Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [R-492-6-13].doc
Bylos nr.: R-492-6-13
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 188607150 atsakovas
Kategorijos:
1. Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
1.14. Bylos dėl rinkimų ir referendumo įstatymų pažeidimų
1. ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
1.18. Bylos dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo
1.18.3. Kiti su rinkimais susiję klausimai

Administracinė byla Nr. R492-6/2013

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00012-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 18.3 (S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. balandžio 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjai J. G.,

pareiškėjos atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui,

atsakovo atstovams Zenonui Vaigauskui, Rokui Stabingiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

I.

 

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2013 m. balandžio 10 d. buvo gautas pareiškėjos J. G. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija) 2013 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. Sp-84 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos narės J. G. įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja skunde (b. l. 1–10) teigia, kad Vyriausioji rinkimų komisija nepagrįstai plečiamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) 90 straipsnio 1 dalį ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Remiasi Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – ir Viešųjų įstaigų įstatymas) 9 straipsnio 3–4 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalimi, VšĮ Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centro (toliau – ir Centras) įstatų 50, 53–54 punktais ir teigia, kad Centro direktoriaus pavaduotoja, kuri nenurodyta juridinių asmenų registre kaip vienasmenis valdymo organas – įmonės vadovas, negali būti laikoma vienasmeniu Centro valdymo organu – Centro direktore.

Mano, kad norint nustatyti faktinio vadovavimo faktą, būtina atskleisti konkrečius asmens atliekamus veiksmus ir identifikuoti požymius iš kurių būtų galima spręsti, jog asmuo tapo „faktiniu vadovu“ arba iš esmės atlieka vadovo funkcijas. Teigia, kad Vyriausioji rinkimų komisija apsiribojo tik tuo, kad pareiškėja gavo darbo užmokestį, priėmė vieną sąskaitą faktūrą. Aiškina, kad atliko funkcijas ir vykdė darbus, kurie nustatyti Centro direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme, patvirtintame Centro direktoriaus 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. P-15(2.4) (toliau – ir Pareigybės aprašymas) ir neatliko funkcijų, kurios būdingos įstaigos vadovui arba valdymo organui.

Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2004 m. vasario 13 d. sprendime padarytomis išvadomis ir teigia, jog būdama Centro direktoriaus pavaduotoja, netapo atskaitinga Raseinių rajono savivaldybės tarybai, nes Raseinių rajono savivaldybės taryba negali taikyti sankcijų pareiškėjai ar atleisti jos iš užimamų pareigų, tokią teisę turi tik Centro direktorius.

Akcentuoja, kad Vyriausioji rinkimų komisija 2013 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. Sp-75 nusprendė, kad nėra pagrindo nutraukti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario G. M. įgaliojimus prieš terminą, nes jo einamos UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ direktoriaus pareigos (jam esant direktoriaus pavaduotoju) nėra nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R502-1/2010 ir pažymi, kad Centro dalininkai yra keturi. Mano, jog tai, kad Raseinių rajono savivaldybė turi >/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime nereiškia, jog ji, kaip Centro dalininkė, turi tam tikrus kontrolės įgalinimus Centro atžvilgiu, nes sprendimai visais atvejais privalo būti derinami ir su kitais dalininkais. Teigia, kad Vyriausioji rinkimų komisija nevertino Raseinių rajono savivaldybės kontrolės apimties klausimo.

 

II.

 

Atsiliepimu į skundą atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 90 straipsnio 1 dalyje nėra atskiriama, ar viešosios įstaigos vadovo pareigos turi būti einamos nuolat ar jos gali būti einamos ir laikinai. Teigia, kad laikinas direktoriaus pareigų ėjimo faktas yra pakankama aplinkybė galimo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies pažeidimo konstatavimui, nes yra realizuojama Konstitucinio Teismo doktrinoje numatyta situacija, kai savivaldybės tarybos narys įgyja teisę kontroliuoti savo paties laikinai vadovaujamą įstaigą.

Nurodo, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai buvo pateikta Centro PVM sąskaita faktūra, kurią pasirašė J. G. kaip direktoriaus pavaduotoja laikinai einanti direktoriaus pareigas. Taip pat akcentuoja, kad buvusi Centro vadovė gavo 19 BMA dydžio atlyginimą, o 2012 m. lapkričio 30 d. Centro direktoriaus įsakyme J. G. buvo numatytas 18,3 BMA atlyginimas ir 30 proc. priedas, t. y. pareiginis atlyginimas buvo nustatytas 25 procentais didesnis negu Centro vadovės. Be to, 2012 m. gruodžio 31 d. Centro direktoriaus įsakymu atlyginimo priedas J. G. nuo 2013 m. sausio 1 d. (atleidus V. Č.) buvo pakeltas iki 50 proc. tarnybinio atlyginimo dydžio ir tapo faktiškai didesnis už buvusį Centro vadovės atlyginimą 44 procentais. Mano, jog šios aplinkybės rodo, kad J. G. nuo 2013 m. sausio 2 d. buvo ne formali, bet reali Centro vadovė.

Teigia, kad savivaldybė vykdė ir organizacinę, ir finansinę šios įstaigos kontrolę, todėl atsakovas mano, kad Centras gali būti laikoma viešąją įstaiga Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies prasme. Paaiškina, kad Raseinių rajono savivaldybė turi 50 proc. balsų Centro dalininkų susirinkime, o tai leidžia daryti lemiamą įtaką įstaigos dalininkų sprendimams, nes be savivaldybės balsų neįmanoma priimti bet kokio dalininkų sprendimo. Akcentuoja ir tai, kad Raseinių rajono savivaldybė finansuoja Centrą – 2013 m. kovo 1 d. Raseinių savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (1.1)TS-20 Centro programos vykdymui buvo skirta 200 000 Lt. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. kovo 1 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdyje J. G. balsavo už 2013 m. Raseinių rajono savivaldybės biudžeto patvirtinimą, kuriame buvo numatyta suma Centrui ir taip nustatė finansavimą savo pačios vadovaujamai įstaigai. Pažymi, kad Raseinių rajono savivaldybė finansavo ir Centro pavaduotojo etatą, organizavo konkursą centro direktoriaus pareigoms užimti.

Pažymi, jog neturi oficialių duomenų, kas šiuo metu eina Centro direktoriaus pareigas. Nurodo, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje J. G. atstovas pateikė 2013 m. kovo 28 d. darbo sutartį Nr. 1015 su Centro direktore A. C. bei 2013 m. balandžio 3 d. Centro visuotinio dalininkų susirinkimo protokolą, kurio 6 punkte yra numatytas įgaliojimas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriui sudaryti darbo sutartį su Centro direktore A. C.. Akcentuoja, kad Centro visuotinis dalininkų susirinkimas įvyko 2013 m. balandžio 3 d., o aptariama darbo sutartis sudaryta 2013 m. kovo 28 d., todėl mano, kad ji buvo sudaryta neturint tam reikiamų įgaliojimų.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

III.

 

Skundas atmestinas.

Šios administracinės bylos dalykas – ar pareiškėjos, Raseinių rajono savivaldybės tarybos narės bei VšĮ Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centro direktoriaus pavaduotojos, 2012 m. sausio 2 d. – 2012 m. kovo 28 d. laikinai eitos šio centro direktorės pareigos, kai nėra paskirtas šio centro direktorius, yra suderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis.

Nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ištyrusi V. J. skundą, įvertinusi surinktą ir posėdžio metu gautą medžiagą (2013 m. kovo 28 d. darbo sutartį Nr. 1015, 2013 m. balandžio 3 d. protokolą Nr. (1.5) DP-1), atsižvelgusi į Vyriausiosios rinkimų komisijos darbo grupės išvadą, 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. Sp-84 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos narės J. G. įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą“ nusprendė pripažinti J. G. – Raseinių rajono savivaldybės tarybos narės, išrinktos pagal Partijos Tvarka ir teisingumas iškeltų kandidatų sąrašą, tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (2012 m. spalio 2 d. įstatymo Nr. XI-2267 redakcija) 87 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta arba jis netenka teisės eiti savivaldybės tarybos nario pareigas, kai jis pradeda eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, ir šių pareigų neatsisako.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 90 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su tos savivaldybės viešosios įstaigos vienasmenio vadovo pareigomis. Konstitucinis Teismas, aiškindamas aptariamos teisės normos nuostatas yra nurodęs, kad esant įstatymuose nustatyta, jog savivaldybių įstaigų, įmonių vadovai ar jų pareigūnai yra atskaitingi savivaldybių taryboms už savo ar atitinkamų įstaigų, įmonių veiklą, jie tuo pat metu negali būti tų savivaldybių tarybų nariais, priešingu atveju būtų iškreipta savivaldybių tarybų (kaip teritorinių bendruomenių atstovybių) teisė prižiūrėti joms atskaitingų įstaigų, įmonių (jų vadovų ar pareigūnų) veiklą, nes susidarytų tokia teisinė situacija, kai savivaldybių taryboms atskaitingų įstaigų, įmonių vadovai ar pareigūnai prižiūrėtų patys save (savo pačių veiklą), būtų atskaitingi patys sau (2004 m. vasario 13 d. sprendimas).

Nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. Sp-327 „Dėl Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miestų, Druskininkų bei Anykščių, Kauno, Kelmės, Kėdainių, Mažeikių, Molėtų, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Tauragės, Ukmergės, Vilniaus rajonų savivaldybių tarybų narių įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą ir šių savivaldybių tarybų narių mandatų naujiems savivaldybių tarybų nariams pripažinimo“ 4 punktu pareiškėja J. G. buvo pripažinta Raseinių rajono savivaldybės tarybos nare. Pareiškėja prisiekė 2012 m. lapkričio 28 d. vykusiame Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdyje ir nuo šios dienos pradėjo eiti šios savivaldybės tarybos nario pareigas (2012 m. lapkričio 28 d. Raseinių rajono 7-ojo šaukimo savivaldybės tarybos 35-ojo posėdžio protokolas Nr. (1.1)t-18).

Nustatyta, jog 2012 m. lapkričio 28 d. įvyko visuotinis Centro dalininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo ir Raseinių rajono savivaldybės atstovas. Susirinkime buvo nuspręsta pritarti Centro direktoriaus pavaduotojo etato, kuris bus finansuojamas iš rajono savivaldybės biudžeto skiriamų lėšų, įsteigimui; buvo patenkintas direktorės V. Č. prašymas ir nutarta ją atleisti iš užimamų pareigų nuo 2013 m. sausio 1 d. bei pavesti laikinai eiti direktoriaus pareigas pavaduotojui; taip pat nutarta pavesti Centro administracijai paruošti naują įstatų redakciją ir teikti tvirtinti kitam dalininkų susirinkimui bei pavesti Raseinių rajono savivaldybės administracijai kiek įmanoma greičiau įstatymų nustatyta tvarka organizuoti konkursą Centro direktoriaus pareigoms užimti, sudarant konkurso dalyvių vertinimo komisiją, į ją įtraukiant dalininkų atstovus E. U. ir V. B. (B.) bei Centro atstovą socialinį darbuotoją R. B..

2012 m. lapkričio 29 d. Centro direktorės įsakymu Nr. P-15(2.4) „Dėl pavaduotojo pareigybės įsteigimo“ buvo įsteigta Centro direktoriaus pavaduotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė, nustatant tarnybinio atlyginimo koeficientą 18,3 BMA, visu etatu nuo 2012 m. lapkričio 30 d. bei patvirtintas šios naujai įsteigtos pareigybės aprašymas (b. l. 45). 2012 m. lapkričio 30 d. Centro direktorės įsakymu Nr. P-16(2.1) „Dėl J. G. priėmimo į darbą“ nurodyta priimti J. G. į darbą nuo 2012 m. lapkričio 30 d., pradedant dirbti nuo 2012 m. gruodžio 1 d. (b. l. 42). Tą pačią dieną su J. G. buvo pasirašyta darbo sutartis (b. l. 40–41).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. iš pareigų buvo atleista Centro direktorė V. Č.. 2013 m. kovo 28 d. Centro visuotiniame dalininkų susirinkime buvo svarstytas klausimas dėl Centro direktoriaus skyrimo. Buvo nutarta nuo 2013 m. kovo 29 d. imtinai A. C. paskirti į Centro direktorės pareigas pagal neterminuotą darbo sutartį. 2013 m. kovo 28 d. buvo sudaryta darbo sutartis, kuria A. C. nuo 2013 m. kovo 29 d. priimta į Centro direktorės pareigas. Kaip buvo pažymėta, 2012 m. lapkričio 28 d. visuotinio Centro dalininkų sprendimu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki naujo Centro direktoriaus paskyrimo laikinai direktoriaus pareigas buvo pavesta eiti direktoriaus pavaduotojui. Taip pat buvo nustatyta, kad Centro direktoriaus pavaduotojos pareigas nuo 2012 m. gruodžio 1 d. eina pareiškėja J. G., vadinasi nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2013 m. kovo 28 d. pareiškėja laikinai ėjo Centro direktorės pareigas įstaigos dalininkų pavedimu.

Įvertinusi nurodytas faktines aplinkybes, Vyriausioji rinkimų komisija padarė išvadą, kad pareiškėjos, Raseinių rajono savivaldybės tarybos narės bei Centro direktoriaus pavaduotojos, nuo 2012 m. sausio 2 d. laikinai eitos šio centro direktoriaus pareigos, kai nėra paskirtas šio centro direktorius, yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis ir nusprendė pripažinti pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės tarybos narės įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą.

Kaip buvo pažymėta, vadovaujantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 90 straipsnio 1 dalimi, su savivaldybės tarybos nario pareigomis nesuderinamas savivaldybės viešosios įstaigos vienasmenio vadovo pareigos, todėl pirmiausia turi būti nustatyta, ar Centras, kurio viena iš dalininkių yra Raseinių rajono savivaldybė, laikytinas savivaldybės viešąją įstaiga Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies prasme.

Viešųjų įstaigų įstatymas nepateikia nei „savivaldybės viešosios įstaigos” sąvokos, nei kriterijų, kurie leistų atitinkamą viešąją įstaigą laikyti savivaldybės viešąja įstaiga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas savivaldybės viešosios įstaigos sąvoką, yra nurodęs, jog esminis kriterijus, kurio pagrindu galima daryti išvadą, kad savivaldybės tarybos nario pareigos nėra suderinamos su atitinkamos viešosios įstaigos vadovo ar kolegialaus valdymo organo nario pareigomis, turi būti ne tik subjektai, tarp kurių susiklosto atskaitomybės santykiai, kitaip tariant, tai priklauso ne tik nuo to, kas yra įgaliotas kontroliuoti viešąją įstaigą, o tuo pačiu – ir jos vadovą ar kolegialų valdymo organą bei jo narius, bet ir kokia apimtimi jis gali tai daryti tuo atveju, jeigu jam tai daryti pavesta kartu su kitais subjektais (viešosios įstaigos dalininkais), pažymėtina, kad šis aspektas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, kas reiškia, jog iš esmės turi būti tikrinama, ar viešoji įstaiga atitinka savivaldybės viešosios įstaigos sensu largo požymius (2010 m. sausio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R502-1/2010).

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad svarbu nustatyti, kokią įtaką Centro visuotiniame dalininkų susirinkime priimant sprendimus turi Raseinių rajono savivaldybė.

Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami paprasta visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8, 9 ir 10 punktuose nurodytus sprendimus, kurie priimami kvalifikuota balsų dauguma; ją nustato viešosios įstaigos įstatai ir ji negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Centro įstatų 36 punkte.

Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje inter alia numatyta, kad visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi viešosios įstaigos dalininkai. Vienas dalininkas visuotiniame dalininkų susirinkime turi vieną balsą, jei viešosios įstaigos įstatuose nenustatyta kitaip. Vadovaujantis Centro įstatų 37 punktu, Raseinių rajono savivaldybei visuotiniame Centro dalininkų susirinkime priklauso 50 proc. balsų, kiti Centro dalininkai, nepriklausomai nuo įnašų vertės, lygiomis dalimis pasiskirsto likusius 50 proc. balsų: Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, Lietuvos neįgaliųjų draugija, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga bei Lietuvos kurčiųjų draugija turi po 12,5 proc. balsų. Raseinių rajono savivaldybės balsų dalis visuotiniame dalininkų susirinkime nesikeičia net ir priėmus naują dalininką (Centro įstatų 38 p.).

Be to, Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 5 dalis nustato, kad tais atvejais, kai savivaldybė yra viešosios įstaigos steigėju ar vienu iš steigėjų, sprendimus dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo priima savivaldybės taryba.

Atsižvelgusi į Raseinių rajono savivaldybės Centro visuotiniame dalininkų susirinkime turimų balsų proporciją, tai, kad ši proporcija nesikeičia didėjant Centro dalininkų skaičiui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VšĮ Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centras yra Raseinių rajono savivaldybės viešoji įstaiga Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies prasme. Pažymėtina, kad be Raseinių rajono savivaldybės atstovo pritarimo negali būti priimtas iš esmės nė vienas Centro visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimas, tai patvirtina savivaldybės kontrolės įstaigai tokią apimtį, kuri tampa reikšminga sprendžiant dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies taikymo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, kuria remiasi pareiškėja teigdama, kad Vyriausioji rinkimų komisija Sprendime vertino kontrolės faktą, o ne jos apimtį (R502-1/2010) buvo analizuojama faktinėmis aplinkybėmis skirtinga situacija, nes nurodytoje byloje savivaldybė turėjo tik 1/3 balsų viešosios įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime, nagrinėjamu atveju Raseinių rajono savivaldybė Centro visuotiniame dalininkų susirinkime turi ½ balsų ir ši proporcija nesikeičia keičiantis dalininkų skaičiui. Todėl nurodytoje administracinėje byloje padarytos galutinės išvados dėl savivaldybės kontrolės apimties šioje byloje nėra aktualios.

Nustačius, kad Centras laikytinas savivaldybės viešąja įstaiga Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies prasme, spręstinas klausimas, ar pareiškėjos, kaip šio Centro direktorės pavaduotojos, nuo 2013 m. sausio 2 d. eitos šio Centro direktorės pareigos (pareiškėja buvo faktinė savivaldybės viešosios įstaigos vienasmenė vadovė) suderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis.

Viešosios įstaigos vadovas – vienasmenis valdymo organas. Viešosios įstaigos vadovas yra skiriamas ir atleidžiamas visuotinio dalininkų susirinkimo (Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 1 d. 4 p.), su juo sudarant / nutraukiant darbo sutartį (Viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 5 d.). Viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su viešosios įstaigos darbuotojais. Jis taip pat atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą, duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui, pranešimą dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikšmės viešosios įstaigos veiklai, viešosios įstaigos dalininkų registravimą, informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimą visuomenei, viešos informacijos paskelbimą, kitus veiksmus, kurie yra vadovui numatyti teisės aktuose bei viešosios įstaigos įstatuose (Viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 4 d.). Centro vadovo funkcijos bei kompetencija reglamentuota Centro įstatų 53–54 punktuose.

Viešoji įstaiga negali veikti neturėdama vadovo. Laikotarpiais, kai viešosios įstaigos vadovas negali atlikti savo pareigų (ligos atostogų ir pan. atvejų) bei laikotarpiais, kai nutrūksta viešosios įstaigos vadovo įgaliojimai, jis atleidžiamas iš užimamų pareigų iki naujo vadovo paskyrimo, viešosios įstaigos vadovo funkcijos turi būti pavedamos atlikti kitam asmeniu. Kaip buvo pažymėta, 2012 m. lapkričio 28 d. įvykusio Centro visuotinio dalininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta laikinai eiti Centro vadovo pareigas pavesti Centro direktoriaus pavaduotojui, kurio pareigas nuo 2012 m. gruodžio 1 d. užėmė pareiškėja J. G., vadinasi ji nuo 2012 m. sausio 2 d. tapo faktine Centro vadove. Pareiškėjai tapus faktine savivaldybės viešosios įstaigos vienasmene vadove, ir jai einant tos pačios savivaldybės tarybos nario pareigas, susidarė situacija, kuri nesuderinama su savivaldybės tarybos nario pareigomis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas savo esme yra prevencinis, jo paskirtis užkirsti kelią tokioms situacijoms, kai Konstitucijos požiūriu asmuo užima nesuderinamas pareigas. Tai reiškia, kad užimamų pareigų nesuderinamumui su savivaldybės tarybos nario mandatu konstatuoti nėra būtina nustatyti, kokius veiksmus pareiškėja realiai atliko vykdydama Centro vadovo funkcijas bei kokiais veiksmais kaip Raseinių rajono savivaldybės tarybos narė realizavo Centro priežiūros bei kontrolės funkcijas. Susidariusi situacija teisiniu požiūriu reiškia, kad asmuo, laikinai einantis viešosios įstaigos vadovo pareigas, t. y. faktinis vadovas, turi visas teises, kurios yra numatytos viešosios įstaigos vadovui, gali atlikti visas Viešųjų įstaigų įstatymo, bei viešosios įstaigos įstatuose numatytas vadovo kompetencijai priskirtas funkcijas. Šiuo atveju nėra svarbu, ar laikinai vadovo pareigas einantis asmuo faktiškai atliko vadovo funkcijas ar ne, svarbus pats faktas, kad jis turėjo teisę vykdyti vadovui priskirtas funkcijas. Todėl atmestinas pareiškėjos argumentas, kad Vyriausioji rinkimų komisija turėjo aiškintis, ar realiai pareiškėja vykdė Centro vienasmenio vadovo – direktorės – funkcijas, kokius veiksmus atliko ar priėmė sprendimus.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai teisė vykdyti Centro vadovo funkcijas buvo suteikta 2012 m. lapkričio 28 d. įvykusio Centro visuotinio dalininkų susirinkimo, t. y. jau tuo metu, kai pareiškėja buvo Raseinių rajono savivaldybės tarybos nare (Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdis vyko 2012 m. lapkričio 28 d. 10.00 – 11.16 val., Centro visuotinio dalininkų susirinkimas vyko 2012 m. lapkričio 28 d. 14.00 – 15.00 val.). 2013 m. kovo 28 d. pasirašytos darbo sutarties Nr. 1015 pagrindu A. C. nuo 2013 m. kovo 29 d. turėjo pradėti eiti Centro direktorės pareigas. Vadinasi nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. kovo 28 d. faktine ir vienintele Centro vadove buvo pareiškėja ir ji vienintelė turėjo teisė vykdyti visas Centro vadovo kompetencijai teisės aktais priskirtas funkcijas. Aplinkybė, kad nuo 2013 m. kovo 29 d. yra paskirta nauja centro vadovė, kuri darbą pradėjo balandžio 15 dieną, neturi teisinės reikšmės, nes Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 90 straipsnio 1 dalis, apibrėždama savivaldybės tarybos nario pareigų nesuderinamumą su kitomis, šiame straipsnyje nurodytomis pareigomis, nenustato kokių nors terminų, tai reiškia, kad įstatymo leidėjas reikšmingu nurodo patį faktą, nesiedamas jo su buvimo nesiderinamose pagal savo teisinį statusą pareigose trukme.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos, Centro vadovės (savivaldybės viešosios įstaigos vienasmenio vadovo) pareigos kurias įstaigos dalininkų pavedimu jai buvo pavesta eiti laikinai, yra nesuderinamos su jos Raseinių savivaldybės tarybos narės pareigomis, todėl vadovaudamasi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 90 straipsnio 1 dalimi bei šio įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Vyriausioji rinkimų komisija pagrįstai bei teisėtai 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. Sp-84 pripažino pareiškėjos – Raseinių rajono savivaldybės tarybos narės J. G. įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 88 straipsnio 1 punktu, 121 straipsniu, teisėjų kolegija

 

nusprendžia:

 

Pareiškėjos J. G. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

 

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

 

 

 

Dainius Raižys

 

 

 

Virginija Volskienė