Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-09-29][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-403-684-2016].docx
Bylos nr.: 3K-3-403-684/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublika atstovaujama mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 111105555 atsakovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 188659752 atsakovas
UAB Mokilizingas 124926897 Ieškovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos 188704927 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.17. Bylos dėl paskolos
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.4. Paveldėjimo teisė
2.4.1. Paveldėjimas
2.4.1.3. Paveldėjimas pagal įstatymą
2.4.1.5. Palikimo priėmimas ir atsakomybė už palikėjo skolas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

              Civilinė byla Nr. 3K-3-403-684/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15227-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.3; 2.4.1.5

                                                                           (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Birutės Janavičiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės, kaip paveldėtojos, atsakomybę už palikėjo skolas, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 288,74 Eur skolos, 19,25 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Ieškovė nurodė, kad 2011 m. gegužės 2 d. su K. A. buvo sudariusi vartojimo kredito sutartį, pagal kurią buvo suteikta 1800 Lt (521,32 Eur) paskola. Savo prievolės K. A. tinkamai neįvykdė. 2013 m. vasario 10 d. K. A. mirus, jos turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei. Atsakovė apie kreditoriaus reikalavimą ir pareigą inicijuoti palikimo priėmimą buvo informuota 2014 m. gruodžio 18 d., tačiau su ieškove neatsiskaitė.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės, iš perėjusio jai po K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)), mirusios 2013 m. vasario 10 d., turto 288,74 Eur skolos, 19,25 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 288,74 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau ne daugiau nei atsakovės paveldėto turto tikroji rinkos vertė.
  2. Teismas nurodė, kad byloje esant nustatytai aplinkybei, jog valstybė priėmė K. A. palikimą, jai atsirado pareiga atsakyti už palikėjos skolas. Valstybei paveldėjimo teise perėjo visas palikėjos turtas, todėl ji atsako už palikėjos skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju paveldėtas turtas yra ne tik pastatai, bet ir žemės sklypas, kuris yra suvaržytas hipoteka, todėl iš jo pirmiausia turės būti tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai (CK 4.170 straipsnio 3 dalis). Gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais rinkos vertė – 741 Eur, taigi jos pakanka ieškovės pareikštiems reikalavimams patenkinti.  
  3. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog ieškinio pateikimo metu paveldėtas turtas nėra realizuotas, nepašalina valstybės atsakomybės ir apskritai nėra reikšminga sprendžiant dėl skolos priteisimo. Ieškovė neprivalo laukti, kol bus realizuotas paveldėtas turtas, siekdama, kad būtų priteista reikalaujama suma.
  4. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, teismas nurodė, kad valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).
  5. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad, nesant šalių susitarimo dėl kitokio palūkanų dydžio, ieškovės reikalavimas priteisti 5 proc. procesines palūkanas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
  6. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2016 m. vasario 10 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė.
  7. Teismas nurodė, kad ieškovė jau yra prisiteisusi skolininkės (palikėjos) kreditoriaus reikalavimą, tai patvirtina Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1110-523/2013.
  8. Teismas, remdamasis CK 5.2 straipsnio 3 dalimi, 5.62 straipsnio 3 dalimi, kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2011 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011, nurodė, kad atsakovė neneigia pareigos atsiskaityti už palikėjos skolas, atsiradusias nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau ši pareiga ribojama paveldėto turto tikrąja verte, kuri realiai nustatoma tik realizavus paveldėtą turtą bei atsižvelgus ir į kitas aplinkybes – kreditorių skaičių ir patirtas išlaidas. Teismo vertinimu, skundžiamu sprendimu visiškai tenkinant ieškovės reikalavimą, kol nėra realizuotas palikėjos turtas ir nenustatyta tikroji jo vertė, gali būti pažeistos kitų kreditorių teisės, ieškovė įgautų nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino, kad valstybei atstovaujančios institucijos visais atvejais patiria išlaidų, susijusių su palikimo administravimu, saugojimu ir realizavimu, kurios vėliau atimamos iš gautos pinigų sumos už realizuotą turtą ir taip nustatoma turto tikroji vertė. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pritaikė materialinį teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CK 5.63 straipsnio nuostatas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė jau yra prisiteisusi kreditoriaus reikalavimą palikėjos K. A. įpėdiniams. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį pareikštas ir patvirtintas kreditoriaus reikalavimas nereiškia ieškinio reikalavimo ir negali būti vertinamas kaip skolos priteisimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus 2011 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartyse civilinėse bylose Nr. 3K-3-533/2011 ir Nr. 3K-3-540/2011). Tai yra tik informacijos apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus patvirtinimas, kad palikėjo įpėdiniai, kreipdamiesi dėl paveldėjimo, būtų informuoti apie palikėjo kreditorius ir jų keliamus reikalavimus. Kai palikėjo įpėdiniai kreipiasi dėl palikėjo turto ir (ar) kreditoriaus reikalavimų paveldėjimo, tačiau kreditoriaus pareikšto reikalavimo netenkina, šis turi teisę ginti savo pažeistas turtines teises ir pareikšti ieškinį dėl skolos priteisimo pagal ginčo teisenos taisykles.  
    2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo. Ieškovė ir atsakovė turi priešingus interesus. Nors atsakovė skolos neginčija, tačiau su ieškiniu nesutinka. Atsakovė palikimą priėmė 2015 m. sausio 26 d., tačiau iki šiol skolos ieškovei nesumokėjo.
    3. Nors valstybei atstovaujančios institucijos patiria išlaidų, susijusių su palikimo administravimu, saugojimu, realizavimu, kurios vėliau atimamos iš gautos pinigų sumos už realizuotą turtą ir taip nustatoma tikroji turto vertė, tai neteikia pagrindo atmesti visą ieškinį, kol nėra žinoma tikroji realizuojamo turto vertė.
    4. Atsakovė, teikdama apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą prašė panaikinti dėl to, kad nesutiko su priteistomis procesinėmis palūkanomis ir prašė į bylą atsakove įtraukti Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus. Atsakovė neprašė teismo atmesti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas.
    5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CK 5.62 straipsnio nuostatas. Šias nuostatas įgyvendina ir atsakovės pareigas paveldėjus turtą nustato Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau – Taisyklės, Nutarimas). CK nustato atsakovės atsakomybės ribas, o Nutarimas reglamentuoja, kaip atsakovė turi įgyvendinti savo pareigas neperžengdama šios atsakomybės ribų. Aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu valstybei atstovaujančios institucijos nėra atlikusios nustatytų procedūrų (turtas nerealizuotas), nereiškia, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Valstybė, kaip paveldėtoja, atsako kreditoriams nuo palikimo atsiradimo dienos, ne nuo to momento, kai paaiškėja paveldėto turto vertė ir jis yra realizuojamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
    6. Ieškovė neprašo tenkinti kreditoriaus reikalavimo ir sumokėti skolą anksčiau, nei bus realizuotas valstybės paveldėtas turtas. Realizavus turtą ir nustačius tikrąją jo vertę, kreditorių, tarp jų – ieškovės, reikalavimai būtų tenkinami tuo pačiu metu ir teisės aktuose nustatyta tvarka. Taigi ieškovė, tenkinus jos reikalavimą, pranašumo prieš kitus kreditorius neįgytų.
    7. Apeliacinės instancijos teismas užkirto ieškovės teisę į teisminę gynybą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).    
  2. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Ieškovės ieškinys yra perteklinis. CK 5.63 straipsnio nuostatų paskirtis ne tik ta, kurią nurodo ieškovė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
    2. Reikalavimo sumos atsakovė neginčija, tačiau sutinka ją sumokėti neviršydama paveldėto turto tikrosios vertės. Tikroji valstybės paveldėto turto vertė yra nustatoma tik realizuojant paveldėtą nekilnojamąjį turtą viešo aukciono, konkurso ar kitu būdu, o gauti pinigai pervedami į valstybės biudžetą. 
    3. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji neprivalo laukti, kol bus realizuotas valstybės paveldėtas turtas (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Atsakovė yra gavusi ir kito kreditoriaus reikalavimą sumokėti palikėjos skolą. Paveldėti statiniai parduoti 2015 m. lapkričio 10 d., pirkimo sutartis pasirašyta 2015 m. gruodžio 10 d. Turtas anksčiau nebuvo realizuotas ne dėl atsakovės atstovės neveikimo. Atskaičius iš gautos sumos už parduotą turtą išlaidas, susijusias su šio turto paveldėjimu, administravimu, saugojimu ir realizavimu, atsiskaityti su kreditoriais liko 50,76 Eur. Ši suma paskirstytina po 2016 m. gegužės 30 d. (pasibaigus terminui kito kreditoriaus teisių perėmėjui pateikti dokumentus dėl kreditoriaus reikalavimo). Taigi ieškovės reikalavimas priteisti didesnę sumą, nei yra tikroji paveldėto turto vertė, netenkintas pagrįstai.     
    4. Apeliacinės instancijos teismas neperžengė apeliacinio skundo ribų. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ne tik teigė, kad yra netinkama atsakovės atstovė šioje byloje, tačiau nurodė, kad nėra šalių ginčo, taigi ir pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį. Be to, ji nurodė, kad negali būti priteistos procesinės palūkanos, kadangi atsakovė nėra pažeidusi materialiosios pareigos, susijusios su palikimo priėmimu. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove.  

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl CK 5.63 straipsnio paskirties ir taikymo sprendžiant dėl valstybės atsakomybės paveldėjimo teisiniuose santykiuose

 

  1. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių.
  2. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009; 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Taigi įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju palikimą priėmusiai valstybei atsirado pareiga atsakyti pagal palikėjos prievolę kreditorei, t. y. kasatorei.
  3. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.
  4. Tais atvejais, kai per įstatyme nustatytą terminą nepaaiškėja palikimą priėmusieji įpėdiniai ir nesant paskirtų nei testamento vykdytojo, nei palikimo administratoriaus, kreditoriai reikalavimus pareiškia palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, prašydami patvirtinti atitinkamo dydžio reikalavimo pareiškimo faktą. Šia tvarka teismui pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas. Jis sukelia tokius pačius padarinius kaip ir reikalavimas, pareikštas tiesiogiai įpėdiniui ir vertintinas kaip CK 5.63 straipsnio reikalavimus atitinkanti informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas įpėdiniams.
  5. Taigi Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, kuria patvirtintas pareiškėjos kreditoriaus reikalavimas palikėjos K. A. įpėdiniams, nereiškia kasatorės šioje byloje kreditoriaus reikalavimo priteisimo iš palikėjos įpėdinės (valstybės). Tokia nutartis neatitinka vykdytino dokumento reikalavimų ir vertintina tik kaip CK 5.63 straipsnio reikalavimus atitinkanti informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas įpėdiniams.
  6. Vadinasi, nesant vykdytino teismo sprendimo, kuriuo kreditorei, t. y. ieškovei, būtų priteista palikėjos skola, o palikėjos įpėdiniu ir atitinkamai skolos grąžinimo pareigą turinčiu subjektu esant valstybei, reikalavimo valstybei pareiškimas yra tinkamai pasirinktas ieškovės teisių gynimo būdas (CK 1.138 straipsnis 6 punktas).
  7. Valstybės, kaip specifinės paveldėjimo teisinių santykių dalyvės, atsakomybė yra ribota. Atsakomybės ribas apibrėžia ne paveldimas turtas, o paveldimo turto vertė, t. y. valstybė  atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).   
  8. Pasisakant dėl valstybės atsakomybės kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo priėmimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
  9. Taigi aplinkybė, kad ieškinio pareiškimo metu valstybės paveldėtas turtas dar nebuvo realizuotas ir atitinkamai nebuvo aiški jo tikroji vertė, nevaržė ieškovės teisės pareikšti ieškinį dėl skolos priteisimo ir tokiu būdu ginti savo privatų interesą.  
  10. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal kasacinio teismo praktiką palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013).
  11. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė valstybės atsakomybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose reglamentuojančias teisės normas, todėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimas panaikintinas ir paliktinas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimas, kuriuo pagrįstai patenkintas ieškovės ieškinys.

 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Įrodymų, kurie patvirtintų kasatorės patirtas išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepateikta, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
  2. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kasatorė pateikė įrodymus, kad už kasacinį skundą sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio. Šio mokesčio atlyginimas jai priteistinas iš atsakovės.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei UAB „Mokilizingas“ (j. a. k. 124926897) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752), 20 (dvidešimt) Eur žyminio mokesčio atlyginimo.  

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                      Alė Bukavinienė

 

 

                                                                      Virgilijus Grabinskas

 

 

                                                                      Birutė Janavičiūtė

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • 3K-7-18/2014
  • CK5 5.3 str. Palikimo atsiradimas
  • CK6 6.37 str. Palūkanos pagal prievoles
  • CK5 5.2 str. Paveldėjimo pagrindai
  • 3K-3-63/2011
  • CK5 5.63 str. Kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka
  • 3K-3-533/2011
  • CK5 5.62 str. Palikimo perėjimas valstybei
  • CPK
  • 3K-3-523/2012
  • CK1 1.138 str. Civilinių teisių gynimas
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas