Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-06-27][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-317-469-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-317-469/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 145787276 atsakovas
VSA Vilnius 220074960 Ieškovas
"Ecoservice projektai" 144128180 trečiasis asmuo
UAB Ecoservice 123044722 trečiasis asmuo
Specialus autotransportas 140026178 trečiasis asmuo
UAB Švarinta 145282046 trečiasis asmuo
Kategorijos:
11.1. Bylos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ar pakeitimo
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.6. Prievolių teisė
11. BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.6.11. Pirkimas-pardavimas
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.23. Bylos dėl viešo konkurso

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Civilinė byla Nr. e3K-3-317-469/2018

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00321-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. birželio 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice projektai“ (buvusi akcinė bendrovė „Specializuotas transportas“) kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo; tretieji asmenys – uždarosios akcinės bendrovės „Švarinta“, „Ecoservice projektai“ ir „Ecoservice Klaipėda“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Specialus autotransportas“).

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tarpusavyje susijusių ūkio subjektų, dalyvaujančių tame pačiame viešajame pirkime, pasiūlymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo.
  2. Ieškovė UAB VSA Vilnius“ (toliau – ir ieškovė) prašė teismo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais atsakovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) 2015 m. spalio 22 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo išrinkimo, 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą dėl pretenzijos atmetimo; įpareigoti atsakovę tęsti viešojo pirkimo procedūras ir sudaryti naują pasiūlymų eilę.
  3. Byloje nustatyta, kad atsakovė vykdė atvirą konkursą „Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugos pirkimas“ (toliau – Konkursas). Konkurse pateikti UAB „Ecoservice Klaipėda (toliau – ir tiekėja A), UAB Ecoservice projektai (toliau – ir tiekėja B), UAB „Ekonovus“ bei ūkio subjektų grupės UAB „VSA Vilnius“ ir UAB „Švarinta“ pasiūlymai.
  4. Perkančioji organizacija 2015 m. spalio 22 d. raštu informavo tiekėjus apie Konkurso procedūrų rezultatus nurodė sudarytą pasiūlymų eilę: tiekėja B – 791 908,66 Eur be PVM; ūkio subjektų grupė UAB „VSA Vilnius“ ir UAB „Švarinta“ – 1 016 654,44 Eur be PVM; UAB Ekonovus“ – 1 223 819,80 Eur be PVM, ir pranešė, kad Konkurso laimėtoja pripažinta tiekėja B.
  5. Ieškovei pakartotinai kreipusis į perkančiąją organizaciją ir pateikus argumentus dėl galimų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) bei Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimų, susijusių su neteisėtais Konkurso dalyvių susitarimais, jai buvo nurodyta, kad mažiausią kainą pasiūliusios tiekėjos A pasiūlymas atmestas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, nes neatitiko Konkurso dokumentuose nustatytų reikalavimų.
  6. Ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją dėl netinkamo pasiūlymų vertinimo, skaidrumo ir lygiateisiškumo principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis) pažeidimo, tačiau jos pretenzija buvo atmesta.
  7. Ieškinyje nurodoma, kad tiekėjos A ir B (UAB „Ecoservicepatronuojamosios įmonės) laikytinos tarpusavyje susijusiomis įmonėmis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme, o jų pateikti pasiūlymai – alternatyviais. Bendrovės dalyvavo Konkurse realiai nekonkuruodamos, derindamos savo veiksmus, todėl turi būti vertinamos kaip vienas ūkio subjektas, pateikęs alternatyvius pasiūlymus. Kadangi pagal Konkurso sąlygas buvo draudžiama pateikti tokius pasiūlymus, tai jie turėjo būti atmesti. Perkančioji organizacija, veikdama aktyviai, privalėjo įvertinti galimą susijusių ūkio subjektų piktnaudžiavimą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, tačiau to nepadarė.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies pripažino neteisėtais ir panaikino perkančiosios organizacijos 2015 m. spalio 22 d. sprendimą „Dėl pirkimo procedūrų rezultatų“, 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą „Dėl pretenzijos pirkime“; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas; Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
  2. Teismas nustatė, kad UAB „Ecoservice“ priklauso 100 proc. tiekėjos A ir 98 proc. tiekėjos B akcijų; pagal tiekėjų A ir B įstatus, UAB Ecoservice“ turi absoliučią balsų daugumą visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. UAB „Ecoservice“ turi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15, 16, 18 straipsniuose nustatytas teises, sudarančias galimybę daryti lemiamą įtaką tiekėjų A ir B veiklai, šių ūkio subjektų organų sprendimams ar personalo sudėčiai.
  3. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad UAB „Ecoservice“ kontroliuoja tiekėjas A ir B (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalis), jų veikla laikytina savitarpio kontrole Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme, o tai teikia pagrindą daryti išvadą, kad šios bendrovės yra susijusių ūkio subjektų grupė.
  4. Teismas konstatavo, kad tiekėjos A ir B, žinodamos, kad abi dalyvauja Konkurse, VPĮ procedūras ir jame įtvirtintus draudimus riboti konkurenciją, neišviešino informacijos apie savo sąsajas. Nors teisės aktuose neįtvirtinta tokia tiekėjų pareiga, tačiau teismas, nustatęs tiekėjų A ir B sąsajas Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme, šią aplinkybę vertino kaip pagrindžiančią ieškovės argumentus dėl tiekėjų A ir B nekonkuravimo ir veiksmų Konkurse derinimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).
  5. Teismas nurodė, kad atsakovė pernelyg suabsoliutino tiekėjos pateiktą sąžiningumo deklaraciją, be to, apie tiekėjų A ir B sąsają iš esmės sprendė pagal šių subjektų veiksmus Konkurse, o ne pagal ieškovės pateiktus ir tiekėjų A ir B nenuginčytus duomenis, kuriuos vertinant turėjo būti taikomos ir kitos Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio nuostatos. Atsakovė nevisapusiškai įvertino Konkurencijos tarybos 2015 m. spalio 22 d. raštą, kuriuo pasisakyta dėl trečiųjų asmenų galimos sąsajos ir Konkurencijos įstatymo nuostatų taikymo.
  6. Teismas nustatė, kad Konkurso sąlygose buvo reikalaujama, jog:
    1. tiekėjas paslaugas teiktų naudodamasis specialiosiomis autotransporto priemonėmis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikoje galiojančius techninius reikalavimus ir turinčiomis variklius, atitinkančius ne žemesnius kaip Euro V reikalavimus (Konkurso sąlygų Techninės specifikacijos (toliau – Techninė specifikacija) 8.3 punktas) (toliau – ir ginčo Konkurso sąlyga);
    2. pasiruošimo laikotarpiu tiekėjas įsigytų visoms paslaugoms teikti reikalingas atliekų surinkimo priemones ir techniką (Techninės specifikacijos 6.1.1 punktas);
    3. likus ne mažiau kaip 1 darbo dienai iki pasiruošimo laikotarpio pabaigos, pateikti perkančiajai organizacijai ir paslaugos gavėjui pasiruošimo teikti paslaugą aktą, kuriame būtų nurodytas transporto priemonių ir įrangos sąrašas su jų techniniais rodikliais, nurodant, ar jos yra teikėjo nuosavos ar pritrauktos nuomos, panaudos ar kt. sutarčių pagrindu, pridedant tokių sutarčių kopijas ir sąraše nurodytų autotransporto priemonių galiojančių registracijos liudijimų tinkamai patvirtintas kopijas (Techninės specifikacijos 6.1.20.1 punktas);
    4. pasiruošimo laikotarpis – pasiruošimo teikti paslaugą laikotarpis, skaičiuojamas ne ilgiau kaip 180 dienų nuo sutarties įsigaliojimo datos (Techninės specifikacijos 1.13 punktas).
  7. Tiekėja A kartu su pasiūlymu, be kitų duomenų, pateikė:
    1. atitikties techniniams reikalavimams deklaraciją, kurioje nurodė, kad paslaugos bus teikiamos naudojant šiukšliavežįScania P28DB“, keturis šiukšliavežius MAN TGS 26.320“ ir du šiukšliavežius „MB2533L“, kurių teršalų išmetimo standartas atitinka ne žemesnį kaip Euro V standartą;
    2. UAB „Silber auto“ 2014 m. sausio 22 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad šiukšliavežiams „MB2533L“ gamykloje buvo sumontuoti varikliai, atitinkantys Euro IV standartą.
  8. Atsakydama į perkančiosios organizacijos prašymą paaiškinti neatitik tarp šios nutarties 14.1 ir 14.2 punktuose nurodytų dokumentų, tiekėja A nurodė, kad specialiųjų transporto priemonių sąraše nurodytas šiukšliavežis „MB2533L“ atitinka Euro IV standartą. Perkančioji organizacija atmetė šios tiekėjos pasiūlymą kaip neatitinkantį Konkurso sąlygų reikalavimų.
  9. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad tiekėjos A transporto priemonės „MB2533L“ iki sutarties sudarymo ir nepasibaigus pasiruošimo teikti paslaugą laikotarpiui neatitiko Konkurso sąlygų, nesudarė pagrindo atmesti šios tiekėjos pasiūlymo. Nepaisant to, tiekėja A neginčijo perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti pasiūlymą. Tokius mažiausią kainą pasiūliusios tiekėjos veiksmus teismas laikė patvirtinančiais, kad įmonė nebuvo suinteresuota laimėti Konkursą, palikdama galimybę tai padaryti susijusiai įmonei tiekėjai B, pasiūliusiai didesnę kainą. Tiekėjos A ir B faktiškai nekonkuravo ir jų suderinti veiksmai pasireiškė alternatyvių pasiūlymų pateikimu, siekiant vienai iš UAB „Ecoservise“ įmonių grupės bendrovių laimėti Konkursą ir užsitikrinti galimybę teikti didelės vertės paslaugas. Dėl tiekėjų suderintų veiksmų buvo sudarytos sąlygos Konkursą laimėti iš anksto žinomam subjektui; viešųjų pirkimų procedūra tapo fiktyvi ir prarado savo prasmę.
  10. Teismas sprendė, kad atsakovė, neatmesdama alternatyvaus tiekėjų A ir B pasiūlymo (dėl neatitikties jį pateikti draudžiančiam Konkurso sąlygų 37 punktui), pažeidė lygiateisiškumo ir skaidrumo principus (VPĮ 3 straipsnio 3 dalis), ir dėl to pripažino neteisėtais bei panaikino atsakovės sprendimus dėl Konkurso procedūrų rezultatų ir pretenzijos atmetimo.
  11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės bei tiekėjų A ir B apeliacinius skundus, 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi paliko Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimą nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  12. Spręsdama dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, kolegija nurodė, kad, byloje nesant konkrečių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tiekėjų A ir B susitarimą ar veiksmų (ne)derinimą, pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančių kitų įrodymų, atskleidžiančių šių asmenų sąsajumą ir perkančiosios organizacijos veiksmus (neveikimą), vertinant tokį susitarimą, visumą. Atsižvelgiant į byloje sprendžiamą klausimą, ieškovės padėtį Konkurse ir teisinius santykius su kitais dalyviais, jai negalėjo būti nustatytas aukštas suderintų veiksmų įrodinėjimo ir nustatymo standartas bei perkelta tiekėjų A ir B suderintų veiksmų ir jų įtakos konkurencijai įrodinėjimo našta.
  13. Kolegija konstatavo, kad pareiga nustatyti ir ištirti tiekėjų A ir B nekonkuravimo apraiškas kilo perkančiajai organizacijai, kuri, turėdama duomenų, jog tiekėjos yra susijusios Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme, negalėjo apsiriboti vien formaliu sąžiningumo deklaracijoje nurodytų duomenų įvertinimu, bet privalėjo paneigti Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje nustatytą prezumpciją, išsiaiškindama, ar šių tiekėjų sąsajos turėjo įtakos jų konkurencingumui bei varžymuisi Konkurse.
  14. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismui, kad trečiasis asmuo UAB „Ecoservice“, kuris yra tiekėjų A ir B akcininkas, turi galimybę daryti įtaką jų veiklai, taigi kontroliuoja nurodytas bendroves, kaip tai nustatyta Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 ir 9 dalyse. Šios išvados nepaneigia argumentai, kad Akcinių bendrovių įstatyme akcininkams ar valdybos nariams nenustatyta teisė priiminėti sprendimus dėl dalyvavimo konkrečiuose viešuosiuose pirkimuose. Tos pačios sudėties valdyba derina visų įmonių veiklos strategijos ir plėtros planus, o tai apima ir sprendimus dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose.
  15. Kolegija nurodė, kad tiekėjos A ir B nepateikė duomenų, kaip jų taikomi ISO 14001:2004 ir BS OHSAS 18001:2007 vadybos standartai užtikrina, jog bendrovių dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose būtų nepriklausomas ir konfidencialus, todėl kolegija neturėjo pagrindo spręsti, kad tiekėjų A ir B nėra susijusių ūkio subjektų grupė Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme.
  16. Kolegija pažymėjo, kad perkančioji organizacija Konkurso dokumentuose nebuvo nustačiusi reikalavimo tiekėjams pateikti sąžiningumo deklaracijas, todėl tiekėjos B pateiktą sąžiningumo deklaraciją kolegija vertino kaip savanoriškai pateiktus papildomus viešojo pirkimo dokumentus; sąžiningumo deklaracijoje nebuvo išviešinta informacija, su kokiais ūkio subjektais tiekėja B yra susijusi, tik deklaratyviai patvirtinama, kad Konkurse šis trečiasis asmuo veikia nepriklausomai ir jeigu vienas ar keli ūkio subjektai, su kuriais jis susijęs Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje nustatytais būdais, dalyvauja tame pačiame viešajame pirkime, jie laikytini konkurentais. Iš deklaracijoje nurodytos informacijos nėra aišku, ar tiekėja B yra susijusi su kitais Konkurse dalyvaujančiais tiekėjais, su kokiais konkrečiais tiekėjais ją sieja savitarpio kontrolės santykiai bei kaip užtikrinamas šių tiekėjų (ne)konkurencingumas.
  17. Kolegija nurodė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme perkančioji organizacija patvirtino, jog jai buvo žinoma tiekėjų A ir B sąsaja, todėl, turėdama tokių duomenų, ji turėjo imtis efektyvių priemonių išsiaiškinti šių ūkio subjektų dalyvavimo Konkurse aplinkybes (konkuravimą ar nekonkuravimą).
  18. Sistemiškai aiškindama Techninės specifikacijos 1.13, 6.1.1, 6.1.20.1 punktų (šios nutarties 13.1–13.3 punktai) nuostatas, kolegija padarė išvadą, kad tiekėjai visas paslaugoms teikti reikalingas atliekų surinkimo priemones ir techniką, kuri turi atitikti Lietuvos Respublikoje galiojančius techninius reikalavimus, tarp jų ir ne mažesnius kaip Euro V standarto reikalavimus konkrečios transporto priemonės varikliui, turėjo įsigyti pasiruošimo teikti paslaugą laikotarpiu bei duomenis apie įsigytas transporto priemones ir jų techninius rodiklius pateikti perkančiajai organizacijai likus ne mažiau kaip 1 darbo dienai iki pasiruošimo teikti paslaugas laikotarpio pabaigos.
  19. Konkurso sąlygose nebuvo nustatytas reikalavimas nurodyti tam tikrą kiekį (skaičių) transporto priemonių, kurios atitiktų Euro V standarto reikalavimus. Tiekėjos A deklaracijoje aiškiai nurodė, kad paslaugoms teikti bus naudojamos septynios transporto priemonės (iš jų tik du šiukšliavežiai atitinka žemesnį, nei nustatytas Konkurso sąlygose, EURO standartą), todėl perkančioji organizacija, nustačiusi, kad dvi transporto priemonės neatitinka reikalaujamo Euro V standarto, turėjo kelti klausimą, ar kitos transporto priemonės šio standarto reikalavimus atitinka, taip pat ar likusių penkių transporto priemonių užtektų paslaugoms teikti. Tačiau tai nebuvo padaryta, atsakovė apsiribojo pozicija, kad transporto priemonių sąrašo patikslinimas reikštų pasiūlymo pakeitimą, kuris, remiantis VPĮ 39 straipsnio 1 dalimi, yra draudžiamas.
  20. Kolegija sutiko su ieškove, kad viešojo pirkimo procedūrų metu transporto priemonių atitiktis techniniams reikalavimams negalėjo būti tikrinama, nes Konkurso sąlygose buvo nustatyta galimybė įrodymus, patvirtinančius šiukšliavežių atitiktį techniniams reikalavimams, pateikti pasiruošimo laikotarpiu, t. y. po viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir įsigaliojimo, todėl atsakovė neturėjo pagrindo reikalauti, jog su pasiūlymu būtų pateikti galutiniai duomenys apie paslaugoms teikti naudojamas transporto priemones, ir atmesti tiekėjo pasiūlymą vien tuo pagrindu, kad dvi iš septynių nurodytų transporto priemonių neatitiko techninių reikalavimų.
  21. Kolegija taip pat pažymėjo, kad perkančioji organizacija, aiškindama Konkurso sąlygas, nurodė, jog, sudarius sutartis dėl paslaugų teikimo, nebus taikomos jokios sankcijos ir bus leidžiama tiekėjams teikti paslaugas su žemesnės išmetamųjų dujų emisijos klasės šiukšliavežiais, o tai patvirtina, kad reikalavimas transporto priemonėms atitikti techninius reikalavimus perkančiajai organizacijai pasiūlymo pateikimo etape nebuvo reikšmingas ir svarbus.
  22. Kolegija konstatavo, kad situacija, kai viešajame pirkime dalyvauja trys tiekėjai, susiję Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme, kurie tinkamai neišviešina tarpusavio sąsajos, vienas iš jų teikia perkančiajai organizacijai akivaizdžiai prieštaringus duomenis dėl siūlomų transporto priemonių techninių parametrų, be jokio pagrindo sutinka su perkančiosios organizacijos neteisėtu ir nepagrįstu sprendimu atmesti jo pasiūlymą, kuriame pasiūlyta paslaugų teikimo kaina yra mažesnė už kito susijusio ūkio subjekto pasiūlytą kainą, o teikdamas apeliacinį skundą, priešingai savo interesams, gina perkančiosios organizacijos ir kito (susijusio) tiekėjo interesus, kurio pasiūlymo kaina yra aukštesnė, negali būti paaiškinta kitaip nei suderintais susijusių asmenų veiksmais.
  23. Procesinio pažeidimo, kai pirmosios instancijos teismas priėmė trečiojo asmens UAB „Švarinta“ paaiškinimus, tačiau byloje dalyvaujantiems asmenims nesuteikė teisės dėl jų pateikti savo nuomonės, teisėjų kolegija nepripažino turėjusiu įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis), nes atsakovė bei kiti byloje dalyvaujantys asmenys, pateikdami apeliacinius skundus, pasinaudojo teise atsikirsti į trečiojo asmens UAB „Švarinta“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus.

 

III. Kasacinių skundų, prisidėjimų prie jų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 5 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, paskutinę dieną prieš bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka priėmęs trečiojo asmens UAB „Švarinta“ rašytinius paaiškinimus ir neišklausęs kitų ginčo šalių nuomonės dėl jų, šiurkščiai pažeidė proceso teisės normas – neužtikrino šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) bei pažeidė rungimosi principą (CPK 12 straipsnis); priimdamas sprendimą teismas rėmėsi šiais įrodymais, nors negalėjo to padaryti (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nekonstatavęs, kad dėl nurodyto pažeidimo buvo netinkamai išspręsta byla, pažeidė CPK 263 straipsnį.
    2. Atsakovė neturėjo galimybės atsikirsti į UAB „Švarintarašytinius paaiškinimus (priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, apeliaciniame skunde to nepadarė); rašytiniai paaiškinimai suklaidino teismus – skundžiamuose procesiniuose sprendimuose jie rėmėsi klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis (kad UAB „Ecoservice“ dalyvavo Konkurse, kad aiškindama Konkurso sąlygas atsakovė nurodė, jog netaikys sankcijų ir leis paslaugas teikti su žemesnės išmetamųjų dujų emisijos klasės šiukšliavežiais).
    3. Teisės aktuose nenustatytas draudimas susijusiems asmenims dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, vien sąsajumo faktas negali būti vertinamas kaip įrodymas, kad tokių tiekėjų veiksmai pirkime buvo derinami. Patronuojančiosios bendrovės galimybė daryti įtaką patronuojamųjų bendrovių sprendimams savaime nereiškia, kad jų dalyvavimas Konkurse buvo suderintas ir nekonkurencingas. Iš viešai prieinamų šaltinių perkančioji organizacija žinojo, kad tiekėjos A ir B susijusios per patronuojančią bendrovę, Konkurso sąlygose išviešinti šio fakto neprašė, todėl nepagrįstos teismų išvados, jog tarpusavyje susijusios tiekėjos A ir B veikia nekonkuruodamos, nes jos neviešino informacijos apie savo sąsajas. Viešai žinomo fakto neišviešinimas negali pagrįsti nekonkuravimo aplinkybės; perkančioji organizacija sprendimus priėmė įvertinusi šį faktą.
    4. Atsakovė nesutinka su šios nutarties 23 punkte nurodytu teismo vertinimu; pažymi, kad sąsajumo faktas ir savitarpio kontrolės santykiai patys savaime neįrodo nekonkuravimo fakto. Nepagrįsta ir Konkurencijos tarybos rašte daroma prielaida, kad asmenų sąsajumas Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme lemia, jog galbūt jie pirkime dalyvauja nesavarankiškai.
    5. Teismai nevertino atsakovės argumentų dėl tiekėjų A ir B pateiktų pasiūlymų formos ir turinio skirtumų, nors pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016) tai gali būti vienas iš požymių, sprendžiant, ar tiekėjai konkuruoja pirkime.
    6. Teismai, konstatuodami perkančiosios organizacijos neveikimą, nenurodė, ką ji privalėjo atlikti, nes galimybės aktyviai ir efektyviai aiškintis susijusių tiekėjų galbūt suderintus veiksmus yra ribotos. Atsakovė veikė pakankamai aktyviai, laikydamasi VPĮ ir Konkurso sąlygų, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika.
    7. Teismai nepagrįstai tiekėjos A pasiūlymo atmetimą pripažino neteisėtu. Pagal Konkurso sąlygas tiekėjai privalėjo pateikti atitikties techniniams reikalavimams deklaraciją tam, kad, įvertinusi joje nurodytus duomenis, perkančioji organizacija galėtų nustatyti, ar tiekėjas bus pajėgus įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Pasiruošimo teikti paslaugas terminas nustatytas, kad tiekėjas galėtų tinkamai pasirengti sutarties vykdymui. Dėl to, jei atitikties techniniams reikalavimams deklaracijos duomenys neatitinka Konkurso sąlygų reikalavimų, tiekėjas neįgyja teisės sudaryti pirkimo sutarties, o jei per pasiruošimo laikotarpį jis tinkamai nepasirengia sutarties vykdymui, perkančioji organizacija įgyja teisę pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu ir vienašališkai nutraukti sutartį (Techninės specifikacijos 6.1.23 punktas). Kadangi savo deklaracijoje tiekėja A nurodė du šiukšliavežius, kurie neatitiko keliamų reikalavimų teršalų emisijai, tai jos pasiūlymas pagrįstai buvo atmestas.
    8. Šios nutarties 27 punkte nurodyta teismo išvada nepagrįsta; laikydamasi teismo pozicijos, perkančioji organizacija neįvykdytų įstatymo pareigos prieš paskelbdama tiekėją laimėjusiu įsitikinti, ar jis galės įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Teismas supainiojo pirkimo stadijas – tiekėjo techninių pajėgumų vertinimą vykdant Konkurso procedūras ir pasirašytos sutarties vykdymo kontrolę. Negalima tiekėjo kvalifikacijos tikrinti pasirašius pirkimo sutartį (pasibaigus viešajam pirkimui) (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
    9. Tiekėjos A pasiūlymas atmestas dėl objektyvių (nuo tiekėjos veikimo ar neveikimo nepriklausančių), o ne subjektyvių aplinkybių; nenustatyta jos valinių veiksmų, kurie įrodytų, kad ji sąmoningai nesiekia sudaryti viešojo pirkimo sutarties. Tai, kad tiekėjas nesinaudoja teise skųsti perkančiosios organizacijos sprendimų ir laikosi pozicijos, jog jie pagrįsti ir teisėti, nepatvirtina, kad jis dalyvauja pirkime iš anksto susitaręs.
  2. Kasaciniu skundu tiekėja B prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 5 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Konkurso sąlygos ir bylos medžiaga patvirtina, kad pateikdami pasiūlymą tiekėjai privalėjo, be kita ko, įrodyti, jog paslaugas teiks naudodami minimalius reikalavimus atitinkančias transporto priemones. Tiekėja A pasiūlyme nurodė šiukšliavežius, kurie atitinka žemesnius nei reikalaujami standartus, taigi pateikė reikalavimų neatitinkantį pasiūlymą, kurio keisti po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos negalėjo, todėl jos pasiūlymas pagrįstai buvo atmestas.
    2. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties neaišku, kokie duomenys privalėjo būti pateikti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, kaip turėjo būti įvertinta pasiūlymo atitiktis Konkurso sąlygoms. Teismo išaiškinimas suteikia teisę keisti pasiūlymo turinį ir esmę ne tik pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, bet ir sudarius pirkimo sutartį, o tai neatitinka VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatų ir kasacinio teismo praktikos.
    3. Teismai, pažeisdami CPK 176 straipsnio 1 dalį, 185 straipsnio 1 dalį, nenustatė pakankamai duomenų, kurie leistų spręsti, kad dalyvaudamos Konkurse tiekėjos A ir B realiai derino veiksmus; tokios išvados kildinamos iš esmės tik iš šių tiekėjų sąsajos, tačiau sąsajų egzistavimas nereiškia, jog buvo daroma konkreti įtaka Konkurse atliekamiems veiksmams. Aplinkybė, kad tiekėja A neskundė pasiūlymo atmetimo, neįrodo veiksmų derinimo, nėra jų ir sprendimo apskundimo priežastinio ryšio. Be to, skundžiamos nutarties išvados paremtos tikrovės neatitinkančiais teiginiais, kad Konkurse taip pat dalyvavo ir patronuojančioji bendrovė UAB „Ecoservice“.
    4. Kasaciniame skunde nurodomi bylos duomenys, patvirtinantys, kad tiekėjos A ir B Konkurse dalyvavo savarankiškai ir savo veiksmų nederino (sprendimą dalyvauti pirkime pagal Dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose procedūrų aprašymą vienvaldiškai priėmė tiekėjos B direktorius; bendrovės valdyba ir akcininkai nenagrinėja klausimų dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose; byloje nėra duomenų, kad bendrovės derino pasiūlymų sąlygas; pasiūlymuose nėra vienodų klaidų, skiriasi jų stilius, terminija; bendrovių administracijos įsikūrusios skirtinguose miestuose; tiekėja B pateikė sąžiningumo deklaraciją). Apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, įrodymus vertino selektyviai, taigi visapusiškai neištyrė bylos medžiagos.
    5. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2014 pateiktų išaiškinimų (neatsižvelgė, kad tiekėja B išviešino sąsajas su kitais dalyviais, netyrė, ar susiję subjektai iš tiesų neveikė kaip konkurentai), taip pat neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016 pateiktas teisės aiškinimo taisykles (nevertino ir nepasisakė dėl pasiūlymų panašumo (skirtingumo), nenustatė tiekėjų A ir B elgesio apraiškų, kurios nebūtų paaiškinamos kitaip nei suderinti veiksmai).
    6. Pažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė tik dėl įrodymų, patvirtinančių tiekėjų A ir B sąsajumą, tačiau nevertino aplinkybės, kad nėra įrodymų, pagrindžiančių realų tiekėjų veiksmų derinimą Konkurse. Teismas nurodė, kad tiekėjos A ir B neišviešino savo sąsajos ir perkančioji organizacija jos neįvertino, tačiau nepasisakė dėl aplinkybės, kad informacija apie šią sąsają buvo vieša, perkančioji organizacija apie ją žinojo ir ją įvertino (nenustatė veiksmų derinimo), nepaaiškino, kodėl toks vertinimas nebuvo tinkamas. Teismai suabsoliutino Konkurencijos tarybos 2015 m. spalio 22 d. raštą, kuriame vertinama hipotetinė situacija, nesusijusi su šalių ginču.
    7. Teismai nukrypo nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) praktikos, kur konstatuota, kad vien to, jog tarp atitinkamų įmonių yra kontrolės santykiai dėl nuosavybės ar balsavimo teisių skaičiaus, nepakanka, kad perkančiosios organizacijos galėtų automatiškai pašalinti iš viešojo pirkimo procedūros šias įmones, nepatikrindamos, ar tokie santykiai turėjo konkrečią įtaką jų veiksmams per šią procedūrą (Teisingumo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimas byloje Assitur, C-538/07).
  3. Prisidėjimu prie VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro kasacinio skundo tiekėja B, palaikydama kasaciniame skunde nurodytus argumentus ir motyvus, prašo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro kasacinį skundą tenkinti.
  4. Prisidėjimu prie tiekėjos B kasacinio skundo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, palaikydama kasaciniame skunde nurodytus argumentus ir motyvus, prašo tiekėjos B kasacinį skundą tenkinti.
  5. Prisidėjimu prie VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ir tiekėjos B kasacinių skundų tiekėja A, palaikydama kasaciniuose skunduose nurodytus argumentus ir motyvus, prašo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ir tiekėjos B kasacinius skundus tenkinti.
  6. Prisidėjimu prie VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ir tiekėjos B kasacinių skundų UAB Ecoservice“, palaikydama kasaciniuose skunduose nurodytus argumentus ir motyvus, prašo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ir tiekėjos B kasacinius skundus tenkinti.
  7. Ieškovė atsiliepime į VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 5 d. nutartį nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad proceso teisės pažeidimas priimant UAB „Švarinta“ paaiškinimus turėjo įtakos bylai teisingai išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jam pritarė, išanalizavo aplinkybes dėl tiekėjos A pasiūlymo atmetimo, atsakovė, pateikdama apeliacinį skundą, pasinaudojo teise pateikti savo poziciją dėl UAB „Švarinta“ paaiškinimų, nenurodė, kokius kitus argumentus ji būtų teikusi, jeigu būtų turėjusi galimybę tai padaryti, kai paaiškinimai buvo priimti pirmosios instancijos teisme.
    2. Atsakovė suabsoliutina apeliacinės instancijos teismo nutartyje esančius netikslumus; jie neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui. Teismas pagrįstai sprendė, kad tiekėjams, neatitinkantiems reikalaujamo Euro V standarto, nebus taikomos sankcijos, nes perkančioji organizacija to nedaro tiekėjams, kurie pagal vykdant Konkursą galiojusią sutartį teikė paslaugas su žemesnį standartą atitinkančiais šiukšliavežiais.
    3. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad įmonių sąsajumo faktas negali būti vertinamas kaip veiksmų viešajame pirkime derinimas; tai yra vienas iš suderintų veiksmų įrodinėjimo etapų (be jo, taip pat vertinama, ar susijusios įmonės pasiūlymus pateikė savarankiškai). Atsakovė painioja įmonių sąsajumą ir konkuravimą, kuris perkančiajai organizacijai turi būti atskleistas konkrečiame viešajame pirkime, nepakanka vien jos žinojimo, jog įmonės susijusios.
    4. Kadangi atsakovei buvo žinomos tiekėjų A ir B sąsajos, tai ji privalėjo imtis efektyvių priemonių jų (ne)konkuravimui ištirti, būti aktyvi, užtikrinti skaidrias ir sąžiningas Konkurso procedūras. Vien sąžiningumo deklaracijos nepakako realaus tiekėjų A ir B konkuravimo faktui nustatyti, o perkančioji organizacija nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurių pagrindu ji nusprendė, kad tiekėjos A ir B konkuruoja Konkurse.
    5. Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad tiekėjų A ir B pasiūlymų nepanašumas įrodo šių tiekėjų konkuravimą; susijusių įmonių suderinti veiksmai dažniausiai atliekami paliekant kuo mažiau tiesioginių įrodymų. Dėl to aplinkybė, kad nesutampa tiekėjų pasiūlymų turinys, forma, juos užpildę asmenys, nesudaro pagrindo teigti, jog susiję tiekėjai nederino savo veiksmų, jei šiuos pagrindžia kiti byloje esantys įrodymai, aplinkybės, tiekėjų elgesys, kurie konkuruojančioje rinkoje negali būti paaiškinami kitaip nei suderinti veiksmai.
    6. Konkurso sąlygose nebuvo nustatytas reikalavimas nurodyti konkretų skaičių šiukšliavežių, kurie bus naudojami paslaugoms teikti, taip pat nebuvo pagrindo atmesti pasiūlymą dėl per mažo transporto priemonių skaičiaus. Atsakovė, teigdama, kad konkretus šiukšliavežių skaičius reikalingas jai siekiant išsiaiškinti, ar tiekėjas bus pajėgus teikti paslaugas, per plačiai aiškina Konkurso sąlygas, siekia pateisinti savo sprendimą atmesti tiekėjos A pasiūlymą. Teismai pagrįstai sprendė, kad pagal Konkurso sąlygas tiekėjai šiukšliavežius galės įsigyti per 180 dienų nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo, todėl nebuvo pagrindo atmesti tiekėjos A pasiūlymo.
    7. Teismai pagrįstai sprendė, kad tiekėja A buvo pasyvi ir aktyviai negynė savo teisių Konkurse (pateikė 1,5 metų senumo pažymą, nepasinaudojo galimybe teikti kitus duomenis pagal VPĮ 32 straipsnio 4 dalį, neteikė paaiškinimų dėl galimybės teikti paslaugas naudojant 5 šiukšliavežius, neskundė perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti pasiūlymą). Toks elgesys, taip pat apeliacinio skundo, kuriame argumentuojamas pasiūlymo atmetimo pagrįstumas, pateikimas neatitinka racionalaus konkuruojančio tiekėjo elgesio; juo tiekėja A gynė susijusios įmonės interesą laimėti Konkursą.
  8. Ieškovė atsiliepime į tiekėjos B kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 5 d. nutartį nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro kasacinį skundą. Papildomai jame aprašomos teismų nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios tiekėjų A ir B suderintus veiksmus, argumentuojama, kad nebuvo nukrypta nuo tiekėjos B nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos civilinėse bylose Nr. 3K-3-334/2014 ir Nr. e3K-3-155-415/2016, taip pat nuo Teisingumo Teismo praktikos.
  9. Trečiasis asmuo UAB „Švarinta“ atsiliepime į VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ir tiekėjos B kasacinius skundus prašo kasacinius skundus atmesti ir palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 5 d. nutartį nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Konkurso sąlygose nebuvo nustatytas minimalus skaičius šiukšliavežių, kurie privalėjo atitikti Euro V standartą, todėl tiekėja A paaiškinime turėjo galimybę pagrįsti, kad kitos pasiūlytos transporto priemonės atitinka reikalavimus ir jų pakanka paslaugoms teikti, o perkančioji organizacija, to nenustačiusi Konkurso sąlygose, negalėjo reikalauti, kad standartus atitiktų konkretus transporto priemonių skaičius, be to, visą įrangą buvo privaloma įsigyti tik pasiruošimo teikti paslaugą laikotarpiu. Pagal kasacinio teismo praktiką perkančioji organizacija negali keisti pirkimo dokumentų turinio ar jo aiškinti taip, kad pirkimo dokumentai būtų iš esmės pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011); pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos iš tiekėjų pozicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).
    2. Perkančioji organizacija neatsižvelgė į tai, kad tiekėjos A pateiktas paaiškinimas yra neaiškaus turinio, be to, pagal anksčiau sudarytą sutartį perkančioji organizacija netaiko jokių sankcijų ir leidžia teikti paslaugas naudojant žemesnės išmetamųjų dujų emisijos klasės šiukšliavežius.
    3. Byloje nustatytas šalių neginčijamas faktas, kad tiekėjos A ir B yra susijusios įmonės, todėl teismai pagrįstai vertino jų veiksmus Konkurso procedūrų metu ir taikė šiems subjektams nustatytą pareigą įrodyti veiksmų nederinimą. Tokiais atvejais priimtini ne tik tiesioginiai įrodymai, bet atsižvelgiama ir į netiesioginius įrodymus. Tiekėjos A veiksmai Konkurse prieštaravo įprastinei ir logiškai viešojo pirkimo dalyvio elgsenai – mažiausią kainą pasiūliusi dalyvė nepasinaudojo proga nekeisdama pasiūlymo esmės jį paaiškinti, taigi veikė tokiu būdu, kad jos pasiūlymas būtų atmestas, neteikė pretenzijos dėl pasiūlymo atmetimo, todėl teismai pagrįstai pripažino, kad ji derino veiksmus su tiekėja B.
    4. CPK 42 straipsnyje, 227 straipsnio 2 dalyje nėra draudžiama pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus net po pasirengimo bylos nagrinėjimui, o teismas turi diskreciją tokius dokumentus priimti, todėl UAB „Švarinta“ rašytinių paaiškinimų pateikimas neprieštaravo CPK normoms. Tretieji asmenys pateikė paruošiamuosius dokumentus, todėl CPK 12, 17 straipsnių nuostatos nebuvo pažeistos. Be to, jie turėjo galimybę savo poziciją išdėstyti apeliaciniuose skunduose.

 

IV. Kreipimosi į Teisingumo Teismą ir šio teismo priimto prejudicinio sprendimo esmė

 

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. spalio 11 d. nutartimi nutarė kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:
    1. Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 45 ir 56 straipsnių nuostatose įtvirtintos asmenų ir paslaugų judėjimo laisvės, Direktyvos 2004/18 [2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo; toliau nutartyje vartojamas trumpinys] 2 straipsnyje nustatyti tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai bei iš jų išplaukiantis laisvos ir sąžiningos ūkio subjektų konkurencijos principas (kartu ar atskirai, bet šiomis nuostatomis neapsiribojant) turi būti suprantami ir aiškinami taip, kad jei tarpusavyje susiję tiekėjai, kurių ekonominiai, vadybos, finansiniai ar kiti ryšiai objektyviai gali kelti abejonių dėl nepriklausomumo ir konfidencialios informacijos apsaugos ir (ar) gali sudaryti prielaidas (potencialią galimybę) dėl to turėti pranašumo prieš kitus tiekėjus, tame pačiame viešojo pirkimo konkurse nusprendę pateikti atskirus (savarankiškus) pasiūlymus, dėl to bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo to, nacionaliniame viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime tokia pareiga konkrečiai jiems įtvirtinta ar ne, privalo perkančiajai organizacijai, net jei ji atskirai to jų nesiteirauja, šiuos savo ryšius išviešinti?
    2. Jei atsakymas į pirmąjį klausimą:
  1. būtų teigiamas (t. y. tiekėjai bet kokiu atveju perkančiajai organizacijai privalo išviešinti savo ryšius), ar tuomet tokios pareigos nevykdymo ar netinkamo vykdymo aplinkybė pakankama perkančiajai organizacijai pripažinti, o peržiūros institucijai (teismui) spręsti, kad tame pačiame viešojo pirkimo konkurse atskirus pasiūlymus pateikę tarpusavyje susiję tiekėjai dalyvauja realiai nekonkuruodami (fiktyviai)?
  2. būtų neigiamas (t. y. tiekėjai jokios papildomos – teisės aktuose ar pirkimo sąlygose neįtvirtintos – savo ryšių išviešinimo pareigos neturi), ar tuomet perkančiajai organizacijai tenka tokių tarpusavyje susijusių ūkio subjektų dalyvavimo ir iš to kylančių padarinių rizika, jei ji pati viešojo pirkimo dokumentuose tokios dalyvių pareigos nenurodo?
    1. Nepriklausomai nuo atsakymo į pirmąjį klausimą ir atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimą eVigilo, ar pirmajame klausime nurodytos teisės normos ir direktyvos 89/665 [Tarybos 1989 m. gruodžio 21 d. direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo; toliau nutartyje vartojamas trumpinys] 1 straipsnio 1 dalies trečioji pastraipa bei šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies b punktas (kartu ar atskirai, bet šiomis nuostatomis neapsiribojant) turi būti suprantami ir aiškinami taip, kad:
  1. jei viešojo pirkimo procedūrų metu perkančiajai organizacijai bet kokiu būdu paaiškėja reikšmingi kelių konkurso dalyvių tarpusavio ryšiai (sąsaja), ji, nepriklausomai nuo savo šio fakto ir (ar) kitų aplinkybių (pvz., tiekėjų pasiūlymų formos ir turinio nepanašumas, tiekėjo viešas pasižadėjimas sąžiningai konkuruoti su kitais dalyviais ir pan.) vertinimo, privalo atskirai kreiptis į susijusius konkurso dalyvius ir jų prašyti paaiškinti, ar ir kaip asmeninė jų padėtis suderinama su laisva ir sąžininga tiekėjų konkurencija?
  2. perkančiajai organizacijai tokią pareigą turint, bet nevykdant, teismui tai yra pakankamas pagrindas jos veiksmus, neužtikrinusius procedūrų skaidrumo ir objektyvumo, pripažinti neteisėtais, iš ieškovo nereikalaujant ar savo iniciatyva nesprendžiant dėl galimos tarpusavyje susijusių asmenų asmeninės padėties įtakos konkurso rezultatams?
    1. Ar trečiajame klausime nurodytos teisės normos ir SESV 101 straipsnio 1 dalies nuostatos (kartu ar atskirai, bet šiomis nuostatomis neapsiribojant), atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimus Evigilo, Eturas ir VM Remonts, turi būti suprantamos ir aiškinamos taip, kad:
  1. tiekėjai (ieškovei), sužinojusiai apie vienos iš susijusių viešojo pirkimo konkurso dalyvių (tiekėjos A) mažiausios kainos pasiūlymo atmetimą ir kitos (tiekėjos B) pripažinimą pirkimo laimėtoja, taip pat atsižvelgiant į kitas su šiomis tiekėjomis ir jų dalyvavimu pirkime susijusias aplinkybes (tiekėjų A ir B) valdybų narių sutaptį, tą pačią patronuojančią bendrovę, kuri konkurse nedalyvavo, aplinkybę, kad tiekėjos A ir B perkančiajai organizacijai neišviešino savo sąsajų ir atskirai dėl jų neteikė papildomų paaiškinimų, inter alia (be kita ko), nes jų nebuvo teiraujamasi, kad tiekėja A pasiūlyme pateikė prieštaringus duomenis apie siūlomų transporto priemonių (šiukšliavežių) atitiktį Konkurso sąlygai EURO V, kad ši tiekėja, pateikusi mažiausios kainos pasiūlymą, kuris dėl nustatytų trūkumų buvo atmestas, pirma, tokio perkančiosios organizacijos sprendimo neskundė ir, antra, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kuriame, inter alia, įrodinėjo savo pasiūlymo atmetimo teisėtumą; ir kt.) ir kai dėl visų šių aplinkybių perkančioji organizacija nesiėmė jokių veiksmų, tik ši informacija pakankama pagrįsti peržiūros institucijai reiškiamą reikalavimą pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus, neužtikrinusius procedūrų skaidrumo ir objektyvumo, papildomai iš ieškovės nereikalaujant konkrečiai įrodyti tiekėjų A ir B nesąžiningo elgesio?
  2. tiekėjos A ir B perkančiajai organizacijai neįrodo, kad realiai ir sąžiningai varžėsi viešojo pirkimo konkurse tik todėl, kad tiekėja B savanoriškai pateikė sąžiningo dalyvavimo deklaraciją, pas šią tiekėją įdiegti dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose kokybės vadybos standartai, be to, šių dalyvių pasiūlymų forma ir turinys nėra identiški?
    1. Ar tame pačiame konkurse, kurio vertė siekia tarptautinio pirkimo vertę ir kurį paskelbusios perkančiosios organizacijos buveinės ir paslaugų teikimo vieta nėra labai nutolusi nuo kitos valstybės narės (Latvijos Respublikos), atskirai dalyvaujančių tarpusavyje susijusių ūkio subjektų (jas abi patronuoja ta pati bendrovė) veiksmai, inter alia, atsižvelgiant į vieno iš šių subjektų savanorišką sąžiningo konkuravimo deklaracijos pateikimą, iš principo gali būti vertinami pagal SESV 101 straipsnio nuostatas ir jas aiškinančią Teisingumo Teismo jurisprudenciją?
  1. Teisingumo Teismas 2018 m. gegužės 17 d. sprendime Specializuotas transportas, C-531/16, (toliau – Prejudicinis sprendimas) atsakė į kasacinio teismo jam užduotus klausimus:
    1. Dėl šios nutarties 40.1 ir 40.2 punktuose nurodytų klausimų Teisingumo Teismas nurodė, kad Direktyvos 2004/18 2 straipsnis turi būti aiškinamas taip, jog, nesant aiškios teisės normos arba specialios sąlygos viešojo pirkimo skelbime ar konkurso sąlygose, atskirus pasiūlymus per tą pačią procedūrą pateikę tarpusavyje susiję konkurso dalyviai neprivalo perkančiajai organizacijai savo iniciatyva pranešti apie savo ryšius.
    2. Dėl šios nutarties 40.3–40.5 punktuose nurodytų klausimų Teisingumo Teismas sprendė, kad Direktyvos 2004/18 2 straipsnis aiškintinas taip, kad jei perkančioji organizacija turi informacijos, dėl kurios kyla abejonių dėl tam tikrų dalyvių pateiktų pasiūlymų savarankiškumo ir nepriklausomumo, ji turi patikrinti, prireikus pareikalaudama iš šių dalyvių papildomos informacijos, ar jų pasiūlymai tikrai savarankiški ir nepriklausomi. Jei paaiškėtų, kad pasiūlymai nėra savarankiški ir nepriklausomi, pagal Direktyvos 2004/18 2 straipsnį draudžiama sudaryti sutartį su dalyviais, pateikusiais tokį pasiūlymą.

 

V. Byloje dalyvaujančių asmenų rašytiniai paaiškinimai

 

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas, byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlyta pateikti rašytinius teisinius argumentus dėl Prejudicinio sprendimo.
  2. Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė šiuos argumentus:
    1. Prejudiciniame sprendime išaiškinta, kad jeigu nacionalinėje teisėje ar pirkimo dokumentuose nenustatyta aiški pareiga tiekėjams išviešinti savo sąsajumą, tai jokie išvestiniai pagrindai (pvz., viešųjų pirkimų principai) negali būti vertinami kaip nustatantys tokią pareigą, juolab aiškinami kaip sudarantys pagrindą spręsti, kad šios neegzistuojančios pareigos neįvykdę susiję tiekėjai viešajame pirkime dalyvavo suderinę veiksmus ar susitarę. Dėl to bylą nagrinėjusių teismų išvados, kad susiję tiekėjai turi pareigą perkančiajai organizacijai išviešinti savo sąsajas, ir prezumpcija, jog šios pareigos nevykdymas reiškia susijusių tiekėjų suderintus veiksmus Konkurse, yra nepagrįstos.
    2. Atsakovė žinojo apie tiekėjų A ir B sąsajas bei atitinkamai įvertino jų pasiūlymus – patikrino viešą informaciją, nustatė, kad susijusių tiekėjų pasiūlymų nei turinys, nei forma nebuvo panašūs, įvertino tiekėjos B pateiktą sąžiningumo deklaraciją. Šių duomenų pagrindu atsakovė sprendė, kad nėra objektyvių ir subjektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog tiekėjos A ir B Konkurse dalyvauja suderinusios veiksmus. Toks atsakovės priimtų sprendimų pagrindimas atitinka Prejudiciniame sprendime nurodytas perkančiųjų organizacijų elgesio taisykles.
    3. Tiekėjos A veiksmai po byloje skundžiamų atsakovės sprendimų priėmimo (perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pasiūlymo atmetimo neskundimas, apeliacinio skundo argumentai, kuriais pritariame perkančiosios organizacijos sprendimui) neteikia pagrindo daryti išvadą, kad skundžiami atsakovės sprendimai buvo neteisėti. Nurodytą tiekėjos A elgesį galėjo lemti įvairūs motyvai.
  3. Tiekėja B pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė šiuos argumentus:
    1. Prejudicinis sprendimas patvirtina, kad faktas, jog tiekėjos A ir B savo iniciatyva nepranešė perkančiajai organizacijai apie tarpusavio ryšius ir neteikė dėl to jokių papildomų paaiškinimų, negali būti laikomas šių tiekėjų nesąžiningumo ir (ar) nekonkuravimo įrodymu. Apie tiekėjų A ir B sąsajas buvo skelbiama viešai, ši aplinkybė buvo žinoma ir perkančiajai organizacijai.
    2. Prejudiciniame sprendime aiškiai nurodyta, kad perkančioji organizacija privalo imtis papildomų veiksmų tik tuo atveju, jeigu nustatomos objektyvios abejonės pirkime dalyvaujančių susijusių tiekėjų savarankiškumu ir nepriklausomumu. Atsakovė nepažeidė savo (perkančiosios organizacijos) pareigų, nes nebuvo jokio pagrindo spręsti, kad tiekėjos A ir B Konkurse realiai nekonkuravo. Byloje nėra nuoseklių ir patikimų įrodymų, kad tiekėjos A ir B veikė nesavarankiškai; vien jų sąsajumo faktas pagal Teisingumo Teismo išaiškinimus nėra pakankamas pasiūlymui atmesti.
    3. Pripažinus, kad tiekėjų nekonkuravimo faktui nustatyti pakanka vien šioje byloje nustatytų abstrakčių, veiksmų derinimo fakto nepatvirtinančių aplinkybių, būtų nukrypta nuo aktualių Teisingumo Teismo išaiškinimų, pateiktų tiek Prejudiciniame sprendime, tiek ankstesnėje jo praktikoje (žr. pirmiau nurodytą Teisingumo Teismo sprendimą byloje Assitur, C-538/07; 2018 m. vasario 8 d. sprendimą byloje Lloyd's of London, C-144/17).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

  1. Nagrinėjamoje kasacinėje byloje sprendžiama, ar tarpusavyje susijusių juridinių asmenų, Konkurse pateikusių pasiūlymus, veiksmai atitiko sąžiningos ūkio subjektų konkurencijos standartus, inter alia, ar dalyvavimas nebuvo derintas ir jie dalyvavo savarankiškai, taip pat ar perkančioji organizacija užtikrino Konkurso procedūrų skaidrumą.
  2. Šalių ginčui spręsti atskirai nurodytinos šios aplinkybės: a) tiekėjos A ir B tarpusavyje susijusios; b) apie tai atsakovė žinojo iš viešai prieinamos informacijos; c) tiekėja A Konkurse pateikė mažiausios kainos pasiūlymą; d) šios pasiūlymas buvo atmestas dėl neatitikties ginčo Konkurso sąlygai (šios nutarties 13.1 punktas); e) tiekėja B, pasiūliusi didesnę kainą, buvo pripažinti Konkurso laimėtoja; f) tiekėjų A ir B pasiūlymuose nenustatyta turinio ar formos sutapčių; g) tiekėja B perkančiajai organizacijai savanoriškai pateikė sąžiningumo deklaraciją, kurioje nurodė, kad Konkurse veikia savarankiškai (tiekėja A tokio dokumento neteikė); h) atsakovė atskirai nesikreipė į tiekėjas A ir B prašydama jų paaiškinti tarpusavio ryšių reikšmę savarankiškam dalyvavimui Konkurse; i) tiekėja A dėl sprendimo atmesti jos pasiūlymą neinicijavo peržiūros procedūros neteikė pretenzijos atsakovei, ieškinio teismui; j) atsakovei pralaimėjus procesą pirmosios instancijos teisme, tiekėja A pateikė apeliacinį skundą.
  3. Pažymėtina, kad dėl šių aplinkybių egzistavimo ginčo nėra, šalys iš esmės nesutaria dėl kai kurių atskirų aplinkybių ar visumos teisinio vertinimo bei padarinių.
  4. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo šalių kasaciniam teismui nurodytus argumentus dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų teisėtumo, taip pat į Teisingumo Teismo išaiškinimus Prejudiciniame sprendime, nagrinėjamoje byloje pasisakys dėl: a) šalių ginčui taikytinos teisės; b) tarpusavyje susijusių tiekėjų pareigų viešojo pirkimo procedūrose; c) perkančiosios organizacijos veiksmų, užtikrinant tokių pirkimo procedūrų skaidrumą; d) tarpusavyje susijusių tiekėjų pasiūlymų vertinimo.

 

Dėl šalių ginčui taikytinos teisės

 

  1. Teisėjų kolegija pirmiausia nurodo, kad ginčo Konkursas yra tarptautinės vertės, todėl šalių nesutarimui spręsti taikytina nacionalinė ir Europos Sąjungos teisė, reguliuojanti būtent tarptautinės vertės viešųjų pirkimų procedūras. Konkursas paskelbtas 2015 m. liepos 9 d., todėl šalių ginčui spręsti taikytina 2015 m. birželio 23 d. VPĮ redakcija (įstatymo Nr. XII-1852) ir direktyvų 89/665 bei 2004/18 nuostatos ir šiuos teisės aktus aiškinanti atitinkamai kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktika.
  2. Teisingumo Teismas į kasacinio teismo klausimus Prejudiciniame sprendime atsakė tik pagal direktyvų nuostatas, todėl nagrinėjamoje byloje nepasisakoma dėl SESV normų. Šiame kontekste atskirai pažymėtina, kad Prejudicinio sprendimo 28 punkte Teisingumo Teismo konstatuota, kad situacijų, kai viešojo pirkimo procedūrose dalyvauja tarpusavyje susiję ūkio subjektai, teisiniam vertinimui netaikytinos SESV 101 straipsnio nuostatos. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nebesivadovautina ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl analogiškoms situacijoms taikytino SESV 101 straipsnio, taip pat Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016 27–38 punktus).
  3. Atsižvelgiant į tai, kad dėl šio Europos Sąjungos teisės klausimo pasisakyta privalomai taikytiname Teisingumo Teismo teisės akte, kasacinio teismo praktika plėtojama netaikant precedentų keitimo taisyklių reinterpretuojant ankstesnę jurisprudenciją (žr. a contrario (priešingai) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-32/2013 ir joje nurodytą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją). Vėliau sprendžiamose bylose teismai turės vadovautis bylos išaiškinimu, pateiktu šios nutarties 50 punkte.

 

Dėl tiekėjų pareigos perkančiajai organizacijai išviešinti tarpusavio sąsajas

 

  1. Konkurso paskelbimo metu galiojusiame nacionaliniame teisiniame reguliavime expressis verbis (tiksliais žodžiais; aiškiai) nebuvo įtvirtintos pareigos tiekėjams išviešinti sąsajų su kitais atitinkamame viešajame pirkime dalyvaujančiais ūkio subjektais, o perkančiosioms organizacijoms – šias sąsajas tikrinti, vertinti ar dėl jų priimti sprendimus. Konkurso sąlygose tokių tiekėjų ir perkančiosios organizacijos pareigų taip pat nenustatyta. Pažymėtina, kad aptariama tiekėjų pareiga neįtvirtinta ir ginčui aktualiame Europos Sąjungos teisiniame reguliavime.
  2. Nepriklausomai nuo šio reguliavimo ir Konkurso sąlygų, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad tiekėjos A ir B vis tiek turėjo pareigą atsakovei išviešinti tarpusavio ryšius, o priešingi veiksmai pagrindžia jų nekonkuravimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad tiekėjos B savanoriškai pateikta sąžiningumo deklaracija kvalifikuotina kaip papildomas ir leistinas pateikti dokumentas, tačiau nepakankamas spręsti, kad apie tiekėjų A ir B sąsają atsakovei buvo tinkamai išviešinta.
  3. Atsakovė ir tiekėja B kasaciniuose skunduose su tokiu teismų vertinimu nesutinka. Teisėjų kolegija iš esmės pripažįsta pagrįstais kasacinių skundų argumentus dėl tiekėjų pareigos išviešinti tarpusavio sąsajas ir neišviešinimo padarinių.
  4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl šalių ginčui taikytino teisinio reguliavimo, kuriame, kaip nurodyta pirmiau, nėra įtvirtintos tiekėjų pareigos išviešinti tarpusavio ryšius, savaime neaktuali kasacinio teismo praktika, kurioje pasisakyta dėl tiekėjų sąžiningumo deklaracijų reikšmės ir netinkamo užpildymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2014), nebent analogiška ūkio subjektų pareiga galėtų būti grindžiama, inter alia, kitų teisės normų aiškinimu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šią tiekėjų prievolę iš esmės grindė tiekėjų sąžiningos konkurencijos imperatyvu.
  5. Teisingumo Teismas kasacinio teismo kreipimesi iškeltą abejonę dėl galimybės tiekėjų nenaudai nustatyti ir taikyti iš anksto aiškiai nenurodytas pareigas patvirtino savo išplėtota jurisprudencija dėl tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų. Pažymėtina, kad analogiškų išaiškinimų nuosekliai laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017; 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-378/2017 ir šiose nutartyse nurodytą Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktiką; kt.).
  6. Šioje teismų praktikoje nurodyta, kad skaidrumo ir vienodo požiūrio principai, reglamentuojantys visas viešojo pirkimo procedūras, reikalauja, kad esminės dalyvavimo pirkime sąlygos ir tvarka, visų pirma dalyviams tenkančios pareigos, būtų aiškiai nustatytos iš anksto ir paskelbtos viešai, kad šie dalyviai galėtų tiksliai žinoti procedūros apribojimus ir būtų tikri, kad tokie patys apribojimai taikomi visiems konkurentams.
  7. Teisingumo Teismas Prejudicinio sprendimo 24 punkte nurodė, kad Konkurso dalyvių įpareigojimas savo iniciatyva deklaruoti jų ryšius su kitais dalyviais, nors tokia pareiga nenustatyta nei taikytinoje nacionalinėje teisėje, nei viešojo pirkimo skelbime apie konkursą ar konkurso sąlygose, nelaikytina aiškiai nustatyta sąlyga; tokiu atveju dalyviams būtų sunku nustatyti tikslią tokios pareigos apimtį, juo labiau kad, atsižvelgiant į patį sutarties sudarymo procedūros pobūdį, ne visada galima žinoti visų tos pačios procedūros dalyvių tapatybę, kol nesibaigė terminas pasiūlymams pateikti.
  8. Nors ir sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tiekėjos B savanoriškas deklaravimas apie savarankišką (nepriklausomą) dalyvavimą Konkurse nelaikytinas aiškiu išviešinimu apie ryšius su tiekėja A, tačiau, nei reguliavime, nei Konkurso sąlygose neįtvirtinus tokios pareigos, bet kokiu atveju tiekėjų tarpusavio sąsajų nenurodymas per se (savaime) negali būti vertinamas tinkamumo ar teisėtumo pagrindu, a fortiori (ypač) sprendžiant dėl tokių tiekėjų nekonkuravimo.
  9. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija išaiškina, kad tiekėjams negali būti taikomos jokios jų teises varžančios ar susiaurinančios priemonės už (ne)veikimą, jei atitinkamų veiksmų atlikimo pareiga jiems nenustatyta, nepriklausomai nuo šių priemonių nustatymo ir (ar) taikymo tikslų. Teisingumo Teismas Prejudicinio sprendimo 25 punkte pažymėjo, kad, nesant dalyviams tenkančios pareigos informuoti perkančiąją organizaciją apie jų galimus ryšius su kitais dalyviais, perkančioji organizacija per visą procedūrą turi traktuoti atitinkamo dalyvio pasiūlymą kaip tinkamą pasiūlymą, atitinkantį Direktyvos 2004/18 nuostatas, jei nėra požymių, kad susijusių dalyvių pateikti pasiūlymai buvo suderinti ar dėl jų buvo susitarta.

 

Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, užtikrinant pirkimo procedūrų, kuriose dalyvauja tarpusavyje susiję tiekėjai, skaidrumą

 

  1. Vienas iš atsakovės veiksmų, vertinant tiekėjų A ir B pasiūlymus, teisėtumo vertinimo kriterijų, dėl kurio ginčijosi byloje dalyvaujantys asmenys bei sprendė apeliacinės instancijos teismas, – perkančiosios organizacijos veiksmai aiškinantis, ar šių ūkio subjektų ryšiai ir (ar) kitos aplinkybės užtikrina laisvą ir sąžiningą tarpusavio varžymąsi. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad atsakovė buvo neleistinai pasyvi aiškindamasi ir vertindama tiekėjų A ir B sąsają. Kasacinis teismas iš esmės šias teisines išvadas pripažįsta pagrįstomis.
  2. Šiame kontekste pirmiausia atkreiptinas dėmesys į atsakovės ir tiekėjos B argumentus, kuriuos šios ginčo šalys palaikė viso proceso metu, dėl aplinkybės, kad perkančiajai organizacijai iš viešos informacijos buvo žinoma apie tiekėjų A ir B sąsajumą, tačiau, įvertinus visas aplinkybes, jai nekilo abejonių dėl sąžiningos šių ūkio subjektų konkurencijos ir ji jų veiksmų derinimo nenustatė. Kaip teisingai nurodo ieškovė, žinojimas apie tiekėjų tarpusavio ryšius ir konkretus šios sąsajos vertinimas Konkurse – skirtingos kategorijos. Dėl to vien žinojimas apie tiekėjų santykius savaime nereiškia ir jų įvertinimo sąžiningos konkurencijos aspektu, jei nebuvo atlikta jokių konkrečių veiksmų aiškinantis, ar ir kaip jie daro įtaką savarankiškam ūkio subjektų dalyvavimui Konkurse.
  3. Jei būtų priešingai ir perkančiosioms organizacijoms būtų suteikta neribota teisė spręsti, ar kreiptis į tarpusavyje susijusius tiekėjus ir prašyti jų pasiaiškinti, tai suponuotų neproporcingą ir neobjektyvią perkančiųjų organizacijų diskreciją, nes pastarosios savo neveiklumą visuomet galėtų pagrįsti subjektyviu vertinimu, kad, kaip ir nurodė atsakovė, nematė reikalo papildomai aiškintis grėsmių pirkimo procedūrų skaidrumui. Tai būtų nesuderinama su perkančiųjų organizacijų pareigomis pasiekti pirkimo tikslą užtikrinant viešųjų pirkimų principų laikymąsi.
  4. Teisingumo Teismas Prejudiciniame sprendime iš esmės konstatavo, kad perkančiosioms organizacijoms kyla bendroji aktyvaus veikimo pareiga užtikrinant viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą tiek vertikalaus, tiek horizontalaus interesų konfliktų atvejais, t. y. kai procedūrų skaidrumui kyla grėsmė dėl tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ar dėl kelių tiekėjų tarpusavio santykių. Prejudiciniame sprendime cituojamoje byloje eVigilo, C-538/13, Teisingumo Teismo konstatuota, kad perkančiųjų organizacijų aktyvus vaidmuo užtikrinti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus kyla iš viešųjų pirkimų direktyvų esmės, o tai reiškia, jog perkančiosios organizacijos bet kuriuo atveju privalo patikrinti, ar egzistuoja interesų konfliktai, ir imtis tinkamų priemonių, skirtų jiems išvengti, nustatyti ir pašalinti.
  5. Prejudicinio sprendimo 38 punkte nurodyta, kad, konstatavus, jog ryšiai tarp Konkurso dalyvių  turėjo įtakos jų pasiūlymų turiniui, perkančioji organizacija su tokiais tiekėjais negalėtų sudaryti viešojo pirkimo sutarties; vienintelė tiekėjų tarpusavio santykių aplinkybė, nepatikrinus šios aplinkybės reikšmės jų dalyvavimo savarankiškumui, nepakankama sprendimui atmesti šių tiekėjų pasiūlymus priimti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės neįmanoma ar pernelyg sunku atitinkamame pirkime nustatyti tarpusavyje susijusių asmenų sąžiningą varžymąsi, jei perkančioji organizacija nesiima jokių šios aplinkybės (tarpusavio ryšių) konkrečių tyrimo veiksmų, ypač kai teisiniame reguliavime tokiems ūkio subjektams nenustatyta atitinkamų informacijos teikimo pareigų.
  6. Ar, kaip Prejudicinio sprendimo 38 punkte konstatavo Teisingumo Teismas, ryšiai tarp konkurso dalyvių turėjo įtakos jų pasiūlymų turiniui, t. y. jie pateikti nevisiškai savarankiškai ir nepriklausomai, iš esmės įmanoma nustatyti tik aktyviais perkančiosios organizacijos tyrimo veiksmais, nes tiek susijusių, tiek atskirų ūkio subjektų veiksmų tame pačiame viešojo pirkimo konkurse derinimas neretai yra užslėptas ir vien pačių pasiūlymų vertinimas, netiriant nuo kitų veiksmų ar dalyvių sąsajumo pobūdžio ir santykių turinio, būtų pernelyg formalus.
  7. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad ieškovų galimybės tokio pobūdžio ginčuose įrodyti neteisėtą kitų dalyvių elgesį, nepriklausomai nuo įvairių įrodymų leistinumo, bet kokiu atveju yra ribotos, todėl perkančiųjų organizacijų veiksmai tai galėtų bent iš dalies kompensuoti. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad perkančioji organizacija, nors ji nėra peržiūros institucija, bet dėl ikiteisminės ginčų sprendimo sistemos turi plačius įgaliojimus bendradarbiauti su tiekėjais (prašančiuoju ir prašomuoju), o kartais ir pareigą, išplaukiančią iš tiekėjų veiksmingos teisių apsaugos tikslo, pagal savo kompetenciją ir turimas priemones imtis reikalingų veiksmų, užtikrinančių tiekėjams realias galimybes apginti galbūt pažeistus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018 68 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  8. Galiausiai pažymėtina, kad iš Teisingumo Teismo praktikos, kurioje buvo pasisakoma dėl nacionalinio reguliavimo dėl tarpusavyje susijusių subjektų pasiūlymų vertinimo atitikties Europos Sąjungos teisei, taip pat iš Prejudicinio sprendimo, kuriame ši praktika cituojama, matyti, kad, priešingai nei tiekėjų atžvilgiu, perkančiųjų organizacijų veiksmų aktyvumas nepriklauso nuo to, ar kokios nors atitinkamos jų pareigos expressis verbis įtvirtintos nacionalinės teisės normose. Perkančiosios organizacijos bet kokiu atveju privalo garantuoti viešųjų pirkimų principų laikymąsi bei užtikrinti sąžiningą tiekėjų konkurenciją.
  9. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija išaiškina, kad tais atvejais, kai perkančioji organizacija iš viešai prieinamos informacijos pati turi duomenų apie tai, kad jos organizuojamo viešojo pirkimo procedūrose dalyvauja tiekėjai, kurie pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas laikytini susijusiais tarpusavyje, ar šiuos duomenis ji gauna iš kitų asmenų, tai perkančioji organizacija privalo kreiptis į tokius dalyvius, jų prašydama paaiškinti abipusio ryšio pobūdį (turinį), įskaitant informaciją apie tai, kaip šie subjektai užtikrina savo veiklos nepriklausomumą ir informacijos konfidencialumą (praktikos ar susitarimų dėl konfidencialios informacijos apsaugos), taip pat paprašyti nurodyti, kaip konkrečiu atveju buvo išlaikytas susijusių asmenų nepriklausomumas teikiant pasiūlymus.
  10. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teisingumo Teismas Prejudiciniame sprendime iš esmės palaikė kasacinio teismo abejonę dėl perkančiųjų organizacijų pasyvumo reikšmės aiškinantis dalyvių tarpusavio ryšių padarinius jų pasiūlymų savarankiškumui. Atsižvelgiant į tai, perkančiosios organizacijos pasyvumas aiškinantis susijusių asmenų dalyvavimo viešajame pirkime aplinkybes savaime nesuponuoja pačių griežčiausių padarinių, inter alia, pirkimo procedūrų pripažinimo neskaidriomis.
  11. Pagal nuoseklią Teisingumo Teismo praktiką susijusių ūkio subjektų dalyvavimas yra teisėtas ir leistinas, todėl, kaip nurodyta Prejudicinio sprendimo 38 punkte, siekiant įvertinti ir nustatyti tokių tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse galimą nesavarankiškumą, vien sąsajos faktas be papildomų aplinkybių nustatymo ir ištyrimo nepateisina tokių tiekėjų pasiūlymų atmetimo.
  12. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad tokių pirkimų procedūrų atvejais, koks nagrinėjamas šioje byloje, aktyvus perkančiųjų organizacijų vaidmuo neturėtų apsiriboti tik pirminiu kreipimusi į susijusius tiekėjus, o turėtų toks būti visos viešojo pirkimo procedūros metu, įskaitant tokių tiekėjų pasiūlymų vertinimą. Be to, svarbu vertinti ne tik tokių tiekėjų pasiūlymus, verslo praktikai prieštaraujantį elgesį pirkimo procedūrų metu (pvz., pasiūlymo atsiėmimą), bet reikia atsižvelgti ir į vėlesnį dalyvių elgesį, inter alia, teismo procese. Dėl to aktyvių tyrimo veiksmų turi imtis ne tik perkančiosios organizacijos, bet ir teismai.
  13. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja: a) kai perkančioji organizacija turi informacijos apie tai, kad viešojo pirkimo procedūrose dalyvauja keli tarpusavyje susiję ūkio subjektai, jai tenka aktyvus vaidmuo aiškinantis, ar ir kaip šių tiekėjų ryšys turi įtaką jų dalyvavimo nepriklausomumui; b) jei perkančioji organizacija pažeidžia šią aktyvaus veikimo pareigą, tai savaime nesuponuoja viešojo pirkimo procedūrų pripažinimo neskaidriomis; c) teismai, nagrinėjantys ginčus dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų, susijusių su tarpusavyje susijusių tiekėjų pasiūlymų vertinimu, inter alia, atsižvelgia į perkančiosios organizacijos ir tiekėjų bendradarbiavimą, susijusių dalyvių elgesį viešojo pirkimo ir teismo proceso metu, kitas aplinkybes, reikšmingas tokių asmenų ryšio įtakai jų dalyvavimo nepriklausomumui įvertinti.

 

 

Dėl tarpusavyje susijusių tiekėjų pasiūlymų vertinimo

 

  1. Pagrindinis šalių nesutarimo objektas – ar byloje nustatytos aplinkybės (šios nutarties 46 punktas) sudaro pagrindą spręsti, kad tiekėjos A ir B tarpusavyje derino dalyvavimą Konkurse arba, kaip nurodė Teisingumo Teismas, jų ryšiai turėjo įtakos jų pasiūlymų turiniui (nepriklausomumui). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, iš esmės palaikydami ieškovės argumentus, nekonkuravimą pagrindė byloje nustatytų aplinkybių visuma, būtent, kad, pirma, atsakovė neteisėtai atmetė mažiausios kainos tiekėjos A pasiūlymą, antra, ši neginčijo tokio sprendimo, trečia, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teikė atsakovės sprendimą pateisinančius argumentus. Šios ir kitos aplinkybės teismams leido daryti išvadą, kad tiekėjos A ir B derino savo veiksmus.
  2. Šiame kontekste pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodyta šios nutarties 50 punkte, susijusių asmenų veiksmų derinimui netaikytinos SESV 101 straipsnio ir Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatos, taigi ir jas aiškinanti teismų praktika, iš kurios matyti, kad neteisėtam ūkio subjektų susitarimui konstatuoti bet kokiu atveju (nepriklausomai nuo situacijos latentiškumo, netiesioginių įrodymų fragmentiškumo ar jų įvertinimo dedukcijos metodu) reikia nustatyti šalių valios ar ketinimų sudaryti tokį sandorį sutaptį, todėl kaip neteisėtas gali būti kvalifikuotas pats susitarimas, o ne vienašališkas prisitaikymas prie rinkos (žr. a contrario Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018).
  3. Kaip ne kartą pažymėta, Teisingumo Teismas Prejudiciniame sprendime nurodė, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes spręstina, ar tiekėjų A ir B ryšiai turėjo konkrečios įtakos jų pasiūlymų turiniui ir nepriklausomumui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija išaiškina, kad susijusių asmenų antikonkurencinį elgesį galima nustatyti iš konkrečių aplinkybių, inter alia, netiesioginių įrodymų, kurie, kaip pažymėta Prejudicinio sprendimo 37 punkte, būtų objektyvūs ir nuoseklūs (o susijusiems asmenims būtų suteikta teisė pateikti priešingų įrodymų), visumos, nereikalaujant konkrečiai konstatuoti, jog tarpusavyje susiję asmenys susitarė veikti nesavarankiškai, nesąžiningai. Dėl to konkreti susijusių subjektų ryšio įtaka jų pasiūlymų nepriklausomumui gali būti nustatyta ir pagal vieno iš jų elgesį, veiksmus, nereikalaujant įrodyti, kad kitas apie juos žinojo. Pakanka nustatyti, ar vieno susijusio subjekto veiksmai (teisėti ar neteisėti) sudarė sąlygas kitam dėl to gauti naudos.
  4. Pažymėtina, kad, nors susijusių asmenų atskiras dalyvavimas viešojo pirkimo procedūrose leistinas ir teisėtas, tačiau toks varžymosi modelis yra rizikingesnis už situacijas, kai pasiūlymus pateikia vien nepriklausomi ūkio subjektai. Atsižvelgiant į tai, kai kuriose valstybėse narėse buvo įtvirtintas absoliutus draudimas tokiems subjektams dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, jį Teisingumo Teismas pripažino neproporcingu, bet ne apskritai neteisėtu. Toks vertinimas iš esmės suponuoja išvadą, kad leistinas toks teisinis reguliavimas (atitinkamai ir bendrųjų teisės normų aiškinimas), pagal kurį susijusių asmenų nenaudai būtų įtvirtinta nuneigiamo pobūdžio nekonkuravimo prezumpcija, taikytina ne tik dėl pačios sąsajos fakto, bet ir kitų atitinkamų aplinkybių vertinimo.
  5. Teisingumo Teismas byloje Impresa Edilux konstatavo, kad, pirma, valstybės narės disponuoja tam tikra diskrecija priimti priemones, skirtas tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principams užtikrinti, be to, pačios valstybės narės gali geriausiai nustatyti, kokiose situacijose gali rastis šio principo pažeidimo atvejų; antra, kaip efektyvi konkurencijos iškraipymų prevencija gali būti taikoma tiekėjų sąžiningumo deklaravimo sistema; trečia, vis dėlto tarpusavyje susiję tiekėjai negali būti automatiškai šalinami iš konkurso, nes tai viršija tikslą užkirsti kelią susitarimams, užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi (žr. plačiau Teisingumo Teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Impresa Edilux, C-425/14).
  6. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos ir įvertintos aplinkybės pakankamos konstatuoti, jog tiekėjų A ir B ryšiai turėjo įtakos jų pasiūlymų nepriklausomumui. Tiekėja B kasaciniame skunde nepagrįstai akcentuoja du aspektus – atsakovė ir teismai nenustatė tiesioginio jos ir tiekėjos A veiksmų derinimo apraiškų (vienodų klaidų, stiliaus, ortografijos ir pan.) bei realaus jų veiksmų derinimo.
  7. Dėl pirmojo aspekto kasacinio teismo šioje nutartyje ne kartą nurodyta, kad apie nesavarankišką tiekėjų dalyvavimą galima spręsti ne tik iš tiesioginių, bet ir netiesioginių įrodymų, juolab kad išoriniai veiksmų derinimo požymiai gali būti nustatyti tiek tarp susijusių, tiek nesusijusių ūkio subjektų, t. y. tai nėra tik susijusiems asmenims būdingas elgesys. Ir priešingai, aiškiai neišreikštas ar teisėtais veiksmais slepiamas veiksmų derinimas daugiau būdingas susijusiems asmenims.
  8. Dėl tiekėjų A ir B veiksmų derinimo realumo pažymėtina, kad tiekėjos B siūlomas modelis ne tik neatitiktų ūkio subjektų ryšio įtakos jų pasiūlymų nepriklausomumui koncepcijos, tačiau dėl jo iš esmės nepagrįstai ieškovams būtų įtvirtintas pernelyg griežtas (aukštas) įrodinėjimo standartas. Nors ieškovams nepakanka nurodyti tik kelių dalyvių ryšių fakto tam, kad būtų įrodytas (pagrįstas) antikonkurencinis jų elgesys, tačiau iš ieškovų taip pat negali būti reikalaujama konkrečiai įrodyti, kad tarpusavyje susiję subjektai susitarė veikti nesąžiningai.
  9. Kasacinis teismas vertina, kad ieškovė buvo pakankamai aktyvi, atsakovei ir teismams teikė objektyvius ir nuoseklius įrodymus dėl tiekėjų A ir B elgesio. Teismai, pagal savo vidinį įsitikinimą byloje nustatytoms aplinkybėms (įskaitant tai, kad tiekėja B įsidiegusi ISO 140001:2004 ir BS OHSAS 18001:2007 vadybos standartus) taikydami tiek bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tiek šioje nutartyje pažymėtą tokių aplinkybių vertinimo modelį, iš esmės tinkamai sprendė dėl pareikšto ieškinio.
  10. Teisėjų kolegija pritaria teismų išvadoms, kad tiekėjos A neinicijuota peržiūros procedūra, o vėliau apeliacinės instancijos teismui jos teiktas skundas vertintinas kaip ūkio subjektų veiklos tikslams ir sąžiningam varžymuisi prieštaraujantis elgesys, kurio atsakovės ir trečiųjų asmenų teikti argumentai nepaneigia.
  11. Šiame kontekste pažymėtina, kad ūkio subjektai turi diskreciją pasirinkti skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus ir (ar) procesinius teismų sprendimus ar ne, jie negali būti verčiami ginti savo galimai pažeistų teisių. Vis dėlto viešojo pirkimo konkurse dalyvaujantys tarpusavyje susiję tiekėjai turi atsižvelgti į tai, kad jų elgesys vertintinas, inter alia, atsižvelgiant į jų ryšių aplinkybę, todėl tokie patys susijusių asmenų veiksmai gali būti vertinami netapačiai nei nesusijusių asmenų. Tarpusavyje susiję asmenys pirkimo ir peržiūros procedūrų metu turėtų būti suinteresuoti elgtis taip, kad jų elgesys sukeltų kuo mažiau abejonių. Šiuo aspektu svarbi ir toliau aptarta galimo perkančiosios organizacijos veiksmų apskundimo sėkmingumo tikimybė.
  12. Dėl tiekėjos A pasiūlymo vertinimo teisėtumo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamos bylos objektas – galimai neteisėti tiekėjų A ir B veiksmai, atlikti kartu ar atskirai, o ne tiekėjos A pasiūlymo vertinimo tinkamumas, dėl kurio pati pasiūlymą pateikusi šalis neinicijavo peržiūros procedūros. Dėl to konstatuotina, kad, kaip nagrinėjamos bylos atveju, kai nustatytas įprastinei verslo praktikai prieštaraujantis pasyvus ūkio subjekto elgesys, nebūtina konkrečiai spręsti dėl pasiūlymo atmetimo teisėtumo, o pakanka preliminariai įvertinti, ar atmestą pasiūlymą pateikęs tiekėjas galėtų veiksmingai ginčyti jam nepalankų sprendimą, t. y. ar yra pagrindų, leidžiančių abejoti perkančiosios organizacijos sprendimu.
  13. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad iš Konkurso sąlygų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad tiekėjai su pasiūlymu turėjo pateikti Techninės specifikacijos atitiktį įrodančius dokumentus. Primintina, kad pagal kasacinio teismo praktiką tam tikrais atvejais pirkimo sąlygų neaiškumai aiškintini tiekėjų naudai, dėl ko negalima atmesti, perkančiosios organizacijos vertinimu, tokių sąlygų neatitinkančio pasiūlymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).
  14. Pažymėtina, kad nors Atitikties techniniams reikalavimams deklaracijoje nurodyta, kad su pasiūlymu tiekėjas pateikia duomenis apie atitiktį techniniams reikalavimams, taip pat kartu su pasiūlymu paslaugos teikėjas pateikia šiukšliavežių bei konteinerių identifikavimo sistemos reikalavimus patvirtinančius dokumentus, tačiau toks reikalavimas neatsispindi Techninės specifikacijos nuostatose, kuriose įtvirtintas pasiruošimo terminas, per kurį tiekėjas turi pasirengti teikti paslaugą, inter alia, įsigyti tinkamus šiukšliavežius bei įrodyti disponavimą jais, t. y. atsakovei pateikti atitinkamus įrodymus.
  15. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką pirkimo sąlygose, inter alia, jas aiškinant pagal teisinį reguliavimą, gali būti įtvirtinta tokia pasiūlymų vertinimo tvarka, kad jų atitikties momentas būtų siejamas ne su galutiniu pasiūlymų pateikimo momentu, o su sutarties vykdymo pradžia (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-469/2017 19.3, 20 punktus).
  16. Galiausiai sutiktina su ieškove, kad įtikinamai nepaneigtas teisinis vertinimas, jog tiekėjos A pasiūlymas pripažintinas tinkamu (taigi sprendimas jį atmesti galėtų būti veiksmingai apskųstas), atsižvelgiant į tai, kad Konkurso sąlygose neįtvirtintas minimalus šiukšliavežių, reikalingų paslaugoms teikti, skaičius. Taigi byloje nenustatyta, kad tiekėja A su penkiais (o ne su Konkurso pasiūlyme nurodytais septyniais) šiukšliavežiais nebūtų pajėgi tinkamai įvykdyti prisiimamus įsipareigojimus, juolab kad pati atsakovė kasaciniame skunde aptariamą reikalavimą kvalifikuoja kaip tiekėjų kvalifikacijos sąlygą.
  17. Dėl pirmiau nurodytų argumentų visumos konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės tinkamai sprendė dėl tiekėjų A ir B dalyvavimo Konkurse sąžiningumo. Teismų iš dalies netinkamai pavartotos formuluotės dėl veiksmų derinimo ar sąsajumo, taip pat motyvai dėl tiekėjų pareigos išviešinti savo ryšius su kitais dalyviais nekeičia iš esmės teisingų procesinių sprendimų. Kasacinis teismas konstatuoja, kad tiekėjų A ir B ryšiai turėjo įtakos jų dalyvavimo nepriklausomumui, todėl jų pasiūlymai turėjo būti atmesti.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

  1. Ieškovė prašė teismo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais atsakovės 2015 m. spalio 22 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo išrinkimo, 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą dėl pretenzijos atmetimo; įpareigoti atsakovę tęsti viešojo pirkimo procedūras ir sudaryti naują pasiūlymų eilę. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį tenkino iš dalies – pripažino neteisėtais ir panaikino atsakovės sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo išrinkimo bei pretenzijos atmetimo; ieškinio reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo atmetė.
  2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką; viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti; dėl to bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pretenziją ar jos neišnagrinėti nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018 84 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  3. Taikant kasacinio teismo praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo taisykles, nagrinėjamoje byloje naikintina skundžiamo procesinio sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą atmesti ieškovės pretenziją, toks ieškovės reikalavimas nenagrinėtinas ir ši bylos dalis nutrauktina.
  4. Dėl ieškovės nepatenkinto reikalavimo įpareigoti atsakovę tęsti Konkurso procedūras ir sudaryti naują pasiūlymų eilę pažymėtina, kad nors iš tiesų VPĮ 93 straipsnio nuostatose, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, expressis verbis toks reikalavimas neįtvirtintas, tačiau tai nesuponuoja ribojimo tokius ieškovų reikalavimus tenkinti (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018 81 punktą).
  5. Kita vertus, taip pat atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo išaiškinimus, kad neturėtų būti suabsoliutinta jo praktika, išsprendus tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčą, visus sprendimus palikti išimtinai perkančiajai organizacijai, juolab kad dėl to gali papildomai kilti ginčų; negalimas aiškinimas, kad teismas neturi teisės dėl perkančiosios organizacijos kompetencijos, įtvirtintos VPĮ, tenkinti tam tikrų ieškovų (tiekėjų) reikalavimų ar savo iniciatyva dėl to spręsti (CPK 4238 straipsnis), ypač tais atvejais, kai perkančioji organizacija, remdamasi teismo sprendimu, turės priimti konkretų sprendimą; teismas gali ne tik tenkinti ieškovo reikalavimą panaikinti atitinkamus atsakovės (perkančiosios organizacijos) sprendimus, bet ir savo iniciatyva juos pakeisti, todėl gali konstatuoti, kad tam tikras skundžiamas perkančiosios organizacijos sprendimas keičiamas ir išdėstomas naujai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-690/2015).
  6. Atsižvelgiant į tai, aptariamas ieškovės reikalavimas turėjo būti tenkinamas arba dėl jo dalies, susijusios su naujos pasiūlymų eilės sudarymu, galėjo būti pasisakyta ex officio (pagal pareigas). Vis dėlto šios pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalys paliktinos galioti dėl proceso metu susiklosčiusių naujų faktinių aplinkybių.
  7. Primintina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neseniai išnagrinėjo kitą ieškovės ir atsakovės ginčą dėl ieškovės pasiūlytos kainos pripažinimo per didele ir pasiūlymo atmetimo teisėtumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 21 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-969/2018, joje konstatuota, kad atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtas. Taigi nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas dėl Konkurso procedūrų tęsimo ir naujos pasiūlymų eilės sudarymo prarado prasmę.
  8. Dėl byloje dalyvaujančių asmenų kasaciniam teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų nagrinėjamam ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
  2. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad atsakovės ir tiekėjos B kasaciniai skundai atmestini, jų prašymai priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmestini (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
  3. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė, pateikdama atsiliepimus į kasacinius skundus, turėjo 2904 Eur atstovavimo išlaidų, šių atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės ir tiekėjos B. Prašyme pažymima, kad pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) (504 Eur) negali būti laikomas advokato darbo užmokesčiu, nes yra mokamas valstybei, todėl turi būti atlygintas visas.
  4. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimui, be bendrųjų CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, taikomas dydžio ribojimas, nustatytas CPK 98 straipsnio 2 dalyje, – atlyginamos išlaidos, neviršijančios teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatyto maksimalaus dydžio. CPK 98 straipsnio 2 dalyje vartojamas žodis išlaidos patvirtina, kad būtent priteistinų išlaidų dydį įstatymų leidėjas siekia riboti aptariama nuostata. Tiek lingvistiniu, tiek bylinėjimosi išlaidų instituto požiūriu išlaidos yra suprantamos kaip realiai patirtos, išleistos lėšos. Nustatant asmens patirtų išlaidų sumą, nėra svarbu, kokia jų dalis atitenka lėšų gavėjui kaip darbo užmokestis, pelnas ar pan., o kokia dalis turi būti sumokama valstybei kaip mokestis. Vadinasi, asmens išlaidos apima ir tas išleistas lėšas, kurias jų gavėjas vėliau sumoka kaip mokestį.  
  5. Be to, kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra išaiškinta, kad mokesčių įstatymai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Apmokestinimą PVM, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu, nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (žr. šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalį). Teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018, 41, 43 punktai). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir pagal analogiją remiantis pirmiau paminėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo spręstina pagal bendrą ieškovės advokatui sumokėtą sumą (įskaitant PVM).
  6. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.14 punkte nurodytą dydį, todėl ieškovei iš atsakovės ir tiekėjos B lygiomis dalimis priteistinas 2624,46 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginimas, iš kiekvienos po 1312,23 Eur.
  7. Atsiliepime į kasacinius skundus trečiasis asmuo UAB „Švarinta“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį patvirtinantys dokumentai kasaciniam teismui pateikti 2018 m. birželio 26 d.
  8. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Aiškinant šią normą kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 20 punktas).
  9. Ši byla kasacine tvarka buvo išnagrinėta 2018 m. birželio 4 d. teismo posėdyje. Kadangi UAB „Švarinta“ prašymas pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai, remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi ir pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, jį tenkinti atsisakytina.
  10. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 18,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Konstatavus, kad atsakovės ir tiekėjos B kasaciniai skundai atmestini, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas lygiomis dalimis iš šių kasacinius skundus pateikusių bylos dalyvių, iš kiekvienos po 9,05 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 5 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimo dalis dėl VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo atmesti UAB „VSA Vilnius“ pretenziją pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, bei šią bylos dalį nutraukti.

Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 5 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Priteisti UAB „VSA Vilnius“ (j. a. k. 220074960) iš VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (j. a. k. 145787276) 1312,23 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvylika Eur 23 ct) atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Priteisti UAB „VSA Vilnius“ (j. a. k. 220074960) iš UAB „Ecoservice projektai“ (j. a. k. 144128180) 1312,23 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvylika Eur 23 ct) atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (j. a. k. 145787276) 9,05 Eur (devynis Eur 5 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti valstybei iš UAB „Ecoservice projektai“ (j. a. k. 144128180) 9,05 Eur (devynis Eur 5 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                      Gražina Davidonienė

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Sigita Rudėnaitė

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Gediminas Sagatys


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 17 str. Šalių procesinis lygiateisiškumas
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • e3K-3-155-415/2016
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • 3K-3-334/2014
  • e3K-3-39-690/2015
  • e3K-7-23-248/2017
  • e3K-3-424-378/2017
  • e3K-3-211-248/2018
  • 3K-3-231/2011
  • e3K-3-40-969/2018
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • 3K-3-3-1075/2018
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos