Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-10-02][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-274-1075-2019].docx
Bylos nr.: 3K-3-274-1075/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities skyrius Mažeikių rajone 188752021 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
3.1. Bendrosios nuostatos.
3.2. Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
3. BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1.7.6. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7. Bylinėjimosi išlaidos
3.2.12. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

?

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Civilinė byla Nr. 3K-3-274-1075/2019

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01253-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6 

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (sudaroma taikos sutartis), aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė ieškiniu prašė teismo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-252-721/2013 nustatytą nepilnamečio vaiko E. R. išlaikymo dydį, išlaikymo sumą padidinant nuo 115,85 Eur iki 300 Eur; priteisti iš atsakovo periodines kas mėnesį mokamas išmokas po 300 Eur iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; įpareigoti atsakovą pateikti teismui duomenis apie jo gaunamas pajamas; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Atsakovas priešieškiniu prašė teismo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimu patvirtintos 2013 m. kovo 15 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkto sąlygą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi E. R. tvarką, leidžiant netrukdomai matytis ir bendrauti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.       Teismo posėdžio metu šalys pateikė pasirašytą taikos sutartį, prašė ją patvirtinti ir bylą nutraukti. Taikos sutartyje, be kitų sąlygų, nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui (6 punktas).

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.       Telšių apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovo pasirašytą taikos sutartį, civilinę bylą nutraukė; grąžino atsakovui 59,13 Eur žyminio mokesčio; priteisė valstybei iš atsakovo 174,72 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

6.       Teismas nurodė, kad šalys nesusitarė dėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (taikos sutarties 6 punktas), todėl, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 94 straipsnio 2 dalimi, nepaskirstė šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų.

7.       Teismas pažymėjo, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė yra ta, jog tokios pagalbos teikimo tam tikrų kategorijų asmenims išlaidos (dalis jų) yra apmokamos iš specialiai tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, išlaidų patyrė valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys. Kadangi bylinėjimosi išlaidų patyrė valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, tai teismas sprendė, kad, šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintos remiantis CPK 96 straipsniu (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

8.       Teismas nustatė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. liepos 24 d. pateiktoje pažymoje dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, jog iš viso valstybės naudai priteistina 227,50 Eur suma. Kadangi buvo patenkinta 76,67 proc. ieškovės reikalavimo, tai teismas priteisė valstybei iš atsakovo 174,42 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimo.

9.       Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, o šalims sudarius taikos sutartį, grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 straipsnio 2 dalis), tai teismas 25 proc. ieškovės mokėtino žyminio mokesčio proporcingai patenkintų reikalavimų daliai valstybei priteisė iš atsakovo – iš viso 15,87 Eur. Šalims sudarius taikos sutartį, teismas grąžino atsakovui 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio (CPK 86 straipsnio 2 dalis). Atlikęs įskaitymą, teismas grąžino atsakovui 59,13 Eur (75  15,87).

10.       Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo atskirąjį skundą, 2019 m. sausio 15 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį paliko nepakeistą.

11.       Iš šalių pateiktos tvirtinti taikos sutarties turinio teismas nustatė, kad šia sutartimi šalys išsprendė ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir kitų susijusių reikalavimų. Taikos sutarties 6 punkte šalys susitarė, kad klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliekamas spręsti teismui. Teismas pažymėjo, kad, ginčo šalims susitarus užbaigti bylą taikiai, nė viena iš šalių nelaikoma pralaimėjusia ar laimėjusia, todėl negalima padaryti išvados, jog teismo procesinis sprendimas buvo priimtas kurios nors iš šalių naudai, todėl tokiu atveju netaikytini CPK 93 ir 98 straipsniuose įtvirtinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai, o bylinėjimosi išlaidos paskirstomos CPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

12.       Teismas nurodė, kad CPK 94 straipsnyje įtvirtinta, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (1 dalis); jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (2 dalis). Teismas vertino, kad šioje byloje susidariusi situacija atitinka CPK 94 straipsnio 2 dalį, todėl atmetė atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir priteisti atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1151-883/2016).

13.       Remdamasis nurodytais argumentais teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimo.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

14.       Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį ir pakeisti Telšių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties dalį – priteisti atsakovui iš ieškovės 800 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą; kitą Telšių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie jam suteiktas teisines paslaugas 800 Eur (pažymą ir advokato išduotus pinigų priėmimo kvitus). Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, tarnyba pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (227,50 Eur) atlyginimo. Ieškovė ir atsakovas pateikė teismui taikos sutartį, pagal kurią tarpusavio nuolaidomis išsprendė byloje kilusį ginčą. Nesutarusios dėl bylinėjimosi išlaidų, taikos sutarties 6 punkte šalys nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui. Remiantis civilinio proceso teisės normomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 94 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis) ir šalių sudarytos taikos sutarties sąlygomis, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą paskirstyti tiek atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tiek valstybės išlaidas, patirtas už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tik valstybei ir suteikdamas jai privilegijuotą padėtį, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 17 ir 94 straipsnių nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė.

14.2.                      Vienas iš tinkamo civilinio proceso požymių – lygios šalių teisės nagrinėjant ginčą teisme, jį užtikrina šalių lygiateisiškumo principas. Būtinumas užtikrinti bylos nagrinėjimą lygiateisiškumo sąlygomis įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, taip pat CPK 17 ir 42 straipsniuose. Lygiateisių proceso šalių ginčas, kai kiekviena iš bylos šalių teisminio nagrinėjimo metu naudojasi vienodomis galimybėmis, išreiškia civilinio proceso esmę.

14.3.                      CPK 94 straipsnio 2 dalis taikoma, pirma, kai šalys taikos sutartimi susitarė dėl turėtų atstovavimo išlaidų viena kitai neatlyginimo, antra, kai šalys sutartyje neaptarė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ginčo atveju, taikos sutartyje šalims geruoju neišsprendus atsakovo bylinėjimosi išlaidų ir ieškovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei atlyginimo klausimo, šis paliktas spręsti teismui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šalys susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos ir paskirstymo pareigą nustatė teismui. Teismai, neišsprendę atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimo, tačiau valstybei priteisę antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, netinkamai aiškino ir taikė CPK 94 straipsnio 2 dalį.

14.4.                      Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisingumo principo kylanti teismo pareiga priimti teisingą sprendimą suponuoja, be kita ko, teismo pareigą teisingai išspręsti bylos šalių išlaidų paskirstymo klausimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

14.5.                      Šalims sudarius taikos sutartį, nėra laikoma, kad teismo procesinis sprendimas buvo priimtas kurios nors iš šalių naudai, todėl nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos paskirstomos CPK 94 straipsnio nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė teismo padidinti išlaikymo dydį dukteriai E. R. nuo 118,85 Eur iki 300 Eur ir priteisti iš atsakovo periodines išmokas kas mėnesį po 300 Eur iki vaiko pilnametystės; atsakovas iš dalies sutiko su ieškiniu ir sutiko padidinti išlaikymo dydį iki 200 Eur per mėnesį. Atsakovas pateikė priešieškinį ir prašė pakeisti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, leidžiant netrukdomai matytis ir bendrauti, priešieškinis pateiktas, nes ieškovė pažeidė atsakovo teises dalyvauti auklėjant dukterį bei matytis ir bendrauti su ja. Dėl to pripažintina, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl netinkamo ieškovės elgesio. Kadangi taikos sutartimi patenkinti visi atsakovo reikalavimai, o ieškovės reikalavimai patenkinti 76,67 proc., tai teismai privalėjo spręsti atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą.

15.       Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą tenkinti iš dalies – pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nė vienai šaliai; kitą kasacinio skundo dalį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1.                      Atsakovas teisingai aiškina CPK 94 straipsnio normą ir ją taikant suformuotą kasacinio teismo praktiką. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą ir CPK 94 straipsnio nuostatas, nepagrįstai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisė tik iš atsakovo.

15.2.                      Bylose, kuriose vienai iš šalių teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, formuojama ydinga praktika, kai, neatsižvelgiant į šalių elgesį proceso metu ir į faktą, jog šalys abipusių nuolaidų būdu sudarė taikos sutartį, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą vis vien priteisiamas iš šalies, kuriai antrinė teisinė pagalba byloje nebuvo teikiama. Tokiu būdu teismai siekia apginti valstybės interesą, tačiau tai neatitinka CPK nuostatų.

15.3.                      Atsakovas nepagrįstai teigia, kad, nepaisydamas to, jog sudarydamos taikos sutartį šalys nesusitarė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas privalėjo šias išlaidas paskirstyti. Tokiu aiškinimu atsakovas siekia (net ir šalims ginčą byloje užbaigus taikiai) turėti sau didesnės naudos ieškovės sąskaita, kompensuoti savo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tokia situacija neatitiktų šalių lygiateisiškumo principo, sumenkintų taikos sutarties sudarymo prasmę, nes mažesnes bylinėjimosi išlaidas patyrusi šalis visada liktų blogesnėje padėtyje nei šalis, kuri patyrė didesnes bylinėjimosi išlaidas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (sudaroma taikos sutartis)

 

16.       Pagal kasaciniam teismui pateiktų bylos šalių procesinių dokumentų argumentus, šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro klausimas, ar turėtų būti paskirstytos (ir kaip tai turėtų būti padaryta) ginčo šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, bylą baigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės – šalims sudarius taikos sutartį ir joje dėl bylinėjimosi išlaidų nustačius sutarties sąlygą, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti teismui.

17.       Taikos sutartį nutartimi patvirtinęs pirmosios instancijos teismas ir atsakovo atskirąjį skundą dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad byloje susiklosčiusi situacija (šalims taikos sutarties 6 punkte nurodžius, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui) atitinka CPK 94 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygas, t. y. vertino, kad šalys nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos. Dėl to teismai nesprendė atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, priteisė tik valstybės teikiant garantuojamą teisinę pagalbą ieškovei turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

18.       Atsakovas, nesutikdamas su tokiomis teismų išvadomis, pateikė kasacinį skundą, kuriame, be kitų argumentų, nurodė, kad šalys nesusitarė dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau susitarė perduoti šį klausimą spręsti teismui, todėl jis, remdamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, privalėjo paskirstyti ne tik valstybės, bet ir atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi, nagrinėjamoje byloje visų pirma būtina išspręsti klausimą, ar CPK 94 straipsnio 2 dalis taikoma tuo atveju, kai šalys dėl bylinėjimosi išlaidų taikos sutartyje nustatė sąlygą, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti teismui.

19.       CPK 94 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (1 dalis). Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (2 dalis).

20.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas). Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste CPK 94 straipsnio 2 dalies nuostata vertintina kaip specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrosios taisyklės dėl teismo pareigos ex officio paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ši išimtis taikoma tuo atveju, jeigu taikos sutartį sudariusios bylos šalys nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, – tuomet teismui nekyla bendroji pareiga paskirstyti šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų.

22.       Šį aiškinimą patvirtina ir istorinė šios normos turinio pokyčio analizė. Iki Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480), kuriuo, be kita ko, buvo pakeistas ir CPK 94 straipsnis, įsigaliojimo CPK 94 straipsnio 2 dalis nustatė, kad tuo atveju, jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas šį klausimą nagrinėja pagal šio skyriaus nuostatas. Taigi pirmiau galiojusi CPK 94 straipsnio 2 dalies redakcija įtvirtino teismo pareigą paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, net jei šalys taikos sutartyje nenustatė tokių išlaidų paskirstymo tvarkos. Tuo tarpu iš nuo 2011 m. birželio 21 d. galiojančios normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas, pakeisdamas 94 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, prioritetą suteikė šalių valiai. Akivaizdu, kad jei šalys neaptarė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, jos arba neturėjo (nematė) poreikio prisiimti visas viena kitos patirtas bylinėjimosi išlaidas ar jų dalį, arba nepasiekė tinkamo susitarimo, todėl nusprendė jų nepaskirstyti. Todėl bylinėjimosi išlaidų teismas proceso šalims nepaskirsto.

23.       Kita vertus, pasikeitęs reguliavimas nereiškia, kad šalys neturi teisės susitarti, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu būtų taikomos CPK nuostatos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokia situacija ir susiklostė nagrinėjamoje byloje. Šalių taikos sutartyje nustatyta sąlyga, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui, reiškia ne ką kita, kaip susitarimą, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas būtų sprendžiamas CPK nustatyta tvarka. Nors ginčijama taikos sutarties nuostata nebuvo susitarta dėl konkrečių atlygintinų šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų sumų, tačiau, priešingai nei sprendė teismai, pripažintina, jog ja taip pat nebuvo atsisakyta teisės gauti patirtų išlaidų atlyginimą CPK 94 straipsnio 2 dalies prasme. Nurodydamos, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui, šalys aiškiai išreiškė valią, kad jų turėtos bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstytos teismo CPK nustatyta tvarka. Toks susitarimas CPK 94 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste aiškintinas kaip susitarimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos. Aiškinimas, kad šalių susitarimas dėl bylinėjimosi išlaidų klausimo sprendimo CPK nustatyta tvarka reiškia susitarimą taikyti ir CPK 94 straipsnio 2 dalį, reikštų šalių atsisakymą nuo teisės gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o tai padarytų pačią sutarties nuostatą beprasmę. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismai nepagrįstai sprendė, kad šalys nesusitarė dėl savo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsižvelgiant į tai, nebuvo teisinio pagrindo taikyti išimtį įtvirtinančios CPK 94 straipsnio 2 dalies. Nagrinėjamu atveju šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias šių išlaidų paskirstymo taisykles, visų pirma pagal taisykles, kurios nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį.

24.       Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktą).

25.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).

26.       Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas).

27.       Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai paskirstė tik valstybės už ieškovei teiktą garantuojamą teisinę pagalbą turėtas išlaidas, tačiau nepagrįstai nesprendė dėl atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias patvirtinantys duomenys buvo pateikti teismui, atlyginimo CPK 94 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kadangi pagal šios nutarties 24–26 punktuose aptartą kasacinio teismo praktiką, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytos ir įvertintos atitinkamos reikšmingos faktinės aplinkybės, tai skundžiamos teismų nutarčių dalys, kuriomis atmestas atsakovo prašymas priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, naikintinos ir ši bylos dalis grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes konstatuotas pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme (340 straipsnio 5 dalis, 360 straipsnis).

28.       Tai konstatavusi teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės sprendžiant bylą.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

29.       Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 16,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

30.       Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį ir Telšių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta paskirstyti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Danguolė Bublienė

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Andžej Maciejevski

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Dalia Vasarienė


Paminėta tekste:
  • 2-252-721/2013
  • CPK
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
  • CPK 99 str. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas ir išlaidų atlyginimo tvarka
  • CPK 83 str. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
  • CPK 94 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinio atsisakoma ar sudaroma taikos sutartis
  • 2S-1151-883/2016
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu
  • 3K-3-533/2008
  • CPK 270 str. Sprendimo turinys
  • 3K-3-473/2012
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 42 str. Šalių teisės ir pareigos
  • CPK 95 str. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės
  • 3K-3-518-248/2018
  • CK
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • 3K-3-214/2014
  • 3K-3-454-969/2017
  • 3K-3-36-313/2018