Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-02-17][nuasmeninta nutartis byloje][eA-405-602-2021].docx
Bylos nr.: eA-405-602/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VĮ Registrų centras (buvęs VĮ Registrų centras Vilniaus filialas) 124110246 atsakovas
"Vilniaus Sigma" 120094990 pareiškėjas
Kategorijos:
59.1. Bylų pagal apeliacinius skundus procesas
59.1.1. Apeliacinio skundo padavimas, priėmimas ir pasirengimas nagrinėti
19.3. Nekilnojamojo turto kadastras ir registras
19.3. Nekilnojamojo turto kadastras ir registras
19.3. Nekilnojamojo turto kadastras ir registras
19.3.6. Kiti nekilnojamojo turto kadastro ir registro veiklos klausimai
19.3.6. Kiti nekilnojamojo turto kadastro ir registro veiklos klausimai
19.3.6. Kiti nekilnojamojo turto kadastro ir registro veiklos klausimai
16. Registrai
19. Registrai
19. Registrai
19. Registrai
59. Apeliacinis procesas

?Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-405-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03499-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.6

(S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal

atsakovo valstybės įmonės Registrų centras apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Vilniaus Sigma“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (buvęs valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas akcinė bendrovė „Vilniaus Sigma“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. VILRS-1090; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. spr1-236; 3) įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro automobilių stovėjimo aikštelių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis, įregistruotus kaip pastatų ir žemės sklypo priklausinius; 4) įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą įregistruoti akcinės bendrovės ,,Vilniaus Sigma“ nuosavybės teise priklausančių automobilių stovėjimo aikštelių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre kaip atskirus nekilnojamojo turto daiktus; 5) įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą įregistruoti akcinės bendrovės ,,Vilniaus Sigma“ nuosavybės teise priklausančių automobilių stovėjimo aikštelių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, akcinės bendrovės ,,Vilniaus Sigma“ nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre; 6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas (toliau – Vilniaus filialas, Teritorinis registratorius) pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą įregistruoti akcinės bendrovės „Vilniaus Sigma“ nuosavybės teise priklausančių automobilių stovėjimo aikštelių (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Aikštelės), kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – Kadastras) ir nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus Nekilnojamojo turto registre (toliau – Registras) ir 2018 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. VILRS-1090 atsisakė įregistruoti nuosavybės teises. Atsakovas nurodė, kad Registro tvarkytojui pateikti dokumentai tiesiogiai nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių į Aikšteles. Nesutikęs su šiuo sprendimu, pareiškėjas nurodė apskundęs jį valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus (toliau – ir Centrinis registratorius, Registrų centras) ginčų nagrinėjimo komisijai, tačiau 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. spr1-236 pareiškėjo skundas buvo netenkintas. Centrinis registratorius nurodė pareiškėjui, kad Vilniaus filialas 2018 m. gegužės 31 d. įrašė Aikštelių kadastro duomenis į Kadastrą ne atskirais savarankiškais nekilnojamojo turto objektais, bet atskirų pastatų, esančių žemės sklype, (duomenys neskelbtini), priklausiniais, o aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravo ne tik pastato 2P4p priklausiniu, bet ir Lietuvos Respublikos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniu.

3.       Pareiškėjas teigė, kad jis neteikė prašymo įregistruoti Aikšteles pastatų priklausiniais, o pateiktose kadastro duomenų bylose nėra duomenų apie aikštelių, kaip priklausinių, suformavimą ar jų priskyrimą atskiriems pastatams. Vilniaus filialas neatkreipė dėmesio į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1280-643/2018, kuriame teismas įpareigojo Vilniaus filialą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Aikštelių kadastro duomenų ir nuosavybės teisių įregistravimo, nepasisakė dėl teismo įpareigojimų ir išaiškinimų, atliko veiksmus, kurie nepriskirti jo funkcijoms ir įgaliojimams, t. y. siuntė pastatų ir patalpų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkams raštus, prašydamas pateikti savo nuomonę, ar Aikštelių nuosavybės teisių įregistravimas pareiškėjui nepažeis jų interesų, tuo viršydamas savo įgaliojimus. Pareiškėjas tvirtino, kad Vilniaus filialo sprendimas prieštarauja Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1263 nuostatoms.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad kartu su prašymu įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos Vilniaus filialui pateikė kadastrinių matavimų bylas, parengtas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, 1994 lapkričio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 1994 m. gruodžio 8 d. turto perdavimo-priėmimo aktą, 1994 m. gruodžio 9 d. akcinės bendrovės „Vilniaus Sigma“ akcininkų steigiamojo susirinkimo protokolą, 1994 m. gruodžio 16 d. turto perdavimo-priėmimo aktą, valstybės įmonės „Vilniaus Sigma“ turto amortizacijos apskaičiavimo žiniaraštį, akcinės bendrovės „Vilniaus Sigma“ 2015 m. sausio 15 d. pažymą, 1998 m. lapkričio 23 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „OBER-HAUS nekilnojamasis turtas“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, žemės sklypo planą, akcinės bendrovės „Vilniaus Sigma“ 2017 m. gruodžio 20 d. pažymą, akcinės bendrovės „Vilniaus Sigma“ 2017 m. spalio 10 d. buhalterinę pažymą, tačiau teritorinis registratorius atsisakė įregistruoti Aikšteles pareiškėjo nuosavybės teise Registre ir be jokio pagrindo, savo iniciatyva, įregistravo jas pastatų ir žemės sklypo priklausiniais nesant prašymo ir parengtų kadastrinių duomenų bylos. Tokiu būdu buvo atimtos pareiškėjo nuosavybės teisės į Aikšteles.

5.       Registruojant aikšteles Kadastre pastatų ir žemės sklypo priklausiniais, teritorinis registratorius nurodė aikštelių statybos pabaigos datas – 1958, 1960, 1976, 1985 metus. Nurodytais metais Aikšteles pastatė Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla, vėliau reorganizuota į valstybės įmonę „Vilniaus Sigma“. Aikštelės buvo apskaitomos įmonės apskaitos dokumentuose, tačiau neįregistruotos Kadastre ir Registre, kadangi aikštelių statybos metu nebuvo privaloma jų registracija viešame registre. Pareiškėjas teigė, kad 1995 metais valstybės įmonė „Vilniaus Sigma“ buvo reorganizuota į akcinę bendrovę „Vilniaus Sigma“, parduotos valstybei priklausančios akcijos – pasikeitė tik įmonės savininkas, tačiau visas turtas taip ir liko jo nuosavybė. Prie akcinės bendrovės „Vilniaus Sigma“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pridedami turto perdavimo aktai, nes buvusio savininko Lietuvos valstybės atstovas perdavė naujų savininkų atstovui įmonės turtą pagal buhalterinės apskaitos dokumentus, įmonės balansą ir valstybės įmonės „Vilniaus Sigma“ turto amortizacijos apskaičiavimo žiniaraštį, kurio 2 lape nurodytos Aikštelės. Šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai buvo pateikti Vilniaus filialui, tačiau pastarasis, kaip nurodė pareiškėjas, laikosi nuomonės, jog akcijų pirkimo-pardavimo metu buvo parduodamos ir akcijos, ir įmonės turtas, todėl reikalauja pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad 1995 metais pareiškėjui buvo parduotos Aikštelės. Pareiškėjas nurodė, kad nuo statybos pabaigos iki šios dienos Aikštelės priklauso pareiškėjui ir yra įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą.

6.       Pareiškėjas pažymėjo, kad jo prašymu matininkas, atitinkantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 11 straipsnio reikalavimus, parengė Aikštelių kadastrinių duomenų bylas ir pateikė prašymą įregistruoti Kadastre kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus, tačiau Vilniaus filialas matininko pateiktų kadastro duomenų neįregistravo, o įregistravo klaidingus duomenis apie Aikšteles kaip priklausinius. Nurodė, jog Vilniaus filialas tokią registraciją atliko savo iniciatyva, neturėdamas suinteresuoto asmens prašymo bei kadastro duomenų matavimo bylų.

7.       Teigė, jog Registrų centras, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nepasisakė dėl skunde nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, ignoravo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą ir dėl jo visiškai nepasisakė. Nepasisakė dėl Vilniaus filialo atlikto Aikštelių įregistravimo pastatų priklausiniais nesant tokio prašymo ir kadastrinių matavimų bylų, bei pritardamas Vilniaus filialo neteisėtiems veiksmams, netenkino pareiškėjo skundo.

8.       Pareiškėjas nurodė, kad Registrų centras ginčijamame sprendime klaidingai nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius, patikėjimo teise valdantis žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2017 m. kovo 10 d. raštu Nr. 49JN-600-(14.49.105) atsisakė išduoti pareiškėjai sutikimą įrašyti valstybinėje žemėje pastatytus statinius į Registrą. Šiuo raštu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius ne atsisakė išduoti sutikimą, o išaiškino pareiškėjui, kad Nacionalinės žemės tarnybos veiklos sritims nėra priskirta tvarkyti Registrą ar išduoti sutikimus įregistruoti statinius jame. Anot pareiškėjo, Registrų centras nepagrįstai atsisakė pripažinti pareiškėjo pateiktus įmonės privatizavimo ir buhalterinės apskaitos dokumentus, nors būtent minėti dokumentai nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarime Nr. 1263 kaip tinkami atlikti nekilnojamųjų daiktų registraciją Nekilnojamojo turto registre.

9.       Pareiškėjas teigė, kad Vilniaus filialui jos pateikti dokumentai patvirtina, jog Aikštelės visą laiką priklausė Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklai, vėliau reorganizuotai į valstybės įmonę „Vilniaus Sigma“, jos, kaip ir kiti kiemo statiniai ir inžinieriniai tinklai, buvo suprojektuotos ir įrengtos pareiškėjo ir visą laikotarpį nuo jų eksploatavimo pradžios nuosavybės teise priklausė pareiškėjui. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, kad jokio sprendimo, kuriuo buvo įregistruotos Aikštelės iš Vilniaus filialo, nėra gavęs. Taip pat teigė, kad įregistravus aikšteles kitų asmenų nuosavybės teise, pareiškėjas neteko nuosavybės teisių į jas, o pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašyme Nr. 90/270 nurodytas Aikštelių įregistravimo būdas buvo klaida, nes prašymą nurodytas Aikšteles registruoti prie pastatų parengė ir pateikė matininkas K. T. (K. T.).

10.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11.       Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog jo įgaliotas asmuo matininkas K. T. Vilniaus filialui pateiktame prašyme prašė įregistruoti Aikšteles kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus ir prašė įpareigoti Vilniaus filialą išregistruoti iš Kadastro Aikštelių kadastro duomenis, įregistruotus pastatų priklausiniais (2 reikalavimas) ir įregistruoti Aikšteles kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus (3 reikalavimas), t. y. prašo panaikinti Vilniaus filialo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą, kuris nebuvo apskųstas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais Centriniam registratoriui. Nurodė, kad pareiškėjo įgaliotas asmuo K. T. Vilniaus filialui 2018 m. gegužės 18 d. pateikė 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymą Nr. 90/270, pasirašytą pareiškėjo generalinio direktoriaus, kuriame prašoma Aikšteles įregistruoti pastatų priklausiniais, konkrečiai nurodydamas, kurią aikštelę prie kurio pastato registruoti priklausiniu. Teigė, kad nesutikdamas su Vilniaus filialo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu, pareiškėjas turėjo jį skųsti Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) nustatyta tvarka ir terminais centriniam registratoriui, tačiau šio sprendimo pareiškėjas iki šiol nėra apskundęs, todėl administracinės bylos dalis dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti Vilniaus filialą išregistruoti iš Kadastro Aikšteles kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus nutrauktina.

12.       Atsakovas pažymėjo, kad ginčijamame Registrų centro sprendime nurodyta aplinkybė, jog aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota ne tik pastato priklausiniu, bet ir Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniu, yra išnykusi, nes ši techninė klaida buvo ištaisyta, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti išregistruoti šios aikštelės kadastro duomenis, įregistruotus kaip žemės sklypo priklausinį, patenkinimas nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl yra netenkintinas.

13.       Atsakovas nurodė nesutinkantis ir su pareiškėjo teiginiu, kad Vilniaus filialas ignoravo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1280-643/2018, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti analogišką 2017 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjos prašymą Nr. 15479163. Nurodė, kad gavęs pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. prašymą įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į Aikšteles tų pačių dokumentų pagrindu, Vilniaus filialas atsižvelgė į tuo metu dar neįsiteisėjusį teismo sprendimą, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir priėmė skundžiamą 2018 m. birželio 19 d. sprendimą, kuris pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

14.       Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo Vilniaus filialui pateiktuose privatizacijos dokumentuose, kurie šiuo atveju būtų pagrindu įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į Aikšteles, jokių duomenų apie Aikšteles nėra arba jos nėra identifikuotos, taip pat, kad pareiškėjo nuosavybės teisių įregistravimas Registre gali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 27 straipsnyje įvirtinta procedūra, teritorinis registratorius 2018 m. birželio 4 d. raštu teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į asmenis, nuosavybės teise įgijusius nekilnojamuosius daiktus buvusioje gamybinio komplekso teritorijoje dėl jų valios išreiškimo. Nurodė, kad iš gautų atsakymų padaręs išvadą, jog yra kilęs ginčas dėl daiktinių teisių į Aikšteles. Atsakovas taip pat vadovavosi NTRĮ 29 straipsnio nuostata ir teigė, kad ginčijamuose sprendimuose nurodyti šioje nuostatoje įtvirtinti atsisakymo pagrindai. Centrinis registratorius įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus ir pagrįstai konstatavo jų neatitikimą NTRĮ 22 straipsnio nuostatoms bei vadovaudamasis to paties įstatymo 29 straipsnio 6 ir 8 punktais pareiškėjo prašymo netenkino.

15.       Atsakovas teigė, kad pareiškėjo atžvilgiu netaikytinos ir Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 nuostatos, nes iš pareiškėjo pateiktų dokumentų turinio akivaizdu, jog valstybės įmonės „Vilniaus Sigma“ privatizacija vyko ir turtas buvo parduotas po 1991 m. liepos 25 d. Pareiškėjo pateiktą 1994 m. spalio 7 d. Amortizacijos paskaičiavimo už rugsėjo mėn. ir nuo gavimo pradžios cechui 94000 žiniaraštį vertina ne kaip pareiškėjui, o valstybės įmonei „Vilniaus Sigma“ priklausantį dokumentą, nes pareiškėjo privatizacija vyko po 1994 m. spalio 7 d., ir Aikštelės šio dokumento 2 lape taip pat nėra identifikuotos. Nurodė, kad pareiškėjo pateikta 2017 m. kovo 21 d. deklaracija apie naujai pastatytą statinį – aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių į šį statinį, nes aikštelė pastatyta 1960 metais, todėl pareiškėjas negalėjo būti aikštelės statytojas.

 

II.

 

16.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. VILRS-1090, valstybės įmonės Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. spr1-236 ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjo skundo reikalavimus įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro automobilių stovėjimo aikštelių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis, įregistruotus kaip pastatų ir žemės sklypo priklausinius ir įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą įregistruoti AB ,,Vilniaus Sigma“ nuosavybės teise priklausančių automobilių stovėjimo aikštelių (unikalūs Nr(duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre kaip atskirus nekilnojamojo turto daiktus teismas paliko nenagrinėtus. Likusią pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą ir priteisė pareiškėjui akcinei bendrovei ,,Vilniaus Sigma“ iš atsakovo valstybės įmonės Registrų centro 576 Eur išlaidų už advokato pagalbą.

17.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro teritorinio registratoriaus 2018 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. VILRS-1090 ir centrinio registratoriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. csprl-236 teisėtumas bei pagrįstumas. Teismas nagrinėjamu atveju sprendė, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 2 d.). Teismas pažymėjo, kad sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti ginčijamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams – ar sprendimai pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat, kaip nurodė teismas, būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijami sprendimai turėtų būti panaikinti.

18.       Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčijamu teritorinio registratoriaus sprendimu buvo atsisakyta įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą, taip pat ginčijamas teritorinio registratoriaus – Vilniaus filialo 2018 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. VILRS-1090 priimtas dar neįsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. eI-1280-643/2018, kuriuo buvo panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. VILRS-1857, 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. VILKS-3269, valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. spr1-244 ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas įpareigotas iš naujo išnagrinėti akcinės bendrovės „Vilniaus Sigma“ 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą (registracijos Nr. 15479163). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimas įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d.

19.       Teismas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-389-442/2019 ir 2004 m. kovo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A12-219-04, nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-1280-643/2018 ginčytų atsakovo sprendimų priėmimo procedūra nebuvo baigta, nes nebuvo galutinai išnagrinėtas pareiškėjo administraciniam teismui paduotas skundas dėl administracinėje byloje Nr. eI-1280-643/2018 ginčytų sprendimų panaikinimo. Tačiau Vilniaus filialas nagrinėjo, jo teigimu, analogišką pareiškėjo prašymą ir tuo teigė vykdęs dar neįsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Taigi, kaip nurodė teismas, pradėjus administracinę procedūrą pagal pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. prašymą iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., kada įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1280-643/2018, pareiškėjo atžvilgiu dėl to paties turto – ginčijamų Aikštelių – galiojo šie viešojo administravimo subjekto sprendimai: 1) 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. VILRS-1857, kuriuo teritorinis registratorius atsisakė įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą; 2) 2018 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. VILRS-1090, kuriuo teritorinis registratorius taip pat atsisakė įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą; 3) 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. VILKS-3269, kuriuo teritorinis registratorius atsisakė įregistruoti pareiškėjo pateiktus duomenis ir į Kadastrą; 4) 2018 m. gegužės 30 d. sprendimas, kuriuo teritorinis registratorius įregistravo ginčo nekilnojamąjį turtą į Kadastrą; 5) Centrinio registratoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. spr1-244, kuriuo paliktas galioti teritorinio registratoriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. VILKS-1857 ir 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. VILKS-3269.

20.       Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad žinant aplinkybę, jog administraciniame teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl priimtų teritorinio ir centrinio registratorių sprendimų, susijusių su pareiškėjo prašymais įregistruoti pareiškėjo pateiktus Aikštelių duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į Aikšteles, teisėtumo ir pagrįstumo, nagrinėjamo ginčo kontekste negali būti pripažinti pagrįstais teritorinio registratoriaus sprendimai dėl tokio paties turinio pareiškėjo prašymų, nes tik įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimui, panaikinusiam 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. VILRS-1857, 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. VILKS-3269 ir Centrinio registratoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. spr1-244, atsakovas galėjo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą, ir ne bet kurį, o tą, kurį išnagrinėti įpareigojo Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1280-643/2018 – būtent pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą (registracijos Nr. 15479163).

21.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju aktualia pripažintina NTRĮ 29 straipsnio 9 punkto nuostata, pagal kurią Registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, jog jau yra priimtas Registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą tų pačių dokumentų pagrindu. Taigi, nagrinėdamas pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. prašymą įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą, kaip nurodė teismas, Vilniaus filialas ir privalėjo vadovautis šia nuostata. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostatas, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Taigi, teismas konstatavo, jog šiuo atveju, nagrinėdamas pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. prašymą įregistruoti pareiškėjo pateiktus duomenis ir į Kadastrą, teritorinis registratorius turėjo vadovautis šia nuostata. Be to, teismas nurodė, kad nors priimant ginčijamą centrinio registratoriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. csprl-236 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1280-643/2018 buvo įsiteisėjęs, šį aplinkybė šiame centrinio registratoriaus sprendime liko neįvertinta.

22.       Teismas iš ginčijamo Vilniaus filialo 2018 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. VILRS-1090 turinio nustatė, kad atsakovas vertino ne pareiškėjo pateiktus dokumentus, tačiau kreipėsi į trečiuosius asmenis dėl jų nuomonės pareiškimo pareiškėjo daiktinių teisių klausimu, tuo pačiu vertino Aikštelių išsidėstymą ir buvusį nuolatinį ryšį su visais kitais gamybiniame komplekse esančiais pagrindiniais nekilnojamojo turto objektais ir konstatavo negalintis padaryti vienareikšmiškos išvados, kad Aikštelių įregistravimas pareiškėjos nuosavybės teise nepažeis kitų nekilnojamųjų daiktų savininkų interesų. Teismas pažymėjo, kad NTRĮ 29 straipsnyje nėra įtvirtintas toks atsisakymo įregistruoti daiktines teises pagrindas, kokį atsakovas nurodė šiame sprendime. Taigi, teismas konstatavo, kad priimdamas šį sprendimą atsakovas nesivadovavo ne tik Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendime nurodytu išaiškinimu, bet ir NTRĮ 29 straipsnio nuostatomis, todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems reikalavimams.

23.       Teismas nurodė, kad centrinis registratorius Vilniaus filialo sprendimą pripažino teisėtu, tačiau pakeitė atsisakymo įregistruoti pareiškėjo daiktines teise pagrindą, t. y. atsisakė įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises NTRĮ 29 straipsnio 6 punkte nurodytu pagrindu, konstatavęs, kad Registro tvarkytojui pateiktuose dokumentuose nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti. Centrinis registratorius taip pat konstatavo, kad pateikti dokumentai apie nekilnojamuosius daiktus nesutampa su į Kadastrą įrašytais duomenimis apie tuos nekilnojamuosius daiktus. Nors, kaip teismas nurodė, šiame sprendime nenurodytos atsisakymo registruoti daiktines teises teisės normos, tačiau iš formuluotės darytina išvada, jog atsisakymas registruoti pareiškėjo daiktines teises priimtas ir NTRĮ 29 straipsnio 8 punkte nurodytu pagrindu. Teismas pažymėjo, kad šiame sprendime nurodyta prie kokių pastatų yra įregistruotos Aikštelės, taip pat nurodyta, kad dauguma pastatų nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims ir kad patalpų pastatuose 1P4p, 2P4p, 3P4p, 9M2p ir 19B1p savininkai nepateikė prašymo / sutikimo, kad būtų pakeistas jiems priklausančių nekilnojamųjų daiktų teisinis statusas, priskiriant aikšteles pastatų priklausiniais, tačiau nėra aišku, kokios išvados padarytos išvardinus šias aplinkybes. Nurodyta, kad pareiškėjas taip pat nėra pateikęs prašymo Aikšteles įregistruoti pagrindinių daiktų priklausiniais, tačiau ši sprendime konstatuota aplinkybė neatitinka tikrovės, nes Vilniaus filialas šiuo atveju būtent nagrinėjo pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. prašymą, pateiktą kartu su pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymu Nr. 90/270, kuriame aiškiai pareiškėjas nurodė, kokią aikštelę prie kokio pastato ji prašo įregistruoti. Pareiškėjo prašymą atsakovas nurodė patenkinęs 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad ginčijamame sprendime centrinis registratorius konstatuoja, jog pateiktose kadastro duomenų bylose nėra duomenų apie Aikštelių, kaip priklausinių suformavimą ar jų priskyrimą atskiriems pastatams, nors, kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo, 2018 m. gegužės 30 d. sprendimas, kuriuo Aikštelės įregistruotos kaip pastatų priklausiniai, priimtas patenkinus būtent pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymą Nr. 90/270. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog ginčijamas Registrų centro 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. cspr1-236 nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl negali būti laikomas teisėtu.

24.       Teismas pažymėjo, kad Vilniaus filialo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu ginčo Aikštelės įregistruotos pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausiniais pagal pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. pateiktą prašymą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad apie Aikštelių įregistravimą pastatų priklausiniais jis sužinojo 2018 m. rugsėjo 20 d. gavęs šioje byloje ginčijamą Registrų centro 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą, tačiau Vilniaus filialo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka neskundė (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 str. 1 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str.). Esant šioms aplinkybėms, šie pareiškėjo reikalavimai teismo palikti nenagrinėtais (ABTĮ 105 str. 1 p.).

25.       Pareiškėjas prašė įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą įregistruoti jo nuosavybės teises į Aikšteles Registre, tačiau teismas pažymėjo, kad teisės aktai nesuteikia teisės teismui priimti sprendimus už viešojo administravimo subjektus. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokiais atvejais, kai yra nustatoma, jog viešojo administravimo subjekto sprendimas yra neteisėtas, teismas gali tik įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą, tačiau pats teismas negali ginčo išspręsti iš esmės už viešojo administravimo subjektą (ABTĮ 88 str. 2 p.).

26.       Teismas konstatavo, kad panaikinus ginčijamus sprendimus yra atkuriama iki jų priėmimo buvusi padėtis (ABTĮ 94 str.), t. y. atsakovas privalės iš naujo išspręsti pareiškėjo skundo priėmimo ir išnagrinėjimo klausimą, todėl tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą – įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į Aikšteles Registre – nėra pagrindo.

 

III.

 

27.       Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019 dalį dėl reikalavimų – panaikinti Teritorinio registratoriaus 2018 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. VILRS-1090 ir Centrinio registratoriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. cspr1-236, kurioje teismas panaikino minėtus Teritorinio ir Centrinio registratoriaus sprendimus ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. prašymą išnagrinėti iš naujo, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo dalį dėl šių reikalavimų atmesti kaip nepagrįstą.

28.       Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos įstatymais, neteisingai pritaikytos teisės normos, iš esmės teisingi Teritorinio ir Centrinio registratoriaus sprendimai panaikinti vien tik formaliais pagrindais, nesivadovaujant administracinio proceso principais – teisingumo vykdymu, operatyvumu. Vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsniu, atsakovas teigia, kad teismas, spręsdamas kilusį ginčą, turėjo nustatyti, ar ginčo atveju Teritorinis registratorius teisėtai ir pagrįstai atsisakė įregistruoti akcinės bendrovės „Vilniaus Sigma“ nuosavybės teises į Aikšteles – ar pareiškėjo pateikti dokumentai atitiko įstatymų reikalavimus ir buvo pakankami teisinei registracijai atlikti, ir ar Centrinis registratorius pagrįstai Teritorinio registratoriaus sprendimą pakeitė atsisakymo pagrindu nurodydamas sprendime išdėstytas aplinkybes.

29.       Atsakovas teigia, kad Teritorinio registratoriaus ir Centrinio registratoriaus sprendimų panaikinimas ir įpareigojimas iš naujo išnagrinėti tą patį prašymą vien tik formaliais pagrindais, kai Vilniaus apygardos administracinio teismo konstatavimas dėl Teritorinio registratoriaus padaryto neesminio procedūrinio pažeidimo netrukdo priimti visapusiškai pagrįstą, tai yra teisingą sprendimą ir išspręsti bylą iš esmės, paneigtų proceso šalių teisę į greitą bylos išnagrinėjimą ir nevykdytų teisingumo. Paaiškina, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Teritorinio registratoriaus priimti sprendimai dėl tokio paties turinio prašymų negali būti pripažinti pagrįstais, nes tik įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. eI-1280-643/2018 jis galėjo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą, kurį išnagrinėti jį įpareigojo Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1280-643/2018 – t. y. pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą (registracijos Nr. 15479163), panaikinęs Teritorinio registratoriaus 2018 m. birželio 19 d. sprendimą ir Centrinio registratoriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą, įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti tą patį pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. prašymą, kurį Teritorinis registratorius nagrinėjo priimdamas skundžiamą 2018 m. birželio 19 d. sprendimą VILRS-1090. Atsakovas prieina prie išvados, jog neužtenka konstatuoti, kad Teritorinis registratorius padarė minėtą procedūrinį pažeidimą, ir vien dėl šios aplinkybės jį įpareigoti iš naujo išnagrinėti tą patį prašymą, bet reikia taip pat įvertinti, ar Teritorinio registratoriaus sprendimas, o taip pat ir Centrinio registratoriaus sprendimas, iš esmės yra teisingi ir pagrįsti. Juo labiau, kad Centrinio registratoriaus sprendimo priėmimo metu Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 7 d. sprendimas jau buvo įsiteisėjęs, ir šią aplinkybę konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijamame sprendime.

30.       Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Teritorinis registratorius nevertino pareiškėjo pateiktų dokumentų ir teigia, jog toks argumentas neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Teritorinio registratoriaus 2018 m. birželio 19 d. sprendimą VILRS-1090 kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Paaiškina, kad iš į bylą pateiktų įrodymų (Teritorinio registratorius 2018 m. birželio 19 d. sprendimo VILRS-1090), Vilniaus apygardos administracinio teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog Teritorinis registratorius įvertino jam pateiktus dokumentus, nes pirmas iš sprendimo atsisakyti registruoti pareiškėjo nuosavybės teises į Aikšteles motyvų buvo – „pateikti dokumentai akcinės bendrovės „Vilniaus Sigma“ nuosavybės teisių į paminėtas automobilių stovėjimo aikšteles tiesiogiai nepatvirtina <...>“, nurodant sprendimo priėmimo pagrindą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 ir 7 punktus. Kadangi teismo sprendime nurodyti motyvai (kad atsakovas pareiškėjo pateiktų dokumentų nevertino) prieštarauja byloje nustatytiems faktams, Vilniaus apygardos administracinio teismo padaryta išvada – Teritorinis registratorius 2018 m. birželio 19 d., priimdamas sprendimą nesivadovavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendime nurodytu išaiškinimu ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio nuostatomis, todėl Teritorinio registratoriaus sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems reikalavimams – negali būti laikoma pagrįsta.

31.       Atsakovas taip pat pažymi, kad Centrinis registratorius 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu pakeitė Teritorinio registratoriaus 2018 m. birželio 19 d. sprendime nurodytus atsisakymo registruoti pareiškėjo nuosavybės teises į Aikšteles pagrindus (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 2 ir 7 p. į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 6 ir 8 p.), bei papildė minėtą Teritorinio registratoriaus sprendimą, išsamiai pasisakydamas dėl Teritoriniam registratoriui ir tik Centriniam registratoriui pareiškėjo pateiktų dokumentų neatitikties Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio nuostatoms, kaip buvo išaiškinęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1280-643/2018 (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 str. 4 d. 3 p.). Tačiau atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtos aplinkybės iš viso nevertinio ir dėl jos nepasisakė.

32.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad vienas iš Centrinio registratoriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendime nurodytų atsisakymo registruoti daiktines teises į Aikšteles pagrindų (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 8 p.) nepagrįstas faktais, padarė nepagrįstą išvadą, – kad yra pagrindas konstatuoti, jog ginčijamas Centrinio registratoriaus sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl negali būti laikomas teisėtu, – kadangi suklydimas dėl vieno atsisakymo pagrindo nekeičia Centrinio registratoriaus sprendimo pačios esmės – netenkinti pareiškėjo prašymo įregistruoti nuosavybės teises į Aikšteles, nes minėtas Centrinio registratoriaus sprendimas buvo priimtas nustačius ir kitą aplinkybę (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 6 p.), pagrįstą objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, kuriai esant, suklydimas dėl minėto atsisakymo pagrindo, nekeičia Centrinio registratoriaus sprendimo pačios esmės – pareiškėjo prašymo netenkinti.

33.       Vilniaus apygardos administracinis teismas, vertindamas Centrinio registratoriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. cspr1-236 teisėtumą, įvertino tik vieną iš šiame sprendime nurodytų atsisakymo pagrindų (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 8 p.) ir su juo susijusias aplinkybes, tačiau neįvertino, kad Centrinio registratoriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendime yra nurodytas ir kitas atsisakymo registruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą pagrindas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 6 p.), kuriam esant Centrinio registratoriaus suklydimas (nurodant aplinkybę, kad pareiškėjas Teritoriniam registratoriui nėra pateikęs prašymo Aikšteles įregistruoti pagrindinių daiktų priklausiniais, kuris įvyko dėl 2018 m. gegužės 18 d. prašyme Nr. 17702079 padarytos techninės klaidos įrašant 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymo Nr. 90/270 datą ir dėl blogai atšviestos 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymo Nr. 90/270 kopijos, kurioje nesimatė viso numerio), nekeičia Centrinio registratoriaus sprendimo esmės – netenkinti pareiškėjo prašymo įregistruoti nuosavybės teises į Aikšteles, nes tokiam Centrinio registratoriui sprendimui priimti visiškai užteko ir vienos Centrinio registratoriaus sprendime nurodytos atsisakymo įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą aplinkybės – Registro tvarkytojui pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti, kuri taip pat buvo nustatyta nagrinėjamoje byloje. Teigia, kad šiuo atveju akivaizdu, jog Centrinio registratoriaus sprendimas buvo motyvuotas, pagrįstas faktais ir teisės normomis, taikomomis šiuo konkrečiu atveju, tuo tarpu Centrinio registratoriaus suklydimas nurodant aplinkybę dėl prašymo nepateikimo, nelemia sprendimo neteisėtumo, nedaro sprendimo nemotyvuotu ar nepagrįstu teisės normomis ir faktais, kas rodo pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje neteisėtumą.

34.       Pareiškėjas AB ,,Vilniaus Sigma“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

35.       Pareiškėjas teigia, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas klaidingai atliko aplinkybių teisinį vertinimą, pažeidė teisės normas, nesivadovavo administracinio proceso principais ir teismų praktika. Vilniaus apygardos administracinis teismas, pareiškėjo nuomone, objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

36.       Atsakovas, apeliaciniame skunde įrodinėdamas Teritorinio registratoriaus 2018 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. VILRS-1090 ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. cspr1-236 teisėtumą, nepagrįstai nurodo, jog Teritoriniam registratoriui pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti. Paaiškina, kad pateikė Teritoriniam registratoriui visus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarime Nr. 1263 „Dėl Lietuvos Respublikos 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas) nurodytus dokumentus. Teritorinis ir Centrinis registratorius pareiškėjo pateiktų dokumentų nevertino ir dėl jų atitikimo Nutarimo reikalavimams sprendimuose nepasisakė, dėl ko visiškai nepagrįstai atsisakė įregistruoti pareiškėjo Aikštelių nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre ir visiškai be jokio pagrindo, savo iniciatyva, įregistravo automobilių stovėjimo aikšteles pastatų ir žemės sklypo priklausiniais, nors tokiam registravimui nebuvo ir nėra pateiktas prašymas ir nėra parengtos kadastrinių duomenų bylos.

37.       Pareiškėjas pabrėžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 4 d. sprendime nurodė, jog iš ginčijamo Vilniaus filialo 2018 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. VILRS-1090 turinio matyti, kad teritorinis registratorius vertino ne pareiškėjo pateiktus dokumentus, o kreipėsi į trečiuosius asmenis dėl jų nuomonės pareiškimo pareiškėjo daiktinių teisių klausimu, tuo pačiu vertino Aikštelių išsidėstymą ir buvusį nuolatinį ryšį su visais kitais gamybiniame komplekse esančiais pagrindiniais nekilnojamojo turto objektais ir konstatavo negalintis padaryti vienareikšmiškos išvados, kad Aikštelių įregistravimas pareiškėjos nuosavybės teise nepažeis kitų nekilnojamųjų daiktų savininkų interesų. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nėra įtvirtintas toks atsisakymo įregistruoti daiktines teises pagrindas, kokį atsakovas nurodė šiame sprendime. Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė pagrįstą išvadą, jog teritorinis registratorius, priimdamas šį sprendimą, nesivadovavo ne tik Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendime nurodytu išaiškinimu, bet ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio nuostatomis, todėl toks sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems reikalavimams.

38.       Teritorinio registratoriaus atstovė 2019 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje nurodė, kad po aikštelių įregistravimo kaip pastatų ir žemės sklypo priklausinius, pastatų savininkai turi teisę reikalauti įregistruoti jiems nuosavybės teises į aikšteles. Teritorinis registratorius, galimai veikdamas kitų asmenų interesais ir siekiant jiems naudos, pažeisdamas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, nevykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, įregistravo aikšteles pastatų ir žemės sklypo priklausiniais, sudarydamas kitiems asmenims galimybę be teisinio pagrindo įregistruoti nuosavybės teises į pareiškėjui nuosavybės teisė priklausantį turtą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

39.       Byloje nagrinėjamas pareiškėjo akcinės bendrovės „Vilniaus Sigma“ ir Registrų centro ginčas, kilęs Registrų centre nagrinėjant pareiškėjo paduotus prašymus dėl automobilių stovėjimo aikštelių (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

40.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė: panaikinti Vilniaus filialo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. VILRS-1090; panaikinti Centrinio registratoriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. spr1-236; įpareigoti Vilniaus filialą išregistruoti iš Kadastro ir Registro Aikštelių, kadastro duomenis, įregistruotus kaip pastatų ir žemės sklypo priklausinius; įpareigoti Vilniaus filialą įregistruoti Aikštelių kadastro duomenis Kadastre kaip atskirus nekilnojamojo turto daiktus; įpareigoti Vilniaus filialą įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises Registre į Aikšteles.

41.       Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą: panaikinti Vilniaus filialo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą ir Centrinio registratoriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. prašymą išnagrinėti iš naujo; palikti nenagrinėtais skundo reikalavimus įpareigoti Vilniaus filialą išregistruoti iš Kadastro ir Registro Aikštelių, kadastro duomenis, įregistruotus kaip pastatų ir žemės sklypo priklausinius ir įpareigoti Vilniaus filialą įregistruoti Aikštelių kadastro duomenis Kadastre kaip atskirus nekilnojamojo turto daiktus; likusią skundo dalį atmesti.

42.       Nagrinėjamos bylos dokumentai bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad:

43.       2017 m. rugsėjo 5 d. prašymu (per įgaliotą asmenį K. T., kuris teikė su dokumentais 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymą) pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus filialą, prašydamas įregistruoti Registre Aikšteles ir nuosavybės teises į Aikšteles. Vilniaus filialas 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. VILRS-1857 atsisakė įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į Aikšteles. Vilniaus filialas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. VILKS-3269 atsisakė įregistruoti Aikšteles Kadastre.

44.       2018 m. gegužės 7 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI-1280-643/2018, panaikino 2017 m. rugsėjo 26 d. ir 2017 m. rugsėjo 27 d.  sprendimus, Centrinio registratoriaus sprendimą ir įpareigojo Vilniaus filialą ir naujo išnagrinėti akcinės bendrovės „Vilniaus Sigma“ 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą.

45.       2018 m. gegužės 18 d. prašymu (per įgaliotą asmenį K. T. kuris teikė su dokumentais 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymą) pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus filialą, prašydamas įregistruoti Registre Aikšteles ir nuosavybės teises į Aikšteles.

46.       2018 m. gegužės 31 d. Vilniaus filialas įrašė Aikštelių kadastro duomenis į Kadastrą žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančių pastatų priklausiniais.

47.       2018 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. VILRS-1090 Vilniaus filialas netenkino pareiškėjo prašymo Registre įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į Aikšteles.

48.       2018 m. rugpjūčio 1 d. administracinėje byloje Nr. eI-1280-643/2018 apeliacinis procesas nutrauktas pareiškėjui atsisakius apeliacinio skundo, nurodytą dieną 2018 m. gegužės 7 d. Vilniaus apygardos administracinis teismo sprendimas įsiteisėjo.

49.       2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Centrinis registratorius pakeitė Vilniaus filialo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą, nurodydamas papildomą prašymo netenkinimo pagrindą.

 

V.

 

50.       Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2007 m. sausio 1 d. redakcija) 27 straipsnio (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 straipsnio redakcija) 5 dalyje nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo.

51.       Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalis neleidžia viešojo administravimo institucijai nagrinėti klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, kai tuo pačiu klausimu yra nagrinėjama byla teisme. Tokiu reguliavimu turėtų būti užtikrinama, kad tuo pačiu klausimu negali būti priimti skirtingi sprendimai, t. y. negali būti priimtas administracinis sprendimas, kai analogišku klausimu yra nagrinėjama byla teisme ir teismas gali priimti kitokį sprendimą ir skirtingai įvertinti  tuos pačius administracinius teisinius santykius. Priešingai aiškinant Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalį galimybė apskųsti administracinį sprendimą teismui neturėtų praktinės reikšmės, jeigu institucija galėtų spręsti klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo nepriklausomai nuo to, kad kitu analogišku atveju teismo galutinis vertinimas dėl administracinių teisinių santykių dar nėra priimtas.  

52.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Registrų centras išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, nors tuo pačiu klausimu nebuvo baigta nagrinėti byla teisme, byloje buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris buvo apskųstas, apeliacinis procesas nebuvo pasibaigęs. Taigi Registrų centras 2018 m. gegužės 18 d. gavęs pareiškėjo prašymą, negalėjo jo nagrinėti, nes teisme nebuvo pasibaigusi administracinė byla, kurioje buvo vertinami šios institucijos priimti sprendimai, priimti išnagrinėjus analogišką pareiškėjo  2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą. Pažymėtina, kad Registrų centras ir neginčija, ir iš bylos duomenų matyti, kad minėti prašymai ir jų priedai buvo analogiški. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino skundžiamus Registrų centro sprendimus.

53.       Neteisingi yra apelianto motyvai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino skundžiamus Registrų centro sprendimus, nes Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies pažeidimas, institucijos tvirtinimu, neturėjo įtakos teisėtų ir pagrįstų sprendimų priėmimui, be to, Centriniam registratoriui nagrinėjant skundą teismo procesas jau buvo pasibaigęs, taigi jau nebuvo minėto įstatymo pažeidimo.

54.       Pirmiausiai akcentuotina, kad  pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (ABTĮ 3 str.). Administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1865/2013, 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014, 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-1207/2014).

55.       Remiantis minėtu ABTĮ 3 straipsnio aškinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad Teritorinio registratoriaus sprendimas buvo neteisėtas jo priėmimo metu, yra visiškai pagrįsta. Tai sudarė pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą.

56.       Registrų centrui išnagrinėjus pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. prašymą įregistruoti Registre Aikšteles ir nuosavybės teises į Aikšteles tuo metu, kai tuo pačiu klausimu nebuvo baigta nagrinėti byla teisme, susidarė teisiškai neapibrėžta padėtis jau priimto teismo sprendimo vykdymo požiūriu, taip pat padėtis, kurioje pareiškėjas negalėjo tinkamai įgyvendinti visų savo teisių nagrinėjant jo prašymą.

57.       Iš Teritorinio registratoriaus 2018 m. birželio 19 d. sprendimo turinio nėra aišku, ar šis sprendimas yra priimtas vykdant 2018 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1280-643/2018. Priimant šį baigiamąjį teisės aktą minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, taigi šiuo metu galima konstatuoti, kad Teritorinio registratoriaus sprendimas turi būti priimtas dėl minėto įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, minėtas aiškumas turėjo egzistuoti ir priimant Teritorinio registratoriaus sprendimą, tačiau taip nebuvo, nes buvo nesilaikoma Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies. Teritoriniam registratoriui priėmus sprendimą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, tarp šalių ateityje kilus ginčui šiuo klausimu (dėl tinkamo teismo sprendimo įvykdymo), administraciniame teisme gali būti inicijuojamas teismo procesas. Nesant aiškaus ir pagal įstatymo reikalavimus priimto sprendimo dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, teisme negali būti sprendžiama dėl tokio sprendimo teisėtumo.

58.       Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo procesiniuose dokumentuose akcentuojama, jog pareiškėjui nebuvo žinoma apie Aikštelių įregistravimą pastatų priklausiniais iki Centrinio registratoriaus sprendimo gavimo. Iš byloje esančio Vilniaus filialo susirašinėjimo su pareiškėju iki sprendimo priėmimo matyti, kad minėtas faktas nebuvo aiškiai nurodytas pareiškėjui, kaip nebuvo nurodytas ir skundžiamame Vilniaus filialo sprendime, šis faktas aiškiai pirmą kartą nurodytas Centrinio registratoriaus sprendime, kaip ir nurodo pareiškėjas. Toks procesas Vilniaus filialui priimant skundžiamą sprendimą, kai pareiškėjui nebuvo žinoma faktinė padėtis dėl savo teisių ir pareigų, negali būti laikomas tinkamu. Todėl nepagrįsti yra ir atsakovo procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai ir akcentavimas, kad pareiškėjas neskundė 2018 m. gegužės 30 d. (ar 2018 m. gegužės 31 d.) Vilniaus filialo veiksmų ir sprendimo, susijusio su įrašymu Aikštelių kadastro duomenų į Kadastrą pastatų priklausiniais. Minėti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas negalėjo apskųsti sprendimo, nes byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas žinojo apie šio sprendimo priėmimą.

59.       Registrų centras turėtų įvertinti faktą, kad institucija nagrinėjo klausimą tuo metu, kai to negalėjo daryti pagal įstatymą, nors priėmė institucijos vertinimu galbūt palankų sprendimą pareiškėjui (pareiškėjas taip nemano). Taigi šiuo metu Registrų centras turėtų spręsti klausimą, taip pat ir derindamas su pareiškėju, kaip turėtų būti ištaisyta ši padėtis. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas, paduodamas 2018 m. gegužės 18 d. prašymą įregistruoti Registre Aikšteles ir nuosavybės teises į Aikšteles tuo metu, kai tuo pačiu klausimu nebuvo baigta nagrinėti byla teisme, prisidėjo prie minėtos padėties susidarymo, tačiau tai nepaneigia minėtų administracinių sprendimų trūkumų, dėl kurių jie turėjo būti panaikinti.    

 

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Atsakovo valstybės įmonės Registrų centras apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                Arūnas Dirvonas

 

 

                                                        Veslava Ruskan

 

 

                                                        Milda Vainienė


Paminėta tekste:
  • eI-1280-643/2018
  • A-389-442/2019
  • eI-911-811/2019