Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1-830-288-2014].docx
Bylos nr.: 1-830-288/2014
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
19. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK XXXIII skyrius)
19.1. Kyšininkavimas (BK 225 str.)
2 BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
2.1. Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
2.1.4. Baudžiamojo proceso subjektai
2.1.4.13. Specialistai ir jų teisės ir pareigos (BPK 89 str.)
2.1.10. Procesiniai dokumentai
2.1.10.1. Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
2.1.16. Procesinės prievartos priemonės
2.1.16.2. Kitos procesinės prievartos priemonės
2.1.16.2.16. Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas (BPK 157 str.)
2.3. Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
2.3.2. Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
2.3.2.1. Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
2.3.2.1.3. Bylos išskyrimas, bylų sujungimas ir nutraukimas ar perdavimas prokurorui (BPK 234 str., 254 str.)
2.3.2.1.3.3. Bylos perdavimas ikiteisminiam tyrimui papildyti (BPK 234 str. 3 d., 254 str. 3 d.)
2.3.6. Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
2.3.6.4. Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
2.3.6.4.4. Išteisinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
2.3.6.4.6. Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 1-830-288/2014

proceso Nr. 1-20-9-01155-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.1.10.1; 2.3.6; 2.3.6.4;

2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.6.

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. gruodžio 15 d.

Kaunas

 

 

              Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Aušrai Volkavičienei, Vitai Padriezaitei, Ingridai Pikusau, dalyvaujant prokurorui Audriui Meilučiui, kaltinamajam G. L., gynėjui advokatui Tomui Meidui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

 

G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, turi dvi suaugusias dukras, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota Kaune, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

- kaltinamas pagal LR BK 225 str. 1 d.

 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė:

 

Kaltinamasis G. L. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d., padarymu, o būtent tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2011 m. lapkričio 5 d., apie 9.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini) vyresniosios specialistės G. G. darbo kabinete Nr. 224, adresu (duomenys neskelbtini), iš P. L., kuris veikė bendrai su V. Š., tiesiogiai priėmė 3 000,00 litų dydžio kyšį, už savo, kaip valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus - pageidaujamo netekto darbingumo lygio vertinimą ir kaip įmanoma ilgesnio jo termino nustatymą V. Š., dėl to 2011 m. lapkričio 8 d. pakartotinio darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-6198 V. Š. buvo nustatytas 60 procentų netekto darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2011-10-28 iki 2015-06-10. Tokiu būdu G. L. kyšininkavo ir tokiais savo veiksmais grubiai sumenkino ir diskreditavo N., kaip institucijos, autoritetą ir prestižą, iškraipė pagrindinius valstybės tarnybos principus, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė. Kaltinamasis G. L. pagal LR BK 225 str. 1 d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinimas grindžiamas liudytojų P. L., V. Š., V. K. teisme duotais aprodymais, liudytojos G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, 2010-11-0 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, , 2011-11-05 teismo nutartimis,. P. L. buvusių telekomunikacijų įvykių analize, 2011-12-08 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštu Nr. R-16508, 2012-08-06 raštu Nr. 3-2614, 2011-11-08 N. (duomenys neskelbtini)pakartotinio darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL – 6198, 2013-04-03 N. raštu Nr. R-11752, 2011-11-16 STT Kauno valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus Žvalgybos poskyrio vyresniojo specialisto tarnybiniu pranešimu Nr. 18 -07-337, 2012-07-16 Slapto sekimo protokolu, 2011-11-21 Slapto sekimo protokolu, 2013-09-20 Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro nutarimu , kurį patvirtino Kauno apylinkės ikiteisminio tyrimo teisėjas, ,2013-11-06 Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro nutarimu, 2013-12-06 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu.

2010-11-10 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi laikotarpiu nuo 2010-11-10 iki 2011-02-10, buvo leista STT Kauno valdybos pareigūnams slapta patekti į (duomenys neskelbtini), jose įrengti vaizdą ir garsą fiksuojančias priemones, 2011-02-10 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi aukščiau nurodytos sankcijos galiojimas pratęstas laikotarpiui nuo 2011-02-11 iki 2011-04-11. 2011-04-06 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi aukščiau nurodytos sankcijos galiojimas pratęstas laikotarpiui nuo 2011-04-12 iki 2011-07-12. 2011-07-13 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi aukščiau nurodytos sankcijos galiojimas pratęstas laikotarpiui nuo 2011-07-13 iki 2011-10-13 (t. 1, b. l. 128-129, 138-139, 158-159).

2011-11-05 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi laikotarpiu nuo 2011-11-05 iki 2012-01-05, buvo leista STT Kauno valdybos pareigūnams slapta patekti į (duomenys neskelbtini), jose įrengti vaizdą ir garsą fiksuojančias priemones (t. 1, b. l. 164-165).

2011-11-05 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi laikotarpiu nuo 2011-11-05 iki 2012-01-05, leista slapta sekti P. L. ir galimus jo bendrininkus, slapto sekimo metu daryti vaizdo ar garso įrašą (t. 1, b. l. 161).

Atlikus įtariamojo P. L. buvusių telekomunikacijų įvykių analizę laikotarpyje nuo 2011-07-03 iki 2012-01-03, nustatyta, kad 2011-11-10, 07.51 val., P. L. skambino V. Š., sujungimas truko 53 sekundes (t. 3, b. l. 20-24).

2011-12-08 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštu Nr. R-16508 informuojama, kad vadovaujantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritorinio skyriaus nuostatų, patvirtintų N. direktoriaus 2006 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-40 (nauja įsakymo redakcija nuo 2008 m. balandžio 30 d., V-52) 5.2 punktu, neįgalumo, darbingumo lygio, bendrųjų pirminių specialių poreikių nustatymo, profesinės reabilitacijos poreikio vertinimo organizavimo funkcija yra priskirta N. teritoriniams skyriams. Nuostatų 10.2 p. nustato, kad už teritorinio skyriaus darbo organizavimą yra atsakingas skyriaus vedėjas. Neįgalumo, darbingumo lygio, bendrųjų pirminių specialiųjų poreikių nustatymo, profesinės reabilitacijos poreikio vertinime dalyvauja teritorinio skyriaus darbuotojai- vedėjas, vedėjo pavaduotojas, vyriausieji specialistai (gydytojai). 2011 m. N. (duomenys neskelbtini)vertinimus atliko šie darbuotojai: V. A. (vedėjas), G. L. (vedėjo pavaduotojas), L. J. (vyriausioji specialistė (gydytoja)), L. Š. (vyriausioji specialistė (gydytoja)) (t. 2, b. l. 1-179).

2012-08-06 raštu Nr. 3-2614 Kauno teritorinė ligonių kasa informavo, kad V. Š. yra prisirašiusi (duomenys neskelbtini)poliklinikoje (t. 2, b. l. 181).

2011-11-08 N. Kauno II teritorinio skyriaus pakartotinio darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-6198 V. Š. buvo nustatytas 60 procentų netekto darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2011-10-28 iki 2015-06-10. Vertinimą atliko ir aktą pasirė V. A., G. L. ir V. K. (t. 3, b. l. 45-50).

2013-04-03 N. rašte Nr. R-11752, yra nurodyta, kad V. Š. darbingumo lygis, atsižvelgus į pateiktus duomenis, jei jie teisingi, nustatytas pagrįstai (t. 3, b. l. 27-39).

2011-11-16 STT Kauno valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus Žvalgybos poskyrio vyresniojo specialisto tarnybiniame pranešime Nr. 18-07-337 konstatuota, kad 2011-11-05, apie 9.30 val., užėjęs į N. (duomenys neskelbtini)patalpas ir būdamas koridoriuje pastebėjo, kad į kabinetą Nr. 224, kuriame dirba G. G., užėjo P. L., kuris rankose nešėsi dokumentus. Po kurio laiko G. G. išėjo iš savo kabineto ir į jį iš gretimo kabineto pakvietė G. L., abu vyrai kalbėjosi G. G. kabinete, pro praviras duris girdėjo, kad P. L. prašo sutvarkyti galimai Š. dokumentus, po pokalbio iš kabineto išėjo G. L., o po keliolikos minučių ir pats P. L., tačiau jau be jokių dokumentų, G. G. liko savo kabinete. 2011-11-07 atliekant sankcionuotą patalpų kontrolę gauta informacija, kad galimai P. L. paskambino G. G. ir pasiteiravo, ar jau padarytas pažymėjimas pagal jo atneštus dokumentus, o G. G. informavo, kad dokumentai paruošti ir P. L. gali ateiti jų pasiimti (t. 3, b. l. 1).

2012-07-16 Slapto sekimo protokolu užfiksuota kaip 2011-11-05, apie 9.30 val., į N. (duomenys neskelbtini)specialistės G. G. kabinetą užeina P. L., kuris dalijasi kelionės į Egiptą įspūdžiais, paprašo pakviesti G. L., o G. G. išėjus iš kabineto perskaičiuoja pinigus, juos paruošia perdavimui kartu su turimais dokumentais, į kabinetą sugrįžta G. G. ir G. L.. G. G. atsisėda į savo darbo vietą, o P. L. kalbasi su G. L., pokalbio metu mini Šimkuvienės pavardę ir tiesiogiai perduoda pinigus G. L. (t. 3, b. l. 5-8).

2011-11-21 Slapto sekimo protokolu užfiksuota, kaip 2011-11-08, 14.02 val., G. G., kuri sėdi savo darbo kabinete, telefonu paskambina asmuo (galimai P. L.), kuriam G. G. praneša, kad dokumentai paruošti ir jis gali ateiti jų pasiimti (t. 3, b. l. 2)

2013-09-20 Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro nutarimu, kurį patvirtino Kauno apylinkės ikiteisminio tyrimo teisėjas, ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-00113-10, V. Š., atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 1 d., dėl papirkimo, buvo nutrauktas, perduodant ją pagal laidavimą A. Š., gim. 1953 m. atsakomybėn vieneriems metams netaikant užstato ar baudžiamojo poveikio priemonių (t. 3, b. l. 105-110, 111-113).

2013-11-06 Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00U3-10, atskirtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 str., dėl papirkimo, P. L. atžvilgiu (t. 1, b. l. 91-92).

2013-12-06 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu P. L. be kitų veikų buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 227 str. 1 d. (2011-11-05 epizodas), jam paskirta bausmė (t. 1, b. l. 93-109).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. G. (šiuo metu mirusi) parodė, kad prisimena atvejį, kai P. L. buvo grįžęs iš Egipto ir užėjęs pas ją papasakojo įspūdžius, paprašė, kad pakviestų pas save į kabinetą pavaduotoją G. L.. Jis atėjęs pas G. G., pokalbio metu truputį pasisukęs nuo jos, skaičiavo pinigus ir sakė, kad nori parodyti kažkokius dokumentus. G. G. pakvietė G. L. ir jie tarpusavyje kalbėjosi, tačiau jų pokalbio G. G. neklausė. 2011-12-19 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu G. G. pilnai patvirtino savo parodymus, papildė, kad aukščiau minėtomis aplinkybėmis matė kaip P. L., prieš į jos kabinetą įeinant G. L., kabinete skaičiavo pinigus. 2013-08-12 Apklausos metu G. G. patvirtino savo ankstesnius parodymus, susipažino su jai pateiktu garso bei vaizdo įrašu, jame atpažino save, P. L. ir G. L., patikino, kad P. L. jos kabinete skaičiuodamas pinigus sakė, kad nori G. L. parodyti kažkokius dokumentus (t. 3, b. l. 54-59, 68-72).

Kaltinamasis išteisintinas, nenustačius kaltinamojo dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Visi surinkti kaltinimą grindžiantys įrodymai yra šalutiniai, t. y. spėjantys, menantys ir neįrodo kaltinamojo dalyvavimo nusikaltimo padaryme (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Nustatytos bylos aplinkybė

Kaltinamasis G. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011 metais dirbo (duomenys neskelbtini), į pareigas įėjo tiek gydytojų, tiek pacientų konsultacijos. Kiekvieną dieną tekdavo atsakinėti į klausimus dėl dokumentų tinkamumo, kad būtų galima priimti sprendimą. Negalima vertinti to, ką pacientas kalba ir skundžiasi, vertina tik tą, kas paremta dokumentais. Kad nebūtų pacientai varinėjami pirmyn atgal – buvo įpareigoti išaiškinti gydytojams, kokie turi būti dokumentai. 8 kartus keitėsi tvarka. Reta diena, kad kas nors nesikreiptų, ar tiks dokumentai, ar ne pagal naują tvarką. Važiuodavo į rajonus, aiškino, kas kur pasikeitė. 2011-11-05 pakvietė vyresnioji specialistė G. G., kad paaiškintų dėl tvarkos. Komentuodamas tai, ką matė vaizdo įraše, paaiškino, kad ji paklausė, jis pavartė dokumentus ir atsakė. Apsisuko ir išėjo. Niekas pinigų jam nesiūlė, pinigų jis nematė, pinigų jis neėmė ir niekas su juo nesitarė. Viskas vyko labai trumpai. Viskas, kas paimama, visi dokumentai yra įvedama į kompiuterį, darbas tikrinamas reguliariai. Jie nėra ekspertai, jie vertintojai. Įvertina dokumentus, kuriuos jiems atneša. Įtakoti, sumaišyti yra neįmanomas dalykas. Viskas išlieka, niekur nedings. Pacientės V. Š. nėra matęs, nėra su ja šnekėjęs, su jos daktaru reikalų neturėjęs, telefonu nebendravęs. Per dieną praeina 30-40 žmonių, neįmanoma atsiminti. Nei blogo, nei gero pacientui padaryti negali – gali tik įvertinti tai, kas atnešta. Jis įvertina dokumentus. Per vieną dieną išduoti neįgalumą yra neįmanomas dalykas, turi praeiti visus specialistus, šeimos daktaras surašo atitinkamą formą. Nebent žmogus neturi kojos, su ta diagnoze jis atkeliauja, bet dokumentai visi turi būti tvarkingi. Jei neturės atitinkamų specialisto išvadų, joks sprendimas negalimas. Niekas jam nieko nesiūlė, niekas nieko nedavė, iš nieko nieko neėmė ir niekam nieko neperdavė. Gydytojas P. L. pas juos nedirbo. Jis terapeutas, kiek žino, jį pažinojo. Jis Garliavoje dirbo, o V. Š. ar iš Garliavos, jis nežino. P. L. matė. Su juo yra buvę keli pokalbiai, kai nėra vedėjo. Jis yra chirurgas. P. L. nepatarinėjo. Jei trūksta popierių, turi pasakyti ko trūksta, dėl ko trūksta. Su P. L. nekalbėjo nieko šiuo atveju, kitais atvejais galėjo paklausti, ar taisyklės kokios nepasikeitę. G. G. pacientų bylas nešioja 20 kartų per dieną. Sustabdo kompiuteryje, jei ko trūksta, jai pasako. Išsikviečia ligonį, su juo šnekasi, žiūri bylą – jei ko prireikia, nuneša bylą ir pasako, ką išrašyti. Pats savaime be nieko išeiti negalėjo, turėjo turėti priežastį. Suprato, kad buvo pakviestas. Jokios bylos neėmė – paaiškino, apsisuko ir išėjo. Bylą laikė rankose, su pirštu baksnojo. Bylos nepasiėmė. Gydytojas jam negali bylos paduoti, bylą atnešti gali arba vedėjas, arba kas nors iš personalo. Bylas paskiria vedėjas. Su P. L. jokių santykių - nei jie draugai, yra jį matęs ir pažįsta. P. L. tarnyboje yra matęs kelis kartus. Tame pačiame pastate yra ne vien jų tarnyba. Kiek pas juos matę P. L., jis bendraudavo su vedėju. V. Š. tik dokumentus matė, o ar jis ją žiūrėjo kaip nors, pasakyti negali. Net nežino, ar jis tą bylą sprendė. V. Š. neįgalumas yra, ji serga onkologine liga. Jos negalima operuoti, jai priklauso antra grupė iki gyvenimo pabaigos, kitokio sprendimo ir būti negali. Pirmą grupę jai parašyti negalima. Griežtai nustatyti kriterijai – jei atitinka, tai gaus. 3 tome, b. l. 50, yra jo parašas. Nežino, ar jis sprendė, jo parašas reikšmės neturi. Esmė, kad viskas teisingai nustatyta. Nedarbingumo terminas nustatomas nuo tos dienos, kai priimtas sprendimas. Nustatomas metams, dviems, be termino. Kaip šiuo metu, nežino. Būdavo, kad galima terminą atstatyti, iki metų, jei pateiks dokumentus. Iki pensinio amžiaus nustatomas. Apkaltintas tuo, ko nepadarė. Terorizuojamas skambučiais, grasinimu, kad bus uždarytas į kalėjimą. Gavo infarktą, turėjo būti skubiai operuojama širdis, gydėsi reanimacijoje. Susipažino su visa medžiaga, nesupranta ką jis tokio padarė, kas netiktų gydytojui. Prašo jį išteisinti.

              L. P. L. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Seniai pažįsta, kaip gydytojas gydytoją. Dirbo Jonučių šeimos sveikatos centre, kaltinamasis - Kalniečių poliklinikoje, kiek žino. Ligonį konsultuoti kartais reikėdavo. Jam žinoma byloje, kad vienas ligonis kažką perdavė ir panašiai. Gerai neatsimena. Atsimena, kad buvo ligonis su piktybiniu augliu. Jis nesikreipė į G. L..  Jis įėjo į kabinetą ir jo paklausė. Pas G. G. tuo momentu buvo kabinte, G. L. dirbo komisijoje, jis jo pažįstamas buvo. Užėjo G. L., pasakė jam, kad piktybinis auglys, kažką norėjo dar  paklausti, neatsimena ko. Kas suteikė neįgalumo lygį - nepamena. Jie tik suruošia dokumentus, nežino, kas suteikia. Iš matymo ten gydytojus žino, gal kokie 5-6 gydytojai. Nežino, kiek dalyvauja komisijoje, nustatant neįgalimą. G. L. pažiūrėjo, pakomentavo kažką, nepamena. Pagal jį tai jis nieko nedavė G. L.. Gerai įvykio aplinkybnepamena. Buvo nuteistas baudžiamuoju įsakymu. Nuteistas buvo teisingai. Veiksmus, už kuriuos buvo nuteistas, pripažįsta. Įvykio aplinkybes geriau atsiminė tuomet, kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, bet ir tada jau buvo praėję 2 metai. Atsimena, kad buvo nuteistas už perdavimą. Padavė Genutei, kad brendžio nupirktų ar ką. O ji turbūt įdėjo į tuos popierius. G. L., jam atrodo, taip nebuvo, kad pinigus jam perduotų. Baudžiamojo įsakymo neskundė. Vaizdo įrašą teko matyti, kur fiksuotas susitikimas su G. L.. Bet jie tik kalbėjo, kiek atsimena. Nepamena, ar buvo toks vaizdo įrašas, kad skaičiuotų pinigus. Jo nuomone pinigų jis neperdavė. Susitikimo su V. Š. nepamena. Jei ir yra kada palikęs pinigų registratūros kabinete, tai draugiškai, kad Genutė nupirktų brendžio ar saldainių, atėjus pasivaišinti. Su Genovaite jie pažįstami nuo senų laikų, padraugauja. G. L. jo tame vaizdo įraše nieko neprašė. Įraše kalbama tik apie ligonio sveikatą. Nepamena, kad iš V. Š. paėmė pinigus prieš susitikimą su G. L., ar po .Užeidavo, jei sunkus ligonis, paprašydavo, kad užregistruotų, kad nereiktų stovėti eilėje, jie turi tokią teisę. Nepasakytų,  kad kažkokią naudą turėdavo. V. Š. atveju jai norėjo padėti, jeigu ji prašė. Neatsimena jos nedarbingumo lygio. Gal buvo nustatytas toks, koks priklauso. Buvo sunki liga, visi kriterijai turėjo atitikti tai, kas buvo nustatyta. Nustatė komisija, kad viskas nustatyta teisingai, išskyrus vienam, o kitiems palikti tie darbingumo lygiai. G. L. kyšio nedavė. Ar pats ėmė kyšį - nepamena. Turi sveikatos problemų ir dabar blogai jaučiasi. Sutiko su baudžiamuoju įsakymu, nes ir tada blogai jautėsi. Pastoviai lankosi pas gydytojus, geria vaistus.

Liudytoja V. Š. parodė, kad kaltinamojo ir P. L. nepažįsta. Kreipėsi į neįgalumo nustatymo tarnybą. Suabejojo, ar gali gauti grupę. Ji turi auglį už ausies, jo negalima operuoti, nes arti arterijos. Neįgalumą turi nuo 1994 metų. Girdėjo iš žmonių, kad mažina nedarbingumo procentus, to pabijojo. Nutarė pasinaudoti vienos moters patarimu nuvažiuoti į Garliavą, į nurodytą namą - polikliniką. Įėjo į kabinetą, pasakė kokia problema, jai prižadėjo. Žmogaus, į kurį kreipėsi, neįsidėmėjo. Padavė dokumentus, ką jis pasakė, pasakyti negali. Davė lyg 300 litų, paprašė pradėti tvarkyti dokumentus. Dokumentus atsiėmė iš tos pačios vietos, seselė padavė. Padavė visus dokumentus ir invalidumą. Į neįgalumo tarnybą nevyko, ji yra K. Gavo pažymėjimą su antru nedarbingumo lygiu, kaip ir norėjo. Dar mokėjo jam apsilankant antrą kartą. Viso sumokėjo 3000 litų, nes davė grupę trims metams. Visus 3000 litų sumokėjo jau gavusi nedarbingumą Garliavoje buvusiam žmogui. Po kiek laiko gavo dokumentus. Neklausinėjo, kam pinigus ima – sau ar kitam. Žadėjo padaryti dokumentus ir pasakė, kiek kainuos. Kada antrą kartą davė 2700 Lt, negali pasakyti. Ne visas įvykio aplinkybes gerai prisimena. Dabar jai pablogėjo. Geriau prisiminė tuomet, kai apklausinėjo tyrėja. Sutuoktinis laidavo už ją ir byla prieš ją buvo nutraukta. Pinigus atidavė tam žmogui, kurio neatpažįsta šioje salėje. Ji norėjo tik vieniems metams gauti invalidumą, bet žmogus, matyt, pamatė, kad jai iki pensijos priklauso. Kokią sumą ji turės atvežti, asmuo informavo telefonu. Po skambučio pasakė sumą ir turėjo rinkti tuos pinigus ir vežti, kitaip nebūtų gavusi dokumentų. Bendra suma yra 3000 litų. Pinigus atidavė gydytojui. Viskas vyko gydytojo kabinete Garliavoje. Kaltinamojo nepažįsta. Prašoma suma ją nustebino. Žmogus pasiūlė trims metams, bet tą paaiškino tik po to. Telefonu jai buvo paaiškinta dėl sumos, kad reikės sumokėti daugiau, ji  nesuprato dėl ko, bet kai atvyko, jai išaiškino. Kiek reikės mokėti - ji žinojo, jis lyg paminėjo pirmo susitikimo metu.

              Liudytoja V. K. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. Jis buvo jų skyriaus vedėjo pavaduotojas, o ji - neįgalumo tarnybos 2-ojo sk. vyr. specialistė. V. Š. nepažinojo, jos tik klausė apklausoje dėl jos. Buvo paskirta vertintoja, ne gydytoja, ji vertino profesinę reabilitaciją. Apie kyšininkavimo faktą jai žinoma iš spaudos. V. Š. pamatė pirmą kartą. Iki ikiteisminio tyrimo jai nebuvo žinoma, kad G. L. paėmė kyšį iš V. Š.. G. L. reputacija yra labai gera ir kaip gydytojo, ir kaip žmogaus, ir kaip pavaduotojo – jis šiltas, geras žmogus. P. L. nepažįsta. Apie jį teko girdėti tik iš spaudos. Suprato, kad kviesta dėl to, kad buvo paskirta kaip vertintoja.

              Liudytojas R. K. parodė, kad yra kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas. Tada buvo vyr. specialistas. Kaltinamąjį pažįsta tiek, kiek tai susieta su byla. Šiame tyrime atliko daug įvairių veiksmų, buvo didelė grupė įtariamųjų. Dėl 2011-11-05 dėl slapto sekimo surašyto protokolo - tyrimo eigoje buvo pertrauka dėl sankcionuotų veiksmų, kai kurie tiriamieji buvo susirgę, po to buvo kreiptasi į teismą, kad pratęsti – užfiksuotos minimos veikos, surašytas protokolas. Protokolas surašytas po peržiūrėjimo. Dėl slapto sekimo nutartį gavo tą patį rytą, 8.00 val. Teisėjo pavardės nepamena. Iš karto po teismo nuvyko į objektą ir atliko reikiamus veiksmus. Žino, kad buvo iš ryto, nuo 8.00 val., sprendimas pratęsti buvo aptarta iš vakaro. Tuo metu N. U. buvo prokurorė. Kodėl prašymas tik 14.00 val. užregistruotas - pasakyti negali. Gauna sankciją, tada ją pasiima ir tiesiai pas teisėją, be registracijos, būna ir taip. Vyko jis ir prokurorė. Važiuojant į teismą prokurorė buvo pasiruošusi prašymą. Teisme galėjo užtrukti gal pusvalandį ar valandą. Šiuo atveju įranga buvo sumontuota vėl iš naujo, tuo jis visiškai tikras. Tarnybinį pranešimą surašė sekančią dieną ar po kelių dienų - nepamena. Būna ir po 3 dienų surašo, gali būti ir po 10 dienų. Viskas priklauso nuo situacijos. Dirba vienas, begalė tiriamųjų, daug ikiteisminio tyrimo veiksmų, gali būti, kad surašytas vėliau, nes kitus darbus reikėjo atlikti skubiau. Po teismo nuvyko į objektą ir dirbo jame, buvo patalpose, turėjo padaryti tam tikrų veiksmų. 2011-11-06 surašytas tarnybinis, suklydo datą, tai techninė klaida. Pokalbį girdėjo pro praviras duris - ką girdėjo, tą ir parašė pranešime. Tarnybinis pranešimas parašytas iš to, ką matė gyvai. Girdėjo V. Š. pavardę. Protokolas yra konkretus, parašyta viskas, ką matė vaizdo įraše. Jei matė 200 litų kupiūras, tai ir parašė. Jis atliko G. G. slaptą sekimą. Gali būti, kad dirbo ir jo kolegos, nes sekimas buvo atliktas daug kartų. Galėjo būti ir įmautė, ir segtuvas permatomas – kaip matė, taip ir parašė. V. Š. pavardė paminėta pagal nuogirdas. Jei yra parašęs, kad girdėjo apie pinigus, tai girdėjo. Suvestinė sudaryta iš to, ką matė. 2011-10-13 iki 2011-11-05 nėra jokios nutarties, leidusios atlikti slaptus tyrimo veiksmu s- kai kurie įtariamieji sirgo, buvo priimtas sprendimas tuo metu veiksmų nevykdyti. Spėja, kad lapkričio 4 dieną buvo priimtas sprendimas tęsti veiksmus, o 5 dieną važiuoti į teismą. Užfiksuota tai, ką matė ir girdėjo.

              Liudytoja R. M. parodė, kad 2011 metais dirbo vyr. specialiste. Kaltinamąjį pažįsta, teko atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu susipažino su G. L., kai atliko kratą kabinete. 2011 m. birželį jam paskambino ir pakvietė atvykti pas save, kad įteikti pranešimą apie įtarimą ir apklausti įtariamuoju. Sutarė, kad atvyks, tačiau prieš 2 dienas jis pasakė, kad diena jam netinka, kad geriau būtų liepos 2 diena. Liepos 2 dieną  jis vėl paskambino, pasakė, kad negali, o gali liepos 3 d – atvyko, tačiau be advokato. Apklausą atidėjo, liepos 5 dieną jis vėl negalėjo, su advokatu atvyko liepos 12 dieną. Buvo dar dvi apklausos, gegužės ir rugsėjo mėn. Norėjo sekimo nutartį gauti prieš vėlines, visi dirbo, prokurorė pasakė, kad su R. K. nuvažiuos ir patys susitvarkys. Jie važiavo su N.U. ir po to ją informavo, kad viskas jau atlikta. Jie važiavo iš ryto, gerai atsimena, nes tą dieną buvo darbe daug anksčiau, susitiko su Robertu, sakė kad su Nomeda važiuoja sankcijų. Nutartį gavo labai greitai. Buvo teisme, po to važiavo į neįgalumo tarnybą. Tyrimo apimtis buvo labai didelė – daug įtariamųjų, daug liudytojų, apie 50 asmenų. Sekimo protokolų dėl visų įtariamųjų veiksmų surašyti iš karto fiziškai nesugebėtų. G. L. slapto sekimo protokolas surašytas daug vėliau, o tarnybinis buvo surašytas iš karto. Be teismo sankcijos jokių veiksmų neatliko. R. K. surašė pranešimą, ieškojo V. Š., nes buvo paminėta šita pavardė. V. Š. apklausos metu įvardino, kad pinigus davė jam – iš pradžių 300 litų. Užrašė jos parodymus. G. L. nesiūlė, kad jis prisipažintų paėmęs bent 100 litų ir būtų tik bauda nubaustas. Su G. L. bendravo, kai įteikė nutarimą dėl nušalinimo nuo pareigų. G. L. tyrimo vengdavo, neatsiliepdavo, neperskambindavo. Paskui aiškino, kad prastai jaučiasi.

              Liudytoja N. U. parodė, dirba vyr. prokurore, 2011 metais dirbo prokurore. Kaltinamojo nepažįsta. Kuravo eilę baudžiamųjų bylų. Remiantis baudžiamosios bylos dokumentais, mato, kad kreipėsi į teismą dėl sankcionavimo, prašymas surašytas jos, tačiau kitų aplinkybių paaiškinti negalėtų, praėjo 3 metai. Praktikoje būna taip – susipažįstama su baudžiamosios bylos medžiaga, jei yra pagrindas – surašomas prašymas, vykstama į teismą – kartais einama tiesiogiai pas teisėją, jei reikia priemones gauti greitai. Gavus nutartį raštinėje paliekami registravimo dokumentai. Kartais pirmiausiai kreipiamasi į raštinę, o paskui pas teisėją. Viskas priklauso nuo skubos. Šiuo konkrečiu atveju pasakyti negali. Pas teisėją galima užtrukti 5-10 min., galima ir pusvalandį. Nuo 2011 metų praėjo daug laiko. Labai dažnai raštinėje tokių prašymų neregistruodavo, kad nepakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. BPK 158, 159, 160 str. numatytus veiksmus užfiksuoti nėra taip paprasta, dirba visa komanda.

              Liudytoja D. Z. parodė, 2011 metais dirbo Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo rašytinėje. Dokumentų priėmimo tvarka turi būti nustatyta raštu. Ateidavo prokuroras su prašymu, siųsdavo pas teisėją priimti nutarties. Būdavo momentų, kai prokuroras norėdavo slaptai atlikti, tai tada pirmiausiai eidavo pas teisėją, neduodavo susipažinti su prašymu, kad kuo mažiau žmonių susipažintų su tuo prašymu. Teisėjai dirbdavo pagal grafiką, nusiųsdavo pas juos eilės tvarka. Darbas vyko nuo 8 iki 17 val. Jei gerai programa veikdavo, tai įvesdavo, kai gaudavo, rezultatą vesdavo po teisėjo priimtos nutarties. Bet kai tokie slapti būdavo, tai tik tada, kai teisėjas atnešdavo. Gali būti, kad pas teisėją buvo ryte, o jai atnešdavo po pietų. Būdavo ir informacijos trukdžiai, negalėdavo užregistruoti. Jiems duomenys svarbūs dėl statistikos ir teisėjo krūvio, o ne dėl informacijos. Būdavo, kad neduodavo paties dokumento susipažinti. Kaip LITEKO užregistruota, taip ir yra, daugiau galimybių patikrinti nėra. Gali būti ir netikslumų. Teisėja L. Šeputienė kartais pati atnešdavo, o kartais atnešdavo jos padėjėja. Dokumentai būdavo pas teisėją kabinete. Liudytojos pareigos buvo užregistruoti prašymus ir išdalini teisėjams pagal eilę, po to suvesti rezultatus. Jei neužregistruota LITEKO, vadinasi prokuroras ėjo tiesiai pas teisėją. Taip galėjo būti, ypač kai labai slapta ir reikia saugoti duomenis. Ar prokuroras galėjo taip elgtis, nežino, įstatymai to nedraudžia. Dirbo tokį darbą 5 metus. Iš pradžių griežtai reglamentuotos tvarkos visai nebuvo, paskui buvo priimtas įsakymas. Patys teisėjai tikrina, kai gauna dokumentus. Jos darbas buvo tik statistika - kad būtų visi veiksmai užregistruoti. Teisėjas priimdavo nutartis ir skubiai, ir vėliau. Ant gautų dokumentų uždėdavo antspaudus ir prokuroras išsinešdavo, vienas egzempliorius likdavo teisme. Pasikvietęs teisėjas paduodavo nutartį arba pats prokuroras atsinešdavo nutartį antspaudui uždėti. Viena kopija likdavo teisme. Susirinkdavo visos dienos, į darbo pabaigą suvesdavo rezultatus, dirbo iki 17.00 val., būdavo ir ilgiau. Suvedinėdavo visą dieną. Per dieną būdavo ir 20, ir 50. Teisėtumą sprendžia teisėjas. Atbuline data nesikreipdavo niekas.

              Liudytojas A. P. parodė, kad dirba vyr. specialistu, kaltinamojo nepažįsta. Nepamena, kad 2011-11-05 buvo sumontuota technika. Montavo jis, bet kurią tiksliai dieną – negali pasakyti. Kabinete montavo, kuriame, nepamena. Atsimena, kad tam objektui reikėjo daug ruošti, laukti nuo pat ryto nurodymų. Buvo vietoje ir laukė nurodymo. Pateko pro įėjimą. Galima ir labai greitai sumontuoti. Užtruko apie pusę minutės. Aplink esantys žmonės netrukdo. Priklauso nuo situacijos, būna, kad tik paskambina ar nutartį parodo, jis pasitikėdavo. Kad darytų be nutarties - taip nėra buvę. Bylos iniciatorius pasako, kad reikia išmontuoti. R. K. buvo bylos iniciatorius, jis ir davė nurodymą sumontuoti įrangą. Paruošimas užtrunka. Kada išmontavo - nepamena. Detalių atskleisti nenori. Neatsimena, ar asmeniškai jis stebėjo. Jo darbas - sujungti aparatūrą, prižiūrėti techniką, užtikrinti jos naudojimą. Dokumentus rašo iniciatorius. Ši technika įslaptinta, yra specifika

Susipažinus su vaizdo medžiaga matyti, kad galimai P. L. nusisukęs į langą skaičiuoja pinigus, perlenkia kupiūras, lyg laiko jas saujoje, tuo metu kažką varto prie dokumentų, bet neužfiksuota, kad jis įdėtų pinigus į dokumentus ar įmautę. Vėliau fiksuojamas kaip jis dokumentus paima, pinigų nesimato, kur dedami pinigai - neužfiksuota. Atėjęs G. L. kalbasi, varto dokumentus, pinigų perdavimo fakto neužfiksuota. Kalbų apie atsilyginimą, pažadą garso įrašais neužfiksuota (prie baudžiamosios bylos atskirai pridėti kompaktiniai diskai su garso bei vaizdo įrašais).

              Ikiteisminio tyrimo metu kaltinimą grindžiantys įrodymai yra tik prielaidos - menantys, spėjantys, bet neįrodantys kaltinamojo kaltę.

              Ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymai yra apie tai, kad 2013-12-06 teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas P. L., kuris pripažino savo kaltę (teisiamojo posėdžio metu neigė davęs ar žadėjęs kyšį kaltinamajam) kaltinamajam davė savo pinigus, vėliau tikėdamasis atsiimti juos V. Š., iš anksto būdamas garantuotas dėl rezultato – trims metams nustatyto pageidaujamo netekto darbingumo lygio; ikiteisminio tyrimo metu G. G., kuri šiuo metu mirusi, duoti parodymai, jog ji matė, kaip P. L. prieš į jos kabinetą įeinant G. L., skaičiavo pinigus; vaizdo medžiaga, daryta G. G. darbo kabinete, t. y. slapto sekimo metu gauta garso bei vaizdo medžiaga, kur nufilmuota, kaip P. L. įeina į kabinetą, kalbasi su G. G., paprašo pakviesti G. L., kabinete perskaičiuoja pinigus, paruošia juos perdavimui, taip ir nenustatyta, kaip buvo perduoti pinigai ir ar jie aplamai buvo perduoti. Būtų galima konstatuoti, kad pinigus P. L. įdėjo į dokumentų įmautę, bet galimai jis juos perdavė į rankas, nes užfiksuota, kad juos laiko delne, G. L. paimant įmautę su dokumentais. Nors tarp jų kaltinamojo ir P. L. vyko pokalbis, kur minima V. Š. pavardė, tačiau nenustatyta kur dingo pinigai, nes P. L. rankose matomi perlenkti dokumentai. Pinigai galėjo liko ir pas P. L.. Konstatuoti, kad pinigai buvo perduoti G. L., negalima, nes tai būtų tik spėlionės. Nenustatyta, kaip pinigai buvo perduoti - ar įdėti į įmautę su dokumentais, ar perduoti į ranką, ar liko pas P. L., nes tai vaizdo medžiaga neužfiksuota.

Pažymėtina ir tai, jog byloje pateiktoje medžiagoje (t.3, b. l. 5-8 ) pateikta ir kita versija, kad galimai pinigai buvo perduoti į rankas, kadangi kaltinamojo kairės rankos nematyti, po kurio laiko jo ranka keistai atsidūrė kišenėje, vėliau ištraukiama iš kišenės, tačiau pinigų joje nematyti, jie neužfiksuoti, todėl teismas negali tvirtinti, kad kyšis buvo perduotas kaltinamajam G. L..

              Kyšininkavimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnyje, yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kyšio priėmimas, pažadas ar susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar provokavimas duoti kyšį už jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens atlikimas ar neatlikimas kyšio davėjo ar kito asmens interesais veiksmų, kuriuos jis turi ir (ar) gali atlikti vykdydamas įstatymais ar kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus.

Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šių veikų. Kyšininkavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo. Jeigu kyšis priimamas, pažadama ar susitariama jį priimti, reikalaujama ar provokuojama jį duoti už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį.

Kyšininkavimas už teisėtą veikimą – kai kyšio davėjo interesus patenkina ar žada patenkinti atlikdamas teisėtus veiksmus, t.y. tokius, kokius valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gali ir turi atlikti vykdydamas įgaliojimus.

Taigi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalies dispoziciją sudaro nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas asmenį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje betarpiškai išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų reikalavimų.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku  visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas ir teisingas išvadas.

Vieni svarbiausių įrodymų, kuriais byloje tiesiogiai kyšio paėmimo kaltinimo dalyje  grindžiamas kaltinimas, yra Operatyvinių veiksmų atlikimo slapto sekimo protokolas (t. 3, b. l.5-8) bei vaizdo ir garso įrašai, neįrodo kaltinamojo kaltės.

Kaltinamajam G. L. pareikštas kaltinimas dėl  tiesiogiai kyšio paėmimo už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Teismas konstatuoja, kad operatyviniai veiksmai buvo atlikti teisėtai, prisilaikant baudžiamojo proceso įstatymo, tačiau šiais įrodymais neužfiksuotas kyšininkavimo faktas. Galima tik daryti prielaidą, spėlioti, kad kyšis buvo perduotas. Kitų įrodymų byloje nesurinkta. Pats kaltinamasis kaltę neigia, liudytojų, mačiusių perdavimo pinigų perdavimo faktą, nėra, liudytoja V. Š. nurodė, jog pinigus sumokėjo jau gavusi nedarbingumo pažymėjimą, darbingumo lygio vertinimo aktas surašytas 2011-11-08 (t. 3, b. l. 45-50), t. y. vėliau po galimai kyšio paėmimo konstatavimo 2011-11-05 fakto, ne tomis sąlygomis, be to, liudytoja V. Š. nurodė kalbėjusi dėl invalidumo bei pinigus mokėjusi ne kaltinamajam, liudytoju apklaustas baudžiamuoju įsakymu nuteistas P. L. nurodė, jog jis neprisimena, kad būtų perdavęs G. L. pinigus, su baudžiamuoju įsakymu sutiko per daug nesigilindamas, kadangi blogai jautėsi, nenorėjo, kad byla pasiektų teismą, pinigų išėmimo faktas nenustatytas, tai patvirtinančių daiktinių įrodymų nėra.

Nuosprendis negali būti grindžiamas spėlionėmis ir prielaidomis. Esant net mažiausiai abejonei dėl kaltinamojo kaltumo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tikrumo, patikimumo ar pakankamumo, abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Nesant objektyvių ir neginčijamų įrodymų dėl kyšio kaltinamasis G. L. išteisintinas, nenustačius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Kaltinamojo G. L. atžvilgiu taikyta procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo (duomenys neskelbtini)pareigų, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai: kompaktai su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini ikiteisminį tyrimą atlikusiai įstaigai – Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybai.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2, 4 d. d., 5 d. 2 p., 304, 305, 307, 308 str.,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

G. L. pagal LR BK 225 str. 1 d. išteisinti, nenustačius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kaltinamojo G. L. atžvilgiu taikytą procesinę prievartos priemonę - laikiną nušalinimą nuo (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos panaikinti, nuosprendžiui įsitesėjus.

Daiktinius įrodymus – du kompaktinius diskus Nr. DVD-3-83-12 ir DVD-3-26-13, nuosprendžiu įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

 

 

 

 

Teisėja                                                                                                                              Liuba Kymantienė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 225 str. Kyšininkavimas
  • BPK 303 str. Nuosprendžių rūšys
  • BK 227 str. Papirkimas
  • BPK