Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-05-25][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-317-916-2015].docx
Bylos nr.: 3K-3-317-916/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „Vlantana Spedition“ 302734693 atsakovas
AUTO EXPRESS UAB 302604536 Ieškovas
UAB „Vlantana“ 163377040 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
8. BYLOS DĖL KONKURENCIJOS IR VARTOTOJŲ TEISIŲ GYNIMO
8.1. Bylos dėl konkurencijos
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1. Bendrosios nuostatos
2.1.3. Civilinių teisių objektai, jų rūšys:
2.1.3.8. Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis
2.8. Konkurencijos teisė ir vartotojų teisių apsauga bei gynimas
2.8.1. Konkurencijos teisė
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas:
3.2.4.11. Įrodymų vertinimas

                                                                                     Civilinė byla Nr. 3K-3-317-916/2015 (S)

                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02583-2012-8

                              Procesinio sprendimo kategorija: 22.8.; 89.; 114.11.                                                                                                                                   

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. gegužės 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Auto express“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Auto express“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vlantana Spedition“, A. T. (A. T.), trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vlantana“, dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

  1. Ginčo esmė

 

Ieškovas UAB „Auto express kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams UABVlantana Spedition“, A. T., trečiasis asmuo UABVlantana“, dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovų UAB „Vlantana Spedition“, A. T. solidariai 662 074,40 Lt (191 750 Eur) žalos atlyginimo bei 6 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad jo veikla yra tarptautiniai krovinių pervežimai; vienas iš bendrovės klientų buvo MRH Mineralol-Rohstoff-Handel Gmbh įmonė (toliau – ir Klientas). Atsakovams vykdžius nesąžiningą konkurencinę veiklą ir perviliojus šį Klientą, ieškovas iš jo neteko užsakymų ir pajamų – patyrė 662 074,40 Lt (191 750 Eur) nuostolių, kuriuos sudaro negautos pajamos už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 16 d. iki 2012 m. rugpjūčio 16 d. Taip pat nurodė, kad atsakovas A. T. nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. iki 2012 m. vasario 15 d. dirbo ieškovo įmonėje vadybininku, buvo supažindintas su konfidencialios informacijos sąrašu, 2011 m. rugsėjo 22 d. darbo sutartimi Nr. 25 pasirašė konfidencialumo nuostatas dėl bendrovės komercinės paslapties ir kitos konfidencialios informacijos neatskleidimo (darbo sutarties 9.4 punkte konfidencialia yra laikoma informacija, susijusi su darbdaviu ir jo klientais). Atsakovas UAB „Vlantana Spedition buvo įsteigtas 2012 m. vasario 29 d., jo veikla krovinių pervežimas ir ekspedijavimas autotransportu bei kt. Nutraukęs darbo santykius su ieškovu 2012 m. vasario 15 d., atsakovas A. T. 2012 m. vasario 29 d. tapo atsakovo įmonės vadovu (nuo 2012 m. lapkričio 26 d. UAB „Vlantana Spedition“ vadovu paskirtas A. S.). Trečiasis  asmuo UAB „Vlantana“ buvo įsteigtas 1996 m. kovo 12 d., įmonės veikla yra krovinių pervežimas, ekspedijavimas ir kt. UAB „Vlantana Spedition“ yra susijusi su UAB „Vlantana“, šių įmonių akcininkai yra tie patys asmenys. Ieškovo teigimu, žinodami jo komercines paslaptis (planuojamus prekių pirkimus ir pardavimus potencialiems komerciniams partneriams, turėdami žinių apie gautus siūlymus ir užsakymus, sutarčių sąlygas ir ypatumus, mokėjimų sąlygas ir klientus, kainų struktūrą), atsakovai galėjo pasiūlyti Klientui palankesnes pardavimo sąlygas ir tokiu būdu jį persiviliojo. Ieškovo tvirtinimu, tai, kad atsakovas UAB „Vlantana Spedition“ perėmė jo Klientą, rodo, kad atsakovai pasinaudojo ieškovo komercine paslaptimi ir kita konfidencialia informacija ir tokiu būdu ėmėsi nesąžiningos konkurencijos veiksmų ieškovo atžvilgiu. Bendrovės Klientas nebuvo nusivylęs ieškovo teikiamomis paslaugomis, jų kokybe, jomis būtų ir toliau naudojęsis, jeigu ne atsakovų nesąžiningi veiksmai. Atsakovas A. T. pažeidė darbo sutarties konfidencialumo nuostatas dėl komercinės paslapties neatskleidimo, atsakovų atsakomybės atriboti negalima, jų veiksmais žala padaryta bendrai – atsakovas atskleidė konfidencialią, ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją, ja atsakovai nesąžiningai pasinaudojo ir gavo naudos,   t. y. atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas (draudimas naudoti ir perduoti kito ūkio subjekto komercinę paslaptį), prieštaraujančius sąžiningai praktikai ir geriems papročiams. UAB „Vlantana Spedition“ buvo įsteigta ne tam, kad UAB „Vlantana“ padėtų efektyviau organizuoti klientų aptarnavimą, tai yra skirtingą veiklą vykdančios įmonės: UAB „Vlantana“ yra vežėja, UAB „Vlantana Spedition“ – ekspedicinė įmonė. Ieškovo teigimu, tai reiškia, kad nors atsakovas yra dukterinė įmonė, tačiau ji vis tiek yra naujokė ekspedijavimo srityje. Atsakovas nėra pakankamai įsitvirtinęs ekspedijavimo veiklos rinkoje, atvirkščiai, UAB „Vlantana Spedition“ ir UAB „Vlantana“ kūrė planą, kokiu būdu, greičiausiai ir mažiausiomis investicijomis pradėti dirbti su kitais vežėjais, surinkti kuo didesnį jų skaičių, surasti naujų vežėjų. Akivaizdu, kad sėkmingam verslo planų įgyvendinimui buvo reikalinga A. T. turima konfidenciali ir ieškovo komercinę paslaptį sudaranti informacija, ją atsakovai ir panaudojo nesąžiningoje konkurencinėje veikloje. Ieškovas iš darbo išėjo 2012 m. vasario 15 d., atsakovo direktoriumi tapo 2012 m. vasario 21 d., akivaizdu, kad dėl vadovavimo tarėsi gerokai anksčiau,     t. y. prieš nutraukdamas darbo sutartį. Atsakovų nurodyta aplinkybė, kad UAB „Vlantana“ buvo sudariusi sutartį su Klientu dar 2011 m. rugpjūčio mėn., likus pusei metų iki A. Trofimovo darbo sutarties su ieškovu nutraukimo, o įsteigus UAB „Vlantana Spedition“, perdavė bendrovei šio Kliento aptarnavimą, nepaneigia fakto, kad atsakovas atliko neteisėtus nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Net jeigu ieškovo Klientas buvo sudaręs sutartį su UAB „Vlantana“, tai nereiškia, kad ji sugebėjo užtikrinti tinkamos kokybės paslaugų teikimą ieškovo Klientui, atvirkščiai, kaip matyti iš pateiktų įrodymų, Klientas teikdavo užsakymus ieškovui, o ne UAB „Vlantana“, nors su ja buvo sudaręs sutartį. Taip pat nuo to laiko, kai A. T. išėjo iš darbo, užsakymai iš Kliento visai nutrūko.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo (nutarties) esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui UAB „Vlantana Spedition“ 8000 Lt (2316,96 Eur) advokato pagalbai apmokėti ir 83,68 Lt (24,23 Eur) pašto išlaidų valstybei.

Teismo teigimu, bylos medžiaga patvirtina, kad po atsakovo įmonės įsteigimo ir darbo sutarties tarp ieškovo ir atsakovo A. T. nutraukimo ieškovo Klientas neteikė ieškovui užsakymų, o šiuos užsakymus nuo 2012 m. kovo 28 d. iki 2012 m. lapkričio 21 d. teikė atsakovo įmonei. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas laikė ieškovo ieškinį neįrodytu, nes nenustatė sąlygų viseto kilti atsakovų atsakomybei – atsakovų neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos, kurią sudaro negautos pajamos. Iš bylos duomenų (pardavimo apmokėjimų žiniaraščio, Vežimo sutarčių Nr. 1/25; Nr. 10/25; Nr. 22/25; Nr. 1/25; Nr. 25/25; Nr. 15/25) teismas nustatė, kad: ieškovą ir pagrindinį jo Klientą (užsakovą) siejo trumpalaikiai santykiai, kylantys iš krovinių organizavimo ir vežimo vykdymo, t. y. nuo 2011 m. spalio 26 d. iki 2011 m. gruodžio 13 d.; ilgalaikių susitarimų su Klientu nebuvo sudaryta; sutartiniai santykiai nutrūko apie du mėnesius iki atsakovui A. T. išeinant iš darbo. Iš atsakovų ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad atsakovui UAB „Vlantana Spedition“ duomenis apie ieškovo pagrindinį Klientą perdavė trečiasis asmuo UAB „Vlantana“, kuris yra atsakovo dukterinė įmonė, įsteigta ekspedijavimo paslaugoms teikti, todėl atmetė kaip neįrodytą ieškovo tvirtinimą, kad atsakovas A. T. atskleidė ieškovui duomenis apie ginčo Klientą. Iš 2011 m. rugpjūčio 23 d. Ekspedijavimo paslaugų susitarimo nustatyta, kad Klientas ir UAB „Vlantana“ buvo sudarę sutartį dėl santykių, kylančių iš prekių gabenimo ir organizavimo bei vykdymo ir mokėjimo už šiuos susitarimus. Teismas nurodė, kad ši sutartis patvirtina faktą, jog kontaktai su Klientu ir teisiniai santykiai tarp Kliento ir trečiojo asmens buvo susiklostę beveik pusė metų anksčiau, nei atsakovas nutraukė darbo santykius su ieškovu (2012 m. vasario 15 d.), įrodymų ar duomenų, kad nurodyta sutartis yra suklastota, į bylą nėra pateikta. Teismas laikė neįrodytais ieškovo teiginius, kad atsakovai, pasinaudodami ieškovo komercinėmis paslaptimis ir kita konfidencialia informacija, perviliojo Klientą, tokiu būdu atlikdami nesąžiningos konkurencijos veiksmus ieškovo atžvilgiu. Teismo manymu, nebuvo paneigta aplinkybė, kad sutartinės informacijos atsakovams negalėjo suteikti pats Klientas, būdamas suinteresuotas palankesnių sutarčių sudarymo sąlygomis. Nenustatęs atsakovų neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nėra analizuojamos aplinkybės dėl kilusios žalos – negautų pajamų pagrįstumo.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo UAB „Auto express“ apeliacinį skundą, 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nesąžiningos konkurencijos, byloje esančių duomenų nustatė, kad ieškovas konfidencialia informacija laikė informaciją apie įmonės klientus ir kitą Darbo sutarties 9.4 punkte nurodytą informaciją; siekdamas apsaugoti konfidencialią informaciją, ieškovas į Darbo sutartį įtraukė nuostatas (9.3, 9.4, 9.5 punktai), kuriomis įpareigojo darbuotoją neatskleisti šios informacijos. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas Klientui krovinių organizavimo ir vežimo paslaugas teikė nuo 2011 m. spalio 26 d. iki 2011 m. gruodžio 20 d. Taigi, ieškovo ir jo Kliento sutartiniai santykiai buvo pasibaigę iki atsakovo A. T. išėjimo iš darbo ieškovo įmonėje. Teismas nurodė, kad ieškovas įrodinėjo, jog atsakovas A. T. atsakovui UAB ,,Vlantana Spedition“ atskleidė informaciją, susijusią su Klientu, ir tai padėjo atsakovui UAB ,,Vlantana Speditionpervilioti. Atsakovas UAB ,,Vlantana Spedition“ neneigė, kad jis teikia paslaugas ieškovo Klientui, tačiau nurodo, kad tai daro teisėtai, nesinaudodamas jokiomis ieškovo komercinėmis paslaptimis. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad konkuruojančios įmonės įsteigimas pats savaime nereiškia konkurenciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ir nereiškia žalos padarymo kitam subjektui vien dėl to, kad pastarojo apyvarta sumažėjo.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Vlantana“, kuris yra susijęs su atsakovu UAB „Vlantana Spedition“, šių įmonių akcininkai yra tie patys asmenys, buvo įsteigta 1996 m. kovo 12 d.; UAB „Vlantana“ pagrindinė veikla krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais; 2011 m. rugpjūčio 23 d. tarp UAB ,,Vlantana“ ir Kliento buvo pasirašytas susitarimas dėl ekspedijavimo paslaugų, kuris patvirtina, kad kontaktai su Klientu buvo užmegzti gerokai anksčiau, nei atsakovas A. T. nutraukė darbo santykius su ieškovu ir įsidarbino pas atsakovą UAB ,,Vlantana Spedition“. Taigi, informacija apie tai, kad įmonė MRH Mineralol-Rohstoff-Handel Gmbh yra potencialus klientas, taip pat šios įmonės kontaktiniai duomenys UAB ,,Vlantana“ buvo žinomi iki atsakovo A. T. įdarbinimo pas atsakovą UAB ,,Vlantana Spedition“. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis nepaneigti atsakovo argumentai, jog, įsteigus UAB ,,Vlantana Spedition“, UAB ,,Vlantana“ perdavė Kliento sutarčių vykdymą UAB ,,Vlantana Spedition“. Nors ieškovas skunde nurodė, kad tarp Kliento ir UAB ,,Vlantana“ sudarytas susitarimas dėl ekspedijavimo paslaugų yra suklastotas, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas A. T. dirbdamas pas ieškovą UAB ,,Auto Express“ žinojo ar galėjo naudoti tam tikrą bendrovės informaciją, kuri sudaro ieškovo komercinę paslaptį, tačiau sprendė, kad pagal byloje esančius įrodymus negalima daryti išvados, kad šią informaciją atsakovas atskleidė ar panaudojo neteisėtai. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas A. T., pasinaudodamas informacija, kurią žinojo dirbdamas pas ieškovą, perdavė atsakovui UAB ,,Vlantana Spedition ir dėl to buvo perviliotas ieškovo Klientas. Pats paslaugų teikimo Klientui faktas ir atsakovo A. T. įsidarbinimo pas atsakovą UAB ,,Vlantana Spedition“ faktas nesudaro pagrindo pripažinti atsakovų veiksmų nesąžiningais. Teismas pažymėjo, kad kitų nesąžiningumą pagrindžiančių įrodymų ar aplinkybių ieškovas byloje nepateikė. 

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

 

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Auto express prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti kasatoriui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame procese.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Dėl teisės normų, reglamentuojančių nesąžiningą konkurenciją ir komercinę paslaptį, pažeidimo (CK 1.116 straipsnis 1 dalis, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Teismai nepagrįstai kasatoriaus komercines paslaptis, susijusias su Klientu, kurių neteisėto atskleidimo ir panaudojimo klausimas buvo keliamas byloje, susiejo tik su informacija apie jį kaip apie potencialų Klientą, ir kontaktus su juo, kuria, teismų nuomone, esą disponavo ir UAB „Vlantana“. Kasatoriaus teigimu, jis įrodinėjo, kad jo komercinę paslaptį nagrinėjamu atveju sudarė Kliento atstovų, atsakingų už užsakymų teikimą kasatoriui, kontaktai, informacija apie Klientą ir jo ypatumus, iš Kliento gautos pajamos, Klientui taikoma kainodaros metodika (savikaina, nuolaidos, finansinės galimybės taikyti nuolaidas, marža), su Klientu sudarytų sutarčių ypatumai, duomenys apie šioms sutartims vykdyti pasitelkiamus vežėjus ir kt. Tai, kad klientų duomenys, jiems taikomos kainos ir pan. sudaro komercinę paslaptį, pripažino ir patys atsakovai, grįsdami savo atsisakymą pateikti banko sąskaitų išrašus. Taigi kasatoriaus nurodyta informacija, susijusi su Klientu, yra individuali ir sukuria kasatoriui konkurencinį pranašumą prieš konkurentus. Kasatoriaus manymu, skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nepagrįstai aiškinama siaurinamai, nors pats įstatymas suponuoja plečiamąjį normos aiškinimą – šioje normoje nėra nustatyta, kad gali būti perviliojamas tik „naujas“ klientas.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimų. Kasatorius pirmosios instancijos teismui ne kartą teikė prašymus išreikalauti įrodymus, kurių jis objektyviai negalėjo gauti, taip pat prijungti papildomus įrodymus – šiais prašymais buvo siekiama įrodyti: kad pagal 2011 m. rugpjūčio 23 d. ekspedijavimo paslaugų sutartį trečiasis asmuo UAB „Vlantana“ jokių paslaugų Klientui realiai neteikė, šias paslaugas ėmė teikti tik UAB „Vlantana Spedition įsidarbinus A. T.; UAB „Vlantana Spedition“ iš Kliento gaunamos pajamos sudarė esminę visų pajamų dalį; atsakovo UAB „Vlantana Spedition“ iš Kliento gautą pelną, kaip kasatoriaus nuostolius. Absoliučios daugumos šių prašymų teismas netenkino, konstatavęs, kad prašymai nesusiję su byla, pateikti ne laiku; apeliacinės instancijos teismas su šia išvada sutiko. Kasatorius pažymi, kad jis prašymus dėl įrodymų išreikalavimo teikė nuo pat teismo proceso pradžios, atsižvelgdavęs į naujai paaiškėjusias aplinkybes, kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesinius dokumentus, teismo atsisakymą tenkinti ankstesnius prašymus. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti apie kasatoriaus neaktyvumą ar piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašytųreikalauti įrodymų kasatorius pats gauti negalėjo, o šie įrodymai buvo susiję su byloje įrodinėtomis aplinkybėmis (neteisėtais veiksmais, nuostolių dydžiu ir kt.), todėl pagrindo netenkinti prašymų pirmosios instancijos teismas neturėjo. Ieškinys buvo atmestas kaip neįrodytas, tačiau būtent teismo neteisėti veiksmai užkirto kelią jį įrodyti.

Kasatoriaus nuomone, teismų nustatytos ir šalių neginčijamos aplinkybės, kad: atsakovas A. T. žinojo kasatoriaus komercines paslaptis; nutraukęs darbo santykius su kasatoriumi, karto tapo kasatoriaus konkurento UAB „Vlantana Spedition“ direktoriumi; tuo metu Kliento užsakymai kasatoriui baigėsi, o paslaugas jam ė teikti tik ką įsteigta UAB „Vlantana Spedition ir iš to gavo 1 322 827,20 Lt     (383 117,24 Eur) pajamų; taip pat nesant įrodymų, kad: Klientas buvęs nepatenkintas kasatoriaus teikiamomis paslaugomis; A. T. darbo santykius su kasatoriumi būtų nutraukęs dėl svarbių priežasčių, sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, jog buvo neteisėtai pasinaudota kasatoriaus komercinėmis paslaptimis. Kasatoriaus vertinimu, prie nurodytų faktų pridėjus dar ir tai, kad: santykiai tarp Kliento ir kasatoriaus buvo ilgalaikiai; su Klientu bendravo tik A. T.; UAB „Vlantana“ paslaugų Klientui neteikė jos jam buvo pradėtos teikti tik įsteigus UAB Vlantana Spedition“ ir įsidarbinus A. T.;                UAB „Vlantana ieškojo bū, kaip pradėti UAB „Vlantana Spedition“ veiklą greičiausiai ir mažiausiomis investicijomis, protingam stebėtojui neturė kilti abejonių, kad atsakovai neteisėtai pasinaudojo kasatoriaus komercinėmis paslaptimis.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai UAB „Vlantana Spedition“, A. T. ir trečiasis asmuo UAB „Vlantana prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovo atsakovų UAB „Vlantana Spedition, A. T. ir trečiojo asmens UAB „Vlantana  naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Dėl teisės normų, reglamentuojančių nesąžiningą konkurenciją ir komercinę paslaptį, pažeidimo (CK 1.116 straipsnis 1 dalis, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Kasacinis skundas grindžiamas neegzistuojančia ir nepagrįsta prezumpcija, kad Kliento perėjimo pas konkurentą faktas ir paslaugų teikimo kasatoriaus Klientui faktas įrodo komercinių paslapčių atskleidimą. Nei Konkurencijos įstatymo 15 straipsnis, nei kiti teisės aktai nedraudžia darbuotojui, nutraukus darbo sutartį su darbdaviu, įsidarbinti pas kitą darbdavį, konkuruojantį su pirmuoju darbdaviu. Atvirkščiai, teisės aktai įtvirtina darbuotojo teisę laisvai pasirinkti darbo vietą. Kasatorius ir atsakovas A. T. nebuvo susitarę dėl nekonkuravimo po darbo sutarties pasibaigimo. Kasatorius neįrodinėja, kad UAB „Vlantana Spedition siūlė atsakovui A. T. ar kitiems kasatoriaus darbuotojams nutraukti darbo sutartį ir taip atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Atsakovai ir trečiasis asmuo nurodo, kad varžymasis dėl kliento yra teisėtas veiksmas, kuris vadinamas konkurencija ir kurį saugo, gina ir skatina Konkurencijos įstatymas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad A. T. atskleidė, o abu atsakovai panaudojo kasatoriaus komercines paslaptis – atsakovai, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pateikė įrodymus, kad dar 2011 m. rugpjūčio 23 d. tarp UAB „Viantana ir MRH Mineralol-Rohstoff-Handel Gmbh buvo pasirašytas susitarimas dėl ekspedijavimo paslaugų. Ši sutartis aiškiai parodo, kad kontaktai su Klientu ir teisiniai santykiai su juo buvo užmegzti gerokai anksčiau, nei atsakovas A. T. nutraukė darbo santykius su kasatoriumi ir įsidarbino UAB „Vlantana Spedition. Įsteigus UAB „Vlantana Spedition, UAB „Vlantana“ (dukterinė įmonė) perdavė Kliento ir kai kurių kitų klientų sutarčių vykdymą UAB „Vlantana Spedition. Pažymi, kad kasatorius, kaltindamas atsakovus komercinių paslapčių atskleidimu, net nebandė įrodinėti, kokia konkrečiai informacija, susijusi su Klientu, sudarė komercinę paslaptį ir kaip ji galėjo būti panaudota perviliojant Klientą; kasatorius nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kokia nors jo turėta ir atsakovui A. T. atskleista informacija atitinka komercinės paslapties sąvoką, nenurodė jokios konkrečios komercinę paslaptį sudarančios informacijos apimties ir turinio, jokiais įrodymais nepagrindė teiginių, kad kasatoriaus informacija buvo panaudota atsakovų teikiant pasiūlymą ir (ar) paslaugas Klientui.

Atsakovų ir trečiojo asmens manymu, svarbu atkreipti dėmesį į kasatoriaus veiksmus atleidžiant iš darbo atsakovą A. T. Atsakovas buvo atleistas iš darbo tą pačią dieną, kai pateikė prašymą atleisti jį iš einamų pareigų; kasatorius neprašė atidirbti įstatyme nustatytą 14 dienų terminą, kad galėtų perimti darbus ir užtikrinti neva svarbių komercinę paslaptį sudarančių duomenų perdavimą ar saugumą; atsakovui taip pat nebuvo pasiūlyta sudaryti nekonkuravimo sutarties, nors toks pasiūlymas būtų logiškas, jei pats kasatorius būtų manęs, kad atsakovas A. T. žino jo komercines paslaptis. Šios aplinkybės patvirtina, kad kasatorius sutarties nutraukimo metu nemanė, jog atsakovas A. T. disponuoja kasatoriaus  komercinę paslaptį sudarančia informacija.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimų. Kasatoriaus teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė išreikalauti įrodymus, niekaip skunde nepagrindžiami. Pažymi, kad kasatorius ieškinyje,  patikslintame ieškinyje,  dublike ir 2013 m. spalio 21 d. prašyme reiškė vis naujus reikalavimus išreikalauti iš atsakovų ir
trečiojo asmens duomenis ir dokumentus. Dalis šių reikalavimų buvo patenkinti, taip vis vilkinant  bylos  nagrinėjimą; dalis (nesusijusių su  byla  arba  pateiktų akivaizdžiai ne laiku) teismo buvo atmesti. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad teismai nepagrįstai nevertino tam tikrų įrodymų, – teismai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl teisės normų, reglamentuojančių nesąžiningą konkurenciją ir komercinę paslaptį aiškinimo (CK 1.116 straipsnis 1 dalis, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis).

 

Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino komercinės paslapties turinį ir dėl to priėjo prie nepagrįstos išvados, jog atsakovui nekilo civilinė atsakomybė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo kasacinio skundo argumentu.

Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog užtikrinant efektyvią apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos, kaip numatyta Paryžiaus konvencijos 10bis straipsnio 2 dalyje, įtvirtinta, kad fiziniai bei juridiniai asmenys turi turėti galimybę pagal įstatymą neleisti jų kontroliuojamos informacijos atskleisti kitiems ar kitiems ją įsigyti arba naudoti be jų sutikimo būdu, kuris prieštarautų sąžiningai komercijos praktikai, jeigu tokia komercinė paslaptis: pirma, yra slapta ta prasme, kad kaip visumos ar kaip tikslaus jos komponentų konfigūracijos ir jos surinkimo atkartojimo apskritai nežino arba lengvai jos negauna tos aplinkos asmenys, kurie paprastai dirba su aptariamąja informacija; antra, turi komercinę vertę, nes yra slapta; trečia, yra objektas pagrįstų veiksmų, kurių imasi teisėtai kontroliuojantis tokią informaciją asmuo, stengiantis tam tikromis aplinkybėmis ją išlaikyti slaptą.

CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.

LR konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (4 dalis); asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip (5 dalis).

Tiek tarptautiniame, tiek ir nacionaliniame teisiniame reguliavime formuluojami trys esminiai kriterijai, keliami komercinę paslaptį sudarančiai informacijai. Tai informacijos slaptumo, jos vertingumo ir šios informacijos savininko protingų pastangų, nukreiptų šiai informacijai išsaugoti,  kriterijai. Informacijos slaptumo ir jos vertingumo kriterijai aiškintini kartu, kadangi informacija turi komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys. Informacijos vertė pirmiausia suprantama kaip ekonominė (komercinė) nauda ją turinčiam subjektui, kuri gali būti reali (nauda gaunama realiai) arba potenciali (nauda iš informacijos gausima ateityje). Ekonominę (komercinę) naudą turinti informacija yra bet kokia informacija, kuri jos turėtojui sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos subjektus. Komercinę paslaptį sudarančios informacijos ekonominė vertė kyla iš to, jog ši informacija yra itin reta ir jai būdingas slaptumo požymis. Aiškindamas informacijos savininko veiksmų, nukreiptų į jos apsaugą, kriterijų kasacinis teismas yra konstatavęs, kad protingomis pastangomis išsaugoti informacijos slaptumą, inter alia, galėtų būti laikomos papildomos sutarčių nuostatos, įtvirtinančios konfidencialumo pareigą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. D. B. v. UAB „Žaibo ratas Vilnius“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-366/2011). Pastangos turėtų būti „protingos“, bet ne „ypatingos“, nes tai nepagrįstai susiaurintų komercinės paslapties ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“,bylos Nr.3K-3-326/2012).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ūkio subjekto klientų sąrašas priskirtinas rinkos informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį. Tokia informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl šios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Transekspedicija“ v. UAB „Lastra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2014). Komercinę vertę turi duomenys apie tai, kokiomis paslaugomis ir kokiomis sąlygomis ūkio subjektai naudojasi. Informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014).

Nagrinėjamu atveju teismų nustatyta, kad ieškovas ėmėsi protingų pastangų su atsakovu     A. T. Darbo sutarties 9.4. punkte išvardytai informacijai išsaugoti, o įtraukdamas šią informaciją į Darbo sutartį atskleidė, jog laiko šią informaciją slapta ir vertinga, dėl šių aplinkybių byloje iš esmės ginčo nėra. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė komercinės paslapties turinį nustatančias teisės normas ir pagrįstai konstatavo, jog informacija, dėl kurios neteisėto atskleidimo vyksta ginčas apie ieškovo buvusį klientą MRH Mineralol-Rohstoff-Handel Gmbh, pagal savo esmę atitinka komercinės paslapties turinį.

 

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir jas pagrindžiančių aplinkybių įrodinėjimo

 

Kasaciniame skunde teigiama, kad ieškinys nepagrįstai buvo atmestas kaip neįrodytas, nes būtent teismai atmesdami jo prašymus išreikalauti iš atsakovo UAB „Vlantana Speditionįrodymus užkirto kelią pagrįsti civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, neteisėtai atskleidus įmonės komercinę paslaptį, įmonei gali būti padaroma žalos. CK 1.116 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Tokią pareigą turi ir darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį. Sprendžiant dėl įmonės darbuotojo dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ūkio subjektui padarytos žalos atlyginimo taikytina CK 1.116 straipsnio 3 dalis, taip pat Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje įtvirtintas įpareigojimas asmenims neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti nepraėjus vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įrodinėjimas civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas, turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei žalos priežastinio ryšio, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gauti pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika, bylos Nr. 3K-3-326/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG reklamos dovanos“ v. D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-377/2013; 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Transekspedicija“ v. UAB „Lastra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2014,) 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014). Teismų praktikoje nurodoma, kad civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007; kt.). Pagal teisinį reguliavimą (CK 6.247 straipsnis) atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Neteisėtas pasinaudojimas komercinę paslaptį ar konfidencialią informaciją sudarančiais duomenimis (kliento atstovų, atsakingų už užsakymų teikimą kasatoriui, kontaktai, informacija apie klientą ir jo ypatumus, iš kliento gautos pajamos, klientui taikoma kainodaros metodika (savikaina, nuolaidos, finansinės galimybės taikyti nuolaidas, marža), su klientu sudarytų sutarčių ypatumai, duomenys apie šioms sutartims vykdyti pasitelkiamus vežėjus) turėtų būti atsiradusių neigiamų pasekmių (prarastas klientas) priežastis. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad priežastinio ryšio nustatymas tarp atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir ieškovo nuostolių yra fakto klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007).

Nagrinėjamu atveju teismai, ištyrę byloje reikšmingas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad Klientas pasirinko UAB „Vlantana“ ne dėl A. T. veiksmų – sutartis tarp UAB „Vlantana“ ir Kliento sudaryta dar 2011 m. rudenį, kai tuo tarpu A. T. darbo santykiai su UAB „Auto express“ pasibaigė 2012 m. vasario 15 d. Byloje nėra pateikta įrodymų apie A. T. ir UAB „Vlantana“ bendradarbiavimą iki darbo sutarties su UAB „Auto express“ pabaigos, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo nesant priežastinio ryšio tarp A. T. veiksmų bei kliento sutartinių santykių su UAB „Auto express pabaigos. Taip pat nėra įrodyta, kad UAB „Vlantana“ arba UAB „Vlantana Spedition“ kitokiu būdu būtų pasinaudojusi konfidencialia UAB „Auto express informacija. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai taikė materialiosios teisės normas (CK 1.116 straipsnį, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalį), reglamentuojančias atsakomybę už neteisėtos konkurencijos veiksmais padarytą žalą ir priėjo prie pagrįstos išvados dėl pakankamo priežastinio ryšio nebuvimo tarp atsakovų veiksmų ir ieškovui galimai kilusios žalos.

Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymus išreikalauti iš atsakovo UAB „Vlantana Speditionieškinį pagrindžiančius įrodymus, kurių ieškovas pats negalėjo gauti. Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl teisinių pagrindų, kuriais pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti minėtus ieškovo prašymus konstatuodamas, jog  ieškovo prašomi išreikalauti papildomi įrodymai yra susiję su patikslintu ieškiniu, kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti, kaip pateiktą per vėlai, nesusiję su nagrinėjama byla, ir spręsdamas, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą išreikalauti papildomus įrodymus, CPK nuostatų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad, atmesdamas kitus ieškovo prašymus, pirmosios instancijos teismas priėmė nutartis, kuriose išsamiai išdėstė prašymų netenkinimo motyvus. Be to, kaip pagrįstai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, dalis minėtų pirmosios instancijos teismo nutarčių galėjo būti skundžiamos, tačiau ieškovas apskundimo teise nesinaudojo.

Kasacinės instancijos teisėjų kolegija, sutikdama su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl įrodinėjimo specifikos nesąžiningos konkurencijos bylose, vis dėlto pabrėžia, bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. P. v. UAB „Moduva ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-112/2008). Minėta, kad teismai konstatavo, jog atsakovas UAB „Vlantana Speditionpagrindė, kad iki nutrūkstant darbo teisiniams santykiams tarp ieškovo ir A. Trofimovo 2012 m. vasario 15 d., tarp ieškovo buvusio kliento „MRH Mineralol-Rohstoff-Handel Gmbh“ ir UAB „Vlantana“ 2011 m. rugpjūčio 23 d. buvo pasirašytas Ekspedijavimo paslaugų susitarimas. Teismai sprendė, kad labiau tikėtina, jog informaciją apie klientą „MRH Mineralol-Rohstoff-Handel Gmbh“ atsakovui UAB „Vlantana Spedition“ perdavė susijusi įmonė UAB „Vlantana“, o ne A. T. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį nepažeidė civilinio proceso teisės normų, susijusių su įrodinėjimu ir įrodymų vertinimu, ir pagrįstai konstatavo, kad  nenustačius priežastinio ryšio tarp A. T. ir UAB „Vlantana Speditionveiksmų ir ieškovui kilusios žalos nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant visas civilinės atsakomybės sąlygas atsakovų atsakomybei kilti.

 

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kuriais nesuformuluotas kasacijos dalykas ir kurie neturi teisinės reikšmės bylos rezultatui.

 

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta pirmiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, o kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti šios Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarties.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Kasacinį skundą atmetus, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsakovai UAB „Vlantana Spedition“, A. T. ir trečiasis asmuo UAB „Vlantanaatsiliepime į kasacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą, tačiau neprideda jas patvirtinančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija šio prašymo netenkina (CPK 93 straipsnis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 15,04 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a:

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Auto express“ (j. a. k. 302604536) 15,04 Eur (penkiolika Eur 4 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas  – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. vasario 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutarties kopiją išsiųsti Centrinei hipotekos įstaigai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                        Birutė Janavičiūtė

 

 

Sigita Rudėnaitė

 

 

                                                                                             Dalia Vasarienė

 

 


Paminėta tekste:
  • CK1 1.116 str. Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis
  • 3K-3-366/2011
  • 3K-3-326/2012
  • 3K-3-447/2014
  • 3K-3-524/2014
  • CK
  • 3K-3-377/2013
  • 3K-3-197/2007
  • CK6 6.247 str. Priežastinis ryšys
  • CPK
  • 3K-3-112/2008
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei