Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-280-2007].doc
Bylos nr.: 3K-3-280/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

                                                                                                               

 

Civilinė byla Nr. 3K-3-280/2007

                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                45.4; 93.2.22 (S)

 

                      LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. birželio 22 d.

Vilnius

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Litesko“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Litesko“ ieškinį atsakovui VšĮ „Biržų ligoninė“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – UAB „Lenauda“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :                                          

                                                                I. Ginčo esmė

 

Ieškovas UAB „Litekso“ nurodė, kad jis yra šilumos energijos tiekėjas, teikiantis šias paslaugas Biržų mieste. Atsakovas VšĮ „Biržų ligoninė nuo 2003 m. šilumos energiją perka iš trečiojo asmens UAB „Lenauda“, pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) normas.

Panevėžio apygardos teismas 2004 m. gegužės 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-210-05/2004, panaikino atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimą pirkti 2003 metais šilumos energiją iš trečiojo asmens. Teismas konstatavo, kad komisija pažeidė VPĮ normas, nes šilumos energijos tiekimo sutartį atsakovas turėjo sudaryti ne su trečiuoju asmeniu, bet su mažiausią paslaugų kainą pasiūliusiu tiekėju – ieškovu. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo pripažinti 2003 m. balandžio 23 d. sudarytą atsakovo ir trečiojo asmens šilumos energijos tiekimo sutartį negaliojančia, nes ji yra įvykdyta ir pasibaigusi. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. spalio 12 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2004 m. gegužės 3 d. sprendimą paliko nepakeistą. 

Atsakovo viešųjų pirkimų komisija 2004 m. balandžio 9 d. nutarė neskelbiamų supaprastintų derybų būdu pirkti šilumos energiją iš trečiojo asmens. Laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. balandžio 23 d. atsakovas šilumos energija iš trečiojo asmens pirko neatlikęs jokių viešojo pirkimo procedūrų, o 2004 m. balandžio 23 d. jis sudarė su trečiuoju asmeniu šilumos energijos pirkimo sutartį trejiems metams.

Panevėžio apygardos teismas 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu minėtą sutartį pripažino negaliojančia dėl VPĮ normų pažeidimo ir įpareigojo atsakovą per 60 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka ir būdais pasirinkti šilumos energijos tiekėją. Apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą paliko nepakeistą, sprendimas įsiteisėjo 2005 m. gegužės 2 d. (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 30 d. nutartimi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus paliko nepakeistus).

Atsakovas piktybiškai nevykdo teismo įpareigojimo įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti šilumos energijos tiekėjo. Jis per teismo nustatytą terminą, t. y. nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d., nepriėmė jokio sprendimo dėl šilumos energijos pirkimo konkurso organizavimo ir be sutarties ar kito teisėto pagrindo iki šiol perka šilumos energiją iš trečiojo asmens. Atsakovas privalo organizuoti naują viešųjų pirkimų konkursą ir taip sudaryti ieškovui galimybę jame dalyvauti. Kol to nebus padaryta, tol ieškovui bus daroma žala. Atsakovo kaltais veiksmais yra pažeidžiamos ieškovo teisės ir teisėti interesai, daroma tęstinio pobūdžio turtinė žala, blogėja ieškovo veiklos rodikliai, didėja šilumos energijos savikaina. Ankstesniais teismų sprendimais ieškovui iš atsakovo yra priteista žala, patirta iki 2005 m. birželio 30 d.

Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą kompensuoti jam dėl atsakovo kaltės nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. padarytą 40 895,44 Lt žalą bei įpareigoti sumokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

                  

 

          II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Panevėžio apygardos teismas 2006 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui  4000 Lt žalos atlyginimą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas, kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiais Panevėžio apygardos teismo 2004 m. gegužės 3 d. ir 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimais, turinčiais nagrinėjamai bylai prejudicinę galią, nustatyta, kad atsakovas, vykdydamas šilumos energijos pirkimą 2003-2004 m., pažeidė VPĮ normas ir be teisinio pagrindo sudarė šilumos energijos tiekimo sutartį su trečiuoju asmeniu, o nuo 2004 m. lapkričio 30 d. iki 2005 m. birželio 30 d. jis šilumos energiją iš trečiojo asmens pirko neatlikęs viešųjų pirkimo procedūrų. Dėl šių aplinkybių ieškovas neteko galimybės parduoti atsakovui jo teikiamų paslaugų. Teismas sprendė, kad po Panevėžio apygardos teismo 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimo priėmimo atsakovas turėjo teisę pirkti šilumos energiją iš trečiojo asmens, tačiau jis privalėjo organizuoti viešuosius pirkimus įstatymo nustatyta tvarka. Iki šio teismo sprendimo vykdymo sustabdymo (t. y. iki 2005 m. rugpjūčio 2 d.) atsakovas nevykdė įpareigojimo per 60 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti viešo pirkimo konkursą, nors tai padaryti turėjo ir galėjo. Atsakovas be teisinio pagrindo nevykdė teismo sprendimo, taip tęsė nuostolių atsiradimą ieškovui kaip potencialiam konkurso dalyviui (VPĮ 103 straipsnis, CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Teismas laikė, kad atsakovo kaltė dėl ieškovui padarytos žalos yra įrodyta. Teismas sumažino prašomą priteisti 40 895,44 Lt žalos atlyginimą iki 4000 Lt, atsižvelgęs į šias aplinkybes: 1) žala ieškovui buvo daroma neveikimu, teisme tuo metu buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl viešo konkurso rezultatų teisėtumo, teismo sprendimo vykdymas buvo sustabdytas beveik keturis mėnesius iš šešių, už kuriuos prašoma priteisti žalą; 2) ieškovui priteisus visą prašomą žalos atlyginimo sumą atsakovas patirtų sunkių finansin pasekm, kurios turėtų įtakos ligoninės pacientams ir personalui; 3) atsakovas norėjo sudaryti taikos sutartį ir siūlė ieškovui 10 000 Lt, kuri yra pakankamai didelė, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui įsiteisėjusiu teismo sprendimu už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 23 d. iki 2004 m. spalio 31 d. priteista 10 000 Lt kompensacija, o neįsiteisėjusiu teismo sprendimu už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. – 4000 Lt. Ieškovas nesutiko sudaryti taikos sutarties ne dėl siūlomos kompensacijos dydžio, bet dėl viešojo pirkimo konkurso nepaskelbimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.

Teisėjų kolegija nurodė, kad teismas gali peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas. Atsakovas apeliacine tvarka teismo sprendimo neskundė. Tačiau jis yra viešąsias paslaugas teikiantis subjektas, finansuojamas iš valstybės biudžeto, todėl jo turtinių interesų apsauga atitinka viešąjį interesą. Dėl šios aplinkybės teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą peržengdama apeliacinio skundo ribas.

              Teisėjų kolegija nurodė, kad ankstesniais teismo sprendimais nustatytų atsakovo padarytų VPĮ pažeidimų ieškovas nesiejo su laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti kompensaciją. Šios aplinkybės patvirtina, kad šalys neturi jokių sutartinių santykių, jų nesieja sutartinės prievolės. Pagal VPĮ 3 straipsnį viešųjų pirkimų tikslas – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų kuo naudingesnėmis perkančiajai organizacijai sąlygomis. Įstatymu nesiekiama išplėsti rinką prekių, paslaugų ar darbų pardavėjams ir taip apsaugoti jų interesus. VPĮ pirmiausia nukreiptas apsaugoti pirkėjo interesus. Pirkimas, padarytas pažeidžiant V reikalavimus, pažeidžia visų pirma šios organizacijos ir valstybės interesus. Prekių, paslaugų ar darbų tiekėjo interesai pažeidžiami tik tuo atveju, kai jis tiesiogiai dalyvauja prasidėjusioje pirkimo procedūroje. Vien potenciali galimybė dalyvauti galimoje viešoje pirkimo procedūroje nesuponuoja galimam pirkėjui turtinių pareigų galimam pardavėjui. Tas faktas, kad asmuo pagal VPĮ privalo pirkti prekes, paslaugas ar darbus šio įstatymo nustatyta tvarka, nėra pakankamas pagrindas visiems potencialiems pardavėjams suteikti teisėtus lūkesčius parduoti savo produktą pirkėjui. Konkurso nepaskelbimas VPĮ nustatyta tvarka potencialiems pirkėjams žalos nepadaro. Faktu, kad atsakovas nepaskelbė konkurso šilumos energijai tiekti, ieškovui tiesiogiai žalos nepadaryta, nes jo galimybė tapti konkurso nugalėtoju niekuo nepatvirtinta. Ieškovo pasirinkta žalos skaičiavimo tvarka neįrodo tokios žalos dydžio, nes konkurso tvarka nenustatyta mažiausia šilumos energijos pardavimo kaina. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovui žala nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad aplinkybė, jog teismo sprendimu atsakovas buvo įpareigotas iki 2005 m. liepos 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti šilumos energijos tiekėją, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Teismo sprendimai, įpareigojantys skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, įvykdomi CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Nurodytame straipsnyje nustatytos baudos už sprendimo nevykdymą išieškotojo naudai kaip priverstinio vykdymo būdas. Tokia bauda turi ir žalos, padarytos sprendimo nevykdymu, kompensavimo tikslą. Atsakovas, nevykdantis teismo sprendimo, turi būti priverstas jį įvykdyti vykdymo proceso nustatyta tvarka.

             

 

              III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasatorius nurodė šiuos argumentus:

         1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas: Konstitucijos 29 straipsnį, CK 1.5, 6.149, 6.251 straipsnius, Viešųjų pirkimų įstatymo 3, 123 straipsnius.

          Teisėjų kolegija nepagrįstai sprendė, kad konkurso nepaskelbimo faktas nedaro žalos potencialiems tiekėjams. Ankstesnes civilines bylas tarp ginčo šalių nagrinėję teismai ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 30 d. nutartyje nurodė, kad privalomo konkurso nepaskelbimas, pirkimų vykdymas iš konkretaus tiekėjo be jokių pirkimo procedūrų yra ne tik nesuderinamas su VPĮ įtvirtintais pagrindiniais pirkimų principais, bet ir daro žalą kitiems potencialiems tiekėjams, turintiems pagrindą pagrįstai tikėtis, jog pirkimas bus atliekamas įstatymo nustatyta tvarka, ir pasirengusiems parduoti savo prekes ar paslaugas.

              Atsakovui tiekti šilumos energiją gali tik du asmenys – ieškovas ir trečiasis asmuo. Ieškovas 2002 m. dalyvavo atsakovo paskelbtame konkurse, pasiūlė mažiausią šilumos energijos kainą ir turėjo tapti konkurso nugalėtoju, tačiau netapo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Nuo šio pirmojo pažeidimo padarymo nebuvo nė dienos, kad šilumos energiją atsakovas iš trečiojo asmens būtų pirkęs teisėtai: pirkimai būdavo vykdomi arba neatlikus jokių viešojo pirkimo procedūrų, arba pasirinkus neteisėtą (neviešą) pirkimo būdą ir nepagrįstai sudarius sutartį su trečiuoju asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs aplinkybes, buvusias nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. balandžio 23 d., ir spręsdamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartyje konstatavo, kad atsakovas nepaneigė ieškovo teisių pažeidimo bei priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusių neigiamų padarinių nutrūkimo. Šioje byloje nagrinėjamu laikotarpiu, t. y. nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d., atsakovas šilumos energiją taip pat pirko neatlikęs jokių viešųjų pirkimų procedūrų, taigi situacija yra  analogiška jau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įvertintai situacijai.

              Apeliacinės instancijos teismas yra netikslus, skundžiamame sprendime teigdamas, kad ankstesniais teismo sprendimais nustatytų atsakovo padarytų VPĮ pažeidimų ieškovas nesiejo su laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti kompensaciją. Priešingai nei teigiama, aplinkybė, kad atsakovas teismo sprendimu buvo įpareigotas galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti šilumos energijos tiekėją, turi teisinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Kasatoriaus nuomone, nors ši aplinkybė (įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymas) per se nesudaro atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, sudėties, tačiau ji privalo būti įvertinta sprendžiant priteistinų nuostolių mažinimo klausimą pagal CK 6.251 straipsnį.

          2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė viešojo intereso sąvoką bei jo gynimo principus, nepagrįstai peržengė apeliacinio skundo ribas ir priėmė blogesnį sprendimą apeliantui. Šiuo klausimu teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, Konstitucinio Teismo išaiškinimų, jurisprudencijos tęstinumo principų, nustatytų prejudicinių faktų, pažeidė CPK 3, 182 straipsnius.

Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas gali peržengti apeliacinio skundo ribas tik tada, kai jų neperžengus būtų pažeista kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma verty ir dėl to apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas būtų neteisingas. Visais atvejais teismas privalo tai motyvuoti.

Apeliacinės instancijos teismas 2006 m. gruodžio 29 d. sprendime nenurodė, kokia Konstitucijos vertybė būtų pažeista teismui neperžengus apeliacinio skundo ribų. Atsakovo „turtinių interesų apsaugą“ teisėjų kolegija įvardijo viešuoju interesu tik dėl to, kad šis yra viešas paslaugas teikiantis subjektas, finansuojamas iš biudžeto. Teisėjų kolegija nevertino, kad atsakovas yra teisės pažeidėjas, per paskutinius ketverius metus proteguojamo privataus subjekto UAB „Lenauda“ naudai sistemingai pažeidinėjęs Viešųjų pirkimų įstatymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 30 d. nutartyje nurodė, kad privalo būti saugomi valstybės ir sąžiningų rinkos dalyvių, o ne teisės pažeidėjo „turtiniai“ interesai; kad būtent viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, o VPĮ nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad viešasis interesas būtų apgintas; kad VPĮ siekiama skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Teisėjų kolegija nepagrįstai sutapatino teisės pažeidėjo turtinius interesus su viešu interesu. Be to, ji neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovas taip pat teikia viešas paslaugas.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą, nes neatsižvelgė į kitose civilinėse bylose, kuriose dalyvavo tie patys asmenys, teismų nustatytus prejudicinius faktus.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Jame nurodoma, kad civilinė atsakomybė už žalą taikoma tik tada, kai yra nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovas civilinę atsakomybę už laikotarpį nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. nepagrįstai sieja su teismo 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu. Atsakovui civilinė atsakomybė negali būti kildinama iš jau nustatytų civilinės atsakomybės juridinių faktų visumos, nes po 2005 m. liepos 1 d. buvo atliekamos (jau atliktos) viešojo pirkimo procedūros, pasikeitė faktinė šilumos energijos poreikio situacija.

Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Jame nurodoma, kad teisėjų kolegija pagrįstai nurodė, kad paslaugų tiekėjo interesai gali būti pažeidžiami tik tuo atveju, kai jis tiesiogiai dalyvauja prasidėjusioje pirkimo procedūroje. Ieškovas atsakovo organizuotame konkurse nedalyvavo, todėl jokių prievolių tarp jų nėra ir negali būti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasacinio skundo argumentai dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą, pažeidimo atmetami.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 123 straipsnį, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo. Asmuo, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos padarymo faktą ir dydį. Jeigu žala daroma privalomo viešojo pirkimo nepaskelbimu ar pirkimo vykdymu neviešo pirkimo būdu, tai  perkančiosios organizacijos veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais. Tik veiksmų neteisėtumas nėra pagrindas priteisti žalą potencialiems tiekėjams. Potencialiems tiekėjams daroma žala gali būti jų negautos pajamos. Jos būtų gaunamos, jeigu šie tiekėjai laimėtų konkursą ir įgytų teisę vykdyti tiekimus, t. y. įgytų teisę vykdyti veiklą, kuri duotų pajamų. Potencialių tiekėjų interesų pažeidimas dėl privalomojo pirkimo nepaskelbimo tiesiogiai nereiškia, kad jie vien dėl konkurso nepaskelbimo patiria nuostolių, nes negauna pajamų. Negautos pajamos yra lėšos, kurias realiai numatoma gauti, jeigu nebūtų pažeidimo. Viešojo pirkimo konkurso nepaskelbimas dar nereiškia, kad konkrečiam potencialiam pirkimo konkurso dalyviui, net jei jų yra labai apibrėžtas skaičius, daroma žala. Pajamos būtų gaunamos ne tik dėl konkurso paskelbimo. Dar yra reikalinga teisės vykdyti tiekimus gavimas po konkurso, t. y. reikia laimėti konkursą.  Potencialus tiekėjas turi įrodyti, kad jam užkertamas kelias pajamoms gauti, neskelbiant viešo konkurso, pagal kurio rezultatus jis turėtų vykdyti tiekimus. Tik konkurso nepaskelbimas, kai jame gali dalyvauti keli asmenys ir tiekėjas nėra aiškus, potencialaus tiekėjo galimybes gauti pajamų iš galimų tiekimų daro hipotetines, spėjamas, bet ne realiai numatomas gauti. Tokios pajamos neatitinka pagal teisės doktriną ir praktiką negautoms pajamoms keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo išvados atitinka nurodytus reikalavimus, o kasacinio skundo argumentai dėl žalos atlyginimo nepagrįsti. Jie nesudaro pagrindo kasacijai (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Tai nepaneigia Viešųjų pirkimų įstatymo 123 straipsnio veiksmingumo, nes juo įtvirtinta teisė apskritai į žalos, t. y. išlaidų, nuostolių, žalos, kaštų, atlyginimą, taip pat ir negautų pajamų, bet jos turi būti realiai numatytos gauti, o ne spėjamojo pobūdžio.

Kasacinio skundo argumentai dėl viešojo intereso netinkamo aiškinimo ir taikymo atmetami.

Teismas gali peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas.              Viešieji pirkimai yra finansuojami iš valstybės biudžeto, jei juos vykdo viešoji įstaiga. Kai peržiūrimos apeliacine tvarka bylos dėl žalos atlyginimo ar lėšų priteisimo iš viešų įstaigų, finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, tai teismai, remdamiesi viešojo intereso gynimu – siekimu užtikrinti teisėtą ir pagrįstą valstybės biudžeto lėšų naudojimą – gali išeiti apeliacinio skundo ribų ir priimti sprendimus atmesti reikalavimą dėl žalos atlyginimo viešajai įstaigai, jeigu nustato, kad jis priteistas be pagrindo, nors skundas dėl jo priteisimo ar dydžio nepaduotas. Be to, šiais kasacinio skundo argumentais kviestionuojamos teismo nustatytos aplinkybės ir pagrįstos teisinės išvados, jog žala nepadaryta. Byloje nustačius, kad žala nebuvo padaryta, palikti galioti teismo sprendimą, kuriuo priteista nepadaryta žala, neatitiktų viešojo intereso užtikrinti teisingumą, prieštarautų protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). 

Teisėjų kolegija atmeta šiuos kasacinio skundo motyvus kaip nepagrįstus (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio skundo argumentai dėl procesinės teisės normų pažeidimo atmetami.

Negautos pajamos šioje byloje buvo prašomos priteisti už kitą laikotarpį, negu jos buvo priteisiamos nurodytose bylose. Nors nagrinėjamas ginčas yra tarp tų pačių šalių ir kilęs iš jau teismo nagrinėtų santykių, bet tai nėra pakankamas pagrindas taikyti priimtų sprendimų prejudiciją naujoms aplinkybėms. Šios bylos faktinės aplinkybės yra kitos, nes reikalaujama žalos už pajamų faktinį negavimą už kitą laiką, negu buvo nagrinėjama anksčiau. Tokiu atveju teismas gali svarstyti, ar nauju laikotarpiu negautos pajamos atitinka realumo reikalavimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad CPK 182 straipsnio 2 punktas šiuo atveju netaikytinas, nepažeistas ir pagrindas kasacijai nekonstatuojamas (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.            

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                              Pranas Žeimys

 

                                                                                                                        Janina Januškienė

 

 

Algis Norkūnas