Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-11-07][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-309-313-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-309-313/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „DSP Plius" 300636318 Ieškovas
UAB „Magera" 303159402 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2.1. Bendrosios nuostatos
2.8.1. Konkurencijos teisė
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.8.1.2. Nesąžininga konkurencija
2.1.3. Civilinių teisių objektai, jų rūšys
2.6. Prievolių teisė
2.1.3.8. Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis
2.6.10.8. Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
2.8. Konkurencijos teisė ir vartotojų teisių apsauga bei gynimas
2.10. Kitos su prievolių teise susijusios bylos
2.6.10. Civilinė atsakomybė

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-309-313/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21303-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.8; 2.6.10.8; 2.8.1.2

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DSP Plius“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DSP Plius“ ieškinį atsakovei G. M., dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Magera“, dėl nuostolių atlyginimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių nuostolių atlyginimą dėl neteisėtai atskleistos komercinės paslapties, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 19 176,07 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; uždrausti atsakovei pačiai ar per trečiuosius asmenis vykdyti sudarytas sutartis su UAB „DSP Plius“ klientais; įpareigoti atsakovę nesudarinėti naujų sutarčių ir neparduoti prekių UAB „DSP Plius“ klientams pagal prie ieškinio pridėtą sąrašą vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

3.       Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2010 m. spalio 20 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovė pradėjo dirbti pardavimų vadybininke. Šalys 2010 m. spalio 20 d. pasirašė priedą Nr. 1 prie darbo sutarties – susitarimą dėl komercinių paslapčių ir darbdavio ekonominių interesų saugojimo dirbant darbuotoju įmonėje ir pasibaigus darbo sutarčiai, kuriame nustatyta, kas yra ieškovės komercinė paslaptis. Ieškovė 2013 m. spalio 2 d. atleido atsakovę iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį. Ieškovės vadovė 2013 m. pabaigoje sužinojo, kad atsakovė važinėja pas ieškovės klientus ir siūlo tokias pat kaip ieškovės prekes įsigyti iš trečiojo asmens UAB „Magera“ už mažesnę kainą. UAB „Magera“ įregistruota Juridinių asmenų registre 2013 m. spalio 3 d., atsakovė buvo viena iš jos steigėjų, turinti 50 proc. UAB „Magera“ akcijų. UAB „Magera“ verčiasi ta pačia ūkine komercine veikla ir veikia toje pačioje rinkoje kaip ir ieškovė (darbo drabužių gamyba ir prekyba, darbinės avalynės, laisvalaikio prekių mažmeninė ir didmeninė prekyba ir kt.). Atsakovė trečiajam asmeniui atskleidė ieškovės komercinę paslaptį apie ieškovės bendradarbiavimo su klientais sąlygas, jų užsakomų prekių poreikį, kiekį, sudėtį, aprašymą, savikainą, taip pat informaciją apie ieškovės tiekėjus. Dėl to ieškovės klientai pirko prekes ne iš ieškovės, o iš trečiojo asmens. Nors trečiasis asmuo šiuo metu nebevykdo jokios veiklos, bet ieškovės prarasti klientai nebegrįžo, o sumažėję ieškovės pardavimai nepadidėjo. Dėl atsakovės veiksmų dalis ieškovės klientų iš viso nebeperka ieškovės prekių, dalis – perka, bet kur kas mažiau. 

4.       Ieškovė nurodė, kad jos negautos pajamos turi būti skaičiuojamos už trejus metus, t. y. visą ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminą. Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d., lyginant su laikotarpiu iki komercinės paslapties atskleidimo (nuo 2012 m. lapkričio 27 d. iki 2013 m. lapkričio 27 d.), gavo 37 587,21 Eur mažiau pajamų ir 9145,22 Eur mažiau pelno. Laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. lapkričio 27 d., lyginant su laikotarpiu iki komercinės paslapties atskleidimo, ieškovė gavo 43 446,76 Eur mažiau pajamų ir 10 127,62 Eur mažiau pelno. Laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. lapkričio 27 d., lyginant su laikotarpiu iki komercinės paslapties atskleidimo, ieškovė gaus taip pat apie 10 127,62 Eur mažiau pelno. Ieškovė nurodė, kad mažina reikalavimą 20 proc., todėl jai turėtų priteistas 23 520,37 Eur negautas pelnas. Kadangi trečiasis asmuo įsipareigojo atlyginti 4344,30 Eur nuostolių, todėl ieškovė iš atsakovės reikalauja 19 176,07 Eur nuostolių atlyginimo. 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 1811,70 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 1811,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6.       Teismas nurodė, kad atsakovė buvo ieškovės darbuotoja (dirbo pardavimų vadybininke, vėliau – vyriausiąja pardavimų vadybininke). Beveik po trejų metų 2013 m. spalio 2 d. šalių darbo sutartis nutraukta atsakovės prašymu. Kitą dieną, t. y. 2013 m. spalio 3 d., atsakovė ir I. B. įsteigė trečiąjį asmenį UAB „Magera“. Atsakovei priklausė 50 proc. trečiojo asmens akcijų. Jas atsakovė 2014 m. balandžio 15 d. pardavė AP. ir liko dirbti UAB „Magera“ pardavimų vadove. Ieškovė ir UAB „Magera“ veikia toje pačioje rinkoje – užsiima specialių darbo drabužių prekyba. UAB „Magera“ nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2014 m. spalio 2 d. pardavė prek įvairioms įmonėms, tarp jų 33 įmonėms, kurioms prekes parduodavo ir ieškovė.

7.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė ir UAB „Magera“ 2014 m. gruodžio 12 d. sudarė taikos sutartį, pagal kurią UAB „Magera“ įsipareigojo atlyginti 4344,30 Eur (15 000 Lt) nuostolių. Teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė tvirtinti nurodytą sutartį.

8.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodyti duomenys apie klientus pripažintini ieškovės komercine paslaptimi. Teismas nustatė, kad UAB „Magera“ sudarė su 33 ieškovės klientais sutartis ir jiems pardavė prekių mažesnėmis kainomis, negu siūlė ieškovė. Teismas sprendė, kad atsakovė atskleidė trečiajam asmeniui UAB „Magera“ ieškovės komercinę paslaptį, o ją savo veikloje panaudojo trečiasis asmuo UAB „Magera“, veikdamas taip pat ir per atsakovę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.116 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis).

9.       Ieškovė nurodė, kad negautas pajamas apskaičiavo už trejų metų laikotarpį, atitinkantį trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti, nuo pažeidimo padarymo dienos – 2013 m. lapkričio 27 d. – iki 2016 m. lapkričio 27 d.

10.       Teismas pažymėjo, kad ieškinio senaties terminas – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir pareikšti ieškinio reikalavimą savo teisėms ginti. Šio termino negalima taikyti nuostoliams, kurių ieškovė gali patirti ateityje, apskaičiuoti. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius pagrįstas tiek, kiek juo prašoma priteisti iš atsakovės nuostolių nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d. atlyginimą. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Magera“ paskutinį kartą 2014 m. rugsėjo 24 d. pardavė prekių ieškovės klientei L. Mirinausko IĮ. Byloje nėra duomenų, kad po nurodytos datos trečiasis asmuo UAB Magerasudarė daugiau sutarčių su ieškovės klientais ir jiems pardavė prekių. Teismas sprendė, jog byloje pateiktų duomenų nepakanka konstatuoti, kad dėl atsakovės ir trečiojo asmens neteisėtai atskleistos ir panaudotos ieškovės komercinės paslapties ieškovė nebegali sudaryti sutarčių su buvusiais klientais ir kad kitiems klientams ieškovė parduoda mažiau prekių. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti nuostolius už laikotarpį po 2014 m. lapkričio 27 d.

11.       Teismas pažymėjo, kad patikslintą ieškinį ieškovė pareiškė tik vienai atsakovei – buvusiai darbuotojai G. M., reikalaudama atlyginti nuostolius ieškovės negautų pajamų forma. Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d., lyginant su laikotarpiu iki komercinės paslapties atskleidimo (nuo 2012 m. lapkričio 27 d. iki 2013 m. lapkričio 27 d.), gavo 37 587,21 Eur mažiau pajamų ir 9145,22 Eur mažiau pelno. Ieškovė reikalauja iš atsakovės pelno skirtumo – 9145,22 Eur. Nurodytas ieškovės negautų pajamų apskaičiavimas netikslus, nes neatsižvelgta į ieškovės įprastines veiklos sąnaudas (amortizacinius atskaitymus, darbo užmokestį ir kt.). Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad šios kategorijos byloje nuostoliai negautų pajamų forma apskaičiuojami taikant grynojo pelno maržą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Nagrinėjamoje byloje ieškovės negautos pajamos turi būti apskaičiuotos pagal ieškovės 2013 metų grynojo pelno maržą (koeficientą), nes šis kriterijus pagrindžia ieškovės pelningumą, buvusį tuomet, kai ieškovė bendradarbiavo su klientais iki jų perviliojimo. Iš ieškovės 2014 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2013 metais ieškovė gavo 2 495 294 Lt (722 687,09 Eur) pardavimo pajamų, o jos grynasis pelnas 2013 metais buvo 120 232 Lt (34821,59 Eur). Ieškovės grynojo pelno marža (grynojo pelningumo koeficientas) 2013 metais buvo 4,82 proc. (120 232 Lt (34 821,59 Eur) : 2 495 294 Lt (722 687,09 Eur)) x 100 proc. = 4,82 proc.). Ieškovė 2014 metais iš perviliotų klientų gavo 37 587,21 Eur mažiau pajamų, lyginant su 2013 metais. Ieškovės 2014 metų grynasis pelnas, kurio ieškovė negavo iš perviliotų klientų, yra 1811,70 Eur (37 587,21 Eur x 4,82 proc. : 100 proc. = 1811,70 Eur). Tai yra ieškovės negautos pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

12.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

13.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį, padidinti ieškovei iš atsakovės priteistą nuostolių atlyginimą iki 19 176,07 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Teismai, nuostolių atlyginimą priteisdami tik už vienerius metus, o ne už trejus, kaip prašė ieškovė, netinkamai aiškino ir taikė Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalį. Ši teisės norma nustato ne laikotarpį, už kurį subjektas, kurio komercinė paslaptis buvo neteisėtai atskleista, gali prisiteisti nuostolių atlyginimą iš darbuotojo, o pareigą saugoti darbdavio komercines paslaptis ne mažiau kaip vienerius metus, t. y. apibrėžia laikotarpį, iki kada komercinės paslapties atskleidimas bus laikomas darbuotojo neteisėtais veiksmais. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalis savaime nereiškia, jog laikotarpis, už kurį gali būti priteistas žalos atlyginimas, nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, yra ribojamas vieneriais metais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2015).

13.2.                      Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalies bei 6.249 straipsnio 3 dalies nuostatas. Ieškovės reikalavimo dėl nuostolių už trejus metus atlyginimo priteisimo teismai netenkino ir dėl to, kad: 1) konkuruojantis subjektas UAB „Magera“, kuriai ieškovės komercinė paslaptis buvo atskleista, pajamas iš pasinaudojimo šia paslaptimi gavo nepilnus vienerius metus; 2) ieškinio senaties termino negalima taikyti nuostoliams, kurių ieškovė gali patirti ateityje, todėl tokių nuostolių atlyginimas negali būti priteistas. Nuostoliai dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo gali būti trejopi: 1) tiesioginiai; 2) netiesioginiai; 3) kito asmens neteisėtai gauta nauda. Pažymėtina, kad laikotarpis, iki kurio pajamas gavo subjektas, kuriam komercinė paslaptis neteisėtai buvo atskleista, nuostolių atlyginimo priteisimo laikotarpio ribojimui gali būti taikomas tik tada, kai reiškiamas ieškinys atlyginti nuostolius, pasireiškusius kaip kito subjekto neteisėtai gauta nauda, o prašant priteisti tiesioginių arba netiesioginių nuostolių atlyginimą, nuostolių priteisimo laikotarpį riboja tik CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas. Be to, CK 6.249 straipsnio 3 dalyje aiškiai kalbama apie galimybę prisiteisti būsimos žalos atlyginimą, remiantis realia jos atsiradimo tikimybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-690/2017), todėl teismų argumentai, kad būsimų nuostolių atlyginimas negali būti priteisiamas, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė ir UAB „Magera“ neteisėtus veiksmus nutraukė, tačiau nuostolius negautų pajamų forma ieškovė patyrė ir toliau, nes pas UAB „Magera“ išėję klientai po to pas ieškovę nebegrįžo. Atsižvelgdama į tai, ieškovė ir prašė priteisti atlyginti nuostolių už trejų metų laikotarpį, kurį sudarė dveji metai realiai patirtų pardavimų praradimų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir vieneri metai prognozuojamų pardavimų praradimų.

13.3.                      Teismai netinkamai apskaičiavo nuostolių dydį. Ieškovė savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo grindė tuo, kad dėl neteisėtai atkleistos komercinės paslapties ieškovė arba iš viso neteko tam tikrų klientų (kurie pradėjo pirkti iš UAB „Magera“), arba  ieškovės pradėjo pirkti kur kas mažiau. Kadangi ieškovės veikla yra prekyba ir jos sąnaudos šiai veiklai yra praktiškai fiksuotos, o praradus pardavimus nesumažėjo, ieškovė kaip negautas pajamas reikalavo priteisti pajamų, gautų iš konkrečių klientų iki komercinės paslapties atskleidimo bei po to, skirtumą. Iš negautų pajamų ieškovė išskaitė tik prekių savikainą bei papildomai 20 proc. nuo visos gautos sumos, į ką pateko ir 15 proc. pelno mokestis. Teismai tokį ieškovės nuostolių skaičiavimą atmetė ir priteisė nuostolių sumą, apskaičiuotą remiantis vienerių metų ieškovės grynojo pelno marža, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi Nr. 3K-7-6-706/2016, nors nei šioje, nei kitose nutartyse kasacinis teismas neišaiškino, kad šios kategorijos bylose nuostoliai negautų pajamų forma apskaičiuojami taikant grynojo pelno maržą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs tik tokius negautų pajamų priteisimo aspektus, kad, ieškovei siekiant prisiteisti nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą kaip negautas pajamas, ieškovės negautos pajamos turi būti suprantamos kaip (negautas) grynasis pelnas, jis turi būti įrodomas ir laikytinas priteistina žala; negautos pajamos neturi būti suprantamos kaip visa tikėtina gauti iš asmens veiklos suma, neatskaičius sąnaudų; atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas apmokestinamasis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, dėl ko būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2015). Jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų, ieškovė dėl pardavimų prarastiems klientams būtų turėjusi išlaidų tik prekių savikainai (kurias ir atėmė), visos kitos sąnaudos nebūtų padidėjusios, todėl skaičiavimas pagal grynojo pelno maržą neatspindi realių ieškovės praradimų. Be to, ieškovė reikalavo negautų pajamų dėl pardavimų praradimų konkretiems klientams, o grynojo pelno marža yra skaičiuojama nuo visų įmonės veiklos pajamų. Pelno iš skirtingų klientų ieškovė uždirbdavo skirtingai. Pelningumas iš klientų, kurie pradėjo pirkti iš UAB „Magera“, vidutiniškai buvo apie 26,22 proc.

14.       Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

14.1.                      Ieškovė neįrodė, kad būtent dėl neteisėtai atskleistos ir panaudotos jos komercinės paslapties nebegali sudaryti sutarčių su buvusiais klientais ar kad kitiems klientams parduoda mažiau prekių ir po 2014 m. lapkričio 27 d. Ieškovė neįrodė, kad UAB „Magera“ buvo vienintelė ieškovės nurodytų klientų tiekėja, nepateikė duomenų apie tai, kad būtų turėjusi su šiais klientais ilgalaikes sutartis, dėl ko ieškovės pajamos būtų buvusios objektyviai prognozuojamos. Kadangi ieškovė neįrodė netiesioginių nuostolių atsiradimo tikimybės po 2014 m. lapkričio 27 d., tai teismai tinkamai taikė teisės normas nepriteisdami nuostolių po 2014 m. lapkričio 27 d. atlyginimo. 

14.2.                      Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 suformavo praktiką, kad šios kategorijos bylose nuostoliai negautų pajamų forma apskaičiuojami taikant grynojo pelno maržą, nes, atsižvelgiant į kasacinio skundo argumentus, klausimas dėl grynojo pelno maržos taikymo buvo kasacijos objektas. Ieškovė, pateikdama patirtų nuostolių skaičiavimus, į veiklos sąnaudas neįtraukė darbo užmokesčio, mokesčių „Sodrai, amortizacinių ir kitų realiai patiriamų veikiančios įmonės išlaidų, todėl teismai, nenukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, ieškovės negautas pajamas apskaičiavo remdamiesi grynojo pelno marža.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl laikotarpio, už kurį atlyginami nuostoliai, patirti dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo

 

15.       Ginčo teisinių santykių metu atsakomybę už komercinių paslapčių atskleidimą ir (arba) panaudojimą reglamentavo CK 1.116 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi iki 2014 m. lapkričio 14 d.). Remiantis vėlesnėmis šio straipsnio redakcijomis minėtos normos turinys išdėstytas nurodyto straipsnio 4 dalyje (CK 1.116 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2018 m. birželio 1 d.). Nagrinėjamai bylai taip pat aktuali Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. sausio 8 d.), remiantis ankstesnėmis Konkurencijos įstatymo redakcijomis, atitinkamai – 16 straipsnio 4 dalis.

16.       Kasacinio teismo praktika dėl komercinių paslapčių sampratos yra pakankamai išplėtota ir suformuota, pažymint, kad komercinės paslaptys, kaip pramoninės nuosavybės objektas, yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 35 punktas; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 54 punktas).

17.       Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.

18.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog informacija tam, kad būtų laikoma komercine paslaptimi, turi atitikti šiuos požymius: 1) ji turi būti slapta (nevieša); 2) turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2015; 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).

19.       Plėtojant praktiką dėl pirmiau nurodytų požymių kasacinio teismo pažymėta, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai  esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 punktas).

20.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad informacija apie ūkio subjekto klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Tokiu atveju ji gali būti pripažinta komercine paslaptimi ir atitinkamai saugoma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pavyzdžiui, kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 45 punktas).

21.       Tokia informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl atskleidus duomenis apie įmonės klientus tretiesiems asmenims nukentėjusiai įmonei gali būti padaroma žalos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015). 

22.       Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad atsakovė savo įsteigtai konkuruojančiai UAB Magera“ atskleidė ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie ieškovės bendradarbiavimo su klientais sąlygas, jų užsakomų prekių poreikį, kiekį, sudėtį, aprašymą, savikainą, galutinę kainą, taip pat informaciją apie ieškovės tiekėjus.

23.       Šią informaciją atsakovė žinojo iš ieškovės elektroninės kurjerių sistemos, kurioje yra ieškovės klientų duomenų bazė. Atsakovė, kaip  visi ieškovės vadybininkai, naudojosi bendru slaptažodžiu, kurį įvedusi prisijungdavo prie nurodytos elektroninės kurjerių sistemos, informacija apie ieškovės klientus buvo neprieinama tretiesiems asmenims. Vyriausiojo pardavimų vadybininko pareiginės instrukcijos 35.5 punkte nustatyta, kad vyriausiasis pardavimų vadybininkas atsako už komercinių paslapčių išsaugojimą.  Įsipareigojimas saugoti komercines paslaptis įtvirtintas ir šalių 2010 m. spalio 20 d. pasirašytame priede Nr. 1 prie darbo sutarties – susitarime dėl komercinių paslapčių ir darbdavio ekonominių interesų saugojimo dirbant darbuotoju įmonėje ir pasibaigus darbo sutarčiai, jame nustatyta, kad ieškovės komercinė paslaptis yra, be kita ko, duomenys apie ieškovės klientus, jų įsipareigojimus ieškovei, finansinę būklę ir kt. Remdamiesi byloje nustatytomis aplinkybėmis teismai pripažino, kad ieškovė ėmėsi protingų priemonių informacijai apie klientus apsaugoti, o atsakovė, vertinant šias ieškovės pastangas objektyviuoju aspektu, turėjo suvokti, kad šios informacijos be ieškovės leidimo negalima atskleisti tretiesiems asmenims.

24.       Teismai pagrįstai sprendė, kad informacija, kuri buvo ieškovės saugoma kaip komercinė paslaptis, atitiko įstatyme įtvirtintus ir teismų praktikoje suformuluotus komercinės paslapties formaliuosius požymius. Ginčo dėl to nagrinėjamoje byloje nėra. Tačiau ieškovė ginčija teismų išvadą dėl laikotarpio, už kurį gali būti priteistas žalos atlyginimas iš darbuotojo, kuris, pažeisdamas darbo sutartį, atskleidė komercinę paslaptį.

25.       Minėta, kad, atskleidus įmonės komercinę paslaptį, įmonei gali būti padaroma žalos, todėl ūkio subjektas suinteresuotas apsaugoti nuo išviešinimo savo verslo veiklai reikšmingą informaciją. Ši teisė pripažįstama ir ginama komercinę (gamybinę) paslaptį reglamentuojančių civilinės teisės nuostatų, įtvirtintų CK 1.116 straipsnyje. Pagrindas kilti darbuotojo, atskleidusio komercinę paslaptį, sutartinei civilinei atsakomybei įtvirtintas šio straipsnio 3 dalyje nustatant, kad darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, turi pareigą atlyginti padarytus nuostolius.

26.       Sprendžiant dėl įmonės darbuotojo neteisėtu komercinės paslapties atskleidimu ūkio subjektui padarytos žalos atlyginimo, kartu su CK 1.116 straipsnio 3 dalimi taikytina ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatytas draudimas buvusiam darbuotojui naudoti ankstesnio darbdavio komercines paslaptis, inter alia (be kita ko), nustatant, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).

27.       Iš šios teisės normos turinio matyti, kad joje įtvirtinta taisyklė – draudimo naudoti komercinę paslaptį sudarančią informaciją apimtis laiko atžvilgiu – taikytina: 1) asmenims, turintiems sutartinių santykių su ūkio subjektu; 2) įstatymuose ar sutartyje nesant nustatyto kitokio termino ir (ar) jo skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015).

28.       Tam, kad pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį įmonės darbuotojui už neteisėtą komercinės paslapties atskleidimą kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 1.116 straipsnio 3 dalis, 6.249 straipsnis) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

29.       Teismai nustatė šias atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, pasireiškusius tuo, kad atsakovė, kur su ieškove siejo darbo teisiniai santykiai (atsakovė buvo įsipareigojusi neatskleisti jai žinomos, ieškovės komercinę paslaptį sudarančios, informacijos), iš karto po darbo santykių nutraukimo, pasinaudodama konfidencialia informacija, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, atskleidė komercinę ieškovės paslaptį sudarančią informaciją trečiajam asmeniui; kaltę – atsakovė nebuvo tiek atidi ir rūpestinga, kiek buvo būtina; žalą, kuri pasireiškė negautų pajamų forma, ieškovei netekus klientų; priežastinį ryšį – ieškovė pajamų negavo dėl neteisėtų atsakovės veiksmų – pasinaudojimo ieškovės komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis apie klientus. Teismai, remdamiesi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nustatę atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, konstatavo, kad atsakovei kyla civilinė atsakomybė ir ji turi atlyginti žalą ieškovei.

30.       Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad negautos pajamos nagrinėjamoje byloje turi būti skaičiuojamos už trejų metų laikotarpį, atitinkantį trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), t. y. nuo pažeidimo padarymo dienos – 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. lapkričio 27 d. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

31.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir pareikšti ieškinio reikalavimą savo teisėms ginti. Šio termino negalima taikyti nuostoliams, kurių ieškovė gali patirti ateityje, apskaičiuoti.

32.       Priešingai nei kasaciniame skunde teigia ieškovė, teismai, priteisdami nuostolių už vienerių metų laikotarpį (nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d.) atlyginimą, nesirėmė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi. Teismai, remdamiesi byloje esančiais įrodymais, vertino, iki kada komercinę naudą gavo trečiasis asmuo (konkuruojantis subjektas), kuriam komercinė paslaptis buvo neteisėtai atskleista.

33.       Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta darbuotojų pareiga ne mažiau kaip vienerių metų laikotarpį neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti, t. y. susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų. Tokios pareigos pažeidimas reiškia neteisėtą veiksmą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 straipsnis). 

34.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje įtvirtintas įpareigojimas asmenims neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti nepraėjus vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta kitaip, savaime nereiškia, jog laikotarpis, už kurį gali būti priteistas žalos atlyginimas, nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, yra ribojamas vieneriais metais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).

35.       Plėtodamas nurodytą praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmenų, neteisėtai įgijusių ar atskleidusių komercinę paslaptį, pareiga atlyginti padarytus nuostolius nėra siejama su jokiais terminais. Teisės aktai nukentėjusio asmens teisių gynimo būdų taikymo nesieja su komercinės paslapties apsaugos termino galiojimu. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėti veiksmai gali tęstis ilgiau, nei atitinkama informacija turi komercinės paslapties statusą, kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti, ar ginčo informacija vis dar suteikia atsakovei neteisėtą komercinį pranašumą, o atsakius į šį klausimą teigiamai, spręsti, kaip ištaisyti tokią situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 61, 65, 68 punktai).

36.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius pagrįstas tiek, kiek juo prašoma priteisti iš atsakovės nuostolių, patirtų nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d., atlyginimą, nurodytą išvadą grindžiant tuo, kad trečiasis asmuo pirmąjį pardavimą įvykdė 2013 m. lapkričio 27 d., o paskutinį kartą pardavė prekių ieškovės klientui 2014 m. pabaigoje (t. y. trečiasis asmuo pajamas iš pasinaudojimo ieškovės komercine paslaptimi gavo nepilnus vienerius metus). Byloje nesant duomenų, kad vėliau trečiasis asmuo sudarė daugiau sutarčių su ieškovės klientais ir jiems pardavė prekių, teismai pagrįstai nustatė, kad atsakovei ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija nebeteikė komercinės naudos, todėl priteisti atlyginti nuostolius iš atsakovės už ilgesnį laikotarpį nėra teisinio pagrindo.

 

Dėl negautų pajamų, neteisėtai panaudojus komercinę paslaptį, apskaičiavimo būdo ir dydžio

 

37.       Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad nagrinėjamoje byloje grynojo pelno marža skaičiuojant ieškovės negautas pajamas buvo pasiremta nepagrįstai, todėl bylą nagrinėję teismai netinkamai nustatė žalos dydį. 

38.       CK 1.116 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius.

39.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tokio pobūdžio bylose gali būti reiškiami reikalavimai dėl: 1) komercinės paslapties sukūrimo, naudojimo, tobulinimo išlaidų (tiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 2) negautų pajamų (netiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 3) nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia pirmiausia atskirai įvertinti kiekvieną iš pareikštų reikalavimų – kas atliko neteisėtus veiksmus, kokia žala atsirado, kuo ji pasireiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 93, 94 punktai).

40.       Ieškovė, kaip nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų nukentėjęs asmuo, savo pažeistas teises gina reikšdama reikalavimą dėl nuostolių, patirtų negautų pajamų forma, atlyginimo. Ieškovė kasaciniame skunde kelia klausimą dėl nuostolių, priteistinų negautų pajamų forma, apskaičiavimo būdo.

41.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės veikla yra prekyba ir jos sąnaudos šiai veiklai yra praktiškai fiksuotos, o praradus pardavimus nesumažėjo, ieškovė kaip negautas pajamas reikalavo priteisti pajamų, gautų iš konkrečių klientų iki komercinės paslapties atskleidimo bei po to, skirtumą. Iš negautų pajamų ieškovė išskaitė tik prekių savikainą bei papildomai 20 procentų nuo visos gautos sumos, į ką pateko ir pelno mokestis. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokį ieškovės nuostolių skaičiavimą atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės sumą, apskaičiuotą remiantis vienerių metų ieškovės grynojo pelno marža.

42.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017, 36 punktas).

43.       Žala yra savarankiška civilinės atsakomybės sąlyga, jos dydžio nustatymas yra fakto klausimas. Ūkio subjekto dėl jo komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo patirta žala pasireiškia, be kita ko, negautomis pajamomis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs kriterijus, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį.

44.       Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014).

45.       Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, nustatę sąlygų civilinei atsakomybei taikyti buvimą, ieškovės patirtos žalos dydį apskaičiavo pagal ieškovės veiklos rodiklius, taikydami grynojo pelno maržą. Toks bylą nagrinėjusių teismų atliktas grynojo pelno skaičiavimo būdas atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką. Teismai sprendė, kad ieškovė negavo 1811,70 Eur pajamų, kurias sudaro negautas grynasis pelnas už metų laikotarpį nuo to momento, kai trečiasis asmuo pirmąsyk pardavė prekių buvusiems ieškovės klientams.

46.       Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad kasacinis teismas nėra suformulavęs praktikos, kad bylose dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo vienintelis galimas arba tiksliausias nuostolių negautų pajamų forma skaičiavimo būdas yra grynojo pelno apskaičiavimas remiantis įmonės grynojo pelno marža. 

47.       Kartu teisėju kolegija pažymi, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Bylose dėl komercinių paslapčių atskleidimo taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 88 punktą).

48.       Taigi, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovė turėtų įrodyti kitokį negautų pajamų, atsakovei neteisėtai atskleidus komercinę (gamybinę) paslaptį, apskaičiavimo būdą negu pagal grynojo pelno kriterijų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė kitokio negautų pajamų skaičiavimo būdo pateiktais įrodymais nepagrindė. Sutiktina su atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu, kad ūkio subjektas, veikiantis pardavimų srityje, negali turėti vien tik išlaidų, susijusių su prekių įsigijimo savikaina ir pelno mokesčiu. Ieškovei nepateikus įrodymų, kad sąnaudos (ar jų dalis) vykdomai veiklai neturėtų būti išskaitomos iš negautų pajamų, nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo taikyti kitokį nei negautų pajamų apskaičiavimo pagal grynojo pelno kriterijų būdą.

49.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog teismai ieškovės patirtos žalos dydį pagrįstai nagrinėjamoje byloje nustatė vadovaudamiesi grynojo pelno kriterijumi, tokia teismų išvada padaryta remiantis byloje pateiktų įrodymų visuma ir atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką. 

 

         Dėl CK 6.249 straipsnio 3 dalies taikymo ir aiškinimo (būsima žala) bei kreditoriaus pareigos imtis efektyvių priemonių galimiems nuostoliams mažinti

 

50.       Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar įmonė, kurios komercinė paslaptis buvo atskleista, gali prisiteisti nuostolių, kuriuos ji patirs ateityje, atlyginimą. Ieškovės teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neatsižvelgė į galimybę ieškovei priteisti būsimos žalos, remiantis realia jos atsiradimo tikimybe, atlyginimą.

51.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015). Nurodytoje normoje nėra įtvirtinto draudimo prisiteisti būsimų nuostolių komercinės paslapties atskleidimo atveju atlyginimą. Vis dėlto turi būti akivaizdu, kad įmonė, kurios komercinė paslaptis buvo atskleista, neišvengiamai patirs nuostolių ateityje.

52.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė būsimų nuostolių dydį įrodinėja remdamasi prognozuojamais pardavimais, kuriuos būtų vykdžiusi tuo atveju, jei atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, ieškovė teigia, kad jei atsakovė nebūtų atskleidusi jos komercinės paslapties ir nebūtų ja pasinaudojusi, tikėtina, kad ieškovė būtų sėkmingai vykdžiusi prognozuojamus pardavimus prarastiems klientams.

53.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodyta CK 6.249 straipsnio 3 dalies normoje, teismas turi remtis realia žalos atsiradimo tikimybe. Būsimi nuostoliai turi būti akivaizdūs ir lengvai įrodomi. Vien tik hipotetinė situacija ir tikimybė, kad ieškovė ir toliau, nepriklausomai nuo ekonominių aplinkybių, pasiūlos ir paklausos svyravimų rinkoje, naujų konkurentų atėjimo į rinką, galimo sąnaudų išaugimo ar sumažėjimo bei kitų verslo rizikų, būtų dar pakankamai ilgą laiką bendradarbiavusi su buvusiais (perviliotais) klientais neatitinka akivaizdumo kriterijaus. Byloje nenustatyta, kad tarp ieškovės ir jos klientų buvo sudarytos ilgalaikio bendradarbiavimo sutartys, todėl nėra pagrindo teigti, kad visi klientai būtų ir toliau naudojęsi ieškovės paslaugomis vienerių metų laikotarpį, už kurį prašoma atlyginti būsimą žalą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, kad ieškovei neįrodžius, jog ji neišvengiamai būtų gavusi prognozuojamą pelną, nagrinėjamoje byloje  nėra pagrindo priteisti būsimos žalos atlyginimą CK 6.249 straipsnio 3 dalies pagrindu.

54.       Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant būsimų nuostolių atlyginimo klausimą būtina atsižvelgti į proporcingumo, sąžiningumo, civilinių santykių subjektų interesų derinimo principus (CK 1.2 straipsnio 2 dalis, 1.5 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neteisėtus veiksmus nutraukė ir daugiau jokių pajamų iš perviliotų klientų negauna, konstatuotina, kad ir pati ieškovė turi pareigą elgtis aktyviai siekdama susigrąžinti prarastus klientus ir taip sumažinti dėl neįgyvendintų planuojamų pardavimų atsirasiančius nuostolius. Ieškovė nesiėmė jokių veiksmų nuostoliams sumažinti ir siekia jų atlyginimą prisiteisti iš atsakovės. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų bandžiusi prarastus klientus susigrąžinti, siūlydama jiems palankesnes sąlygas, taikydama atitinkamas nuolaidas ar siekdama atnaujinti santykius kitais būdais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tik tikėtinų nuostolių atlyginimo priteisimas iš atsakovės ieškovei nesiimant jokių priemonių galimai kilsiantiems nuostoliams sumažinti neatitiktų pirmiau minėtų civilinių teisinių santykių subjektų interesų derinimo, proporcingumo ir sąžiningumo principų.

55.       Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pagrindo jos naikinti arba pakeisti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

56.       Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą (CPK 98 straipsnis). Atsakovė patyrė 600 Eur išlaidų už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktais, atsakovei iš ieškovės priteistinas 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas.

57.       Kasacinis teismas patyrė 2,94 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos nesiekia 3 Eur, šių išlaidų atlyginimas valstybei iš ieškovės nepriteistinas.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei  G. M. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DSP Plius“ (j. a. k. 300636318) 600 (šešis šimtus) Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Alė Bukavinienė

 

 

Algirdas Taminskas

 

 

Dalia Vasarienė

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • 3K-7-6-706/2016
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • 3K-3-447/2014
  • 3K-3-24-421/2015
  • CK1 1.125 str. Ieškinio senaties terminai
  • CK1 1.116 str. Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis
  • e3K-7-238-378/2018
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • CK6 6.248 str. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga
  • CK6 6.247 str. Priežastinis ryšys
  • 3K-3-418/2014
  • CPK
  • 3K-3-13/2012
  • 3K-3-397-969/2015
  • CK1 1.2 str. Civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei