Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-17][nuasmeninta nutartis byloje][1A-145-350-2018].docx
Bylos nr.: 1A-145-350/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Panevėžio apygardos prokuratūra prokuroras
Kategorijos:
19.6. Tarnybos pareigų neatlikimas (BK 229 str.)
19. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK XXXIII skyrius)

?

         Baudžiamoji byla Nr. 1A-145-350/2018

         Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00031-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.6; 2.4.6.1                      

 (S)

                

 

img1 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 14 d.

Panevėžys

 

 

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Meidaus,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

dalyvaujant prokurorui Aidui Amparavičiui,

išteisintajam R. T.,

išteisintojo gynėjams advokatams N. P., Tomui Meidui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aido Amparavičiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 229 straipsnio 1 dalį išteisintas jam nepadarius nusikalstamos veikos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

 

n u s t a t ė :

 

1. R. T. apylinkės teismui buvo perduotas jį kaltinant pagal BK 229 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis dirbdamas pagal darbo sutartį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), P.) nuo 2013 m. lapkričio 5 d. direktoriaus patarėju, o nuo 2014 m. birželio 10 d. direktoriaus pavaduotoju valdymui ir ekonomikai, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, pagal patvirtintas direktoriaus įsakymu PI Nr. (duomenys neskelbtini)  direktoriaus patarėjo pareigų ir 2014 m. balandžio 28 d. patvirtintas direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigų instrukcijas, turėdamas pagal užimamas pareigas atlikti teisinės, finansinės, medicininės aplinkos stebėjimą ir analizę, rengti O. strateginius veiklos planus, koordinuoti investicinių ir plėtros projektų rengimą, atstovauti įstaigą vystant ryšius, atliekant jam pavestas funkcijas, taip pat iki darbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, dirbdamas UAB „L.“ direktoriumi, o vėliau K. padalinio vadovu, kurios veikla 2013-2014 metais buvo tampriai susijusi su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo pasirašyta 14 sutarčių dėl įrangos pirkimo, medicininės technikos aptarnavimo, priežiūros ir remonto minėtai ligoninei, laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. P. mieste, (duomenys neskelbtini) veiklos teritorijoje, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo kaip viešosios įstaigos vienu iš vadovu tarnybine padėtimi, priešingai ligoninės interesams, pagal 2014-03-19 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Viešųjų pirkimų organizavimo taisyklių keitimo“, atlikdamas jam pavestą viešųjų pirkimų organizavimą, į 2014 m. kovo 31 d. pirkimo paraišką įrašė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsigyjamos medicininės įrangos - „dėl aukštos raiškos endoskopinės sistemos su vaizdo bronchoskopu ir dviejų endoskopų automatine plovimo mašina pirkimo“, maksimalią pirkimo vertę - 430 000 Lt (arba 124 536,60 Eur), neparemtą jokiais objektyviais duomenimis (dokumentais, susirašinėjimais ar pasiūlymais) dėl jos rinkos vertės nustatymo, neatliko pats tinkamai rinkos analizės, neįvertino ankstesnių pirkimų praktikos, nesiekė užtikrinti racionalų ligoninės lėšų naudojimą, žinodamas apie ligoninės finansinius pajėgumus apmokėti už įsigyjamą medicininę įrangą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pirkimo tikslą, šioje 2014 m. kovo 31 d. paraiškoje nurodęs konkurso sąlygas –  specifikacijos reikalavimą vaizdo bronchoskopinei įrangai turėti siauros spektro juostos technologiją, reikalavimą šviesos šaltiniui ir bronchoskopui, kitus sistemos komponentų techninius duomenis bei specifikacijos reikalavimus, kurie iš karto apribojo kitų konkurso dalyvių konkurenciją ir taip pagal paraišką įsigyjamos įrangos specifikacija jau buvo pritaikyta vieninteliam gamintojui „O.“, nes šios technologijos patentuotos ir priklausė tik gamintojui „O.“, taip savo veiksmais sudarė išankstines sąlygas vieninteliam gamintojui „Ol.“, o ligoninės suplanuotos lėšos minėtos medicininės įrangos pirkimui neatitiko tuo metu rinkoje esančių kainų.

Jis, žinodamas, kad tą pačią dieną 2014 m. kovo 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra įgaliota oficiali gamintojo atstovė Lietuvoje pagal 2013 m. rugsėjo 1 d. „(duomenys neskelbtini) “ pažymėjimą, suteikiantį išskirtinę teisę jai prekiauti, atstovauti ir aptarnauti „(duomenys neskelbtini)“ medicinos gaminius Lietuvoje, bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, ( į. k. (duomenys neskelbtini), reg. K. raj. R. mstl., (duomenys neskelbtini)) atstovaujamai direktoriaus T. B., su kuria 2014 m. UAB „L.“ yra turėjusi sandorių, jos prašymu pateikė komercinį pasiūlymą dėl minėtos medicininės įrangos „O.“ pardavimo už 317 272,91 Lt (su PVM) (arba 91 888,58 Eur) sumą, taip perkeldamas minėtos medicininės įrangos „O.“ specifikaciją į konkurso sąlygas ir pagal ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinos reikalams V. S., pavaduojančios direktorių I. D., 2014 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) minėtos medicininės įrangos pirkimui organizuoti ir atlikti sudarytą komisiją iš V. S. (pirmininkė), A. B. ir jo, būdamas pirkimo paraiškos rengėjas ir vienas iš komisijos narių, tinkamai neatliko savo pareigų. Pažeisdamas Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus - atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, proteguodamas vienintelį įrangos tiekėją UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2014 m. birželio 30 d. gavęs iš bendrovės vienintelį pasiūlymą, neįsitikino jo kvalifikacijos reikalavimais, būdamas su T. B. pažįstamas, neįsigilino į pateiktus dokumentus, jog minėtam tiekėjui nėra suteikta teisė atstovauti „O.“ produkciją Lietuvoje, matydamas, kad pagal 2014 m. birželio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresuotą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, techninį aptarnavimą bei priežiūrą įsipareigoja atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip turėjo suprasti, kad minėtą medicininę įrangą pateiks ir aptarnaus oficialus „O.“ atstovas, neprašė patvirtinimo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę suteikti atstovavimo įgaliojimus kitai įmonei.

Jis toliau tęsė įrangos pirkimo procedūras ir komisijos 2014 m. liepos 11 d. posėdyje kaip vienas iš narių priėmė sprendimą, kad tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas pasiūlymas „atitinka bendruosius, kvalifikacinius ir specialiuosius reikalavimus“, taip, sudaręs išankstines sąlygas dalyvauti vieninteliam dalyviui, dėl ko dėl netinkamo savo pareigų atlikimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostatas „Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis“, 39 straipsnio 8 dalies nuostatas, kad „Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pasiūlymų vertinimo kriterijais ir atsižvelgdama į šio įstatymo 26, 40 straipsnių reikalavimus, laimėjusiu pripažįsta pasiūlymą iš tų pasiūlymų, kurie nebuvo atmesti pagal šio įstatymo 32–39 straipsnių reikalavimus“ ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą „skaidrumo principą“, priėmė vienintelį UAB „(duomenys neskelbtini)pasiūlymą, neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų bei sutiko su pateikta pasiūlyta kaina 463 914 Lt Su PVM (arba 134 358,78 Eur), kurio pagrindu įstaigos direktorius I. D. 2014 m. liepos 15 d. sudarė viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su direktoriumi T. B., po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. rugsėjo 1 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini)  VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nurodė atskirus įrenginius:

- Aukštos raiškos endoskopinė sistema su vaizdo bronchoskopu OLYMPUS EXERA III, kiekis 1, kaina 249 958,86 Lt (su (duomenys neskelbtini) 450 Lt);

- Dviejų endoskopų automatinė plovimo mašina OLYMPUS ETD4 basic PAA, kiekis 1, kaina 133 441,32 Lt (su (duomenys neskelbtini) ).

bendrai sumai iš viso 463 914,00 Lt arba 134 358,78 Eur (iš jų PVM 80 514 Lt) sumai,

kaip ligoninės direktoriaus pavaduotojas žinodamas, kad ligoninė neturi pakankamai piniginių lėšų pilnai atsiskaityti už įsigytą užaukštintą kainą tiekėjui, tai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ padarė 6 bankiniais mokėjimo pavedimais nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2015 m. gegužės 25 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, taip dėl jo netinkamo pareigų atlikimo, sudarius išankstines sąlygas dalyvauti vieninteliam dalyviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuris nebuvo oficialus atstovas, o tik tarpininkas, buvo dirbtinai išaukštinta iš vienintelio pirkėjo pasiūlyta pirkimo kaina ir VšĮ (duomenys neskelbtini)“ dėl jo netinkamo tarnybos pareigų atlikimo kaip paraiškos sudarytojo ir komisijos nario patyrė didelę turtinę žalą, nes medicininė įranga buvo įsigyta už 463 914,00 Lt arba 134 358,78 Eur sumą, kai reali jos vertė galėjo būti ne mažesnė kaip 49 061,77 Eur  arba 169 400,48 Lt, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicininę įrangą pirko pagal 2014 m. liepos 21 d. sudarytą įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 317 272,91 Lt su PVM (arba 91 888,58 Eur ) sumą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ šią įrangą pirko iš Vokietijos firmos (duomenys neskelbtini) 49 061,77 Eur sumą, t. y. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ medicininę įrangą pardavė 147 872,43 Lt (arba 42 826, 81 Eur) brangiau, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrangą L. pardavė 146 641,09 Lt (arba 42 470,19 Eur) brangiau, bei dėl savo netinkamo pareigų atlikimo didelės neturtinio pobūdžio žalos patyrė valstybė bei pati ligoninė, nes buvo iškraipyti atviro pirkimo tikslai ir skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principai, konfidencialumo ir nešališkumo, racionalumo reikalavimų principai, jo kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens vadovaujančias pareigas gydymo įstaigose direktoriaus pavaduotojo vykdomo darbo principai, esmė ir turinys, taip jo veiksmai sudarė prielaidą perkančiajai organizacijai medicininę įrangą įsigyti brangiau nei tai būtų padaryta perkant medicininę įrangą tiesiogiai iš oficialių gamintojų atstovų, nes tokiais veiksmais buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeisti valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principai, sumenkintas viešosios įstaigos prestižas.

2. Skundžiamu nuosprendžiu R. T. buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką.

3. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo nuosprendį panaikinti,  R. T. pripažinti  kaltu pagal BK 229 straipsnio 1 dalį ir nubausti 50 MGL (1883,00 Eur) dydžio baudą bei skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę - per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 25 MGL (941 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

3.1 Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas R. T. išteisino nepagrįstai, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, prieštaraujantį faktinėms byloms aplinkybėms bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

3.2. Prokuroras nesutinka su nuosprendyje teismo išdėstyta pozicija dėl to, kad R. T. veiksmai dėl atviro konkurso organizavimo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ir gali būti vertinami kaip drausminis pažeidimas, kadangi toks vertinimas neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių ir, atsižvelgiant į išteisintojo padarytos veikos pavojingumą, pažeistus valstybės ir visuomenės interesus, didelės žalos valstybei padarymą, R. T. atžvilgiu turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes padaryta veika atitinka visus jam inkriminuotos veikos požymius.

3.3. Teismo nuosprendžiu pripažinta, kad atviro konkurso iniciatorius buvo R. T., kuris atitiko nusikaltimo subjekto požymius ir įrašė į 2014 m. kovo 31 d. paraišką planuojamos pirkti įrangos vertę 430 000 Lt (124 536,60 Eur), specifikacijos sąlygas. Anot prokuroro, teismas nepagrįstai pripažino, jog R. T. pilnai atliko rinkos analizę ir įvertino pirkimų praktiką, tinkamai nustatė planuojamos įsigyti medicininės įrangos vertę. Teismas pasirėmė kaltinamojo teisminio nagrinėjimo metu duotais paaiškinimais, nes ikiteisminio tyrimo metu R. T. paaiškinimų nedavė ir nepateikė jokių dokumentų, kai tyrimo metu buvo atliekama jo naudojamo kompiuterio apžiūra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Iš R. T. teismui pateikto 2014 metais susirašinėjimo elektroniniu paštu su UAB „L.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad jie yra 2013 m. gruodžio 23 d. bei 2014 m. vasario 17 d. iš UAB „L.“ pasiūlymo O. endoskopinė įranga be konkretaus pavadinimo kaina 251 443 Lt su PVM (72 882 Eur), o iš UAB „(duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 24-25 d. siūlymai yra kaina (237 516 Lt su PVM - 68 845 Eur,) analogiška ir pati sudėties įrangos kaip ir 2014 m. kovo 31 d. teiktame komerciniame UAB „(duomenys neskelbtini) pasiūlyme UAB (duomenys neskelbtini), kurį ir pateikė atviro konkurso metu. Todėl nėra aišku, kodėl teismas pripažino, jog R. T. atliko rinkos analizę, bet neatsakė kokiais duomenimis ar pasiūlymu remiantis į paraišką buvo įrašyta 430 000 Lt pirkimo suma. Pasak prokuroro, teismas netinkamai įvertino ir R. T. teisme pateiktų įvairių Lietuvos gydymo įstaigų nuo 2008 m. rugpjūčio 13 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. pasirašytų 14 sutarčių dėl endoskopinės įrangos pirkimo per Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – VPT) turinį. Teismas, matydamas tik pavadinimus, bet ne konkrečią endoskopinės įrangos ir plovimo mašinų charakteristiką, priedus, padarė išvadą, kad rinkos kaina atitiko ir šio VšĮ „(duomenys neskelbtini) pirkinio kainą. Iš pateiktų sutarčių matyti, kad tik dvi sutartys yra dėl panašių pirkimų pavadinimais „(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tačiau tai nėra lyginami dalykai, nes neaiški pateiktos įrangos sudėtis, priedai ir pan. Reali minėtos rinkos vertė byloje yra nustatyta pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini) įsigijimo ir pardavimo dokumentus bei atliktą specialisto išvadą. Tai, kad įsigyjamos medicininės rinkos kaina svyravo apie 300 000 LT (su PVM), patvirtina objektyvūs duomenys iš UAB „(duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo 31 d. pasiūlymo UAB „(duomenys neskelbtini), VšĮ „(duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario mėn. teikti pasiūlymai, tiek ir pateikta specialisto L. A. išvada ir atlikti paskaičiavimai (70 000 - 75 000 Eur). Todėl, prokuroro teigimu, teismas nepagrįstai atmetė specialisto L. A. pateiktą išvadą, kad jis įvertino tik JAV rinkoje esančios minėtos medicininės įrangos rinkos kainą, o jo išvadų visumoje su pateiktas kitais duomenimis nevertino. Apeliantas pažymi, kad teismas nepagrįstai atmetė specialisto išvadą, o pasirėmė tik R. T. duotais paaiškinimais ir pateiktomis sutartimis, kurių dalis pasirašyta jau po 2014 metų ir neaišku kaip tai galėjo įtakoti paraiškos sudarytoją analizuojant įrangos rinkos kainą.

3.4. Pažymi, kad teismas nuosprendyje tik nurodė, kad dėl minėtos medicininės įrangos L. 2014 metais planuojamų atlikti viešųjų pirkimų planas patvirtintas 2014 metais, kur įrašyta suma 430 000 Lt. Tačiau teismas neaptarė, kodėl pagal pateiktą 2014 metais planuojamų atlikti viešųjų pirkimų planą, patvirtintą dar 2013 m. gruodžio 31 d. direktoriaus I. D. įsakymu (9 t., b. l. 188-196), minėtos įrangos viešas pirkimas nebuvo suplanuotas, o tik šio plano papildyme, patvirtintame 2014 m. balandžio 14 d. laikinai direktorės pareigas ėjusios V. S., yra patvirtintas medicininės įrangos endoskopinės sistemos ir plovimo mašinos planuojamas pirkimas už 430 000 Lt sumą. Ši aplinkybė, į kurią teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. T., iš pradžių atsisakęs atsakinėti į prokuroro klausimus, o vėliau, susipažinęs su raštiškais klausimais, logiškai nepaaiškino, neatsakė, leidžia teigti, kad šioje gydymo įstaigoje iki 2014 m. kovo 31 d. paraiškos pildymo iš viso nebuvo nustatyta planuojama išleisti pinigų suma už šią įrangą, o ši kaina - 430 000 Lt į planą surašyta po įsakymų dėl Pirkimo komisijos sudarymo priėmimo. Akivaizdu, kad R. T., tuo metu būdamas direktoriaus patarėju, neturėdamas suplanuotos gydymo įstaigos maksimaliai leidžiamos sumos šiam pirkiniui, turėjo išsiaiškinti tikrąją ligoninės finansinę padėtį ir galimybes atsiskaityti. Todėl, anot apelianto, nepagrįsta teismo išvada, kad R. T. neturėjo pareigos žinoti, ar ligoninė turės finansinių galimybių atsiskaityti už perkamą medicininę įrangą. Todėl prokuroras daro išva, jog 430 000 Lt pinigų suma iš paraiškos buvo perkelta į 2014 m. balandžio 14 d. plano dėl planuojamų pirkimų papildymą. Kaip nustatyta iš 2016 m. rugpjūčio 5 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini) neišgalėjo mokėti tokios sumos UAB (duomenys neskelbtini), ką patvirtina ir jos atlikti 6 apmokėjimai tik nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2015 m. gegužės 25 d.

3.5. Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybe, kad ne tik R. T., bet ir sudaryta pirkimo komisija buvo atsakinga už tai, kad neįvertino vienintelio dalyvio UAB „(duomenys neskelbtini) bendrųjų kvalifikacinių reikalavimų. Šiuo atveju VPT specialistė savo 2017 m. kovo 28 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad perkamos įrangos specifikaciją parengta taip, kad buvo pritaikyta vieninteliam gamintojui „(duomenys neskelbtini)“, o paraiškoje nurodytos konkurso sąlygos, kurios iš karto apribojo kitų konkurso dalyvių konkurenciją. Tai buvo esminis viešojo pirkimo taisyklių pažeidimas, kurį pažeidė būtent R. T. kaip pirkimo iniciatorius ir paraiškos sudarytojas ir nešalina jo kaip vieno iš komisijos, kurią sudarė techninį darbą atlikusi A. B. ir direktoriaus pavaduotoja V. S., nario atsakomybės. R. T. pats komisijos posėdyje balsavimo metu pritarė, o ne balsavo prieš dėl atviro konkurso dalyvio UAB „(duomenys neskelbtini) atitikimo nustatytiems bendrųjų ir specialiųjų kvalifikacinių reikalavimams. Prokuroro manymu, teismas nepagrįstai nurodė, kad medicininės įrangos aptarnavimui ir priežiūrai buvo reikalingas kitas konkursas, nes, kaip nustatyta iš pateiktų dokumentų - įrangos pirkimo sutarties, jos krovinio gabenimo važtaraščių, 2014 m. birželio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini) įgaliojimo, techninį aptarnavimą ir priežiūrą įsipareigoja atlikti UAB (duomenys neskelbtini) ir ji pati įrangą atvežė ir sumontavo bei davė garantiją, o pati konkurso laimėtoja jau nebedalyvavo tame procese.

3.6. Nurodo, kad teismas nuosprendyje neaptarė pateiktų duomenų ir neįvertino to, jog pagal VPT pateikto 2016 m. rugsėjo 26 d. pirkimo ir susidomėjusių dalyvių sąrašo ir jo sekos matyti, kad ligoninės medicininės įrangos pirkimu domėjosi virš 10 bendrovių. Vienos iš jų atstovas R. L., apklausiamas teisme, nurodė, kad jo bendrovė negalėjo dalyvauti šiame konkurse pagal perkamos įrangos specifikaciją. Pats R. T. buvo prisijungęs prie minėtos VPT sistemos peržiūros ir 3 kartus žiūrėjo UAB „(duomenys neskelbtini)pateiktą pasiūlymą. Tai, anot apelianto irgi įrodo R. T. domėjimąsi konkurso eiga ir UAB „(duomenys neskelbtini) pasiūlymu, kuris buvo pateiktas paskutinę konkurso valandą, t. y. 2014 m. liepos 7 d. 22:48 val. (6 t., b. l. 121-140).

3.7. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai atmetė aplinkybę, kad R. T. buvo susijęs su UAB „L. ir UAB „(duomenys neskelbtini) ir pasirėmė liudytojų A. S., T. B. parodymais. Baudžiamojoje byloje R. T. nebuvo kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba, tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. T. su UAB „L. siejo ankstesni darbiniai santykiai, iš šios darbovietės jis išėjo 2013 m. rudenį. Pagal pateiktą specialisto išvadą 2014 metais tarp UAB „L.“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta 14 sutarčių. Iš patikrinimo akto matyti, kad 2014 metais tarp UAB „L.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)buvo fiksuoti penki sandoriai. Prokuroro teigimu, teismo posėdžio metu pateikti R. T. susirašinėjimai su UAB „L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl med. įrangos siūlymų 2014 m. vasario mėn. tik patvirtina, kad jis nebuvo nutraukęs santykių su UAB „L. ir ši bendrovė toliau dalyvavo ligoninės konkursuose. Teismas nuosprendyje taip ir nepadarė išvados, iš kur ir kodėl 2014 m. kovo 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini) teikė komercinį pasiūlymą UAB „(duomenys neskelbtini), kai R. T. dar tik pildė pirkimo paraišką ir visi duomenys atitiko šį pasiūlymą. Pagal duomenis, nustatytus Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo metu, bendrovės „(duomenys neskelbtini) veikla - konsultacinė valdymo veikla, bendrovėje buvo tik vienas samdomas darbuotojas - direktorius T. B., pagal pateiktus duomenis bendrovė nesiverčia medicininės įrangos prekyba. Prokuroro manymu, pateikti duomenys patvirtina, kad R. T. palaikė santykius su UAB „L., UAB „(duomenys neskelbtini) ir, nebūdamas pažįstamu ir neturėdamas tarpusavio santykių, bendrovės negalėtų gauti konfidencialios informacijos apie paraiškos pildymą ir norimos įrangos specifikaciją. Be to, atviro konkurso metu bendrovė „(duomenys neskelbtini)neturėjo pakankamai piniginių lėšų šios įrangos įsigijimui iš UAB „(duomenys neskelbtini) ir 2014 m. skolinosi lėšas iš direktoriaus, o realiai medicininės įrangos atvežimą ir priežiūrą atliko oficialus įrangos atstovas - UAB „(duomenys neskelbtini).

3.8. Skunde nurodyta, kad teismas neįvertino liudytojo - UAB „(duomenys neskelbtini) direktoriaus A. S. liudijimo, kad už tokią pinigų sumą, kurią pardavė UAB (duomenys neskelbtini), įrangą būtų siūliusi ir VšĮ (duomenys neskelbtini), jeigu būtų dalyvavusi viešajame pirkime. Tai įrodo ir R. T. 2014 m. vasario mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu siųsti komerciniai pasiūlymai, kuriuose nurodyta tokia kaina, už kurią parduota UAB Tadas B. C.. Apelianto manymu, tai įrodo, kad R. T. turėjo žinoti realią norimos pirkti medicininės įrangos rinkos kainą. Teismas apie tai nuosprendyje nepasisakė ir teisiškai neįvertino, ar įrangos kaina nebuvo dirbtinai sukelta tarpininko.

3.9. Prokuroras nesutinka su teismo išvada dėl didelės žalos požymio nebuvimo R. T. veiksmuose. Jo įsitikinimu, R. T. veiksmuose nustatyti visi BK 229 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo objektyvūs požymiai. R. T. veiksmai - viešiesiems interesams priešinga veika, susijusi su viešojo pirkimo organizavimu, iškraipanti atviro konkurso pirkimo tikslus, pažeidžianti skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, konfidencialumo ir nešališkumo, racionalumo reikalavimus. Anot apelianto, nustatyti teisės aktų pažeidimai nėra formalaus pobūdžio, o susiję su viešaisiais pirkimais ir nepagrįstu papildomų piniginių lėšų ligoninei skyrimu. Akivaizdu, ko nepaneigė ir pats R. T., kad viešosios įstaigos finansinė situacija buvo sunki, ligoninė turėjo skolų, todėl R. T. veiksmai netinkamai organizuojant medicininės įrangos pirkimą, tik pablogino finansinę ligoninės situaciją. Paskelbto konkurso sąlygos buvo pritaikytos vieninteliam gamintojui „O. ir ribojo konkurenciją bei užkirto kelią kitų gamintojų, neturinčių tokios specifikacijos įrangos, dalyvavimui. Apelianto teigimu, R. T., kaip vieno iš komisijos nario bei ligoninės vadovo, veiksmai sudarė prielaidą perkančiajai organizacijai medicininę įrangą įsigyti brangiau nei perkant medicininę įrangą tiesiogiai iš oficialių gamintojų atstovų, nors konkurso sąlygose tai buvo nurodyta. Nors pats R. T. paaiškinimuose nurodė, kad nenumatė ir nežinojo, už kokią pinigų sumą UAB „Tadas B. C. nupirko įrangą iš UAB „(duomenys neskelbtini), kad dėl jo veikos gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau pagal surinktus ir aptartus duomenis, R. T. ryšius tiek su UAB „L., tiek ir su UAB „(duomenys neskelbtini), jo ankstesnę darbinę patirtį teikiant medicininę įrangą sveikatos apsaugos įstaigoms, turimą kompetenciją ir išsilavinimą, jis galėjo ir turėjo numatyti tokias pasekmes. Prokuroras nurodo, kad tarp R. T. netinkamo pareigų atlikimo ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, nes toks pareigų neatlikimas objektyviai ir dėsningai nulėmė ne tik turtinės, bet ir didelės neturtinės žalos atsiradimą.

3.10. Nurodoma, kad teismas nepagrįstai rėmėsi dokumentu, jog VšĮ (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus I. D., nereiškė civilinio ieškinio, bei kaltinamojo ir liudytojų parodymais, kad įsigyta aparatūra jau „atsipirko, nes už jos atliekamas procedūras sumokėjo (duomenys neskelbtini). Pasak apelianto, jei įstaiga nereiškia ieškinio, tai nėra pagrindo išvadai, kad nėra padaryta turtinės žalos. Iš 2017 m. birželio 27 d. tuometinio ligoninės direktoriaus I. D. rašto matyti, kad civilinį ieškinį ligoninė planavo reikšti įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, tačiau ir pats direktorius buvo kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba, susijusiu su kitų neskaidrių konkursų organizavimu. Skunde pažymima, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad įranga buvo nupirkta už žymiai didesnę kainą, Viešoji įstaiga nėra bendrovė, siekianti pelno, o teikia gydymo funkcijas ir už atliekamas procedūras gauna apmokėjimą iš ligonių kasų, t. y. visų privalomojo socialinio draudimo mokėtojų lėšų. Prokuroras pažymi, kad R. T. veiksmai sukėlė VšĮ „(duomenys neskelbtini) didelę turtinę žalą, nes įstaiga medicininę įrangą įsigijo už 463 914,00 Lt (arba 134 358,78 Eur) sumą, kai reali jos vertė galėjo būti ne mažesnė kaip 49 061,77 Eur arba 169 400,48 Lt, nes už tokią sumą oficialus gamintojo „O. atstovas UAB (duomenys neskelbtini) pirko iš Vokietijos firmos „(duomenys neskelbtini) ir, jei nebūtų nustatyti specialisto išvadoje paminėti Viešųjų pirkimo įstatymo pažeidimai, atsižvelgiant į bendrovės tiek UAB „(duomenys neskelbtini), tiek minėtai įstaigai pateiktus komercinius pasiūlymus, reali įrangos įsigijimo kaina būtų žymiai mažesnė nei buvo sumokėta. Pati UAB „(duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini)buvo tik tarpininkė, pardavusi medicininę įrangą 42 470,19 Eur brangiau ir tokiu būdu įrangą pirkusiai įstaigai padaryta ne mažesnė turtinė žala.

3.11. Teismas nuosprendyje nurodė, kad pati ligoninė iš gamintojo medicininės įrangos pirkti ir negalėjo. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad R. T. ir nebuvo kaltinamas, kad medicininę įrangą galėjo pirkti tik iš paties gamintojo. Konkurso sąlygose buvo įrašyta, jog dalyvauti gali tik oficialūs gamintojo atstovai. Apelianto teigimu, R. T., proteguodamas vienintelį įrangos tiekėją, kuris nebuvo oficialus įrangos atstovas Lietuvoje, eliminavo iš konkurso kitus galimus dalyvius, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus, valstybės tarnautojui prilyginto asmens vykdomo darbo principus, esmę ir turinį, dėl netinkamo pareigų atlikimo diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, pažei valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo valstybės tarnybos principus, sumenkino viešosios įstaigos prestižą.

4. Atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą išteisintasis R. T. prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistu.

4.1. Atsiliepime cituojamas skundžiamas nuosprendis, apelianto skundas ir nurodoma, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Prokuroras savo skundą grindžia iš esmės tik savo nuomone, principiniu nesutikimu su teismo tinkamai atliktu įrodymų vertinimu ir valstybės vardu priimtu teisingu sprendimu, ignoruodamas tiek byloje aktualų teisinį reglamentavimą, tiek ir bylos duomenis bei faktines aplinkybes. Teisiamajame posėdyje ištirtų ir teismo įvertintų duomenų visuma ne tik nepatvirtina, bet ir visapusiškai paneigia prokuroro pareikštus kaltinimus R. T.. Teisme liudytojais apklaustų asmenų parodymai visapusiškai paneigė prokuroro suformuluotą kaltinimą bei visiškai patvirtino R. T. duotus paaiškinimus, kuriais remdamasis teismas visiškai pagrįstai R. T. išteisino.

4.2. Išteisintasis R. T. nurodo, kad prokuroro skunde nėra nurodyta, kokias teisines klaidas padarė pirmosios instancijos teismas, kurias apeliacinės instancijos teismas turėtų pašalinti, nenurodyta jokių nuosprendžio neteisėtumo pagrindų, gilindamasis į atskirus duomenis prokuroras negretina jų tarpusavyje, kitų duomenų visumoje, iškreipia nustatytas faktines aplinkybes, dėl to nėra jokio pagrindo tenkinti tokį skundą. Anot R. T., prokuroras gilinasi į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytą įrodymų vertinimą, jį deklaratyviai ginčydamas, kaip neva pažeidžiantį įstatymų reikalavimus.

4.3. Pasak išteisintojo R. T., prokuroras ignoruoja byloje nustatytus faktus, kad įrangos viešajame pirkime dalyvavo visa ligoninės administracija bei gydytojai, kurie nupirktos įrangos pageidavo ir sėkmingai naudoja iki šiol. R. T. savo ruožtu atliko išsamų rinkos tyrimą, kuriam skyrė daug laiko: atsižvelgdamas į gydytojų poreikius aiškinosi, kokia gali būti tokios įrangos kaina, kreipėsi į tiekėjus dėl informacijos apie tai, konsultavosi, rinko viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamą informaciją apie analogiškus pirkimus, šią informaciją analizavo. Tik apibendrinęs visą gautą informaciją ir atsižvelgęs į analogiškų įrenginių rinkos kainą užpildė paraišką, kurią patvirtino viešųjų pirkimų specialistai, ligoninės teisininkai, vadovas. Buvo gautas tik vienas tiekėjo pasiūlymas, kuris atitiko reikalavimus, komisija nenustatė trūkumų, todėl vienbalsiai jį paskelbė laimėjusiu pirkimą.

4.4. Atsiliepime pažymima, kad tai, kad poreikis įrangai įsigyti atsirado po viešųjų pirkimų plano patvirtinimo, dėl ko planas buvo papildytas, niekaip nepaneigia poreikio šią įrangą įsigyti, jos naudingumo bei kainos atitikties rinkos kainai.

4.5. Atsakant į apeliaciniame skunde prokuroro dėstomus argumentus dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ padarytos didelės turtinės žalos, atsiliepime pažymima, kad liudytojų I. D. (ligoninės direktoriaus), K. Š. (ligoninės vyr. buhalteris) parodymai ir kiti bylos duomenys patvirtino, jog įrangos pirkimas buvo orientuotas ne tik į kokybiškų, aukščiausio lygio gydymo paslaugų teikimą, bet ir į ligoninės finansinės situacijos pagerinimą. Šie tikslai buvo pasiekti ir pranoko visus lūkesčius, t. y. kokybiškos, aukščiausio lygio gydymo paslaugos yra teikiamos iki šiol, o iš šių paslaugų teikimo gaunamos pajamos žymiai pagerino ligoninės finansinę situaciją (byloje buvo pateikti duomenys, jog įranga atsipirko vos per kelis mėnesius ir vėliau nešė milžiniškas pajamas).

4.6. Apibendrindamas išteisintasis R. T. nurodo, kad byloje nebuvo nustatyta, jog jis būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus (neatlikęs ar netinkamai atlikęs tarnybines pareigas), sukėlusius didelę žalą, kadangi žalos požymį pagrindžiančių duomenų byloje iš viso nėra, todėl nėra prasmės kalbėti ir apie priežastinį ryšį ir, juolab, apie kaltę, kurios prokuroras šioje byloje iš viso neįrodinėjo, kaltinamajame akte nurodydamas tik tariamus ryšius ir netiesiogines sąsajas. Kadangi apylinkės teismas įrodymo vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko visapusišką įrodymų vertinimą ir jų pagrindu nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, nuosprendis visiškai pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjai atmesti.

6. Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Bendrai bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia BPK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad teisme byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos nustatytos BPK 320 straipsnio 2 dalyje, kur pasakyta, jog apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniuose skunduose.

8. Prokuroras apeliaciniu skundu iš esmės prašo byloje esančius įrodymus įvertinti kitaip, nei tai padarė pirmos instancijos teismas ir, panaikinus pirmos instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį, pripažinti R. T. kaltu ir nuteisti jį pagal kaltinamajame akte nurodytą kaltinimą – už nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje padarymą, todėl kolegija, nagrinėdama bylą pagal tokį apeliacinį skundą, iš naujo įvertina byloje esančius įrodymus.

9. Šioje byloje R. T. iš esmės kaltinamas tuo, kad dėl jo kaltės VšĮ (duomenys neskelbtini), viešojo konkurso būdu pirkdama medicininę įrangą – endoskopinę sistemą ir endoskopų plovimo mašiną, už šias prekes sumokėjo žymiai didesnę nei rinkos kainą, ir dėl to patyrė didelę žalą ligoninė ir valstybė. R. T. inkriminuota nusikalstama veika pasireiškė tuo, jog jis buvo šio pirkimo iniciatorius ir 2014-03-31 surašė šios įrangos pirkimo paraišką pažeisdamas įstatymą. Po to, 2014-04-17 ligoninės direktoriaus įsakymu būdamas paskirtas šios įrangos pirkimo komisijos nariu, 2014-07-11 komisijos posėdyje, pažeisdamas įstatymą, priėmė vienintelio tiekėjo pasiūlymą. 

10. Byloje neginčytinai įrodyta, kad R. T. buvo viešojo konkurso endoskopinei sistemai ir endoskopų plovimo mašinai pirkti iniciatorius – jis surašė ir pasirašė pirkimo paraišką, po to, jau  kaip komisijos šiai įrangai pirkti narys, priėmė sprendimą šį pirkimą vykdyti atviro konkurso būdu, o komisijos posėdyje svarstant konkursui pateiktus pasiūlymus, priėmė sprendimą, kad vienintelio tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas pasiūlymas atitinka reikalavimus ir nutarė šį tiekėją pakviesti sudaryti pirkimo sutartį už jo pasiūlytą kainą (463 914,00 Lt arba 134 358,78 Eur sumą), o pastarojo pirkimo komisijos sprendimo pagrindu ligoninės direktorius 2014-07-15 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią endoskopinę sistemą ir endoskopų plovimo mašiną ligoninė už šią sumą įgijo.

11. Taip pat neginčytinai įrodyta, kad viešojo konkurso laimėtoja  UAB „(duomenys neskelbtini) ligoninei parduotą įrangą nusipirko iš oficialaus gamintojo atstovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 317 272,91 Lt (91 888,58 Eur ) sumą, o UAB „(duomenys neskelbtini)šią įrangą įgijo jos gamintojo Vokietijos firmos (duomenys neskelbtini)  49 061,77 Eur sumą.  

11.1 Iš to akivaizdu, jog endoskopinę sistemą ir endoskopų plovimo mašiną ligoninė įsigijo už žymiai didesnę kainą nei ta, už kurią įrangos gamintojas pardavė savo oficialiam atstovui, o pastarasis – ligoninės paskelbto konkurso laimėtojui.

12. Pagal R. T. inkriminuotą BK 229 straipsnį atsako tas valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo, kuris dėl neatsargumo neatliko savo pareigų ar atliko jas netinkamai ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, juridinis asmuo ar kiti straipsnio dispozicijoje nurodyti subjektai.

12.1 Tai reiškia, kad baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį atsirasti turi būti įrodyta, jog šio nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo: 1. yra valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo, 2. jis neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai dėl neatsargumo, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (kai darydamas nusikalstamą veiką asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti) ar dėl nusikalstamo nerūpestingumo (kai darydamas nusikalstamą veiką asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti) (BK 16 straipsnis) 3. kad buvo padaryta didelė žala bent vienam ar keliems straipsnio dispozicijoje nurodytiems asmenims ir 4. kad ši žala padaryta dėl kaltinamojo kalto veikimo ar neveikimo, t. y., kad tarp šio asmens veikos ir atsiradusių pasekmių – didelės žalos atsiradimo straipsnio dispozicijoje nurodytiems asmenims yra tiesioginis priežastinis ryšys.

13. Valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvokos išaiškintos BK 230 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad (kas aktualu nagrinėjamu atveju)  valstybės tarnautojui prilyginamas ir asmuo, kuris dirba viešajame juridiniame asmenyje ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens vardu, arba teikia viešąsias paslaugas. Tai reiškia, kad viešajame juridiniame asmenyje dirbantis asmuo prilyginamas valstybės tarnautojui tik jei jis 1. arba turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, 2. arba turi teisę veikti juridinio asmens, kuriame dirba, vardu, 3. arba teikia viešąsias paslaugas. 

13.1 Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad inkriminuotos veikos padarymo metu R. T. dirbo viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) : nuo 2013-11-05 iki 2014-06-10 direktoriaus patarėju, o nuo 2014-06-10 – direktoriaus pavaduotoju valdymui ir ekonomikai (t. 11 b.l. 81,82).

13.2 Iš direktoriaus patarėjo pareigų instrukcijos, su kuria R. T. susipažinęs pasirašytinai, matyti, kad patarėjas pavaldus tiesiogiai ligoninės direktoriui, sau pavaldžių darbuotojų neturi, atlikdamas pareigas jis atsakingas už teisinės, finansinės medicininės aplinkos stebėjimą ir analizę bei pagrindinių įstaigos medicininių, statistinių ir finansinių rodiklių analizę, turi teisę įstaigos viduje pasirašyti KVS (kokybės vadybos sistemos) dokumentus bei direktoriaus nurodymu parengtus pavedimus ir nurodymus gydomųjų ir diagnostinių padalinių vadovams ir darbuotojams, teikia informaciją direktoriui apie aktualius teisės aktus, stebi sveikatos priežiūros paslaugų teikimo procesą, dalyvauja administracijos susirinkimuose, teikia pasiūlymus direktoriui dėl įstaigos taktikos ir strategijos, dėl ligoninės struktūros optimizavimo, direktoriaus pavedimu atstovauja ligoninės interesams valstybinėse ir sveikatos priežiūros institucijose bei direktoriaus įsakymu skiriamas konkurso darbo vietai užimti komisijos nariu, taip pat turi teisę siūlyti įvairias, įrodymais pagrįstas, medicinos ir darbo organizavimo naujoves, dalyvauti vadovybės vertinamosios analizės susirinkimuose, siūlyti naujų ligoninės darbuotojų kandidatūras, siūlyti skirti darbuotojams nuobaudas bei paskatinimus, kelti kvalifikaciją (t.8 b.l. 59).

13.3 Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, jog R. T., dirbdamas ligoninės direktoriaus patarėju, iš esmės buvo techninis darbuotojas, kiekvieną kartą vykdęs išimtinai direktoriaus pavedimus, neteikęs jokių viešųjų paslaugų ir neturėjęs jokių nuolatinių savarankiškų administracinių įgaliojimų ir negalėjęs priimti jokių savarankiškų sprendimų, o atstovauti ligoninės interesams valstybinėse ir sveikatos priežiūros institucijose galėjo tik pagal konkretų, kiekvienu atveju atskirą, direktoriaus pavedimą bei pagal įsakymą būdamas konkurso darbo vietai užimti komisijos nariu. Tai reiškia, kad dirbdamas ligoninės direktoriaus patarėju R. T. pagal užimamas pareigas nebuvo valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, o už visus jo atliekamus veiksmus tiesiogiai atsakingas ligoninės direktorius.

13.4 Iš direktoriaus pavaduotojo valdymui ir ekonomikai pareigybės aprašymo, su kuriuo R. T. supažindintas pasirašytinai, matyti, kad šias pareigas einantis asmuo, be kita ko turi pareigą koordinuoti ir kontroliuoti pagal įstaigos organizacinę struktūrą priskirtų pavaldžių struktūrinių padalinių veiklą, rengti ligoninės strateginius planus ir dalyvauti strateginiame veiklos plane numatytas priemones, koordinuoti investicinių ir plėtros projektų rengimą, atstovauti įstaigą vystant ryšius, savarankiškai planuoti ir organizuoti savo veiklą, priimti sprendimus ir pan., taip pat atsako už pareigų tinkamą vykdymą, patikėtų materialinių vertybių naudojimą ir saugojimą (8 t. b.l. 62,63).

13.5 Iš šio pareigybių aprašymo matyti, kad ligoninės direktoriaus pavaduotojas valdymui ir ekonomikai turi savarankiškus administracinius įgaliojimus bei savarankišką teisę veikti juridinio asmens vardu, kas reiškia, kad R. T. valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu buvo nuo darbo VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigose pradžios, t. y. nuo 2014-06-10.

13.6 Esant šioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo išvada, jog R. T. visos jam inkriminuojamos veikos padarymo laikotarpiu pagal užimamas pareigas buvo valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, yra nepagrįsta.

14. Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. T. surašė ir kaip pirkimo iniciatorius pasirašė 2014-03-31 pirkimo paraišką dėl endoskopinės sistemos ir endoskopų plovimo mašinos pirkimo. Iš paraiškos surašymo datos akivaizdžiai matyti, kad ši paraiška surašyta R. T. dirbant ligoninės direktoriaus patarėju.

14.1 2014-03-19 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintose Viešųjų pirkimų organizavimo taisyklėse, su kuriomis supažindintas ir R. T. (8 t. b.l. 65-77) yra nurodyta, kad pirkimo iniciatoriaus yra perkančiosios organizacijos darbuotojas, kuris nurodė poreikį įsigyti prekių, paslaugų arba darbų (Taisyklių 6 punktas), kuris parengia pirkimo paraišką, kurioje nurodo: pirkimo objekto pavadinimą, perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybes, kokybės ir kitus reikalavimus (techninę specifikaciją), reikalingą kiekį ir apimtis, maksimalią planuojamos sudaryti pirkimo sutarties vertę ir kt. (13 punktas). Pažymėtina ir tai, kad R. T. šių taisyklių pažeidimu nėra kaltinamas. 

14.2 Iš šiame dokumente nurodyto pirkimo iniciatoriaus apibrėžimo akivaizdu, kad R. T., surašęs ir pasirašęs pirkimo paraišką, tapo endoskopinės sistemos ir endoskopų plovimo mašinos pirkimo iniciatoriumi, tačiau, atsižvelgiant į Taisyklėse nurodytas pirkimo iniciatoriaus funkcijas, taip pat akivaizdu, jog asmuo, būdamas pirkimo iniciatoriumi, neįgauna jokių BK 230 straipsnio 3 dalyje numatytų valstybės tarnautojui prilyginamam asmeniui būtinų įgalinimų.

15. Apibendrinant išdėstytą daroma išvada, kad ligoninės direktoriaus patarėjas R. T., tapęs endoskopinės sistemos ir endoskopų plovimo mašinos pirkimo iniciatoriumi, netapo valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, o valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu jis tapo pradėjęs eiti direktoriaus pavaduotojo pareigas ir eidamas šias pareigas buvo ir viešųjų pirkimų komisijos nariu, kai buvo priimti kaltinime nurodyti komisijos sprendimai.

16. Teismų praktikoje neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas pripažįstamas savo pareigų neatlikimu, o valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiškas, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų, netinkamu savo pareigų atlikimu. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas tarnybos pareigų ar jas atlikdamas netinkamai, pažeidžia atitinkamus teisės aktus, apibrėžiančius jo kompetenciją, teises ir pareigas, todėl kiekvienu atveju turi būti nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų jis neatliko arba atliko netinkamai. Atskleidžiant BK 229 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turinį būtina nustatyti, kokios pareigos ir funkcijos priklauso valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kompetencijai, ar jos būtinos, kad būtų užtikrintas tinkamas administravimas, viešųjų paslaugų teikimas, viešųjų interesų įgyvendinimas. Nusikalstamos veikos apimtis nustatoma vadovaujantis teisės norminiais aktais (pvz., įstatais, nuostatomis, taisyklėmis, instrukcijomis), apibūdinančiais asmens teisinį statusą, jo įgaliojimus, teises ir pareigas bei pagrindžiančiais tokios veikos neteisėtumą (kasacinė byla Nr. 2K-319-222/2018). Tai reiškia, kad asmuo pagal BK 229 straipsnį atsako tik tada, kai jis pažeidžia ne teisės aktais nustatytus abstrakčius veiklos principus, o tik tuos teisės norminius aktus, kurie konkrečiai apibrėžia šio asmens teisinį statusą, jo įgaliojimus, teises ir pareigas.

17. Nagrinėjamoje byloje R. T. kaltinamas pažeidęs šias inkriminuojamos veikos laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau Pirkimų įstatymas) redakcijos nuostatas:

- 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pirkimo tikslą (R. T. 3 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai <...> reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas). Kaltinime nurodyta, kad šis pažeidimas pasireiškė tuo, jog R. T. į 2014 m. kovo 31 d. pirkimo paraišką įrašė įsigyjamos medicininės įrangos maksimalią pirkimo vertę, neparemtą jokiais objektyviais duomenimis (dokumentais, susirašinėjimais ar pasiūlymais) dėl jos rinkos vertės nustatymo, neatliko pats tinkamai rinkos analizės, neįvertino ankstesnių pirkimų praktikos, nesiekė užtikrinti racionalų ligoninės lėšų naudojimą, žinodamas apie ligoninės finansinius pajėgumus apmokėti už įsigyjamą medicininę įrangą, o paraiškoje nurodęs konkurso sąlygas – specifikacijos reikalavimą vaizdo bronchoskopinei įrangai turėti siauros spektro juostos technologiją, reikalavimą šviesos šaltiniui ir bronchoskopui, kitus sistemos komponentų techninius duomenis bei specifikacijos reikalavimus, kurie iš karto apribojo kitų konkurso dalyvių konkurenciją ir taip pagal paraišką įsigyjamos įrangos specifikacija jau buvo pritaikyta vieninteliam gamintojui „O.“, nes šios technologijos patentuotos ir priklausė tik gamintojui „O.“, sudarė išankstines sąlygas vieninteliam gamintojui „O.“, o ligoninės suplanuotos lėšos minėtos medicininės įrangos pirkimui neatitiko tuo metu rinkoje esančių kainų;

- 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų (R. T. inkriminuojamos veikos laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos 3 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų). Kaltinime nurodyta, kad šis pažeidimas pasireiškė tuo, jog R. T., kaip pirkimo komisijos narys, svarstydamas konkursui pateiktus pasiūlymus, protegavo vienintelį įrangos tiekėją UAB „(duomenys neskelbtini), nes 2014 m. birželio 30 d. gavęs iš bendrovės vienintelį pasiūlymą, neįsitikino jo kvalifikacijos reikalavimais, neįsigilino į pateiktus dokumentus, jog minėtam tiekėjui nėra suteikta teisė atstovauti „O.“ produkciją Lietuvoje, matydamas, kad pagal 2014 m. birželio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresuotą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, techninį aptarnavimą bei priežiūrą įsipareigoja atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo suprasti, kad minėtą medicininę įrangą pateiks ir aptarnaus oficialus „O.“ atstovas ir neprašė patvirtinimo, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ turi teisę suteikti atstovavimo įgaliojimus kitai įmonei.

- 32 straipsnio 7 dalies nuostatas „Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis“, 39 straipsnio 8 dalies nuostatas, kad „perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pasiūlymų vertinimo kriterijais ir atsižvelgdama į šio įstatymo 26, 40 straipsnių reikalavimus, laimėjusiu pripažįsta pasiūlymą iš tų pasiūlymų, kurie nebuvo atmesti pagal šio įstatymo 32–39 straipsnių reikalavimus“ bei 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą „skaidrumo principą“. Kaltinime nurodyta, kad šiuos įstatymo pažeidimus R. T. padarė pirkimų komisijos 2014 m. liepos 11 d. posėdyje, kai priėmė sprendimą, kad tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas pasiūlymas atitinka bendruosius, kvalifikacinius ir specialiuosius reikalavimus ir taip sudarė išankstines sąlygas dalyvauti vieninteliam dalyviui ir priėmė vienintelį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą, neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų bei sutiko su jo pasiūlyta kaina. 

18. Minėta, kad šioje dalyje R. T. kaltinamas tuo, jog atlikdamas viešojo pirkimo organizavimą, į pirkimo paraišką įrašė niekuo nepagrįstą maksimalią endoskopinės sistemos ir endoskopų plovimo mašinos pirkimo kainą bei nurodė prekių techninius duomenis, kurie buvo pritaikyti vieninteliam gamintojui „O., nes į paraišką įrašė reikalavimą vaizdo bronchoskopinei įrangai turėti siauros spektro juostos technologiją, reikalavimą šviesos šaltiniui ir bronchoskopui, kitus sistemos komponentų techninius duomenis bei specifikacijos reikalavimus ir tuo pažeidė Pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pirkimo tikslą.

18.1 Įstatyme, kurio pažeidimu R. T. šioje dalyje kaltinamas, nurodyta, kad „pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai <...> reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas“. Pažymėtina, kad pats straipsnio, kurio pažeidimu R. T. šioje dalyje kaltinamas, pavadinimas „Pagrindiniai pirkimų principai ir jų laikymasis“ rodo, jog šiame straipsnyje yra nurodytos tik viešųjų pirkimų principinės nuostatos. Be to, ši teisės norma yra blanketinė, t.y. pačioje normoje nėra nustatytos jokios taisyklės, kuriomis turi vadovautis perkančioji organizacija, tačiau ji nukreipia į kitus Pirkimų įstatymo straipsnius, kuriuose nustatytos betarpiškai viešąjį pirkimą atliekančios perkančiosios organizacijos (jos įgaliotų asmenų) funkcijos, teisės ir pareigos, kuriomis privalu vadovautis. Nagrinėjamu atveju R. T. nėra kaltinamas pažeidęs jokių kitų Pirkimo įstatymo straipsnių, taip pat ir kitų norminių aktų, o kaltinime nurodytame įstatyme apskritai nėra nurodyta, kad į pirkimo paraišką įrašoma maksimali perkamų daiktų rinkos vertė turi būti pagrįsta kokias nors objektyviais duomenimis, nekalbant apie tai, kokiu būdu ši vertė turėtų būti nustatoma ir, kad perkamo daikto rinkos vertės nustatymas yra pirkimo iniciatoriaus pareiga. Taip pat nėra nurodyta, kaip pirkimo paraiškoje turi būti aprašomas perkamas objektas, todėl akivaizdu, kad R. T., net jei jis ir būtų BK 229 straipsnio subjektu, šioje dalyje Pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pažeidimu kaltinamas nepagrįstai.

19. Iš 2014-03-31 pirkimo paraiškos dėl endoskopinės sistemos ir endoskopų plovimo mašinos pirkimo, kurią surašė ir grafoje „pirkimo iniciatorius“ pasirašė R. T., kuris, kaip minėta, tuo metu nebuvo valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, matyti, kad joje grafoje „maksimali pirkimo vertė“ įrašyta „430 000 Lt“, o grafoje „perkamo objekto aprašymas (techninė specifikacija)“ įrašyta: „aukštos raiškos endoskopinė sistema su vaizdo bronchoskopu (išorės skersmuo 6 mm, kanalo vidaus skersmuo ne mažiau kaip 2,8 mm), su įvedimo kanalo pasukimo funkcija, HDTV monitoriumi 21“, vaizdo centru, mobiliu vežimėliu, vakuuminiu atsiurbėju ir 2 vietų automatine endoskopų plovimo mašina“ (t.9 b.l. 193).

19.1 Šios paraiškos grafoje „vieta viešųjų pirkimų specialisto rezoliucijai“ yra viešųjų pirkimų buhalterės A. B. antspaudas ir parašas. Taip pat paraiškoje yra rezoliucija „tvirtinu“, prie kurios yra parašas. Šio parašo autoriaus pavardė ir pareigos dokumente nenurodytos, tačiau pagal byloje esančius parašus kituose dokumentuose (pvz. t. 10 b.l. 34-38), šis parašas panašus į tuometinio ligoninės direktoriaus I. D..

20. Minėta, kad 2014-03-19 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Viešųjų pirkimų organizavimo taisyklių 6 ir 13 punktuose nurodyta, kad pirkimo iniciatoriaus yra perkančiosios organizacijos darbuotojas, kuris nurodė poreikį įsigyti prekių ir kuris parengia pirkimo paraišką, kurioje nurodo: pirkimo objekto pavadinimą, perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybes, kokybės ir kitus reikalavimus (techninę specifikaciją), reikalingą kiekį ir apimtis, maksimalią planuojamos sudaryti pirkimo sutarties vertę ir kt.

20.1 Tačiau šių Taisyklių 10 ir 11 punktuose nurodyta, kad viešųjų pirkimų specialistas, gavęs informaciją apie reikalingas pirkti prekes, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsniu ir Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos nuostatomis apskaičiuoja numatomų pirkimų vertes ir parengia reikalingų darbų, prekių ir paslaugų planą, kurį pateikia Vyriausiajam buhalteriui, kuris, atsižvelgdamas į galimus skirti maksimalius asignavimus, suderina su perkančios įmonės vadovu būtinų lėšų pirkimams poreikį ir jam pateikia tvirtinti parengtą pirkimų planą.

20.2 Iš tokio VšĮ (duomenys neskelbtini) nustatyto viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad šiomis taisyklėmis apibrėžta pirkimo iniciatoriaus pareiga pirkimo paraiškoje nurodyti maksimalią planuojamos sudaryti pirkimo sutarties vertę yra itin abstrakti, nes taisyklėse nėra nurodyta, kad pirkimo iniciatorius šią vertę turi apskaičiuoti apskritai, kas reiškia, jog vykdydamas taisyklėse nustatytą savo pareigą, pirkimo iniciatorius pirkimo paraiškoje iš esmės gali nurodyti bet kokio dydžio, t. y. neparemtą jokiais skaičiavimais, planuojamos sudaryti pirkimo sutarties vertę, o pareigą apskaičiuoti pirkimo vertę vadovaujantis taisyklėse nurodytais teisės aktais turi viešųjų pirkimo specialistas. Taip pat akivaizdu, kad sprendimą apie galimybę pirkti pirkimo iniciatoriaus paraiškoje nurodytas prekes priima ligoninės direktorius, atsižvelgdamas į vyriausiojo buhalterio pateikiamus duomenis apie turimus ir galimus skirti šiam tikslui asignavimus. Tai reiškia, kad pirkimo iniciatoriui nėra nustatyta pareiga žinoti ligoninės finansinius pajėgumus įsigyti prekę ir šį klausimą sprendžia ne jis.

20.3 Tai patvirtina ir 2014-04-14 ligoninės 2014 metais planuojamų atlikti viešųjų pirkimų plano papildymas, į kurį įtrauktas ir R. T. inicijuotas pirkimas. Iš jo matyti, kad jį parengė viešųjų pirkimų specialistė A. B., susipažino vyr. buhalteris K. Š. ir patvirtino ligoninės direktoriaus pareigas ėjusi V. S. (t. 9 b.l. 182). Tai reiškia, kad šis dokumentas visiškai atitinka ligoninės Viešųjų pirkimų organizavimo taisyklių nuostatas ir, kad pagal šias taisykles asmenys, turintys išimtinę teisę spręsti apie ligoninės disponuojamų lėšų panaudojimą nusprendė, kad lėšų plane numatytiems pirkimams pakaks. Šio klausimo sprendimas nebuvo R. T. kompetencijoje, todėl kaltinime jam nurodyta aplinkybė, kad jis žinojo apie ligoninės finansinius pajėgumus apmokėti už medicininę įrangą (kaltinime nenurodyta, ar R. T. žinojo, kad ligoninė finansiškai pajėgi ar nepajėgi šią įrangą įsigyti), jokios reikšmės neturi.

20.4 Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad pirkimo iniciatorius, surašydamas pirkimo paraišką tik išreiškia pageidavimą, kad organizacija įsigytų joje nurodomą prekę, tačiau jis neturi įgaliojimo nuspręsti apie tai, ar organizacijai ši prekė apskritai būtina, taip pat ar organizacija yra finansiškai pajėgi šią prekę įsigyti ir kiek lėšų tam gali skirti.   

21. Minėta, kad byloje esančioje R. T. kaip pirkimo iniciatoriaus pasirašytoje 2014-03-31 pirkimo paraiškoje dėl endoskopinės sistemos ir endoskopų plovimo mašinos pirkimo, grafoje „perkamo objekto aprašymas (techninė specifikacija)“ įrašyta: „aukštos raiškos endoskopinė sistema su vaizdo bronchoskopu (išorės skersmuo 6 mm, kanalo vidaus skersmuo ne mažiau kaip 2,8 mm), su įvedimo kanalo pasukimo funkcija, HDTV monitoriumi 21“, vaizdo centru, mobiliu vežimėliu, vakuuminiu atsiurbėju ir 2 vietų automatine endoskopų plovimo mašina“ (t.9 b.l. 193).

21.1 Viešųjų pirkimų tarnybos Biomedicinos srities ekspertinėje išvadoje nurodyta, kad konkurso sąlygų 2 priede nurodytas reikalavimas vaizdo bronchoskopinei įrangai turėti siauros spektro juostos technologiją (reikalavimas vaizdo centrui „stebėjimas specialiu apšvietimu: <...> naudojant siauros spektro juostos šviesą“, reikalavimas šviesos šaltiniui „specialus integruotas optinis filtras – siauros juostos vaizdo gavimui“, reikalavimas bronchoskopui „suderinamas su specialiu apšvietimu: <...> stebėjimo režimas, naudojant siauros spektro juostos šviesą“) riboja gamintojų konkurencija, nes ši technologija yra patentuota ir jos patentas priklauso gamintojui O.. Taip pat visa eilė kitų techninės specifikacijos reikalavimų (be išvardintų aukščiau) atitinka O. gaminamos (duomenys neskelbtini)  endoskopinės sistemos komponentų techninius duomenis: vežimėlio endoskopinei įrangai (duomenys neskelbtini) (4.1 „Laikiklis vaizdo monitoriui: <...> su dujine spyruokle“, bronchoskopo (duomenys neskelbtini). Kadangi visa endoskopinė (vaizdo bronchoskopinė) sistema yra vertinama kaip komplektas, vien reikalavimas turėti patentuotą siauros spektro juostos technologiją eliminuoja visus gamintojus, išskyrus O.. Techninės specifikacijos reikalavimų visuma endoskopų plovimo-dezinfekavimo mašinai taip pat atitinka O. gaminamą (duomenys neskelbtini) įrenginį reikalavimas (eil. Nr. 15) medicinos prietaisui turėti pajungimus konkretiems O. gaminamų endoskopų modeliams ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kolonoskopui, (duomenys neskelbtini) bronchoskopui) bei papildomą jungtį O. gaminamam duodenofibrobronchoskopui (duomenys neskelbtini) (t.11,  b.l.-53-56).

22.2 Taigi, palyginus šioje ekspertinėje išvadoje nurodytus duomenis, kurių pagrindu padaryta išvada, jog pagal konkurso sąlygose nurodytą perkamų prekių techninę specifikaciją buvo proteguojamas vienintelis gamintojas O. ir tokiu būdu ribojama konkurencija su techninės specifikacijos duomenis, nurodytais R. T. pasirašytoje 2014-03-31 pirkimo paraiškoje akivaizdu, kad pirkimo paraiškoje nėra nurodyti jokie ekspertinėje išvadoje kaip išskirtinai gamintojo O. patentuotų technologijų reikalavimai, todėl kaltinimas  R. T., kad jis pirkimo paraiškoje nurodė konkurso sąlygas, pritaikytas vieninteliam gamintojui „O.“ yra visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad ekspertinėje išvadoje nurodytos vieninteliam gamintojui „O.“ pritaikytos sąlygos buvo nurodytos ne R. T. pasirašytoje 2014-03-31 pirkimo paraiškoje, o (duomenys neskelbtini)  atviro konkurso dėl endoskopinės sistemos ir endoskopų plovimo mašinos pirkimo sąlygų, patvirtintų 2014-05-13 Viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), priede Nr. (duomenys neskelbtini)  (t. 8 b.l. 145-155, 158-161), o joks kaltinimas, susijęs su šiuo dokumentu, R. T. nebuvo pareikštas.

22.3 Šioje vietoje pažymima ir tai, kad remiantis pirmos instancijos teisme apklausto liudytojo E. P. parodymais, faktiniu šio pirkimo iniciatoriumi buvo būtent jis, kadangi ši įranga buvo reikalingai būtent jo vadovaujamai ligoninės Infekcinių ligų klinikai, kad būtent jis R. T. perdavė jo vadovaujamos klinikos gydytojų paruoštą reikalingų įsigyti prietaisų specifikaciją.

23. Iš ligoninės direktoriaus 2014-04-17 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šiuo direktoriaus pavaduotojos medicinos reikalams, pavaduojančios direktorių V. S. pasirašytu įsakymu R. T., kartu su V. S. ir viešųjų pirkimų specialiste A. B., buvo paskirtas komisijos endoskopinės sistemos ir endoskopų plovimo mašinos pirkimui organizuoti ir atlikti nariu (t. 8 b.l. 105). Tai reiškia, kad sutinkamai su šiuo įsakymu, R. T. tapo pirkimo komisijos nariu ir įgijo komisijos nario teises ir pareigas. Minimame  įsakyme komisijos narių funkcijos nėra apibrėžtos, tik įsakymą pasirašiusi V. S. įvardinta kaip komisijos pirmininkė.

24. Iš 2014-05-13 aukštos raiškos endoskopinės sistemos su vaizdo bronchoskopu ir dviejų endoskopų automatine plovimo mašina pirkimo komisijos posėdžio protokolo (9 t. b.l. 184-185) matyti, kad aukščiau nurodytu įsakymu sudaryta komisija vienbalsiai nutarė pirkimą vykdyti atviro konkurso būdu, apie organizuojamą pirkimą paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, patvirtinti paruoštas atviro konkurso pirkimo sąlygas, nustatė pasiūlymų pateikimo ir vokų su pasiūlymais atplėšimo terminą – 2014-07-08 10 val.

24.1 Iš šiuo protokolu patvirtintų atviro konkurso sąlygų matyti (t.8 b.l. 145-156), kad tiekėjas, dalyvaujantis pirkime, be kita ko privalo būti arba siūlomos prekės gamintojas, arba oficialus gamintojo atstovas, arba turėti oficialų susitarimą su gamintoju dėl prekybos siūlomai medicinos įrangai ir to patvirtinimui privalo pateikti arba tiesioginį gamintojo įgaliojimą jam atstovauti arba platinti produkciją, arba susitarimą dėl prekybos siūloma medicinine įranga (3.1.6 p.). Taip pat konkurso sąlygose nurodyta, kad neatmesti pasiūlymai bus vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų (10.1 p.).

24.2 Atsižvelgiant į šias konkurso sąlygas, taip pat į jau minėtą sąlygų priede Nr. 2 nurodytą perkamos įrangos techninę specifikaciją akivaizdu, kad jos buvo pritaikytos tiesiogiai medicininės įrangos „O.“ gamintojui ar jo tiesiogiai įgaliotam atstovui.

25. Iš 2013-09-01 medicinos ir chirurginių endoskopų ir priedų gamintojos (duomenys neskelbtini)“ pažymėjimo matyti, kad ši bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)suteikė išskirtinę teisę prekiauti, atstovauti ir aptarnauti jos gaminius Lietuvoje (8 t. b.l. 214-215).

25.1 2014-06-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimo, adresuoto VšĮ  (duomenys neskelbtini)matyti, kad ši bendrovė įgalioja UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlyti O. endoskopinę įrangą skelbtame atvirame konkurse, o techninį aptarnavimą ir priežiūrą įsipareigoja atlikti UAB "(duomenys neskelbtini) " (t.8 b.l.213) .

26. R. T. šioje dalyje kaltinamas Pirkimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų pažeidimu, kuris pasireiškė tuo, jos R. T., kaip pirkimo komisijos narys svarstydamas konkursui pateiktus pasiūlymus, protegavo vienintelį įrangos tiekėją UAB „(duomenys neskelbtini). Kaltinime nurodyta, kad tai jis padarė neįsitikinęs šio tiekėjo kvalifikacijos reikalavimais, neįsigilino, jog jam nėra suteikta teisė atstovauti „O.“ produkciją Lietuvoje, ir neprašė patvirtinimo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę suteikti atstovavimo įgaliojimus kitai įmonei.

26.1 Šis kaltinimas betarpiškai siejasi su kaltinimu R. T. pažeidus Pirkimų įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostatas „Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis“, 39 straipsnio 8 dalies nuostatas, kad „perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pasiūlymų vertinimo kriterijais ir atsižvelgdama į šio įstatymo 26, 40 straipsnių reikalavimus, laimėjusiu pripažįsta pasiūlymą iš tų pasiūlymų, kurie nebuvo atmesti pagal šio įstatymo 32–39 straipsnių reikalavimus“ bei 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą „skaidrumo principą“. Kaltinime nurodyta, kad šiuos įstatymo pažeidimus R. T. padarė pirkimų komisijos 2014 m. liepos 11 d. posėdyje, kai priėmė sprendimą, kad tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas pasiūlymas atitinka bendruosius, kvalifikacinius ir specialiuosius reikalavimus ir taip sudarė išankstines sąlygas dalyvauti vieninteliam dalyviui ir priėmė vienintelį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą, neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų bei sutiko su jo pasiūlyta kaina.

27. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)neturėjo oficialaus gamintojo įgaliojimo ar susitarimo su juo prekiauti O. medicinine įranga, o oficialus šio gamintojo atstovas neturėjo gamintojo įgaliojimo suteikti teisę prekiauti gamintojo produkcija kitam asmeniui, akivaizdu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitiko ligoninės skelbto pirkimo konkurso sąlygų 3.1.6 punkte nurodytų tiekėjo kvalifikacinių reikalavimų.

28. R. T. inkriminuotos veikos padarymo laikotarpiu galiojusios Pirkimų įstatymo redakcijos 32 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad Perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio <...> pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų <...> arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją.

29. Iš 2014-07-11 aukštos raiškos endoskopinės sistemos su vaizdo bronchoskopu ir dviejų endoskopų automatine plovimo mašina pirkimo komisijos posėdžio protokolo matyti, kad komisija išnagrinėjo vienintelio tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą ir, padariusi išvadą, kad pasiūlymas atitinka bendruosius, kvalifikacinius ir specialiuosius reikalavimus, nutarė šį tiekėją pakviesti sudaryti pirkimo sutartį. Už šį sprendimą komisijos nariai balsavo vienbalsiai (8 t. b.l. 130). 

29.1 Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, jog šis sprendimas, už kurį komisijos posėdyje balsavo ir R. T., prieštarauja Pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6 dalies nuostatoms, tačiau, kadangi šios teisės normos pažeidimas R. T. nėra inkriminuotas, o inkriminuota Pirkimų įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostata „Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis“ tik nurodo, pagal kokius kriterijus šie kvalifikaciniai duomenys turi būti vertinami ir yra pernelyg bendro pobūdžio, kadangi šioje įstatymo dalyje nenumatyti priimtini sprendimai.

30. Tuo tarpu kitos inkriminuotos veikos padarymo metu galiojusios Pirkimų įstatymo redakcijos straipsnių dalių (kaltinime nurodytų jų dalių) nuostatos, šioje dalyje inkriminuotos R. T. kaip pažeistos :

- 39 straipsnio 8 dalies „Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pasiūlymų vertinimo kriterijais ir atsižvelgdama į šio įstatymo 26, 40 straipsnių reikalavimus, laimėjusiu pripažįsta pasiūlymą iš tų pasiūlymų, kurie nebuvo atmesti pagal šio įstatymo 32-39 straipsnių reikalavimus“;

- 3 straipsnio 1 dalies „atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų,

atsižvelgiant į tai, kad konkurse dalyvavo tik vienas tiekėjas, apskritai negalėjo būti pažeistos, kadangi jos reglamentuoja konkurso laimėtojo nustatymo tvarką iš kelių pateiktų pasiūlymų ir šiuo atveju nebuvo pagrindo vertinti pasiūlymo lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo prasme.

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Neturtinės žalos sąvoka nurodyta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

32. Kaltinamajame akte nurodyta, kad dėl R. T. „netinkamo tarnybos pareigų atlikimo kaip paraiškos sudarytojo ir komisijos nario Viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ patyrė didelę turtinę žalą, nes medicininė įranga buvo įsigyta už 463 914,00 Lt. arba 134 358,78 Eur sumą, kai reali jos vertė galėjo būti ne mažesnė kaip 49 061,77 € arba 169 400,48 Lt., nes UAB  (duomenys neskelbtini)“ medicininę įrangą pirko pagal 2014-07-21 sudarytą įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 317 272,91 Lt su PVM ( arba 91 888,58 Eur ) sumą , o UAB „(duomenys neskelbtini)“ šią įrangą pirko iš Vokietijos firmos (duomenys neskelbtini)   49 061,77 Eur sumą, t. y. bendrovei „(duomenys neskelbtini).“ medicininę įrangą pardavė 147 872,43 Lt.( arba 42 826, 81 Eur) brangiau, o UAB “ (duomenys neskelbtini)“ įrangą VĮ „(duomenys neskelbtini)pardavė 146 641,09 Lt ( arba 42 470,19 Eur) brangiau, bei dėl savo netinkamo pareigų atlikimo didelės neturtinio pobūdžio žalos patyrė valstybė bei pati ligoninė, nes buvo iškraipyti atviro pirkimo tikslai ir skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principai, konfidencialumo ir nešališkumo, racionalumo reikalavimų principai, jo kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens vadovaujančias pareigas gydymo įstaigose direktoriaus pavaduotojo vykdomo darbo principai, esmė ir turinys, taip jo veiksmai sudarė prielaidą perkančiajai organizacijai medicininę įrangą įsigyti brangiau nei tai būtų padaryta perkant medicininę įrangą tiesiogiai iš oficialių gamintojų atstovų, nes tokiais veiksmais buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeisti valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principai, sumenkintas viešosios įstaigos prestižas“.

33. tokios kaltinimo formuluotės galima daryti išvadą, kad R. T. kaltinamas tuo, jog dėl jo kaltės, jam būnant pirkimo iniciatoriumi ir viešojo pirkimo komisijos nariu, netinkamai atliekant šias pareigas ligoninė patyrė didelę turtinę žalą, kurios dydis kaltinime nėra nurodytas, taip pat ir neturtinę žalą, o žala ligoninei atsirado dėl to, kad ligoninė turėjo išlaidų daugiau, nes įrangą įsigijo ne tiesiogiai iš jos gamintojo ir ne iš gamintojo įgalioto atstovo, o iš trečio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)ir už šią įrangą ligoninė įrangos tiekėjui sumokėjo brangiau, t. y. nei gamintojas ją pardavė savo įgaliotam atstovui, o šis – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

34. Byloje neginčytinai įrodyta, kad ligoninė medicininę įrangą įgijo viešojo atviro konkurso būdu. Byloje nėra jokių duomenų, kad apie pirkimo konkursą būtų paskelbta netinkamai, kas reiškia, jog jame galėjo dalyvauti visi tiekėjai, galintys pasiūlyti ligoninei reikalingą įrangą. 

35. Kaip jau buvo pasisakyta, R. T. kaip pirkimo iniciatorius pirkimo paraiškoje nurodė itin bendrus pirktinos įrangos techninės specifikacijos duomenis, kuriuose nebuvo nurodyti jokie kriterijai, ribojantys bet kurių endoskopinės įrangos ir endoskopų plovimo mašinų gamintojų, jų įgaliotų atstovų ar bet kokių kitų asmenų, galinčių pasiūlyti tokią įrangą galimybę dalyvauti konkurse.

36. Atsižvelgiant į tai, kad paskelbto pirkimo konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų, R. T. pirkimo paraiškoje nurodyta maksimali pirkimo kaina, kurios, kaip jau buvo pasisakyta, apskaičiuoti R. T. kaip pirkimo iniciatorius nebuvo įpareigotas jokiais teisės aktais, ši R. T. nurodyta kaina jokios reikšmės konkursui ir jo rezultatams neturėjo ir negalėjo turėti. Pirmiausia, pirkimo iniciatorius, pateikdamas ligoninės administracijai paraišką, tik išreiškia pageidavimą įgyti nurodytą prekę, tačiau galutinį sprendimą, ar tą prekę įsigyti ir kiek tam galima skirti lėšų, priima tik tai nuspręsti turintis teisę administracijos vadovas, atsižvelgdamas ne tik į būtinybę tokią prekę įsigyti, bet ir į tam galimus skirti asignavimus, kuriuos jis valdo. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju ligoninės direktorius, tvirtindamas viešųjų pirkimo plano papildymą, į kurį buvo įtrauktas ir R. T. pirkimo paraiškoje nurodytos įrangos pirkimas už paraiškoje nurodytą kainą, padarė išvadą, kad įrangos pirkimo sandoris už ne didesnę kainą ligoninei bus ekonomiškai naudingas. Be to, iš konkurso sąlygų akivaizdu, kad įrangos pirkimo konkursą būtų laimėjęs tiekėjas, pasiūlęs pageidaujamą įrangą už mažiausią kainą, kas reiškia, jog ligoninė nagrinėjamu atveju galėjo įsigyti įrangą už mažesnę kainą tik tokiu atveju, jei konkurse būtų dalyvavę tiekėjai, tokią mažesnę kainą pasiūlę.

37. Minėta, kad dalyvauti konkurse pagal kaltinime R. T. nurodytoje jo pasirašytoje pirkimo paraiškoje nurodytus pirktinos įrangos techninės specifikacijos duomenis galėjo bet kokie tokios rūšies įrangą pasiūlyti galintys asmenys, šių asmenų ratas buvo susiaurintas 2014-05-13 pirkimo komisijos posėdžio protokolu patvirtintomis atviro konkurso sąlygose nurodyta perkamos įrangos technine specifikacija, kuri buvo pritaikyta konkrečiam medicininės įrangos gamintojui „O.“ ar jo tiesiogiai įgaliotam atstovui.

38. Kaltinime nurodytu laiku galiojusios Pirkimų įstatymo redakcijos 25 straipsnyje nurodyta, kad techninėje specifikacijoje gali būti nurodomi pirkimo objekto funkciniai reikalavimai, kurie turi būti tikslūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o perkančioji organizacija įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija turi teisę techninėje specifikacijoje nurodyti konkrečius perkamo objekto parametrus, o tai, kad nagrinėjamu atveju tokius perkamo objekto parametrus atitiko tik gamintojo „O.“ produkcija, nelaikytina kitų gamintojų diskriminavimu, nes priešingu atveju pirkimu nebūtų pasiektas pirkimo tikslas įsigyti ne bet kokį, o ligoninei reikalingos kokybės ir parametrų produktą.

39. Taigi, nagrinėjamu atveju R. T. nepažeidė jokių teisės aktų ir skelbiant šį pirkimo konkursą apskritai nebuvo pažeisti jokie teisės aktuose numatyti reikalavimai, o to, kad skelbtame konkurse dalyvautų ne tik vienintelį pasiūlymą pateikusi UAB „(duomenys neskelbtini), tačiau ir kiti techninę specifikaciją atitinkančią produkciją už savo kainą galintys pasiūlyti tiekėjai, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba tiesiogiai įrangos gamintojas (duomenys neskelbtini), kas galėjo sumažinti norimos įsigyti įrangos kainą, nei kaltinamasis R. T. jam kaltinime nurodytais neatsargiais veiksmais, nei kiti pirkimų komisijos nariai ar ligoninės vadovai, įtakoti niekaip negalėjo. Šiuo atveju motyvai, dėl ko kiti galėję dalyvauti konkurse asmenys jame nedalyvavo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

40. Atsižvelgiant į R. T. suformuluoto kaltinimo apimtį ir jame nurodytą jo kaltės formą, aukščiau neaptartos kaltinime nurodytos aplinkybės: kad R. T. iki įsidarbinimo (duomenys neskelbtini) ligoninėje dirbo UAB „L.“, kuri su ligonine buvo pasirašiusi sutartis dėl medicininės įrangos pirkimo; taip pat jokiais įrodymais nepagrįsta aplinkybė, kad R. T. pirkimo paraiškos surašymo dieną žinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą komercinį pasiūlymą dėl jo pirkimo paraiškoje nurodytos įrangos pardavimo, jokios reikšmės sprendžiant R. T. kaltės klausimą neturi.

41. Kaip jau buvo minėta, byloje yra duomenys apie tai, kad konkurso laimėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitiko ligoninės skelbto pirkimo konkurso sąlygose nurodytų tiekėjo kvalifikacinių reikalavimų, tačiau pirkimo komisija posėdyje padarė priešingą išvadą ir vienbalsiai priėmė šį vienintelį pasiūlymą. Už tokią išvadą, kuri prieštarauja Pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6 dalies nuostatoms, kaip komisijos narys balsavo ir R. T..

 41.1 Nors pastarojo įstatymo pažeidimu R. T. nebuvo kaltinamas, tačiau pažymėtina, kad tiek šio, tiek ir visų kitų komisijos posėdžių protokoluose nurodytų sprendimų, už kuriuos balsavo ir R. T. kaip pirkimų komisijos narys, R. T. balsas nebuvo lemiantis – sutinkamai su Pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostata pirkimų komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu ir jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Esant šiai įstatymo nuostatai akivaizdu, kad jei kiti du komisijos nariai už sprendimus būtų balsavę kitaip, R. T. nuomonė nagrinėjamu klausimu komisijos sprendimui jokios įtakos neturėtų. Tai reiškia ir tai, kad R. T., kaip vienas iš pirkimų komisijos narių, už komisijos priimtus sprendimus apskritai kaltintas visiškai nepagrįstai.

42. Akivaizdu ir tai, kad jei nagrinėjamu atveju pirkimų komisija būtų pripažinusi vienintelį konkurso dalyvį UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinkančiu tiekėjo kvalifikacinių reikalavimų ir šį pasiūlymą atmetusi, pardavimo sutartis su šia įmone nebūtų buvusi sudaryta, kas reikštų, jog ligoninė apskritai nebūtų įsigijusi jai reikalingos medicininės įrangos.

43. Pirmos instancijos teisme apklausti liudytojai I. D., D. S., E. P. parodė, kad įsigyta  įranga neša naudą, kad jos įsigijimo kaštai jau atsipirko. Tai reiškia, kad sandoris su konkurso laimėtoju ligoninei jokios žalos nepadarė ir būtent dėl to, kaip parodė ligoninės tuometinis direktorius I. D., ligoninė ir nereiškė šioje byloje civilinio ieškinio.

44. Esant šioms aplinkybėms ir nesant byloje jokių šių liudytojų parodymus paneigiančių įrodymų, nėra jokio pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ligoninei buvo padaryta turtinė žala apskritai, juo labiau – kad tokią žalą padarė R. T. atlikdamas baudžiamojo įstatymo uždraustus veiksmus. Tuo pačiu nėra jokio pagrindo ir išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta neturtinė žala ligoninei ar valstybei.

45. Apibendrinant išdėstytą kolegija daro išvadą, kad R. T. veikoje nėra nė vieno BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties elemento, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas išteisinti R. T. jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti prokuroro skundo nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

N u t a r i a :

 

Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aido Amparavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

 

                  

 

Teisėjai                                        Algirdas Gaputis

                                        

Sigitas Bagdonavičius                                        

                                        Valdas Meidus

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BPK 255 str. Nagrinėjimo teisme ribos
  • BPK 320 str. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos
  • BK 16 str. Neatsargus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas
  • BK 230 str. Sąvokų išaiškinimas
  • 2K-319-222/2018
  • BK 229 str. Tarnybos pareigų neatlikimas
  • CK
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • BPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys