Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-01-29][nuasmeninta nutartis byloje][A-743-858-2018].docx
Bylos nr.: A-743-858/2018
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus rajono savivaldybės administracija 188708224 atsakovas
Kategorijos:
53.1. Jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui
53.1. Jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui
12. Mokesčiai, įmokos ir kiti privalomieji mokėjimai
12. Mokesčiai, įmokos ir kiti privalomieji mokėjimai
12.18. Vietinės rinkliavos
12.18. Vietinės rinkliavos
38. Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
53. Bylos nutraukimas
53. Bylos nutraukimas
1. Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
1.25. Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-743-858/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00693-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija: 12.18; 53.1

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. sausio 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. S. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

  1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau ir Administracija) nepagrįstai reikalauja sumokėti mokestį (rinkliavą) už atliekų surinkimą ir tvarkymą; 2) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 20 d. raštą Nr. A33(1)-386-(4.9) ir 2016 m. sausio 19 d. informacinį pranešimą Nr. 10668952.
  2. Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. lapkričio 22 d. telefonu gavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos priminimą apie 119 Lt įsiskolinimą už atliekų tvarkymą bei prašymą skubiai padengti skolą. Paskambinęs į Vilniaus miesto savivaldybę, išsiaiškino, kad neturi pervesti pinigų į nurodytą sąskaitą, todėl daugiau šiuo klausimu nebesidomėjo. 2016 m. sausio 19 d. informaciniu pranešimu Nr. 10668952 jam nurodyta sumokėti 39,34 Eur vietinę rinkliavą.
  3. Pareiškėjas teigė, kad naudojasi Vilniaus miesto savivaldybės šiukšliadėžėmis, todėl net šešis kartus kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją raštu paaiškindamas, kad jos paslaugomis nesinaudoja. Taip pat atsakovui buvo pateikęs nurodytas aplinkybes patvirtinantį SB „Žalesėlis“ pirmininko N. Č. 2015 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. 112. Pareiškėjas nurodė niekada neprašęs perskaičiuoti mokėtinos rinkliavos dydžio, kaip nurodyta atsakovo 2016 m. sausio 20 d. rašte Nr. A33(1)-386-(4-9), o prašydavo panaikinti neteisėtai priskaičiuotą skolą. Pareiškėjo nuomone, jis neturi mokėti už paslaugas, kuriomis nesinaudojo.
  4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus, prašė ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, t. y. ar Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301 patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (2013 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. T3-38 redakcija) (toliau – ir Nuostatai) neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui (proporcingumo principui). Pareiškėjo nuomone, galimybės vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą mokėti pagal faktinį surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį nebuvimas pažeidžia jo teises.
  5. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
  6. Administracija nurodė, kad nuo 2012 m. gegužės 1 d. buvo įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojais laikomi komunalinių atliekų turėtojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Kadangi vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti.
  7. Atsakovas pažymėjo, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjui priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), todėl jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir nuo 2012 m. gegužės 1 d. jam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą į savivaldybės biudžetą. Pareiškėjui pateikus SB „Žalesėlis” pirmininko 2015 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. 112, kad jis sodininkų bendrijoje nuolat negyvena, pareiškėjo mėnesinis vietinės rinkliavos dydis 2016 m. sausio 20 d. raštu Nr. A33(1)-386-(4.9) buvo sumažintas.
  8. Administracija teigė, kad pareiškėjui yra sudaryta galimybė naudotis sukurta atliekų tvarkymo sistema, bendri komunalinių atliekų surinkimo konteineriai ir antrinių žaliavų surinkimo konteineriai stovi prie įvažiavimo į sodininkų bendriją. Tai, kad pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniuje, apmokestinimo vietine rinkliava taikymo nekeičia, nes rinkliavos apskaičiavimui yra aktualus nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą turėjimas.
  9. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nuo 2012 m. gegužės 1 d. nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl vietinės rinkliavos administratorius pagrįstai priėmė sprendimą skaičiuoti pareiškėjo įsiskolinimą nuo 2012 m. gegužės 1 d. ir rinkliavą nuo 2016 m. sausio 1 d.

 

II.

 

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
  2. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Vilniaus rajono savivaldybės nustatytos pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą bei šiuo pagrindu pareiškėjui adresuoto atsakovo 2016 m. sausio 19 d. informacinio pranešimo Nr. 10668952, kuriame nurodyta sumokėti 39,34 Eur dydžio rinkliavą, ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 20 d. rašto Nr. A33(1)-386-(4.9), kuriuo pareiškėjui nurodoma, kad jam taikytinas vietinės rinkliavos mokestis yra perskaičiuotas bei prašoma laikytis vietinės rinkliavos surinkimą ir atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų, teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Teismas pažymėjo, kad iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas neginčija jam paskaičiuoto vietinės rinkliavos dydžio, bet iš esmės nesutinka su teisės aktų jam nustatyta pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas, teigdamas, kad nurodytomis paslaugomis jis nesinaudoja.
  4. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir pastatai (sodo namelis, ūkinis pastatas, šiltnamis ir malkinė), esantys Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra šio nekilnojamojo turto savininkas, jam kyla Nuostatų nustatyta pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą.
  5. Teismo vertinimu, Nuostatuose įtvirtintas privalomasis vietinės rinkliavos pobūdis lemia savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininko – rinkliavos mokėtojo pareigą šią rinkliavą mokėti pagal Nuostatuose nustatytas sąlygas, neatsižvelgiant į komunalinių atliekų turėjimą tam tikroje teritorijoje. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas, būdamas nekilnojamojo turto, esančio Vilniaus rajono savivaldybei priskirtoje teritorijoje, savininku, privalėjo teisės aktuose nustatyta tvarka mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą.
  6. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis nesinaudojo Vilniaus rajono savivaldybėje teikiamomis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis, teismo nuomone, neturi teisinės reikšmės, kadangi vietinės rinkliavos mokėjimo pareiga yra siejama tik su asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto buvimo vieta.
  7. Teismas pažymėjo, kad Nuostatuose nėra įtvirtinta galimybė atleisti Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininką nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Nuostatuose numatytas sąlygas atitinkantis rinkliavos mokėtojas turi teisę tik į vietinės rinkliavos lengvatą.
  8. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-287 patvirtinto Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5 punkte nurodyta, kad 100 proc. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata taikoma fiziniams ar juridiniams asmenims: valdantiems, naudojantiems nekilnojamojo turto religinės paskirties objektus (5.1 papunktis); valdantiems, naudojantiems nekilnojamojo turto žemės ūkio, gamybos ir pramonės paskirties objektų plotų dalyse, kuriose vykdant ūkinę veiklą nesusidaro komunalinės atliekos (5.2 papunktis); kai nekilnojamojo turto objektas nenaudojamas (5.3 papunktis). Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis neatitinka nei vienos iš nurodytų sąlygų, todėl 100 proc. lengvata jam negalėjo būti taikoma.
  9. Teismas pripažino, kad pareiškėjui, kaip nekilnojamojo turto Vilniaus rajono savivaldybėje savininkui, 2016 m. sausio 19 d. informaciniu pranešimu Nr. 10668952 pagrįstai buvo nurodyta sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, o atsakovo 2016 m. sausio 20 d. raštu Nr. A33(1)-386-(4.9) pagrįstai nurodyta pareiga vykdyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus bei sumokėti šią rinkliavą. Todėl šiuos aktus teismas vertino kaip teisėtus ir pagrįstus.
  10. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą buvo grindžiamas ne teisiniais motyvais, pareiškėjas nenurodė konkrečių Nuostatų straipsnių, kurie galbūt prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui, neišreiškė konkrečios ir nuoseklios teisinės pozicijos dėl prieštaravimo tarp minėtų aktų. Teismas neabejojo Nuostatuose įtvirtinto reglamentavimo teisėtumu, todėl neturėjo pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

 

III.

 

  1. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, t. y. ar Nuostatai tiek, kiek jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui (proporcingumo principui).
  2. Pareiškėjas pabrėžia, kad atliekos jo sklype, esančiame Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, nesusidaro, kadangi jis šioje vietoje negyvena. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra analgiškose bylose išaiškinęs, jog iš asmenų, kurie nesukaupia atliekų, nėra pagrindo reikalauti sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o savivaldybės tarybos patvirtinti vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą apskaičiavimo nuostatai tiek, kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui. Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino SB „Žalesėlis“ pirmininko N. Č. 2015 m. lapkričio 7 d. rašto Nr. 112, kuriame nurodyta, kad atliekos jo sklype nesusidaro ir jis nesinaudoja atliekų šalinimo sistema.
  3. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
  4. Administracija teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, teisingai pritaikius teisės normas, todėl naikinti jo nėra pagrindo. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

  1. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tuo pagrindu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 20 d. raštą Nr. A33(1)-386-(4.9) (b. l. 46), kuriuo pareiškėjui perskaičiuota vietinė rinkliava ir jis paprašytas laikytis teisės aktų, reglamentuojančių vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, ir 2016 m. sausio 19 d. informacinį pranešimą Nr. 10668952 (b. l. 47), kuriuo nurodoma pareiškėjui sumokėti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą įsiskolinimą.
  2. Pareiškėjas taip pat prašo pripažinti, kad Administracija nepagrįstai reikalauja sumokėti mokestį (vietinę rinkliavą) už atliekų tvarkymą. Šis pareiškėjo reikalavimas vertintinas kaip išvestinis iš jo reikalavimo panaikinti minėtą Administracijos raštą ir informacinį pranešimą.
  3. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).
  4. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
  5. Vis dėlto Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad minėtų ABTĮ teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004; 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-768-438/2017).
  6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o, skundą priėmus, administracinė byla turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).
  7. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ginčijamas Administracijos 2016 m. sausio 20 d. raštas Nr. A33(1)-386-(4.9) ir 2016 m. sausio 19 d. informacinis pranešimas Nr. 10668952 patys savaime pareiškėjui nesukelia materialinių teisinių pasekmių. Pareiškėjui pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą kyla ne iš minėtų ginčijamų aktų, o Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-286 patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų. Vertinti, ar pareiškėjas turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Vilniaus rajono savivaldybėje, teisėjų kolegijos nuomone, būtų galima tik tuo atveju, jei atsakovas siektų prisiteisti (išieškoti) iš pareiškėjo konkretų turimą vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Būtent tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos administraciniuose teismuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1476-556/2018; 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-738-822/2016). Todėl, išnagrinėjus šią bylą iš esmės, nepriklausomai nuo jos galutinio rezultato, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, kadangi teismo sprendimas šioje byloje nepaneigtų atsakovo teisės kreiptis į teismą su reikalavimu dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo priteisimo (išieškojimo) iš pareiškėjo (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalis).
  8. ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Nustačius, kad ginčijamas Administracijos 2016 m. sausio 20 d. raštas Nr. A33(1)-386-(4.9) ir 2016 m. sausio 19 d. informacinis pranešimas Nr. 10668952 pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių nesukelia, o reikalavimas pripažinti, kad Administracija nepagrįstai reikalauja sumokėti mokestį (vietinę rinkliavą) už atliekų tvarkymą, yra išvestinis, konstatuotina, kad ši byla turi būti nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.
  9. Vadovaujantis ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi ir 113 straipsnio 1 dalimi, prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę ir pareiškėjas, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo. Kadangi ši byla nutrauktina, nevertintinas pareiškėjo prašymas ištirti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301 patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (2013 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. T3-38 redakcija) teisėtumą, t. y. ar Nuostatai tiek, kiek jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui (jame įtvirtintam proporcingumo principui).
  10. Vis dėlto pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-9695-331/2015 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. T3-301 2 punktu patvirtintus Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, pakeistus Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T3-38 ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T3-14, bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. T3-301 3 punktu patvirtintus Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius, pakeistus Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T3-95, nuo šių teisės aktų priėmimo tiek, kiek jie nenustato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, pripažino prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 daliai ir 302 straipsnio 1 ir 2 dalims. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-394-662/2017 minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.
  11. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi proceso teisės normomis šioje byloje. Teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti ir nagrinėti pareiškėjo skunde nurodytus reikalavimus. Todėl byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
  12. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą, iš viso buvo sumokėjęs 43 Eur žyminį mokestį (b. l. 5, 178). Vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 4 punktu, bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme, žyminis mokestis pareiškėjui grąžintinas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Grąžinti pareiškėjui A. A. S. sumokėtą 43 Eur (keturiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

Teisėjai              Stasys Gagys

 

 

                            Irmantas Jarukaitis

 

 

                            Dalia Višinskienė

 

 

 


Paminėta tekste:
  • A-738-822/2016