Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-06-27][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-187-969-2019].docx
Bylos nr.: e3K-3-187-969/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „Hotelston“ 302460527 atsakovas
HOTELSTON SL trečiasis asmuo
Kategorijos:
3.1. Bendrosios nuostatos.
3.1.14.8.1. Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
3. CIVILINIS PROCESAS
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.2.4.4. Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
2.6.10.4. Prevencinis ieškinys
2.6. Prievolių teisė
3.1.14.8. Atsisakymas priimti ieškinį
2.6.10. Civilinė atsakomybė
2.2.4.4.14. kitos bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
3.1.14. Ieškinys

?

Civilinė byla Nr. e3K-3-187-969/2019 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39926-2018-9 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.4; 3.1.14.8.1

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. birželio 27 d.

Vilnius

 

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovams A. N., S. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „Hotelston, dalyvaujant trečiajam asmeniui Ispanijos įmonei „Hotelston SL“, dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių prevencinį ieškinį, taip pat atsisakymą priimti ieškinį, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prevenciniu ieškiniu prašė teismo iki Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-886-863/2019 galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo priėmimo uždrausti:

2.1.                      perleisti ar kitaip suvaržyti teises į domeno vardą hotelston.com ir interneto puslapį www.hotelston.com;

2.2.                      UAB „Hotelston“ tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis sudaryti sandorius su Ispanijoje registruota įmone Hotelston SL, mažinant UAB „Hotelston“ turtą;

2.3.                      taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti: 

2.3.1.                      perleisti ar kitaip suvaržyti teises į domeno vardą hotelston.com ir interneto puslapį www.hotelston.com; 

2.3.2.                      UAB „Hotelston“ tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis sudaryti sandorius su Ispanijoje registruota įmone Hotelston SL, mažinant UAB „Hotelston“ turtą.  

3.       Ieškovas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. tarp ieškovo ir atsakovo A. N. prasidėjo nesutarimai, šalys ėmė konfliktuoti ir dėl UAB „Hotelston“ vardu registruotų, tačiau nuo 2016 m. sausio pabaigos UAB „Skrydžiai LT“ naudojamų interneto domenų adresų (nuo 2016 m. birželio 29 d. UAB „Skrydžiai LT“ priklauso ieškovo valdomai UAB „Aviahero), taip pat dėl ieškovo valdomos bendrovės UAB „Oviosoft akcijų nuosavybės teisių ir A. N. valdomos UAB „Hotelston akcijų nuosavybės teisių. Prasidėjus šalių nesutarimams A. N. ir UAB Hotelston inicijavo daug civilinių bylų ieškovo ar jo kontroliuojamų įmonių atžvilgiu bei ėmė vykdyti kryptingą ieškovo verslo žlugdymą. A. N. ir UAB Hotelston“ prašymu teismai yra areštavę visas ieškovo ir su juo susijusių įmonių sąskaitas bei turtą. 

4.       A. N. Vilniaus miesto apylinkės teisme inicijavo civilinės bylos Nr. e2-3709-934/2018 nagrinėjimą prašydamas pripažinti jo nuosavybės teisę į 32,50 vnt. UAB „Oviosoft akcijų nuo 2011 m. sausio 10 d. Ieškovas, matydamas A. N. atsisakymą įregistruoti ieškovo nuosavybės teises į UAB „Hotelston“ akcijas ir atsižvelgdamas į aplinkybes, susijusias su A. N. inicijuota civiline byla, Vilniaus miesto apylinkės teisme inicijavo civilinės bylos Nr. e2-886-863/2019 nagrinėjimą prašydamas pripažinti apsimestiniu sandoriu ieškovo ir V. B. 2012 m. gegužės 8 d. sudarytą UAB „Hotelston“ 25 proc. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti tikrąją šalių valią atitinkančio sandorio taisykles – pripažinti 2012 m. gegužės 8 d. UAB „Hotelston“ 25 proc. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį buvus sudarytą A. N. ir ieškovo.

5.       Ieškovo teigimu, visos UAB „Hotelston gaunamos pajamos ir vykdoma veikla susijusios su domenu hotelston.com (veikiama B2B (angl. business to business) principu), todėl perkėlus domeną hotelston.com į kitą domeną (pvz., hotelston.net arba hotelston.org ir pan.) kartu būtų perkelta ir visa įmonės vertė, o domenas hotelston.com liktų bevertis.

6.       Šiuo metu yra kuriama UAB „Hotelston veiklą perimsiančios Ispanijos įmonės Hotelston SL“ veiklos bazė. Dabartinė UAB „Hotelston veiklos bazė valdoma taip, kad būtų kuo mažesnės sąsajos su Lietuva ir domenu hotelston.com (pvz., interneto puslapio hotelston.com pateikiamas 14 kalbų ir pan.). B2B principu veikiančio domeno ir interneto puslapio perkėlimas į kitą įmonę ir kartu į kitą domeną bei kitą interneto puslapį turi esminę reikšmę UAB „Hotelston akcijų vertei. Tuo atveju, jei atsakovai nuspręstų, kad Ispanijoje veikianti įmonė Hotelston SL“ gali perimti visą UAB „Hotelston iki tol vykdytą veiklą kartu su dabartiniu domenu hotelston.com, Lietuvoje liekanti UAB „Hotelston liktų bevertė, įskaitant ir jos akcijas. Atitinkamai ieškovo ieškinys dėl nuosavybės teisių į UAB „Hotelston akcijas pripažinimo ir tolesnis bylos Nr. e2-886-863/2019 nagrinėjimas prarastų prasmę. Taigi ieškovas ieškiniu siekia užtikrinti savo nuosavybės teises į UAB „Hotelston“ akcijas po galimai jam palankaus galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019 priėmimo.

7.       Ieškovas nereiškia reikalavimo panaikinti jau atliktus parengiamuosius veiksmus UAB Hotelston“ veiklai perkelti, būtent panaikinti domenų hotelston.net, hotelston.lt, hotelston.eu ir hoteslton.org registracijas ar likviduoti Ispanijos įmonę „Hotelston SL“, o prašo uždrausti iki galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo kitoje byloje priėmimo atlikti veiksmus, kurie reikštų faktinį UAB „Hotelston veiklos perkėlimą; jo reikalavimai yra proporcingi susiklosčiusiai situacijai, jų tenkinimas nesukeltų jokių neigiamų teisinių pasekmių atsakovams, o tik išsaugotų situaciją dėl kitos teisme nagrinėjamos bylos ginčo objekto (t. y. UAB Hotelston“ akcijų) nepakitusią (lot. status quo). Ieškovo tikslas – įgyti UAB „Hotelston akcijas tokios pat arba panašios vertės, kokios jos buvo ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019 pateikimo metu. Teismui atsisakius tenkinti ieškovo reikalavimus, išdėstytus prevenciniame ieškinyje, o atsakovams perkėlus UAB „Hotelston veiklą į kitą įmonę iki galimai ieškovui palankaus galutinio ir įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019, šalių pažeistų teisių ir pareigų pusiausvyra nebūtų atkurta ir teisingumas nebūtų įvykdytas, nes tokiu atveju atsakovai galėtų formaliai teisėtomis priemonėmis išvengti galimai ieškovui palankaus galutinio ir įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019 vykdymo. Taigi prevencinio ieškinio reikalavimai reiškiami, nes atsakovai atlieka parengiamuosius veiksmus, siekdami perkelti UAB „Hotelston veiklą į kitą įmonę, kad būtų išvengta galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo; atsakovų veiksmai yra susiję su civilinės bylos Nr. e2-886-863/2019 nagrinėjimu ir kelia grėsmę tikrajam šalių teisių ir pareigų pusiausvyros atkūrimui nurodytoje civilinėje byloje.

8.       Civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019 ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, nurodydamas naujai paaiškėjusias aplinkybes, susijusias su atsakovų ir Ispanijos įmonės Hotelston STnesąžiningumu, tačiau teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė priimti patikslintą ieškinį, nurodydamas, kad ieškovas turėtų reikšti prevencinį ieškinį.

9.       Civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019 ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kaip ir šioje byloje (nutarties 2.3.1, 2.3.2 punktai), tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas, pakartotinai nurodant, kad ieškovas turėtų reikšti prevencinį ieškinį (ši nutartis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartimi palikta nepakeista).

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo P. J. prevencinį ieškinį.

11.       Teismas nurodė, kad reiškiamą prevencinį ieškinį ieškovas grindžia išimtinai vien tik būtinybe užtikrinti kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019 būsimo ieškovui galimai palankaus sprendimo realų įvykdymą. Ieškovui galimai palankaus sprendimo realaus įvykdymo užtikrinimo funkciją atlieka ne prevencinis ieškinys, bet laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo nagrinėjamoje byloje galimybė. Teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje sąlyga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis).

12.       Analogiškus (tapačius) reikalavimus ieškovas buvo pareiškęs Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019. Teismas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi nurodytoje byloje ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Ieškovas yra apskundęs šią teismo nutartį atskiruoju skundu.

13.       Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai negali būti savarankiško ieškinio dalykas, todėl toks ieškinys nenagrinėtinas teisme ir jį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

14.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, 2019 m. sausio 31 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį. 

15.       Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimų aktualumas yra susijęs išimtinai tik su civilinės bylos Nr. e2-886-863/2019 baigtimi. Tokie reikalavimai vertintini kaip teisiškai ydingi, nes būtų iškelta civilinė byla, kurios eiga visiškai priklausytų nuo kitos civilinės bylos eigos, t. y., civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019 šalims sudarius taikos sutartį, ieškinio atsisakius ar jį pripažinus, pareikštas ieškinys nagrinėjamoje byloje netektų prasmės. Išnagrinėjus iš esmės civilinę bylą Nr. e2-886-863/2019 ir įsiteisėjus joje priimtam sprendimui, nagrinėjamoje byloje galimai ieškovui palankiu sprendimu nustatyti įpareigojimai bei draudimai atsakovams faktiškai prarastų prasmę ir nebebūtų įgyvendinami. Taigi ieškovas reikalauja teismo priimti sąlyginį sprendimą, kurio įsigaliojimas ir vykdymas visiškai priklausytų nuo kitos bylos baigties, o tai prieštarauja CPK 267 straipsniui.

16.       Apeliacinės instancijos teismas yra aukštesnės instancijos teismas apylinkių teismams, todėl jo nesaisto ieškovo nurodomose Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. ir 2018 m. gruodžio 3 d. nutartyse civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019 padarytos išvados ir išaiškinimai (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Be to, dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties ieškovas yra padavęs atskirąjį skundą, todėl ši nutartis dar neįsiteisėjusi.

17.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi patikslinto ieškinio nepriėmė pagal CPK 141 straipsnio 1, 3 dalis, kadangi ieškovas antrą kartą civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019 pateikė patikslintą ieškinį, kai jau buvo baigtas pasiruošimo bylos nagrinėjimui procesas, paskirta bylos nagrinėjimo data, todėl teismas pripažino, jog patikslinto ieškinio priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Ieškovui tik buvo išaiškinta jo teisė reikšti prevencinį ieškinį, tačiau tai nereiškia, jog nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys privalo būti priimtas, nes tinkamai suformuluoti prevencinio ieškinio dalyką ir pagrindą yra ieškovo pareiga.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

18.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismų nutartis ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Asmens teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos yra būdingas absoliutumas. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindų sąrašas yra baigtinis, kas reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik nurodytoje proceso teisės normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018). Teismai nenurodė, kokiu CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu pagrindu atsisako priimti ieškinį. Teismo motyvai, kad ieškovo reikalavimai yra teisiškai ydingi ar ieškovas reikalauja priimti sąlyginį sprendimą, nepatenka į CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytą baigtinį pagrindų atsisakyti priimti ieškinį sąrašą.

18.2.                      Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl pačios bylos esmės ir ieškinio nepagrįstumo, nes konstatavo, jog ieškovo ieškinio reikalavimai yra ydingi (t. y. iš esmės pasisakė dėl ieškinio reikalavimų), nors turėjo tik patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis). Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Toks teisinis reguliavimas siejamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (žr., pvz., 2008 m. vasario 28 d. sprendimą byloje Tserkva Sela Sosulivka prieš Ukrainą, peticijos Nr. 37878/02; 2011 m. birželio 21 d. sprendimą byloje Zylkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 5613/04, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013). Apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį remdamasis materialinio teisinio pobūdžio motyvais, t. y. tariamu ieškovo reikalavimų ydingumu bei neva tuo, jog ieškovas reikalauja priimti sąlyginį teismo sprendimą.

18.3.                      Ieškovo šioje byloje reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai, atliekami piktnaudžiaujant turimomis teisėmis. Ieškovas prašo uždrausti atsakovams ateityje atlikti veiksmus, kuriais visa UAB „Hotelston“ veikla būtų perkelta į kitą įmonę (t. y. Ispanijos įmonę „Hotelston SL“) ir tokiu būdu ieškovui būtų padaryta itin didelė žala. Atsakovai šiuo metu yra atlikę parengiamuosius veiksmus, kurie sudaro prielaidas bet kada perkelti UAB „Hotelston“ veiklą į Ispanijoje registruotą įmonę Hotelston SL“, būtent kuriant naujos veiklą perimsiančios įmonės veiklos bazę ir naujus domenus, tačiau išsaugant „hotelston“ prekių ženklo žinomumą. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnio įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Taigi teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Nagrinėjamoje byloje atsisakius priimti ieškinį buvo apribotos ieškovo teisės į teisminę gynybą.

18.4.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019 turėtų teikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau ieškovo prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytoje byloje teismo 2018 m. lapkričio 29 d., 2018 m. gruodžio 3 d., 2019 m. sausio 31 d. nutartimis buvo galutinai atmesti motyvuojant tuo, jog ieškovas turėtų reikšti prevencinį ieškinį. Tokiu būdu teismui nurodytoje byloje siūlant reikšti naują ieškinį, o šioje byloje siūlant teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019 ir nurodant, kad ieškovo reikalavimai neva yra ydingi reikalaujant sąlyginio teismo sprendimo, ieškovo teisė į teisminė gynybą yra ribojama. 

18.5.                      Civilinės bylos Nr. e2-886-863/2019 ir šios bylos teisėjai nesutaria dėl ieškovo galimų veiksmų ginant pažeistas teises, nors ginčai tarp teisėjų ir (ar) teismų negalimi. Ieškovas, negalėdamas apginti savo pažeistų teisių civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019, remdamasis teismo pateiktais išaiškinimais, inicijavo šios bylos nagrinėjimą. Atsisakymas priimti ieškovo ieškinį iš esmės pažeidžia jo interesus, kadangi, teisingumą vykdantiems subjektams nesutariant dėl galimų ieškovo gynybos būdų, ieškovas apskritai praranda teisę į teisminę gynybą.

18.6.                      Civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019 pateikti teismo išaiškinimai pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį saistė ieškinio priėmimo klausimą sprendžiantį pirmosios instancijos teismą. Civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019 galutine ir įsiteisėjusia nutartimi atmetant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis bei nurodyta, kad ieškovas pagal keliamus reikalavimus turi teisę reikšti prevencinį ieškinį. Šią bylą nagrinėję teismai yra skirtingi nei civilinę bylą Nr. e2-886-863/2019 nagrinėję teismai, todėl šią bylą nagrinėję teismai negalėtų keisti ar naikinti nurodytą bylą nagrinėjusių teismų priimtų nutarčių. Atitinkamai procesiniai sprendimai, prieštaraujantys civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019 priimtoms nutartims, yra negalimi. Nutartys civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019 atsisakyti priimti patikslintą ieškinį ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siūlant reikšti prevencinį ieškinį, yra galutinės ir įsiteisėjusios. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą vadovautis civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019 pateiktais pirmosios instancijos teismo išaiškinimais. Be to, civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019 sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kausimą Vilniaus apygardos teismo, kaip apeliacinės instancijos teismo, nutartis, kuria paliekama teisė ieškovui reikšti prevencinį ieškinį, yra galutinė ir įsiteisėjusi. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomas vykdymas, nenurodant galimybių kitiems susijusias bylas nagrinėjantiems teismams keisti jau priimtų nutarčių turinio.  

19.       Atsakovai S. P. ir UAB „Hotelston atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1.                      Konkretaus CPK straipsnio dalies punkto nenurodymas nedaro žemesnės instancijos teismų nutarčių neteisėtų. Šiuo atveju taikytinas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindas (ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka). 

19.2.                      Kasaciniame skunde ieškovas nepagrįstai suabsoliutina teisės į teisminę gynybą principą (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes tokio reikalavimo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Įvertinus žemesnės instancijos teismų nutartimis atsisakytą priimti prevencinio ieškinio dalyką (reikalavimus), akivaizdu, kad tai prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų užtikrintas galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo kitoje civilinėje byloje, kurioje ieškovo prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, vykdymas.

19.3.                      Prevencinio ieškinio priėmimo atveju teismas turėtų bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindu (jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka). 

19.4.                      Ieškinio atmetimo civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019 atveju šios bylos pagal prevencinį ieškinį nagrinėjimas tampa beprasmis. Byloje negali būti priimtas sąlyginis sprendimas (CPK 267 straipsnis), todėl toks ieškinys nenagrinėtinas teisme. 

19.5.                      Civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019 teismai atsakovo A. N. atžvilgiu jau pritaikė laikinąsias apsaugos priemones (ginčo akcijų areštą). Papildomų ribojimų ir draudimų, atliekančių laikinųjų apsaugos priemonių funkciją kitoje byloje, taikymas neįmanomas, nes grėsmė teismo sprendimo privalomumui yra vertinama ir sprendžiama taikant arba atsisakant taikyti laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje byloje, t. y. tik konkrečią bylą nagrinėjantis teismas gali nuspręsti, ar egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.

19.6.                       Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Ieškovas prevencinį ieškinį siekia panaudoti kaip priemonę laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti kitoje byloje ir kitos sudėties teismui pakartotinai keliant klausimą dėl sprendimo įvykdymo apsunkinimo grėsmės anksčiau iškeltoje byloje ir siekiant pritaikyti gerokai platesnius teisių apribojimus, nei to reikia sprendimo privalomumui kitoje byloje užtikrinti. Jei ieškovas įžvelgia grėsmę, kad bendrovės, į kurios akcijas jis pretenduoja kitoje byloje, turtas bus iššvaistytas ir dėl to sumažės akcijų vertė, tai jis turi savo interesus ginti ir sprendimo vykdymo apsunkinimo grėsmę įrodinėti toje pačioje byloje arba reikšti atitinkamus materialinio pobūdžio reikalavimus, o ne prevencinį ieškinį šioje byloje.

19.7.                      Ginčai tarp teismų negalimi dėl kito teismo perduodamos bylos priėmimo savo žinion (CPK 35 straipsnio 1 dalis). Skirtingas procesinės situacijos kvalifikavimas yra galimas ir nebus laikomas Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies pažeidimu. Teismų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra laikomos galutiniu teismo sprendimu ir neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, nes jomis tik sprendžiama, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (teismo sprendimo konkrečioje byloje apsunkinimo grėsmė). Tai, kad, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pasiūlė ieškovui apsvarstyti kitokius teisių gynimo būdus, nesuponuoja teismo pareigos priimti ieškovo teisiškai ydingai suformuotą ieškinį, kurio nagrinėjimas civilinėje byloje yra neįmanomas.

19.8.                      Teisė negina nesąžiningo asmens. Ieškovas savo interesus siekia įgyvendinti paneigdamas pamatinius principus (įstatymų laikymasis, savo teisių įgyvendinimas pagal paskirtį, viešosios tvarkos laikymasis ir kt.), todėl jis negali tikėtis tokios pat savo teisių bei interesų teisminės gynybos, kaip tie asmenys, kurių elgesys yra sąžiningas, neprieštaraujantis viešajai tvarkai, gerai moralei ir papročiams. Ieškovas nesąžiningai elgiasi teikdamas kasacinį skundą. Į ieškovo procesinį elgesį atsakovai prašys atsižvelgti teismui sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

20.       Atsakovas A. N. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas, priteisti iš ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1.                      Ieškovas (asmeniškai ir per susijusius asmenis) yra inicijavęs daug (ir visiškai nepagrįstų) teisminių ginčių prieš atsakovą ir UAB „Hotelston. Be to, ieškovas ne kartą piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir už tai buvo teismų nubaustas baudomis, o ieškovo kontroliuojamų UAB „Travelonline baltics“, UAB „Skrydžiai LT“ ir UAB „Otelstone verslo sunkumus nulėmė išimtinai tik paties ieškovo ir jo kontroliuojamų asmenų neprofesionalus, nesąžiningas ir aplaidus elgesys.

20.2.                      Pirmosios instancijos teismo nutartyje aiškiai įvardytas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindas, kuriuo remiantis buvo atsisakyta priimti ieškinį, o apeliacinės instancijos nutartimi buvo pritarta šiam pagrindui, kartu nurodant, kad ieškinio priėmimas ir patenkinimas suponuotų sąlyginio teismo sprendimo priėmimą, kas yra draudžiama pagal CPK 267 straipsnį.

20.3.                      Ieškovas, manydamas, kad yra pagrindas konstatuoti jo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, klaidingai tapatina teismo pasiūlymą reikšti prevencinį ieškinį su neabejotinu tokio prevencinio ieškinio priėmimu ir tenkinimu. Apeliacinės instancijos teismas  konstatavo ieškinio reikalavimų ydingumą, nes sumodeliavo situaciją, atsirasiančią po ieškinio priėmimo ir jame keliamų reikalavimų patenkinimo, ir padarė teisingą išvadą, kad tokiu atveju būtų priimtas sąlyginis teismo sprendimas. Draudimas priimti sąlyginį sprendimą įtvirtintas CPK 267 straipsnyje, o šis teisės aktas reglamentuoja civilinio proceso teisinius santykius, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo išvada, kad atsisakymas priimti ieškinį yra motyvuojamas materialinio teisinio pobūdžio motyvais.

20.4.                      Teismai išaiškino ieškovui jo teisę pateikti prevencinį ieškinį, tačiau nesuformulavo tokio ieškinio turinio (ieškinio dalyko ir pagrindo), nes tai ieškovo pareiga. Ieškovui pateikus ieškinį, kuris pagal savo turinį ir jame keliamus reikalavimus yra nenagrinėtinas teisme, teismai pagrįstai atsisakė tokį ieškinį priimti.

20.5.                      Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje, tiek ir 2018 m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019 nebuvo suformuluota naujų teisės aiškinimo taisyklių, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo šiomis nutartimis vadovautis. Net ir tuo atveju, jeigu nurodytose nutartyse būtų suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės, tokie išaiškinimai nesaistytų apeliacinės instancijos teismo. Aukštesnės instancijos teismas nėra saistomas žemesnės instancijos teismų suformuluotų taisyklių.

20.6.                      Ieškovas, apskundęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019 ir nesulaukęs apeliacinės instancijos teismo sprendimo, bandė inicijuoti naują bylą pateikdamas ieškinį, o kai jį teismas atsisakė priimti – pateikė atskirąjį skundą. Iš to išplaukia, kad dėl paties ieškovo nesąžiningų veiksmų susiklostė situacija, kai iš esmės tapatūs reikalavimai buvo lygiagrečiai nagrinėjami skirtingų teisėjų. Tokiu būdu pats ieškovas padidino teismų nesuderinamų sprendimų atsiradimo riziką. Nepaisant to, buvo priimtos tarpusavyje neprieštaraujančios nutartys, kuriomis buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei priimti ieškinį CPK nustatytais pagrindais.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl asmens teisės kreiptis į teismą su prevenciniu ieškiniu

 

21.       CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos. Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis Nr. 3K-3-123/2011; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-421/2018, 13, 15 punktai).

22.       CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra išvardytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriuos nustatęs teismas atsisako priimti ieškinį, taigi – ir prevencinį, būtent: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. 

23.       Aiškindamas CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, 44 punktas).

24.       Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

25.       Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019 ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas, be kita ko, pripažinti apsimestiniu sandoriu ieškovo ir V. B. 2012 m. gegužės 8 d. sudarytą UAB „Hotelston“ 25 proc. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti tikrąją šalių valią atitinkančio sandorio taisykles – pripažinti 2012 m. gegužės 8 d. UAB Hotelston“ 25 proc. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį sudarytą A. N. ir ieškovo, taip pat pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į 25 proc. UAB „Hotelston“ akcijų nuo 2012 m. gegužės 8 d.; įpareigoti solidariai S. P., kaip UAB „Hotelston“ direktorių, ir UAB Hotelston“, kaip bendrovės akcininkų ? nematerialių akcijų savininkų ? asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkytoją, atlikti įrašus UAB „Hotelston“ akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose apie tai, kad 2012 m. gegužės 8 d. ieškovas įgijo 25 procentų UAB „Hotelston“ akcijų, įpareigoti S. P., kaip UAB „Hotelston“ direktorių, pateikti duomenis apie UAB „Hotelston“ akcininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui. Taigi, ieškovas nuosavybės teisę į UAB „Hotelston“ akcijas įrodinėja kitoje civilinėje byloje, kurioje dar nėra priimtas galutinis teismo sprendimas. Šioje byloje nenustatyta, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą su prevenciniu ieškiniu, turėjo UAB „Hotelston“ akcijų.

26.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydamas iki Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-886-863/2019 galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo priėmimo uždrausti UAB „Hotelston: perleisti ar kitaip suvaržyti teises į domeno vardą hotelston.com ir interneto puslapį www.hotelston.com; tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis sudaryti sandorius su Ispanijoje registruota įmone „Hotelston SL“, mažinant UAB „Hotelston“ turtą. Ieškovas nurodė, kad prevencinį ieškinį reiškia, nes atsakovai siekia perkelti UAB „Hotelston“ veiklą į kitą įmonę, kad būtų išvengta galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019, kurioje ieškovas reiškia ieškinį dėl nuosavybės teisių į UAB „Hotelston“ akcijas, įvykdymo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė atsisakyti priimti ieškovo pareikštą prevencinį ieškinį. Kasacinio teismo teisėjų kolegija šiuos teismų procesinius sprendimus pripažįsta teisiškai pagrįstais.

27.       Pirma, remiantis šios nutarties 21 ir 23 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika, prevencinio ieškinio atveju, sprendžiant dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo, kaip teisės kreiptis į teismą sąlygos, teisiškai reikšminga yra tai, ar ieškinyje nurodoma žalos grėsmė kyla pačiam ieškovui asmeniškai, ar kitiems asmenims. Jei ieškinyje nurodoma žalos grėsmė kyla kitiems asmenims, tai ieškovas laikytinas neturinčiu teisinio suinteresuotumo reikšti prevencinį ieškinį, nebent jis įrodytų savo teisę ginti viešąjį interesą. Uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, t. y. bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Taigi, nagrinėjamu atveju dėl ieškovo prevenciniu ieškiniu prašomų uždrausti atlikti veiksmų žalos grėsmė galimai kyla ne pačiam ieškovui, bet UAB „Hotelston“, o ieškovas nėra subjektas, galintis ginti viešąjį (be kita ko – UAB „Hotelston“) interesą įstatymo pagrindu. 

28.       Antra, atkreiptinas dėmesys, kad CK 2.81 straipsnis nustato specialų juridinio asmens dalyvio teisių gynimo būdą – juridinio asmens dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami uždrausti juridinio asmens valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius juridinio asmens veiklos tikslams ar peržengiančius juridinio asmens valdymo organo kompetenciją. Tai reiškia, kad juridinio asmens dalyvių, siekiančių apsaugoti juridinį asmenį nuo valdymo organų sandorių, prieštaraujančių juridinio asmens veiklos tikslams ar peržengiančių juridinio asmens valdymo organo kompetenciją, reikalavimai turi būti reiškiami ir nagrinėjami pagal CK 2.81 straipsnį (lot. lex specialis), o ne pagal CK 1.138 straipsnio 3 punktą ir CK 6.255 straipsnį (lex generalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikšto prevencinio ieškinio dalykas (iki Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-886-863/2019 galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo priėmimo uždrausti UAB „Hotelston“: perleisti ar kitaip suvaržyti teises į domeno vardą hotelston.com ir interneto puslapį www.hotelston.com; tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis sudaryti sandorius su Ispanijoje registruota įmone „Hotelston SL“, mažinant UAB „Hotelston“ turtą) iš esmės atitinka CK 2.81 straipsnyje nustatytą specialųjį juridinio asmens dalyvių teisių gynimo būdą. Pažymėtina, kad įstatymas tokio specialaus teisių gynimo būdo nenustato asmenims, nesantiems juridinio asmens dalyviais, o tik siekiantiems tokiais tapti. Atitinkamai ir CK 1.138 straipsnio 3 punkto bei CK 6.255 straipsnio normos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios juridinio asmens dalyvio teisių neturintiems (o tik siekiantiems jas įgyti) asmenims tokias pačias teises, kokios yra suteiktos juridinio asmens dalyviams CK 2.81 straipsniu.

29.       Trečia, tuo atveju, jei Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019 galutiniu ir įsiteisėjusiu sprendimu ieškovui būtų pripažinta nuosavybės teisė į 25 proc. UAB Hotelston“ akcijų, o iki šio sprendimo įsiteisėjimo UAB „Hotelston atliktų prevenciniu ieškiniu prašomus uždrausti veiksmus, ieškovas, kaip UAB „Hotelston“ akcininkas, įgytų teisę ginti savo galimai pažeistas teises įstatymo nustatyta tvarka: 1) pareikšdamas ieškinį dėl sandorių, kuriais perleistas UAB „Hotelston“ turtas, pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo CK 1.82 straipsnio pagrindu; 2) pareikšdamas išvestinį ieškinį dėl bendrovei padarytos žalos, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Tuo atveju, jei Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019 galutiniu ir įsiteisėjusiu sprendimu ieškovui būtų pripažinta nuosavybės teisė į 25 proc. UAB „Hotelston“ akcijų, o iki šio sprendimo įsiteisėjimo UAB „Hotelstonnebūtų atlikusi prevenciniu ieškiniu prašomų uždrausti veiksmų, ieškovas, kaip UAB Hotelston“ akcininkas, įgytų teisę ginti savo teises įstatymo nustatyta tvarka prašydamas uždrausti UAB „Hotelston“ valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius juridinio asmens veiklos tikslams ar peržengiančius juridinio asmens valdymo organo kompetenciją pagal CK 2.81 straipsnį.

30.       Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad, nagrinėjamoje byloje atsisakius priimti ieškovo, nesančio juridinio asmens dalyviu (nors ir kitoje civilinėje byloje pareikšto reikalavimo pagrindu ir siekiančio juo tapti), prevencinį ieškinį, kuriuo prašoma uždrausti juridinio asmens valdymo organams atlikti tam tikrus, ieškovo manymu, neteisėtus veiksmus, dėl kurių juridiniam asmeniui gali kilti žala, ieškovo teisė į teisminę gynybą nėra pažeidžiama (Konstitucijos 30 straipsnis, CPK straipsnio 1 dalis).

 

        Dėl precedento taikymo

 

31.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, nes be teisinio pagrindo ignoravo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019 priimtose nutartyse pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išaiškinimus, kur ieškovui siūloma reikšti prevencinį ieškinį. Teisėjų kolegija tik iš dalies pripažįsta šiuos argumentus pagrįstais.

32.       Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

33.       Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019 ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, be kita ko, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepranešus atsakovams areštuoti visas UAB „Hotelston“ atsiskaitomąsias sąskaitas, leidžiant atlikti mokėjimus tarp tiekėjų ir klientų, ir uždrausti perleisti ar kitaip suvaržyti teises į domeno vardą hotelston.com ir interneto puslapį www.hotelston.com. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė priimti patikslintą ieškinį, nurodydamas, kad ieškovas reiškia naujus prevencinio pobūdžio reikalavimus ir išaiškindamas, kad ieškovas turi teisę bendra tvarka kreiptis dėl savo teisių gynimo. Be to, civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019 ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti UAB „Hotelston“: perleisti ar kitaip suvaržyti teises į domeno vardą hotelston.com ir interneto puslapį www.hotelston.com; tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis sudaryti sandorius su Ispanijoje registruota įmone „Hotelston SL“, mažinant UAB „Hotelston“ turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartimi ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas, nurodant, kad atsisakant priimti patikslintą ieškinį ieškovui buvo išaiškinta teisė bendra tvarka kreiptis dėl savo teisių gynimo reiškiant prevencinį ieškinį ir prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones (ši nutartis palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartimi).

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nutarties 33 punkte nurodyti Vilniaus miesto apylinkės teismo argumentai, išdėstyti 2018 m. lapkričio 29 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. nutartyse civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019, laikytini pertekliniais sprendžiant patikslinto ieškinio priėmimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus. Vis dėlto, priešingai nei teigia ieškovas, pirmiau nurodytų teismo argumentų nėra pagrindo aiškinti kaip siūlymo ieškovui reikšti būtent tokį prevencinį ieškinį, koks yra pareikštas nagrinėjamoje byloje, t. y. iki akcininko teisių įgijimo. Ši išvada atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje išdėstytus argumentus dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei CK 6.255 straipsnio aiškinimo ir taikymo nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovui buvo sukurtas teisėtas lūkestis dėl galimybės pasinaudoti prevencinio ieškinio institutu tokiu būdu, kaip jis tai padarė šioje byloje.

35.       Taip pat nėra pagrindo teigti, kad, nagrinėjamoje byloje aiškinant ir taikant CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir CK 6.255 straipsnio normas, kasacinį teismą saisto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. nutartys civilinėje byloje Nr. e2-886-863/2019. Šiose nutartyse nurodyti teismų argumentai nelaikytini prejudiciniais faktais CPK 182 straipsnio prasme.

36.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti prevencinį ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Nors apeliacinės instancijos teismas ir nenurodė, kokiu konkrečiai CPK įtvirtintu pagrindu ieškinys nepriimtinas, šis pažeidimas nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

37.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

38.       Atsakovė UAB „Hotelston“ prašo priteisti 2267,73 Eur išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.14 punktu, sprendžia tenkinti dalį atsakovės prašymo ir priteisti jai iš ieškovo 1575,39 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

39.       Atsakovas A. N. atsiliepimu į kasacinį skundą prašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovo, tačiau šių dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl toks prašymas negali būti tenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

40.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 17 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 13,73 Eur tokių išlaidų. Atsižvelgiant į kasacinės bylos teisinį rezultatą, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Hotelston (j. a. k. 302460527) ieškovo P. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1575,39 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt penkis Eur 39 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo P. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,73 Eur (trylika Eur 73 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                        Alė Bukavinienė

 

 

                                        Sigita Rudėnaitė

 

 

                                        Gediminas Sagatys

 

 

 


Paminėta tekste:
  • e2-3709-934/2018
  • e2-886-863/2019
  • CPK
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • CPK 267 str. Draudimas priimti sąlyginius sprendimus
  • CPK 141 str. Ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • e3K-3-10-690/2018
  • 3K-3-551/2013
  • CPK 13 str. Dispozityvumo principas
  • 3K-3-199/2011
  • CPK 35 str. Bylos perdavimas iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui
  • CK1 1.138 str. Civilinių teisių gynimas
  • CK6 6.255 str. Prevencinis ieškinys
  • e3K-3-424-421/2018
  • e3K-3-198-969/2018
  • 3K-7-414/2014
  • CK2 2.81 str. Juridinio asmens organai
  • CK
  • CK1 1.82 str. Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimas
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas