Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-04-17][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-563-613-2020].docx
Bylos nr.: e2S-563-613/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Daugiabučių namų savininkų bendrija "RUMPIŠKĖS" 141785769 trečiasis asmuo
Kategorijos:
3.1.14.8.1. Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme
3.1. Bendrosios nuostatos.
3.3.2. Atskirieji skundai
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3.2.4. Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
2.2.4.4. Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
3.3.2.5. Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
2.2.4.4.7. dėl statinių savininko (valdytojo) atsakomybės
3.1.14.8. Atsisakymas priimti ieškinį
3.1.14. Ieškinys

?

        Civilinė byla Nr. e2S-563-613/2020

        Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00942-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5.

 

                                                                        (S)

 

img1 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. balandžio 16 d.

Klaipėda

 

        Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškov L. K., V. D., A. L., R. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2698-512/2020 pagal ieškovių L. K., V. D., A. L., R. S. ieškinį atsakovui V. M. dėl skundo pripažinimo nepagrįstu, tretieji asmenys daugiabučių namų savininkų bendrijos „Rumpiškės“ Ginčų nagrinėjimo komisija, G. B., A. O..

 

        Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovai L. K., V. D., A. L., R. S. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti atsakovo V. M. 2019 m. gegužės 29 d. skundą nepagrįstu ir iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai nurodė, kad atsakovas 2019 m. gegužės 7 d. ir 2019 m. gegužės 14 d. raštais kreipėsi į laikinai einančią pirmininko pareigas L. K., reiškiant reikalavimą įtraukti I. S. kaip kandidatę į pirmininkus, nurodant, jog jos kandidatūrą iškelia butų savininkai (bendrijos nariai), neva esant jos sutikimui. Atsakovas 2019 m. gegužės 29 d. skundu kreipėsi į Ginčų nagrinėjimo komisiją nurodydamas analogiškus motyvus, kuriuos buvo pateikęs laikinai pirmininko pareigas einančiai L. K.. Ginčų nagrinėjimo komisija 2019 m. birželio 4 d. skundą tenkino, nurodė, jog susirinkimo organizatoriai – valdyba, pažeidė bendrijos narių teises neįtraukiant į kandidatus I. S. kandidatūros. Atsakovas įgyvendina kito asmens teisę būti renkamu į valdymo organus, todėl net negalėjo kreiptis į Ginčų nagrinėjimo komisiją su skundu dėl pažeistų teisių gynimo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį ir grąžino jį padavusiems asmenims.

4.       Teismas nustatė, kad ieškovai prašo pripažinti atsakovo skundą DNSB „Rumpiškės“ Ginčų nagrinėjimo komisijai dėl I. S. (ne)įtraukimo kaip kandidatė į pirmininkus nepagrįstu. DNSB „Rumpiškės“ Ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. birželio 4 d. sprendime nurodyta, jog yra pažeistos narių teisės vykdant bendrijos primininko rinkimus pakartotiniame visuotiniame susirinkime 2019 m. gegužės 21 d. neįtraukus bendrijos narių siūlomą kandidatą I. S. Iš pateikto VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad bendrijos pirmininkas yra M. Ž., išrinktas 2019 m. gegužės 21 d., įregistruota nuo 2019 m. birželio 14 d. Duomenų, jog visuotiniame susirinkime priimtas sprendimas dėl pirmininko rinkimų būtų panaikintas nėra.

5.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog tokio pobūdžio reikalavimas, kokį ieškovai suformulavo savo ieškinyje (pripažinti atsakovo 2019 m. gegužės 29 d. skundą DNSB „Rumpiškės“ Ginčų nagrinėjimo komisijai nepagrįstu), ieškovams nesukurs jokių realių teisinių pasekmių. Todėl teismas atsisakė priimti ieškovų ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

6.       Atskiruoju skundu ieškovai L. K., V. D., A. L., R. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo išspręsti iš esmės.

7.       Ieškovai nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovų reikalavimas jiems nesukelia jokių teisinių pasekmių. Ieškovų vertinimu, bet kokie Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimai gali sukelti teisines pasekmes jei ne iš karto, tai vėliau. Žalos gali būti įvairios. Šiuo atveju valdybos nariai gali būti kaltinami neteisėta veikla vien remiantis nepanaikintu Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu. Tokioms aplinkybėms atsiradus po sutrumpinto 3 mėnesių ieškinio termino, nebebus galima sprendimo kvestionuoti ir paneigti jo vien remiantis tuo, jog juo naudojamasi vėliau.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas atmetamas

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovų ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), yra pagrįsta ir teisėta.

10.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

11.       Įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento, kuriuo siekiama inicijuoti bylą, pateikimas savaime nelaikytinas tinkamu teisės į kreiptis į teismą įgyvendinimu. Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011).

12.       Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Tokiu būdu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms ar pareigoms. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020).

13.       Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

14.       Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, DNSB „Rumpiškės“ pirmininkas yra M. Ž., išrinktas 2019 m. gegužės 21 d., įregistruota nuo 2019 m. birželio 14 d. Duomenų, jog visuotiniame susirinkime priimtas sprendimas dėl pirmininko rinkimų būtų panaikintas nėra. Atsižvelgiant į tai, kad jau yra išrinktas DNSB „Rumpiškės“ pirmininkas ir šis visuotinio susirinkimo sprendimas nėra panaikintas, tai ieškovų reikalavimas dėl skundo panaikinimo dėl neįtraukto kandidato ieškovams negali sukelti jokių materialinių teisinių pasekmių.

15.       Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ir nagrinėti ieškovų ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, tinkamai taikė procesinės teisės normas ir skundžiama nutartimi neužkirto ieškovams kelio realizuoti teisę į teisminę gynybą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

 

n u t a r i a :

 

        Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėja                                                                                Giedrė Seselskytė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • 3K-7-404/2011
  • e3K-3-370-248/2019
  • 3K-3-485/2008
  • 3K-3-241/2013
  • e3K-3-19-695/2020
  • CPK 293 str. Bylos nutraukimo pagrindai
  • 3K-3-453/2013
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės