Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-10][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-349-421-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-349-421/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Radviliškio rajono savivaldybės administracija 188726247 trečiasis asmuo
VĮ ,,Registrų centras " 124110246 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.4.2. Nuosavybės teisė
2.4.2.12.2. Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
2.4. Daiktinė teisė
2.4.5. Daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimas
2.10. Kitos su prievolių teise susijusios bylos
2.4.2.12. Savininko teisių gynimas

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-349-421/2018

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02805-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.12.2; 2.4.5. (S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski ir Donato Šerno (pranešėjas),  

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. P. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. patikslintą ieškinį atsakovei O. P., tretieji asmenys Radviliškio rajono savivaldybė, valstybės įmonė Registrų centras, dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimo pašalinimo. 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas, pagrindą išregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo: 1) įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro nekilnojamuosius daiktus: 1/5 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/5 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/5 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/5 dalį kiemo statinių (šulinys, tualetas, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teises į juos; 2) atsakovei neįvykdžius teismo nustatyto įpareigojimo, leisti ieškovei išregistruoti šiuos nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos iš Nekilnojamojo turto registro, išieškoti išlaidų atlyginimą iš atsakovės; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.98 straipsnio, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punktu. Ji nurodė, kad jai priklauso žemės sklypo dalis, joje pagal viešo registro duomenis yra du gyvenamieji namai, du ūkio pastatai ir kiemo statiniai, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei (3/5), atsakovei (1/5) ir J. R. (1/5). Gyvenamąjį namą nutarta nugriauti, įvertinta atsakovei priklausiusi jo dalis, mainais už  ir kitus pastatus atsakovei nuosavybės teise buvo skirtas butas. Faktiškai yra nugriauta tik atsakovei priklausiusi gyvenamojo namo dalis, tačiau iš viešo registro jos nuosavybės teisės neišregistruotos. Ieškovė, kaip žemės savininkė, dėl to gali tik iš dalies disponuoti savo turtu (negali statyti naujų statinių, gauti statybą leidžiančių dokumentų). Viešame registre įregistruoti nekilnojamieji daiktai (gyvenamasis namas ir kiti pastatai) yra išnykę nuo 2000 metų, sunaikinti, žuvę ir faktiškai neegzistuojantys (registro duomenys neatitinka faktinės situacijos), taigi egzistuoja teisinis pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

4.       Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5.       Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, Civilinio kodekso 4.98 straipsniu, kasacinio teismo išaiškinimais, pagal kuriuos ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012), Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog ji yra žemės sklypo dalies, ant kurios stovi pastatai, savininkė, tačiau, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog pažeidžiamos jos teisės.

6.       Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė teigia, jog visi pastatai, į kurių 1/5 dalį nuosavybės teisė viešame registre įregistruota atsakovės vardu, 2000 m. buvo visiškai sunaikinti, nugriauti ir faktiškai neegzistuoja, tačiau byloje yra duomenų tik apie kai kurių pastatų (vieno iš gyvenamųjų namų ir ūkinio pastato) plotų pokytį (sumažėjimą). Kadangi nekilnojamieji daiktai nėra išnykę, ieškinio reikalavimas išregistruoti 1/5 dalį statinių nepagrįstas. Nekilnojamojo turto registre turėtų būti keičiami tik statinių kadastro duomenys. Pagal ieškinio reikalavimą atsakovei išregistravus savo nuosavybės teises į 1/5 dalį statinių, šios turto dalys neaišku kam atitektų, nes kitų bendraturčių nuosavybė šia dalimi nepadidėtų. Byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad yra nugriauta būtent atsakovei priklausanti statinių dalis, nes šalys nebuvo nusistačiusios naudojimosi turtu tvarkos.

7.       Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovei buvo suteiktas butas nuosavybės teise už jai priklausiusias nugriautas statinių dalis, todėl jokia ginčo objektų dalis jai nuosavybės teise nepriklauso. Priėmus sprendimą gyvenamąjį namą nugriauti, atsakovei 1990 m. buvo išduotas orderis apsigyventi bute, šį 1992 m. atsakovė pati išpirko, taigi butas nebuvo atsakovei suteiktas mainais. Atsakovė, kaip ji pati teigia, negavo ir įsikūrimo kompensacijos, o savivaldybėje jai buvo paaiškinta, kad, nesant pinigų, jai yra paliekama nuosavybės teisė į turėtą statinių dalį. Šias aplinkybes, teismo vertinimu, patvirtina faktas, kad įrašas viešame registre apie 1/5 dalies statinių savininkę nebuvo pakeistas. Be to, Radviliškio rajono savivaldybės administracija nurodė, kad savivaldybei ir jai pavaldžioms įstaigoms bei įmonėms statiniai nepriklauso, jų balanse šių statinių nėra.

8.       Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog namo dalies griovimą inicijavo ir vykdė savivaldybė. Tiek ieškovė, tiek liudytojas G. V. pripažino, kad ieškovės iniciatyva buvo samdomi darbininkai atsakovei priklausančios namo dalies griovimo darbams vykdyti. Leidimas griauti gyvenamąjį namą nebuvo išduotas, o 1992 m. rugsėjo 16 d. Radviliškio rajono valdytojo potvarkiu, priešingai nei teigia ieškovė, buvo leista gyvenamojo namo negriauti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad gyvenamojo namo dalis buvo nugriauta be atsakovės žinios, neturint leidimo tą daryti. Ieškovė, savo iniciatyva vykdžiusi atsakovės namo dalies griovimo darbus ir ieškinio reikalavimą atsakovei išregistruoti savo nuosavybės teises grįsdama aplinkybe, kad atsakovei priklausiusi namo dalis yra žuvusi, išnykusi, faktiškai neegzistuojanti, savo teisę laisvai disponuoti žemės sklypu siekia apginti pažeisdama atsakovės teises ir teisėtus interesus. Teismas laikė neįrodyta, kad atsakovės nuosavybės teisės yra pasibaigusios ar viešame registre įregistruotos neteisėtai.

9.       Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. vasario 19 d. sprendimu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkino; pripažino, kad Radviliškio rajono valdybos 1990 m. rugpjūčio 16 d. potvarkio dėl butų ir naujo namo paskirstymo 7.36 punktu nusprendus iškeldinamai iš griaunamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), O. P. išduoti orderį apsigyventi bute naujame gyvenamajame name, adresu: (duomenys neskelbtini), ir O. P. priklausančiai 1/5 statinių daliai išnykus, jos turėta nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. į: 1/5 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/5 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/5 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/5 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/5 dalį kiemo statinių (šulinys, tualetas, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pasibaigė; įpareigojo atsakovę O. P. savo lėšomis per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro šiuos nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos; atsakovei neįvykdžius teismo nustatyto įpareigojimo, leido ieškovei išregistruoti šiuos nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos iš Nekilnojamojo turto registro, išieškoti išlaidų atlyginimą iš atsakovės; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10.       Kolegija nurodė, kad ginčas kilo dėl nuosavybės pabaigos ir jos teisinės registracijos panaikinimo. Kolegija sutiko su ieškovės argumentais, kad: 1987 metais nusprendus nugriauti gyvenamojo namo dalį bei ją įvertinus, suteikus atsakovei už tai teisę apsigyventi naujame bute, o gyvenamojo namo ir sandėliuko dalį nugriovus, atsakovės nuosavybės teisė į gyvenamojo namo dalį ir jo priklausinius baigėsi; faktą, kad atsakovės nuosavybės teisė baigėsi, patvirtina aplinkybė, jog 1992 m. kovo 26 d. potvarkiu Radviliškio rajono valdyba skyrė atsakovei butą mainais už nugriautą gyvenamojo namo dalį ir kitus pastatus; nuo buto gavimo momento atsakovė gyvenamajame name nebegyveno, namo dalies neišlaikė, nemokėjo mokesčių valstybei, nesirūpino šildymu žiemą ir išlikimu, taip ji pripažino, kad jokių teisių į ginčo turtą nebeturi; tai, kad atsakovė netinkamai įgyvendino savo teises privatizacijos procese, negali paneigti fakto, jog butas (kartu galimybė jį privatizuoti) jai buvo suteiktas už nugriautą gyvenamojo namo dalį; išregistravus atsakovės nuosavybės teises į 1/5 dalį statinių, kurie yra žuvę, kitoms bendraturtėms išliktų proporcingos sumažėjusio daikto dalys, t. y. kadangi atsakovei priklausiusi gyvenamojo namo dalis nebeegzistuoja, kitų bendraturčių dalys nei padidėtų, nei sumažėtų.

11.       Kolegija rėmėsi Lietuvos Respublikos butų kodekso (redakcija, galiojusi nuo 1982 m. gruodžio 11 d.) 91 straipsnio, Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo (1991 m. gegužės 28 d. redakcija Nr. I-1374) 7 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimosi tvarkos“ Nr. 309 21 punkto nuostatomis ir konstatavo, kad namų savininkams (taigi ir atsakovei), kuriems butas buvo suteiktas nugriaunant jų asmenine nuosavybe buvusius gyvenamuosius namus dėl žemės sklypų paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams ir pagal tuo laiku galiojusius įstatymus nebuvo kompensuota namų vertė, neatlygintinai pripažįstama nuosavybės teisė į nuomojamą gyvenamąjį namą ar butą. Kolegijos vertinimu, atsakovei buvo suteiktas ne lygiavertis turėtam, o žymiai didesnės vertės turtas, dėl to atsakovė gautą butą galbūt turėjo išsipirkti. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė kreipėsi į tuo metu kompetentingą organą dėl neatlygintinio buto perdavimo jos nuosavybėn, kaip tai nustatė teisės aktai. Taigi pati atsakovė netinkamai įgyvendino savo teises privatizacijos procese. Iš 1990 m. rugpjūčio 16 d. potvarkio ir kitų bylos duomenų kolegija sprendė, kad butas buvo skirtas būtent atsakovei ir už jos griaunamo namo dalį. Radviliškio rajono savivaldybės administracijai (buvusiai Radviliškio rajono valdybai) neatlikus šių veiksmų – tinkamai neįforminus ketinamo griauti namo dalies, jos neįtraukus oficialiai į savivaldybės turto balansą ir neapskaičius bei neperregistravus VĮ Registrų centre, nurodant savininkę Radviliškio rajono savivaldybės administraciją, atsakovė formaliai ir toliau liko neegzistuojančių statinių savininkė.

12.       Kolegija sprendė, kad ieškovė įrodė būtinąsias negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012). Suteikus butą už griaunamo namo ir kitų statinių 1/5 dalį bei šiems statiniams išnykus, atsakovės nuosavybės teisė į juos pasibaigė, todėl yra pagrindas statinius išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punktas).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

13.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 19 d. sprendimą ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Apeliacinės instancijos teismas peržengė pareikšto ieškinio ribas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 265 straipsnio 2 dalis), apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), pažeidė dispozityvumo principą, nes priėmė sprendimą dėl ieškovės nepareikšto reikalavimo ir pripažino, kad pasibaigė atsakovės nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus. Ieškovė apeliaciniame skunde kėlė klausimą tik dėl pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo. Teismas, ex officio (pagal pareigas) peržengdamas ginčo ribas, turi tai pagrįsti, motyvuoti, iš anksto informuoti šalis, kad šios turėtų galimybę pateikti savo poziciją.

13.2.                      Teismo išvada, kad ieškovė įrodė būtinąsias negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas, nemotyvuota (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Ieškovė neįrodė, kaip atsakovė pažeidė jos teises. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo šios sąlygos neįrodytumą, konstatavo, kad neįrodyta, jog atsakovės nuosavybės teisės į dalį statinių yra pasibaigusios ar viešame registre įregistruotos neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė šių išvadų.

13.3.                      Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai vertino faktines aplinkybes. Neįrodyta, kad atsakovė prarado nuosavybės teisę. Bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu nebuvo, idealiosios turto dalys nenustatytos, taigi laikytina, kad nugriauta visiems bendraturčiams priklausiusio turto dalis, proporcingai turimai daliai (CK 4.75 straipsnis). Statinių žuvimo, buto suteikimo atsakovei mainais (neatlygintinai) už namo dalį, namo dalies priklausymo Radviliškio rajono savivaldybės administracijai faktai neįrodyti. Įrašas viešame registre galioja.

13.4.                      Teismas pažeidė CK 4.262 straipsnio nuostatas, pagal kurias įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

14.       Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

14.1.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas peržengė ieškinio ribas. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė aplinkybes dėl atsakovės nuosavybės teisių pasibaigimo, jomis grindė reikalavimą dėl įpareigojimo išregistruoti iš viešo registro atsakovės nuosavybės teises. Apeliaciniame skunde ieškovė detaliai nurodė argumentus dėl nuosavybės teisių pasibaigimo. Atsakovė įrodinėjo priešingas aplinkybes. Taigi ieškovė tinkamai apibrėžė nagrinėjimo ribas, o teismas jų neperžengė, siurprizinio sprendimo nepriėmė.

14.2.                      Nepagrįstas argumentas, kad teismas nepateikė motyvų dėl būtinųjų negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų įrodytumo.

14.3.                      Atsakovė neteisi teigdama, kad neįrodyti daikto žuvimo, buto suteikimo mainais faktai. Pati atsakovė pripažino, kad buvo nugriauta jai priklausiusi namo dalis.

14.4.                      Ieškovė įrodinėjo, kad į viešą registrą įrašyti duomenys apie atsakovės nuosavybės teises neteisingi. Teismas pagrįstai laikė įrodytomis aplinkybes, kad atsakovės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą yra pasibaigusios jam žuvus. Šis klausimas teismo spręstas ne ex officio, o buvo bylos nagrinėjimo dalykas.  

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl sąlygų tenkinti negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis) 

 

15.       Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma yra išplėtotos bei detalizuotos CK normose.

16.       Nuosavybės teisė – tai teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

17.       Savininko daiktinių teisių gynimo būdai nustatyti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Teisė reikšti actio negatoria (negatorinis ieškinys) įtvirtinta CK 4.98 straipsnio nuostatose, pagal kurias savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

18.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad savininkas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

19.       Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

20.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018, 28 punktas).

21.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovę išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro nekilnojamuosius daiktus (1/5 jų dalis), esančius (duomenys neskelbtini), bei atsakovės nuosavybės teises į juos. Ieškovė argumentavo, kad jai priklauso žemės sklypo dalis, kurioje pagal viešo registro duomenis yra du gyvenamieji namai, du ūkio pastatai ir kiemo statiniai, bendrosios dalinės nuosavybės teisė į juos įregistruota ieškovei, atsakovei ir J. R.. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovei priklausiusio gyvenamojo namo dalis nugriauta, mainais už šį turtą ir kitus pastatus jai skirtas butas, tačiau atsakovės nuosavybės teisės neišregistruotos iš viešo registro, todėl ieškovė, kaip žemės sklypo savininkė, gali disponuoti savo turtu tik iš dalies. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai – gyvenamasis namas ir kiti pastatai yra visiškai išnykę dar nuo 2000 metų, jie sunaikinti, žuvę ir faktiškai neegzistuoja, taigi yra teisinis pagrindas išregistruoti šiuos daiktus bei atsakovės nuosavybės teises į juos iš viešo registro. Kol pastatai neišregistruoti, ieškovė negali iki galo įgyvendinti nuosavybės teisių žemės sklype, be kita ko, statyti statinių, gauti atitinkamų statybą leidžiančių dokumentų.

22.       Šią bylą nagrinėję teismai padarė skirtingas išvadas dėl teisiškai reikšmingų aplinkybių negatoriniam ieškiniui tenkinti įrodytumo: pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog pažeidžiamos jos, kaip žemės savininkės, teisės; apeliacinės instancijos teismas konstatavo būtinųjų negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų įrodytumą.

23.       Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepaneigė pirmosios instancijos teismo išsamių motyvų dėl ieškovės teisių pažeidimo neįrodytumo. 

24.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017, 34 punktas).

25.       Pirmosios instancijos teismo šioje byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, kad: 1) remiantis kadastrinių matavimų bylos duomenimis, nė vienas iš ieškovės nurodytų statinių nėra išnykęs, tik yra pasikeitę (sumažėję) dviejų iš jų (gyvenamojo namo ir ūkinio pastato) plotai; 2) šalys nebuvo nusistačiusios naudojimosi turtu tvarkos; 3) priėmus sprendimą gyvenamąjį namą nugriauti, atsakovei 1990 m. buvo išduotas orderis apsigyventi bute (duomenys neskelbtini), šį atsakovė 1992 m. išsipirko; 4) Radviliškio rajono valdytojo 1992 m. rugsėjo 16 d. potvarkiu Nr. 112 buvo leista gyvenamojo namo negriauti; 5) ieškovė bei liudytojas pripažino, kad ieškovės iniciatyva buvo samdomi darbininkai vykdyti dalies gyvenamojo namo griovimo darbus; 6) dalis šio namo yra nugriauta 2000 m. ir tai padaryta be atsakovės žinios; 7) leidimas griauti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nebuvo išduotas; 8) savivaldybei ir jai pavaldžioms įstaigoms bei įmonėms statiniai (duomenys neskelbtini), nepriklauso, jų balanse šių statinių nėra.    

26.       Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nekonstatavo, kad pirmiau nurodytos aplinkybės būtų nustatytos nepagrįstai ar neteisingai. Išvadas dėl negatorinio ieškinio įrodytumo teismas iš esmės grindė tuo, kad atsakovei buvo suteiktas butas už griaunamo namo ir kitų statinių 1/5 dalį, atsakovė netinkamai įgyvendino savo teises privatizacijos procese, statiniai išnyko, todėl atsakovės nuosavybės teisė į juos pasibaigė ir tai suponuoja pagrindą juos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

27.       Butų privatizavimo įstatymo, kuriuo rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, galiojusio atsakovės pareiškimo pirkti butą pateikimo metu (1991 m. lapkričio 5 d.), 7 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad buvusiems namų savininkams (o jų nesant, įpėdiniams, gyvenantiems buvusiam savininkui suteiktame bute), kuriems butai buvo suteikti nugriaunant jų asmenine nuosavybe buvusius gyvenamuosius namus dėl žemės sklypų paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams ir pagal tuo laiku galiojusius įstatymus nebuvo kompensuota namų vertė, neatlygintinai pripažįstama nuosavybės teisė į nuomojamą gyvenamąjį namą ar butą.

28.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatą buvusiems namų savininkams neatlygintinai pripažįstama nuosavybės teisė į nuomojamą valstybinį gyvenamąjį namą ar butą, jeigu yra tenkinamos šios sąlygos: 1) jeigu buvusio savininko namas, priklausęs asmeninės nuosavybės teise, buvo nugriautas; 2) jeigu už šio savininko nuosavybę nebuvo kompensuota (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009).

29.       Nagrinėjamoje byloje esant nustatytoms aplinkybėms, kad laikotarpiu nuo 1987 m., kada buvo priimtas sprendimas nugriauti gyvenamąjį namą, iki 1992 m. namas nebuvo nugriautas, 1992 m. gyvenamojo namo leista negriauti, atsakovė jai suteiktą butą 1992 m. išsipirko, apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad butas atsakovei iš esmės atiteko mainais už 2000 m. nugriautą dalį jai priklausiusio gyvenamojo namo, juolab atsižvelgiant į tai, kad bendraturtės nebuvo nusistačiusios naudojimosi turtu tvarkos, byloje nenustatyta, kad turtas būtų buvęs atidalytas.

30.       Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punkte nurodyta, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas.

31.       Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, kad ginčo statiniai išnyko, todėl atsakovės nuosavybės teisė į juos pasibaigė, taigi yra pagrindas ginčo statinius ir atsakovės nuosavybės teises išregistruoti iš viešo registro. Byloje nėra duomenų, kad ginčo statiniai yra visiškai išnykę ar kad išnykusi (sugriuvusi, sunaikinta, sugriauta) būtent atsakovei priklausanti statinių dalis.

 

Dėl bylos baigties

 

32.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė byloje nustatytų faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, nepagrįstai vertino ne visus bylos duomenis, teismo išvados nepagrįstos visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimus, neįvertino gyvenamojo namo dalies nugriovimo aplinkybių, be kitų, kada tai buvo padaryta ir kieno pastangomis, neįvertino bylos duomenų, patvirtinančių, kad nekilnojamieji daiktai nėra išnykę, tik pakitę kai kurių iš jų plotai, taip pat neatsižvelgė į tai, jog bendraturtės nebuvo atsidalijusios bendrosios dalinės nuosavybės ir nebuvo nusistačiusios naudojimosi ja tvarkos, kad atsakovė butą, kuriame pagal išduotą orderį jai buvo leista apsigyventi, išsipirko, o ne gavo neatlygintinai. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimų apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas, pagrindus išregistruoti iš viešo registro nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos, bei padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškovės – žemės sklypo savininkės – teisių pažeidimo, kaip sąlygos negatoriniam ieškiniui tenkinti, įrodytumo. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikintinas.

33.       Teisėjų kolegijos vertinimu, teisėtas ir pagrįstas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, priimtas įvertinus teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, jų visumą, tinkamai aiškinant aktualias teisės normas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės elgesys, neišregistruojant savo daiktinių teisių iš Nekilnojamojo turto registro, atitinka teisės aktų reikalavimus (žr. šios nutarties 30 punktą), kadangi bylos duomenys nepatvirtina atsakovės nuosavybės teisės pasibaigimo ar neteisėto įregistravimo viešame registre, taigi ir ieškovės teisių pažeidimo.

34.       Kiti kasacinio skundo argumentai neturi įtakos šios bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

35.       Patenkinus atsakovės kasacinį skundą ir panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

36.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

37.       Ieškovei bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, atlyginimas nepriteistinas.

38.       Atsakovė pateikė duomenis apie 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 punktas). Už pateiktą kasacinį skundą atsakovė sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio, taip pat turėjo 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už kasacinio skundo parengimą (Rekomendacijų 8.14 punktas). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovei priteistinas iš ieškovės. Iš viso atsakovei iš ieškovės priteistina 1531 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

39.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 3,08 Eur tokių išlaidų. (CPK 93 straipsnis). Patenkinus kasacinį skundą, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 19 d. sprendimą ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą.

Priteisti atsakovei O. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1531 (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt vieną) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,08 Eur (tris Eur 8 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                             Birutė Janavičiūtė  

           

          Andžej Maciejevski

                                                                                                                       

                                                                                                                       Donatas Šernas


Paminėta tekste:
  • CK
  • 3K-3-344/2012
  • CPK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 331 str. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo
  • CK4 4.75 str. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas
  • CK4 4.262 str. Registro duomenų teisinis statusas
  • CK4 4.98 str. Nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu
  • CK4 4.37 str. Nuosavybės teisės sąvoka
  • 3K-3-233/2013
  • 3K-3-7-378/2015
  • 3K-3-140-403/2018
  • 3K-3-165-686/2017
  • 3K-3-23/2009
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės