Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-10-18][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-1936-340-2016].docx
Bylos nr.: e2S-1936-340/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos lankininkų federacija 191960388 atsakovas
Kauno sporto asociacija 301490599 Ieškovas
Kategorijos:
7. BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
7.3. Bylos dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.9. Pareiškimo palikimas nenagrinėto:
3.2.9.5. Pareiškimo palikimas nenagrinėto, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.2. Atskirieji skundai:
3.3.2.2. Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.2.4. Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. e2S-1936-340/2016

Teisminio proceso Nr. 3-68-3-05614-2016-4

                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.5; 3.3.2.2.; 3.3.2.4. (S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. spalio 17 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Kauno sporto asociacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno sporto asociacijos ieškinį atsakovui asociacijai Lietuvos lankininkų federacijai dėl visuotinio narių susirinkimo sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

             Ieškovas Kauno sporto asociacija kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos lankininkų federacijos 2016 m. sausio 23 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo 13 darbotvarkės priimtą sprendimąuž eilę metų vykdomą agresyvią ir destruktyvią politiką nukreiptą prieš LLF narius ir LLF valdymo organus, pašalinti KŠLA iš LLF narių, paliekant sportininkams teisę startuoti visokio rango varžybose”; priteisti atsakovo Lietuvos lankininkų federacijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

            Atsakovas Lietuvos lankininkų federacija pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be kita ko, nurodė, kad ieškovo ieškinio priėmimas iš esmės prieštarauja CPK 137 str. 2 d. 1 ir 3 p. bei pažeidžia išankstinio ginčų sprendimo ne teismo tvarka procedūrą.

            Dubliku ieškovas prašė visiškai tenkinti ieškinio reikalavimus. Pažymėjo, kad išankstinę bylos sprendimo ne teisme tvarką nustatyti gali tik aukščiausią juridinę galią turintis teisės aktas – įstatymas, nes išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos nustatymas yra susijęs pagrindinės žmogaus teisės į teismą apsunkinimu, dėl ko teisinėje valstybėje žemesnės galios teisės aktas tokio apsunkinimo nustatyti negali. Išankstinė ginčų sprendimo ne teismo tvarka gali būti nustatyta tik laikantis Kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 str. 1 d. reikalavimų, šio ginčo atveju tai reiškia, kad išankstinė ginčų sprendimo ne teismo tvarka turi būti nustatyta šaudymo iš lanko sporto šakos taisyklėse. Šaudymo iš lanko sporto šakos taisykles (normatyvinius šaudymo iš lanko veiklą nustatančius dokumentus) nustato atsakovo kolegialus valdymo organas – taryba (Atsakovo įstatų 4.9.9. p.). Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas jokių šaudymo iš lanko sporto šakos taisyklių nėra nustatęs, dėl ko CPK 137 str. 2 d. 3 p. prasme jokia išankstinė ginčų sprendimo ne teismo tvarka nagrinėjant ginčus, kylančius šaudymo iš lanko sporto šakos srityje, nėra nustatyta.

             Tripliku atsakovas iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes.

 

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

 

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad Lietuvos lankininkų federacijos įstatų 4.16 punkte nustatyta, kad Etikos ir ginčų komisija sprendžia ginčus tarp federacijos narių, taip pat jos organų. Tokia įstatų formuluotė, teismo vertinimu, reiškia, kad nurodyta komisija sprendžia ne tik „federacijos narių, taip pat jos organų“, bet ir federacijos narių ginčus su jos organais. Atsižvelgiant į tai, sutiko su atsakovo argumentais, kuriais apeliuojama į tai, kad ieškovo, kaip (buvusio) federacijos nario, reikalavimai dėl visuotinio narių susirinkimo (federacijos organo) sprendimo turėjo būti iš pradžių nagrinėjami būtent Etikos ir ginčų komisijoje. Teismas padarė išvada, kad kreipdamasis į teismą, ieškovas vis dėlto nesilaikė išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Kadangi šia tvarka dar galima pasinaudoti (Etikos ir ginčų komisija neatsisakė nagrinėti ieškovo reikalavimų), tai priimtą ieškinį paliko nenagrinėtą (Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat nurodė, jog iš esmės byla jau yra išnagrinėta ir atidėtas sprendimo priėmimas, tačiau pažymėjo, kad tokia bylos procesinė stadija negali būti kliūtis ignoruoti privalomą išankstinę ginčo sprendimo ne teismą tvarką  tokie procesiniai veiksmai atliekami ne tik pirmosios instancijos teismui atidėjus sprendimo priėmimą, bet netgi ginčą išnagrinėjus kasacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2007).

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

                      Atskiruoju skundu ieškovas Kauno sporto asociacija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-21 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovo Kauno sporto asociacijos ieškinį atsakovui Lietuvos lankininkų federacijai dėl sprendimo panaikinimo. Nurodė, kad teismo pozicija stokoja teisinio pagrindo ir motyvų, prieštarauja CPK 22 str. 1 d., LR Konstitucijos 30 str. 1 d., Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 str., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str. 1 p., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. bei teismų praktikai. Pažymėjo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenustatė ir neįvertino įstatymo, kuris nustato išankstinę ginčų sprendimo ne teisme tvarką sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą, nenustatė ir neįvertino tokios tvarkos privalomumo, t.y. ar išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka ginčo šalims yra privaloma ar fakultatytipriklausanti tik nuo ginčo šalių valios. Teismo argumentas, kad atsakovo įstatų 4.16 p. formuluotė „Etikos ir ginčų komisija sprendžia ginčus tarp federacijos narių, taip pat jos organų“ nustato išankstinę ginčų sprendimo ne teisme tvarką, nelaikytinas motyvu dėl privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvakos taikymo, nes tai reikštų ne kitą, kaip tik tai, kad atsakovo įstatų išorinė išraiškos forma prilygsta įstatymui, nes išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymu. Pasak apelianto, teisės spręsti ginčus nustatymas savaime reiškia ir prievolės ieškovui prieš kreipiantis į teismą kreiptis į visas institucijas/organus, kurie tik turi teisę nagrinėti ginčą tarp ieškovo ir atsakovo. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas jokių šaudymo iš lanko sporto šakos taisyklių nėra nustatęs, dėl ko, atsižvelgiant į CPK 22 str. 1 d. ir Kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 str. 1 d. ir į tai, kad šaudymo lanko sporto šakos taisyklės nėra priimtos, jokia išankstinė ginčų sprendimo ne teismo tvarka nėra ir negali būti nustatyta. Pažymėjo, kad Etikos ir ginčų komisijai nesuteikta teisė panaikinti Atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimų. Priešingai, Etikos ir ginčų komisija ne tik, kad neturi teisės panaikinti Visuotinio narių susirinkimo sprendimų, bet pati yra pavaldi Visuotiniam narių susirinkimui (Atsakovo įstatų 4.16 p.). Apelianto teigimu, ginčų dėl atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimų nagrinėjimui Etikos ir ginčų komisija apskritai neturi įgaliojimų, nes jai nesuteikta kompetencija panaikinti pavaldumo santykyje esančio aukštesnio subjekto (visuotinio narių susirinkimo) sprendimų.

            Atsakovas Lietuvos lankininkų federacija pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pažymėjo, jog teismas rėmėsi atsakovo argumentais, kuriais buvo apeliuojama į tai, kad ieškovo reikalavimai turėjo būti iš pradžių nagrinėjami Etikos ir ginčų komisijoje. Atsakovas ne kartą akcentavo, jog atsakovas yra savanoriška, savarankiška asociacija, narystės pagrindu vienijanti Lietuvos respublikoje įregistruotus juridinius ir fizinius asmenis. Atsakovo nariai, prisijungdami prie organizacijos veiklos, įsipareigoja laikytis nustatytos ginčų sprendimo tvarkos, kurios ieškovas nesilaikė ir nepagrįstai pateikė ieškinį teismui. Atsakovo įstatų 4.16 punktas nustato, kad ginčus tarp atsakovo narių ir organų sprendžia atsakovo Etikos ir ginčų komisija, būdamas atsakovo narių, ieškovas negalėjo ignoruoti pagrindinio atsakovo veiklą reguliuojančio teisės akto. Ieškovo teiginiai, kad pats atsakovas turėjo kreiptis į Etikos ir ginčų komisiją yra nepagrįsti, kadangi procedūra išimtinai taikoma ginčų sprendimui, o ne atsakovo sprendimų priėmimui apskritai.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tik tuomet, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė civilinio proceso normas (CPK 329 str.) arba netinkamai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas (CPK 330 str.). Nagrinėjamu atveju tokių pažeidimų, priimant procesinį sprendimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, atskirojo skundo motyvais konstatuoti nėra pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo Kauno sporto asociacijos ieškinys paliktas nenagrinėtas, yra pagrįsta ir teisėta.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog ieškovas Kauno sporto asociacija ieškiniu prašė teismo panaikinti Lietuvos lankininkų federacijos 2016 m. sausio 23 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo 13 darbotvarkės priimtą sprendimąuž eilę metų vykdomą agresyvią ir destruktyvią politiką nukreiptą prieš LLF narius ir LLF valdymo organus, pašalinti KŠLA iš LLF narių, paliekant sportininkams teisę startuoti visokio rango varžybose”; priteisti atsakovo Lietuvos lankininkų federacijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas savo sprendimą grindė tuo, jog kreipdamasis į teismą, ieškovas nesilaikė išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, numatytos Lietuvos lankininkų federacijos įstatų 4.16 punkte.

             Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovas atskirajame skunde nurodė, kad teismas nenustatė ir neįvertino įstatymo, kuris nustato išankstinę ginčų sprendimo ne teisme tvarką sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą, nenustatė ir neįvertino tokios tvarkos privalomumo, t.y. ar išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka ginčo šalims yra privaloma ar fakultatytipriklausanti tik nuo ginčo šalių valios. Pasak apelianto, atsakovo įstatai negali prilygti įstatymui, nes išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymu. Apelianto teigimu, ginčų dėl atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimų nagrinėjimui Etikos ir ginčų komisija apskritai neturi įgaliojimų, nes jai nesuteikta kompetencija panaikinti pavaldumo santykyje esančio aukštesnio subjekto (visuotinio narių susirinkimo) sprendimų.

             Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 22 straipsnį teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

                       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnio 1 dalis nustato, jog ginčai dėl šiame įstatyme nustatytų teisių gynimo yra nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Atitinkamos sporto šakos taisyklėse gali būti nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teismo tvarka. Atsakovo LLF įstatuose yra įtvirtinta, jog Etikos ir ginčų komisija sprendžia ginčus tarp Federacijos narių, taip pat jos organų ir kontroliuoja, kaip Federacijos nariai, darbuotojai taip pat jos organai laikosi šių įstatų reikalavimų bei Federacijos drausmės ir etikos kodekso reikalavimų (Įstatų 4.16. punktas). Kaip jau minėta, apeliantas apeliuoja į tai, jog šiuo atveju išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka yra įtvirtinta atsakovo įstatuose, tuo tarpu kai pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnio 1 dalis) tokia tvarka gali būti įtvirtinta tik atitinkamos sporto šakos taisyklėse. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas pernelyg siauriai aiškiną minėtą Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnio 1 dalį. Sutiktina su apeliantu, jog atsakovas į bylą nėra pateikęs taisyklių, kuriose būtų reglamentuota išankstinė ginčų sprendimo ne teismo tvarka (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas apskritai turi parengęs apelianto minimas taisykles, kadangi išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka jau yra įtvirtinta atsakovo Lietuvos lankininkų federacijos įstatuose, kurių 4.16 punktas numato, jog Etikos ir ginčų komisija sprendžia ginčus tarp Federacijos narių, taip pat jos organų ir kontroliuoja, kaip Federacijos nariai, taip pat jos organai laikosi šių įstatų reikalavimų. Konstatuotina, jog Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas nustato, kad išankstinė ginčų sprendimo ne teismo tvarka gali būti nustatyta atitinkamos sporto šakos taisyklėse, tačiau nedraudžia nustatyti išankstinės ginčų sprendimo ne teismo tvarkos atitinkamos sporto šakos federacijos įstatuose, t.y. išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nustatymas sporto šakos federacijos įstatuose neprieštarauja įstatymui.

            Be to, pažymėtina, kad vadovaujantis Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Vadinasi, ieškovas, būdamas atsakovo nariu, negalėjo ignoruoti pagrindinio atsakovo veiklą reguliuojančio teisės akto ir kreiptis tiesiogiai į teismą. Be to, kad ieškovas privalo laikytis atsakovo įstatų, numato ir įstatų 3.7.1 punktas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta pozicija, kad atsakovo įstatuose numatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka nėra priešinga Konstitucijai ar įstatymams ir išreiškia atsakovo narių valią, išreikštą pagrindiniame atsakovo steigimo dokumente – įstatuose, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Dėl išdėstyto manytina, jog Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje minima sąvoka „taisyklėse“ neturėtų būti aiškinama siaurai, kadangi ji galėtų apimti ir kitus atitinkamos sporto šakos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, pvz.: įstatus.

             Atskirajame skunde apeliantas taip pat pažymėjo, jog ginčų dėl atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimų nagrinėjimui Etikos ir ginčų komisija apskritai neturi įgaliojimų, nes jai nesuteikta kompetencija panaikinti pavaldumo santykyje esančio aukštesnio subjekto (visuotinio narių susirinkimo) sprendimų. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto teiginius vertina kritiškai.

            Kaip jau nurodyta aukščiau, atsakovo Lietuvos lankininkų federacijos įstatų 4.16 punktas numato, jog Etikos ir ginčų komisija sprendžia ginčus tarp Federacijos narių, taip pat jos organų ir kontroliuoja, kaip Federacijos nariai, taip pat jos organai laikosi šių įstatų reikalavimų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Visuotinis narių susirinkimas yra Lietuvos lankininkų federacijos organas (įstatų 4.1 punktas), todėl Etikos ir ginčų komisija, vadovaudamasi įstatų 4.16 punktu, turi teisę kontroliuoti kaip Visuotinis narių susirinkimas laikosi federacijos įstatų reikalavimų. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad Etikos ir ginčų komisijos vykdoma Visuotinio narių susirinkimo kontrolė negalėtų apimti ir šio susirinkimo sprendimų panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apelianto teiginys, kad Etikos ir ginčų komisijai nesuteikta kompetencija panaikinti pavaldumo santykyje esančio aukštesnio subjekto (visuotinio narių susirinkimo) sprendimų, nėra paremtas jokiais rašytiniais įrodymais ir grindžiamas išimtinai tik subjektyvia bei niekuo neparemta ieškovo nuomone (CPK 178 straipsnis).

           Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, prieinama prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas Kauno sporto asociacijos ieškinį nenagrinėtą, procesinių teisės normų nepažeidė, nes tuo metu egzistavo visos aplinkybės, leidusios teismui taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto teisinius padarinius.

           Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas buvo taikytas pagrįstai, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                        Tatjana Žukauskienė

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • CPK
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 297 str. Pareiškimo palikimo nenagrinėto tvarka ir pasekmės