Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-20][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-522-313-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-522-313/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas” 145914357 atsakovas
Šiaulių miesto savivaldybė 188771865 atsakovas
Kategorijos:
1. BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
1. DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
2.2.2.3.1. Viešieji juridiniai asmenys
1.2. Bylos dėl individualių darbo santykių
1.3.2. Darbo sutartis
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.2. Asmenys
2.2.2. Juridiniai asmenys
1.3. Individualūs darbo santykiai
2.2.2.3. Juridinių asmenų rūšys
2.2.2.3.1.4. Valstybės ir savivaldybės įstaigos
1.3.2.9. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai ir tvarka
1.2.13. Bylos, susijusios su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis
1.3.2.9.13. Kiti darbo sutarties pasibaigimo (nutraukimo) pagrindai
1.2.13.21. kitos bylos, susijusios su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-522-313/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08237-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.13. 2.2.2.3.1.4

(S)

 

 

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ir atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovams Šiaulių plaukimo centrui „Delfinas“ (iki 2018 m. spalio 1 d. – Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“) ir Šiaulių miesto savivaldybei dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių švietimo įstaigos požymius, kompetenciją nutraukti darbo sutartį su biudžetinės ir (ar) švietimo įstaigos vadovu, atšaukimą iš pareigų kaip darbo sutarties pasibaigimo pagrindą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė:

2.1.                      panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės mero (toliau – Meras) 2017 m. rugsėjo 13 d. potvarkį „Dėl Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus V. B. atšaukimo iš pareigų“ (toliau – Potvarkis) ir pripažinti ieškovo atšaukimą iš darbo neteisėtu;

2.2.                      grąžinti ieškovą į Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus pareigas;

2.3.                      panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. T-332 1.5 punktu patvirtintų Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ nuostatų (toliau – Nuostatai) 22 punktą „Sprendimą dėl Plaukimo mokyklos direktoriaus priėmimo į pareigas, jo atleidimo arba atšaukimo iš jų priima Savivaldybės meras“;

2.4.                      priteisti iš atsakovės Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atšaukimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

2.5.                      priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovas nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba, 2017 m. rugsėjo 7 d. patvirtindama Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ nuostatų pakeitimus, bei Meras, priimdamas sprendimą atšaukti ieškovą iš pareigų, kuriame buvo remtasi būtent minėtais Nuostatais, pažeidė tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatytą savivaldybės tarybos išimtinę ir neperleidžiamą kompetenciją atleisti ieškovą iš Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ vadovo pareigų. Biudžetinės įstaigos vadovui neturėtų būti taikomas atšaukimo iš pareigų institutas dėl įstaigos specifikos ir specifinio reglamentavimo (Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų bei Vietos savivaldos įstatymų). Ieškovo vertinimu, Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ yra savivaldybės mokymo ir auklėjimo (švietimo) įstaiga. Mero sprendimas nutraukti darbo santykius su ieškovu nenurodant tokio sprendimo priežasčių turi būti pripažįstamas neteisėtu.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

4.       Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

4.1.                      nutraukė bylos dalį dėl ieškovo reikalavimo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. T-332 1.5 punktą;

4.2.                      panaikino Šiaulių miesto savivaldybės mero 2017 m. rugsėjo 13 d. potvarkį ir pripažino ieškovo atšaukimą iš darbo neteisėtu;

4.3.                      grąžino ieškovą į Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus pareigas; šią sprendimo dalį nurodė vykdyti skubiai;

4.4.                      priteisė ieškovui iš atsakovės Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ 5186,09 Eur vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

5.       Byloje nustatyta, kad:

5.1.                      ieškovas nuo 1998 m. ėjo Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus pareigas;

5.2.                      Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ vienintelis steigėjas ir savininkas yra Šiaulių miesto savivaldybė, kuri savo teises įgyvendina per savivaldybės valdymo instituciją – Šiaulių miesto savivaldybės tarybą (toliau – ir Taryba);

5.3.                      2017 m. kovo 2 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu ieškovas buvo atleistas iš darbo;

5.4.                      Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu, nes buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo procedūra ir terminas, ir grąžino jį į Plaukimo mokyklos direktoriaus pareigas;

5.5.                      Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK), atlikusi tyrimą dėl ieškovo tarnybinės veiklos, 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu pripažino, kad jis, pasirašydamas sutartis su Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų užimtumo centru (kuriame dirba jo sūnus ir epizodiškai – jis pats) ir nuo šių procedūrų nenusišalindamas, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnybos įstatymo nuostatas; privačių interesų deklaracijoje nenurodydamas ryšių su asociacija Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų užimtumo centru, pažeidė minėto įstatymo nuostatas;

5.6.                      2017 m. rugsėjo 7 d. Taryba patvirtino naujus Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ nuostatus, be kita ko, 22 punkte nustatydama, kad sprendimą dėl Plaukimo mokyklos direktoriaus priėmimo į pareigas, jo atleidimo arba atšaukimo iš jų priima Savivaldybės meras; 

5.7.                      2017 m. rugsėjo 13 d. Meras priėmė potvarkį, kuriuo, remdamasis naujaisiais nuostatais, atšaukė ieškovą iš Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas direktoriaus pareigų praradus pasitikėjimą; 

5.8.                      Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 16 d. atsisakė priimti ieškovo skundą dėl Nuostatų teisėtumo, nes skundas nenagrinėjamas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, pareiškėjas nekėlė individualaus ginčo, prašymo patenkinimas neapgintų jo teisių ir teisėtų interesų;

5.9.                      Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje 2017 m. lapkričio 17 d. teikimu „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. T-332“ kreipėsi į Tarybą, nurodydamas galimus šio sprendimo prieštaravimus Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui, Vietos savivaldos įstatymui ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymui, prašydamas teikimą apsvarstyti artimiausiame Tarybos posėdyje;

5.10.                      2017 m. lapkričio 24 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero patarėjas Merui pateikė išvadą ir Tarybai siūlė netenkinti teikimo bei nesvarstyti šio klausimo Taryboje ir atsisakė vykdyti teikimą;

5.11.                      Šiaulių miesto savivaldybei nevykdant teikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje pateikė Merui reikalavimą Tarybai artimiausiame posėdyje apsvarstyti teikimą. 

6.       Teismas pažymėjo, kad bendrosios kompetencijos teismas nesprendžia klausimų dėl norminių teisės aktų (šiuo atveju – Nuostatų) teisėtumo, tokią kompetenciją turi tik administracinis teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 22 straipsnis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgdamas į CPK 413 straipsnyje nustatytus pasirengimo bylą nagrinėti teisme ir bylos išnagrinėjimo terminus, teismas padarė išvadą, jog delsti, t. y. stabdyti bylos nagrinėjimą kol Taryba išnagrinės ir (arba) priims atitinkamą sprendimą ir (arba) kreiptis į administracinį teismą dėl norminių aktų teisėtumo, nėra pateisinama ir pagrįsta. Toks teismo elgesys pažeistų paties ieškovo teises kuo greičiau išspręsti individualų darbo ginčą ir jo svarbiausią ir teisėtą lūkestį  būti sugrąžintam į darbą, pripažinus jo atšaukimą neteisėtu. Teismas kreiptis į administracinį teismą galėtų tik dėl Tarybos sprendimo Nr. T-332 1.5 punkto, tačiau šio norminio teisės akto teisėtumas aktualus ir Šiaulių sporto mokykloms „Atžalynas“, „Dubysa“ bei „Klevas“, Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centrui bei Šiaulių teniso mokyklai, kurie nėra šios bylos šalys. Dėl to ieškinio reikalavimą panaikinti Tarybos sprendimo Nr. T-332 1.5 punktą teismas pripažino pertekliniu, šio teisės akto nelaikė individualiu administraciniu aktu, nes juo ieškovui nėra suteikta nei teisių, nei nustatyta pareigų, t. y. nesukelta jokių konkrečių teisinių pasekmių.

7.       Teismas sprendė, kad atšaukimas yra vienas iš savarankiškų darbo santykių su juridinio asmens vadovu pasibaigimo pagrindų. Tačiau siekiant užkirsti kelią tam tikra prasme piktnaudžiavimui valdžia, vienų asmenų diskriminavimui ir privilegijų teikimui kitiems, valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimai dėl biudžetinės įstaigos vadovo atleidimo turi būti aiškūs, racionaliai motyvuoti, pagrįsti atitinkamomis teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008). Įrodyti, kad darbuotojas atleistas pagrįstai, turi darbdavys. Svarbia aplinkybe teismas pripažino tai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškovas grąžintas į darbą, sprendimas įsiteisėjęs. VTEK sprendimu siūlyta Tarybai spręsti dėl ieškovo drausminės atsakomybės, tačiau ieškovas atšauktas iš pareigų nesibaigus šio sprendimo apskundimo terminui, tai leidžia vertinti atsakovės veiksmus kaip skubotus ir nesąžiningus. Nesant duomenų apie VTEK sprendimo apskundimą, teismas sprendė, kad VTEK konstatuoti ieškovo pažeidimai nesudaro pagrindo jo atšaukti iš pareigų. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių susidarė sąlygos kitiems asmenims pelnytis biudžetinės įstaigos sąskaita, įstaigos patirtą žalą. Sprendimas atšaukti ieškovą iš pareigų neturi būti motyvuotas, tačiau iškilus ginčui sprendimą priėmęs subjektas turi įrodyti, jog tokiam sprendimui buvo pagrindas. Teismo vertinimu, argumentai, kad nurodytas ilgą laiko tarpą besitęsiantis ieškovo elgesys lėmė pasitikėjimo juo praradimą, dėl ko nebegalima buvo tikėtis ateityje lojalaus ir plaukimo mokyklos interesus atitinkančio ieškovo elgesio ir teisėtos veiklos, yra nepagrįsti ir taip pat nesudaro pagrindo pripažinti atšaukimą teisėtu ir pagrįstu, kai ieškovas buvo atšauktas tik praėjus 21 dienai po jo grąžinimo į darbą teismo sprendimu. Teismas konstatavo, kad Meras vien formaliai pasinaudojo absoliutaus pobūdžio teise atleisti darbuotoją, suteikiančia nekontroliuojamą galimybę priimti, kaip paaiškėjo, bet kokių motyvų nulemtą sprendimą. Siekiant užkirsti kelią tokiam piktnaudžiavimui valdžia ir galimam ieškovo diskriminavimui dėl to, jog jis teismo sprendimo pagrindu grąžintas į darbą, bei esant nepakankamai aiškiam, racionaliai motyvuotam ir skubotam sprendimui atšaukti ieškovą iš pareigų, teismas pripažino ieškovo atšaukimą iš darbo neteisėtu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 104 straipsnio 1 dalis, 218 straipsnio 3 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

8.       Teismas nenustatė jokių ekonominių, technologinių ar organizacinių priežasčių, dėl kurių ieškovas negalėtų būti grąžintas į darbą. Teismo vertinimu, ieškovas ir toliau gali eiti pareigas. Tai, kad nesibaigus ginčui teisme dėl atleidimo iš darbo buvo paskirtas naujas direktorius, teisinės reikšmės neturi. Teismas sprendė, kad sprendimo dalis dėl ieškovo grąžinimo į darbą turi būti vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 6 punktas), o priverstinės pravaikštos laikotarpis baigiasi 2017 m. kovo 15 d.

9.       Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šalių apeliacinius skundus, 2018 m. birželio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

10.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bendrosios kompetencijos teisme ieškovas siekia įrodyti savivaldybės norminio akto neteisėtumą tam, kad pagrįstų savo reikalavimą dėl neteisėto jo atšaukimo iš darbo. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad bendrosios kompetencijos teismas nesprendžia klausimų dėl norminių teisės aktų teisėtumo, todėl Nuostatų teisėtumas nėra ir negali būti nagrinėjamos bylos dalykas. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartyje pateiktas išaiškinimas, kad teismo atsisakymas priimti pareiškėjo skundą neatima iš pareiškėjo galimybės ginčyti savivaldybės tarybos įsakymų ar jais patvirtintų Nuostatų dalių teisėtumą, šį klausimą iškeliant individualios bylos dėl jo konkrečių teisių pažeidimo nagrinėjimo metu, reiškia, jog norminio teisės akto teisėtumo klausimą ieškovas gali kelti bendrosios kompetencijos teisme šioje byloje, tačiau tik išsprendus bylos sustabdymo klausimą ir teismui kreipiantis į administracinį teismą dėl Nuostatų teisėtumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai akcentavo, kad šiuo atveju stabdyti bylos nagrinėjimą nėra pateisinama.

11.       Apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ yra švietimo įstaiga, o jos vadovo atleidimas iš pareigų yra išimtinė savivaldybės tarybos diskrecija. Tokią išvadą teismas grindė Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu, kurio kontekste švietimo įstaiga suprantama kaip savivaldybės mokymo ir auklėjimo įstaiga. Šiuo atveju plaukimo mokykla vykdo mokymą, moko vaikus plaukti, užsiima neformaliuoju ir formalųjį švietimą papildančiu ugdymu (Švietimo įstatymo 2 straipsnio 12, 19, 28 punktai, 15 straipsnis). Teismas reikšminga aplinkybe pripažino ir tai, kad formalus nuostatų pakeitimas nepakeitė mokyklos veiklos turinio, todėl Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ net ir po naujų Nuostatų patvirtinimo faktiškai toliau veikia kaip švietimo įstaiga. Vadovaudamasis Švietimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, teismas sprendė, kad Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ atitinka visus pagrindinius neformaliajai švietimo įstaigai būdingus požymius ir yra neformalųjį vaikų švietimą vykdanti įstaiga. Šią teismo išvadą pagrindžia ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 patvirtintos Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos nuostatos (2012 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. V-554 redakcija). Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad tiek Šiaulių apygardos teismas įsiteisėjusioje 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1033-368/2017, spręsdamas dėl ieškovo atleidimo iš darbo, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje 2017 m. lapkričio 17 d. teikime patvirtino, kad Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ yra švietimo įstaiga (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nuostatų pakeitimas, vertinant suteiktų įgaliojimų prasme, iš esmės yra ydingas ir prieštarauja įstatymams. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendė, kad nurodytas įstatymų reglamentavimas patvirtina, jog Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ yra švietimo įstaiga, kurios vadovas, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu, gali būti atleistas tik Tarybos sprendimu, o ne vienašališku Mero potvarkiu, todėl atšaukimo iš pareigų neteisėtumą lemia tai, kad darbo sutartį su ieškovu nutraukė netinkamas subjektas.

12.       Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad DK 104 straipsnyje nediferencijuojama, apie kokio juridinio asmens, privataus ar viešojo, atšaukimą kalbama, todėl, teismo vertinimu, norma taikoma visų tipų juridinių asmenų vadovams. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad jei įstatymų leidėjas, kaip teigia ieškovas, atšaukimo iš pareigų institutą būtų nustatęs tik privatiems juridiniams asmenims, tai būtų aiškiai įtvirtinta normoje, kaip, pvz., DK 106 straipsnyje. Kolegija pažymėjo, kad skirtinguose teisės aktuose vartojamos skirtingos sąvokos – atšaukti (DK) ir atleisti (Biudžetinių įstaigų įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme). DK nenustato prioriteto nei Biudžetinių įstaigų įstatymui, nei Vietos savivaldos įstatymui, todėl teigtina, kad turi būti vadovaujamasi būtent DK 104 straipsniu ir jame įtvirtintu atšaukimo iš pareigų institutu. Tokią išvadą teisėjų kolegija padarė remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-684/2016, kurioje išaiškinta, kad „<...> nors Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punkte mero kompetencija apibrėžta kaip teisė skirti į pareigas ir atleisti iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų vadovus, t. y. vartojama sąvoka „atleisti“, ne „atšaukti“, atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, įtvirtintą VšĮ, tai, kad šio įstatymo nuostatose įtvirtintas viešosios įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų institutas ir yra aiškūs šio instituto atsiradimo tikslai, nėra pagrindo teigti, kad vien dėl sąvokų neatitikties savivaldybės viešųjų įstaigų vadovams atšaukimo institutas negali būti taikomas“. Nors, formuojant šį aiškinimą, naujos redakcijos DK, kuris aktualus nagrinėjamoje byloje, dar negaliojo, tokiai normai esant, cituotas kasacinio teismo išaiškinimas analogiškai taikytinas ir biudžetinėms įstaigoms. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laikėsi pozicijos, kad, esant sąvokų neatitikimams skirtinguose teisės aktuose, spręstina, jog atšaukimo iš pareigų institutas ieškovui taikytas pagrįstai.

13.       Spręsdama dėl ieškovo atleidimo pagrįstumo, kolegija pažymėjo, kad atsakovė nepasitikėjimą grindė VTEK 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ir CVAS ataskaita Nr. 6 bei Mero 2016 m. lapkričio 28 d. potvarkiu Nr. M-93 sudarytos darbo grupės 2017 m. vasario 14 d. išvada Nr. PV-146, tačiau faktiškai neįrodinėjo juose nurodytų aplinkybių. Teismo vertinimu, reikšminga tai, kad VTEK sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes ieškovas yra pateikęs apeliacinį skundą, todėl negali būti laikomas ieškovo atleidimą pateisinančia priežastimi. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. potvarkiu ieškovas atleistas atsižvelgiant į nurodytas CVAS ataskaitą bei darbo grupės išvadą. Taigi, tokiu pagrindu ieškovo atleidimas iš darbo jau buvo konstatuotas kaip neteisėtas, todėl tokia situacija lemia tai, kad yra pažeidžiamas konstitucinis non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija pripažino, kad mero potvarkis iš esmės yra abstraktus, deklaratyvus, lakoniškas, nenurodyti atleidimo motyvai.

14.       Esant pažeistai atleidimo iš darbo tvarkai antrą kartą atleidžiant ieškovą, aplinkybės, kad atsakovės nepageidavo ieškovo grąžinimo į pareigas ar kad į tas pačias pareigas yra priimtas kitas asmuo, negali lemti neteisėtai atleisto ieškovo negrąžinimo į darbą.

15.       Dėl į ieškovo pareigas priimto asmens (ne)dalyvavimo byloje kolegija, be kita ko, nurodė, kad atsakovės neprašė įtraukti jo į procesą kaip trečiojo asmens, jis negali turėti jokių savarankiškų reikalavimų šalims, todėl jo dalyvavimas byloje, kaip Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ vadovo, bei žinojimas apie šią bylą pripažintinas pakankamu; teismas sprendimu jokių teisių ir pareigų šiam asmeniui nenustatė, todėl formalus šio asmens įtraukimas į bylą paneigtų proceso ekonomiškumo principą.

 

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

 

16.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo:

16.1.                      pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties motyvus, iš esmės nurodant, kad ieškovas 2017 m. rugsėjo 13 d. mero potvarkiu buvo atleistas iš pareigų neteisėtai ir tuo pagrindu, kad ieškovas buvo atleistas iš pareigų netinkamu ir neteisėtu pagrindu  atšaukiant jį iš pareigų, nors atšaukimo institutas ieškovui netaikytinas;

16.2.                      panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties dalis, kuriomis nuspręsta nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. T-332 1.5 punktą, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą: panaikinti nurodytu sprendimo punktu patvirtintų Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ nuostatų 22 punktą; 

16.3.                      priteisti iš atsakovų visų patirtų bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą.

17.       Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teismai nepagrįstai sprendė, kad biudžetinės įstaigos vadovui gali būti taikomas atšaukimo iš pareigų institutas kaip atleidimo iš darbo pagrindas. Pažeistos DK 104 straipsnio 1 dalies ir Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatos. Pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusį teisinį reglamentavimą atšaukimo institutas kaip atleidimo iš pareigų pagrindas galėjo būti taikomas tik tais atvejais, jeigu atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantis įstatymas aiškiai įtvirtino atšaukimo iš pareigų institutą kaip atleidimo iš pareigų pagrindą. Ieškovo manymu, atšaukimo institutas turėtų būti aiškinamas ir taikomas analogiškai kaip ir iki naujojo DK įsigaliojimo, o būtent DK 104 straipsnio 1 dalis iš esmės aiškintina kaip blanketinė (nukreipiančioji) norma, atšaukti juridinio asmens vadovą iš pareigų ir nutraukti darbo santykius šiuo pagrindu galima tik tais atvejais, kai vadovo atšaukimą iš pareigų kaip atleidimo pagrindą įtvirtina specialus įstatymas. Specialus Biudžetinių įstaigų įstatymas nenustato atšaukimo instituto taikymo biudžetinės įstaigos vadovui. Atšaukimo iš pareigų institutas pirmiausia buvo įtvirtintas dėl privačių juridinių asmenų vadovų, atsižvelgiant į tokių juridinių asmenų veiklos tikslus, tokia teisė kildinama iš, be kita ko, bendrovės veiklos tikslo – pelno siekimo – ir bendrovės vadovo įgaliojimų bei reikšmės siekiant šio tikslo. Įvertinus biudžetinės įstaigos teisinio statuso ypatumus, jos veiklą kaip viešąjį interesą, darytina išvada, kad sprendimai, susiję su biudžetinės įstaigos veiklos organizavimu, turi būti objektyviai pagrįsti viešuoju interesu, o ne absoliutaus pobūdžio teise atleisti darbuotoją, suteikiančia nekontroliuojamą galimybę priimti bet kokių motyvų nulemtą sprendimą. Taigi kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad atšaukimo iš pareigų institutas taikomas tik jei tai tiesiogiai nurodyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008). Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo inicijavimas po naujojo DK priėmimo, siekiant įteisinti tokių įstaigų vadovų atšaukimo pagrindą, ir priėmimas po naujojo DK įsigaliojimo parodo įstatymų leidėjo valią ir ketinimus, kad naujojo DK 104 straipsnio 1 dalies nuostata turėtų būti aiškinama kaip nukreipianti į specialius tam tikrą juridinio asmens formą reglamentuojančius teisės aktus. Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priima į pareigas ir iš jų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovą. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ yra švietimo įstaiga, todėl ieškovui taip pat taikytina Švietimo įstatymo 59 straipsnio 1 dalis, pagal kurią švietimo įstaigos vadovas iš pareigų ne atšaukiamas, bet atleidžiamas.

17.2.                      Teismai nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Tarybos sprendimo Nr. T-332 1.5 punktu patvirtintų Nuostatų 22 punktą, taip pažeidė CPK 293 straipsnio 1 punkto, 3 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teismai nepagrįstai sprendė, kad Tarybos, kaip savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, sprendimu patvirtinti (pakeisti) Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ nuostatai yra norminis administracinis aktas, kurio teisėtumas gali būti tikrinamas ne bendrosios kompetencijos teisme, o administraciniame teisme. Tarybos priimami sprendimai tvirtinant (keičiant) biudžetinės įstaigos nuostatus laikytini ne norminiu administraciniu aktu, o įstaigos steigėjo  organo  sprendimu dėl vidinio dokumento (nuostatų) tvirtinimo (keitimo), o tokius teisinius santykius reglamentuoja privatinės teisės normos, t. y. CK 2.332.114 straipsniai. Net ir pripažinę, kad nurodytas reikalavimas neteismingas bendrosios kompetencijos teismui, teismai negalėjo nutraukti bylos dalies, o turėjo arba sustabdyti bylą ir kreiptis į administracinį teismą (CPK 3 straipsnio 4 dalis), arba perduoti šią bylos dalį administraciniam teismui (CPK 36 straipsnio 1 dalis). Viešojo juridinio asmens nuostatai yra vidinis įstaigos dokumentas, kuriuo įstaiga vadovaujasi savo veikloje, o biudžetinės įstaigos nuostatų turiniui, nuostatų priėmimui ar keitimui būdingas civilinis teisinis reglamentavimas. Nuostatų 22 punktas prieštarauja Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, 6 straipsnio 2 dalies 7 punktui, 3 daliai. Teismams nepagrįstai nutraukus bylos dalį, nebuvo spręstas Nuostatų 22 punkto teisėtumo klausimas, dėl to sudaroma prielaida tokia neteisėta Nuostatų dalimi vadovautis, tai kelia grėsmę ir viešajam interesui.

18.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Šiaulių plaukimo centras „Delfinas“ prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas informavo, kad, remiantis Šiaulių savivaldybės Tarybos 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. T-291,nuo 2018 m. spalio 1 d. Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ pavadinimas pakeistas į pavadinimą „Šiaulių plaukimo centras „Delfinas“. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      DK 104 straipsnyje įtvirtintas atšaukimo institutas taikytinas universaliai visų, tiek privačių, tiek viešųjų juridinių asmenų vadovams, įskaitant ir nagrinėjamą atvejį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009 nėra pagrindo remtis, mat tuo metu galiojo kitoks teisinis reglamentavimas, t. y. DK neįtvirtino atšaukimo iš pareigų instituto. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, tiek viešųjų, tiek privačių juridinių asmenų vadovų atšaukimas kaip darbo santykių pabaigos pagrindas yra kildinamas iš tų pačių priežasčių  pasitikėjimu grįstų juridinio asmens ir jo vadovo santykių, ir tų pačių teisės normų  DK 104 straipsnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-684/2016, 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018 ir kt.). DK 104 straipsnyje juridinio asmens sąvoka vartojama kaip bendrinė, t. y. apimanti tiek viešuosius, tiek privačius juridinius asmenis (pvz., DK 106 straipsnyje vienareikšmiškai nurodoma, kad ši norma taikoma tik viešųjų juridinių asmenų vadovams). Nuosekliai sekant teisinį reglamentavimą išeina, kad galutinei darbo santykių pabaigai taikytinos normos nustato ne atleidimą, o atšaukimą. DK nenustato prioriteto nei Biudžetinių įstaigų įstatymui, nei Vietos savivaldos įstatymui, todėl teigtina, kad turi būti vadovaujamasi būtent DK 104 straipsniu ir jame įtvirtintu atšaukimo iš pareigų institutu, kuris perkeltas ir į Nuostatų 22 punktą. Analogišką išvadą galima daryti ir iš teismų praktikos išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-684/2016). Kadangi tiek viešosios, tiek biudžetinės įstaigos yra viešieji juridiniai asmenys, nesiekiantys pelno, ką kaip reikšmingą požymį, tariamai lemiantį negalimumą tokio subjekto vadovui taikyti atšaukimo instituto, ieškovas akcentuoja savo skunde, teigtina, jog nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai analogiškai taikytini ir biudžetinėms įstaigoms.

18.2.                      Įsiteisėjusioje Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartyje konstatuota, kad Tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. T-332 1.5 punktu patvirtinti Nuostatai pagal jį priėmusį subjektą, akto pobūdį bei reglamentuojamus santykius pripažintini norminiu teisės aktu Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies prasme. Teisės principus, nagrinėjamos bylos ypatumus atitinka ir teismų sprendimas nesikreipti į administracinį teismą CPK 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi akto pripažinimas neteisėtu sukelia pasekmes tik ateičiai, o ieškovo prašoma panaikinti nuostata sprendžiamo šalių darbo ginčo metu galiojo, administracinio teismo sprendimas šiuo klausimu nagrinėjamoje byloje įtakos neturėtų.

19.       Kasaciniu skundu atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties dalį, kuria buvo patenkinti ieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – ieškinį šiai atsakovei atmesti; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas; priteisti visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Teismai neteisingai aiškino ir taikė Švietimo įstatymo 2 straipsnio 12, 19, 28, 34 dalis, 15 straipsnio, 41 straipsnio 14 dalį, Lietuvos Respublikos Kūno kultūros ir sporto įstatymo 2 straipsnio 16, 21 dalis, 17 straipsnį, 32 straipsnio 1, 2 dalis, Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, taip pat Nuostatus, todėl be pagrindo konstatavo, kad Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ yra švietimo įstaiga, ir dėl to atsakovė neturėjo teisės atšaukti ieškovą iš pareigų. Teismai neteisingai įvertino faktines aplinkybes dėl Plaukimo mokyklos vykdomos veiklos rūšies. 2017 m. gegužės 25 d. Nuostatai buvo pakeisti, nustatant, kad plaukimo mokyklos tipas – sportininkų ugdymo centras (8 punktas), t. y. specializuota plaukimo sporto šakos įstaiga, šalia pagrindinės veiklos galinti vykdyti ir vykdanti neformalųjį vaikų švietimą, rengianti tam tikros kvalifikacijos sportininkus. Pakeitus Nuostatus ir vadovaujantis Kūno kultūros ir sporto įstatymo 2 straipsnio 21 dalimi, Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ tapo sportininkų ugdymo centru, kurio išimtinė funkcija – sportininkų rengimas pagal specializuotas Kūno kultūros ir sporto departamento patvirtintas mokymo programas ir individualius pasirengimo tam tikroms varžyboms planus, kuriuos sudaro sportininkus rengiantys specialistai (Kūno kultūros ir sporto įstatymo 32 straipsnio 1, 2 dalys). Toks sportininkų ugdymo centras, kurio pagrindinė veikla nėra neformalusis ugdymas, nelaikomas neformaliojo švietimo įstaiga. Ankstesnės redakcijos nuostatų 12 punkte irgi buvo aiškiai nurodyta, kad pagrindinė sporto mokyklos veiklos sritis – kūno kultūra ir sportas. Atsižvelgiant į Atviroje informavimo konsultavimo orientavimo sistemoje (toliau – AIKOS), kurios valdytoja yra Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslų ministerija, pateiktus duomenis apie Šiaulių plaukimo mokyklą „Delfinas“, matyti, kad jos pagrindinis tipas yra kitas švietimo teikėjas. Pagrindinė Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ paskirtis nėra vykdyti neformalųjį ar formalųjį švietimą, todėl, vadovaujantis Švietimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, ji negali būti pripažinta švietimo įstaiga. Registravimo Švietimo ir mokslo institucijų registre faktas savaime nereiškia, kad registruotas subjektas yra švietimo įstaiga (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-1871 patvirtintų Švietimo ir mokslo institucijų registro nuostatų 19 punktas). Sporto įstaigų, priešingai nei švietimo įstaigų, vadovų kompetencijos nėra vertinamos, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakyme Nr. V-1194 „Dėl Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo patvirtinimo“. Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus kompetencija niekada nebuvo vertinta švietimo įstaigos vadovams privaloma tvarka; treneriai nėra privalomai atestuojami (Švietimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalis); įstaigai nėra atliekamas išorinis veiklos vertinimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo, kad žodžio „mokykla“ naudojimas įstaigos pavadinime reiškia, jog tokio pavadinimo subjektas yra švietimo įstaiga. Įstaigos priskyrimas švietimo įstaigų kategorijai turi būti nulemtas ne papildomos veiklos pobūdžio, o atsižvelgiant į pagrindinę veiklą, nepaisant aplinkybės, kad įstaigos pavadinime yra žodis „mokykla“. Pagal Švietimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtintą apibrėžimą, lemiantys veiksniai yra du: vykdoma veikla turi būti formalusis arba (ir) neformalusis švietimas, ir tai turi būti pagrindinė asmens veikla.

19.2.                      Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1033-368/2017 vadovavosi sena Nuostatų redakcija, galiojusia ieškovo atleidimo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo dieną. Šioje byloje ginčas kilęs dėl ieškovo atšaukimo iš pareigų galiojant naujiems Nuostatams. Todėl nurodyta nutartis neturi res judicata galios.

19.3.                      Nuostatai yra teisėti, priimti Tarybai įgyvendinant išimtinę kompetenciją pačiai nuspręsti dėl savivaldybės biudžetinės įstaigos veiklos pobūdžio ir neprieštarauja jokiems aukštesnę galią turintiems įstatymams ar kitiems teisės aktams. Teismai atsisakė (pagrįstai) šioje byloje spręsti dėl Nuostatų teisėtumo, todėl teismo pasisakymas dėl jų neteisėtumo yra netinkamas ir nepagrįstas. Nuostatai yra norminis teisės aktas, kuris galioja, kol nepanaikintas ar nepakeistas, ir turi būti teismų taikomas.

19.4.                      Subjektas, galintis priimti sprendimą dėl biudžetinės įstaigos vadovo atšaukimo, yra nustatomas remiantis įstatymais ir įstaigos steigimo dokumentais. Klausimą dėl subjekto, galinčio priimti sprendimą dėl savivaldybių biudžetinių įstaigų vadovų skyrimo ir atšaukimo (atleidimo), reglamentuoja du įstatymai; Vietos savivaldos įstatymas, kuris šiuo aspektu yra specialusis įstatymas ir yra viršesnis Biudžetinių įstaigų įstatymo atžvilgiu (lot. lex specialis derogat legi generali), nustato, kad meras, o ne savivaldybės taryba priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus. Tokios pozicijos laikosi kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimą: „sprendžiant dėl konkrečios įmonės ar įstaigos vadovo atleidimo iš darbo tvarkos, būtina įvertinti įstaigos, taip pat jos steigėjo ar savininko teisinį statusą sudarančių ypatumų visumą, bendrųjų ir specialiųjų teisės aktų nuostatas, susijusias su šio klausimo reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008).

19.5.                      Apeliacinės instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad Mero potvarkis dėl ieškovo atšaukimo neatitiko aiškumo, racionalaus motyvuotumo, pagrįstumo atitinkamomis normomis bei faktinėmis aplinkybėmis kriterijų ir todėl yra neteisėtas. Ieškovo atšaukimas iš pareigų buvo motyvuotas prarastu pasitikėjimu. Egzistavo būtinybė, atsižvelgiant į viešąjį interesą, užtikrinti, kad juridinio asmens vadovas, kuriuo pasitikėti negalima, nebeeitų šių pareigų. Teismai netinkamai įvertino, kad pasitikėjimas ieškovu buvo prarastas po gautų kompetentingos valstybės įstaigos – VTEK išvadų, susijusių su ieškovo darbo pareigų vykdymo vertinimu, ieškovui nepripažįstant pažeidimų ir nesiimant įmanomų protingų veiksmų pažeidimams pašalinti. Teismai neįvertino, kad ieškovas buvo įstaigos (juridinio asmens) vadovas, todėl jį ir įstaigos savininkę – savivaldybę – siejo fiduciariniai santykiai. Dėl to ieškovas privalėjo veikti didžiausio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei). Įstaigos vadovui nevengiant interesų konflikto, nevykdant įstatymuose nustatytų pareigų, netenkama pasitikėjimo vadovu (darbuotoju). Pasitikėjimo praradimas yra pagrįsta priežastis atšaukti įstaigos vadovą. Teismai nepagrįstai nevertino, kad VTEK sprendime nurodyti ieškovo pažeidimai tęsėsi ilgą laiką, net keletą metų (iki pažeidimų konstatavimo). Nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas įstaigos vadovu, svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas, dėl kurio toks asmuo negali toliau eiti pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016). DK 104 straipsnyje nėra nurodyta, kad, atšaukus vadovą ir išmokėjus jam išeitinę išmoką, sprendime būtina nurodyti atšaukimo detalias priežastis, faktines aplinkybes, išsamius motyvus. Teismai, visiškai nevertindami ieškovo pažeidimų, nurodytų VTEK sprendime, esmės, formaliai ir nemotyvuotai konstatavo, kad ieškovas nepažeidė teisės aktų. Teismo motyvų neišsamumas turėtų būti vertinamas kaip esminis pažeidimas.

19.6.                      Teismai neturėjo pagrindo nuspręsti grąžinti ieškovą į darbą, nes, atsižvelgiant į jo statusą, jam nėra ir negali būti sudaryta palankių sąlygų dirbti įstaigoje dėl prarasto pasitikėjimo ir reputacijos. DK nustatyta, kad darbuotojas negrąžinamas į darbą, jei to prašo darbdavys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybes, reikšmingas taikant seno DK 297 straipsnio 4 dalį (naujo DK 218 straipsnio 4 dalį), teismas turi nagrinėti nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2011; 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2013; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-403/2018). Teismai, nenurodydami jokių motyvų dėl atsakovo prašymo negrąžinti ieškovo į darbą netenkinimo, padarė ir proceso teisės pažeidimą.

19.7.                      Teismai netinkamai vertino įrodymus, pagrindžiančius atsakovo pasitikėjimo ieškovu praradimą, pagrįstumą. Teismo argumentai, kad atsakovas turėjo papildomai įrodinėti VTEK Sprendime nurodytas aplinkybes, yra nepagrįsti. Pagal teisinį reglamentavimą būtent VTEK yra tas subjektas, kuris turi kompetenciją vertinti konkretaus asmens veiksmų atitiktį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms. Atsižvelgiant į VTEK įstatymu suteiktas funkcijas, VTEK sprendimas laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu CPK 197 straipsnio 1 dalies prasme.

19.8.                      Byloje nuspręsta dėl asmens, neįtraukto į bylos nagrinėjimą (P. V.), materialiųjų teisių, nes, vykdant teismo sprendimo dalį, kuria į pareigas buvo grąžintas ieškovas, P. V. iš jų turėjo būti atleistas.

20.       Atsakovas Šiaulių plaukimo centras „Delfinas“ prisideda prie šio kasacinio skundo.

21.       Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.                      Lingvistiškai bei gramatiškai aiškinant Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktą matyti, kad savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtina visų savivaldybės įstaigų, kurios laikomos savivaldybės mokymo ir auklėjimo įstaigomis, vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka. Sąvoka „švietimo įstaiga, naudojant juridinės technikos taisykles, vartojama kaip trumpinys (sąvoka) savivaldybės mokymo ir auklėjimo įstaigoms apibrėžti. Ši norma savarankiškai nustato, kas yra švietimo įstaiga šio straipsnio ir viso Vietos savivaldos įstatymo kontekste bei kokioms įstaigoms ši aptariama teisės norma yra taikoma.

21.2.                      Neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos. Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ pagrindinė veikla visada buvo ir yra neformalaus švietimo vykdymas. Iki Nuostatų pakeitimo ji aiškiai buvo laikoma neformaliojo švietimo įstaiga. Tai pripažino atsakovė nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-5255-841/2017, ieškovas pirmą kartą iš pareigų buvo atleistas ne Mero, bet Tarybos sprendimu. Tarp 2015 m. ir 2017 m. Nuostatų nėra esminio skirtumo, kuris leistų Plaukimo mokyklą traktuoti kitaip, negu ją traktavo Šiaulių apygardos teismas įsiteisėjusioje 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje, joje nustatytos faktinės aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais. Po nuostatų pakeitimo Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ veikla absoliučiai nepasikeitė. Atsakovė turėjo įrodyti, kad nuostatų pakeitimas nėra tik formalus, o pasikeitimai tikrai yra realūs, tačiau to neįrodinėjo. 

21.3.                      Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ atitinka visus pagrindinius neformaliajai švietimo įstaigai būdingus požymius: treneriai dirba pagal sudarytas neformalaus švietimo programas, kurios yra derinamos su Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamentu (Švietimo įstatymo 2 straipsnio 18, 19 dalys); treneriai ar plaukimo instruktoriai laikomi pedagoginiais darbuotojais, jiems keliami reikalavimai turėti licencijas ir įgytas pedagogines žinias; nustatomi mokslo metai, jų pradžia ir pabaiga (Švietimo įstatymo 43 straipsnio 3 dalis); Šiaulių miesto savivaldybė kiekvienais metais skirdavo neformaliojo ugdymo krepšelius vaikams, besimokantiems šioje plaukimo mokykloje; Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ yra įrašyta švietimo ir mokslo institucijų registre; kiekvienų metų rugsėjo 1 d. yra vykdoma trenerių tarifikacija, kuri yra skirta būtent švietimo įstaigoms, mokyklai deklaruojama savivalda (Nuostatų V skyrius) (Švietimo įstatymo 60 straipsnis).

21.4.                      Kūno kultūros ir sporto įstatymas nenustato, kad sportininkų ugdymo centras švietimo veikla gali užsiimti tik kaip šalutine veikla. Mokykla priskiriama prie įstaigų, vykdančių formalųjį švietimą papildantį ugdymą, kurios atitinkamai laikomos ir neformalųjį švietimą vykdančiomis įstaigomis. Neformalųjį švietimą gali vykdyti ir sportininkų ugdymo centras, o neformalusis švietimas gali būti ir pagrindinė tokio sportininkų ugdymo centro veikla. Ieškovo manymu, Mokyklos pavadinimas parodo jos steigėjo valią, tiesiogiai išreiškiant ir laikant, kad tokia įstaiga yra švietimo įstaiga.

21.5.                      Kasaciniu skundu atsakovė kelia fakto klausimą, pateikdama papildomus įrodymus, nors tirti tokį fakto klausimą ir papildomus įrodymus nėra kasacinio teismo kompetencija (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

21.6.                      Jeigu juridinio asmens steigimo dokumentai prieštarauja įstatymams, atitinkamai sukeldami neigiamas pasekmes ginčo šaliai, tokiu steigimo dokumentu neturėtų būti vadovaujamasi, kitaip tai paneigtų teisės aktų hierarchijos taisykles, ieškovo teisėtus lūkesčius ir konstitucinį teisinio apibrėžtumą principą. Tai, kad teismas nepasinaudojo teise ir nesustabdė bylos bei nesikreipė į administracinį teismą dėl Nuostatų teisėtumo įvertinimo, nereiškia, kad neturėtų būti taikoma CPK 3 straipsnio 4 dalis.

21.7.                      Savivaldybės švietimo įstaigos vadovo skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka yra išimtinė tarybos kompetencija, kuri negali būti perduota kitiems asmenims. Jeigu sprendimą dėl konkretaus darbuotojo atleidimo iš pareigų priėmė nekompetentingas tai daryti subjektas (organas), toks atleidimas pripažintinas neteisėtu vien šiuo savarankišku pagrindu (žr. mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46-686/2016). Nuostatų 22 punktas prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktui, Biudžetinių įstaigų įstatymui. 

21.8.                      Atšaukimo institutas pagal DK 104 straipsnį ieškovui apskritai negalėjo būti taikomas.

21.9.                      Kasacinis teismas yra aiškiai pažymėjęs, jog DK apskritai nenustato nemotyvuoto darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva (2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017). Kad atleidimo iš darbo priežastys turėtų būti formuluojamos atleidžiant darbuotoją iš darbo, nurodyta ir DK 64 straipsnio 2 dalyje bei 65 straipsnio 3 dalyje. Atsakovė teigia, kad Mero potvarkyje neprivalėjo būti nurodytos ieškovo atleidimo iš pareigų priežastys, nes jo atleidimas nesiremia kaltės elementu, tačiau aiškina, jog pasitikėjimas buvo prarastas dėl to, kad ieškovas padarė darbo pareigų pažeidimus. Vien išeitinės išmokos išmokėjimas neturėtų naikinti darbdavio pareigos pagrįsti ir įrodyti atleidimo teisėtumą, kaip tai nustatyta DK 214 straipsnio 3 dalyje. Kitoks išaiškinimas neatitiktų biudžetinėms įstaigoms taikytino reglamentavimo, viešojo intereso ir teismų praktikos. Joks byloje pateiktas įrodymas nepatvirtina aplinkybių dėl atsakovams padarytos žalos, taip pat galimybės suteikimo ieškovui atkurti pasitikėjimą ir kt. VTEK sprendimas nėra įsiteisėjęs, jis negali būti laikomas ieškovo atleidimą pateisinančia priežastimi, jokie įrodymai teismui neturi teismui iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnis). Nesuprantama, kaip atsakovė galėjo prarasti pasitikėjimą ieškovu praėjus net dvejiems ar trejiems metams po VTEK sprendime nurodytų aplinkybių. Atsakomybė negali būti taikoma neribojant jos taikymo termino. VTEK sprendimas yra laikytinas ne oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu prima facie (didesnę įrodomąją) galią, bet individualiu administraciniu aktu, priimtu administracinėje procedūroje, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nėra savaiminis, o gali būti paneigtas įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovai turėjo aiškiai ir konkrečiai nurodyti netinkamus ieškovo veiksmus, juos įrodyti leistinais įrodymais.

21.10.                      Byloje nėra jokių duomenų, kad Taryba, kaip kolegiali ir kompetentinga institucija, taip pat prarado pasitikėjimą ieškovu dėl atsakovės skunde nurodytų priežasčių. Taigi subjekto, kuris nekompetentingas spręsti ieškovo atleidimo iš pareigų klausimą, nuomonė dėl ieškovo darbo santykių tęstinumo ir (arba) pasitikėjimo ieškovu neturėtų patvirtinti, kad ir kompetentingas kolegialus subjektas taip pat prarado pasitikėjimą ieškovu.

21.11.                      Nėra pagrindo teigti, kad grąžintas į pareigas ieškovas nebegalėtų tinkamai valdyti Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“, organizuoti jos veiklos, vadovauti darbuotojams. Atsakovai, net nelaukdami teismų sprendimų įsiteisėjimų bei galutinio bylos rezultato, sistemingai priima sprendimus dėl ieškovo atleidimų, visais būdais siekia atsikratyti ieškovu, tokie veiksmai negali būti įteisinti teismui nusprendus negrąžinti ieškovo į pareigas. Atsakovo nurodomų bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis. Vien darbdavio deklaravimas apie tariamą pasitikėjimo praradimą nėra pakankamas pagrindas negrąžinti vadovaujamas pareigas einančio darbuotojo į darbą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3-137-701/2016).

21.12.                      Aiškinant DK 218 straipsnio 4 dalį, būtina atsižvelgti į 5 dalį, kurioje nustatyta, jog 4 dalyje nustatytas pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdas (t. y. negrąžinti darbuotojo į darbą) turi būti taikomas ir tada, kai to prašo darbdavys, vidutiniškai įdarbinantis iki dešimt darbuotojų, kai darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu. Ši aplinkybė patvirtina, kad abiejų šių normų tikslai yra skirtingi, t. y. DK 218 straipsnio 4 dalis nurodo aplinkybes, į kurias teismas turi diskreciją atsižvelgti, spręsdamas dėl darbuotojo grąžinimo ar negrąžinimo į darbą, o DK 218 straipsnio 5 dalis nustato imperatyvią taisyklę teismui  negrąžinti darbuotojo į darbą, kai to prašo darbdavys, vidutiniškai įdarbinantis iki dešimt darbuotojų. Lygiai tokios pačios nuomonės laikosi ir naujojo DK rengimo darbo grupės vadovas bei DK komentaro autorius profesorius Tomas Davulis (žr. Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius. VĮ Registrų centras, 2018, p. 603). DK 218 straipsnio 5 dalies nuostata yra imperatyvi ir toks imperatyvumas nustatytas tikslingai, orientuojant šią normą būtent tik į mažus darbdavius. Bendroji DK 218 straipsnio 4 dalis orientuoja į kitus darbdavius ir nustato pagrindus, kuriems esant darbuotojas gali būti negrąžinamas, tačiau dėl tokio negrąžinimo sprendžia pats ginčą nagrinėjantis organas. Kitaip aiškinant šią teisės normą darbdaviams būtų sudaromos lengvos galimybės be jokių priežasčių atsikratyti nepatinkančiu darbuotoju, ginčo metu paprašyti negrąžinti į darbą ir susimokėti simbolines atleidimo išlaidas, kurios tam tikrais atvejais gali būti netgi mažesnės negu maksimalios DK nustatytos išeitinės išmokos ribos (žr. sistemiškai DK 57, 59 straipsnius ir DK 218 straipsnio 4 dalį).

21.13.                      Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovas neturėjo būti grąžintas į pareigas, jam papildomai turėtų būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2018 m. kovo 16 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus (DK 218 straipsnio 4, 6 dalys).

21.14.                      Atsakovai nebūtinai turėtų nutraukti su dabartiniu Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ vadovu darbo santykius, jie gali rinktis kitus teisės aktuose nustatytus būdus, šis asmuo, kaip atsakovės vadovas, neginčijamai žino ir žinojo apie šią bylą, taip pat turėjo ir galėjo žinoti bei suprasti šios bylos rezultato pasekmes jo tolesniam darbui įstaigoje; nesikreipė į teismą, prašydamas įtraukti jį byloje trečiuoju asmeniu, taigi nemano, jog yra suinteresuotas šia byla CPK 46 ar 47 straipsnyje nustatytais pagrindais.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl Šiaulių plaukimo centro „Delfinas“ teisinio statuso ir kompetencijos atleisti šios biudžetinės įstaigos vadovą iš pareigų

 

22.       Biudžetinių įstaigų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. birželio 20 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės taryba. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, be kita ko, priima į pareigas ir iš jų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovą (nurodyto straipsnio 3 dalies 2 punktas).

23.       Vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti jos kitoms savivaldybės institucijoms. Išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtos funkcijos išdėstytos Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. Viena tokių funkcijų – savivaldybės mokymo ir auklėjimo (toliau – švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktas). Kitų biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės meras (Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 punktas).

24.       Taigi Vietos savivaldos įstatyme aiškiai atribota savivaldybės tarybos ir mero kompetencija priimti sprendimus dėl tam tikrų savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų. Biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas, vadovus priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės meras, o švietimo įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų priskirtas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai. Dėl to sprendžiant dėl nurodytų dviejų subjektų kompetencijos atribojimo reikšmingas yra savivaldybės biudžetinės įstaigos teisinis statusas – ar ji pripažintina švietimo įstaiga. Švietimo įstaigos sąvoka apibrėžta Švietimo įstatyme.

25.       Švietimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 28 dalyje nustatyta, kad švietimo įstaiga – mokykla arba švietimo pagalbos įstaiga; šio straipsnio 12 dalyje mokykla apibrėžta kaip juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas. Neformalusis švietimas minėto straipsnio 19 dalyje apibrėžtas kaip švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas. Švietimo įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad neformalusis švietimas apima ikimokyklinį, priešmokyklinį, kitą neformalųjį vaikų (taip pat formalųjį švietimą papildantį ugdymą) ir suaugusiųjų švietimą. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo paskirtis – sudaryti sąlygas asmeniui mokytis visą gyvenimą, tenkinti pažinimo poreikius, tobulinti įgytą kvalifikaciją, įgyti papildomų kompetencijų (Švietimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Švietimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais; formalųjį švietimą papildančio ugdymo paskirtis – pagal ilgalaikes programas sistemiškai plėsti tam tikros srities žinias, stiprinti gebėjimus ir įgūdžius ir suteikti asmeniui papildomas dalykines kompetencijas; šio straipsnio 2 dalyje, be kita, ko, įtvirtinta, kad neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos.

26.       Taigi neformaliajam švietimui priskiriamas taip pat ir sportinis ugdymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neformalųjį vaikų bei suaugusiųjų švietimą gali vykdyti ne tik švietimo įstaigos, bet ir sportininkų ugdymo centrai. Kūno kultūros ir sporto įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje įtvirtinta, kad sportininkų ugdymo centras – sporto mokymo įstaiga, sporto centras, specializuota vienos ar kelių sporto šakų įstaiga, kuri gali vykdyti neformalųjį vaikų bei suaugusiųjų švietimą, rengia tam tikros kvalifikacijos sportininkus ir sportuotojus, taip pat atlieka kitas steigėjų jiems priskirtas funkcijas.

27.       Nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui dėl ieškovo atleidimo iš darbo (ne)teisėtumo išspręsti esminę reikšmę turi aplinkybė, ar atsakovas Šiaulių plaukimo centras „Delfinas“ pripažintinas švietimo įstaiga. Tam, kad būtų galima daryti išvadą dėl šios įstaigos teisinio statuso, turi būti nustatyta, kokia buvo pagrindinė jos veikla ginčijamo ieškovo atleidimo iš darbo metu – neformalusis švietimas ar tam tikros kvalifikacijos sportininkų ir sportuotojų, dalyvaujančių varžybose, rengimas.

28.       Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino atsakovą Šiaulių plaukimo centrą „Delfinas“ švietimo įstaiga, remdamasis tokiais argumentais:

28.1.                      Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punkto kontekste švietimo įstaiga suprantama kaip savivaldybės mokymo ir auklėjimo įstaiga;

28.2.                      formalus Nuostatų pakeitimas nepakeitė mokyklos veiklos turinio, todėl Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ net ir po naujų Nuostatų patvirtinimo faktiškai toliau veikia kaip švietimo įstaiga;

28.3.                      Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-368/2017, kurioje nustatyta, kad Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ yra švietimo įstaiga, turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas);

28.4.                      Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje 2017 m. lapkričio 17 d. teikime Nr. 3-38 Šiaulių miesto savivaldybės tarybai patvirtino, kad Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ yra švietimo įstaiga.

29.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti apeliacinės instancijos teismo argumentai nėra pakankami daryti išvadai apie atsakovo Šiaulių plaukimo centro „Delfinas“ teisinį statusą.

30.       Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1033-368/2017 sprendė dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo galiojant Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T-229 patvirtintiems Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ nuostatams, kurių 9 punkte buvo expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad sporto mokyklos tipas yra neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo įstaiga, 13 punkte nurodytos veiklos rūšys – formalųjį švietimą papildančių sportinio ugdymo programų ir neformaliojo sporto ugdymo programų vykdymas pagal plėtojamą sporto profilį: plaukimas; dailusis plaukimas.

31.       Nagrinėjamos bylos atveju aktualūs Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. T-332 patvirtinti Nuostatai, kurių 8 punkte nurodytas plaukimo mokyklos tipas – sportininkų ugdymo centras; plaukimo mokyklos pagrindinė paskirtis – rengti sportininkus ir vykdyti kitą sporto veiklą; kita plaukimo mokyklos paskirtis – formalųjį švietimą papildantis sportinis ugdymas (9 punktas); plaukimo mokykla vykdo formalųjį švietimą papildančio ir neformaliojo sportinio ugdymo programas bei sportinę veiklą pagal plėtojamą sporto profilį: plaukimas; dailusis plaukimas (10 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos jau Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. T-124 patvirtintuose Nuostatuose.

32.       Nagrinėjamoje byloje ginčijamo ieškovo atleidimo iš darbo metu nebegaliojo ta Nuostatų redakcija, kurios pagrindu Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1033-368/2017 sprendė dėl atsakovo teisinio statuso, todėl nurodyta nutartis turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje tik tokia apimtimi, kad Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ turėjo švietimo įstaigos statusą 2017 m. kovo 2 d. (pirmojo ieškovo atleidimo iš darbo metu), tačiau tai negali lemti vienareikšmiškos išvados dėl šios įstaigos teisinio statuso 2017 m. rugsėjo 13 d. 

33.       Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai Nuostatai per gana trumpą 6 mėn. laikotarpį buvo pakeisti 3 kartus, ir tai gali sukurti prielaidas manyti, jog Nuostatų keitimas buvo formalus, atliktas tik turint siekį supaprastinti ieškovo atleidimo iš darbo procedūrą. Vis dėlto teismas, priimdamas sprendimą, negali remtis prielaidomis, o byloje trūksta duomenų, leidžiančių konstatuoti, koks iš tikrųjų buvo įstaigos veiklos pobūdis (pagrindinė veikla) ginčijamo Potvarkio priėmimo metu (2017 m. rugsėjo 13 d.). 

34.       Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-386-378/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

35.       Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

36.       Nagrinėjamoje byloje šalys Šiaulių plaukimo centro „Delfinas“ veiklos pobūdį įrodinėjo vien formaliais įrodymais – teisės aktų ir Nuostatų punktais. Minėta, kad formalus Nuostatų pakeitimas (ypač jei tai įvyksta keletą kartų per trumpą laikotarpį) pats savaime negali lemti įstaigos teisinio statuso, tačiau yra reikšmingos kitos aplinkybės, patvirtinančios realią įstaigos vykdytą veiklą ir (ar) jos pokyčius, pvz., kokią dalį įstaigą lankančių asmenų sudaro asmenys, besimokantys plaukti pagal neformaliojo švietimo programas, o kokią – varžyboms rengiami sportuotojai ir sportininkai, kaip dažnai jie naudojasi plaukimo centro patalpomis, įranga, darbuotojų paslaugomis, kokie įstaigos finansavimo, pajamų šaltiniai ir pan. Tokie duomenys nagrinėjamoje byloje šalių nebuvo pateikti ir teismų netirti, todėl vien tai, kad Nuostatuose nurodyta tam tikra veikla ir įstaigos teisinis statusas, neturėjo nulemti teismo išvados, kad Šiaulių plaukimo centras „Delfinas“ yra švietimo įstaiga. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant faktinio atsakovo Šiaulių plaukimo centro „Delfinas“ veiklos pobūdžio pasikeitimo, galinčio būti pagrindu šios įstaigos kaip švietimo įstaigos teisinio statuso praradimui, toks formalus įstaigos Nuostatų pakeitimas negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant dėl ieškovo atleidimo teisėtumo.

37.       Šios nutarties 33, 36 punktuose nurodytos būtinos nustatyti aplinkybės yra fakto klausimai, kurių kasacinis teismas nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl pirmiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turėtų nustatyti ir įvertinti šios nutarties 33, 36 punktuose nurodytas bylai reikšmingas aplinkybes ir iš jų spręsti, ar Šiaulių plaukimo centras „Delfinas“ ginčijamo Potvarkio priėmimo metu (2017 m. rugsėjo 13 d.) buvo švietimo įstaiga. Ši aplinkybė, kaip minėta šios nutarties 27 punkte, reikšminga sprendžiant dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo darbo santykius su juo nutraukusio subjekto veikimo pagal savo kompetenciją aspektu.

38.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, jei byloje būtų konstatuota, kad Šiaulių plaukimo centras „Delfinas“ ginčijamo Potvarkio priėmimo metu (2017 m. rugsėjo 13 d.) buvo švietimo įstaiga, CPK 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka turėtų būti išspręstas ieškovo keliamas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. T-332 1.5 punkto atitikties Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 daliai klausimas.

39.       Tuo atveju, jei byloje būtų konstatuota, kad Šiaulių plaukimo centras „Delfinas“ ginčijamo Potvarkio priėmimo metu (2017 m. rugsėjo 13 d.) nebuvo švietimo įstaiga, turėtų būti sprendžiama, ar ieškovas teisėtai buvo atšauktas iš pareigų. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo atleidimo metu (nuo 2017 m. liepos 1 d.) galiojusiame 2016 m. DK, skirtingai nei anksčiau galiojusiame, įtvirtintas juridinio asmens vadovo atšaukimo institutas kaip savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (104 straipsnis). Iki to laiko vadovo atšaukimo institutas buvo nustatytas atskirų rūšių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (pvz., Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme ir kt.), o darbo sutartis nutraukiama pagal tuo metu galiojusio DK 124 straipsnio 1 punktą. 2016 m. DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje įtvirtintas savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas. Darbo santykių nutraukimas atšaukus vadovą, net ir esant kaltiems jo veiksmams, yra paprastesnis, operatyvesnis, sudarantis galimybę greičiau skirti naują vadovą, lyginant su kitais DK nustatytais atleidimo pagrindais, siejamais su darbuotojo kalte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018, 45 punktas). Pažymėtina, kad teisė atšaukti juridinio asmens vadovą iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka; šios teisės absoliutumą lemia vienasmenio juridinio asmens valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) santykių pobūdis; pagal bendrąją taisyklę nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas vadovu, nes svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas (mutatis mutandis žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018).

40.       Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinių skundų ar atsiliepimų į jį argumentų kaip neturinčių reikšmės bylos baigčiai ir vienodam praktikos formavimui. 

41.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Teisminio nagrinėjimo dalyką kasaciniame teisme lemia kasacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis bylos medžiaga (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kasaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, atsisako priimti ir vertinti atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės kasaciniam teismui pateiktą AIKOS duomenų apie Šiaulių plaukimo mokyklą „Delfinas“ išrašą.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

42.       Kasaciniam teismui nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93, 96, 98 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 5,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. pažyma).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Šiaulių apygardos teismui.

Atsisakyti priimti atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktą naują įrodymą – AIKOS duomenų apie Šiaulių plaukimo mokyklą „Delfinas“ išrašą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Alė Bukavinienė 

 

 

        Algirdas Taminskas

 

        

        Dalia Vasarienė 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • DK
  • DK 104 str. Priimant į darbą būtini dokumentai
  • CK
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos