Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-12][nuasmeninta nutartis byloje][2A-1170-381-2018].docx
Bylos nr.: 2A-1170-381/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Panevėžio rajono savivaldybės administracija 188774594 atsakovas
„Nodama“ 164819885 Ieškovas
Žiuko įmonė 167573296 trečiasis asmuo
Panevėžio melioracija 168565174 trečiasis asmuo
Kategorijos:
11.1. Bylos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ar pakeitimo
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.6. Prievolių teisė
2.6. Prievolių teisė
2.6. Prievolių teisė
11. BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.6.11. Pirkimas-pardavimas
2.6.11. Pirkimas-pardavimas
2.6.11. Pirkimas-pardavimas

?

Civilinė byla Nr. 2A-1170-381/2018

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00118-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-490-212/2018 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Nodamaieškinį atsakovei Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, veiksmų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „PANEVĖŽIO MELIORACIJA ir individuali įmonė Ž. įmonė.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Nodama“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Panevėžio rajono savivaldybės administracijai (toliau – Administracija), prašydama pripažinti neteisėtais jos veiksmus, kuriais nutrauktas melioracijos statinių (griovių) remonto darbų su projektavimo paslaugomis pirkimas Nr. 374586 (toliau – Pirkimas), panaikinti atsakovės sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras, įpareigoti atsakovę tęsti Pirkimo procedūras ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį su Pirkimo laimėtoju (pagal sudarytą pasiūlymų eilę).

2.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji dalyvavo Pirkime ir buvo pripažinta Pirkimo laimėtoja, tačiau vėliau ieškovė buvo informuota, jog Pirkimas nutrauktas, tačiau sprendimas nutraukti Pirkimą ieškovei nebuvo pateiktas, buvo pateiktas tik Administracijos direktoriaus siūlymas nutraukti Pirkimą. Ieškovės dėl Pirkimo nutraukimo teikta pretenzija buvo atmesta. Ieškovės teigimu, atsakovė, nutraukdama Pirkimą, nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 29 straipsnio 3 dalį, nes neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuotas šios nuostatos taikymo sąlygas, išimtinį jos pobūdį. Atsakovė nenurodė, kokios nenumatytos aplinkybės atsirado, dėl kurių Pirkimas galėjo ir turėjo būti nutrauktas, nes tokių objektyvių aplinkybių nebuvo, išskyrus subjektyvų atsakovės situacijos vertinimą.

3.       Ieškovė paaiškino, kad perkančiajai organizacijai suteikta teisė, o ne pareiga taikyti tiekėjų pašalinimo pagrindus. Šiuo atveju Pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad tiekėjams netaikomi jų pašalinimo pagrindai, ir tai nėra VPĮ principų pažeidimas. Ieškovės statuso pasikeitimas (restruktūrizavimo bylos jai iškėlimas) nereiškia, kad kilo reali grėsmė, jog Pirkimui skirtos lėšos bus naudojamos neracionaliai. Perkančioji organizacija 2018 m. balandžio 13 d. kreipėsi į ieškovę dėl papildomos informacijos pateikimo ir ieškovė, 2018 m. balandžio 17 d. atsakydama į šį atsakovės raštą, patvirtino, kad įmonės statuso pasikeitimas neturės įtakos tinkamam darbų atlikimui. Ieškovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui buvo susidariusi iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, šiuo metu ieškovė neturi įsiskolinimo VSDF biudžetui, einamosios įmokos yra sumokėtos. Pirkimo nutraukimas dėl pasikeitusio ieškovės statuso rodo akivaizdų jos diskriminavimą, tokie perkančiosios organizacijos veiksmai nėra proporcingi susiklosčiusiai situacijai. Atsakovė 2018 m. balandžio mėnesį nutraukė ne tik ginčijamą, tačiau ir dar vieną pirkimą (Nr. 377282), kuriame dalyvavo ieškovė, dėl kurio nutraukimo teisėtumo taip pat kilo ginčas, ir tiems patiems darbams paskelbė naujus konkursus su pakeistomis pirkimų sąlygomis.

4.       Atsakovė Administracija procesiniuose dokumentuose prašė taikyti ieškinio senatį arba ieškinį atmesti.

5.       Atsakovė nurodė, kad Pirkimas buvo pavestas vykdyti pirkimų organizatoriui Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiajam specialistui A. B. ir pirkimų iniciatoriui Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjui V. J.. Administracijos direktorius, atsižvelgęs į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „PANEVĖŽIO MELIORACIJA“ 2018 m. balandžio 23 d. pretenziją išnagrinėjusios I. K. siūlymą, 2018 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą Nr. (8.19)SD1-1127, kuriuo pasiūlyta nutraukti Pirkimo procedūras. Pirkimo iniciatorius, susipažinęs su šiuo sprendimu ir atsižvelgęs į Pirkimo organizatoriaus paaiškinimus, sutiko su siūlymu ir davė nurodymą Pirkimo organizatoriui pranešti Pirkimo dalyviams apie Pirkimo procedūrų nutraukimą. Visiems suinteresuotiems asmenims 2018 m. balandžio 27 d. buvo pranešta apie Pirkimo procedūrų nutraukimą ir ieškovė, 2018 m. gegužės 3 d. pateikdama pretenziją, pasinaudojo teise ginčyti Pirkimo procedūrų nutraukimo teisėtumą. Kadangi apie pretenzijos atmetimą ieškovė sužinojo 2018 m. gegužės 8 d., ji praleido ieškinio senaties terminą, nes ieškinys turėjo būti pateiktas iki 2018 m. gegužės 15 d.

6.       Pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojantį viešuosius pirkimus reglamentuojantį teisinį reglamentavimą Pirkimo procedūroms nutraukti nebuvo reikalingas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Viešojo pirkimo sutartis su ieškove nebuvo sudaryta, todėl atsakovė, konstatavusi VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimus ir įvertinusi grėsmę, kad lėšos gali būti panaudotos neracionaliai, turėjo teisinį pagrindą nutraukti Pirkimo procedūras (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis). Tai, kad ieškovė konkurso dieną turėjo 5 771,64 Eur skolą VSDF biudžetui ir kad jai yra iškelta restruktūrizavimo byla, atitinka VPĮ 46 straipsnyje nustatytus tiekėjo pašalinimo pagrindus, tačiau atsakovė neturėjo pagrindo šių duomenų vertinti ir spręsti dėl ieškovės pašalinimo iš Pirkimo, nes Pirkimo sąlygose buvo nustatyta, jog tiekėjų pašalinimo pagrindai netaikomi. Taip buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnyje nustatyti principai. Todėl tam, kad Pirkimas vyktų skaidriai, kad nediskriminuotų visų kandidatų, kad perkančioji organizacija galėtų įvertinti teikėjų pajėgumus įvykdyti sutartį, ir buvo priimtas sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras, kuris atitinka proporcingumo principą. Perkančioji organizacija 2018 m. gegužės 15 d. paskelbė naują pirkimą dėl to paties objekto, pirkimo sąlygose nurodydama, kad bus vertinami tiekėjų pašalinimo pagrindai, kuriame gali dalyvauti ir ieškovė.

7.       Trečiasis asmuo UAB „PANEVĖŽIO MELIORACIJA“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio netenkinti, pripažinti atsakovės veiksmus nutraukiant Pirkimo procedūras pertekliniais, įpareigoti atsakovę tęsti Pirkimo procedūras, pašalinti ieškovę iš Pirkimo kaip neatitinkančią Pirkimo sąlygų ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį su UAB „PANEVĖŽIO MELIORACIJA“ (pagal naujai sudarytą pasiūlymų eilę).

8.       Trečiasis asmuo paaiškino, kad jo pretenzija perkančiajai organizacijai dėl ieškovės skolos VSDF biudžetui buvo pagrįsta, nes ieškovės skolos VSDF biudžetui yra nuolatinės, ilgalaikės. Ieškovės 5  771,64 Eur skola VSDF biudžetui lemia jos ekonominį, techninį ir profesinį pajėgumą teikti tinkamas, kokybiškas, kvalifikuotas prekes.

 

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

9.       Panevėžio apygardos teismas 2018 m. liepos 4 d. sprendimu ieškovės RUAB „Nodama ieškinį tenkino iš dalies: pripažino Administracijos veiksmus, kuriais nutrauktos Pirkimo procedūros, neteisėtais, kitą ieškinio dalį atmetė ir priteisė iš Administracijos 350 Eur žyminio mokesčio ir 11,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

10.       Teismas nurodė, kad atsakovė 2018 m. kovo 30 d. paskelbė apie mažos vertės Pirkimą, kuriame dalyvavo RUAB „Nodama“, UAB „PANEVĖŽIO MELIORACIJA“ ir individuali įmonė (toliau – IĮ) Ž. įmonė. Pirkimo laimėtoja buvo pripažinta ieškovė, tačiau po to, kai buvo gauta UAB „PANEVĖŽIO MELIORACIJA“ pretenzija, Pirkimas buvo nutrauktas. Teismas nustatė, kad Pirkimas buvo nutrauktas vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 26 d. rašte išdėstytu siūlymu nutraukti Pirkimą dėl VPĮ 17 straipsnio 1 dalies pažeidimų, 2018 m. balandžio 27 d. pranešant apie tai Pirkimo dalyviams, tačiau atsakovė nepateikė konkretaus sprendimo, kuriuo Pirkimas buvo nutrauktas. Teismo vertinimu, nei Administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 26 d. raštas, nei 2018 m. balandžio 27 d. pranešimas nelaikytinas sprendimu dėl Pirkimo nutraukimo. Atsakovės 2018 m. gegužės 22 d. raštu taip pat buvo konstatuotas jau įvykęs faktas, kad Pirkimas yra nutrauktas.

11.       Nors atsakovė teigia, kad Pirkimo procedūros nutrauktos nustačius VPĮ 17 straipsnio 1 dalies pažeidimus, tačiau Pirkimo sąlygose buvo nurodyta, jog Pirkimas vykdomas vadovaujantis VPĮ, kad Pirkimas atliekamas laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo principų ir konfidencialumo bei nešališkumo reikalavimų. Atsakovės teigimu, viešųjų pirkimų principų pažeidimą lėmė tai, kad Pirkimo sąlygose nebuvo numatyti tiekėjų pašalinimo pagrindai, kurie 2018 m. gegužės 15 d. paskelbus naują pirkimą, jau buvo įtvirtinti pirkimo sąlygose. Nors Pirkimo sąlygose nebuvo atskiro skyriaus dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų, tačiau Pirkimo sąlygų 15 punkte buvo nurodyta, kad tiekėjams (subtiekėjams, kai remiamasi jų pajėgumais), dalyvaujantiems Pirkime, netaikomi tiekėjų pašalinimo pagrindai, o Pirkimo sąlygų 2 punkte nurodyta, kad Pirkimas vykdomas vadovaujantis VPĮ bei kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais. Teismas sprendė, kad atsakovė Pirkimo procedūras nutraukė iš esmės formaliais pagrindais, į naujo pirkimo sąlygas perkeldama VPĮ 46 straipsnio nuostatas, nors nepriklausomai nuo to, jog Pirkimo sąlygose nebuvo atskiro skyriaus (punkto) dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų, atsakovė, vertindama tiekėjų pasiūlymus, turėjo teisę ir privalėjo vadovautis VPĮ nuostatomis, kaip ir nustatyta Pirkimo sąlygose. 

12.       Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad atsakovė Pirkimo procedūras nutraukė nepagrįstai, pažeisdama VPĮ reglamentuotus pradėto pirkimo nutraukimo pagrindus (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis ir jai tapatus Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 patvirtinto Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 10 punktas). Teismas nurodė, jog duomenų, patvirtinančių, kad Pirkime atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ar buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir tokios padėties negalima ištaisyti, byloje nėra, nes atsakovė tokių duomenų nepateikė. Teismo vertinimu, dėl to yra pagrindas atsakovės veiksmus, kuriais buvo nutrauktas Pirkimas, pripažinti neteisėtais ir pažeidžiančiais RUAB „Nodama“ teisėtus interesus.

13.       Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė praleido ieškinio senatį, nes nustatė, jog ieškovė atsakymą į pretenziją gavo 2018 m. gegužės 8 d., todėl ieškinį turėjo pateikti iki 2018 m. gegužės 15 d. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepraleido įstatyme nustatyto termino pareikšti ieškinį teismui, nes jį išsiuntė 2018 m. gegužės 15 d. (VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14.       Kaip nurodė atsakovės atstovė, naują pirkimą dėl tų pačių darbų laimėjo UAB „PANEVĖŽIO MELIORACIJA“ ir su ja jau yra sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Kadangi naujo pirkimo ir jo rezultatų teisėtumas šioje byloje nenagrinėjamas, ieškovės reikalavimai įpareigoti tęsti Pirkimo procedūras ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį su Pirkimo laimėtoja (pagal sudarytą pasiūlymų eilę) nebegali būti tenkinami, nes pirkimas dėl ginčijamų darbų jau įvykęs ir yra sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Be to, kadangi konkretaus sprendimo, kuriuo nutrauktos Pirkimo procedūros, atsakovė nepateikė, nėra pagrindo panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo vadovaujantis nutrauktos Pirkimo procedūros. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė tenkinti ieškinį iš dalies, pripažindamas atsakovės veiksmus nutraukiant Pirkimo Nr. 374586 procedūras neteisėtais, tačiau kitos ieškinio dalies netenkinti, nes atsakovė tuos pačius darbus jau nusipirko nauju pirkimu.

15.       Nepriklausomai nuo to, kad ieškinys patenkintas iš dalies, teismas pripažino, jog sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl konstatavo, kad byloje patirtos 11,60 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir 350 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista, priteistini iš atsakovės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 4a punktas, 83 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai, 93 straipsnio 1, 2 dalys ir 96 straipsnio 1 dalis).

 

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

16.       Atsakovė Administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimo dalį dėl Administracijos veiksmų, kuriais nutrauktos Pirkimo procedūros, pripažinimo neteisėtais ir 350 Eur žyminio mokesčio priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Administracija, atlikdama mažos vertės Pirkimą, vadovavosi VPĮ, Aprašu, Administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. A-606 patvirtintomis Panevėžio rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų organizavimo taisyklėmis (toliau  Taisyklės) ir kt. Taisyklių 25 punkte nustatyta, kad perkančiosios organizacijos vadovas turi teisę priimti sprendimą pavesti mažos vertės pirkimą vykdyti pirkimų organizatoriui arba atitinkamai komisijai. Administracijos direktorius, kaip perkančiosios organizacijos vadovas, Pirkimą pavedė vykdyti Pirkimo organizatoriui Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiajam specialistui A. B. (Pirkimų organizatorių prekėms, paslaugoms ir darbams pirkti sąrašo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. A2-25, 2 punktas) ir Pirkimo iniciatoriui Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjui V. J. (Taisyklių 3.7 punktas). A. B. (Pirkimo organizatoriui) išnagrinėjus ir įvertinus pateiktus pasiūlymus, V. J. (Pirkimo iniciatorius) Pirkimo laimėtoja pripažino RUAB „Nodama ir apie tai A. B. pranešė visiems Pirkimo dalyviams. 2018 m. balandžio 23 d. UAB „PANEVĖŽIO MELIORACIJA“ (Pirkimo dalyvė) perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją. Panevėžio rajono savivaldybėje pretenzijas nagrinėti paskirta I. K.. Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į pretenziją išnagrinėjusio asmens siūlymą, 2018 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą Nr. (8.19)SD1-1127, kuriuo pasiūlė nutraukti Pirkimo procedūras. V. J. (Pirkimo iniciatorius), susipažinęs su Administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (8.19)SD1-1127 bei atsižvelgęs į A. B. (Pirkimo organizatoriaus) paaiškinimus, sutiko su siūlymu ir davė nurodymą A. B. pranešti visiems Pirkimo dalyviams apie Pirkimo procedūrų nutraukimą. Tai buvo padaryta 2018 m. balandžio 27 d. pranešimu Nr. 6126320, prie kurio buvo pridėtas perkančiosios organizacijos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. (8.19)SD1-1127.

16.2.                      Kitos Pirkime dalyvavusios įmonės (UAB „PANEVĖŽIO MELIORACIJA“) atsiliepimo į ieškinį turinys patvirtina, kad visos Pirkime dalyvavusios įmonės ne tik gavo pranešimą bei sprendimą dėl Pirkimo nutraukimo, bet ir iš gautų dokumentų suprato, jog Pirkimas buvo nutrauktas. RUAB „Nodama 2018 m. gegužės 3 d. pateikė Administracijai pretenziją, iš kurios turinio matyti, kad ji būtent ir skundė perkančiosios organizacijos veiksmus dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo. Perkančioji organizacija 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškovės pretenziją atmetė. Visa tai rodo, kad, priešingai nei konstatavo teismas skundžiamame sprendime, perkančioji organizacija ne tik tinkamai nutraukė Pirkimo procedūras ir informavo apie nutraukimą visus suinteresuotus asmenis (2018 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. (8.19)SD1-1127 bei 2018 m. balandžio 27 d. pranešimas Nr. 6126320), bet ir išnagrinėjo ieškovės pretenziją dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo teisėtumo bei ją 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. (8.19)SD1-1217 atmetė. Ieškovė suprato, kad Pirkimo procedūros yra nutrauktos, todėl darytina išvada, jog perkančioji organizacija Pirkimo procedūras nutraukė tinkamai, o teismas padarė formalią išvadą, kad nėra priimtas sprendimas dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo. Teismo išvada, kad Administracija nepateikė konkretaus sprendimo, kuriuo Pirkimas buvo nutrauktas, yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos medžiagai. 

16.3.                      Kaip nurodyta ir skundžiamame teismo sprendime, perkančioji organizacija turėjo vadovautis VPĮ nuostatomis, tačiau pagal VPĮ 25 straipsnio 2 dalį, atliekant mažos vertės pirkimus, nėra privalomai taikomos VPĮ 35 bei 46 straipsnių nuostatos. Šiuo atveju perkančioji organizacija, nors ir gavo informaciją, kad ieškovei yra iškelta restruktūrizavimo byla ir kad ieškovė konkurso dieną turėjo 5 771,64 Eur skolą VSDF biudžetui, (UAB „PANEVĖŽIO MELIORACIJA2018 m. balandžio 23 d. pretenzija), t. y. duomenis, kurie atitinka VPĮ 46 straipsnyje nustatytus tiekėjų pašalinimo pagrindus, tačiau kadangi Pirkimo sąlygų 15 punkte buvo nurodyta, jog Pirkime dalyvaujantiems tiekėjams netaikomi tiekėjų pašalinimo pagrindai, neturėjo pagrindo vertinti bei teisės pašalinti tiekėjų iš Pirkimo procedūrų. Taigi buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnyje nustatyti principai ir nebuvo galimybės ištaisyti padėtį. Tam, kad Pirkimas vyktų skaidriai, kad nediskriminuotų visų kandidatų ir kad perkančioji organizacija galėtų įvertinti tiekėjų pajėgumus įvykdyti sutartį, buvo priimtas sprendimas Pirkimo procedūras nutraukti. Nenutraukus Pirkimo procedūrų, būtų pažeistas skaidrumo principas, nes perkančioji organizacija negalėtų įvertinti, ar yra RUAB „Nodama pašalinimo pagrindai, ar lėšos bus panaudotos efektyviai, taip pat būtų pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas. Todėl priimtas sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras atitiko proporcingumo principą. 

16.4.                      Nėra pagrindo sutikti su teismo išvadomis, kad Pirkimo procedūros buvo nutrauktos formaliais pagrindais ir kad į naujo pirkimo sąlygas yra perkeltos tik VPĮ 46 straipsnio nuostatos. Perkančioji organizacija 2018 m. gegužės 15 d. dėl to paties objekto paskelbė naują pirkimą Nr. 381438 su pakeistomis viešojo pirkimo sąlygomis, kuriose numatė, jog perkančioji organizacija pirmiausia patikrins tiekėjų pasiūlymus, o po to – EBVPD (pirkimo sąlygų 3.2 punktas), taip pat numatė, kokius pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus turės pateikti tas dalyvis, kurio pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusiu (pirkimo sąlygų 3.3 ir 3.4 punktai).

16.5.                      Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais buvo nutrauktas Pirkimas, buvo teisėti, nes perkančioji organizacija, nustačiusi VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimus, kai nebuvo galimybės padėties ištaisyti, privalėjo nutraukti Pirkimo procedūras. Perkančioji organizacija, nutraukdama Pirkimą, siekė viešojo konkurso tikslų ir siekė išvengti galimai nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo konkurso procedūroje. 

16.6.                      Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pareikštas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių, kurie yra susiję su viešuoju interesu, be to, perkančioji organizacija, pirkdama melioracijos statinių remonto darbų paslaugas, tiesiogiai vykdė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 27 punkte valstybės perduotą savivaldybei funkciją, t. y. valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymas ir naudojimas patikėjimo teise. Kadangi Administracija nuo žyminio mokesčio yra atleistina pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismas nepagrįstai priteisė iš Administracijos išlaidas į valstybės biudžetą, kurios sudaro 350 Eur. Kadangi apeliacinis skundas paduodamas siekiant apginti viešąjį savivaldybės interesą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), Administracija atleistina ir nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 83 straipsnio 2 dalis). 

17.       Ieškovė RUAB „Nodamaatsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą arba jį atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, be to, priteisti iš Administracijos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Apeliantė nenurodo teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas tinkamai išnagrinėjo bylos medžiagą, įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė teisės aktus bei priėmė pagrįstą sprendimą.

17.2.                      Teismo išvada, kad apeliantė nepateikė konkretaus sprendimo, kuriuo Pirkimas buvo nutrauktas, yra pagrįsta. Sprendimo su data, numeriu ir kuriame būtų aiškiai bei nedviprasmiškai nurodoma, kad Pirkimo procedūros yra nutraukiamos, o ne tik siūloma jas nutraukti, apeliantė nepateikė nei ieškovei, nei teismui. Apeliantės Pirkime teikti dokumentai (raštai, pranešimai) buvo dviprasmiški,  turinys prieštaravo vienas kitam ir klaidino ieškovę. Ieškovė galėjo tik numanyti, kad apeliantė siekia nutraukti Pirkimo procedūras, tačiau negalėjo būti tuo tikra, negalėjo nustatyti tikslios Pirkimo procedūrų nutraukimo datos, galėjo ją tik numanyti, todėl, siekdama apginti savo teisėtus interesus ir nenorėdama praleisti apskundimo terminų, 2018 m. gegužės 2 d. pateikė pretenziją. Ieškovės abejones dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo patvirtina faktas, kad ieškovė 2018 m. gegužės 18 d. pakartotinai kreipėsi į apeliantę, prašydama paskirti laiką sudaryti viešojo pirkimo sutarčiai, o taip pat nutraukti dėl tų pačių darbų atlikimo naujai paskelbtą pirkimą Nr. 381438. Iš pateiktų dokumentų negalima tiksliai identifikuoti datos, kada buvo nutrauktos Pirkimo procedūros. 

17.3.                      Tam, kad Pirkimo procedūros būtų laikomos nutrauktomis pagrįstai, turėjo būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Byloje tokių duomenų nėra ir apeliantė tokių duomenų nepateikė, todėl VPĮ 29 straipsnio 3 dalį taikė nepagrįstai, neturėdama tam teisinio pagrindo. Pirkimo procedūros buvo nutrauktos formaliais pagrindais, į naujo pirkimo sąlygas perkeliant VPĮ 46 straipsnio nuostatas, nors kaip teisingai nurodo pati apeliantė, VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatos suteikia perkančiosioms organizacijoms diskrecijos teisę nuspręsti, ar jos mažos vertės pirkime taikys VPĮ 46 straipsnyje įtvirtintus tiekėjų pašalinimo pagrindus ar jų netaikys. Apeliantė sąmoningai neįtraukė tiekėjų šalinimo pagrindų į Pirkimo sąlygas. Ir nors tai nebuvo padaryta, tačiau Pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad Pirkimas vykdomas vadovaujantis VPĮ nuostatomis, todėl apeliantė galėjo vadovautis VPĮ nuostatomis. Be to, apeliantė ne tik turėjo teisę vertinti RUAB „Nodama pašalinimo pagrindų nebuvimą, tačiau faktiškai ir įvertino ieškovės pajėgumus atlikti perkamus darbus, nes sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę ir ieškovę pripažinti Pirkimo laimėtoja priėmė po to, kai apeliantės prašymu ieškovė pateikė papildomą informaciją, kad ji, nepaisydama įmonės statuso (restruktūrizuojama), sugebės atlikti darbus, t. y. kai apeliantė iš pateiktų dokumentų įsitikino, jog ieškovė yra pajėgi atlikti darbus. Todėl apeliantės teiginys, kad kilo grėsmė, jog lėšos gali būti naudojamos neefektyviai, yra visiškai nepagrįstas.

17.4.                      Net Pirkime taikant tiekėjų pašalinimo pagrindus, ieškovės skola VSDF biudžetui nebuvo pagrindas pašalinti ieškovę iš Pirkimo, nes ši skola susidarė iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos ir ieškovė, kaip restruktūrizuojama įmonė, negali šio įsiskolinimo sumokėti kitaip nei pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnis), t. y. šis įsiskolinimas negali būti vertinamas kaip pradelstas. Aiškinant šią situaciją kitaip, būtų paneigta restruktūrizavimo proceso esmė. Tokią poziciją patvirtina ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. išduota pažyma apie įsipareigojimų VSDF biudžetui įvykdymą, kurioje nurodyta, kad ieškovė neturi įsiskolinimo VSDFV biudžetui ir einamosios įmokos yra sumokėtos.

17.5.                      Nors apeliantė Pirkimo procedūras nutraukė tik po 2018 m. balandžio 23 d. UAB „PANEVĖŽIO MELIORACIJA“ pretenzijos gavimo, akivaizdu, kad apeliantei informacija apie ieškovės statusą (restruktūrizuojama įmonė) buvo žinoma jau prieš pretenzijos gavimą. Be to, perkančioji organizacija jau žinojo, kad ieškovė, nepriklausomai nuo jos teisinio statuso pasikeitimo, bus pajėgi atlikti perkamus darbus. Be to, apeliantė nutraukė Pirkimo procedūras dėl gautos informacijos patikrinimo net nesikreipdama į pačią ieškovę.

17.6.                      Priešingai nei teigia apeliantė, perkančioji organizacija, nutraukdama Pirkimo procedūras, ne užtikrino VPĮ ir jame įtvirtintų principų laikymąsi, tačiau juos pažeidė ir netinkamai taikė VPĮ normas. Pirkimas buvo nutrauktas pažeidžiant lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus. 

17.7.                      Teismas pagrįstai vadovavosi CPK 93 ir 96 straipsnių nuostatomis bei priteisė iš apeliantės 350 Eur išlaidas į valstybės biudžetą. Pagal apeliantės akcentuojamą CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas ar pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesus. Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pareikštas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių ir nors viešieji pirkimai yra susiję su viešuoju interesu, tačiau tai nelaikytina CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, šalinančiu asmens pareigą mokėti žyminį mokestį. Dėl to apeliacinis skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punktas). 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

 

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

 

18.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

19.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria Administracijos veiksmai nutraukti mažos vertės Pirkimo procedūras pripažinti neteisėtais ir Administracijos priteistas 350 Eur žyminis mokestis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas byloje nėra. 

 

 

Dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindų, įtvirtintų VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje

 

20.       Pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Taigi nurodyta teisės norma įtvirtina du pradėtų pirkimo procedūrų nutraukimo atvejus: 1) perkančiosios organizacijos teisę nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti; 2) perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. 

21.       Byloje nėra ginčo, kad Pirkimo procedūros buvo nutrauktos iki pirkimo sutarties sudarymo, kaip nustatyta VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškinio reikalavimus panaikinti atsakovės sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras (kadangi konkretaus sprendimo, kuriuo nutrauktos Pirkimo procedūros, atsakovė nepateikė), įpareigoti atsakovę tęsti Pirkimo procedūras ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį su Pirkimo laimėtoju (kadangi pirkimas dėl ginčijamų darbų jau įvykęs ir yra sudaryta viešojo pirkimo sutartis), tačiau tai nėra ginčo apeliacinės instancijos teisme dalykas, nes apeliacinį skundą pateikė tik atsakovė, kuri nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi tenkinti ieškinio dalį. Taigi nors apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama įrodyti, kad teismui buvo pateiktas sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras ir kad Pirkimo dalyviai buvo informuoti apie tokį sprendimą, tačiau šie argumentai (atsižvelgiant į apskųstąją pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį) nesudaro ginčo apeliacinės instancijos teisme esmės. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog faktiškai Pirkimo procedūros buvo nutrauktas, ir to pakanka tam, kad būtų galima vertinti, ar pagrįstai Administracijos veiksmai nutraukti Pirkimo procedūras skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pripažinti neteisėtais, nes šalys nesutaria, ar egzistavo bent vienas iš VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų nutraukti Pirkimo procedūras.

22.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Pirkime atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ar buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir tokios padėties negalima ištaisyti, pripažino neteisėtais Administracijos veiksmus, kuriais nutrauktos Pirkimo procedūros, t. y. pirmosios instancijos teismas nenustatė nė vieno iš VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatytų Pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindų. Administracija su tuo nesutinka, apeliaciniame skunde teigdama, kad Pirkimo procedūrų nutraukimas buvo teisėtas ir pagrįstas veiksmas, nes buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnyje nustatyti principai ir nebuvo galimybės ištaisyti padėtį. Tai, kad apeliantė, nutraukdama Pirkimo procedūras, rėmėsi antruoju iš VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatytų Pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindų (pareiga nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti), patvirtina ir Administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 26 d. rašto Nr. (8.19)SD1-1127, kuriuo buvo pasiūlyta nutraukti Pirkimo procedūras, turinys. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako būtent dėl šio Pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindo (ne)egzistavimo.

23.       Pažymėtina, kad šioje byloje aktualus pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindas (perkančiosios organizacijos pareiga nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti) yra naujas pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindas, įtvirtintas tik nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančioje VPĮ redakcijoje, ir kasacinio teismo praktika dėl jo aiškinimo ir taikymo dar nėra suformuota. Tačiau nepriklausomai nuo to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad aiškinant ir taikant nurodytą pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindą, nėra pagrindo neatsižvelgti į kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) įtvirtintą perkančiosios organizacijos teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, pateiktus bendro pobūdžio išaiškinimus dėl tokio sprendimo (nutraukti pirkimo procedūras) išimtinio (lot. ultima ratio) pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Taigi teismas, vertindamas perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumą ir pagrįstumą, turi atsižvelgti į objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą), lėmusias tokio sprendimo priėmimą, bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste. Tokio perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo vertinimui taip pat svarbus perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu išliko ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017).

24.       Administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 26 d. rašto Nr. (8.19)SD1-1127, kuriuo buvo pasiūlyta nutraukti Pirkimo procedūras, ir po to, kai kilo ginčas dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo, apeliantės rengtų dokumentų, įskaitant teismui pateiktų procesinių dokumentų, turinio matyti, kad ji VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo) pažeidimą ir atitinkamai Pirkimo procedūrų nutraukimą sieja su Pirkimo sąlygų 15 punkto nuostata, kurioje nebuvo numatytas pašalinimo pagrindų taikymas tiekėjams (subtiekėjams, kai remiamasi jų pajėgumais), dalyvaujantiems Pirkime. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad perkančiosios organizacijos suinteresuotumas pirkimo objektu išliko ir po Pirkimo procedūrų nutraukimo, nes pati apeliantė pripažįsta, jog ji paskelbė naują pirkimą dėl to paties objekto, tik pakeisdama pirkimo sąlygas. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, naują pirkimą dėl tų pačių darbų laimėjo UAB „PANEVĖŽIO MELIORACIJA“ ir su ja jau yra sudaryta viešojo pirkimo sutartis. 

25.       Atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos VPĮ I skyriaus, 31, 34 straipsnių, 58 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio, 86 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 91 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas VPĮ 31 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktuose, 71 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išskyrus VPĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Taip pat gali būti nesilaikoma VPĮ 82 straipsnyje nustatytų reikalavimų, jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas vadovaujantis VPĮ 31 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatomis (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis). Tiekėjų pašalinimo pagrindai įtvirtinti VPĮ II skyriuje, jo 46 straipsnyje.

26.       Įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, ką pripažįsta ir apeliantė, kad pagal VPĮ 25 straipsnio 2 dalį, atliekant mažos vertės pirkimus (kaip šiuo atveju), VPĮ 46 straipsnio nuostatos nėra privalomai taikomos. Kai perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nuspręsti, taikyti sąlygas, ribojančias tiekėjų dalyvavimą, konkretaus viešojo pirkimo procedūrose ar jų netaikyti, tam, jog perkančioji organizacija galėtų atmesti tiekėjo pasiūlymą (pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančią VPĮ redakciją – pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų), tokie atvejai turi būti nustatyti konkretaus pirkimo sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-520/2011 ir Nr. 3K-3-567/2011). Taigi tai, kad tiekėjų pašalinimo pagrindai mažos vertės pirkimo atveju nėra imperatyvūs, reiškia, jog jų taikymas priklauso nuo perkančiosios organizacijos diskrecijos, kuri turi būti įgyvendinama pirkimo sąlygose nurodant, ar tam tikri tiekėjų pašalinimo pagrindai konkrečiu atveju bus taikomi. Nurodymas mažos vertės pirkimo sąlygose, ar tam tikri tiekėjų pašalinimo pagrindai konkrečiu atveju bus taikomi, lemia, ar perkančioji organizacija turės teisę ir pareigą juos vertinti, tačiau nesuteikia pagrindo perkančiajai organizacijai vėliau nutraukti pradėtas pirkimo procedūras dėl VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimo, perkančioji organizacija privalo pirkimą vykdyti pagal paskelbtas sąlygas. 

27.       Apeliantė, Pirkimo sąlygų 15 punkte aiškiai nurodžiusi, kad tiekėjams (subtiekėjams, kai remiamasi jų pajėgumais), dalyvaujantiems Pirkime, netaikomi tiekėjų pašalinimo pagrindai, ir turėjusi teisinį pagrindą įtvirtinti tokią Pirkimo sąlygą (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis), vertindama Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymus, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, neturėjo nei teisės, nei pareigos vertinti VPĮ 46 straipsnyje įtvirtintus tiekėjų pašalinimo pagrindus bei, vadovaudamasi VPĮ 46 straipsniu, pašalinti tiekėją iš Pirkimo procedūrų. Jeigu šiuo atveju apeliantė, gavusi informaciją apie ieškovės skolą VSDF biudžetui ir pasikeitusį jos teisinį statusą (restruktūrizuojama įmonė), būtų vertinusi šiuos faktus kaip pagrindą taikyti VPĮ 46 straipsnyje įtvirtintus tiekėjo pašalinimo pagrindus, tai būtų vertinama kaip Pirkimo sąlygų neatitinkantis perkančiosios organizacijos elgesys.

28.       Pagal VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 2 punktą perkančioji organizacija negali pašalinti tiekėjo, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla, iš pirkimo procedūros, jeigu jis pateikė pagrįstų įrodymų, kad sugebės tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Taigi VPĮ neatima galimybės viešuosiuose pirkimuose dalyvauti net ir restruktūrizuojamoms įmonėms. Tai reiškia, kad net jeigu Pirkimo sąlygose ir būtų nurodytas VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 2 punkte įtvirtintas tiekėjo pašalinimo pagrindas, perkančioji organizacija nebūtų turėjusi absoliučios teisės (pareigos) pašalinti restruktūrizuojamą įmonę iš Pirkimo, o būtų turėjusi vertinti jos pateiktus įrodymus, ar tokia įmonė sugebės tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. 

29.       Ieškovė pagrįstai atkreipia dėmesį į perkančiosios organizacijos pozicijos nenuoseklumą, pasireiškusį tuo, kad apeliantė sprendimą pripažinti ieškovę Pirkimo laimėtoja priėmė tik po to, kai 2018 m. balandžio 13 d. kreipėsi į ieškovę dėl papildomos informacijos pateikimo ir ieškovė 2018 m. balandžio 16 d. rašte patvirtino, jog įmonė, nepriklausomai nuo statuso pasikeitimo (restruktūrizuojama įmonė), pasiūlytus darbus atliks tinkamai ir laiku. Taigi 2018 m. balandžio 19 d. priimant sprendimą dėl ieškovės pripažinimo laimėtoja, perkančiajai organizacijai nekilo abejonių, kad dėl pasikeitusio ieškovės teisinio statuso (restruktūrizuojama įmonė) lėšos gali būti panaudotos neefektyviai, tačiau vėliau siekiant iš esmės to paties tikslo (efektyviai panaudoti Pirkimui skirtas lėšas) buvo priimtas priešingas sprendimas – nutraukti Pirkimo procedūras iš esmės dėl to, jog perkančioji organizacija pagal Pirkimo sąlygas negali patikrinti tiekėjų pajėgumo tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Negalėdama keisti Pirkimo sąlygų, apeliantė pasirinko nutraukti Pirkimo procedūras, nors tuo metu ieškovė jau buvo pripažinta Pirkimo laimėtoja.

30.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad dėl Pirkimo sąlygų 15 punkto nuostatos laikymosi Pirkimo procedūrų metu ir negalėjimo įvertinti apie ieškovę gautos informacijos jos pašalinimo pagrindų prasme buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir (ar) skaidrumo principai. Kadangi šiuo atveju vykdant Pirkimą nebuvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl nepagrįsto Pirkimo nutraukimo ir sprendimas pripažinti Administracijos veiksmus, kuriais nutrauktos Pirkimo procedūros, neteisėtais vertintini kaip teisingi. Priešingai nei teigia apeliantė, būtent dėl pačios perkančiosios organizacijos veiksmų, jeigu būtų sudarytos sąlygos pagal jos netenkinančią pirkimo, vykdomo pagal teisėtas pirkimo sąlygas, eigą ir (ar) rezultatus nutraukti vykstantį pirkimą ir paskelbti naują pirkimą pagal pakoreguotas sąlygas, kyla grėsmė pažeisti skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Todėl galima sutikti su ieškovės pozicija, kad šiuo atveju perkančioji organizacija, nepaisydama sprendimo dėl pirkimo nutraukimo išimtinio pobūdžio ir nutraukdama Pirkimo procedūras, ne tik neužtikrino VPĮ įtvirtintų principų laikymosi, tačiau pati juos pažeidė.

 

 

Dėl apeliantės pareigos sumokėti žyminį mokestį ir procesinės bylos baigties

 

31.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš Administracijos 350 Eur žyminio mokesčio, o kadangi apeliacinis skundas paduodamas siekiant apginti viešąjį savivaldybės interesą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), Administracija atleistina ir nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 83 straipsnio 2 dalis). Ieškovė su šiais apeliantės argumentais nesutinka ir tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apeliantės 350 Eur išlaidas į valstybės biudžetą, o dėl to, kad apeliantė nesumokėjo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, jis turėtų būti paliktas nenagrinėtas.

32.       Pažymėtina, kad ieškovė, kaip restruktūrizuojama įmonė, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados kad nepriklausomai nuo to, jog ieškinys patenkintas iš dalies, sprendimas priimtas ieškovės naudai. Kadangi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš apeliantės į valstybės biudžetą pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punktą apskaičiuotą žyminį mokestį (350 Eur), tinkamai aiškino ir taikė CPK nuostatas, nėra pagrindo šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį naikinti ar keisti.

33.       Dėl apeliantės Administracijos pareigos mokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio apygardos teismas, gavęs atsakovės apeliacinį skundą, 2018 m. liepos 27 d. nutartimi nustatė apeliantei terminą trūkumams pašalinti – sumokėti 300 Eur žyminį mokestį. Apeliantė šią nutartį apskundė atskiruoju skundu. Apeliacinės instancijos teismas, pagal atskirajame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas išnagrinėjęs Administracijos atskirąjį skundą, Administracijos atskirajame skunde nurodytų argumentų dėl jos atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio dalies 5 punktą, kurie yra nurodomi ir apeliaciniame skunde, nepripažino pagrįstais, todėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartį iš esmės paliko nepakeistą, patikslindamas, kad mokėtina žyminio mokesčio suma – 225 Eur. Apeliantė šį žyminį mokestį yra sumokėjusi (2 t., b. l. 113), todėl ieškovė nepagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą.

34.       Nustatęs CPK 87 straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 5 dalies). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas apeliantės atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo pagrindas, nes bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Taigi apeliantės už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (225 Eur) jai grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

35.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacine tvarka patikrinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria Administracijos veiksmai nutraukti Pirkimo procedūras pripažinti neteisėtais ir Administracijos priteistas 350 Eur žyminis mokestis, yra motyvuota, teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai aiškinant ir taikant aktualias VPĮ bei CPK nuostatas, teisingai įvertinus surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo jos naikinti ar keisti, o apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti Panevėžio rajono savivaldybės administracijai už apeliacinį skundą 2018 m. rugsėjo 7 d. sumokėtą žyminį mokestį – 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus).

 

 

Teisėjai                                                                        Artūras Driukas

 

 

                                                                                Konstantinas Gurinas

 

 

                                                                                Gintaras Pečiulis


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 3K-7-32/2013
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
  • CPK 80 str. Žyminio mokesčio dydis
  • CPK 296 str. Pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai
  • CPK 87 str. Žyminio mokesčio grąžinimas