Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-05-12][nuasmenintas sprendimas byloje][e2A-729-381-2017].docx
Bylos nr.: e2A-729-381/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ 147104754 atsakovas
UAB „INSTITA“ 302459286 Ieškovas
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 188692688 išvadą duodanti institucija
UAB „EDRIJA“ 141844491 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
11.1. Bylos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ar pakeitimo
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.6. Prievolių teisė
11. BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.6.11. Pirkimas-pardavimas
2.1.23. Bylos dėl viešo konkurso

Civilinė byla Nr

 

Civilinė byla Nr. e2A-729-381/2017

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00002-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. gegužės 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Gintaro Pečiulio ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „INSTITA“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-356-755/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „INSTITA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „EDRIJA“.

 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

 

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „INSTITA“ (toliau – UAB „INSTITA“ arba ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ (toliau – UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ arba perkančioji organizacija), kuriame prašė panaikinti projektavimo ir statybos darbų pirkime „Nuotekų ir vandentiekio tinklų rekonstravimas Panevėžio mieste“ (toliau – viešasis pirkimas) 2016 m. gruodžio 9 d. priimtus sprendimus, kuriais nuspręsta: 1) pripažinti trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „EDRIJA“ (toliau – UAB „EDRIJA“ arba trečiasis asmuo) kvalifikaciją atitinkančia pirkimo sąlygų reikalavimus, o jo pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrindimą tinkančiu; 2) sudaryta tiekėjų pasiūlymų eilė ir laimėtoju pripažintas trečiojo asmens pasiūlymas.
  2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dalyvauja ginčijamame viešajame pirkime. Perkančiosios organizacijos 2016 m. gruodžio 9 d. pranešimu buvo informuota apie sudarytą preliminarią tiekėjų pasiūlymų eilę kainų didėjimo tvarka bei laimėjusiu pripažintą tiekėjo UAB „EDRIJA“ pasiūlymą. Kilus pagrįstų abejonių, kad trečiojo asmens kvalifikacija neatitinka pirkimo sąlygų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, o neįprastai mažą atitinkanti kaina nebuvo tinkamai pagrįsta, ieškovė kreipėsi į perkančiąją organizaciją su prašymu leisti susipažinti su viešojo pirkimo medžiaga bei viešųjų pirkimų komisijos protokolais. 2016 m. gruodžio 21 d. susipažinusi su trečiojo asmens pasiūlymu, nustatė, kad minėtas tiekėjas pasiūlyme neišviešino subrangovų, kurie atliks archeologinius tyrinėjimus, taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių paties tiekėjo ar pasitelktų trečiųjų asmenų teisę verstis veikla, būtina pirkimo sutarčiai įvykdyti, tinkamai nepagrindė neįprastai mažos (daugiau nei 46 proc. mažesnės už visų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį) kainos. 2016 m. gruodžio 22 d. ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kuri perkančiosios organizacijos 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu buvo atmesta.
  3. Perkančiosios organizacijos sprendimas pripažinti trečiojo asmens kvalifikaciją atitinkančia minimalius kvalifikacijos reikalavimus neteisėtas. Pirkimo sąlygose numatyti reikalavimai vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų rekonstravimo projektavimui ir statybos darbams atlikti. Pirkimo sąlygų III skyriaus „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ minimalių kvalifikacijos reikalavimų lentelės 8 punkte numatyta, kad pavienis dalyvis/jungtinės veiklos dalyvio atsakingas partneris privalo būti fizinis arba registruotas juridinis asmuo, turintis teisę verstis ūkine veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Jeigu tiekėjas atskiriems darbams atlikti ketina pasitelkti trečiuosius asmenis (subrangovus), jis privalo nurodyti, kokius subrangovus ir kokiems darbams atlikti jis pasitelkia bei pateikti tai patvirtinančius, subtiekėją įpareigojančius, dokumentus (VPĮ 24 straipsnio 5 dalis, Pirkimo sąlygų 8 punktas). Pirkimo sąlygų 14 priede „Užsakovo reikalavimai / techninės specifikacijos“ numatyta, kad dalis numatomų rekonstruoti nuotekų ir (arba) vandentiekio tinklų (informacija pagal atskirus objektus pateikta l8.1 ir 18.2 prieduose) patenka į Panevėžio miesto nekilnojamųjų kultūros vertybių (kultūros paveldo objektų) teritoriją, t. y. Panevėžio miesto istorinę dalį. Vadovaujantis Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba” reikalavimais, rangovas bus atsakingas už visų reikalingų archeologinių tyrimų atlikimą ir archeologo priežiūros organizavimą darbų vykdymo metu. Pirkimo sąlygų 17 priedo „Bendrosios kainodaros nuostatos ir Darbų kainų žiniaraščiai“ 1.7 punkte numatyta atlikti inžinerinius topografinius, geologinius ir archeologinius tyrimus. Pagal VĮ „Registrų centras“ išrašo duomenis trečiojo asmens UAB „EDRIJA“ veiklos sritys yra geodeziniai darbai, topografiniai ir kartografiniai darbai, žemės gelmių (geologinis) tyrimas, žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimas. Viešojo pirkimo metu trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kad pasiūlymo pateikimo dienai būtų įgijęs teisę atlikti archeologinius tyrimus, taip pat nepateikė duomenų, kad ketintų pasitelkti subrangovus inžineriniams geologiniams (geotechniniams) ir archeologiniams tyrimams atlikti. Tinkamai nepagrindęs pirkimo sąlygose reikalaujamos kvalifikacijos, trečiasis asmuo negalėjo būti pripažintas atitinkančiu minimalius kvalifikacijos reikalavimus, todėl jo pasiūlymas turėjo būti atmestas.
  4. Trečiojo asmens pasiūlyta kaina atitinka neįprastai mažą kainą. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1S-96 „Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvokos apibrėžimo“ 2 punktu, neįprastai maža kaina – pasiūlymo kaina, kuri yra 15 proc. ir daugiau mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį. Laimėjusiu pripažinto trečiojo asmens kaina yra daugiau nei 1,5 karto mažesnė už antroje pasiūlymų eilės vietoje esančio tiekėjo pasiūlymo kainą ir daugiau nei 46 proc. mažesnė už visų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį. Perkančiosios organizacijos sprendimas, kad trečiasis asmuo tinkamai pagrindė neįprastai mažą kainą, nepagrįstas objektyviais duomenimis, kas kelia pagrįstų abejonių dėl šio tiekėjo galimybės įvykdyti viešojo pirkimo sutartį.

 

  1. Atsakovė UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
  2. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad viešojo pirkimo objektas yra nuotekų šalinimo tinklų ir vandentiekio tinklų rekonstravimas Panevėžio miesto centre esančiose pagrindinėse gatvėse, kuriose be UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ priklausančių vandentiekio ir nuotekų tinklų taip pat yra įrengti dujotiekio tinklai, šiluminės trasos, elektros tinklai bei kiti komunaliniai tinklai. Dalis šių gatvių patenka į Panevėžio miesto nekilnojamųjų kultūros vertybių (kultūros paveldo objektų) teritoriją, todėl esant reikalui, šiose gatvėse vykdantis darbus rangovas turė būti atsakingas už visų reikalingų archeologinių tyrimų atlikimą. Kol viešojo pirkimo sutarties pagrindu nebus pradėti vykdyti darbai, neįmanoma nustatyti, ar bus poreikis atlikti archeologinius tyrimus apskritai. Todėl iš tiekėjų nebuvo reikalaujama pateikti dokumentus, patvirtinančius jų teisę atlikti archeologinius tyrinėjimus, bei apsiribota tik tiekėjų užtikrinimu, kad jie vykdys nurodytus darbus, jeigu tokių apskritai reikės. Pirkimo sąlygose nesant reikalavimo tiekėjams turėti teisę atlikti archeologinius tyrimus, perkančioji organizacija neturėjo teisės reikalauti šio dokumento iš trečiojo asmens. Trečiasis asmuo pateikė perkančiajai organizacijai DNVGL Business A. F. OY/AB sertifikavimo įstaigos išduotus vadybos sistemos sertifikatus (duomenys neskelbtini), galiojančius kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų sričiai. Šie sertifikavimo įstaigų išduoti dokumentai įrodo, kad trečiasis asmuo turėtų teisę atlikti statybos darbus Panevėžio miesto nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, jei tokie darbai taptų reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti.
  3. Perkančioji organizacija teisingai sprendė, kad trečiasis asmuo tinkamai pagrindė pasiūlytą neįprastai mažą kainą. Trečiasis asmuo pateikė perkančiajai organizacijai rangos darbų metodo aprašymą, vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų renovavimo aprašymą, pasirinktų ekonominių ir techninių sprendimų aprašymą, išskirtinių, palankių sąlygų gauti medžiagas ar darbus įrodymus, įrodymus, kad dalyvis laikosi norminių dokumentų reikalavimų dėl darbų saugos ir darbo sąlygų galiosiančių darbų atlikimo vietoje, informaciją apie tiekėjo galimybę gauti valstybės paramą, darbo jėgos pasitelkimo ir jos organizavimo sąlygų, leidžiančių sumažinti pasiūlymo kainą aprašymą, naudojimosi technine įranga sąlygų aprašymą. Įvertinus šiuos trečiojo asmens pateiktus neįprastai mažą kainą pagrindžiančius dokumentus, perkančiajai organizacijai nekilo abejonių dėl šio tiekėjo galimybės įvykdyti viešojo pirkimo sutartį.

 

  1. Trečiasis asmuo UAB „EDRIJA“ su ieškiniu taip pat nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
  2. Trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad UAB „EDRIJA“ atitinka pirkimo sąlygų minimalius kvalifikacijos reikalavimus, tinkamai pagrindė ir įrodė savo atitiktį šiems reikalavimams. Pirkimo sąlygose perkančioji organizacija numatė vienintelį kvalifikacijos reikalavimą, susijusį su teisės verstis atitinkama veikla turėjimu, t. y. teisės būti ypatingo statinio (vandentiekio tinklai ir nuotekų šalinimo tinklai) statybos rangovu turėjimu. Trečiasis asmuo šios teisės turėjimą pagrindė. Nesant pirkimo sąlygose kvalifikacijos reikalavimo turėti teisę atlikti archeologinius tyrimus, tiekėjai neturėjo jokio faktinio ir/ar teisinio pagrindo pasiūlyme išviešinti ketinamus pasitelkti asmenis dėl archeologinių tyrimų atlikimo. Pirkimo sąlygose buvo nurodytas konkretus baigtinis sąrašas specialistų, kuriems keliami kvalifikacijos reikalavimai ir kuriuos privaloma nurodyti perkančiajai organizacijai, teikiant pasiūlymą. Baigtiniame specialistų sąraše nebuvo specialisto, turinčio teisę atlikti archeologinius tyrimus, todėl trečiasis asmuo nepažeidė pirkimo sąlygų 8 punkto reikalavimų. Trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta kaina yra pagrįsta ir pakankama, siekiant tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ką pagrindžia ir įrodo trečiojo asmens perkančiajai organizacijai pateiktas pasiūlymo kainos pagrindimas. Kainos pagrindime trečiasis asmuo tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad pasiūlyme yra įvertinti visi kaštai, susiję su pirkimo sutarties tinkamu bei savalaikiu vykdymu, ir nurodė įrodymus, pagrindžiančius siūlomos kainos ekonomiškumą. Ieškovė, teigdama priešingai, nepateikė nei vieno jos abejones dėl trečiojo asmens pasiūlymo tariamai nepakankamos ir nepagrįstai žemos kainos pagrindžiančio įrodymo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

  1. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas, remdamasis byloje esančia medžiaga, nustatė:
    1. Perkančioji organizacija UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ vykdo supaprastinto atviro konkurso būdu paskelbtą viešąjį pirkimą, kuriuo siekia įsigyti nuotekų šalinimo tinklų ir vandentiekio tinklų rekonstravimo projektavimo ir statybos darbus Panevėžio mieste. Pirkimo objektas – nuotekų šalinimo tinklų ir vandentiekio tinklų rekonstravimas Panevėžio miesto T. M., A. S., Laisvės a. ir Ramygalos, Laisvės a. ir Savanorių a., Laisvės a., Klaipėdos, J. B., Elektros, Ukmergės, Vilniaus, Respublikos, A. K., Bataliono, Sodų ir Nepriklausomybės a., Katedros, Statybininkų, Kranto, Puzino, J. B. ir Beržų, Ramygalos, Vasario 16-ios, Pušyno, J. J., Anykščių ir Aldonos, Danutės ir Aldonos, J. B. ir Savanorių a., Elektros, Klaipėdos, Laisvės a., Pramonės, Respublikos, Savanorių a., Smėlynės, Sodų, Stetiškių, Tinklų, Ukmergės, Vasario 16-ios gatvėse. Perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų (pirkimo sąlygų 7.1 punktas).
    2. Reikalavimai vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų (įskaitant vandentiekio ir nuotekų šulinius) rekonstravimo projektavimui ir statybos darbams atlikti išdėstyti pirkimo sąlygų 14 priede „Užsakovo reikalavimai / techninės specifikacijos“ ir techninėse specifikacijose bei schemose.
    3. Pirkimo dokumentuose nustatyta, kad dalis numatomų rekonstruoti nuotekų ir (arba) vandentiekio tinklų (informacija pagal atskirus objektus pateikta l8.1 ir 18.2 prieduose) patenka į Panevėžio miesto nekilnojamųjų kultūros vertybių (kultūros paveldo objektų) teritoriją, t. y. Panevėžio miesto istorinę dalį (kodas 31872), nuoroda: http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search.
    4. Rangovas, vadovaujantis Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba” reikalavimais, yra atsakingas už visų reikalingų archeologinių tyrimų atlikimą ir archeologo priežiūros organizavimą darbų vykdymo metu (pirkimo sąlygų 14 priedo „Užsakovo reikalavimai / techninė specifikacija“ 1.5 punktas). Šie nurodyti minimalūs techniniai reikalavimai privalo būti įvykdyti tiek rangovo rengiamo techninio darbo projekte sprendiniuose, tiek darbų vykdymo metu. Darbų kainų žiniaraščiuose viešojo pirkimo dalyviai turi atskirai nurodyti kiekvieno darbo kainą, apimančią visus pirkimo dokumentuose nurodytus darbus.
    5. Pirkimo sąlygų 17 priedo „Bendrosios kainodaros nuostatos ir Darbų kainų žiniaraščiai“ 1.7 punkte numatyti atlikti inžineriniai topografiniai, geologiniai ir archeologiniai tyrimai. Pažymėta, kad žiniaraščiai turi būti skaitomi su visais kitais sutarties dokumentais, įskaitant – konkrečiomis ir bendrosiomis sutarties sąlygomis, užsakovo reikalavimais ir brėžiniais, o rangovas turi būti nuodugniai susipažinęs su išsamiais atliktinų darbų aprašymais ir darbų atlikimo būdais.
    6. Pirkimo sąlygų III skyriaus „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ minimalių kvalifikacijos reikalavimų lentelės 8 punkte numatyta, kad pavienis dalyvis / jungtinės veiklos dalyvio atsakingas partneris (t. y. partneris, kurio prisiimtoms prievolėms pagal pirkimo sutartį vykdyti reikia turėti atitinkamus dokumentus) privalo būti fizinis arba registruotas juridinis asmuo, turintis teisę verstis ūkine veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Jeigu tiekėjas atskiriems darbams atlikti ketina pasitelkti trečiuosius asmenis (subrangovus), jis privalo pateikti tinkamai užpildytą 3 priedą „Informacija apie numatomus pasitelkti subrangovus“, taip pat nurodyti, kokius subrangovus ir kokiems darbams atlikti jis juos pasitelkia bei pateikti tai patvirtinančius, subtiekėją įpareigojančius, dokumentus (subrangos sutarties, ketinimų protokolo kopiją arba kitą subtiekėją įpareigojantį dokumentą). Tame pačiame punkte nustatyti konkretūs dokumentai, patvirtinantys atitiktį nustatytam kvalifikacijos reikalavimui: 1) veiklos registro tvarkytojo išduotas pažymėjimas ar kitas dokumentas, kuris patvirtina tiekėjo įsteigimą ir teisinį statusą bei teisę verstis atitinkama veikla arba atitinkamos užsienio šalies institucijos (profesinių ar veiklos tvarkytojų, valstybės įgaliotų institucijų pažymos, kaip yra nustatyta toje valstybėje, kurioje tiekėjas registruotas) išduotas dokumentas ar priesaikos deklaracija, liudijanti tiekėjo teisę verstis atitinkama veikla; 2) Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos išduotas atestatas arba Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos išduota Teisės pripažinimo pažyma arba Statybos produkcijos sertifikavimo centro atestatas (arba lygiaverčiai dokumentai) patvirtinantys teisę būti ypatingo statinio (vandentiekio tinklai ir nuotekų šalinimo tinklai) statybos rangovu.
    7. Perkančioji organizacija, 2016 m. rugsėjo 27 d. pranešimu atsakydama į tiekėjų klausimą „Ar nekeliate kitų papildomų kvalifikacijos reikalavimų tiekėjams pirkimo sąlygų minimaliuose kvalifikacijos reikalavimuose nenurodytoms veiklos sritims ir specialistams, kurie bus reikalingi šiai pirkimo sutarčiai įvykdyti <...>“, informavo, jog minimalūs kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams yra nurodyti pirkimo dokumentuose ir jokie papildomi reikalavimai nebus nurodyti; pirkimo sutartį vykdantis tiekėjas privalės vadovautis visais galiojančiais teisės aktais, standartais ir pirkimo dokumentų reikalavimais. 2016 m. rugsėjo 29 d. pranešimu perkančioji organizacija papildomai informavo tiekėjus, kad minimalių kvalifikacijos reikalavimų sąrašas yra baigtinis.
    8. Viešajame pirkime pasiūlymus pateikė ieškovė, trečiasis asmuo UAB „INSTITA“ ir kiti tiekėjai.
    9. Prieš sudarant tiekėjų pasiūlymų eilę perkančioji organizacija nurodė trečiajam asmeniui pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą, kurį pastarasis pateikė.
    10. 2016 m. lapkričio 11 d. įvyko vokų su tiekėjų galutiniais pasiūlymais atplėšimo procedūra.
    11. Perkančiosios organizacijos 2016 m. gruodžio 9 d. pranešimu tiekėjai buvo informuoti apie sudarytą preliminarią tiekėjų pasiūlymų eilę kainų didėjimo tvarka, kurioje pirmuoju numeriu buvo įrašytas UAB „EDRIJA“ pasiūlymas, antruoju – UAB „INSTITA“ pasiūlymas.
    12. 2016 m. gruodžio 22 d. ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurią grindė argumentais dėl trečiojo asmens neatitikties minimaliems kvalifikacijos reikalavimams bei netinkamo neįprastai mažos kainos pagrindimo.
    13. Perkančioji organizacija 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovės pretenziją atmetė.
  3. Teismas, aiškindamasis dėl viešojo pirkimo metu galimai reikalingų atlikti archeologinių tyrimų, nurodė, kad pagal pirkimo dokumentus rangovas, vadovaujantis Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba” reikalavimais, yra atsakingas už visų reikalingų archeologinių tyrimų atlikimą ir archeologo priežiūros organizavimą darbų vykdymo metu. Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 40.6. punkte nustatyta, kad jei statinio (geležinkelio kelio ir jo įrenginių, kelio (gatvės), inžinerinių tinklų ir kitų objektų) apsaugos zonoje yra archeologinio paveldo ar kitų kultūros paveldo objektų, žemės darbus būtina vykdyti vadovaujantis nustatytais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais. P. P. tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 Archeologinio paveldo tvarkyba 12.3. ir 8. punktus archeologiniai tyrimai privalomi tada, kai reikia pagrįsti tvarkybos, statybos ar kraštotvarkos darbų projektus kultūros paveldo objektuose, šių objektų ir kultūros paveldo vietovių teritorijose ir kitais teisės aktų numatytais atvejais. Statybos normoje (duomenys neskelbtini)92 Žemės darbų vykdymo nuostatuose, patvirtintuose 1992 m. lapkričio 20 d. Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu Nr. 216, 1.2.1. punkto f papunktyje numatyta, kad žemės darbai statant (remontuojant, rekonstruojant, restauruojant, konservuojant ar griaunant) inžinerinius tinklus vykdomi tiktai gavus atitinkamą leidimą žemės darbams, vykdomiems istorijos ir kultūros paminklų teritorijose ir jų apsauginėse zonose iš Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos. Minėtos statybos normos 1.2.2. punkto e papunktyje numatyta, kad leidimai vykdyti žemės darbus archeologijos, architektūros ir urbanistikos paminklų teritorijose išduodami pateikus dokumentus, patvirtinančius žemės darbų vykdymo vietos archeologinį ištyrimą. Betranšėjis tinklų tiesimo metodas, taip pat kaip ir vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimas, yra priskiriamas prie specialiųjų mechanikos darbų (Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 1 priedo 1.2.1. punktas).
  4. Teismas konstatavo, kad dalis Panevėžio miesto centrinės dalies ir atskiri kultūros objektai, kuriuose ketinami atlikti darbai, yra Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo dalimi. P. N. kultūros paveldo apsaugos įstatymą jo paskirtis – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis. Nurodyto įstatymo 18 straipsnyje tyrimai apibūdinami kaip nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos, tvarkybos, pažinimo ir jo sklaidos pagrindas. Taikomuosius mokslinius ir ardomuosius tyrimus gali atlikti asmenys, šio įstatymo 231 straipsnyje nustatyta tvarka gavę kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, suteikiančius teisę atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus. Leidimus išduoda Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Leidimai išduodami humanitarinių mokslų srities istorijos mokslo krypties archeologijos mokslo šakos mokslininkams (tyrėjams, turintiems mokslo laipsnį) ir atestuotiems nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos archeologinių tyrimų specializacijos specialistams.
  5. Teismas, remdamasis trečiojo asmens pasiūlymo duomenimis, konstatavo, kad objekte bus atliekami žemės darbai, tarp jų ir atviri grunto kasimo darbai. Betranšėjinio tinklų tiesimo (rekonstravimo) darbai mažiau, bet taip pat susiję su žemės darbais ir galimybe padaryti žalos architektūriniam paveldui. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad trečiojo asmens nurodyto metodo naudojimui teisiškai nėra keliami žemesni reikalavimai, todėl jo taikymas neatleidžia trečiojo asmens ar kito sutartį vykdančio rangovo nuo pareigos vykdant darbus Panevėžio miesto nekilnojamųjų kultūros vertybių (kultūros paveldo objektų) teritorijoje atlikti archeologinius tyrimus ir gauti reikalingus leidimus.
  6. Teismas, remdamasis trečiojo asmens pasiūlymo duomenimis, konstatavo, kad trečiasis asmuo nei su pasiūlymu, nei vėliau pripažintas viešojo pirkimo laimėtoju, nepateikė atestato, suteikiančio jam ar jo pasitelktam asmeniui teisę atlikti archeologinius tyrimus. Teismas vertino, kad tokio įrodymo nepateikimas negalėjo būti kliūtimi pripažinti trečiojo asmens pasiūlymą tinkamu kvalifikacijos požiūriu, nes reikalaujamas atestatas buvo pateiktas teismui bylos nagrinėjimo metu.
  7. Teismas, įvertinęs trečiojo asmens pateiktą Nekilnojamojo turto paveldo apsaugos specialisto atestatą (veiklos rūšys – taikomųjų mokslinių ardomųjų tyrimų vykdymas, specializacija – archeologiniai tyrimai) ir 2016 m. lapkričio 22 d. ketinimų protokolą, sprendė, jog trečiasis asmuo tinkamai pagrindė turintis reikalingos kvalifikacijos specialistą archeologiniams tyrimams atlikti. Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens pateiktas ketinimų protokolas sudarytas iki pasiūlymo pateikimo, todėl jo nepateikimas kartu su pasiūlymu nereiškia, jog iki pasiūlymo pateikimo trečiasis asmuo neturėjo reikiamos kvalifikacijos šiems darbams atlikti.
  8. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 padarytus išaiškinimus, kuriais buvo pakeista ankstesnė kasacinio teismo praktika dėl VPĮ 34 straipsnio taikymo.
  9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nustatytas trečiojo asmens pasiūlymo trūkumas buvo ištaisytas teisme, sprendė, jog procesiškai būtų neekonomiška atnaujinti viešojo pirkimo procedūras vien tam, kad trečiasis asmuo tuos pačius dokumentus pateiktu perkančiajai organizacijai.
  10. Teismas sprendė, kad trečiasis asmuo reikiamai pagrindė pateiktą neįprastai mažos kainos pasiūlymą, todėl perkančioji organizacija neturėjo pagrindo atmesti šio tiekėjo pasiūlymo.
  11. Teismas, remdamasis trečiojo asmens pateiktu neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimu, nustatė, kad: 1) UAB „EDRIJA“ turi panašaus pobūdžio objektų statybos patirtį, kas leidžia pasirinkti ekonomiškus darbų atlikimo techninius sprendinius; 2) darbų atlikimui įmonė numatė naudoti nuosavus betranšėjų technologijų įrenginius (Grundoburst 800G, gervinį vamzdžių įtraukėją „BAGEL4 RW10“, vamzdynų plovimo įrangą KAERCHER, vamzdžių suvirinimo įrangą bei kitą darbų atlikimui reikalingą įrangą), todėl nesant poreikio įsigyti specifinių įrenginių ar juos nuomotis, gali pasiūlyti mažesnę kainą; 3) turėdama analogiškų pirkimo sutarties objektui objektų statybos darbų patirtį, vykdydama nemažas inžinerinių tinklų statybos apimtis, įmonė turi bendradarbiavimo su tiekėjais patirtį; 4) per pastaruosius 5 metus Lietuvoje įmonė įrengė apie 200 km vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų, pastatė apie 40 siurblinių, kas reiškia, jog medžiagos vykdomiems projektams perkamos dideliais kiekiais bei tai užtikrina nuolaidų taikymą, leidžia optimizuoti darbų savikainą ir sumažinti pateikto pasiūlymo kainą.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

  1. Ieškovė UAB „INSTITA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
  2. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Bylos nagrinėjimo metu kilus ginčui dėl pirkimo sąlygų aiškinimo (dalyje dėl archeologinių tyrimų atlikimo), pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi pagrįstai kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą bei vadovavosi šios įstaigos pateiktomis išvadomis, kad dalis numatomų atlikti projektavimo ir statybos darbų patenka į Panevėžio miesto istorinės dalies teritoriją, taip pat atskirų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų teritorijas, kur yra privalomi archeologiniai tyrimai; archeologinių tyrimų projektus ir pačius tyrimus gali atlikti tik archeologinių tyrimų specializacijos specialistai, atestuoti teisės aktų nustatyta tvarka, ir gavę leidimą atlikti archeologinius tyrimus teisės aktų nustatyta tvarka.
    2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad trečiojo asmens ketinimų protokolas buvo sudarytas iki šio tiekėjo pasiūlymo pateikimo. Tuo atveju, jeigu UAB „EDRIJA“ ketinimų protokolą su reikiamą licenciją turinčiu specialistu būtų turėjusi dar iki pasiūlymo pateikimo, byloje nebūtų kilęs ginčas ir teismui nebūtų prireikę kreiptis j Kultūros paveldo departamentą dėl išvados, ar vykdant pirkimo sutartį archeologiniai tyrimai bus apskritai būtini. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo neneigė, kad nėra įdarbinęs archeologinių tyrimų specializacijos specialistų, atestuotų teisės aktų nustatyta tvarka, ir gavusių leidimą atlikti archeologinius tyrimus. Trečiasis asmuo savo pasiūlyme neišviešino ir specialistų, kuriuos ketino pasitelkti bei nepateikė jų teisę atlikti šiuos darbus įrodančių dokumentų. Tai sudaro prielaidas išvadai, kad trečiojo asmens pateiktas ketinimų protokolas buvo sudarytas po pasiūlymo pateikimo.
    3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pripažindama trečiojo asmens pasiūlymą atitinkančiu minimalius kvalifikacijos reikalavimus, perkančioji organizacija nepagrįstai pakeitė pirkimo sąlygų reikalavimus (sumažino keliamų reikalavimų apimtis) išimtinai šio tiekėjo atžvilgiu, nes kiti viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai kartu su pasiūlymu pateikė teisę atlikti archeologinius tyrimus patvirtinančius dokumentus, o pasitelktus specialistus šiems darbams atlikti išviešino pasiūlymuose.
    4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo grąžinti tiekėjus į jų pasiūlymų vertinimo stadiją, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, pateiktais VPĮ 34 straipsnio išaiškinimais. Šioje kasacinio teismo nutartyje suformuotomis taisyklėmis niekaip negalima pateisinti perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, t. y. sprendimo, kad reikalavimas dėl archeologinių tyrimų atlikimo teisės turėjimo pirkimo sąlygose nebuvo numatytas, todėl iš trečiojo asmens negalėjo būti reikalaujama išviešinti šių darbų atlikimui pasitelktus trečiuosius asmenis. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas suformavo dviprasmišką ir šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tikslo absoliučiai neatitinkančią VPĮ 34 straipsnio taikymo taisyklę, pagal kurią perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose numačius ir teismui nustačius, kad atitinkami darbai yra būtini pirkimo sutarčiai įvykdyti, kilus ginčui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo, toks tiekėjas turi teisę pasitelkti ir išviešinti reikiamus specialistus ginčo nagrinėjimo teisme metu.
    5. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotos praktikos negalima sutapatinti su perkančiosios organizacijos ar tiekėjų piktnaudžiavimo galimybe, kai pirkimo dokumentų reikalavimai yra interpretuojami išimtinai vieno tiekėjo naudai. Perkančiosios organizacijos sprendimas pripažinti trečiojo asmens pasiūlymą tinkamu ir pakartotinai netikrinti šio tiekėjo kvalifikacijos grubiai pažeidė pirkimo procedūrų skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principą ir iš esmės paneigė specialistų ir subrangovų išviešinimo pasiūlyme reikšmę.
    6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa. Pirma, minėtoje byloje buvo keliamas klausimas, ar perkančioji organizacija tinkamai nustatė kvalifikacijos reikalavimus dėl teisės verstis atitinkama veikla, ar perkančiosios organizacijos nurodytų pateikti kvalifikaciją pagrindžiančių įrodymų pakanka įsitikinti tiekėjo teise verstis atitinkama, pirkimo sutarčiai įvykdyti būtina veikla. Antra, vadovaujantis iki tol aktualia kasacinio teismo praktika, tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijų teismai sprendė, kad byloje nėra įrodytos aplinkybės, jog pirkimo sutarčiai įvykdyti bus reikalinga atlikti darbus, kuriuos teisę atlikti tiekėjai turėtų turėti. Trečia, kasacinio teismo nutartyje, įvertinus pirkimo dokumentų turinį, buvo padaryta išvada, kad viešojo pirkimo nuostatų proporcingumas ir bendroji perkančiųjų organizacijų pareiga nustatyti minimalias dalyvių kvalifikacijos sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis) reiškia, jog tiekėjų teisės verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti (VPĮ 34 straipsnis), reikalavimai turi būti nustatomi ir atitiktis šiems vertinama tik pagal specialiuosius teisės aktus, kuriuose reglamentuojama tam tikros specifinės teisės įgijimo, suteikimo ir naudojimosi tvarka ir sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje nepakeitė iki tol suformuotos praktikos dėl VPĮ 24 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo, t. y. kad pirkimo dokumentuose turi būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti, ir gali būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo daliai jis ketina pasitelkti subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus.
    7. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiasis asmuo tinkamai pagrindė neįprastai mažą pasiūlymo kainą. Trečiojo asmens UAB „EDRIJA“ pasiūlyta kaina iš esmės skiriasi, t. y. beveik dvigubai nuo antroje vietoje esančio tiekėjo pasiūlymo, o nuo paskutinėje vietoje daugiau nei du kartus. Pirmosios instancijos teismas vertino ne neįprastai mažos kainos pagrindimo turinį, o patį faktą, jog trečiasis asmuo neįprastai mažos kainos pagrindimą apskritai pateikė. Viešasis pirkimas, atsižvelgiant į jo objektą, susijęs tiek su viešuoju interesu suteikti visuomenei galimybę naudotis geriamuoju vandeniu, atitinkančiu visus higienos reikalavimus, bei galimybe pasinaudoti nuotekų surinkimo paslauga, tiek su ne mažiau reikšmingu interesu užtikrinti kultūros vertybių apsaugą, lemiančius būtinybę atrinkti tiekėją, tinkamai galintį įvykdyti sutartyje numatytus perkamus darbus. Viešasis pirkimas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Lėšos sutarčiai įvykdyti skiriamos tik po to, kai Aplinkos projektų valdymo agentūra tvirtina sudarytą sutartį. Esant neteisėtoms viešojo pirkimo procedūroms, finansavimas gali būti mažinamas iki 25 proc. ir ši lėšų dalis turėtų būti finansuojama pačios perkančiosios organizacijos.

 

  1. Atsakovė UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
  2. Atsakovės atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl perkančiosios organizacijos tariamos pareigos atmesti trečiojo asmens pasiūlymą VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Pirkimo sąlygų kvalifikacinių reikalavimų sąraše vienintelis kvalifikacijos reikalavimas, susijęs su tiekėjų teisės verstis pirkimo sutarties įvykdymui būtina veikla, yra nurodytas 8 punkte, t. y. turėti teisę būti ypatingo statinio (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai) statybos rangovu. Minimalių kvalifikacijos reikalavimų sąrašas yra baigtinis. Nei sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimas, nei perkančiosios organizacijos pareiga įsitikinti tiekėjo kompetencija, pajėgumu ir patikimumu įvykdyti pirkimo sutartį (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis) nesuteikia perkančiajai organizacijai teisės tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo etape iškelti ir taikyti naujus, pirkimo sąlygose nenumatytus kvalifikacinius reikalavimus, nes tai būtų nesuderinama su viešųjų pirkimų principais (VPĮ 3 straipsnis). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tiekėjai neturėjo nei pareigos pateikti jų teisę atlikti archeologinius tyrimus pagrindžiančius įrodymus, kadangi perkančioji organizacija nenustatė tokio kvalifikacinio reikalavimo, nei pareigos pasiūlymų pateikimo dieną turėti visus įmanomus ar pirkimo sutarties vykdymui potencialiai reikalingus specialistus, nei, tuo labiau, pareigos juos išviešinti pasiūlyme.
    2. Apeliacinio skundo argumentai, kad trečiasis asmuo neketina pasitelkti subrangovų, neįrodo fakto, kad šis tiekėjas neatitinka pirkimo sąlygose keliamų minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Trečiasis asmuo pateikė perkančiajai organizacijai DNVGL Business A. F. OY/AB sertifikavimo įstaigos išduotus vadybos sistemos sertifikatus (duomenys neskelbtini), galiojančius kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų sričiai, todėl esant poreikiui turėtų teisę atlikti statybos darbus Panevėžio miesto nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Tai, kad trečiasis asmuo yra numatęs atlikti, jei reikės, reikiamus darbus savo jėgomis, papildomai patvirtina tas faktas, kad pasiūlytoje darbų atlikimo kainoje atskira pozicija yra numatyta topografiniams, geologiniams ir archeologiniams tyrimams atlikti (9 500 Eur).
    3. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino trečiojo asmens pateiktus dokumentus (fizinio asmens, turinčio Nekilnojamojo turto paveldo apsaugos specialisto atestatą archeologiniams darbams atlikti, ir trečiojo asmens ketinimų protokolą) bei sprendė, kad trečiasis asmuo tinkamai pagrindė turintis teisę archeologiniams tyrimams atlikti.
    4. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl trečiojo asmens tinkamo neįprastai mažos kainos pagrindimo taip pat pagrįsta. Trečiojo asmens pateiktas neįprastai mažos kainos pagrindimas parengtas atsakingai ir remiantis objektyviais įrodymais, atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1S-122 patvirtintose rekomendacijose nurodytus reikalavimus. Ieškovės abejonės dėl trečiojo asmens pajėgumo įvykdyti viešojo pirkimo sutartį yra nepagrįstos, paremtos tik noru pašalinti iš viešojo pirkimo mažiausią kainą pasiūliusį tiekėją ir būti pripažintai pirkimo nugalėtoju.

 

  1. Trečiasis asmuo UAB „EDRIJA“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
  2. Trečiojo asmens atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta, jog tiekėjas turi pateikti perkančiajai organizacijai kvalifikacinį gebėjimą atlikti archeologinius tyrimus patvirtinantį įrodymą. Todėl perkančioji organizacija teisėtai ir pagrįstai, preciziškai laikydamasi pirkimo sąlygų reikalavimų, trečiąjį asmenį, atitinkantį nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, pripažino pirkimo laimėtoju.
    2. Trečiasis asmuo, priešingai nei teigia apeliantė, teikdamas pasiūlymą, neturėjo pareigos išviešinti specialistą, kuris pirkimo sutarties vykdymo metu būtų pasitelktas archeologinių tyrimų atlikimui, kadangi pirkimo sąlygose nebuvo kvalifikacinio reikalavimo dėl teisės atlikti archeologinius tyrimus turėjimo, taip pat pirkimo sąlygose buvo nurodytas konkretus baigtinis sąrašas specialistų, kuriems keliami kvalifikacijos reikalavimai ir kuriuos privaloma nurodyti perkančiajai organizacijai, teikiant pasiūlymą. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog trečiasis asmuo turi teisę archeologinių tyrimų atlikimui pasitelkti specialistą, kuris nebuvo išviešintas pasiūlymo pateikimo metu.
    3. Apeliantė nepagrįstai kvestionuoja tariamą perkančiosios organizacijos lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų pažeidimą. Priešingai, perkančioji organizacija, pripažindama trečiojo asmens pasiūlymą laimėjusiu, užtikrino pirkimo sąlygų, o kartu ir viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir būtent priešingi perkančiosios organizacijos veiksmai, t. y. pirkimo sąlygas atitinkančio trečiojo asmens pasiūlymo atmetimas, būtų lėmęs šių principų pažeidimą.
    4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, išanalizavo ir sprendime teisėtai bei pagrįstai konstatavo, kad trečiojo asmens perkančiajai organizacijai pateiktas pasiūlymo kainos pagrindimas reikiamai pagrindžia pateikto pasiūlymo realumą. Tuo tarpu ieškovės teiginiai dėl tariamo teismo kainos pagrindimo nevertinimo yra nepagrįsti jokiais įrodymais, laikytini išimtinai subjektyvia ir deklaratyvia ieškovės nuomone, negalinčia lemti teisėto ir pagrįsto sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

 

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

 

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

 

  1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, aprašytas šios nutarties 11 punkte, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai jų nenustatinėja bei vertina pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytas išvadas byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir esančių įrodymų visumos kontekste. Dėl kitų faktinių aplinkybių, reikšmingų bylos teisingam išnagrinėjimui, teisėjų kolegija papildomai pasisakys, aptardama apeliaciniame skunde nurodytus argumentus bei vertindama pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą.
  2. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro šie klausimai: 1) ar perkančioji organizacija tinkamai įvykdė pareigą patikrinti tiekėjų kvalifikaciją – teisę atlikti tam tikrus darbus, būtinus viešojo pirkimo sutarties įvykdymui; 2) ar pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad trečiasis asmuo nebuvo pateikęs perkančiajai organizacijai teisę verstis veiklą patvirtinančių dokumentų, nes pareiga juos pateikti nebuvo aiškiai numatyta pirkimo sąlygose, teisminio nagrinėjimo metu galėjo vertinti šio tiekėjo kvalifikaciją remiantis teismui pateiktais kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais; 3) ar perkančioji organizacija ir pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad trečiasis asmuo tinkamai pagrindė neįprastai mažą pasiūlymo kainą.

 

Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiuose dokumentuose nustatytiems reikalavimams

 

  1. Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Viešųjų pirkimų principų kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, jais galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose. Taigi, viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas nėra tik besąlyginė VPĮ 3 straipsnio nuostatų laikymosi pareiga, bet yra ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.
  2. VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų (turiningieji) tikslai. Viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Dėl tiekėjo veiksmų bei perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo sprendžiama pagal turiningąjį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011), kuris, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (turinio viršenybės prieš formą principas). Turiningojo vertinimo kriterijus taikomas, laikantis inter alia aktualių teisės normų bei nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų, taip pat vertinant tiekėjų kvalifikaciją ir pasiūlymus (VPĮ 3, 32, 39 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012).

 

Dėl perkančiosios organizacijos teisės pasirinkti, kokius minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus nustatyti pirkimo sąlygose

 

  1. Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina inter alia pagal tiekėjų kvalifikacijos sąlygas, kurios įtvirtintos VPĮ 3437 straipsniuose (teisė verstis tam tikra veikla, ekonominis, finansinis, techninis, profesinis pajėgumas, tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimas ir pan.). Tai objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikiamos kompetencijos neturi.
  2. Kasacinio teismo pažymėta, kad perkančiųjų organizacijų pareiga patikrinti tiekėjų kvalifikaciją išplaukia ir iš racionalaus lėšų panaudojimo principo (VPĮ 3 straipsnis). Nors įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sąlygas, VPĮ nuostatas ir kitus pirkimui reikšmingus dokumentus (pvz., perkančiosios organizacijos supaprastintų pirkimų taisykles, rekomendacinio pobūdžio Viešųjų pirkimų tarnybos metodinę medžiagą ir pan.) bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).
  3. Perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos pareigą patikrinti tiekėjų kvalifikaciją, privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų. Tai, visų pirma, reiškia aiškių ir nedviprasmiškų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymą, jų aiškinimą ir taikymą taip, kaip juos suprastų kiekvienas rūpestingas asmuo, taip pat draudimą nustatyti perteklinius, neproporcingus, su pirkimo objektu ir kitais teisės aktais nesuderinamus reikalavimus. Dėl to VPĮ 32 straipsnyje įtvirtinta būtent „minimalių“ tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų sąvoka, suponuojanti atitinkamos (pakankamos pirkimo sutarčiai įvykdyti) kvalifikacijos tiekėjams lygias galimybes dalyvauti pirkime.
  4. Tai, ar atitinkamas kvalifikacijos reikalavimas nepažeidžia VPĮ įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją, sprendžiama, atsižvelgiant inter alia į teisėtus perkančiosios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį.
  5. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Pagrindžiant aukštų arba specifinių kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslingumą, ypač tais atvejais, kai dėl tokių reikalavimų nustatymo kyla ginčų arba abejonių, perkančioji organizacija privalo patikimai ir įtikinamai įrodyti jos nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį. Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis (VPĮ 36 straipsnio 1 dalis, 1 dalies 5 punktas), arba tai, kad aukštą kvalifikacinį reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).

 

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimus tiekėjams dėl jų teisės verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti, teisėtumo ir jų vertinimo

 

  1. Ieškovė prieš perkančiąją organizaciją inicijavo peržiūros procedūrą iš esmės dėl galimai neteisėto trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo netinkamai įvertinus šio tiekėjo kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygoms. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė savo nesutikimą su perkančiosios organizacijos sprendimu pripažinti trečiojo asmens UAB „EDRIJA“ kvalifikaciją atitinkančia pirkimo sąlygų reikalavimus iš esmės grindė argumentais, kad perkančioji organizacija tinkamai nepatikrino šio tiekėjo kvalifikacijosteisės verstis specifine, sertifikuojama (licencijuojama) veikla – atlikti archeologinius tyrimus. Ieškovės teigimu, tiekėjas, atliksiantis archeologinius tyrimus, privalo būti atestuotas ir turėti teisę atlikti tokio pobūdžio darbus.
  2. Perkančioji organizacija, nesutikdama su tokiais ieškovės argumentais, laikėsi pozicijos, kurią palaiko ir apeliacinės instancijos teisme, kad pirkimo sąlygose nebuvo reikalaujama pagrįsti teisės atlikti archeologinius tyrinėjimus turėjimą, kadangi tokio pobūdžio darbų atlikimo tikimybė buvo labai maža, todėl reikalauti tiekėjus pagrįsti tokios teisės turėjimą perkančioji organizacija neturėjo jokio teisinio pagrindo.
  3. Pirmosios instancijos teismas, sistemiškai aiškindamas viešojo pirkimo objekto specifiką bei jam keliamus techninius reikalavimus, taip pat pirkimo sąlygose tiekėjams nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, padarė išvadą, kad dalis perkančiosios organizacijos planuojamų atlikti rekonstravimo darbų patenka į Panevėžio miesto istorinės dalies ir atskirų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų teritoriją, kur yra privalomi archeologiniai tyrimai, todėl perkančioji organizacija privalėjo išsiaiškinti, ar tiekėjai yra kompetentingi atlikti šiuos darbus, t. y. turi įsigiję (patys ar jų pasitelkti asmenys) teisę atlikti archeologinius tyrimus. Konstatavęs perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus, pirmosios instancijos teismas nepanaikino jos sprendimo dėl trečiojo asmens kvalifikacijos vertinimo bei negrąžino tiekėjų į viešojo pirkimo kvalifikacijos vertinimo stadiją, tačiau sprendė, kad trečiasis asmuo būtiną kvalifikaciją turėti teisę atlikti archeologinius tyrimus tinkamai pagrindė teisme, todėl ekonomiškai nenaudinga atnaujinti viešojo pirkimo procedūras.
  4. Apeliantė, iš dalies nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, tvirtina, kad ji padaryta netinkamai aiškinant VPĮ 34 straipsnio nuostatas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, padarytus išaiškinimus. Apeliantės teigimu, nustačius, kad perkančioji organizacija netinkamai įvertino trečiojo asmens kvalifikaciją, teisminio nagrinėjimo metu trečiajam asmeniui negalėjo būti suteikta galimybė pateikti kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus (pasitelkti ir išviešinti reikiamus specialistus) ir tuo labiau tokie dokumentai negalėjo būti vertinami.
  5. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, tikrinant trečiojo asmens kvalifikaciją, teisėtumo ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygų reikalavimams pagrįstumo, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių nekilo aiškiai išreikšto nesutarimo dėl kokių nors pirkimo sąlygų teisėtumo, jų pozicijos byloje iš esmės buvo grindžiamos skirtingu atitinkamų pirkimo sąlygų reikalavimų aiškinimu.
  6. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu patikrinti ne tik tai, ar viešojo pirkimo dokumentuose apibrėžtas viešojo pirkimo objektas tiesiogiai susijęs su archeologiniais tyrimais, kurių atlikimui tiekėjai turi būti atestuoti ir įsigiję teisę atlikti tokio pobūdžio darbus, tačiau ir perkančiosios organizacijos veiksmus, aiškinant pirkimo sąlygas, nes pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką pirkimo sąlygų paaiškinimai kvalifikuojami kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis, į jį (paaiškinimą) teismai turi atsižvelgti, vertindami perkančiųjų organizacijų sprendimų teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015).
  7. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai, tačiau jų interpretavimas negali lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).
  8. Pirkimo sąlygų 1.7., 1.15. ir 1.18. punktuose numatyta, kad pateikdamas savo pasiūlymą, dalyvis pareiškia ir garantuoja, jog susipažino su visomis šių pirkimo dokumentų nuostatomis, kad priima pirkimo dokumentus kaip vientisą ir nedaloma dokumentą, sutinka su visais pirkimo dokumentų reikalavimais ir šio pirkimo pagrindinėmis sutarties sąlygomis. Pateikę pasiūlymus tiekėjai patvirtina, kad yra susipažinę su Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktais, reglamentuojančiais viešuosius pirkimus, pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą ir vykdymą bei kitais teisės aktais, kurių nuostatos gali turėti įtakos bet kokiems tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų susiklosčiusiems santykiams, kylantiems iš / ar susijusiems su šiuo pirkimu. Tiekėjai atsako už rūpestingą visų pirkimo dokumentų išnagrinėjimą, įskaitant visus išleistus paaiškinimus bei papildymus.
  9. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pirkimo objektas – nuotekų šalinimo tinklų ir vandentiekio tinklų rekonstravimas atitinkamose Panevėžio miesto gatvėse (pirkimo sąlygų 2.1. punktas). Reikalavimai vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų (įskaitant vandentiekio ir nuotekų šulinius) rekonstravimo projektavimui ir statybos darbams atlikti yra išdėstyti 14 priede „užsakovo reikalavimai / techninės specifikacijos“ ir techninėse specifikacijose ir schemose (priedai 18.1; 18.2 ir 18.3).
  10. Pirkimo sąlygų 2.3. punkte išaiškinta, kad viešasis pirkimas apima visus pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatytus darbus, nepriklausomai nuo to, ar darbai yra aprašyti visuose anksčiau paminėtuose dokumentuose, ar tik viename ar keliuose iš jų.
  11. Tiekėjų kvalifikacijos minimalūs reikalavimai išdėstyti pirkimo sąlygų III dalies „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 2 punkte, tarp jų reikalavimas turėti teisę verstis ūkine veikla, būtina pirkimo sutarčiai įvykdyti (8 papunktis). Šiam minimaliam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti perkančioji organizacija pareikalavo pateikti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos išduotą atestatą arba Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos išduotą Teisės pripažinimo pažymą arba Statybos produkcijos sertifikavimo centro atestatą (arba lygiaver dokumentą), patvirtinantį teisę būti ypatingo statinio (vandentiekio tinklai ir nuotekų šalinimo tinklai) statybos rangovu.
  12. Kitų reikalavimų, susijusių su specialia teise verstis veikla, būtina pirkimo sutarčiai įvykdyti, pirkimo sąlygų III dalyje nebuvo numatyta. Tačiau, kaip minėta, pirkimo dokumentai yra vientisas ir nedalomas dokumentas, kuris apima ne tik jame numatytus minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, tačiau ir technines specifikacijas, pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei kitus dokumentus.
  13. Pirkimo sąlygų 14 priede, kuriame nustatyti užsakovo reikalavimai ir techninės specifikacijos, atskirai išskirta dalis darbų – archeologiniai tyrimai (1.5. punktas). Numatyta, kad dalis pagal šiuos užsakovo reikalavimus numatomų rekonstruoti nuotekų ir (arba) vandentiekio tinklų (informacija pagal atskirus objektus pateikta l8.1 ir 18.2 prieduose) patenka į Panevėžio miesto nekilnojamųjų kultūros vertybių (kultūros paveldo objektų) teritoriją, t.y. Panevėžio miesto istorinę dalį (kodas 31872). Rangovas yra atsakingas už visų reikalingų archeologinių tyrimų atlikimą, vadovaujantis paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01 :2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba reikalavimais, ir archeologo priežiūros organizavimą darbų vykdymo metu.
  14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo, kad pagal specialiuosius teisės aktus, kuriuose reglamentuojama archeologinių tyrimų atlikimo teisės įgijimo, suteikimo ir naudojimosi tvarka ir sąlygos, archeologinių tyrimų projektus ir pačius tyrimus gali atlikti tik archeologinių tyrimų specializacijos specialistai, atestuoti teisės aktų nustatyta tvarka ir gavę leidimą atlikti archeologinius tyrimus. Analogišką išvadą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
  15. Kaip minėta, pateikdami pasiūlymus tiekėjai pareiškė ir garantavo, kad susipažino su visomis pirkimo dokumentų nuostatomis, todėl teikdami pasiūlymus pastarieji turėjo vadovautis pirkimo dokumentų visetu, t. y. tiek pagrindinėje pirkimo sąlygų dalyje numatytais minimaliais kvalifikacijos reikalavimais, tiek pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje numatytais minimaliais techniniais reikalavimais nuotekų ir vandentiekio tinklų rekonstravimo projekto rengimui ir rekonstravimo darbų atlikimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, susidariusioje situacijoje, kai pirkimo dokumentų techniniuose reikalavimuose buvo numatyta rangovo pareiga atsakyti už visų reikalingų archeologinių tyrimų atlikimą, pasiūlymus pateikę tiekėjai, būdami statybų darbų specialistais, turėjo suprasti, kad pagal specialių teisės aktų reikalavimus tokio pobūdžio darbų, kurie tiesiogiai susiję su pirkimo objektu, atlikimui būtina turėti atitinkamos specializacijos atestatą. Tai, kad tarp minimalių tiekėjams keliamų kvalifikacijos reikalavimų tokią teisę patvirtinančių dokumentų nebuvo reikalauta, šiuo atveju neatleido tiekėjų nuo pareigos tinkamai pagrįsti tokios specialios teisės turėjimą, kadangi nurodytų darbų atlikimas įeina į pirkimo objektą.
  16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios nutarties 50-51 punktuose padarytomis išvadomis galima būtų vadovautis bei atitinkamai spręsti klausimą dėl trečiojo asmens galimai nesavalaikio kvalifikacijos pagrindimo, jeigu viešojo pirkimo metu pati perkančioji organizacija nebūtų pateikusi tiekėjams dviprasmiškos pozicijos dėl pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, susijusių su teise verstis veikla, būtina pirkimo sutarčiai įvykdyti. Nagrinėjamu individualiu atveju svarbu tai, kad viešojo pirkimo metu perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjų klausimą, ar nekeliama kitų papildomų kvalifikacijos reikalavimų pirkimo sąlygų minimaliuose kvalifikacijos reikalavimuose nenurodytoms veiklos sritims ir specialistams, kurie bus reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti, išaiškino, jog minimalūs kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams yra nurodyti pirkimo dokumentuose ir jokie papildomi reikalavimai nebus nurodyti. Atsakymo perkančioji organizacija visiškai nemotyvavo, o patikslindama atsakymą patvirtino, kad pirkimo sąlygose numatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų sąrašas yra baigtinis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikdama tokius išaiškinimus perkančioji organizacija prieštaravo pačios pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams dėl viešojo pirkimo objekto, kas objektyviai galėjo suklaidinti tiekėjus. Esant tokiai situacijai, reikalauti iš tiekėjų pagrįsti atitinkamos specialios teisės turėjimą, kurios būtinumo perkančioji organizacija aiškindama pirkimo sąlygas nepatvirtino, reikštų viešojo pirkimo sąlygų pakeitimą, vertinant tiekėjų pasiūlymus ir viešojo pirkimo skaidrumo principo pažeidimą.
  17. Perkančioji organizacija privalėjo nuosekliai laikytis savo paskelbtų pirkimo sąlygų, kurias paprašyta dar atskirai ir paaiškino. Kasacinio teismo ne kartą pasisakyta, kad perkančiosios organizacijos, laikydamosi iš skaidrumo principo išplaukiančio imperatyvo nekeisti pirkimo sąlygų, per visą viešojo pirkimo procedūrą privalo laikytis iš anksto paskelbtų reikalavimų, nepriklausomai nuo to, kad sąlygų modifikavimu siekiama ištaisyti jų ydingumą, nes priešingu atveju ji VPĮ įtvirtintą reguliavimą pažeidžia du kartus: tiek iš pradžių nustatydama neteisėtas pirkimo sąlygas, tiek vėliau jas neteisėtai keisdama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika).
  18. Kasacinio teismo ne kartą spręsta, kad perkančiųjų organizacijų valios ir ketinimų dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei šios pirkimo sąlygose juos (valią ir ketinimus) netinkamai ir nesuprantamai išreiškia; konkurso sąlygų turinys turi būti nustatomas iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizikos našta tenka perkančiajai organizacijai; su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti vienu metu vertindami skirtingo pobūdžio dokumentus, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
  19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija neturėjo pagrindo pašalinti trečiąjį asmenį iš viešojo pirkimo dėl to, kad pastarasis nepateikė tiesiogiai su pirkimo objektu susijusios specialios teisės (teisės atlikti archeologinius tyrimus) turėjimą patvirtinančio dokumento, kadangi nors toks kvalifikacijos reikalavimas ir buvo įtvirtintas pirkimo dokumentuose (pirkimo sąlygų techninėse specifikacijose), tačiau pati perkančioji organizacija savo paaiškinimuose paneigė tokio dokumento pateikimo būtinybę. Teisingumo Teismo išaiškinta, kad vienodo požiūrio principas ir skaidrumo pareiga turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama pašalinti ūkio subjektą iš viešojo pirkimo procedūros dėl to, kad šis neįvykdė pareigos, kuri aiškiai nenurodyta šio pirkimo dokumentuose arba galiojančiame nacionaliniame įstatyme (Teisingumo Teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimas byloje Pizzo, C-27/15). Taigi, pačiai perkančiajai organizacijai klaidingai aiškinant pirkimo dokumentus, tokie jos veiksmai negalėjo ir negali lemti negatyvių padarinių rizikos naštos viešajame pirkime dalyvavusiems tiekėjams.
  20. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kvalifikacijos atitiktis viešojo pirkimo sąlygoms, atitinkančioms VPĮ 34 straipsnio nuostatas, įrodinėtina specialiaisiais teisę verstis atitinkama veikla (nagrinėjamu atveju – teise atlikti archeologinius tyrimus) suteikiančiais dokumentais (jei pagal pirkimo paskelbimo metu galiojančius Lietuvos teisės aktus jie reikalingi), kurie kompetentingų Lietuvos ar užsienio institucijų privalo būti išduoti iki perkančiosios organizacijos nustatyto galutinio pasiūlymų pateikimo termino (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-564-469/2016). Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad viešojo pirkimo metu trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, turintis pats ar jo pasitelkti tiekėjai specialią teisę atlikti archeologinius tyrimus bei tokius įrodymus pateikė teisminio nagrinėjimo metu.
  21. Ieškovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad trečiajam asmeniui pagrindus teisės atlikti archeologinius tyrimus turėjimą teisminio nagrinėjimo metu, ekonomiškai nėra naudinga naikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl šio tiekėjo kvalifikacijos vertinimo ir naujai vertinti jo kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo galiojančios kasacinio teismo praktikos, susijusios su perkančiųjų organizacijų pareigomis tikrinti tiekėjų teisės verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti (VPĮ 34 straipsnis), turėjimą.
  22. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus laiko teisiškai nepagrįstais. Pirmiausia, pažymėtina, kad nagrinėjamą situaciją, kai pati perkančioji organizacija klaidingai aiškina pačios paskelbtas pirkimo sąlygas dėl specialiosios teisės, būtinos viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti, turėjimo, tvirtindama, kad atitinkamos specialiosios teisės pagrindimas nėra būtinas, nors faktiškai tokios specialios teisės nepagrindus, neįmanoma būtų įvykdyti viešojo pirkimo sutarties, galima prilyginti prie situacijos, kai specialiosios teisės sąlyga viešojo pirkimo dokumentuose expressis verbis (tiesiogiai) neįtvirtinta.
  23. Dėl tiekėjų pasiūlymų trūkumų taisymo mechanizmo, kai dalyvis nepateikia pirkimo objektą atitinkančių atestatų ar kitų teisę verstis veikla patvirtinančių dokumentų, nes pareiga juos pateikti nebuvo nustatyta pirkimo sąlygose, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką dėl VPĮ 32 straipsnio 5 dalies taikymo, pagal kurią tiekėjams suteikiama plati galimybė pateikti trūkstamus jų kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-248/2016 28-31).
  24. Vienoje paskutiniųjų kasacinio teismo nutarčių, kuria pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017), išaiškinta, kad 1) perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas; bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kad jų taikymo poreikis kyla dėl kitų specialiųjų teisės aktų taikymo; 2) jei viešojo pirkimo dokumentuose aiškiai nenurodyta, kokios konkrečios teisės turėjimą (VPĮ 34 straipsnis) tiekėjas turi įrodyti perkančiajai organizacijai ir (ar) kokius konkrečius atestatus ar kitokius įrodomuosius dokumentus reikėtų jai pateikti, bet dėl pirkimo objekto apibrėžties pirkimo sąlygose ir specialiųjų teisės aktų taikymo tokie dokumentai būtini vykdant viešojo pirkimo sutartį, perkančioji organizacija privalo leisti tiekėjui ištaisyti pasiūlymo trūkumus; 3) tokiu atveju pasiūlymo trūkumo (jei jį lėmė išimtinai pirkimo sąlygos) ištaisymas suprantamas ne tik kaip trūkstamo teisės verstis veikla įrodančio dokumento (atestato) pateikimas, bet ir leidimas tiekėjui viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti naujus subjektus – partnerius, subrangovus, jei jis pats negali ar neturi teisės atlikti tam tikrų darbų (teikti paslaugų).
  25. Remiantis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje individualioje situacijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai suteikė trečiajam asmeniui galimybę ištaisyti pasiūlymo trūkumą, kurio padarymas buvo tiesiogiai nulemtas pačios perkančiosios organizacijos netinkamų veiksmų, bei įvertinęs trečiojo asmens specialią teisę atlikti archeologinius tyrimus patvirtinantį dokumentą sprendė, jog šios teisės turėjimą trečiasis asmuo tinkamai pagrindė. Tokios išvados nepaneigia apeliantės argumentai, kad trečiojo asmens pasitelkti subrangovai turėjo būti išviešinti pateiktame pasiūlyme, kadangi, kaip minėta, pagal naujai formuojamą kasacinio teismo praktiką, nesant pirkimo dokumentuose aiškiai išreikšto reikalavimo turėti specialią teisę atlikti archeologinius tyrimus, tiekėjui turėjo būti sudaryta galimybė ištaisyti pasiūlymo trūkumą leidžiant pateikti ne tik teisės verstis veikla įrodantį dokumentą (atestatą), bet ir leidžiant viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti naujus subjektus – partnerius, subrangovus, jei jis pats negali ar neturi teisės atlikti tam tikrų darbų (teikti paslaugų).
  26. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, teisminio nagrinėjimo metu trečiajam asmeniui tinkamai pagrindus specialiosios teisės atlikti archeologinius tyrimus turėjimą, nėra tikslinga vien formaliu pagrindu naikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl trečiojo asmens kvalifikacijos vertinimo ir naujai vertinti šio tiekėjo kvalifikaciją remiantis teismui pateiktu specialią teisę pagrindžiančiu dokumentu, kurį teismas pagrįstai pripažino tinkamu ir pakankamu šiai specialiai teisei pagrįsti. Tokios procedūros formalus atlikimas būtų neekonomiškas, kas neatitiktų perkančiosioms organizacijoms VPĮ nustatytos pareigos racionaliai naudoti viešajam pirkimui skirta lėšas. Trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties vertinimas teisminio nagrinėjimo metu nepažeis kitų potencialių tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, nes, padarius išvadą, kad papildomai būtina pagrįsti atitinkamos specialios teisės turėjimą, potencialių tiekėjų skaičius galimai net galėjo sumažėti.

 

Dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos tinkamo pagrindimo

 

  1. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl neįprastai mažos trečiojo asmens pasiūlymo kainos pagrindimui pateiktų dokumentų tinkamumo ir pakankamumo. Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija nepagrįstai apsiribojo vien faktu, kad trečiasis asmuo pateikė neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą, tačiau visiškai nesiaiškino pasiūlymo kainos realumo ir trečiojo asmens realių galimybių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Perkančioji organizacija laikėsi pozicijos, kurią palaiko ir apeliacinės instancijos teisme, kad trečiasis asmuo tinkamai pagrindė neįprastai mažą pasiūlymo kainą, todėl nurodytu pagrindu negalėjo būti atmestas šio tiekėjo pasiūlymas.
  2. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė tokiai perkančiosios organizacijos išvadai bei apsiribojo trumpu trečiojo asmens neįprastai mažos kainos pagrindimo aprašymu, iš esmės netikrindamas šiame pagrindime nurodytos informacijos pagrįstumo.
  3. Teisėjų kolegija, įvertinusi perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens veiksmus konstatavus neįprastai mažą trečiojo asmens pasiūlymo kainą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino VPĮ 40 straipsnio nuostatas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės taikymo ir aiškinimo jurisprudencija dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos ir jos pagrindimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, ko pasėkoje padarė neteisingą išvadą dėl trečiojo asmens pasiūlymo neįprastai mažos kainos pakankamo pagrindimo.
  4. Perkančiosios organizacijos, taikydamos neįprastai mažos kainos institutą, privalo vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-96 ,,Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvokos apibrėžimo“. Įsakymo 1 punkte nustatyta, kad pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų neįprastai maža kaina – tai tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina, kuri, perkančiosios organizacijos vertinimu, gali būti nepakankama viešojo pirkimo–pardavimo sutarties tinkamam įvykdymui. Įsakymo 2 punktu nustatyta, kad pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina visais atvejais turi būti laikoma neįprastai maža, jeigu ji atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) yra 15 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį (2.1 punktas); 2) 30 ir daugiau procentų mažesnė nuo suplanuotų viešajam pirkimui skirti lėšų (2.2 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neįprastai mažą kainą reikia nustatyti iš visų dėl kitų priežasčių neatmestų pasiūlymų, neišskiriant didžiausios ar mažiausios kainos pasiūlymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2010; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).
  5. Bylos duomenys patvirtina, kad laimėjusiu pripažinto trečiojo asmens UAB „EDRIJA“ pasiūlymo kaina (1 600 273,40 Eur su PVM) daugiau nei 1,5 karto mažesnė už antroje pasiūlymų eilės vietoje esančio tiekėjo UAB „INSTITA“ pasiūlymo kainą (2 845 658,64 Eur su PVM) ir daugiau nei 46 proc. mažesnė už visų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį (3 213 087,10 Eur). Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties neįprastai mažos kainos kriterijams bei klausimas keliamas dėl tokios kainos pagrindimo tinkamumo.
  6. VPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pateiktame pasiūlyme esant nurodytai neįprastai mažai prekių, paslaugų ar darbų kainai, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu jis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privaloma atmesti. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad neįprastai mažos pasiūlymo kainos institutas yra teisinė priemonė, skirta perkančiajai organizacijai, sudaranti jai sąlygas išvengti tiekėjo nesugebėjimo įvykdyti viešojo pirkimo sutartį dėl viešajame pirkime pateikto ekonomiškai nepagrįsto pasiūlymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). VPĮ 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad perkančioji organizacija turi pareikalauti dalyvio, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pagrįsti šį pasiūlymą, jos manymu, reikšmingais pasiūlymo aspektais, kainos sudėtinėmis dalimis ir skaičiavimais, taip pat pateiktas kriterijų, į kuriuos perkančioji organizacija, vertindama kainos pagrindimą, turi atsižvelgti, sąrašas.
  7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo jurisprudenciją dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos ir jos pagrindimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, laikosi nuoseklios praktikos, kad perkančioji organizacija, įvertinusi viešajam pirkimui pateiktus tiekėjų pasiūlymus ir nustačiusi, kad juose nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, vadovaudamasi VPĮ 40 straipsnio 1 dalimi, privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2012; 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015). Toks reikalavimas įstatyme įtvirtintas, siekiant užtikrinti tiek perkančiosios organizacijos, kuri gali įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį, tiek tiekėjo, kuriam suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus ir taip įrodyti savo pasiūlymo pagrįstumą, teises.
  8. Reikalavimas pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą įgyvendinamas rungimosi principo taikymu viešuosiuose pirkimuose, nes, prieš nuspręsdama sudaryti pirkimo sutartį, perkančioji organizacija įpareigojama ne tik raštu paprašyti pateikti kainos pagrįstumo įrodymus, bet ir juos kruopščiai įvertinti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad rungimosi principas ir tiekėjo apsaugai nuo neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų nustatytos neįprastai mažos kainos procedūros suponuoja ne tik perkančiosios organizacijos pareigą prašyti ir vėliau objektyviai vertinti tiekėjo pateiktus neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo dokumentus, tačiau, tikintis pasiūlymo pripažinimo pagrįstu, įpareigoja ir tiekėją aktyviai bendradarbiauti su perkančiąja organizacija, vykdyti jos reikalavimus, pateikti visus prašomus paaiškinimus ar dokumentus. Tiekėjas ir perkančioji organizacija turi bendradarbiauti, siekti išsiaiškinti pasiūlymo kainos realumą; šio reikalavimo neatitinka ir rungimosi principą pažeidžia vien formalus šalių susirašinėjimas, neturint tikslo nustatyti kainos pagrįstumą ar įrodyti pasirengimą tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį (žr., pvz., pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013).
  9. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pasisakyta, kad perkančiajai organizacijai nesuteikta neribotos diskrecijos teisės konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo fakto; tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, kad dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011). Kai dokumento, kurį perkančioji organizacija laikė įrodančiu atitiktį pirkimo sąlygoms, šaltinis yra tiekėjas – suinteresuotas pirkimo procedūrų baigtimi jo dalyvis, šiame dokumente pateiktas tiekėjo teiginys, jog jis atitinka suformuluotus reikalavimus (nagrinėjamu atveju – jo kaina pagrįsta), negrindžiamas jokiais patikrinamais duomenimis, kurių objektyvumu, patikimumu būtų galima neabejoti, susidaro tautologinė situacija (idem per idem), pažeidžianti peržiūros procedūros veiksmingumo principą, ji (kito) tiekėjo galimybę efektyviai kvestionuoti perkančiosios organizacijos veiksmus daro formalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011).
  10. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti konkursą laimėjusio dalyvio pasiūlymą ar jo neatmesti dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos turi įtakos ir kitų tiekėjų teisėms ir pareigoms, kurių pasiūlymai, atmetus laimėjusį pasiūlymą, galėtų būti pripažinti nugalėjusiais, todėl perkančiosios organizacijos sprendimas laikyti, kad tiekėjas pagrindė neįprastai mažą kainą, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir nepalikti pagrįstų abejonių dėl tiekėjo galimybės įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1795/2012).
  11. Byloje esantys duomenys, dėl kurių nepagrįsto pripažinimo konfidencialia medžiaga teisėjų kolegija atskirai pasisakys, patvirtina, jog perkančioji organizacija, įvertinusi viešajam pirkimui pateiktą trečiojo asmens pasiūlymą ir nustačiusi, kad jame nurodyta paslaugų (ir)ar darbų kaina yra neįprastai maža, vadovaudamasi VPĮ 40 straipsnio 1 dalimi paprašė trečiąjį asmenį pagrįsti neįprastai mažą kainą. Kreipdamasi į trečiąjį asmenį dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, perkančioji organizacija apsiribojo formaliu prašymu pagrįsti tokią kainą, pateikti įrodymus, pagrindžiančius pasiūlymo ekonomiškumą ir jo mažą kainą, nepareikalavo. Trečiasis asmuo, vykdydamas perkančiosios organizacijos prašymą, pateikė tik rašytinius paaiškinimus, tačiau jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad perkamas paslaugas realiai turės galimybę atlikti už pasiūlyme nurodytą kainą, nepateikė. Perkančiajai organizacijai vien trečiojo asmens rašytinių paaiškinimų pakako mažiausios pasiūlymo kainos pagrindimui, nors, kaip minėta, neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūros rungtyniškumas suponuoja ne tik tiekėjo, bet ir perkančiosios organizacijos aktyvumą, VPĮ jai nedraudžiama į tiekėją kreiptis kelis kartus, kad šis pateiktų papildomus duomenis ir dokumentus, patvirtinančius jo siūlomos kainos pagrįstumą.
  12. Teisėjų kolegija, priešingai nei perkančioji organizacija ir pirmosios instancijos teismas, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, perkančiajai organizacijai pasiūlęs neįprastai mažą kainą, negarantavo ir neįrodė šios kainos realumo, t. y. kad už pasiūlytą pinigų sumą turės realią galimybę tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien trečiojo asmens deklaratyvūs paaiškinimai dėl taikomo metodo vamzdynų renovacijai, pasirinktų techninių sprendimų, naudojamos techninės įrangos, išskirtinai palankių sąlygų gauti dideles nuolaidas medžiagoms, paslaugoms ar darbams, nėra pakankami neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimui, kadangi nepateiktas planuojamų taikyti nuolaidų apskaičiavimo detalizavimas ir pagrindimas, išskirtinai palankių sąlygų tiekti prekes, paslaugas ar atlikti darbus įrodymai, taip pat disponavimas tam tikra technine įranga. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad trečiajam asmeniui vykdant mažesnės apimties rangos sutartį (5,938 km vandentiekio tinklų renovacija ir 9,954 km nuotekų tinklų renovacija) buvo pasiūlyta didesnė kaina (1 568 774 Eur be PVM) nei nagrinėjamu atveju, kas sudaro pagrįstas prielaidas dėl ekonomiškai nepagrįsto kainos pasiūlymo bei atitinkamos rizikos vykdant viešojo pirkimo sutartį. Nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių trečiojo asmens realias galimybes įvykdyti viešojo pirkimo sutartį už ypatingai mažą kainą, neįmanoma įsitikinti pasiūlytos kainos realumu, todėl laikyti tokią kainą tinkamai pagrįsta nėra jokio teisinio pagrindo.
  13. Teisėjų kolegijos nuomone, vertindama trečiojo asmens pasiūlymo mažiausią kainą, perkančioji organizacija nesilaikė minėtų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176–185 straipsniai), nepagrįstai nepareikalavo pateikti objektyvius įrodymus, patvirtinančius trečiojo asmens rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, kaip tai numatyta Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijose dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindimo (6 punktas), ko pasėkoje padarė nepagrįstą išvadą dėl šio tiekėjo pasiūlytos neįprastai mažos kainos tinkamo pagrindimo.
  14. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis, kuria pripažintas teisėtu ir pagrįstu perkančiosios organizacijos sprendimas pripažinti tinkamu trečiojo asmens pasiūlymo neįprastai mažos kainos pagrindimą, naikinama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

 

Dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių (alternatyviosios sankcijos skyrimo)

 

  1. Kasacinio teismo nuosekliai konstatuojama, jog viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009).
  2. Konstatavus, kad perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus, nesilaikė iš VPĮ nuostatų jai išplaukiančių pareigų, laimėjusiu viešąjį pirkimą paskelbė trečiąjį asmenį, kuris tinkamai nepagrindė neįprastai mažos pasiūlymo kainos, egzistuoja pagrindas pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos sprendimus dėl ieškovės pretenzijos atmetimo, tiekėjų pasiūlymų vertinimo, preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo, viešojo pirkimo laimėtojo išrinkimo ir sprendimo su juo sudaryti viešojo pirkimo sutartį.
  3. Nagrinėjamos bylos ypatumas tas, kad 2017 m. kovo 8 d. buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis, kuri šiuo metu yra vykdoma. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų ginčijamus perkančiosios organizacijos sprendimus panaikinti, nes jų galiojimas pagal VPĮ yra pasibaigęs ir ginčo šalims nesukelia jokių padarinių. Esant tokiai situacijai byloje spręstina dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių 2017 m. kovo 8 d. sudarytai viešojo pirkimo sutarčiai.
  4. Byloje nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens UAB „EDRIJA“ viešojo pirkimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio (nuo sudarymo momento). Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika.
  5. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl viešojo intereso, nesusijusio su ekonominėmis priežastimis (VPĮ 952 straipsnio 2 dalis), perkančiosios organizacijos ir viešąjį pirkimą laimėtojo sudaryta viešojo pirkimo sutartis nepripažįstama negaliojančia, o perkančiajai organizacijai skiriama alternatyvioji sankcija – bauda.
  6. Pagal VPĮ 952 straipsnio 4 dalį, skirdamas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį.
  7. Kasacinio teismo dėl šios VPĮ normos išaiškinta, kad įstatyme įtvirtintas tik didžiausias skiriamos baudos dydis (10 proc. viešojo pirkimo sutarties vertės) (VPĮ 952 straipsnio 4 dalies 2 punktas), taip pat baudos skyrimo ar sutarties termino sutrumpinimo sąlygos – alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (VPĮ 952 straipsnio 4 dalis), tačiau nėra nustatytų konkrečių skiriamos baudos dydžio apskaičiavimo taisyklių; taigi tiek, kiek teismas atitinkamu atveju įvertina sankcijų poveikį perkančiajai organizacijai, šios veiksmų turinį ir padarinius (proporcingumas), skirdamas jai baudą, kuri negali viršyti 10 proc. neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties vertės, iš esmės tam tikru lygiu naudojasi įstatymo leidžiama diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015). Vienoje paskutiniųjų kasacinio teismo nutarčių išaiškinta, kad teismo skiriamos baudos dydis (santykinis ir nominalus), pirma, bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasymo tikslus (VPĮ 952 straipsnio 4 dalis), antra, turi būti individualizuotas ir motyvuotas (VPĮ 952 straipsnio 5 dalis), kita vertus, trečia, perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).
  8. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų pobūdį, į tai, kad nepriklausomai nuo perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, viešajame pirkime dalyvavo gana didelis tiekėjų skaičius, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai skirtina 13 225,40 Eur dydžio bauda (1 proc. sudarytos viešojo pirkimo sutarties 1 322 540 Eur be PVM vertės). Teisėjų kolegijos vertinimu, skirtinos baudos dydis yra proporcingas ir atgrasantis, taip pat priversiantis perkančiąją organizaciją ateityje kruopščiau rengtis kitiems viešojo pirkimo konkursams.

 

 

Dėl trečiojo asmens pasiūlyme esančios informacijos, kuria buvo grindžiama neįprastai maža pasiūlymo kaina, konfidencialumo.

  1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje taip pat būtina pasisakyti dėl perkančiosios organizacijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažinti konfidencialia medžiaga trečiojo asmens pateiktą neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą.
  2. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pasiūlyme nurodyti duomenys savo turiniu nėra konfidenciali informacija, kai neatitinka CK 1.116 straipsnio nuostatų ir teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų, kad komercine paslaptimi laikoma informacija, kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ar asmuo ėmėsi priemonių informacijai saugoti, vertinama pagal tai, ar jis priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir ėmėsi protingų saugos priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013).
  3. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su perkančiosios organizacijos ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad trečiojo asmens pateiktas neįprastai mažos kainos pagrindimas atitinka šiuos kriterijus. Trečiojo asmens pateiktame dokumente nurodyta tik bendro pobūdžio informacija apie taikomą metodą vamzdynų renovacijai, pasirinktus techninius sprendimus, naudojamą techninę įrangą, išskirtinai palankias sąlygas gauti dideles nuolaidas medžiagoms, paslaugoms ar darbams, tačiau tokia informacija yra visiškai nedetalizuota, nėra pateikti jokie konkretūs duomenys, pagrindžiantys tokios informacijos pagrįstumą. Nurodytame dokumente esantys duomenys buvo maksimaliai atskleisti perkančiosios organizacijos atsakyme į ieškovės pretenziją, taip pat pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Šiais duomenimis remtasi skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, kas patvirtina, jog faktiškai šie duomenys jau yra išviešinti.
  4. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio dokumentas ir jame nurodyta informacija neturi slaptumą kvalifikuojančių požymių, tokio dokumento ir jame nurodytų duomenų išviešinimas tiekėjui nesuteikia jokio neteisėto konkurencinio pranašumo, šią informaciją galima sužinoti ir kitais būdais, pavyzdžiui, su atitinkamu tiekėju kartu dalyvaujant kitame viešajame pirkime. Nei perkančioji organizacija, nei trečiasis asmuo, nors tą privalėjo padaryti, įtikinamai ir patikimai neįrodė, kuo šiame dokumente nurodytų duomenų atskleidimas pakenktų jų teisėtiems komerciniams interesams.
  5. Pažymėtina, kad nors perkančioji organizacija kiekvienu atveju sprendžia dėl jai pateiktos informacijos pripažinimo nevieša, tai ji privalo daryti ypač atidžiai, jog nebūtų pažeisti viešųjų pirkimų principai ir suvaržytos tiekėjų teisės peržiūros procedūroje.
  6. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek perkančioji organizacija, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino trečiojo asmens pateiktame neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindime nurodytos informacijos pobūdį, todėl nepagrįstai laikė šiame dokumente nurodytus duomenis konfidencialia medžiaga.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

 

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys); apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ar priėmęs naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
  2. Tiek ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu ieškovė ginčijo perkančiosios organizacijos sprendimus dviem pagrindais, t. y. kad perkančioji organizacija netinkamai įvertino trečiojo asmens kvalifikaciją ir neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą. Apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas vienu iš nurodytų ieškovės pagrindu – netinkamai įvertinus trečiojo asmens neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą. Taigi faktiškai tenkinama 50 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
  3. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad, pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 217 Eur dydžio žyminį mokestį, tokio pat dydžio žyminį mokestį ieškovė sumokėjo už apeliacinį skundą bei pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Remiantis šios nutarties 92 punktu, ieškovei iš atsakovės priteistina 217 Eur (217 x 2 / 2) sumokėto žyminio mokesčio.
  4. Už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 1 456,35 Eur išlaidų, kurias, anot ieškovės, sudaro išlaidos už ieškinio ir dubliko parengimą, susipažinimą su teismo procesiniais dokumentais. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 968 Eur išlaidų už jai suteiktas teisines paslaugas, kurias iš esmės sudaro vien išlaidos už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovė pateikė šias išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus.
  5. Už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo UAB „EDRIJA“ turėjo 5 569,28 Eur išlaidų, kurias, trečiojo asmens teigimu, sudaro išlaidos už atsiliepimo ir tripliko parengimą, susipažinimą su teismo procesiniais dokumentais ir jų analizę, teisinių argumentų formulavimą ir pan. Apeliacinės instancijos teisme trečiasis asmuo turėjo 2 389,75 Eur išlaidų už jam suteiktas teisines paslaugas, kurias iš esmės sudaro išlaidos vien už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą. Trečiasis asmuo pateikė šias išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus.
  6. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovės ir trečiojo asmens deklaruotų išlaidų už jiems suteiktas teisines paslaugas dydžio, atkreipia pastarųjų dėmesį į tai, kad jų nurodytos išlaidos už susipažinimą su teismo procesiniais dokumentais, dokumentų analizę, teisinių argumentų formulavimą bei kitų atskirų veiksmų atlikimą, yra neatsiejamai susijusios su bendromis išlaidomis už parengtą konkretų procesinį dokumentą, todėl atskirai negali būti vertinamos.
  7. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė keturis procesinius dokumentus (ieškinį, dubliką, apeliacinį skundą ir rašytinius paaiškinimus), už kurių parengimą bendrai prašo priteisti 2 424,35 Eur. Ieškovės deklaruotos išlaidos už šių dokumentų parengimą neviršija Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) numatytų maksimalių dydžių (8.2. punktas (ieškinys, atsiliepimas į ieškinį) – 2,5 koeficientas × 793,3 Eur; 8.3. punktas (dublikas, triplikas) – 1,5 koeficientas × 793,3 Eur; 8.9. punktas (apeliacinis skundas – 2,5 koeficientas × 793,3 Eur; 8.16. (kitas dokumentas, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai) – 0,4 koeficientas × 793,3 Eur). Remiantis šios nutarties 92 punktu, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 212 Eur (2 424,35 / 2) bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
  8. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo pateikė tris procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį, tripliką, atsiliepimą į apeliacinį skundą), už kurių parengimą bendrai prašo priteisti 7 959 Eur. Trečiojo asmens deklaruotos išlaidos už šių dokumentų parengimą viršija Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, todėl atsižvelgiant į byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį bei laiko sąnaudas, į bylos išnagrinėjimo galutinį rezultatą bei trečiojo asmens poziciją bylos nagrinėjimo metu, taip pat į tai, kad trečiojo asmens atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, mažinamos iki 1 000 Eur. Remiantis šios nutarties 92 punktu, trečiajam asmeniuiieškovės priteistina 500 Eur (1000 / 2) bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį iš dalies.

Pripažinti neteisėtais uždarosios akcinės bendrovės „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimus, kuriais nuspręsta pripažinti trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „EDRIJA“ neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą tinkamu, sudaryti preliminarią tiekėjų pasiūlymų eilę bei pripažinti laimėjusiu viešąjį pirkimą trečiojo asmens pasiūlymą.

Skirti uždarajai akcinei bendrovei „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ 13 225,40 Eur (trylikos tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 40 ct) dydžio baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „INSTITA“ (juridinio asmens kodas 302459286) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ (juridinio asmens kodas 147104754) 217 Eur (du šimtai septyniolika eurų) žyminio mokesčio ir 1 212 Eur (tūkstantį du šimtus dvylika eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „EDRIJA“ (juridinio asmens kodas 141844491) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „INSTITA“ (juridinio asmens kodas 302459286) 500 Eur (penkis šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Pripažinti trečiojo asmens neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo dokumentą (b. l. 32) vieša bylos medžiaga.

 

 

Teisėjai                                                                            Artūras Driukas

 

Gintaras Pečiulis

 

Egidija Tamošiūnienė