuosius daiktus. Nekilnojamojo turto kadastro duomenys į nekilnojamojo turto registrą įrašomi dokumentų, numatytų Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 d. ir 4 d. pagrindu. Statiniai suformuoti žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Žydrutis” pagal 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.1-3142. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą galima tik pagal pateiktą dokumentą, kuris vienareikšmiškai patvirtintų atitinkamos daiktinės teisės (šiuo atveju nuosavybės teisės) atsiradimą tam tikram asmeniui į tam tikrą nekilnojamąjį daiktą. 2010 m. gruodžio 7 d. matininko R. K. parengtoje žernės sklypo kadastrinių matavimų byloje, tvirtintoje 2012 m. rugpjūčio 23 d. NŽT Šilalės skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 33SK - (14.33.110.)-283, duomenų apie kitiems asmenims priklausančius statinius ir inžinerinius įrenginius nėra. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje neaptartas žemės sklype esančių statinių ir įrenginių klausimas (LR civilinio kodekso VI kn. IV dalies 8 sk. 6.395 straipsnio l p.).”

        Pareiškėja, atsižvelgusi į šiame sprendime nurodytas pastabas, atsisakymo tenkinti priežastis, pakartotinai kreipėsi į atsakovą su 2018 m. kovo 7 d. prašymu, kuriuo pateikė patikslintas kadastrinių matavimų bylas, kuriose inžinerinių statinių pavadinimai atitinka 1993 m. balandžio 16 d. Padievyčio valstybinio žuvų ūkio tvenkinių ir sandėlio perdavimo akte ir jo priede „Padievyčio Žuvininkystės ūkio tvenkinių plotų paskirstymas pagal kategorijas“ nurodytus duomenis, kas leidžia identifikuoti nekilnojamuosius daiktus (nurodomas papildytas sąrašas – lyginant su pradiniu 2018 m. sausio 31 d. sąrašu). Taip pat prašyme nurodoma, kad papildomai pateikiamas vietovės planas „Padievyčio Žuvininkystės ūkio patikslintus vandens ūkio skaičiavimus 1969-12 Nr. 1575“, kuriame matyti tvenkinių išdėstymo schema žemės sklype su tvenkinių numeriais. Taip pat dėl žemės sklypo pareiškėja paaiškino, kad ir UAB „Žydrutis“, įsigijęs žemę pagal 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-3142, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius žinojo, kad žemės sklype yra UAB „Vėgėlė“ priklausantys tvenkiniai. Tai patvirtina žemės sklypo planas, parengtas 2010 m. gruodžio 7 d. matininko R. K., patvirtintas 2012 m. rugpjūčio 23 d. Šilalės skyriaus vedėjo įsakymu, kuriuo žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2012 m. rugsėjo 11 d. su ant žemės sklypo pažymėtais tvenkiniais.

        Skundžiamu 2018 m. kovo 12 d. sprendimu VĮ Registrų centro Tauragės filialas nusprendė pareiškėjos UAB „Vėgėlė” 2018 m. kovo 7 d. prašymą dėl nekilnojamųjų daiktų - tvenkinių ir daiktinių teisių į juos įregistravimo pagal pridėtus dokumentus (kadastrinių matavimų byla inv. Nr. 87/8510 2018 m. sausio 5 d. registro Nr.44/1543093, parengta matininkės S. P., 1993 m. kovo 5 d. viešo akcijų pasirašymo sutartis Nr. 21, 1999 m. rugpjūčio 6 d. Tauragės apskrities viršininko administracijos įsakymas Nr.1087, Padievyčio valstybinio žuvų ūkio tvenkinių ir sandėlio perdavimo-priėmimo aktas) atmesti. Sprendime nurodyta, kad prašymas atmetamas, kadangi „vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktu jau yra priimtas nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti registruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą tų pačių dokumentų pagrindu, jūsų pateiktos patikslintos kadastrinių matavimų bylos bei papildomai pateiktas vietovės planas taip pat nepatvirtina UAB „Vėgėlė” nuosavybės teisių atsiradimo į nekilnojamuosius daiktus. Atsižvelgiant į tai, teritorinio registratoriaus 2018 m. vasario 13 d. priimtas sprendimas yra pagrįstas ir galiojantis. Šiame Sprendime VĮ Registrų centras Tauragės filialas taip pat pažymėjo, kad hidrotechniniai statiniai yra Žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Žydrutis” pagal 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.1-3142. Civilinio kodekso 6.395 straipsnio 1 dalis numato, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žymės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žymės sklypo pirkėjui. 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-paradavimo sutarties Nr.1-3142 2.4 punkte yra nurodyta, kad šalių pareiškimu žemės sklype, kuris šioje sutartyje aprašytas kaip Daiktas 1, stovi Pirkėjui nuosavybės teisėmis priklausantys statiniai (inžinieriniai įrenginiai). Taigi šiuo atveju, kaip numato Civilinio kodekso nuostatos, parduodant žymės sklypą sutartyje buvo aptartas nuosavybės teisės į statinius klausimas. Kadangi žymės sklypo pardavimo sutartyje, patvirtintoje notaro, yra nustatyta, kad statiniai, esantys žymės sklype, nuosavybės teise priklauso Pirkėjui t. y., UAB „Žydrutis”, todėl registro tvarkytojas negali tenkinti UAB „Vėgėlė” prašymo, kadangi Jūsų pateikti dokumentai vienareikšmiškai nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimą.“

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punkte yra numatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu. Taigi įstatymo leidėjas numatė, kad turi būti priimtas sprendimas atsisakyti įregistruoti ne tas pačias daiktines teises apskritai, bet sprendimas turi būti priimtas ir tų pačių dokumentų pagrindu (pvz. žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1161/2014, 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3439-520/2016, 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2364-520/20172017).

        Išvadą, kad jau yra priimtas nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą tų pačių dokumentų pagrindu, atsakovas grindė aplinkybe, jog pareiškėjos pateiktos patikslintos kadastrinių matavimų bylos bei papildomai pateiktas vietovės planas „Padievyčio žuvininkystės ūkio patikslinti vandens ūkio skaičiavimai 1969-12 Nr. 15735” taip pat nepatvirtina UAB „Vėgėlė” nuosavybės teisių atsiradimo į nekilnojamuosius daiktus. Nesutiktina su šia išvada, nes, kaip matyti iš paties atsakovo pateiktos formuluotės, nauji dokumentai buvo pateikti, 2018 m. vasario 13 d. sprendimas nebuvo priimtas iš esmės tų pačių pareiškėjo atsakovui su 2018 m. kovo 7 d. prašymu pateiktų dokumentų pagrindu. Taigi VĮ Registrų centro Tauragės filialas nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą kaip pakartotinį Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punkto pagrindu. 

        Sutiktina su pareiškėjos atstovės pozicija, kad atsakovas Nekilnojamojo turto įstatymo 26 straipsnio pagrindu turėjo vertinti pareiškėjos su 2018 m. kovo 7 d. prašymu pateiktus dokumentus, o ne atmesti prašymą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punkto pagrindu.

        Kartu atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo 2018 m. vasario 13 d. sprendime nurodoma, kad statiniai suformuoti žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Žydrutis“ pagal 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-3142; valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje neaptartas žemės sklype esančių statinių ir įrenginių klausimas (LR civilinio kodekso 6.395 straipsnio 1 punktas).

        Skundžiamame atsakovo 2018 m. kovo 12 d. sprendime taip pat pateikiama nuoroda į LR civilinio kodekso 6.395 straipsnio 1 punktą, dar kartą pažymima, kad hidrotechniniai statiniai yra žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Žydrutis” pagal 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-3142. Skundžiamame akte padaroma išvada, kad „kaip numato LR civilinio kodekso nuostatos, parduodant žemės sklypą, sutartyje buvo aptartas nuosavybės teisės į statinius klausimas; kadangi žemės sklypo pardavimo sutartyje, patvirtintoje notaro, yra nustatyta, kad statiniai, esantys žemės sklype, nuosavybės teise priklauso pirkėjui, t. y. UAB „Žydrutis“, todėl registro tvarkytojas negali tenkinti UAB „Vėgėlė“ prašymo.“

         Pažymėtina, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009).

Toks dviprasmiškas ir neaiškus skundžiamas 2018 m. kovo 12 d. atsakovo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo paminėtų nuostatų, todėl kaip neteisėtas ir nepagrįstas, naikintinas.

        Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. birželio 17 d. sprendime Nr. espr1-108 aptariamas pareiškėjos pateiktų prašymų ir valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialo 2018 m. vasario 13 d. bei 2018 m. kovo 12 d. sprendimų turinys ir nurodoma, kad „Komisija, įvertinusi šio sprendimo pagrįstumą, nustatė, kad pareiškėja, teikdama 2018 m. kovo 8 d. prašymą Nr. 17084752, nepateikė naujų dokumentų, kurių pagrindu galima būtų įrašyti nekilnojamųjų statinių (unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti pareiškėjos daiktines teises į juos, todėl Tauragės filialas pagrįstai šį pareiškėjos prašymą vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktu.“

        Pažymėtina, kad pareiškėjos 2018 m. balandžio 9 d. skundo valstybės įmonei Registrų centras 12 punkte išdėstoma pareiškėjos pozicija dėl 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr. 1-3142 2.4 punkto aiškinimo, interpretavimo. Dėl šių argumentų valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. birželio 17 d. sprendime Nr. espr1-108 nepasisakoma.

        Taip pat valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija savo sprendime konstatuodama, kad 2018 m. kovo 12 d. sprendimas yra pagrįstas, akcentuoja, kad pareiškėja nepateikė naujų dokumentų, kurių pagrindu galima būtų įrašyti nekilnojamųjų statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti pareiškėjos daiktines teises, tačiau nepagrindė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punkto nuostatoje numatytos sąlygų viseto buvimo, leidžiančio Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad 1. jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą 2. tų pačių dokumentų pagrindu, t. y. per se (lot. pats savaime) tų pačių dokumentų pagrindu, o ne apskritai, dokumentų, kurių pagrindu galima būtų įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis ir įregistruoti pareiškėjos teisines daiktines teises į juos. Šiuo atveju darytina išvada, kad 2018 m. balandžio 17 d. sprendime nepagrįstai nurodoma, kad turėjo būti taikomas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktas, nebuvo atsakyta į pareiškėjos 2018 m. balandžio 9 d. skundo argumentus, todėl darytina išvada, kad šis skundžiamas aktas taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

        Pareiškėjos trečiuoju skundo reikalavimu prašoma įpareigoti atsakovą įregistruoti UAB „Vėgėlė”, įmonės kodas 176557526, priklausančius nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)

        Pažymėtina, jog individualaus akto panaikinimas savaime suponuoja atsakovui pareigą teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują administracinės procedūros sprendimą, kuriuo, atsižvelgiant į šioje byloje pateiktus išaiškinimus, būtų pakartotinai išnagrinėtas pareiškėjos 2018 m. kovo 7 d. prašymas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad papildomų teismo patvarkymų atsakovui davimas yra nepagrįstas ir neleistinai peržengiantis pareiškėjo iškeltos bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje A-1196-502/2015). Atsižvelgiant į šiuos motyvus pareiškėjos skundo trečiasis reikalavimas tenkintas iš dalies ir atsakovas įpareigotinas išnagrinėti iš naujo pareiškėjos 2018 m. kovo 7 d. prašymą.

        Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

        Atsakovas prašo priteisti iš pareiškėjos patirtas kelionės išlaidas. Teismui pateikta tarnybinio automobilio Ford Mondeo, valstybinis Nr. JGG 485, transporto priemonės registracijos liudijimo kopija (II t., b. l. 58), kuro įsigijimo dokumento kopija (II t., b. l. 60).

Prašyme nurodoma, kad automobilio FORD MONDEO, valstyb. Nr. JGG 485, kuro tipas -dyzelinas, remiantis sistemos įdiegtos programos duomenimis, vidutinė sunaudojamų degalų norma 100 km yra 5,5 litrai. Vadovaujantis visiems prieinamos GOOGLE MAPS internetinės svetainės duomenimis, atstumas nuo Baltijos per. 123, Klaipėda, iki teismo, Dvaro g. 80, Šiauliai, yra 172 km. Registrų centras kurą tarnybiniams automobiliams įsigyja su UAB „Circle K Lietuva“ viešųjų pirkimų būdu sudarytoje 2019 m. rugsėjo 16 d. sutartyje Nr. ST-150 (5.2 E) nustatytomis sąlygomis. Atsakovas kelionės išlaidas apskaičiavo taip: (344 km x 5,5/100 km) x 1,016 = 19,22 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad tenkintinas pirmasis, antrasis reikalavimai ir trečiasis pareiškėjos skundo reikalavimas tenkintinas iš dalies priteistina atsakovo patirta kelionės išlaidų suma mažintina iki 16,66 proc. ir atsakovui iš pareiškėjos priteistina 3,20 Eur, t. y. 16,66 proc. 19,22 Eur sumos.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a :

        

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vėgėlė“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti valstybės įmonės Registrų centras Tauragės filialo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (9.7.19) NTRS-232.

Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. cspr1-108.

Įpareigoti atsakovą valstybės įmonę Registrų centras nagrinėti iš naujo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vėgėlė“ 2018 m. kovo 7 d. prašymą.

Atsakovo valstybės įmonės Registrų centras prašymą dėl kelionės išlaidų priteisimo iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vėgėlė“ tenkini iš dalies.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vėgėlė“ 3,20 Eur (trys eurai 20 ct) kelionės išlaidų atsakovui valstybės įmonei Registrų centras.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

 

Teisėjai                                Arvydas Martinavičius                                        

          Jarūnė Sedalienė

 

 Virginijus Stankevičius

                        

 

 


Paminėta tekste:
  • CK4 4.48 str. Nuosavybės teisės įgijimas perdavimo būdu
  • CK6 6.394 str. Teisės į žemės sklypą
  • A-1910-520/2018
  • A-3439-520/2016
  • A-2364-520/2017