Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-02-14][nuasmeninta nutartis byloje][eA-3154-662-2020].docx
Bylos nr.: eA-3154-662/2020
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas 188601311 atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 188710061 atsakovas
Kategorijos:
57.3. Atstovavimo išlaidos ir jų paskirstymas
38. Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
57. Bylos nagrinėjimo išlaidos

?Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3154-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02992-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

 (S)

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1.       Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 9-253/17(1.1.43-PD3) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2017 m. liepos 25 d. raštą Nr. A63-514/17(46841)(3.2.1.-EM4) (toliau – ir 2017 m. liepos 25 d. raštas) bei įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundą (toliau – ir 2017 m. birželio 26 d. skundas) ir atsakyti į jį iš esmės; 2) įpareigoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsakyti į pareiškėjo 2017 m. liepos 25 d. skundo (toliau – ir 2017 m. liepos 25 d. skundas) trečią klausimą ir išsamiai informuoti jį apie priežastis, lėmusias pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundo neįregistravimą ir nenagrinėjimą, taip pat atsakingiems asmenims taikytą atsakomybę bei panaikinti ar pakeisti atitinkamą Departamento 2017 m. liepos 28 d. rašto Nr. 9.4-1751(9.21E) (toliau – ir 2017 m. liepos 28 d. raštas) dalį; 3) panaikinti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Valdyba) 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr. 47-7-7477(2.6-5) (toliau – ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštas) ir įpareigoti ją pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundą išnagrinėti iš naujo.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2017 m. birželio 26 d. pateikė Administracijai ir Departamentui skundą dėl renginio, kuriame buvo kūrenamas laužas. Pareiškėjas 2017 m. birželio 26 d. skunde nurodė, kad buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, todėl prašė jį pripažinti nukentėjusiuoju ir skirti nusižengimus padariusiems asmenims administracines nuobaudas, suteikti informaciją apie renginį ir laužų kūrenimą mieste. Administracija 2017 m. liepos 25 d. pateikė pareiškėjui atsakymą, kurį pareiškėjas apskundė Komisijai, kuri pareiškėjo skundą atmetė. Departamentas 2017 m. liepos 28 d. raštu Nr. 9.4-1751(9.21E) informavo pareiškėją, kad persiuntė jo skundą Valdybai ir kad yra aiškinamasi, dėl kokių priežasčių skundas nebuvo registruotas. Valdyba 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštu informavo pareiškėją apie nustatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 279 straipsnio 1 dalies ir 525 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusižengimus ir asociacijos Vilniaus m. baltarusių klubo „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Asociacija) vadovui pareikštą žodinę pastabą.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad Komisijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas yra nemotyvuotas ir iš esmės pagrįstas neteisinga išvada, kad pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundas yra pranešimas, kuris buvo išnagrinėtas vadovaujantis taisyklėmis, nenumatančiomis faktinių duomenų patikrinimo vietoje procedūros. Pareiškėjas pažymėjo, kad Administracija nesprendė klausimo dėl administracinių nusižengimų teisenos pradėjimo ar motyvuoto atsisakymo ją pradėti. Pareiškėjas teigė, jog siekis, kad žmonės paisytų viešosios tvarkos, tvarkymo ir švaros, miškų lankymo ir priešgaisrinės apsaugos taisyklių, yra pareiškėjo teisėtas interesas, o taip pat ir viešasis interesas, kuris buvo pažeistas renginio metu neteisėtai kūrenant laužą atviroje ir gerai matomoje vietoje, vėliau jo nesutvarkius. Administracijos atsakyme teigiama, kad jos pareigūnai nenustatė pažeidimų atlikdami patikrinimus vietoje.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad Valdyba nustatė renginio organizatorių padarytus administracinius nusižengimus. Buvo pažeistas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – ir Tvarkymo ir švaros taisyklės) 21.6 punktas. Pareiškėjo pateiktose nuotraukose matoma po renginio nesutvarkyta laužavietė, todėl buvo pažeisti ir Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.1, 15.2 ir 21.5 punktai.

5.       Pareiškėjas įsitikinęs, kad Departamentas, gavęs jo 2017 m. birželio 26 d. skundą, privalėjo per 10 dienų pateikti pasiūlymus Administracijai, kuri, kaip pirmasis adresatas, privalėjo organizuoti skundo nagrinėjimą pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 9 punktą, o Administracija galėjo per 5 darbo dienas persiųsti klausimus pagal kompetenciją (VAĮ 14 str. 8 p.), tačiau to nepadarė.

6.       Pareiškėjo manymu, Administracijos darbuotojai vykdė patikrinimus, pažeisdami pareiškėjo teisę juose dalyvauti (VAĮ 20 str. 1 d. 5 p.) ir susijusias teises (VAĮ 20 str. 1 d. 2 ir 6 p.). Pareiškėjas teigė, kad jis negavo jokio Administracijos kvietimo į apklausą, todėl nežinojo ir negalėjo atvykti ar pateikti siūlymus šiuo klausimu, o Administracija negalėjo nutraukti administracinės procedūros tik tuo pagrindu, kad negalėjo apklausti pareiškėjo (VAĮ 28 str. 2 d.).

7.       Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas iš esmės neatsakė į jo 2017 m. liepos 25 d. skundo trečią klausimą, o Valdybos 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštas yra nemotyvuotas ir neišsamus. Pareiškėjas teigė, kad jeigu pagal institucijos vadovo nustatytus kriterijus buvo padaryta ne mažai pavojinga veika ir pareigūnas negalėjo tik pareikšti žodinės pastabos, tuomet privalėjo būti pradėta administracinio nusižengimo teisena ir turėjo būti sprendžiamas pareiškėjo pripažinimo nukentėjusiuoju klausimas. Pareiškėjo įsitikinimu, taip pat nepagrįstai nurodyta, kad tyrimo metu nenustatyta objektyvių duomenų dėl pareiškėjui padarytos turtinės ar neturtinės žalos.

8.       Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9.       Administracija nurodė, kad skundžiamu Administracijos 2017 m. liepos 25 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas, kur gali susipažinti su Tvarkymo ir švaros taisyklėmis, ir kad pareiškėjo nurodytam renginiui organizuoti leidimo nereikia. Be to, renginys buvo patikrintas 2017 m. birželio 24 d. ir pažeidimų nenustatyta. Administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2017 m. liepos 16 d. atliko pakartotinį patikrinimą, kurio metu pažeidimų taip pat nenustatė. Pareiškėjas, kaip liudytojas, buvo kviestas į apklausą 2017 m. liepos 20 d. 14.00 val., tačiau į ją neatvyko, todėl vadovaujantis VAĮ 28 straipsnio 2 dalimi, administracinė procedūra dėl pareiškėjo pranešimo buvo nutraukta. Pareiškėjas buvo informuotas, kad jo skundas pagal savo turinį atitinka prašymo apibrėžimą (VAĮ 2 str. 14 d.). Remdamasis VAĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pareiškėjas pateikė prašymą (pranešimą), jo teisės nebuvo pažeistos, todėl jis negali būti laikomas administracinės procedūros dalyviu ir jam nenumatyta teisė dalyvauti faktinių duomenų patikrinime vietoje. Komisija 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą nustačiusi, kad Administracijos 2017 m. liepos 25 d. raštas yra išsamus, motyvuotas ir teisiškai pagrįstas.

10.       Atsakovas Administracija teigė, kad administracinė atsakomybė negali būti grindžiama prielaidomis, spėlionėmis, nuomone ar kitais neobjektyviais duomenimis, todėl patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn galima tik surinkus neginčijamus įrodymus apie asmens padarytą administracinį nusižengimą, todėl pareiškėjui elektroniniu paštu 2017 m. liepos 14 d. buvo išsiųstas šaukimas į apklausą, į kurią jis neatvyko.

11.       Administracijos teigimu, pareiškėjas negalėjo būti pripažintas nukentėjusiu asmeniu, nes Administracijos pareigūnai šiuo konkrečiu atveju nesurašė administracinio nusižengimo protokolo ar nutarimo. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių patirtą žalą patvirtinančių įrodymų. Administracija manė, kad skundžiamas Administracijos 2017 m. liepos 25 d. raštas ir Komisijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

12.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

13.       Departamentas paaiškino, kad 2017 m. liepos 28 d. raštu Departamentas informavo pareiškėją, jog dėl jo 2017 m. birželio 26 d. skundo Administracijai neteikė pasiūlymų, nes toks skundas dėl neaiškių priežasčių nebuvo registruotas Departamento dokumentų valdymo sistemoje. Pareiškėjui buvo pranešta, kad Departamentas aiškinasi aplinkybes, dėl kokių priežasčių skundas nebuvo registruotas, o nustačius tarnybinio nusižengimo požymius, bus pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl aplaidaus pareigų vykdymo. Pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundas buvo pagal kompetenciją persiųstas Valdybai, kuri buvo įpareigota jį išnagrinėti ir pateikti pareiškėjui atsakymą. Valdyba 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu apie priimtą sprendimą informavo pareiškėją, Administraciją ir Departamentą.

14.       Departamentas nurodė, jog Departamento Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas, išanalizavęs Departamento darbuotojų paaiškinimus, konstatavo, kad Departamento valstybės tarnautojų veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo požymių ir pasiūlė nepradėti tarnybinio patikrinimo dėl to, kad nebuvo užregistruotas pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundas. Atsakovas manė, kad Departamento pareigūnai ir darbuotojai, nagrinėdami pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundą, veikė pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją ir tinkamai vykdė pareigas.

15.       Atsakovas Valdyba (juridinis asmuo Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba dėl reorganizavimo pasibaigė ir nuo 2019 m. sausio 1 d. visos jos teisės ir pareigos perduotos Departamentui) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

16.       Valdyba nurodė, kad vadovaujantis ANK 12 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi, 525 straipsnio 1 dalimi, Departamento direktoriaus 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1-445 patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos priešgaisrinę saugą ir civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai laikomi mažai pavojingais, 1.1–1.3 punktais, pareiškėjo nurodyta veika pagrįstai ir teisėtai pripažinta mažareikšme, todėl pagrįstai taikyta žodinė pastaba. Atsakovas teigė, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų, kurie leistų jį pripažinti nukentėjusiuoju, nagrinėjamu atveju nepakako, be to, šiuo atveju administracinis protokolas ar nutarimas nebuvo surašytas.

 

II.

 

17.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjo G. B. skundą tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovą Departamentą atsakyti pareiškėjui į jo 2017 m. liepos 25 d. skundo trečią klausimą, kitą bylos dalį nutraukė. 

18.       Teismas, be kita ko, sprendė, kad bylos dalis dėl Administracijos 2017 m. liepos 25 d. rašto ir Valdybos 2017 m. rugpjūčio 17 d. rašto panaikinimo nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, nes net ir panaikinus šiuos raštus pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

19.       Pareiškėjas G. B. apeliaciniame skunde prašė pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

20.       Atsakovai Administracija, Departamentas ir Valdyba atsiliepimuose į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

21.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimo dalį, kuria bylos dalis nutraukta, ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

22.       Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo Komisijai teiktame skunde apibrėžtų ginčo dalies dėl Administracijos 2017 m. liepos 25 d. rašto panaikinimo ribų, taip pat nutraukdamas bylos dalį, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė teismo sprendimo dėl Komisijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo ir nesprendė klausimo, ar Komisija turėjo teisėtą pagrindą nagrinėti pareiškėjo skundą.

23.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartyje taip pat nurodė, kad sprendimų, priimtų dėl prašymų pradėti administracinio teisės nusižengimo teiseną, teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, ir į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Administraciją ir Departamentą ir dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, ir dėl informacijos suteikimo, t. y. dalis pareiškėjo prašomų atlikti veiksmų yra susiję ne tik su viešuoju administravimu, bet ir su administracinių nusižengimų tyrimu, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar Administracijos 2017 m. liepos 25 d. rašte ir Valdybos 2017 m. rugpjūčio 17 d. rašte buvo nurodyti sprendimai nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, ir spręsti, ar pareiškėjo skundo dalis, susijusi su administracinio nusižengimo teisena, yra nagrinėtina administraciniame teisme, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas bylos dalį perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

24.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: 1) panaikino Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. A-63-514/17 (46841) (3.2.1-EM4); 2) bylos dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, perėmusio ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos teises ir pareigas, atsisakymų, išdėstytų 2017 m. rugpjūčio 17 d. rašte Nr. 47-7-7477(2.6-5) ir 2017 m. liepos 25 d. rašte Nr. A63-514/17(468414)(3.2.1-EM4) pradėti administracinių nusižengimo teiseną, perdavė pagal rūšinį teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui; 3) iš dalies tenkindamas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pareiškėjui G. B. iš atsakovų Administracijos ir Departamento prie Vidaus reikalų ministerijos lygiomis dalimis priteisė 68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

25.       Įvertinęs pareiškėjo skundų turinį ir tai, kad Administracija ir Departamentas atsisakydami pradėti administracinio nusižengimo teiseną, veikė ne kaip viešojo administravimo subjektai, teismas, vadovaudamasis ANK nuostatų sisteminiu aiškinimu, sprendė, kad grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme pareiškėjo skundo dalis nenagrinėtina administracinių teismų Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka ir bylą dėl Administracijos ir Departamento iš esmės atsisakymų pradėti administracinių nusižengimų teiseną perdavė pagal rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos teismui. Teismas taip pat panaikino Komisijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą kaip neteisėtą, nes sprendė, kad Komisija ne pagal kompetenciją išnagrinėjo ne viešojo administravimo srities, o administracinių nusižengimų teisenos ginčą.

26.       Vertindamas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas nustatė, kad pareiškėjui atstovavo advokatė S. B. pagal 2017 m. vasario 11 d. teisinių paslaugų sutartį, pareiškėjas sumokėjo 125 eurus už šias sąskaitoje nurodytas teisines paslaugas: už teisines konsultacijas rengiant ir tikslinant 2017 m. rugsėjo 9 d. skundą teismui ir už teisines konsultacijas rengiant 2019 m. rugpjūčio 1 d. prašymą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas už skundą taip pat sumokėjo 11 eurų žyminio mokesčio. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo patirtos išlaidos pagrįstos.

27.       Teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi ir nurodė, kad pareiškėjo skundas iš esmės patenkintas iš dalies (2018 m. sausio 8 d. apygardos administracinio teismo spendimo dalimi, kuri įsiteisėjo, buvo patenkinta pareiškėjo skundo dalis dėl įpareigojimo atsakyti, taip pat šiuo teismo sprendimu patenkinama skundo dalis dėl Komisijos sprendimo panaikinimo), todėl pareiškėjas įgijo teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nurodė, kad jis gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bendrosios taisyklės, įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, procesinį šalių elgesį (ABTĮ 40 str. 4 d.).

28.       Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.19 punkte nustatytą 0,1 koeficientą vieną teisinių konsultacijų valandą ir į Lietuvos statistikos departamento skelbiamus vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžius (2017 m. I ketvirtį – 817,6 Eur ir 2019 m. I ketvirtį – 1 262,7 Eur) teismas nurodė, kad maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra atitinkamai 81,76 Eur ir 126,27 Eur už konsultacijų valandą.

29.       Įvertinęs tai, kad pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, teismas sprendė, kad maksimaliai pareiškėjui priteistina suma sudaro 68,00 (125/2 + 11/2) Eur ir šią sumą pareiškėjui priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis, kadangi iš esmės šios išlaidos susidarė atsakovams skundžiamuose procesiniuose sprendimuose dėl atsisakymo pradėti administracinio nusižengimo teiseną klaidingai nurodžius apskundimo tvarką.

 

III.

 

30.       Pareiškėjas G. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir pareiškėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkinti visiškai.

31.       Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas tenkino dalį pareiškėjo reikalavimo, susijusio su ginču viešojo administravimo srityje ir priskirtino administracinių teismų kompetencijai, ir nusprendė likusią bylos dalį perduoti pagal rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos teismui, konstatuodamas, kad pareiškėjo išlaidos susidarė dėl atsakovų kaltės. Taigi iš esmės pareiškėjo reikalavimas buvo tenkintas visiškai, kiek tai susiję su administracinių teismų kompetencija ir teismo procesu administraciniuose teismuose, kadangi pareiškėjo išlaidos kilo jam vadovaujantis apskundimo tvarka, nurodyta atsakovų atsakymuose.

32.       Pareiškėjas patyrė bylinėjimosi išlaidas, skųsdamas atsakovų atsakymus juose nurodyta tvarka, vadovaudamasis ABTĮ. Pareiškėjas nebūtų patyręs prašomų atlyginti advokato pagalbos išlaidų, jeigu atsakovai būtų nurodę, kad atsakymai ar jų dalys yra skundžiamos kita tvarka bendrosios kompetencijos teismui  pareiškėjas kitaip planuotų ir spręstų savo teisių ir interesų gynybą teisme, kitaip formuluotų reikalavimą ir argumentuotų skundą teismui, kitaip formuluotų pavedimą advokatui, jeigu tuo atveju jis būtų reikalingas. Pareiškėjo žyminis mokestis, administracinėse bylose mokamas už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, būtų atlygintas visiškai, jeigu atsakovai būtų nurodę teisingą apskundimo tvarką: pareiškėjas keltų reikalavimą administraciniam teismui tik jo kompetencijos srityje ir jis būtų tenkintas visiškai, o ne iš dalies.

33.       Praėjus daugiau kaip dviem metams nuo administracinio nusižengimo padarymo, pareiškėjas nebeturi intereso kelti ar tęsti teisminį ginčą bendrosios kompetencijos teisme kai administracinio nusižengimo teisenos ir nuobaudos paskirtys nebegali būti įgyvendintos pasibaigus nuobaudų skyrimo terminui. 

34.       Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas buvo išspęstas neteisingai, o teismo motyvai tenkinti tik pusę prašomų atlyginti išlaidų  nepaaiškinti, nesusieti su reikšmingomis aplinkybėmis, pusės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas grindė formalumu. Pareiškėjo reikalavimai administracinio teismo kompetencijos srityje buvo tenkinti. Bylos dalis, pripažinta nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, tapo nebeaktuali atsakovams per ilgą teismo procesą atlikus veiksmus, kurių siekė pareiškėjas kreipdamasis į teismą.

35.       Teismas taikė ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, tačiau šios teisės normos taikymas yra nemotyvuotas: neaišku, ar ji buvo taikyta pareiškėjo naudai (o gal atsakovų), kokios konkrečios priežastys ar šalių procesinis elgesys lėmė jos taikymą. Teismas turėjo taikyti šią bendrųjų taisyklių išimtį, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo procesinis elgesys buvo tinkamas, jis kreipėsi į administracinį teismą vadovaudamasis atsakovų nurodyta apskundimo tvarka, iš esmės jo reikalavimai buvo tenkinti teismo arba per ilgą procesą tapo neaktualūs dėl objektyvių aplinkybių. Pareiškėjo teigimu, teismas turėjo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl išlaidų atlyginimo visiškai. 

36.       Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, jog proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutas yra kompensacinio pobūdžio ir negali būti nepagrįsto praturtėjimo, pasipelnymo šaltiniu. Administracinė byla nebuvo sudėtinga, nekeliami nauji teisės aiškinimo klausimai, o reikalavimai standartiniai. Byla taip pat nebuvo didelės apimties. Todėl visų bylinėjimosi išlaidų priteisimas būtų visiškai neadekvatus bylos ir byloje parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui bei darbo laiko sąnaudų dydžiui, taip pat neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

37.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Departamentas nurodo, kad administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kaip skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos išlaidos atlyginamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino tik iš dalies, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies, taip pat pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Tai reiškia, kad pareiškėjo reikalavimai nebuvo patenkinti pilnai, o teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas įgijo teisę tik į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

        

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

38.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjo prašymas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkintas iš dalies ir jam priteista 68 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš Administracijos ir Departamento, pagrįstumas ir teisėtumas.

39.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu priteisė G. B. iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos lygiomis dalimis 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundas iš esmės patenkintas iš dalies (2018 m. sausio 8 d. apygardos administracinio teismo spendimo dalimi, kuri įsiteisėjo, buvo patenkinta pareiškėjo skundo dalis dėl įpareigojimo atsakyti, taip pat šiuo teismo sprendimu patenkinama skundo dalis dėl Komisijos sprendimo panaikinimo), todėl jis įgijo teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (68,00 (125/2 + 11/2) eurų). 

40.       Pareiškėjas su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio nesutinka, prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 1 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti visiškai. Teigia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas buvo išspęstas neteisingai, o pirmosios instancijos teismo motyvai tenkinti tik pusę prašomų atlyginti išlaidų – nepaaiškinti. Be to, pareiškėjo reikalavimai administracinio teismo kompetencijos srityje buvo tenkinti pilnai, o jo išlaidos iš esmės kilo vadovaujantis apskundimo tvarka, kuri buvo nurodyta atsakovo atsakymuose.

41.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). 

42.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

43.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-310-602/2017 ir kt.).

44.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui reiškė šiuos reikalavimus: 1) panaikinti Komisijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 9-253/17(1.1.43-PD3) ir Administracijos 2017 m. liepos 25 d. raštą Nr. A63-514/17(46841)(3.2.1.-EM4) bei įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundą ir atsakyti į jį iš esmės; 2) įpareigoti Departamentą atsakyti į pareiškėjo 2017 m. liepos 25 d. skundo trečią klausimą ir išsamiai informuoti jį apie priežastis, lėmusias pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundo neįregistravimą ir nenagrinėjimą, taip pat atsakingiems asmenims taikytą atsakomybę bei panaikinti ar pakeisti atitinkamą Departamento 2017 m. liepos 28 d. rašto Nr. 9.4-1751(9.21E) dalį; 3) panaikinti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr. 47-7-7477(2.6-5) ir įpareigoti ją pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundą išnagrinėti iš naujo. 

45.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. įpareigojo Departamentą atsakyti pareiškėjui į jo 2017 m. liepos 25 d. skundo (reg. Nr. GP-65) trečią klausimą, o kitoje dalyje bylą nutraukė. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacine tvarka bylos dalį grąžinus nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu iš dalies tenkino G. B. skundą: panaikino Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. A-63-514/17(46841)(3.2.1.-EM4). Likusioje apimtyje (dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, perėmusio ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos teises ir pareigas, atsisakymų, išdėstytų 2017 m. rugpjūčio 17 d. rašte Nr. 47-7-7477(2.6-5) ir 2017 m. liepos 25 d. rašte Nr. A63-514/17(468414)(3.2.1.-EM4) pradėti administracinių nusižengimo teiseną) bylą perdavė pagal rūšinį teismingumą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. 

46.       Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai nurodė, kad byloje yra tenkinama tik dalis pareiškėjo skundo reikalavimų, todėl pareiškėjui priteistinas proporcingas patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis (50 proc.). Patikrinusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog iš trijų reikalavimų buvo tenkinti tik pusantro, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad G. B. turi teisę tik į ½ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamu sprendimu pareiškėjo naudai iš atsakovų priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokio pobūdžio bylose suformuotą praktiką, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais prašomas priteisti atstovavimo išlaidų dydis buvo sumažintas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai niekaip nesuponuoja galimybės nukrypti nuo anksčiau minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir didinti jam priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.

47.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime neteisingai nurodė naikinamo Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimo numerį (teisingas naikinamo 2017 m. rugpjūčio 14 d. rašto numeris Nr. 9-253/17(1.1.43-PD3). Tai vertintina kaip rašymo apsirikimas.  

48.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo skundžiamas 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.        

        

 

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

 

 

        Milda Vainienė

 

 

        Virginija Volskienė


Paminėta tekste:
  • AS-842-492/2015
  • A-1282-442/2017
  • AS-310-602/2017