Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-02-08][nuasmeninta nutartis byloje][e2-208-178-2018].docx
Bylos nr.: e2-208-178/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Sea Connect" 300660340 atsakovas
AO "KTZ express" 620300015295 Ieškovas
SIA "Baltic Cross Logistics" 41503066876 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
3.1. Bendrosios nuostatos.
3.1.18.1. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
3.1.18.1.1. Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
3.1.18.1.1.2. Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
3. CIVILINIS PROCESAS
4. BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
4.10. Kitos bylos, kylančios iš daiktinių teisinių santykių
2.1.15. Bylos dėl krovinių ekspedicijos
3.1.18. Laikinosios apsaugos priemonės

Civilinė byla Nr. e2-208-178/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00597-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.2

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. vasario 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SEA CONNECT“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-1616-613/2017 pagal ieškovės AO „KTZ Express“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SEA CONNECT“ dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, trečiasis asmuo – SIA „Baltic Cross Logistics,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Ieškovė AQ „KTZ Express“ kreipėsi į teismą, prašydama taikyti vindikaciją įpareigoti atsakovę UAB „SEA CONNECT“ perduoti ieškovei AQ „KTZ Express“ priklausančius 8 jūrinius konteinerius.
  2. Ieškovė nurodė, kad ji yra Kazachstano Respublikos bendrovė, užsiimanti krovinių pervežimu ir konteinerių nuoma. Ieškovė 51 konteinerį išnuomojo trečiajam asmeniui SIA „Baltic Cross Logistics, tačiau dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo nurodė juos grąžinti.
  3. 2015 m. balandžio 20 d. atsakovė sulaikė ieškovei nuosavybės teise priklausančius 8 konteinerius, kurie buvo gabenami jūrų transportu iš Duisburgo į Klaipėdą. Krovinys buvo sulaikytas, nes krovinio siuntėjas ir gavėjas SIA „Baltic Cross Logistics neatsiskaitė su atsakove. Ieškovės manymu, atsakovė turėjo grąžinti sulaikytus konteinerius ir savo santykius su trečiuoju asmeniu išsiaiškinti tarpusavyje.
  4. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei parduoti, išnuomoti, įkeisti, perduoti kitiems asmenims, ar kaip kitaip suvaržyti ieškovei priklausančius 8 konteinerius.
  5. Ieškovė nurodė, kad pateikti rašytiniai įrodymai ir nurodytos bylos aplinkybės nesudaro jokio pagrindo ieškinio laikyti prima facie nepagrįstu. Ieškinio argumentai ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė turi galiojančią ir neabejotiną teisę į atsakovę. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra garantuoti, kad teismo sprendimo įvykdymas būtų galimas ir nepasunkėtų, o pagrindas faktai, rodantys, kad atsakovė ketina konteinerius perleisti kitiems asmenims, t. y. skelbti aukcioną dėl konteinerių pardavimo.

 

 

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino uždraudė atsakovei UABSEA CONNECTparduoti, išnuomoti, įkeisti, perduoti kitiems asmenims ar kaip kitaip suvaržyti ieškovės AQ „KTZ Express“ 8 konteinerius.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš pateiktų duomenų galima manyti, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, kadangi iš byloje esančios medžiagos matyti, kad suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus.
  3. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog atsakovė gali konteinerius parduoti ar kitaip perleisti ar perduoti tretiesiems asmenims, todėl kyla reali grėsmė, jog ieškovei palankų sprendimą bus negalima įgyvendinti.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

  1. Atsakovė UAB „SEA CONNECT“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
    1. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo klausimus, neįvertino visų reikšmingų tokiai nutarčiai priimti aplinkybių, nepakankamai įsigilino į pareikšto ieškinio reikalavimus ir šių laikinųjų priemonių taikymo būtinybę, todėl nepagrįstai ir neteisėtai tenkino ieškovės prašymą.
    2. Teismas netinkamai įvertino, kad ieškovės ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Ieškinyje pati ieškovė nurodė, kad 2015 m. balandžio 10 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens SIA „Baltic Cross Logistics“ buvo sudaryta krovinių vežimo jūra sutartis, t. y. konosamentas. Atsakovė, būdama vežėja, visiškai teisėtai sulaikė ginčo konteinerius trečiajam asmeniui neatsiskaičius su atsakove už krovinio pervežimą. Pirmos instancijos teismas preliminariai vertindamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, pirmiausiai turėjo įvertinti, kad byloje kilusį ginčą reglamentuoja pervežimų jūra srityje priimtų nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatos. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas reglamentuoja santykius, atsirandančius jūrų laivais vežant krovinius tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys
    3. Krovinių vežimo jūra dokumentas (konosamentas) patvirtina sutarties sudarymo faktą ir jo turėtojo nuosavybės teisę į konosamente nurodytą krovinį bei suteikia teisę jo turėtojui disponuoti jūra vežamu kroviniu. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota aiški nuostata, kad šias teises turi vežėjas, kol krovinio nepristato gavėjui.
    4. Nagrinėjamu atveju atsakovė (vežėja) trečiojo asmens užsakymu organizavo 51 konteinerio pervežimą jūros transportu iš Duisburgo į Klaipėdą. Taigi, konteineriai buvo pervežti ir iškrauti Klaipėdoje visiškai teisėtai. Trečiajam asmeniui neatsiskaičius už frachtą (minėtų 51 konteinerių pervežimą), atsakovė 43 konteinerius perdavė gavėjo atstovei UAB VPA Logistics, o 8 konteinerius sulaikė pagal konosamento 22 punkto sąlygas bei Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios nustato, kad vežėjas turi teisę krovinių neišduoti krovinių gavėjui tol, kol nesumokėtas frachtas ar kiti vežėjui priklausantys mokėjimai arba nepateiktos mokėjimo garantijos. Pažymėtina, kad apie sulaikytus konteinerius atsakovė informavo visus suinteresuotus asmenis, įskaitant ieškovę AO „KTZ Express“.
    5. Atsakovė neišdavė krovinio (konteinerių) trečiajam asmeniui (gavėjui), o tai reiškia, kad vežimo sutartis dar nėra pasibaigusi ir atsakovė turi visas vežėjo teises, numatytas vežimo sutartyje bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose pervežimus jūra. Vežėjo teisės gauti frachtą apsaugos priemonės įtvirtintos Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 23–24 straipsniuose. Vežėjas turi teisę sulaikyti krovinį, nutraukti sutartį, reikalauti įkeisti krovinį ir kt. Nagrinėjamo ginčo atveju frachtą po krovinio pervežimo turėjo sumokėti trečiasis asmuo (gavėjas ir siuntėjas), tačiau jis tokios pareigos neįvykdė, todėl vežėjas pasinaudojo krovinio sulaikymo teise ir jo neišdavė trečiajam asmeniui. Kasacinis teismas panašioje byloje yra konstatavęs, kad krovinio sulaikymas yra ne tik vežėjo savigynos priemonė, bet kartu ir reikšmingas faktas, patvirtinantis, jog krovinys gavėjams nepristatytas, taigi vežimo sutartis dar neįvykdyta ir nepasibaigė.
    6. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad krovinio pristatymas jo gavėjui reiškia tik tą gavėją, kuris turi teisę gauti krovinį pagal vežimo sutartį. Kadangi vežimo jūra sutarties buvimo faktą patvirtina konosamentas ar kitas dokumentas, tai tinkamu pripažintinas prekių pristatymas gavėjui, nurodytam tokio pobūdžio dokumente. Kasacinio teismo nurodyta sąlyga reiškia, kad nagrinėjamu atveju konteineriai negali būti išduoti ieškovei, kuri nėra jų gavėja ir nėra pateikusi į bylą jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad ieškovė būtų perėmusi gavėjo (trečiojo asmens) teises ir pareigas. Jei ieškovė perimtų gavėjo teises ir pareigas, tai turėtų ir pareigą sumokėti atsakovei trečiojo asmens skolas už konteinerių pervežimą, saugojimą ir kita susijusias išlaidas ir tik po to galėtų reikalauti iš atsakovės konteinerių grąžinimo. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikštas ieškinio reikalavimas išreikalauti 8 konteinerius iš tariamai neteisėto atsakovės valdymo yra akivaizdžiai neteisėtas, nepagrįstas ir neįrodytas.
    7. Nepagrįstai ir neteisėtai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia teisėtus atsakovės interesus, kadangi uždraudus atsakovei parduoti, išnuomoti, įkeisti, perduoti kitiems asmenims, ar kitaip suvaržyti 8 konteinerius, atsakovė patyrė ir toliau kasdien patiria reikšmingus nuostolius dėl ginčo konteinerių saugojimo, jų vertė mažėja, todėl tikėtina, kad užsitęsus teisminiam bylinėjimuisi atsakovė negalės atgauti visų jai priklausančių sumų už konteinerių pervežimą, saugojimą ir kitas susijusias išlaidas. Be to, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia atsakovės teises, numatytas Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje, kuri nustato, kad jei nuo laivo atplaukimo į uostą per du mėnesius atiduoti saugoti kroviniai neatsiimami, o krovinių siuntėjas nesumoka vežėjui priklausančių mokėjimų, vežėjas turi teisę saugomus krovinius parduoti.
  2. Ieškovė AO „KTZ Express“              pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovės UAB „SEA CONNECT“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškinyje nurodyti argumentai ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė turi galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovę. Tai patvirtina ieškovės ir trečiojo asmens nuomos sutartis, konteinerių sąskaitos faktūros, šalių susirašinėjimas, pretenzija, šalių atsakymai, pranešimas, atsakovės ir trečiojo asmens krovinių vežimo jūra sutartis, konteinerių registrų sistemos www.bic-code.org duomenys, ieškovės turto sąrašas pagal grupes. Pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, jog ieškovė nėra ir niekada nebuvo krovinių vežimo jūra sutarties šalimi, nėra sudariusi su atsakove ir/ar trečiuoju asmeniu susitarimų, skolos suderinimo aktų, laidavimo sutarčių ir kt., todėl negali būti atsakinga už kitos šalies įsipareigojimų nevykdymą.
    2. Ieškovės ir atsakovės nesaisto jokie sutartiniai įsipareigojimai, ji nėra skolinga atsakovei, todėl atsakovė neturėjo jokios teisės sulaikyti ieškovės konteinerius ir reikalauti iš ieškovės 59 450 Eur skolos. Atsakovės argumentai, jog ji teisėtai sulaikė ieškovei priklausančius konteinerius ir vadovaujantis tarptautinėmis sutartis, teismų praktika bei Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nuostatomis turi teisę konteinerius parduoti, yra visiškai nepagrįsti.              Sulaikymo teise atsakovė galėjo naudotis tik išskirtiniais atvejais, esant visoms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.229 straipsnyje numatytoms aplinkybėms, t. y. atsakovė turi turėti pagrįstą reikalavimą skolininkei ir būti teisėta skolininkės daikto valdytoja, skolininkė turi būti praleidusi prievolės įvykdymo terminą ir būti sulaikomo daikto savininke.
    3. Atsakovės cituota praktika visiškai neatitinka nagrinėjamo ginčo faktinių aplinkybių, t. y. jų ratio decidendi nesutampa, todėl nėra teisiškai reikšminga. Be to, nė viena Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nuostata nesuteikia galimybės parduoti kito asmens turto bei tokiu būdu vežėjui ir krovinio siuntėjui sudengti savo reikalavimus.              Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybe turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją.
    4. Atsakovė, sulaikydama krovinį, turėjo laikytis bendrųjų prievolių vykdymo principų, t. y. protingumo, sąžiningumo, bendradarbiavimo su kita šalimi, ekonomiškumo ir kt. Atsakovė, prieš sulaikydama krovinį, turėjo išsiaiškinti ar suėjęs prievolės apmokėjimo terminas, pareikalauti, kad kita šalis (skolininkė) nedelsiant apmokėtų įsiskolinimą ar pateiktų mokėjimo garantijas, kreiptis į teismą, išsiaiškinti, kas yra krovinio savininkas, ar juos sieja prievoliniai santykiai. Atsakovė turėjo išnaudoti kitas teisėtas priemones, kurios daro mažiau žalos krovinio savininkui nei krovinio sulaikymas. Krovinio sulaikymas yra kraštutinė priemonė, kadangi ji gali sukelti itin nepageidautinų pasekmių.
    5. Atsakovės teiginiai, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių konteinerių vertė mažėja ir ji patiria reikšmingus nuostolius yra visiškai nepagrįsti, kadangi konteinerių savininkė yra ieškovė. Pažymėtina, kad atsakovei pardavus neteisėtai sulaikytus konteinerius, ieškovė patirs dar didesnius nuostolius (konteinerių likutinė vertė 154 462,22 Eur), galiausiai netekus konteinerių ieškovė net nebegalės pilnavertiškai vykdyti ūkinės-komercinės veiklos. Būtent todėl siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, laikinosios apsaugos priemonės turi būti paliktos galioti.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos ieškovės AQ „KTZ Express“ prašomos laikinąsias apsaugos priemonės – draudimas atsakovei UABSEA CONNECTparduoti, išnuomoti, įkeisti, perduoti kitiems asmenims, ar kaip kitaip suvaržyti 8 jūrinius konteinerius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas..
  3. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti nustatytos dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
  4. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs abi privalomas laikinųjų pasaugos priemonių taikymo sąlygas, tenkino ieškovės prašymą ir uždraudė atsakovei UABSEA CONNECTparduoti, išnuomoti, įkeisti, perduoti kitiems asmenims ar kaip kitaip suvaržyti 8 jūrinius konteinerius. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti skundžiamą nutartį motyvuodama iš esmės tuo, kad teismas nepagrįstai nustatė tikėtiną ieškinio pagrįstumą.
  5. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015)
  6. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad turėjo teisinį pagrindą sulaikyti konteinerius, kadangi tokią teisę jai suteikia tarptautinės sutartys ir Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas. Vadovaudamasi nurodytais teisės aktais ir teismų praktika, atsakovė teigia, kad nagrinėjamu atveju konteineriai negali būti išduoti ieškovei, kuri nėra jų gavėja ir nėra pateikusi į bylą jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog ieškovė būtų perėmusi gavėjo (trečiojo asmens) teises ir pareigas, todėl ieškinys yra visiškai nepagrįstas. Ieškovė, savo argumentaciją taip pat grįsdama teisės aktais ir teismine praktika, įrodinėja priešingai.
  7. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
  8. Šiuo atveju atsakovė neginčija to fakto, kad pateikto ieškinio forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. ne tik suformuluotas ieškinio reikalavimas ir jo faktinis bei teisinis pagrindai, bet ir pateikti įrodymai, kurie, ieškovės įsitikinimu, patvirtina jos nurodytas aplinkybes ir reikalavimus. Ieškovė iš esmės turi teisę reikšti vindikacinį ieškinį, t. y. šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė būtų pasirinkusi aiškiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos teisių gynybos būdą. Iš bylos duomenų matyti, kas ieškovę savo ieškinio reikalavimus grindžia tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta nuomos sutartimi, konteinerių sąskaitomis faktūromis, šalių raštais, pretenzija, krovinių vežimo jūra sutartimi, konteinerių registrų sistemos duomenimis, ieškovės turto sąrašu, kt. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šių duomenų pakanka tikėtinai pagrįsti ieškinį, t. y. preliminariai nustatė tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai faktiškai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o dėl to negali būti visapusiškai įvertinami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje ir šioje nutartyje išsamiau neaptarinėjami.
  9. Atskirajame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia teisėtus jos interesus, kadangi uždraudus parduoti, išnuomoti, įkeisti, perduoti kitiems asmenims, ar kitaip suvaržyti konteinerius, ji kasdien patiria reikšmingus nuostolius dėl ginčo konteinerių saugojimo, jų vertė mažėja, todėl užsitęsus teisminiam bylinėjimuisi, tikėtina, nebus galimybės atgauti visų sumų už konteinerių pervežimą, saugojimą ir kitas išlaidas.
  10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia suvaržymus (neigiamus padarinius) vienai iš proceso šalių – asmeniui, kurio atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės taikomos, todėl teismai, taikydami laikinąsias apsaugos priemones, ar parinkdami jų rūšį, taip pat taikydami konkrečius apribojimus turi vadovautis ekonomiškumo ir proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde atsakovė tik deklaratyviai nurodė, kad patiria reikšmingus nuostolius, jų konkretaus dydžio neįvardijo, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismas, siekdamas tik išlaikyti status quo, t.y. kad ginčo dalykas bylos eigoje nebūtų perleistas kitiems subjektams, suvaržė atsakovės teises labiau negu buvo būtina teisėtam tikslui (ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti) pasiekti.
  11. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl atskirajame skunde nurodytais argumentais ją naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   Alvydas Poškus

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • 2-1194/2014
  • 2-674/2014
  • 2-2139/2013
  • 2-1235/2014
  • 2-1772-943/2016
  • 2-757-236/2015
  • 2-1160-302/2015
  • 2-827-370/2015
  • CPK 145 str. Laikinosios apsaugos priemonės
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės