Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-09-24][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1161-381-2019].docx
Bylos nr.: e2A-1161-381/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno rajono savivaldybės administracija 188756386 atsakovas
Uždaroji akcinė bendrovė "TRANSREVIS" 124107111 Ieškovas
Uždaroji akcinė bendrovė "Merula" 159914036 Ieškovas
Viešųjų pirkimų tarnyba 188656261 išvadą duodanti institucija
Kautra 132138957 trečiasis asmuo
Černiauskas ir partneriai 301749532 trečiojo asmens atstovas
Kategorijos:
11.1. Bylos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ar pakeitimo
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.6. Prievolių teisė
11. BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.6.11. Pirkimas-pardavimas

?

Civilinė byla Nr. e2A-1161-381/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00397-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

(S)

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danguolės Martinavičienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Merula, atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Transrevisprisidėjimą prie ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Merula“ apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1643-601/2019 pagal ieškovuždarosios akcinės bendrovės „Merula ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Transrevis ieškinius atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo nutraukti pirkimo procedūras, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Kautra“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Merula“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija), prašydama: 1) pripažinti neteisėtais atsakovės vykdomo tarptautinės vertės viešojo pirkimo Nr. 431032 „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“ (toliau – Pirkimas) ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1, T2 ir T3; 2) pripažinti I, II, III, ir IV pirkimo dalių techninių specifikacijų 17 punkte nustatytą sąlygą ribojančia konkurenciją; 3) įpareigoti atsakovę nutraukti viešojo pirkimo procedūras; 4) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė UAB „Merulaieškinyje ir dublike teigia, kad Pirkimo sąlygų 89 punkte nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų lyginamieji svoriai, pagal kuriuos tiek kainai, tiek kokybei skiriama po 50 balų, yra nepagrįsti, neatitinka Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairių (toliau – Gairės) nuostatų, kad 50 proc. lyginamojo svorio kainai turėtų būti suteikiama tik sudėtinguose pirkimuose. Kadangi ginčo Pirkimas nėra sudėtingas, pagal Gairėse nurodytas taisykles kainai turėtų būti skiriama 70–80 proc. lyginamojo svorio. Be to, pagal Gaires aplinkosauginiams kriterijams turėtų būti skiriama 0–15 proc., tačiau atsakovė tiekėjo siūlomų naudoti transporto priemonių vidutiniam amžiui vertinti skiria 20 proc. Kodėl pasirinktas toks lyginamasis svoris, nėra aišku. Taip pat neaišku, kaip apskaičiuotas mažiausio paslaugų teikimui siūlomų transporto priemonių, pritaikytų neįgaliems keleiviams arba keleiviams su specialiaisiais poreikiais pervežti, skaičiaus vertinimui skiriamas 25 proc. lyginamasis svoris. 

3.       UAB „Merula“ taip pat nurodė, kad Pirkimo sąlygų 93.2 punkto reikalavimas pateikti siūlomų transporto priemonių aprašymus ar vizualizacijas, iš kurių turi būti matoma, kad siūlomos transporto priemonės realiai bus pritaikytos neįgaliesiems ar specialiuosius poreikius turintiems keleiviams pervežti, nenustačius, kas turi matytis vizualizacijose ar turi būti aprašyta aprašymuose, lemia šio kriterijaus netikslumą ir neaiškumą. Konkurso sąlygose tiksliai ir aiškiai nenustačius, kokios priemonės bus vertinamos tinkamomis, tiekėjai gali tik spėlioti, kokio brangumo ir sudėtingumo priemones taikyti. Perkančiosios organizacijos, nustatydamos ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, juos turi suformuluoti taip, kad kiekvienas tiekėjas pagal tokius kriterijus galėtų tiksliai suprasti, ko yra iš jo reikalaujama ir kad pagal tokius kriterijus būtų galima skaidriai ir lygiateisiškai palyginti tiekėjų pasiūlymus. Be to, Pirkimo sąlygų 93.4 punkte nustatyta nelygiateisė balų skyrimo tvarka, kadangi vienais atvejais už konkretų transporto priemonių, pritaikytų neįgaliems keleiviams arba keleiviams su specialiaisiais poreikiais pervežti, skaičių skiriamas tam tikras konkretus balas, o kitais atvejais tam tikras konkretus balas skiriamas už skaičiaus intervalą. Net ir nustačius lygiateisį T1 kriterijaus „Mažiausias paslaugos teikimui siūlomų transporto priemonių, pritaikytų neįgalių keleivių arba keleivių su specialiaisiais poreikiais pervežimui, skaičius” vertinimą, pats kriterijus yra nelogiškas, nes perkančioji organizacija turi turėti aiškius ir pagrįstus poreikius, kokia apimtimi reikia užtikrinti neįgalių keleivių arba keleivių su specialiaisiais poreikiais pervežimą, nes tokios pažeidžiamos asmenų grupės interesai negali būti aukojami kitų kriterijų sąskaita. Atsakovei nenurodžius, kokiu dažnumu ir kokiame konkrečiame maršrute neįgaliesiems pritaikytos transporto priemonės turi kursuoti, atsakovės keliami reikalavimai tampa betiksliais ir nepagrįstais.

4.       UAB „Merula“ teigimu, ekonominio naudingumo kriterijus T2 „Paslaugos teikimui tiekėjo siūlomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius“ neatitinka perkančiosios organizacijos keliamo tikslo paslaugoms teikti naudoti kuo mažiau teršiančias transporto priemones, nes transporto priemonių būklė labiau priklauso nuo nuvažiuoto kilometražo ir transporto priemonės techninio aptarnavimo, o ne nuo amžiaus. Be to, Pirkimo sąlygų 94.6.3 punkte nustatyta neproporcinga šio ekonominio naudingumo vertinimo tvarka, nes 1 metų skirtumas vienu atveju vertinamas 2 balais, kitu atveju – 1 balu. Maksimalaus transporto priemonės amžiaus nustatymas (10 m.) negali būti tiesiogiai siejamas su aplinkos apsauga, nes kenksmingas medžiagas iš autobusų variklių išmetamųjų dujų pašalina tam tikslui skirti katalizatoriai, tiesiogiai sumažinantys kenksmingų išmetamųjų dujų kiekį iki užsibrėžtų ribų.

5.       Ieškovės nuomone, Kriterijus T3 „Terminas (mėn.), per kurį po sutarties pasirašymo tiekėjas pateiks paslaugos teikimui siūlomas transporto priemones Perkančiosios organizacijos apžiūrai ir pradės vykdyti sutartį“ perkelia perkančiosios organizacijos neveikimo padarinius tiekėjams ir tiekėjui UAB „Kautra“ suteikia privilegijuotą padėtį konkurse, nors šio kriterijaus apskritai nereikėtų, jeigu perkančioji organizacija būtų tinkamai suplanavusi konkurso procedūrų pradžią. Atsižvelgiant į tai, kad naujų autobusų įsigijimas paprastai trunka daugiau nei devynis mėnesius, perkančiajai organizacijai nustačius maksimalų 6 mėnesių terminą transporto priemonėms pateikti, pranašumas suteikiamas tokiems tiekėjams kaip UAB „Kautra“, kurie turi paslaugoms teikti reikiamą autobusų skaičių iš karto.

6.       Pirkimo I, II, III ir IV dalių techninių specifikacijų 17 punkte keliamas reikalavimas, kad tiekėjai privalės užtikrinti Kauno autobusų stoties paslaugų teikimą (autobusų įvažiavimą į ir išvažiavimą iš Kauno autobusų stoties), t. y. mokėti mokesčius, kuriuos nustato šio konkurso potencialus dalyvis, pažeidžia nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus, nes Kauno autobusų stoties valdytojas yra konkurse suinteresuota dalyvauti UAB „Kautra“. Įvažiavimo į stotį mokesčio apskaičiavimas yra svarbus nustatant pasiūlymo kainą.

7.       Ieškovė UAB „Transrevis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Administracijai, prašydama panaikinti atsakovės vykdomo Pirkimo sąlygas: 1) dėl T3 vertinimo kriterijaus, t. y. dėl pirkimo sąlygų 89 punkto lentelės 2.3 eilutės, pagal kurią T3 vertinimo kriterijus yra terminas (mėn.), per kurį po sutarties pasirašymo tiekėjas pateiks paslaugos teikimui siūlomas transporto priemones perkančiosios organizacijos apžiūrai ir pradės vykdyti sutartį ir dėl Pirkimo sąlygų 95 punkto; 2) Pirkimo sąlygų 89 punkto lentelės 2.2 eilutėje nustatytą T2 vertinimo kriterijaus reikalavimą dėl skiriamų balų dydžio ekonominio naudingumo įvertinime (Y2=20).

8.       UAB „Transrevisieškinyje ir dublike nurodė, kad ekonominio naudingumo kriterijus T3, kuris turėtų skatinti tiekėjus konkuruoti siūlant kuo greitesnį autobusų pristatymą ir pirkimo sutarties vykdymo pradžią, yra nebūtinas, nesuteikia pridėtinės vertės perkančiajai organizacijai bei riboja konkurenciją. Analogišką sąlygą teismai jau yra pripažinę kaip neteisėtą kitoje civilinėje byloje. Jeigu atsakovei iš tiesų buvo būtina gauti geresnės kokybės keleivių vežimo paslaugas kuo greičiau, ji turėjo visas galimybes pirkimą paskelbti dar 2018 m. vasarą. Šiuo metu Kauno rajono gyventojams yra visiškai užtikrintas susisiekimas autobusais, taigi skubos įsigyti paslaugas nėra. Kriterijus T3 suteikia nepagrįstą pranašumą tiekėjams, jau faktiškai turintiems reikiamus autobusus paslaugoms teikti, ir diskriminuoja tiekėjus, kurie planuoja įsigyti naujus autobusus, kadangi absoliuti dauguma rinkos dalyvių nėra pajėgūs pristatyti naujų autobusų greičiau nei per devynis mėnesius. T3 vertinimo kriterijus yra išskirtinai palankus didžiausiam rinkos dalyviui UAB „Kautra“, kuri bene vienintelė Lietuvoje turi finansinius pajėgumus iš anksto įsigyti 49 naujas transporto priemones bei pasiūlyti sutartį pradėti vykdyti per minimalų vieno mėnesio terminą.

9.       UAB „Transrevis“ teigimu, T1 vertinimo kriterijus pagal už jį skiriamų balų dydį yra neproporcingas tiek siekiamam tikslui, tiek kitų kriterijų atžvilgiu. Jeigu perkančiajai organizacijai yra svarbus kuo didesnis skaičius autobusų, pritaikytų neįgaliųjų poreikiams, perkančioji organizacija galėjo pirkimo sąlygose nurodyti didesnį minimalų skaičių autobusų, kurie bet kokiu atveju turi būti pritaikyti neįgaliesiems. Lyginant T1 ir T2 kriterijus pagal investicijų dydį vienam šio kriterijaus balui, T1 kriterijui skirtas balų dydis ekonominio naudingumo vertinime yra neproporcingas, nes investicijos į vieną T1 ir į vieną T2 kriterijaus balą skiriasi ženkliai. 

10.       Be to, UAB „ Transrevis“ nuomone, Pirkimo sąlygų techninių specifikacijų 17 punkto reikalavimas tiek, kiek jame nenustatytos (neišviešintos) autobusų įvažiavimo į Kauno autobusų stotį ir išvažiavimo iš Kauno autobusų stoties kainos, taip pat tiek, kiek pirkime bus leidžiama dalyvauti Kauno autobusų stoties valdytojai UAB „Kautra“, pažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Jeigu pirkime dalyvautų ir pirkimą laimėtų Kauno autobusų stoties valdytoja UAB „Kautra“, tokia dalyvė turėtų įvažiavimo (išvažiavimo) mokestį mokėti pati sau, t. y. iš esmės jokių realių sąnaudų dėl ginčijamos pirkimo sąlygos nepatirtų. Tokiu būdu yra sudaromos sąlygos pirkimą laimėti UAB „Kautra“, galinčiai pasiūlyti daug geresnę paslaugų teikimo kainą, neskaičiuojančiai papildomų sąnaudų dėl įvažiavimo į (išvažiavimo iš) Kauno autobusų stotį.

11.       Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija su ieškiniais nesutiko, prašė juos atmesti ir priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė paaiškino, kad ekonominio naudingumo kainos kriterijus Pirkime įvertintas 50 balų, nes šiam kriterijui skyrus didesnį lyginamąjį svorį tiekėjai būtų motyvuoti konkuruoti ne dėl paslaugos kokybės, o dėl kainos, nors Pirkimu siekiama atrinkti būtent tokį pasiūlymą, kuris būtų racionaliausias kainos ir kokybės santykiu. Atsakovė siekia, kad kaip galima didesnis transporto priemonių kiekis būtų pritaikytas neįgaliesiems ir specialiuosius poreikius turintiems asmenims, kad naudojamos transporto priemonės būtų pakankamai naujos, todėl negestų, laiku užbaigtų maršrutus ir vežtų keleivius saugiai, be to, atsakovė siekia ir ekonominės naudos, pasireiškiančios paslaugos teikimo pradžioje, t. y. išvengti ginčų su pirkimo laimėtoju dėl paslaugos teikimo pradžios terminų. Paslaugos kainos ir paslaugos kokybės kriterijai įvertinti lygiaverčiai, be kita ko, atsižvelgiant į numatomą paslaugos teikimo laiką, į tai, kad paslauga bus teikiama dideliam kiekiui asmenų. Nustatyta proporcija lemia, kad paslaugos bus ir kokybiškos, ir šiai kokybei proporcingai kainuojančios. Gairės nėra privalomai taikomas teisės aktas, jos neįpareigoja perkančiųjų organizacijų atliekant viešuosius pirkimus vadovautis vien tik Gairėse nustatytomis formuluotėmis, ekonominio naudingumo balų dydžiais ir pan.

12.       Anot atsakovės, iš visų Kauno rajono savivaldybėje gyvenančių asmenų apie 26 proc. yra priskirtini neįgaliesiems ar specialius poreikius turintiems asmenims, o vežėjai nėra linkę atlikti investicijų į transporto pritaikymą minėtiems asmenims, todėl, įvertinusi šią situaciją, atsakovė T1 kriterijui suteikė 25 balų lyginamąjį svorį. Atsakovės nuomone, nustatytas balas atitinka savivaldybėje gyvenančių neįgaliųjų ar specialius poreikius turinčių asmenų santykį su visoje savivaldybėje gyvenančiais gyventojais, be to, leidžia pagrįstai tikėtis, kad, siekdami laimėti pirkimą, tiekėjai bus motyvuoti savo turimas transporto priemones pritaikyti neįgaliųjų ar specialius poreikius turinčių asmenų poreikiams. Pirkimo dokumentuose nustačius konkretransporto priemonių, pritaikytų neįgaliesiems ar specialius poreikius turintiems asmenims, kiekį, būtų apribota rinkos dalyvių konkurencija ir rizikuojama, kad pirkime dalyvaus tik itin siauras tiekėjų ratas arba pirkimui pasiūlymų apskritai nebus gauta. Nustačius konkrečius reikalavimus siūlomų transporto priemonių pritaikymui neįgaliesiems ir specialiųjų poreikių turintiems asmenims, rinkos dalyvių, galinčių pasiūlyti paslaugą teikti su kitaip pritaikytomis transporto priemonėmis, teisės dalyvauti pirkime būtų apribotos, kiltų didelė rizika, kad pasiūlymus pirkimui galėtų pateikti tik itin pajėgūs tiekėjai. T1 kriterijaus atveju visiems tiekėjams galioja ta pati ir vienoda balų skyrimo tvarka, kuri yra aiški, konkreti ir užtikrinanti tiekėjų sąžiningą konkurenciją, pirkimo skaidrumą ir aiškumą, bei suteikianti visiems tiekėjams vienodai aiškias galimybes konkuruoti dėl pirkimo sutarties sudarymo.

13.       Atsakovė taip pat nurodė, kad T2 kriterijus yra nustatytas, atsižvelgiant į ilgą pirkimo sutarties vykdymo laiką (7 metai), siekiant užtikrinti, kad paslaugoms teikti naudojamų transporto priemonių parkas būtų atnaujinamas ir tokiu būdu sumažinamas neįvykusių reisų dėl sugedusios transporto priemonės skaičius bei užtikrinami kokybės ir aplinkosaugos reikalavimai. Ieškovės nuomone, UAB „Merulasiekia nutraukti pirkimą arba kliudyti pirkimui vykti dėl to, kad galėtų vykdyti šiuo metu galiojančią su ja pasirašytą sutartį kiek galima ilgesnį laiką. Atsakovė paaiškino, kad T1 kriterijui suteikė didesnį lyginamąjį svorį nei T2 kriterijui, atsižvelgdama į jo svarbą išskirtinei socialinei grupei asmenų. Jei T2 kriterijui būtų suteiktas didesnis lyginamasis svoris, tai geriausiu pasiūlymu būtų atrinktas tas pasiūlymas, kuriame būtų pasiūlytos didžiausios investicijos (naujausi autobusai), tačiau ne tas tiekėjas, kuris pasiūlė visus ar dalį naudotų autobusų, pritaikytų neįgaliesiems, ir tuo pačiu tenkinančių T2 kriterijaus reikalavimą. Taigi T1 ir T2 kriterijų svoriai yra tarpusavyje proporcingi, nes nesukuria  vienam tiekėjui galimybės laimėti pirkimą vien gavus didžiausią balą pagal vieną iš ekonominio naudingumo kriterijų. Nustatyti svoriai leidžia visiems tiekėjams vienodai varžytis išlaikant paslaugos kokybę.

14.       Administracijos teigimu, T3 kriterijus nustatytas ne dėl to, kad atsakovė siekia kaip įmanoma greičiau sudaryti pirkimo sutartį ir pradėti ją vykdyti, o dėl to, jog siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją tarp tiekėjų, eliminuoti atsakovės ir pirkimo laimėtojo ginčus sutarties vykdymo pradžioje bei leisti tinkamai suplanuoti ir pasiruošti sutarties vykdymo pradžiai. Atsakovė pabrėžė, kad maksimalų 6 mėnesių terminą nustatė, siekdama sudaryti vienodas sąlygas visiems rinkos dalyviams konkuruoti, nesudarant išskirtinių galimybių vienam ar dviem tiekėjams laimėti pirkimą tik dėl to, kad jų siūlomos transporto priemonės bus visiškai naujos. 
6 mėnesių terminas, atsakovės vertinimu, yra pakankamas, kad bet kuris rinkos dalyvis galėtų pasirengti vykdyti sutartį. Nors T3 kriterijus galbūt ir apriboja vienų ar kitų tiekėjų galimybes siūlyti visiškai naujas transporto priemones, tačiau tuo pat metu šis kriterijus leidžia kitiems tiekėjams teikti pasiūlymus, nes matydami, kad gali siūlyti šiuo metu turimas transporto priemones, jie tampa konkurencingi tiekėjams, kurie galėtų siūlyti visiškai naujas transporto priemones.

15.       Administracija pažymėjo, kad Pirkimo I, II, III ir IV dalių techninių specifikacijų 17 punkto reikalavimai yra parengti pagal galiojančių teisės aktų, tiesiogiai reglamentuojančių vežėjų ir autobusų stočių veiklą, nuostatas, t. y. kad vežėjai, turintys leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais (išskyrus miesto), privalo sudaryti sutartis su autobusų stočių, nurodytų patvirtintuose autobusų eismo tvarkaraščiuose, savininkais (valdytojais). Nors potenciali šio pirkimo dalyvė UAB „Kautra“ yra Kauno autobusų stoties valdytoja, tačiau ši aplinkybė nesuteikia teisės Kauno autobusų stoties valdytojui taikyti skirtingus tarifus vežėjams, kurie veža keleivius tos pačios rūšies maršrutais. Atsakovė negali ir neturi teisė riboti galimybių vienam ar kitam tiekėjui dalyvauti Pirkime.

16.       Trečiasis asmuo UAB „Kautra“ atsiliepime prašė ieškovių ieškinius dėl reikalavimų, susijusių su keleivių vežimu į (iš) Kauno autobusų stotį, atmesti, o dėl kitų ieškinių reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Be to, trečiasis asmuo prašė priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas. UAB „Kautra“ nurodė, kad nėra pateikusi pasiūlymo ginčo konkurse, todėl teiginys, kad ginčo konkursas UAB „Kautra“ suteikia kokį nors pranašumą, yra visiškai nepagrįstas. UAB „Kautra“ taip pat paaiškino, kad Kauno autobusų stotis yra jos struktūrinis padalinys, turintis savo vadovą, administraciją, vykdantis išskirtinai tik stoties administravimo funkcijas, apskaitantis gaunamas pajamas atskirai nuo kitų įmonės veiklos pajamų, taigi UAB „Kautra“ yra aiškiai atskyrusi vežimo bei kitas vykdomas veiklas nuo autobusų stoties veiklos. UAB „Kautra“, kaip autobusų stoties valdytoja, yra saistoma nustatyto teisinio reglamentavimo, kuris reiškia, kad įkainiai nustatomi ne tik visiems vežėjams vienodi, bet ir tokie, kurie užtikrintų tinkamą transporto infrastruktūros priežiūrą ir eksploatavimą. Taigi, UAB „Kautra“ nėra sudarytos kokios nors teisės ar sąlygos netaikyti šios imperatyvios normos. UAB „Kautra“ su konkurso laimėtoju privalės sudaryti įvažiavimo ir aptarnavimo sutartį tokiomis sąlygomis, kurios numatytos Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 16 straipsnio 5 dalies nuostatose, t. y. UAB „Kautra“ šią teisės aktuose nustatytą prievolę vykdys nepriklausomai nuo atsakovės paskelbto konkurso rezultatų. UAB „Kautra“ autobusams naudojantis stoties infrastruktūra, UAB „Kautra“ neabejotinai patiria sąnaudas, tačiau šias sąnaudas kompensuoja ne per sau išrašomas sąskaitas už įvažiavimą, bet kompensuodama dalį sąnaudų iš bendro įmonės biudžeto.

17.       VPT savo išvadoje nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu reikia nustatyti, ar ieškovių ginčijami ekonominio naudingumo kriterijai ir lyginamieji konkretiems kriterijams nustatyti svoriai nediskriminuoja tiekėjų bei užtikrina galimybę tiekėjams efektyviai konkuruoti teikiant pasiūlymus bei sudaro sąlygas perkančiajai organizacijai įsigyti geriausiai jos poreikius atitinkančius autobusus. Perkančioji organizacija turėtų turėti dokumentus, kuriuose būtų atskleista, dėl kokių priežasčių pasirinkti vieni ar kiti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai, jų parametrai, kodėl jiems suteikti vieni ar kiti lyginamieji svoriai, ir kokia jų įtaka perkamo objekto naudojimo efektyvumui bei potencialiai ekonominei naudai. Be to, bylos nagrinėjimo metu turėtų būti įvertinta, ar kainos ir kokybės kriterijams nustatyti lyginamieji svoriai užtikrina ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo pasirinkimą atsakovei bei užtikrina galimybes tiekėjams efektyviai konkuruoti bei dirbtinai nediskriminuoja jų. VPT taip pat atkreipė dėmesį, kad, nors pats T3 kriterijus reiškia, kad tiekėjai, siekdami gauti papildomų balų, turi nurodyti kuo trumpesnį terminą, per kurį įsipareigoja pateikti paslaugai teikti siūlomas transporto priemones perkančiosios organizacijos apžiūrai ir pradėti vykdyti sutartį, tačiau, kaip teigia pati atsakovė, minėto kriterijaus tikslas nėra kuo greitesnis sutarties sudarymas. Be to, pati atsakovė pripažįsta, kad maksimalus galimas 6 mėnesių terminas nėra pakankamas naujiems autobusams įsigyti, todėl T3 kriterijaus pagrįstumas ir teisėtumas yra abejotinas.

 

 

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

18.       Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 18 d. sprendimu ieškovių UAB „Merula“ ir UAB „Transrevis“ ieškinius tenkino, pripažino atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos viešojo konkurso Nr. 431032 „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“ ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus T1 ir T3 neteisėtais, nutraukė Pirkimo procedūras, priteisė iš atsakovės ieškovei UAB „Merula“ 2 288 Eur žyminio mokesčio ir 2 200 Eur už advokato teisinę pagalbą, o ieškovei UAB Transrevis“ – 2 288 Eur žyminio mokesčio ir 2 103,51 Eur už advokato teisinę pagalbą. Be to, teismas priteisė trečiajam asmeniui UAB „Kautra“ iš ieškovių UAB Merula ir UAB „Transrevis“ po 290,40 Eur už advokato teisinę pagalbą.

19.       Teismui kilo abejonių dėl kainos ir kokybės kriterijų lygiavertiškumo ginčo pirkime, nes paprastai tokio pobūdžio konkursuose nustatomas didesnis lyginamasis svoris kainai. Teismo vertinimu, atsakovė nepakankamai pagrindė lyginamųjų svorių ginčo pirkime nustatymą. Teismas sprendė, kad kriterijus T1 „Mažiausias paslaugos teikimui siūlomų transporto priemonių, pritaikytų neįgalių keleivių arba keleivių su specialiaisiais poreikiais pervežimui, skaičius“, kuriam suteiktas 25 balų lyginamasi svoris, yra nelogiškas, nes nors atsakovė teigia, kad turi būti užtikrinamos neįgaliųjų ir specialius poreikius turinčių keleivių teisės, tačiau nėra aišku, kaip šis kriterijus užtikrins atsakovės siekiamą tikslą. Perkančioji organizacija turi turėti aiškius ir pagrįstus poreikius, kokia apimtimi reikia užtikrinti neįgalių keleivių arba keleivių su specialiaisiais poreikiais pervežimą. Jeigu perkančiajai organizacijai reikalingas vienoks ar kitoks transporto priemonių skaičius, pritaikytas neįgaliems arba specialiuosius poreikius tutintiems keleiviams pervežti, tai jo ir turėtų būti reikalaujama, neaukojant tokios pažeidžiamos asmenų grupės interesų kitų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų sąskaita. Taigi atsakovė nepateikė įtikinamo Pirkimo sąlygų 89 punkte esančios lentelės 2.1 eilutėje nustatyto kriterijaus ekonominio naudingumo ginčo pirkimui pagrindimo, todėl toks nustatytas kriterijus pripažįstamas neteisėtu, kaip nepagrįstai ribojantis tiekėjų konkurenciją ir lygiaverčių pasiūlymų pateikimą.

20.       Atsižvelgdamas į tai, kad keleiviams vežti naudojamos transporto priemonės nuvažiuoja didelius atstumus, todėl transporto priemonių vidutinio amžiaus kriterijus leidžia tikėtis ekonominio naudingumo siekiant teikti kokybiškas susisiekimo paslaugas, pirmosios instancijos teismas T2 kriterijų „Paslaugos teikimui tiekėjo siūlomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius“ pripažino logišku ir pagrįstu.

21.       Kadangi pati atsakovė pažymėjo, kad kriterijaus T3 „Terminas (mėn.), per kurį po sutarties pasirašymo tiekėjas pateiks paslaugos teikimui siūlomas transporto priemones Perkančiosios organizacijos apžiūrai ir pradės vykdyti sutartį“ tikslas nėra kuo greitesnis sutarties sudarymas, bei pripažino, kad maksimalus galimas 6 mėnesių terminas nėra pakankamas naujiems autobusams įsigyti, be to, VPT suabejojo T3 kriterijaus pagrįstumu ir teisėtumu, teismas sprendė, kad atsakovė nepagrindė Pirkimo sąlygų 89 punkte esančios lentelės 2.3 eilutėje numatyto kriterijaus T3 tikslingumo, neįrodė, kodėl nustatytas būtent maksimalus 6 mėnesių autobusų pateikimo terminas, minėtas kriterijus pažeidžia tiekėjų interesus, riboja konkurenciją, todėl toks reikalavimas pripažįstamas neteisėtu.

22.       Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovių teiginiais, kad Pirkimo sąlygų techninių specifikacijų 17 punkto reikalavimas, susijęs su mokesčių Kauno autobusų stočiai mokėjimu, pažeidžia lygiateisiškumo ir nediskriminavimui principus. Teismas pažymėjo, kad techninių specifikacijų 17 punkte įtvirtintas reikalavimas yra sąlygotas imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Teismas sprendė, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo įžvelgti UAB „Kautra“ privilegijavimą kitų tiekėjų atžvilgiu, kadangi UAB „Kautra“ yra aiškiai atskyrusi vežimo bei kitas vykdomas veiklas nuo autobusų stoties veiklos, be to, įkainiai nustatomi ne tik visiems vežėjams vienodi, bet ir tokie, kurie užtikrintų tinkamą transporto infrastruktūros priežiūrą ir eksploatavimą. UAB „Kautra“ autobusams naudojantis stoties infrastruktūra, UAB „Kautra“ neabejotinai patiria sąnaudas, tačiau šias sąnaudas kompensuoja ne per sau išrašomas sąskaitas už įvažiavimą, bet kompensuodama dalį sąnaudų iš bendro įmonės biudžeto. 

23.       Teismas taip pat padarė išvadą, kad nustatyti konkretūs reikalavimai, kaip turėtų būti pritaikomos transporto priemonės neįgaliesiems ar specialiuosius poreikius turintiems keleiviams pervežti, galėtų nepagrįstai riboti tiekėjų galimybes siūlyti kitokius autobusų pritaikymo neįgaliesiems ar specialiuosius poreikius turintiems keleiviams vežti variantus. Nė vienas teisės aktas nenustato konkrečių ir imperatyvių reikalavimų techninėms priemonėms, kurios turi būti naudojamos siekiant pritaikyti autobusus neįgaliesiems ar specialiuosius poreikius turintiems keleiviams pervežti, taigi, pirkimo atveju tiekėjams leidžiama patiems pagal savo finansines ar technines galimybes pasiūlyti įvairius transporto priemonių pritaikymo neįgaliesiems ar specialiuosius poreikius turintiems keleiviams pervežti būdus ir priemones. Tuo sudaromos galimybės visiems tiekėjams konkuruoti ir nesukuriamas dirbtinis konkurencijos ribojimas.

24.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal neteisėtomis pripažintas Pirkimo sąlygas, pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos, todėl viešąjį pirkimą nutraukė.

25.       Atsižvelgęs į bylos baigtį, teismas ieškoves UAB „Merula“ ir UAB „Transrevis“ laikė ginčą laimėjusiomis šalimis, todėl priteisė joms iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei UAB „Merula“ iš atsakovės teismas priteisė 2 288 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui bei 2 200 Eur išlaidų, patirtų už teisines paslaugas. Ieškovei UAB „Transrevis“ iš atsakovės teismas priteisė 2 288 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui bei 2 103,51 Eur išlaidų, patirtų už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme. Be to, teismas iš ieškovių priteisė po 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą trečiajam asmeniui UABN „Kautra“.

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

26.       Ieškovė UAB „Merula“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą ir nustatyti, kad Pirkimo sąlygų I, II, III, ir IV pirkimo dalių techninių specifikacijų 17 punkte nustatyta sąlyga nepagrįstai riboja konkurenciją, T2 ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus yra neteisėtas ir nepagrįstas, Pirkimo sąlygų 93.2 punktas yra neteisėtas ir naikintinas. Be to, UAB „Merula“ prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1.                      Teismas be pagrindo ir nemotyvuotai nusprendė, kad nustatytas transporto priemonių vidutinio amžiaus kriterijus leidžia tikėtis ekonominio naudingumo siekiant teikti kokybiškas susisiekimo paslaugas. Atsakovė, nurodydama T2 kriterijaus tikslą, laikėsi nenuoseklios pozicijos. Ikiteisminėje ginčo stadijoje atsakovė nurodė, kad šio kriterijaus tikslas yra aplinkosauginis, o atsiliepime į ieškinį ir triplike atsakovė nurodė, kad T2 kriterijumi siekiama, ir to, kad transporto priemonių parkas būtų atnaujinamas, tokiu būdu sumažinant neįvykusių reisų dėl sugedusios transporto priemonės skaičių bei užtikrinant keliamus kokybės reikalavimus. Tačiau atsakovė nepasieks deklaruojamų tikslų, nes transporto priemonės būklei pagrindinę įtaką daro jos eksploatacija ir nuvažiuotų kilometrų skaičius. Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi T2, vertinant tik transporto priemonės amžių, nepasiekiama jokia pridėtinė vertė paslaugų teikimui. Tai, kad įvykdytų maršrutų skaičius tiesiogiai nepriklauso nuo transporto priemonės amžiaus, patvirtina viešai prieinami duomenys, jog, pavyzdžiui, 2013 m. registracijos „MAN“, 2013 m. registracijos „Setra“, 2014 m. registracijos „Mercedes Benz“, 2015 m. registracijos „Setra“ gamintojų autobusai kokybiškai vertinami ir kartu kainuoja kur kas daugiau nei, pavyzdžiui, 2018 m. gamybos visiškai nenaudoti „Temsa“ autobusai, kurių atstovas yra UAB „Kautra“.

26.2.                      Pirkimo sąlygų 94.6.3 punkte nustatyta neproporcinga ekonominio naudingumo vertinimo tvarka, nes skirtumas tarp 2018 m. ir 2019 m. pirmą kartą įregistruotai transporto priemonei skiriamų balų yra tik vienas balas, o skirtumas tarp 2016 m. ir 2017 m. pirmą kartą įregistruotai transporto priemonei skiriamų balų yra du balai. Taigi tapati situacija – 1 metų skirtumas – vertinama skirtingai ir taip pažeidžiamas lygiateisiškumo principas.

26.3.                      Aplinkos apsaugą užtikrina Pirkimo sąlygų 94.3 punkte nurodytas transporto priemonių ekologijos standartas – Euro IV, o ne transporto priemonių amžius. Siekiant aplinkosauginių tikslų ir į 11–12 metų senumo autobusus gali būti įmontuojami katalizatoriai, kurie leistų sumažinti oro taršą iki Euro IV standarto ir leistų pasiekti atsakovės deklaruojamus tikslus. Atsakovė, nustatydama transporto priemonių amžiaus reikalavimą siekia kitų tikslų, t. y. suteikti konkurencinį pranašumą naujesnius žemesnės kokybės autobusus turintiems tiekėjams, tokiems kaip UAB „Kautra“. Be to, 10 metų maksimalaus amžiaus reikalavimas yra visiškai netikslus, nes autobuso amžius nuo pirmos registracijos datos savaime nereiškia sumontuoto variklio ir katalizatorių sistemos amžiaus.

26.4.                      Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, taigi juos aiškinti vienodai. Šiuo atveju tiekėjai gali siūlyti bet kokias priemones transportų priemonių pritaikymui neįgaliesiems ar asmenims su specialiaisiais poreikiais. Taigi atsakovė privalės įvertinti kaip pritaikytą neįgaliesiems ar asmenims su specialiaisiais poreikiais transporto priemonę, kurios viduje yra pažymėta lipduku vieta statyti neįgaliųjų vežimėlį (tokia priemonė kainuos vos kelis eurus, nes reikės tik priklijuoti lipduką ir išimti sėdynę), lygiai taip pat kaip ir autobusą, kuriame įrengtas keltuvas neįgaliųjų vežimėliams bei įrengtos papildomos neįgaliųjų vežimėlių tvirtinimo vietos (priklausomai nuo autobuso parametrų tokių priemonių įrengimas gali kainuoti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių). Konkurso sąlygose tiksliai ir aiškiai nenustačius, kokios priemonės bus vertinamos tinkamomis, tiekėjai gali tik spėlioti, kokio brangumo ir sudėtingumo priemones taikyti, o kokios priemonės ir atitinkamai kokio detalumo įrodymai lems, kad transporto priemonė pritaikyta neįgaliesiems ar asmenims su specialiaisiais poreikiais. Tai, kad nė vienas teisės aktas nenustato konkrečių ir imperatyvių reikalavimų techninėms priemonėms, kurios turi būti naudojamos, siekiant pritaikyti autobusus neįgaliesiems ar specialiuosius poreikius turintiems keleiviams pervežti, niekaip nepaneigia perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti tikslius ir aiškius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, kurie sudarytų galimybes tiekėjams tiksliai ir aiškiai nustatyti, kokias priemones siūlyti, ir žinoti, kiek balų už jas bus skiriama.

26.5.                      Įvažiavimo į stotį mokesčio apskaičiavimas yra svarbus nustatant pasiūlymo kainą, nes varžymasis vos dėl kelių centų. UAB „Kautra“ šioje vietoje suteikiamos privilegijuotos teisės, nes šis tiekėjas turi galimybes geriau prognozuoti ir daryti įtaką I, II, III, ir IV pirkimo dalių techninių specifikacijų 17 punkte nurodytam mokesčiui. Atsakovė, siekdama išvengti vieno potencialaus tiekėjo protegavimo bei nepamatuojamos rizikos perkėlimo visiems tiekėjams, galėjo nustatyti, kad autobusų įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) Kauno autobusų stotį mokesčio tiekėjai neprivalo įtraukti į pasiūlymo kainą ir šiuos mokesčius apmokės perkančioji organizacija pagal pateikiamas sąskaitas arba nustatyti panašų reikalavimą. Be to, dėl šio ieškovės UAB „Merulapretenzijoje nurodyto pažeidimo atsakovė atsakyme į pretenziją iš viso nepasisakė, tačiau Kauno apygardos teismas šio fakto iš viso nenagrinėjo.

27.       Ieškovė UAB „Transrevis“ prisidėjime prie UAB „Merula“ apeliacinio skundo prašo UAB „Merula“ apeliacinį skundą tenkinti. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo grindžiamas šiais argumentais:

27.1.                      Lietuvos Respublikos įstatymai imperatyviai draudžia vienu metu būti ir keleivių vežėjais, ir autobusų stoties, į kurią ar iš kurios vežami keleiviai, valdytojais. Autobusų stotis yra transporto infrastruktūros sudedamoji dalis, todėl vežėjo veikla turi būti atskirta nuo autobusų stoties veiklos. Tai reiškia, kad Pirkimo sąlygose nustačius, jog autobusai privalės įvažiuoti ir išvažiuoti iš Kauno autobusų stoties, siekiant nepažeisti imperatyvių teisės aktų nuostatų, būtina nustatyti, kad Pirkime negali dalyvauti Kauno autobusų stoties valdytojas. Toks draudimas yra būtinas ir dėl to, kad Kauno autobusų stoties valdytojas patektų į interesų konflikto situaciją, nes jis pats vienašališkai nustato paslaugų teikimo vežėjams tarifus. Taigi UAB „Kautra“ absoliučiai jokių realių sąnaudų dėl ginčijamos Pirkimo sąlygos nepatirtų, o visi keleivių vežėjai patirtų realias sąnaudas ir ginčo mokesčius turėtų mokėti stoties valdytojui UAB „Kautra“. Tokiu būdu yra sudaromos sąlygos Pirkimą laimėti Kauno autobusų stoties valdytojui, kadangi UAB „Kautra“ gali pasiūlyti daug geresnę paslaugų teikimo kainą, neskaičiuodama papildomų sąnaudų dėl įvažiavimo (išvažiavimo) į Kauno autobusų stotį.

28.       Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinius atmesti bei priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas, atsakovės patirtas bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

28.1.                      Skundžiamame sprendime teismas nepateikė motyvų, kuriais remdamasis nusprendė, kad Administracijos argumentai dėl kokybės kriterijams suteiktų lyginamųjų svorių yra nepakankami. Neaišku, kuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kituose panašaus pobūdžio pirkimuose kainai yra suteikiamas didesnis lyginamasis svoris. Skundžiamame sprendime nepateikta nuorodos į kitus, kitų perkančiųjų organizacijų atliktus panašaus pobūdžio pirkimus, kuriuose pirkimo laimėtojas parenkamas pagal ekonominio naudingumo kriterijus, iš kurių didžiausia vertė suteikiama būtent kainai. Taip pat nėra aišku, ar kitos perkančiosios organizacijos tokius pirkimus atlieka pagal ekonominio naudingumo kriterijų, o ne pagal mažiausios kainos kriterijų, kuris šiuo metu itin kritikuojamas pačios VPT ir įvardijamas kaip neskaidrus, neleidžiantis pasiekti tikslo – įsigyti racionaliai įkainotų kokybiškų prekių, darbų ar paslaugų.

28.2.                      Atsakovės pateiktas Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos žmonių su negalia sąjungos 2017 m. atliktas Viešojo transporto aplinkos pritaikymo neįgaliesiems vertinimo tyrimas, kuriame pateikiama informacija, jog keleivių pavežimo autobusais paslaugą teikiantys tiekėjai nėra linkę atlikti investicijų į turimų autobusų pritaikymą neįgaliesiems ar į naujų (ar dėvėtų) autobusų, pritaikytų neįgaliesiems, įsigijimą, pagrindžia, kad kokybės kriterijams kaip ir kainos kriterijui atsakovė privalo skirti vienodą lyginamąjį svorį, nes tik taip tiekėjai skatinami atlikti investicijas į turimų priemonių pritaikymą neįgaliesiems ar asmenims su specialiaisiais poreikiais arba į naujų (ar dėvėtų) priemonių įsigijimą, kurios jau būtų pritaikytos atitinkamus specialiuosius poreikius turintiems asmenims. Nėra aišku, kokie įrodymai atsakovės turėjo būti pateikti tam, kad teismas juos laikytų pakankamai įrodančiais kokybės kriterijaus lyginamojo svorio pagrįstumą.

28.3.                      Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 55 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad pirkimų, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, vertė kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 70 procentų bendros perkančiosios organizacijos pirkimų vertės, į kurią neįskaičiuojama mažos vertės pirkimų ir pagal šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalį atliktų pirkimų vertė. Taigi perkančiosios organizacijos VPĮ nuostatomis įpareigotos pirkimus vykdyti taikydamos ne vien mažiausios kainos kriterijų, tačiau ir kitus ekonominio naudingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju atsakovė vykdo tarptautinės vertės pirkimą, todėl privalo taikyti ekonominio naudingumo kriterijus, nes priešingu atveju kyla grėsmė, kad bus viršyta VPĮ nustatyta 70 proc. riba. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdant Pirkimą didesnis lyginamasis koeficientas turėjo būti skiriamas kainos kriterijui, yra nepagrįsta ir lemia formalų, bet ne realų ekonominio naudingumo kokybės kriterijaus taikymą viešuosiuose pirkimuose.

28.4.                      Teismas neatsižvelgė į atsakovės pateiktus įrodymus dėl ekonominio naudingumo kriterijaus T1 pagrįstumo ir teisėtumo, todėl skundžiamu sprendimu iš esmės sukūrė situaciją, kuomet pirkimuose, kuriuose keliamas reikalavimas tiekėjams siūlyti transporto priemones, pritaikytas neįgaliesiems ar asmenims su specialiaisiais poreikiais, dalyvauti galėtų tik vienas ar du tiekėjai, o likusių tiekėjų teisė konkuruoti būtų nesąžiningai suvaržyta. Jei atsakovė pirkime nustatytų konkretų skaičių neįgaliesiems ir asmenims su specialiaisiais poreikiais pritaikytų transporto priemonių, tai konkurencija būtų ribojama daugiau, nei šio Pirkimo atveju taikant kriterijų T1, nes Pirkime negalėtų dalyvauti tie tiekėjai, kurie neturi reikiamo skaičiaus reikalaujamų transporto priemonių. Pirkimo sąlygose nustačius, kad visi autobusai turi būti pritaikyti minėtos asmenų grupės poreikiams, pasiūlymų išvis nebūtų gauta arba konkurencija būtų itin apribota. Šiuo atveju kriterijumi T1 siekiama atrasti balansą tarp neįgaliųjų ir asmenų su specialiaisiais poreikiais interesų užtikrinimo, tiekėjų teisės konkuruoti dėl Pirkimo sutarties sudarymo ir skatinimo tiekėjus atlikti investicijas į turimų transporto priemonių pritaikymą neįgaliesiems ar asmenims su specialiaisiais poreikiais ar naujų (ar dėvėtų) transporto priemonių, kurios jau pritaikytos minėtos asmenų grupės poreikiams, įsigijimo.

28.5.                      Pirmosios instancijos teismas Pirkimo sąlygose nustatytus ekonominio naudingumo kriterijus ir jiems priskirtus lyginamuosius svorius vertino pavieniui, tačiau nevertino kaip visumos, todėl neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Kriterijus T3 ne riboja konkurenciją, o priešingai, ją skatina, nes sudaro galimybę dėl pirkimo sutarties varžytis tiekėjams, kurie turi ir naudotus autobusus, o ne tik tiems, kurie pajėgūs įsigyti naujus. Nesant Kriterijaus T3, smulkaus ir vidutinio verslo atstovai, kurie neturi galimybių įsigyti naujas transporto priemones, tikėtina, net neteiktų pasiūlymų pirkimui, nes matytų, kad pagal kitus aiškiai apibūdintus kriterijus jie negalės konkuruoti dėl pirkimo sutarties sudarymo dėl to, kad šį pirkimą laimės tik naujas priemones galinčios įsigyti įmonės (įmonė). Būtent tik visų kriterijų taikymas kartu leidžia pagrįstai tikėtis, kad Pirkime vyks reali, o ne apsimestinė konkurencija ir kad bus pasiektas pirkimo tikslas – racionaliai panaudojus biudžeto lėšas įsigytos maksimaliai kokybiškos paslaugos, kurios teikiamos visiems piliečiams – tiek neįgaliems ir (ar) specialiuosius poreikius turintiems, tiek ir sveikiesiems.

28.6.                      Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovei UAB „Merula“ priteisė bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri neproporcinga minėtos ieškovės tenkintų reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas tenkino 3 iš 5 UAB „Merula“ keltų reikalavimų, todėl ieškovės prašytos atlyginti bylinėjimosi išlaidos turėjo būti proporcingai sumažintos.

29.       UAB „Merulaatsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė Kauno apygardos teismo
2019 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai T1, T2, T3 yra neteisėti, palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės UAB „Merulapatirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

29.1.                      Pagal Gairėse nurodytas taisykles kainai turėtų būti skiriama 70–80 proc. lyginamojo svorio. Atsakovė nepateikė kainai skiriamo 50 balų apskaičiavimo, konkrečiai nepagrindė, kaip kainai skirti ekonominio naudingumo balai koreliuoja su kokybiniais ekonominio naudingumo parametrais. Argumentai apie Kauno rajono savivaldybėje esantį neįgalių ir pensinio amžiaus žmonių skaičių visiškai nesusiję su ekonominio naudingumo balų pagrindimu. Neįgalių asmenų skaičius savivaldybėje gali būti svarbus tik sprendžiant, kiek kiekviename maršrute turi važiuoti autobusų, pritaikytų neįgaliesiems, tačiau ne nustatant ekonominio naudingumo kriterijų balų tarpusavio ryšį ir apskaičiavimą. Be to, atsakovės nurodomas Kauno rajono savivaldybėje gyvenančių neįgalių asmenų ar asmenų su specialiaisias poreikiais skaičius (26 proc.) yra netikslus, nes atsakovė į jį įskaičiuoja pensinio amžiaus keleivius.

29.2.                      Nors nustatomas minimalus transporto priemonių, pritaikytų neįgaliems keleiviams arba keleiviams su specialiaisiais poreikiais pervežti kiekis kiekvienoje Pirkimo dalyje, tačiau nenurodoma, kokiu dažnumu ir kokiame konkrečiame maršrute šios transporto priemonės turi kursuoti, vadinasi, kokius autobusus naudoti sutarties vykdyme priklausys tik nuo tiekėjo, todėl Perkančiosios organizacijos kriterijus T1 neužtikrins atsakovės deklaruojamo tikslo.

29.3.                      Pagal nustatytą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T3, tai, kad atsakovė tinkamai nesuplanavo Pirkimo procedūrų, perkeliama tiekėjų nenaudai. Atsakovė nepaneigė, kad turėjo visas galimybes paskelbti konkursą anksčiau, prieš tokį laiką, per kurį visi potencialūs tiekėjai galėtų lygiateisiškai pasiruošti konkursui. Tačiau atsakovė dirbtinai siekė paskelbti konkursą vėliau, tik tam, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi T3 būtų suteikiama privilegijuota padėtis autobusus jau įsigijusiam tiekėjui.

29.4.                      Ieškovei UAB „Merula“ pagrįstai priteistos visos bylinėjimosi išlaidos, nes reikėtų vertinti viso ieškinio turinį, kuriame ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai T1, T2, T3 ginčyti įvairiais aspektais. Teismas pasisakė, kad visų trijų kriterijų lyginamieji svoriai nustatyti nepagrįstai. Be to, esminiu ieškinio reikalavimu laikytinas prašymas įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administraciją nutraukti viešojo pirkimo procedūras, kuris buvo tenkintas.

30.       UAB „Transrevis“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą su Administracijos apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

30.1.                      Atsakovės apeliaciniame skunde pateikiami motyvai dėl T3 vertinimo kriterijaus nustatymo, siekiant sudaryti galimybę varžytis tiekėjams, turintiems naudotus autobusus, nepagrįsti. Jeigu iš tiesų perkančioji organizacija pageidauja užtikrinti galimybę siūlyti naudotus autobusus, Pirkimo sąlygose turėtų būti nustatytas maksimalus transporto priemonių, kurias galima siūlyti, amžius. Toks amžius buvo nustatytas, todėl T3 vertinimo kriterijus yra susijęs tik su autobusų pristatymo terminu. Be to, T3 vertinimo kriterijus neatitinka ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus esmės – suteikti perkančiajai organizacijai potencialią ekonominę naudą, nes nėra susijęs su paslaugų kokybe. Kadangi rinkoje paprastai autobusų pagal užsakymą gamyba trunka apie devynis mėnesius, būtent toks laikotarpis yra minimalus terminas, per kurį reikalingus autobusus galėtų patiekti rinkos dalyviai, todėl T3 vertinimo kriterijus eliminuoja iš Pirkimo praktiškai visus tiekėjus, ketinančius siūlyti naujas transporto priemones, išskyrus UAB „Kautra“.

30.2.                      Perkančioji organizacija nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, koks yra faktinis (realus) transporto priemonių, pritaikytų neįgaliesiems asmenims, poreikis. T1 kriterijaus balų dydis (25 balai) prieštarauja viešųjų pirkimų proporcingumo principui bei teismų praktikai, pagal kurią ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus subkriterijai privalo būti nediskriminuojantys ir proporcingi siekiamam tikslui.

31.       Trečiasis asmuo UAB „Kautra“ atsiliepime į UAB „Merulaapeliacinį skundą prašė apeliacinio skundo dalį dėl reikalavimo vežti keleivius iš (į) Kauno autobusų stotį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti UAB „Kautra“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

31.1.                      Nepriklausomai nuo to, ar UAB „Kautra“ potencialiai dalyvautų konkurse ar ne, imperatyvus teisinis reglamentavimas užtikrina, kad nė vienas stoties paslaugomis besinaudojantis subjektas negalėtų būti diskriminuojamas, todėl atsakovei į konkurso sąlygas įtraukus Kauno autobusų stotį kaip privalomą sustojimo vietą, visi konkurso dalyviai turi vienodas sąlygas, sudarę sutartį su autobusų stoties valdytoju, naudotis stoties infrastruktūra vienodomis sąlygomis. Stoties valdytojui įstatymas nesuteikia neribotos laisvės savo nuožiūra kelti įvažiavimo kainas, jei toks kainos padidinimas negali būti pagrįstas realiu reikalingų išlaidų padidėjimu.

31.2.                      Su UAB „Merula“ yra sudaryta sutartis dėl įvažiavimo į Kauno autobusų stotį ir ši ieškovė kaip ir bet kuris kitas moka vienodą įvažiavimo mokestį. Šiuo metu keleivių vežimo paslaugas Kauno rajono savivaldybėje teikia UAB „Merula“, vadinasi, ieškovė ginčija konkurso sąlygų vykdymą, nors faktiškai ir teisiškai šią sąlygą atitinka ir yra įvykdžiusi.

31.3.                      UAB „Merula“ teiginiai, jog už stoties valdytojo teikiamas paslaugas turėtų apmokėti perkančioji organizacija, yra nepagrįsti ir neįmanomi įgyvendinti, nes stoties valdytojas sąskaitą už suteiktas paslaugas pateikia vežėjui, su kuriuo yra sudaryta sutartis, t. y. paslaugų teikimas vykdomas sutartiniu pagrindu. Sutartis su Kauno rajono savivaldybės administracija negali būti sudaroma, nes savivaldybė nėra vežėjas, vežantis keleivius, tai reiškia, kad sąskaita savivaldybei negali būti pateikta ir šios apmokėta, nes tokia prievolė kyla tik sutartiniu pagrindu veikiančiam vežėjui.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

      Dėl bylos nagrinėjimo ribų

32.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

33.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo, teismas, pripažinęs Pirkimo sąlygas neteisėtomis, nutraukė Kauno rajono savivaldybės administracijos organizuoto viešojo konkurso Nr. 431032 „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“ procedūras, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 

Dėl faktinių bylos aplinkybių

34.       Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2019 m. balandžio 19 d. paskelbė tarptautinės vertės viešąjį atvirą konkursą „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 431032. Pirkimas suskaidytas į keturias pirkimo dalis pagal sudarytus vietinio (priemiestinio) autobusų maršrutų paketus. Tiekėjų pasiūlymai vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijus.

35.       Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas pagal kainos ir kokybės santykį. Pagal Pirkimo sąlygų 89 punktą, tiek kainai (C), tiek kokybei (T) suteikiamas lygiavertis svoris – po 50 balų. Kokybės kriterijus išskaidytas į subkriterijus: T1 „Mažiausias paslaugos teikimui siūlomų transporto priemonių, pritaikytų neįgalių keleivių arba keleivių su specialiaisiais poreikiais pervežimui, skaičius“, už kurį maksimaliai skiriami 25 balai, T2 „Paslaugos teikimui tiekėjo siūlomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius“, už kurį daugiausiai galima gauti 20 balų, ir T3 „Terminas (mėn.), per kurį po sutarties pasirašymo tiekėjas pateiks paslaugos teikimui siūlomas transporto priemones Perkančiosios organizacijos apžiūrai ir pradės vykdyti sutartį“, už kurį maksimaliai galima gauti 5 balus.

36.       Ieškovės UAB „Merula“ ir UAB „Transrevis“ 2019 m. balandžio 29 d. pateikė atsakovei pretenzijas dėl neteisėtų konkurso sąlygų nustatymo. UAB „Merula“ prašė pakoreguoti kriterijų T1, T2, T3 vertinimo tvarką bei techninės specifikacijos reikalavimus ir Pirkimą skelbti iš naujo. UAB „Transrevis“ prašė panaikinti Pirkimo sąlygas dėl T3 vertinimo kriterijaus ir dėl T2 vertinimo kriterijaus ta apimtimi, kuria šiam kriterijui nustatytas 20 balų vertinimas, nustatant proporcingą skiriamų balų dydį. Atsakovė ieškovių pretenzijas atmetė, todėl UAB „Merula“ ir UAB „Transrevis“ su ieškiniais kreipėsi į teismą.

 

Dėl ekonominio  naudingumo  koeficientų  lyginamųjų svorių

37.       Nagrinėjamu atveju ginčas, be kita ko, vyksta dėl atsakovės pasirinkimo vertinant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą kainai ir kokybei suteikti lygiavertį svorį – po 50 balų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nepagrindė tokio lyginamųjų svorių nustatymo.

38.       VPĮ 55 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kiekvieno kriterijaus lyginamąjį svorį, išskyrus atvejus, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas tik pagal kainą. Kriterijų lyginamasis svoris išreiškiamas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė.

39.       VPĮ konkrečių taisyklių, kaip turi būti apskaičiuojamas ir nustatomas kriterijų lyginamasis svoris neįtvirtina, tačiau lyginamųjų svorių nustatymas aptariamas VPT patvirtintose Gairėse, kuriose nurodyta, kad pirkimo vykdytojas, atsižvelgdamas į pirkimo objektą, laisvai sprendžia, kokią sąlyginę svarbą suteikti kiekvienam iš pasirinktų kriterijų, tačiau visais atvejais turi siekti racionaliai naudoti pirkimams skirtas lėšas ir įsigyti reikalingas ir tinkamos kokybės prekes, paslaugas ar darbus priimtinomis sąlygomis už geriausią kainą, tuo pačiu apribojant sprendimų, suteikiančių neribotą diskrecijos teisę, priėmimo galimybę pasiūlymų vertinimo metu. Priklausomai nuo atitikimo pirkimo vykdytojo poreikiams, projekto tikslui ar pasiūlymo pagrįstumui ir pan. nustatomas skirtingas kriterijų lyginamasis svoris, tačiau kuo didesnį lyginamąjį svorį pirkimo vykdytojas nustato pasirinktam kriterijui, tuo šis kriterijus daro didesnę įtaką pasiūlymų vertinime (t. y. kriterijų lyginamasis svoris turi atspindėti pirkimo vykdytojo prioritetus). Renkantis lyginamuosius svorius, VPT rekomenduoja įsivertinti pirkimo objekto sudėtingumą (t. y. jo funkcionalumus, sudėtines dalis, skirtumus ir panašumus tarp to paties tipo objekto, estetines charakteristikas ir kt., įsivertinant, kiek šie funkcionalumai suteikia pirkimo objektui pridėtinės vertės) ir pagal tai nustatyti lyginamuosius svorius.

40.       Sutiktina su atsakove, kad Gairės yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad Gairės yra priimtos VPT, t. y. institucijos, įgyvendinančios viešųjų pirkimų politiką ir prižiūrinčios, kaip laikomasi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų. Pagal VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 4 punktą VPT teikia metodinę pagalbą, rengia rekomendacijas ir gaires šio įstatymo taikymo ir įgyvendinimo, taip pat pirkimų planavimo ir jų atlikimo klausimais, moko perkančiąsias organizacijas ir organizuoja jų mokymą, neatlygintinai konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus šio įstatymo taikymo klausimais. Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, perkančioji organizacija, nusprendusi nesilaikyti VPT parengtose Gairėse pateiktų rekomendacijų, privalo tokį savo sprendimą išsamiai ir aiškiai pagrįsti.

41.       Vadovaujantis Gairėse pateiktomis rekomendacijomis, kainos ir kokybės kriterijų lyginamieji svoriai parenkami pagal pirkimo objekto sudėtingumą. Esant paprastam pirkimo objekto sudėtingumui, kainai rekomenduojama suteikti 70–80 proc., vidutinio sudėtingumo objektui – 60–70 proc., o sudėtingam objektui – 40–50 proc. lyginamąjį svorį. Didelio svorio kokybiniams kriterijams suteikimas reiškia, kad už pirkimo objektą sutinkama mokėti daugiau. Vienas iš viešųjų pirkimų vykdymo tikslų – racionalus lėšų panaudojimas (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies
1 punktas), todėl, sutinkant mokėti didesnę kainą, pirkimo objektui turėtų būti nustatomi specialūs reikalavimai, kurie pirkimo objektui suteiktų išskirtines savybes, papildomą vertę, lyginant su panašaus pobūdžio prekėmis. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių pagrįstų ir įtikinamų argumentų, jog jos planuojami pirkti autobusai pagal jiems keliamus kokybės reikalavimus, yra išskirtiniai. Atsakovės keliami reikalavimai autobusų pritaikymui neįgaliesiems (keltuvai, rampos, sėdynės) yra minimalūs, nelaikytini suteikiančiais autobusams ypač didelę pridedamąją vertę. Taigi teisėjų kolegija pritaria ieškovės UAB „Merula“ teiginiams, kad atsakovės vykdomo pirkimo objektas, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio pirkimas vykdomas ne pirmą kartą, pirkimo objektas yra nuolat tokioje srityje veikiančių tiekėjų vykdoma veikla, neišsiskiria sudėtingumu, todėl, pagal Gairėse pateiktas rekomendacijas, Pirkime kainai turėtų būti suteikiamas 70–80 proc. lyginamasis svoris. Nors, pasak atsakovės, kokybės kriterijais siekiama paskatinti kuo daugiau autobusų pritaikyti neįgaliems asmenims, užtikrinti tinkamą autobusų techninę būklę, tačiau atsakovė šiuo atveju nepagrindė, jog tokių tikslų nebūtų galima pasiekti ir tuo atveju, jei Pirkime kainai būtų suteiktas didesnis lyginamasis svoris. Teisėjų kolegija, jokių ypatingų, nebūdingų viešojo transporto priemonėms, perkamiems autobusams keliamų kokybės reikalavimų Pirkimo sąlygose nenustatė, todėl atsakovės pasirinkimas kainai skirti 50 proc. lyginamąjį svorį nagrinėjamu atveju nėra pateisinamas.

42.       Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus vertina atsakovės teiginius, kad nustatydama didesnį lyginamąjį svorį kainai, ji gali pažeisti VPĮ 55 straipsnio 2 dalies reikalavimą, pagal kurį pirkimų, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, vertė kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 70 procentų bendros perkančiosios organizacijos pirkimų vertės, į kurią neįskaičiuojama mažos vertės pirkimų ir pagal šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalį atliktų pirkimų vertė. Teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ 55 straipsnio 2 dalyje nurodytas ribojimas taikytinas ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą renkant VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu būdu, t. y. tik pagal kainą. Didesnio lyginamojo svorio suteikimas kainai, kai tame pirkime taikomas ir kokybės kriterijus, kuriam suteikiamas mažesnis lyginamasis svoris, t. y. ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą renkant VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu būdu pagal kainos ir kokybės santykį, nekelia grėsmės, jog gali būti pažeista VPĮ 55 straipsnio 2 dalis.

43.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Pirkimo sąlygų 89 punktas, tuo aspektu, kad tiek kainai, tiek kokybei Pirkime skiriama po 50 balų, yra neteisėtas. Konstatavus kainos ir kokybės kriterijų lyginamųjų svorių parinkimo nepagrįstumą, t. y. nepagrįstai didelį kokybės kriterijams skiriamų balų skaičių, bei kriterijaus T3, už kurį galima gauti 5 balus, neteisėtumą (šios nutarties 5758 punktai), atitinkamai nepagrįstai nustatytais laikytini ir kitų kokybės kriterijų  T1 ir T2 lyginamieji svoriai. 

 

Dėl reikalavimų pirkimo objektui nustatymo

44.       VPĮ nustatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams (VPĮ 37 straipsnio 1 dalis). Perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties vykdymą. Taigi jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau, nustatydama perkamas prekes apibūdinančius kriterijus, ji įstatymu yra įpareigojama užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 37 straipsnio 3 dalis), taip pat nepažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

45.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

46.       Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pagal teismų praktiką, perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).

 

Dėl T1 kriterijaus (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

47.       Pagal T1 kriterijų vertinamas paslaugai teikti siūlomų transporto priemonių, kurios pritaikytos neįgaliems keleiviams arba keleiviams su specialiaisiais poreikiais pervežti, skaičius. Pirmosios instancijos teismas šį kriterijų pripažino nelogišku, neužtikrinančiu atsakovės tikslų ir todėl neteisėtu. Teisėjų kolegija, įvertinusi Pirkimo sąlygų nuostatas, ieškovių bei atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus dėl T1 kriterijaus nustatymo, nepritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai.

48.       Nėra pagrindo sutikti su skundžiamo sprendimo išvada, kad atsakovė nenustatė konkretaus reikiamo neįgaliesiems ir asmenims su specialiaisiais poreikiais pritaikytų autobusų skaičiaus ir nepagrindė T1 kriterijaus nustatymo. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė yra aiškiai nurodžiusi T1 kriterijaus nustatymo tikslą – siekį, kad kuo daugiau autobusų būtų pritaikyta neįgaliesiems ir asmenims su specialiaisiais poreikiais. Antra, Pirkimo sąlygose kiekvienoje pirkimo dalyje yra nustatytas konkretus (minimalus) skaičius autobusų, kasdien naudojamų maršrute, kurie privalo būti pritaikyti minėtiems asmenims, tačiau tiekėjai, norintys gauti didesnį balų skaičių, gali siūlyti didesnį neįgaliesiems ir asmenims su specialiaisiais poreikiais pritaikytų autobusų skaičių. Teisėjų kolegijos vertinimu, T1 kriterijus yra susijęs su Pirkimo objektu, atitinka vieną iš perkančiosios organizacijos deklaruojamų tikslų, skatina tiekėjus konkuruoti tarpusavyje siūlant kuo didesnį skaičių autobusų, pritaikytų neįgaliesiems ir asmenims su specialiaisiais poreikiais. T1 kriterijaus vertinimo tvarka Pirkimo sąlygose nurodyta konkrečiai ir aiškiai, vienodai taikoma visiems tiekėjams ir nepažeidžia skaidrumo, lygiateisiškumo principų, todėl tokį kriterijų perkančioji organizacija turėjo pagrindą nustatyti ir per se toks kriterijus yra teisėtas. Taigi T1 kriterijus pirmosios instancijos teismo nepagrįstai pripažintas ribojančiu konkurenciją, nelogišku ir neteisėtu.

49.       Tačiau su T1 kriterijumi sietinas ir Pirkimo sąlygų 93.2 punktas, nustatantis, kad kartu su pasiūlymu tiekėjas turi pateikti siūlomų transporto priemonių aprašymą ar vizualizacijas, iš kurių turi būti matoma, kad siūlomos transporto priemonės realiai bus pritaikytos neįgaliesiems ar specialiuosius poreikius turintiems keleiviams pervežti. UAB „Merula“ nuomone, tokia Pirkimo sąlygų nuostata yra neaiški, neužtikrina skaidrumo principo laikymosi, nes nenustato, kokios priemonės bus pripažįstamos tinkamomis, kad autobusai būtų laikomi tinkamais neįgaliesiems ar asmenims su specialiaisiais poreikiais pervežti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria UAB „Merula“ pozicijai ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nurodytą Pirkimo sąlygų nuostatą nepagrįstai pripažino teisėta. 

50.       VPĮ 35 straipsnio 4 dalis nustato, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Viešojo pirkimo sąlygų aiškumas svarbus ir ginčus sprendžiantiems teismams, kad šie galėtų efektyviai patikrinti, ar perkančioji organizacija tinkamai įvertino pasiūlymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015). Tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pvz., fizikinis dydis), tačiau prašoma pateikti nurodyto kriterijaus aprašymą, perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018).

51.       Pirkimo sąlygų 93.2 punkte iš tiesų nėra konkretizuota, kokiais būdais transporto priemonės turi būti pritaikytos neįgaliesiems ir specialiuosius poreikius turintiems asmenims vežti, tačiau iš Pirkimo sąlygų techninių specifikacijų 33 punkto lentelės matyti, kad siūlomi autobusai turi būti pritaikyti žmonėms su neįgaliojo vežimėliais (turėti keltuvus ar rampas), salone turėti bent po 1 reikalavimus atitinkančią vietą neįgaliesiems ar asmenims su specialiaisiais poreikiais su vežimėliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors Pirkimo sąlygų techninių specifikacijų 33 punktas numato du kriterijus, kaip autobusai turi būti pritaikomi neįgaliesiems ar asmenims su specialiaisiais poreikiais (keltuvas ar rampa ir bent viena vieta autobuse neįgaliųjų ar asmenų su specialiaisiais poreikiais vežimėliui), tačiau toks reikalavimų Pirkimo objektui apibūdinimas yra nepakankamai tikslus ir aiškus. Visų pirma, iš Pirkimo sąlygų nėra aišku, kokius reikalavimus turi atitikti vieta neįgaliesiems ar asmenims su specialiaisiais poreikiais su vežimėliu. Pati atsakovė pripažįsta, kad teisės aktai nereglamentuoja, kaip vežėjas turi pritaikyti transporto priemones. Antra pačios atsakovės pozicija dėl autobusų pritaikymo neįgaliesiems ir asmenims su specialiaisiais poreikiais nėra nuosekli. Nors, kaip minėta, Pirkimo sąlygų techninių specifikacijų 33 punkto lentelėje yra nustatyti tam tikri reikalavimai autobusų pritaikymui, tačiau atsakovės atsiliepime į UAB „Merula“ pretenziją teigiama, kad galimybių pritaikyti transporto priemones neįgaliesiems ar asmenims su specialiaisiais poreikiais yra daug ir kaip šios priemonės bus pritaikytos minėtiems asmenims, paliekama spręsti patiems tiekėjams. Atsiliepime į UAB „Merula“ ieškinį atsakovė nurodė, kad Pirkimo techninėse specifikacijose nėra jokių reikalavimų dėl transporto priemonės pritaikymo neįgaliesiems ir asmenis su specialiaisiais poreikiais ir tiekėjo pasiūlymą būtų galima atmesti tik dėl to, kad jis apskritai nepateikė vizualizacijų ar aprašymų, bet ne dėl to, kad siūlomo transporto pritaikymas neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos Pirkimo sąlygų nuostatos, vertinant jas kartu su atsakovės atsakyme į pretenziją išdėstytais paaiškinimais bei vėlesne pozicija atsiliepime į ieškinį, neleidžia tiekėjams suprasti, kas tiksliai turi būti aprašyta siūlomų transporto priemonių aprašymuose ar pavaizduoti vizualizacijose, kokie įrenginiai turi būti sumontuoti, kad transporto priemonė būtų laikoma pritaikyta neįgaliesiems.

52.       Nagrinėjamu atveju dėl aptartų neaiškumų, Pirkimo sąlygose nenustačius aiškių reikalavimų, kokiais atvejais bus laikoma, kad autobusas yra pritaikytas neįgaliesiems ar asmenims su specialiaisiais poreikiais, buvo sukurta situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas, t. y. neįgaliesiems pritaikytų autobusų skaičius, nuo kurio priklauso tiekėjui skiriamų balų skaičius, priklauso nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, o tai neatitinka VPĮ įtvirtintų viešųjų pirkimų skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo imperatyvų. Taigi, nors pats kriterijus T1 laikytinas tinkamu, tačiau su šio kriterijaus vertinimu susijęs Pirkimo sąlygų 93.2 punktas, bei Pirkimo sąlygų techninių specifikacijų 33 punkto lentelės dalis „Pritaikymas neįgaliesiems“ ta apimtimi, kiek joje nedetalizuoti neįgaliesiems ar asmenims su specialiaisiais poreikiais skirtos vietos autobuse įrengimo reikalavimai, dėl nekonkretumo ir neaiškumo pripažintini neteisėtais.

 

Dėl T2 kriterijaus (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

53.       Pagal T2 kriterijų vertinamas paslaugos teikimui tiekėjo siūlomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius. Pirkimo sąlygose nustatyta, kad maksimalus siūlomų transporto priemonių amžius – 10 metų. Tekėjai, siekiantys gauti daugiau balų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinime, turi siūlyti kuo naujesnes transporto priemones. UAB „Merula“ nuomone, toks kriterijus neužtikrina geresnės transporto priemonių kokybės ir aplinkosauginių reikalavimų laikymosi, nes autobusų kokybė priklauso nuo nuvažiuotų kilometrų skaičiaus. 

54.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad T2 kriterijus yra logiškas ir pagrįstas. Naujesnės transporto priemonės yra technologiškai pažangesnės, taigi amžiaus ribos autobusams nustatymas kartu su Pirkimo sąlygose nustatytu reikalavimu, jog autobusai atitiktų ne žemesnį kaip Euro IV arba lygiavertį taršos emisijos standartą, užtikrina geresnės kokybės autobusų tiekimą. UAB „Merula“ klaidingai teigia, kad atsakovės pozicija dėl T2 kriterijaus yra nenuosekli. Kaip matyt iš atsakovės atsakymo į UAB „Merula“ pretenziją, jame taip pat buvo minimas ne tik aplinkosauginis šio kriterijaus tikslas, nurodant, kad nustatytas maksimalus transporto priemonės amžius leidžia tikėtis, kad tiekėjai paslaugas teiks su naujesnėmis ir aplinką mažiau teršiančiomis transporto priemonėmis ir šios paslaugos teikimo metu neįvykusių reisų skaičius bus mažesnis nei tais atvejais, jei tokie reikalavimai nebūtų nustatyti.

55.       T2 kriterijus yra susijęs su Pirkimo objektu ir jo kokybe, šio kriterijaus vertinimo tvarka yra aiški ir vienoda visiems tiekėjams, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su UAB „Merula“ argumentais, kad T2 kriterijus pažeidžia lygiateisiškumo, proporcingumo principus ar riboja konkurenciją.

 

Dėl T3 kriterijaus (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

56.       Pagal kriterijų T3 vertinamas terminas (mėn.), per kurį po sutarties pasirašymo tiekėjas pateiks paslaugos teikimui siūlomas transporto priemones perkančiosios organizacijos apžiūrai ir pradės vykdyti sutartį (Pirkimo sąlygų 95 punktas, 89 punkto lentelės 2.3 punktas). Maksimalus transporto priemonių pateikimo terminas – 6 mėn. (Pirkimo sąlygų 95.5 punktas). Atsakovės nuomone, šis kriterijus skatina konkurenciją, nes sudaro galimybę dėl Pirkimo sutarties varžytis tiekėjams, kurie turi ir naudotus autobusus, o ne tik tiems, kurie pajėgūs įsigyti naujus, tačiau pirmosios instancijos teismas šį kriterijų pripažino neteisėtu.  

57.       Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus vertina atsakovės teiginius, kad nustatydama maksimalų
6 mėn. terminą transporto priemonėms pateikti, ji skatina tiekėjų konkurenciją. Kaip nurodo ieškovės, 6 mėn. terminas naujiems autobusams įsigyti nėra pakankamas. Naujų autobusų įsigijimas trunka apie 9 mėn., ką pripažįsta ir pati atsakovė. Sutiktina su atsakove, kad Pirkime tiekėjai gali siūlyti ne tik naujus autobusus, tačiau atsakovės nustatytas terminas užkerta kelią pirkime dalyvauti tiems tiekėjams, kurie vis dėlto norėtų pasiūlyti naujesnius autobusus, ir sukuria geresnes sąlygas tiems tiekėjams, kurie naujų autobusų turi nuolat arba yra įsigiję iš anksto. Be to, tokio termino nustatymas, prieštarauja ir T2 kriterijui, kuriuo tiekėjai skatinami siūlyti kuo naujesnius autobusus. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė pripažįsta, jog jokios skubos vykdyti Pirkimą nėra, o T3 kriterijaus tikslas – užkardyti sutarties vykdymo pradžioje galinčius kilti ginčus ir išviešinti sutarties pradžios momentą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, toks tikslas gali būti pasiekiamas ir nustačius ilgesnį terminą autobusams pateikti.

58.       Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė nepagrindė kriterijaus T3 keliamų reikalavimų tikslingumo, todėl sprendžia, kad tokio 6 mėn. termino nustatymas pažeidžia tiekėjų interesus ir riboja konkurenciją, kas sudaro pagrindą minėekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, nustatytą Pirkimo sąlygų 95 punkte, 89 punkto lentelės 2.3 punkte bei Pirkimo sąlygų 95.5 punkte, pripažinti neteisėtu.

 

Dėl Pirkimo sąlygų techninių specifikacijų 17 punkto reikalavimų

59.       I, II, III ir IV Pirkimo dalių techninių specifikacijų 17 punkte nustatytas reikalavimas, pagal kurį paslaugos tiekėjas, teikdamas paslaugas, privalės laikytis Autobusų stočių veiklos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3-734. Atsižvelgiant į tai, kad dalis šioje specifikacijoje aprašytų maršrutų yra organizuojami iš / į Kauno autobusų stotį, pagal minėtų nuostatų reikalavimus paslaugos teikėjas visą sutarties vykdymo laikotarpį savo lėšomis reikiamuose maršrutuose privalės užtikrinti Kauno autobusų stoties paslaugų teikimą (autobusų įvažiavimą / išvažiavimą į / iš Kauno autobusų stoties).

60.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nurodyti Pirkimo sąlygų techninių specifikacijų 17 punkto reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame teismo sprendime, Techninių specifikacijų 17 punkte įtvirtintas reikalavimas yra sąlygotas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, t. y. Autobusų stočių veiklos nuostatų 7 punkto, kuriame nustatyta, kad vežėjai, turintys leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais (išskyrus miesto), sudaro sutartis su autobusų stočių, nurodytų patvirtintuose autobusų eismo tvarkaraščiuose, savininkais (valdytojais) ir su stočių, prižiūrinčių autobusų eismo tvarkaraščių būklę reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutų (išskyrus miesto) stotelėse, savininkais (valdytojais). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Autobusų stočių veiklos nuostatų 29 punktą autobusų stotyse paslaugų teikimo vežėjams tarifus nustato paslaugų teikėjai. Autobusų stotys visiems vežėjams, vežantiems keleivius tos pačios susisiekimo rūšies (vietinio (priemiestinio), tolimojo arba tarptautinio susisiekimo) maršrutais, taiko vienodus paslaugų tarifus. Taigi lygiateisiškumo principas šiuo atveju nėra pažeidžiamas. Be to, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, būtent vežėjai sudaro sutartis su autobusų stočių savininkais (valdytojais), todėl ieškovių teiginiai, jog autobusų stočių paslaugų mokesčius turėtų mokėti pati perkančioji organizacija yra visiškai nepagrįsti. 

61.       Ieškovių nuogąstavimai dėl išskirtinių sąlygų UAB „Kautra“ sukūrimo, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįsti tik prielaidomis. Atkreiptinas dėmesys, jog UAB „Kautra“ nėra pateikusi pasiūlymo ginčo pirkime, tad ieškovių argumentai dėl UAB „Kautra“ pašalinimo iš Pirkimo procedūrų ar draudimo jai dalyvauti jai Pirkime yra neaktualūs ginčo situacijai. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, kaip nurodo UAB „Kautra“, ji yra atskyrusi vežimo ir autobusų stoties administravimo veiklas. Kauno autobusų stotis yra UAB „Kautra“ padalinys, turintis savo vadovą, administraciją, savo pajamas apskaitantis atskirai nuo kitų įmonės veikslo pajamų. Toks veiklų atskyrimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas, kad potencialus UAB „Kautra“ dalyvavimas pirkime nepažeistų ieškovių nurodomos Lietuvos Respublikos transporto pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, pagal kurią valstybė teisinėmis, o prireikus ir finansinėmis priemonėmis užtikrina transporto infrastruktūros valdymo ir vežėjo veiklos atskyrimą. 

62.       Apeliacinės instancijos teismas, sutinka su UAB „Merula“ argumentais, kad jos pretenzijos dalis dėl Pirkimo sąlygų techninių specifikacijų 17 punkto reikalavimų atsakovės iš esmės nebuvo išnagrinėta, nes atmesdama UAB „Merula“ pretenziją atsakovė jokių argumentų, motyvų dėl minėto techninės specifikacijos punkto nenurodė. Taigi Administracija pažeidė VPĮ 103 straipsnio 3 dalies nuostatą, kurioje reikalaujama ne tik išnagrinėti pretenziją, bet ir priimti motyvuotą sprendimą. Tačiau, nors apeliantės pretenzija minėtu klausimu buvo atmesta formaliai, nenurodant jokių motyvų, minėta aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Pirkimo sąlygų techninių specifikacijų 17 punkto reikalavimai yra neteisėti.

 

Dėl procesinės bylos baigties

63.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neteisėtais ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų lyginamuosius svorius ir kriterijų T3 bei atsakovės vykdytą Pirkimą nutraukė. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neteisėtu pripažino ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T1, padarė nepagrįstą išvadą dėl Pirkimo sąlygų 93.2 punkto teisėtumo bei sprendimo motyvuose konstatavęs netinkamą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų lyginamųjų svorių nustatymą, sprendimo rezoliucinėje šiuo klausimu jokio sprendimo nepriėmė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), neteisėtu pripažįstant tik ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T3, t. y. Pirkimo sąlygų 89 punkto lentelės 2.3 punktą ir Pirkimo sąlygų 95, 95.5 punktus, bei papildomai nurodant, kad neteisėtu pripažįstamas Pirkimo sąlygų 89 punktas ta apimtimi, kiek jame nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų lyginamieji svoriai, Pirkimo sąlygų 93.2 punktas ir Pirkimo sąlygų techninių specifikacijų 33 punkto lentelės dalis „Pritaikymas neįgaliesiems“ ta apimtimi, kiek joje nedetalizuoti neįgaliesiems ar asmenims su specialiaisiais poreikiais skirtos vietos autobuse įrengimo reikalavimai.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

64.       Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Atsakovės nuomone, iš jos ieškovei UAB „Merula“ priteistos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti sumažintos proporcingai netenkintų ieškovės reikalavimų daliai, t. y. atsižvelgiant į tai, kad ne visi ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai teismo buvo pripažinti neteisėtais.

65.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 2 dalį tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

66.       Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Merula“ savo ieškinyje kėlė reikalavimus ne tik pripažinti neteisėtomis tam tikras Pirkimo sąlygas įvairiais aspektais, bet ir reikalavimą įpareigoti atsakovę nutraukti viešojo pirkimo procedūras, kuris iš esmės yra Pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis pasekmė. Pirmosios instancijos teismas tenkino pastarąjį reikalavimą ir nutraukė Pirkimo procedūras, konstatavęs Pirkimo sąlygų neteisėtumą, tačiau ne visais pagrindais, kuriuos UAB „Merula“ buvo nurodžiusi savo ieškinyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokioje situacijoje galima daryti išvadą, kad UAB „Merula“ ieškinys buvo tenkintas visiškai, nes Pirkimo sąlygos, nors ir ne visais ieškovės nurodomais argumentais, buvo pripažintos neteisėtomis, be to, buvo tenkintas pagrindinis ieškinio reikalavimas dėl Pirkimo nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės UAB „Merula“ ir atsakovės teisių ir pareigų apimtis iš esmės nepasikeitė, Pirkimas liko nutrauktas dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo, todėl nėra teisinio pagrindo nei perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nei proporcingai mažinti ieškovei iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas.

67.       Ieškovės ir atsakovė taip pat prašo atlyginti jų išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė savo išlaidas teisiniam atstovavimui, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pagrindžiančius dokumentus Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl tokios išlaidos negali būti priteisiamos vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, ir apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti tik išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu, atlyginimo klausimą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju sprendimas pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą priimamas tiek atsižvelgiant į ieškovių apeliacinių skundų argumentus (dėl Pirkimo sąlygų 93.2 punkto neteisėtumo), tiek į atsakovės apeliacinio skundo argumentus (dėl kriterijaus T1 teisėtumo), taigi tiek ieškovių, tiek atsakovių apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies vienoda apimtimi, todėl spręstina, jog šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos dėl jų tarpusavio įskaitymo (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

68.       Trečiasis asmuo UAB „Kautra“ pateikė prašymą ir įrodymus dėl 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė rengdama atsiliepimą į ieškovių apeliacinius skundus dėl Pirkimo sąlygų techninių specifikacijų 17 punkto reikalavimų ginčijimo.  Prašoma priteisti suma neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktus apskaičiuoto maksimalaus už tokios pobūdžio teisinės paslaugas galimo priteisti išlaidų dydžio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Pirkimo sąlygų techninių specifikacijų 17 punktas yra teisėtas, todėl darytina išvada, kad UAB „Kautra“ turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris priteistinas trečiajam asmeniui iš ieškovių lygiomis dalimis, t. y. po 181,50 Eur iš UAB „Merula“ ir UAB „Transrevis“.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Merula“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“ ieškinius tenkinti.

Pripažinti neteisėtu atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos viešojo konkurso Nr. 431032 „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“ sąlygų 89 punktą ta apimtimi, kiek jame nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų lyginamieji svoriai.

Pripažinti neteisėtu atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos viešojo konkurso Nr. 431032 „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“ ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų T3, t. y. Pirkimo sąlygų 89 punkto lentelės 2.3 punktą bei Pirkimo sąlygų 95 ir 95.5 punktus.

Pripažinti neteisėtu atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos viešojo konkurso Nr. 431032 „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“ sąlygų 93.2 punktą ir techninių specifikacijų 33 punkto lentelės dalį „Pritaikymas neįgaliesiems“ ta apimtimi, kiek joje nedetalizuoti neįgaliesiems ar asmenims su specialiaisiais poreikiais skirtos vietos autobuse įrengimo reikalavimai.

Nutraukti Kauno rajono savivaldybės administracijos viešojo konkurso Nr. 431032 „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“ procedūras.

Priteisti iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188756386) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Merula“ (juridinio asmens kodas 159914036) 
2 288 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 2 200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų) už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188756386) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Transrevis“ (juridinio asmens kodas 124107111) 2 288 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir
2 103,51 Eur (du tūkstančius vieną šimtą tris eurus ir penkiasdešimt vieną euro centą) už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Merula“ (juridinio asmens kodas 159914036) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – uždarajai akcinei bendrovei „Kautra“ (juridinio asmens kodas 132138957) 290,40 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų ir keturiasdešimt euro centų) už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“ (juridinio asmens kodas 124107111) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – uždarajai akcinei bendrovei „Kautra“ (juridinio asmens kodas 132138957) 290,40 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų ir keturiasdešimt euro centų) už advokato teisinę pagalbą.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.“

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Merula“ (juridinio asmens kodas 159914036) ir iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“ (juridinio asmens kodas 124107111) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – uždarajai akcinei bendrovei „Kautra“ (juridinio asmens kodas 132138957) po 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                            Artūras Driukas

 

 

Danguolė Martinavičienė

 

 

Antanas Rudzinskas

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • 3K-3-411/2014
  • 3K-3-507/2011
  • e3K-3-241-690/2017
  • 3K-3-94/2013
  • e3K-3-39-690/2015
  • e3K-3-178-378/2018
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas