Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-15][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-363-421-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-363-421/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „Senvagės rezidencija“ 302518674 atsakovas
Bankrutavusi UAB „Nevėžio vingis“ 147688939 Ieškovas
UAB ,,Ritava" 302545835 ieškovo atstovas
VĮ Registrų centras 124110246 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2.1. Bendrosios nuostatos
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1.2. Sandoriai
2.1.2.4.3. Kiti su sandorių negaliojimu susiję klausimai
4. BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.1.2.4. Negaliojantys sandoriai
2.4. Daiktinė teisė
2.4.4. Teisės į svetimus daiktus
4.7.5. dėl hipotekos (hipoteca)
2.4.4.5. Hipoteka
2.4.4.5.5. Kiti su hipoteka susiję klausimai
4.7. Bylos dėl teisės į svetimus daiktus

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-363-421/2018

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00216-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3; 2.4.4.5.5 

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nevėžio vingis“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nevėžio vingis“ ieškinį atsakovėms S. G., uždarajai akcinei bendrovei „Senvagės rezidencija“, dalyvaujant trečiajam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui, dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sandorio pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento teisines pasekmes, hipotekos kreditoriaus teises, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė 2016 m. liepos 21 d. pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2015 m. vasario 18 d. sutartinės hipotekos lakštą ir jo pakeitimus, pagal kuriuos UAB „Senvagės rezidencija“ nebaigtą statyti pastatą ir žemės sklypą, esančius Panevėžyje, Ramygalos g. 33, įkeitė atsakovės S. G. naudai.

3.       Ieškovė nurodė, kad įsiteisėjusiu 2015 m. spalio 27 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 yra patenkintas ieškovės ieškinys ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento yra pripažinti: 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. spalio 1 d. akcijų pasirašymo sutartys Nr. 2012/1 ir 2012/3, sudarytos tarp UAB „Nevėžio vingis“ ir UAB „Senvagės rezidencija“, 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. spalio 1 d. nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo aktai, kuriais UAB „Nevėžio vingis“ perdavė UAB „Senvagės rezidencija“ nekilnojamąjį turtą – nebaigtą statyti pastatą ir žemės sklypą. Kadangi minėti sandoriai negalioja nuo jų sudarymo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.95 straipsnio 1 dalis), tai UAB „Senvagės rezidencija“ sutartine hipoteka atsakovei S. G. įkeitė nekilnojamąjį turtą nebūdama jo savininkė (CK 4.170, 4.206 straipsniai). Ginčijamas įkeitimo sandoris ir visi jo pakeitimai pripažinti negaliojančiais kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis). Be to, sutartinės hipotekos lakšto pakeitimas prieštarauja ir imperatyviam Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsniui.

4.       Byloje Nr. e2-787-368/2015 įsiteisėjusiais teismų sprendimais taip pat konstatuota, kad 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. spalio 1 d. UAB „Nevėžio vingis“ ir UAB „Senvagės rezidencija“, kuriai vadovauja ieškovės akcininką kontroliuojančio asmens J. G. sutuoktinė S. G., taip pat UAB „Nevėžio vingis“ 2014 m. kovo 3 d., 2014 m. kovo 4 d. ir 2014 m. birželio 2 d. sudarytos vertybinių popierių (akcijų) pirkimo–pardavimo ir 2014 m. birželio 2 d. tarpusavio skolų suderinimo bei 2014 m. birželio 2 d. kreditavimo su savo akcininke UAB Golden capital“ sutartys pažeidė ieškovės UAB „Nevėžio vingis“ kreditorių interesus, kad minėtus sandorius sudariusios šalys buvo nesąžiningos, nes buvo tarpusavyje susijusios ir žinojo apie sunkią ieškovės finansinę padėtį. Atsakovei S. G., kaip UAB „Senvagės rezidencija“ vadovei, buvo žinoma apie tai, kad minėtoje byloje viena iš įrodinėtinų aplinkybių buvo šalių nesąžiningumas sudarant turto perleidimo sandorius per kontroliuojamus juridinius asmenis. Byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad atsakovei S. G. buvo žinoma (turėjo būti žinoma) tiek apie BUAB „Nevėžio vingis“ sunkią turtinę padėtį, tiek apie BUAB „Nevėžio vingis“ galimybes gauti pajamų iš UAB „Senvagės rezidencija“ akcijų valdymo, tiek ir apie kitas aplinkybes, susijusias su nekilnojamojo turto perleidimo sandorių trūkumais, todėl ji negali būti pripažinta sąžininga hipotekos kreditore ir jos teisės negali būti ginamos paliekant hipotekos sandorį galioti.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.       Panevėžio apygardos teismas 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2015 m. vasario 18 d. sutartinės hipotekos sandorį ir jo 2016 m. sausio 26 d. pakeitimą, pagal kuriuos atsakovė UAB „Senvagės rezidencija“ nebaigtą statyti pastatą ir žemės sklypą įkeitė atsakovės S. G. naudai.

6.       Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovei UAB „Nevėžio vingis“ iškelta bankroto byla.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Nevėžio vingis“ 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. spalio 1 d. nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo aktais perdavė atsakovės UAB „Senvagės rezidencija“ nuosavybėn nekilnojamąjį turtą – nebaigtą statyti pastatą ir žemės sklypą. Teismas nurodė, kad J. G. ir S. G. yra sutuoktiniai, UAB „Nevėžio vingis“ akcininkė yra J. G. kontroliuojama UAB „Golden capital“, UAB „Senvagės rezidencija“ vadovė yra S. G.. Atsakovė S. G. nuo 2011 m. sausio 4 d. iki 2014 m. gruodžio 8 d. su atsakove UAB „Senvagės rezidencija“ sudarė 27 paskolos sutartis, pagal kurias atsakovė UAB „Senvagės rezidencija“ skolinga atsakovei S. G. 200 500 Eur (120 500 Eur paskola ir 80 000 Eur palūkanų). 2015 m. vasario 18 d. buvo sudarytas ir Hipotekos registre įregistruotas sutartinės hipotekos sandoris, pagal kurį atsakovė UAB Senvagės rezidencija minėtą nekilnojamąjį turtą įkeitė kreditorės S. G. 70 000 Eur reikalavimui, kilusiam iš minėtų pinigų skolinimo sutarčių, užtikrinti. 2016 m. sausio 26 d. Hipotekos registre buvo įregistruotas minėtos sutartinės hipotekos pakeitimas, atliktas 2015 m. gruodžio 31 d. susitarimo dėl sutarčių pakeitimo pagrindu, pagal kurį S. G. naudai užtikrinama prievolė buvo padidinta iki 100 000 Eur, o prievolės įvykdymo terminas pailgintas iki 2017 m. gruodžio 31 d.

8.       2016 m. birželio 9 d. įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 (toliau – ir actio Pauliana (Pauliano ieškinys) byla) pagal ieškovės BUAB „Nevėžio vingis“ ieškinį, pateiktą teismui 2015 m. birželio 12 d., 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. spalio 1 d. nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo aktai, kuriais UAB „Nevėžio vingis“ perdavė UAB „Senvagės rezidencija“ nekilnojamąjį turtą – nebaigtą statyti pastatą ir žemės sklypą, buvo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, taikyta restitucija natūra ir minėtas turtas grąžintas BUAB „Nevėžio vingis“ nuosavybėn.  

9.       Teismas pažymėjo, kad, teismo sprendimu pripažinus negaliojančiais 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. spalio 1 d. nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo aktus, kuriais UAB „Nevėžio vingis“ perdavė UAB „Senvagės rezidencija“ nekilnojamąjį turtą, laikytina, kad minėti aktai negalioja ab initio nuo jų sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad UAB Senvagės rezidencija 2015 m. vasario 18 d. sutartinės hipotekos sandoriu bei jo 2016 m. sausio 26 d. įregistruotu pakeitimu įkeitė minėtą nekilnojamąjį turtą nebūdama šio turto savininkė, o tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 4.170, 4.206 straipsniai).

10.       Teismas taip pat nurodė, kad 2015 m. birželio 16 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 buvo nutarta ieškovės BUAB „Nevėžio vingis“ reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones  areštuoti UAB „Senvagės rezidencija“ pastatą ir žemės sklypą, esančius Panevėžyje, Ramygalos g. 33, kurie tuo metu pagal 2015 m. vasario 18 d. įregistruotą sutartinės hipotekos sandorį jau buvo įkeisti atsakovės S. G. reikalavimui užtikrinti. Galiojant 2015 m. birželio 16 d. nutarčiai areštuoti minėtą turtą, 2016 m. sausio 26 d. Hipotekos registre buvo įregistruotas sutartinės hipotekos pakeitimas, atliktas 2015 m. gruodžio 31 d. susitarimo dėl sutarčių pakeitimo pagrindu, pagal kurį atsakovės S. G. naudai užtikrinama prievolė buvo padidinta iki 100 000 Eur, o prievolės įvykdymo terminas pailgintas iki 2017 m. gruodžio 31 d. Sandoris, kuris yra sudarytas pažeidžiant teismo nutartimi ir Turto arešto aktų registro 2 straipsnio 7 dalyje nustatytus disponavimo teisės apribojimus, tarp kurių yra ir draudimas turtą įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę, kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai, yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis).

11.       Teismas nurodė, kad pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Kai hipotekos sandoris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu ir nėra būtinybės ginti sąžiningo hipotekos kreditoriaus, Hipotekos registre įregistruota hipoteka baigiama ir išregistruojama iš Hipotekos registro pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ši teisės norma nustato išimtį ir hipotekos kreditoriaus, kaip daiktinės teisės turėtojo, teisės gynimo būdą, kai nuginčijamas hipotekos sandoris. Hipotekos kreditorius, prašydamas teismo jam palikti hipotekos teisę remiantis CK 4.197 straipsnio 6 dalimi, turi įrodyti, jog faktiškai nežinojo ir negalėjo žinoti hipotekos sandorio teisinių trūkumų, sudariusių pagrindą tokį sandorį pripažinti negaliojančiu, ir turi teisę prašyti teismo ginti jo, kaip sąžiningo kreditoriaus, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2015).

12.       Teismo nuomone, atsakovė nepaneigė byloje surinktų įrodymų, pagrindžiančių jos nesąžiningumą sudarant ginčijamus sandorius, tai reiškia, kad ji neįrodė, jog yra sąžininga hipotekos kreditorė.

13.       Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įstatymai nedraudžia sudaryti sandorius per verslo ar giminystės ryšius tarpusavyje susijusiems asmenims ir vien tas faktas nedaro sandorio šalies nesąžininga. Šios bylos duomenys patvirtina ir dėl to ginčo nekilo, kad J. G. ir S. G. yra sutuoktiniai; kad UAB „Nevėžio vingis“ akcininkė yra J. G. kontroliuojama UAB „Golden capital“; kad UAB „Senvagės rezidencija“ vadovė yra S. G.; kad ginčijamą hipotekos sandorį įkaito davėjos UAB „Senvagės rezidencija“ vardu įregistravo J. G.. Iš 2015 m. spalio 27 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 ir 2016 m. birželio 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nustatytų aplinkybių matyti, kad S. G. buvo žinoma apie turto perleidimo sandorių teisinius trūkumus bei galimą jų negaliojimą. Teismų nustatyta, kad „minėtų sandorių šalys, sudarydamos visus ginčo sandorius, buvo nesąžiningos ir pažeidė ieškovo kreditorių interesus, nes būdamos tarpusavyje susijusios žinojo apie sunkią ieškovo finansinę padėtį“.

14.       Teismas nurodė, kad atsakovė S. G., kaip fizinis asmuo, nebuvo įtraukta į minėtą bylą kaip dalyvaujantis byloje asmuo, todėl sutiktina, kad minėtoje byloje priimtais procesiniais sprendimais nustatyti faktai jai neturi prejudicinės reikšmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas). Tai reiškia, kad ieškovė šioje byloje pagal įstatymą nebuvo atleista nuo šios aplinkybės įrodinėjimo, o minėtas Šiaulių apygardos teismo sprendimas yra vienas iš rašytinių įrodymų. Pažymėtina, kad atsakovė S. G. dalyvavo civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 kaip atsakovės UAB „Senvagės rezidencija“ atstovė, nes buvo jos direktorė. 

15.       Toks veikimas, kai įmonės maksimaliosios hipotekos sandoriu įkeičiamas tuo metu UAB „Senvagės rezidencija“ priklausantis nekilnojamasis turtas su įmone susijusiam asmeniui, jos direktorei S. G., užtikrinant su pastarąja nuo 2011 metų sudarytų ir neįvykdytų 27 pinigų skolinimo sutarčių vykdymą, po to, kai to turto perleidėjai UAB „Nevėžio vingis“ dar 2014 metais iškelta bankroto byla, bei hipotekos sandorio pakeitimu padidinamas užtikrintos prievolės dydis ir pailginamas įvykdymo terminas po to, kai teisme nuo 2015 m. birželio mėnesio buvo nagrinėjama byla dėl to nekilnojamojo turto perleidimo sandorių nuginčijimo ir buvo taikytas areštas įkeistam turtui, leidžia teigti, kad ginčo sandoriu siekta nesąžiningų tikslų. Labiausiai tikėtina, jog tai buvo tikslas suteikti atsakovei S. G., kaip verslo ir giminystės ryšiais susijusiam asmeniui, pirmenybės teisę patenkinti savo reikalavimą iš bankrutuojančios įmonės turto prieš kitus įmonės kreditorius.

16.       Teismas pripažino, kad byloje neįrodyta, jog atsakovė S. G. faktiškai nežinojo ir negalėjo žinoti hipotekos sandorio teisinių trūkumų, sudariusių pagrindą tokį sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teismas sprendė, kad pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį atsakovė S. G. neturi teisės reikalauti, kad jos, kaip hipotekos kreditorės, teisės pagal sutartinės hipotekos lakštą su vėlesniais pakeitimais liktų galioti.

17.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nebuvo ginčijamo sandorio šalis, o sandoris sudarytas po bankroto bylos iškėlimo, šioje byloje pareikštiems reikalavimams dėl sutartinės hipotekos sandorio ir jo pakeitimo pripažinimo negaliojančiais taikė ne Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą, o bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad apie ginčijamą hipotekos sandorį ieškovė BUAB „Nevėžio vingis“ sužinojo (turėjo sužinoti) jau tada, kai 2015 m. birželio 12 d. pateikė ieškinį Šiaulių apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 dėl sandorių nuginčijimo, nes bankroto administratorės parašu patvirtintame 2015 m. balandžio 1 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše buvo duomenys apie hipotekos sandorį. Taigi, apie BUAB „Nevėžio vingis“ ir jos kreditorių teisių pažeidimą ieškovė turėjo suvokti 2015 m. balandžio–birželio mėnesiais, todėl kreipdamasi į teismą su ieškiniu 2016 m. liepos 21 d. nepraleido bendrojo dešimties metų senaties termino.

18.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės S. G. apeliacinį skundą, 2018 m. kovo 13 d. sprendimu panaikino Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį, kuria pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2015 m. vasario 18 d. sutartinės hipotekos sandoris, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinio dalį dėl 2015 m. vasario 18 d. sutartinės hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu atmetė; panaikino Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį dėl 2015 m. vasario 18 d. sutartinės hipotekos lakšto pakeitimų pripažinimo negaliojančiais ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19.       Kolegija atmetė 2018 m. vasario 12 d. BUAB „AMK Logistika“ prašymą įtraukti ją į nagrinėjamą bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškian savarankiškų reikalavimų, bei sustabdyti bylos nagrinėjimą iki teismo sprendimo Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-239-227/2018 įsiteisėjimo.

20.       Kolegija nurodė, kad ginčijamo hipotekos sandorio sudarymo metu (2015 m. vasario 18 d.) atsakovė UAB „Senvagės rezidencija“ buvo įkeičiamo turto savininkė ir turėjo teisę šį turtą įkeisti (CK 4.170 straipsnis, 4.185 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 sandoriai pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, taikyta restitucija natūra bei turtas grąžintas BUAB „Nevėžio vingis“ nuosavybėn. Kolegijos vertinimu, vien nurodytų sandorių pripažinimas niekiniais ir negaliojančiais, taikyta restitucija natūra (turtas grąžintas BUAB „Nevėžio vingis“ nuosavybėn) nėra pagrindas naikinti hipoteką, kuri teisėtai įregistruota sandorio galiojimo metu, nes tai turėtų neigiamų pasekm civilinių teisinių santykių stabilumui, finansų įstaigų veiklos stabilumui ir patikimumui, paneigtų hipotekos esmę (glaudų hipotekos ryšį su daiktu), hipotekos sandorio šalių teisėtus lūkesčius. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 hipotekos sandoriai nebuvo ginčyti ir nuginčyti, todėl galioja taisyklė, jog, įkeistojo daikto (turtinės teisės) nuosavybės teisei perėjus iš įkaito davėjo kitam asmeniui, įkeitimas lieka galioti (CK 4.207 straipsnio 1 dalis). Taigi, hipoteka, nepaisant sandorių nuginčijimo, išliko.

21.       Ginčijamu hipotekos sandoriu buvo užtikrinta prievolė, kylanti iš pinigų skolinimosi sutarčių, sudarytų tarp atsakovių UAB „Senvagės rezidencija“ (skolininkės) ir S. G. (kreditorės). Esant galiojančiai pagrindinei prievolei (paskolos sutartims), nėra teisėto pagrindo hipotekos sandorį, skirtą prievolei užtikrinti, pripažinti negaliojančiu. Kadangi turto perdavimo–priėmimo aktai buvo teismo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais bei turtas sugrąžintas ieškovės BUAB „Nevėžio vingis“ nuosavybėn, pagal 2015 m. vasario 18 d. sandorį įregistruota hipoteka transformavosi į svetimo daikto hipoteką, todėl civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 pripažinti negaliojančiais sandoriai nesudaro pagrindo taikyti kitokius padarinius nei tuos, kurie atsiranda taikant principą „hipoteka seka paskui daiktą“. Kolegija sprendė, kad ieškinio dalis dėl 2015 m. vasario 18 d. sutartinės hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento atmestina.

22.       Kolegija nurodė, kad nors 2016 m. sausio 26 d. sutartinės hipotekos pakeitimo turto arešto apribojimai pažeisti nebuvo, tačiau pažymėjo, kad hipotekos pakeitimu gali būti pažeidžiamos kreditorių teisės ir interesai. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokią įtaką kreditorių interesams padarė minėtas hipotekos pakeitimas, taip pat nevertino ir nepasisakė ir dėl 2016 m. liepos 7 d. ir 2017 m. gegužės 29 d. sutartinės hipotekos pakeitimų pagrindų, jų įtakos kreditorių interesams bei galimų hipotekos pakeitimų pasekmių. Jei pakeitimai kreditorių interesams įtakos nedaro arba kreditorių interesų pažeidimų nėra, tokie hipotekos pakeitimai galimi.

23.       Kolegija bylos dalį dėl sutartinės hipotekos pakeitimų perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokią įtaką kreditorių interesams padarė minėtas hipotekos pakeitimas, į bylą neįtraukta notarė, kuri, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, įregistravo 2016 m. sausio 26 d. sutartinės hipotekos pakeitimą, todėl gali kilti notarės civilinės atsakomybės klausimas.

Kolegija nurodė, kad grąžinant bylos dalį nagrinėti iš naujo klausimas dėl notaro įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

24.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 13 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.197 straipsnio 6 dalį, spręsdamas, kad principas hipoteka seka paskui daiktą taikomas net ir nesąžiningiems hipotekos kreditoriams. Pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį tik sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Kai hipotekos sandoris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu ir nėra būtinybės ginti sąžiningo hipotekos kreditoriaus, Hipotekos registre įregistruota hipoteka baigiama ir išregistruojama iš Hipotekos registro, pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tais atvejais, kai ginčijama įkaito davėjo nuosavybės teisė į hipoteka įkeistą daiktą, hipotekos kreditorius, kaip trečiasis asmuo nuosavybės įgijimo sandorio atžvilgiu, gali gintis kaip sąžiningas hipotekos (daiktinės teisės) įgijėjas, prašydamas palikti jam hipotekos teisę, jei apie pažeidimus, kurie buvo padaryti įkaito davėjo įgyjant nuosavybę, hipotekos kreditorius nežinojo ir negalėjo žinoti. Sąžiningu gali būti pripažįstamas tas kreditorius, kuris sau prieinamomis priemonėmis pasidomėjo dėl hipotekos sandorio sąlygų ir objekto, galimų negaliojimo pagrindų. Tokie duomenys gaunami iš įvairių šaltinių, pirmiausia iš turto savininko ar jo atstovo paaiškinimų, iš registrų ar kitų asmenų, oficialių ir privačių šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2015). Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad hipotekos kreditorė yra nesąžininga: J. G. ir S. G. yra sutuoktiniai, UAB „Nevėžio vingis“ akcininkė yra J. G. kontroliuojama UAB Golden Capital, UAB Senvagės rezidencija“ vadovė yra S. G., ginčijamą hipotekos sandorį įkaito davėjos UAB Senvagės rezidencija“ vardu įregistravo J. G. S. G. buvo žinoma apie turto perleidimo sandorių teisinius trūkumus bei galimą negaliojimą. Įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimu nustatyta, kad minėtų sandorių šalys, sudarydamos visus ginčo sandorius, buvo nesąžiningos ir pažeidė ieškovės kreditorių interesus, nes būdamos tarpusavyje susijusios žinojo apie sunkią ieškovės finansinę padėtį.

24.2.                              Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.95 straipsnį. Įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimu pripažinus negaliojančiais 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. spalio 1 d. nekilnojamojo turto perdavimopriėmimo aktus, kuriais UAB „Nevėžio vingis“ perdavė UAB „Senvagės rezidencija“ nekilnojamąjį turtą (nebaigtą statyti pastatą ir žemės sklypą), ir šį turtą grąžinus UAB „Nevėžio vingis“ nuosavybėn, laikytina, kad minėti aktai negalioja ab initio nuo jų sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Kai sandoris negalioja nuo sudarymo momento (lot. ab initio), tai kartu konstatuotina, kad jis nesukūrė civilinių teisių ar pareigų, kurių siekė jį sudarę asmenys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2012; 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-701/2016). Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamu sandoriu hipotekos davėja UAB „Senvagės rezidencija“ įkeitė savo vadovei turtą, nebūdama jo teisėta savininkė, ir hipotekos sandoris negalioja.

24.3.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.80 straipsnį. Šioje byloje ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu ir sutartinės hipotekos lakšto pakeitimą tuo pagrindu, kad, galiojant 2015 m. birželio 16 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, atsakovai 2016 m. sausio 26 d. įregistravo sutartinės hipotekos lakšto pakeitimą, padidindami užtikrinamos prievolės dydį, ir taip pažeidė imperatyviąsias teisės normas Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalį. Apeliacinės instancijos teismas grąžino šią bylos dalį nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad jei hipotekos pakeitimai kreditorių interesams nedaro jokios įtakos arba kreditorių interesų pažeidimų nėra, tokie hipotekos pakeitimai galimi. Pagal kasacinio teismo praktiką imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2005; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010). Ginčijamu hipotekos sandorio pakeitimu buvo šiurkščiai pažeista viešoji tvarka, t. y. teismų sprendimų privalomumas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis). Pripažinus sandorį niekiniu, teisiškai nėra reikšminga, kiek, kokia apimtimi niekinis sandoris pažeidė bankrutavusios bendrovės kreditorių interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-699-611/2015).

25.       Atsakovė S. G. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

25.1.                      Kadangi ginčijamo hipotekos sandorio sudarymo metu (2015 m. vasario 18 d.) atsakovė UAB „Senvagės rezidencija“ buvo įkeičiamo turto savininkė ir turėjo teisę šį turtą įkeisti (CK 4.170 straipsnis, 4.185 straipsnio 1 dalis), tai hipotekos sandoris buvo sudarytas teisėtai ir atsakovės teisės aktų nepažeidė. Sistemiškai aiškinant CK 4.197 straipsnio 6 dalį, 6.66 straipsnio 5 dalį galima daryti išvadą, jog, pripažinus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, nėra pagrindo automatiškai spręsti, kad nebegalioja ir įkeitimo sandoris. Pažymėtina, kad S. G. nebuvo įtraukta į ir actio Pauliana bylą ir joje nedalyvavo, todėl neturėjo galimybės apginti savo interesų, pvz., prašydama teismo sandorį pripažinti negaliojančiu ne nuo sandorių sudarymo momento, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

25.2.                      Pirmosios instancijos teismas laikė atsakovę S. G. nesąžininga šalimi, remdamasis tik actio Pauliana byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurioje atsakovė nedalyvavo. Actio Pauliana byloje teismų nustatyti faktai šioje byloje neturi prejudicinės reikšmės ir negali būti naudojami siekiant paneigti atsakovės S. G. sąžiningumą. Actio Pauliana byloje net nebuvo nagrinėjamas hipotekos sandoris, jo sudarymo aplinkybės, nebuvo įrodinėjamos hipotekos sandorio šalių sąžiningumo klausimas. Actio Pauliana byloje buvo analizuojami tik klausimai, susiję su ieškovės ir atsakovės UAB „Senvagės rezidencija“ sąžiningumu. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, pagal kurią kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip, tačiau išimtinai actio Pauliana bylų atveju yra taikoma nesąžiningumo prezumpcija pagal CK 6.67 straipsnį. Kadangi ieškovė rėmėsi tik actio Pauliana byloje nustatytomis aplinkybėmis ir net nebandė įrodinėti atsakovės S. G. nesąžiningumo jokiais kitais įrodymais, tai apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškinio dalis dėl hipotekos sandorio atmestina. Bylos aplinkybės, kad turtas iki hipotekos sandorio sudarymo buvo valdomas 3 metus, buvo mokami mokesčiai, nebuvo jokių kitų aplinkybių, kurios liudytų, kad UAB „Senvagės rezidencija turtą valdo neteisėtai ir jis gali būti vėliau ginčijimas; maksimalioji hipoteka sudaryta dėl mažesnės sumos nei S. G. reikalavimas UAB „Senvagės rezidencija“, todėl S. G. negali iš įkeisto turto išsiieškoti daugiau kaip 100 000 Eur, patvirtina, kad S. G. sąžininga.

25.3.                      Teismai actio Pauliana byloje turėjo atsižvelgti į S. G. turimas hipotekos teises ir prieš taikydami restituciją išspręsti hipotekos sandorio galiojimo klausimą. Kadangi teismai taikė restituciją, bet nepanaikino hipotekos teisių į įkeistą objektą, darytina išvada, kad hipoteka lieka galioti. Ieškovė prarado reikalavimo teisę ginčyti hipotekos sandorį.

25.4.                      Ieškinį bankroto administratorius pareiškė praleidęs Į 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytą terminą.

25.5.                      Hipotekos sandorio pakeitimu nebuvo naujai įkeistas turtas, o buvo modifikuota jau esama hipoteka, todėl nebuvo pažeistos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, į bylą nebuvo įtraukta notarė, kuri patvirtino hipotekos sandorio pakeitimus.

26.       Atsakovė UAB „Senvagės rezidencija“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

26.1.                      Ieškinį bankroto administratorius pareiškė praleidęs Į1 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytą terminą. Apie hipotekos sandorį bankroto administratorius sužinojo gavęs 2015 m. balandžio 1 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą.

26.2.                      Ieškovė hipotekos sandorio nuginčijimo klausimą galėjo spręsti actio Pauliana byloje, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių to nedarė. Toks vieno sandorio neginčijimas ir vėliau atskiros bylos dėl jo pradėjimas aiškiai neatitinka civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis) bei kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovės procesinio sąžiningumo.

26.3.                      Atliekant įkeitimo sandorius, turtas nuosavybės teise priklausė atsakovei UAB „Senvagės rezidencija“, o ne ieškovei UAB „Nevėžio vingis“.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl sandorio negaliojimo ab initio 

 

27.       CK 1.95 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl momento, nuo kurio pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu. Pagal jas pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), o jeigu pagal turinį pripažinti sandorio negaliojančiu ab initio negalima, jis gali būti pripažintas negaliojančiu tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CK 1.95 straipsnio 2 dalis). Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu ab initio, tai konstatuojamas faktas, kad šalių nesiejo prievoliniai santykiai, o kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu ex nunc (nuo dabar)  konstatuojama, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šalis siejo teisinis santykis su visais iš to išplaukiančiais padariniais.

28.       Tiek niekiniai, tiek nuginčijami sandoriai pagal bendrąją taisyklę negalioja ab initio nepaisant to, kad nuginčijami sandoriai kurį laiką buvo laikomi galiojančiais. CK 1.95 straipsnio 2 dalies nuostata gali būti taikoma tiek niekinių, tiek nuginčijamų sandorių atveju, nes galimos situacijos, kai ir niekinio sandorio nebus įmanoma pripažinti negaliojančiu ab initio arba toks pripažinimas prieštaraus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Kai negalima šalių grąžinti į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo, tai būtina išspręsti šalių atsiskaitymo pagal sandorio sąlygas klausimą, o sandoris, kaip toks, pripažintinas negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2008; 2015 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2015).

29.       Pripažinus sandorį negaliojančiu ab initio, be kitų teisinių padarinių, paprastai taikoma restitucija. Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, esmė – šalys, gavusios turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkurdamos status quo ante (buvusioji padėtis). Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-706/2015). Pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją kiekviena sandorio šalis turi grąžinti kitai šaliai tai, ką pagal jį yra gavusi, t. y. šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Tai reiškia, kad kiek tai įmanoma konkrečiu atveju, turi būti siekiama tokios situacijos, tarsi sandorio niekuomet nebuvo.

30.       Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais turto perleidimo sandoriai CK 6.66, 1.82 straipsnių pagrindu buvo pripažinti negaliojančiais ab initio, o ne ex nunc, t. y. laikoma, kad turto perleidimo sandoriai nesukūrė teisinių pasekmių, ir buvo pritaikyta restitucija natūra, t. y. šalys grąžintos į padėtį, buvusią iki sandorių sudarymo, o tai reiškia, kad po turto perleidimo, pripažinto neteisėtu, sudarytas hipotekos sandoris dėl šio turto ir hipotekos pakeitimai pagal bendrąją taisyklę taip pat pripažintini negaliojančiais įgyvendinant turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ab initio principą „tarsi sandorio niekuomet nebuvo“.

31.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad hipotekos sandoris nepripažintinas negaliojančiu, netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias sandorio negaliojimą ab initio. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, pripažinus turto perleidimo sandorius negaliojančiais ab initio, pripažintinas negaliojančiu ir po turto perleidimo sudarytas hipotekos sandoris dėl šio turto bei hipotekos pakeitimai.

 

Dėl hipotekos kreditoriaus teisių gynimo, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu 

 

32.       CK 4.197 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Kai hipotekos sandoris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu ir nėra būtinybės ginti sąžiningo hipotekos kreditoriaus, Hipotekos registre įregistruota hipoteka baigiama ir išregistruojama iš Hipotekos registro, pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu.

33.       CK 4.197 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta išimtis, kada hipotekos teisė hipotekos kreditoriui išlieka net jeigu hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu. Ši teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus, kaip daiktinės teisės turėtojo, teisės gynimo būdą, kai nuginčijamas hipotekos sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2015).

34.       Atsiliepime į kasacinį skundą teigiama, kad ieškovė neįrodė hipotekos kreditorės nesąžiningumo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė atsakovę S. G. nesąžininga šalimi, remdamasis tik aplinkybėmis, nustatytomis actio Pauliana byloje, kurioje atsakovė nedalyvavo, todėl actio Pauliana byloje teismų nustatyti faktai šioje byloje neturi prejudicinės reikšmės, be to, actio Pauliana byloje sandorių šalies nesąžiningumas nustatytas taikant nesąžiningumo prezumpciją, įvirtintą CK 6.67 straipsnyje.

35.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata (galutinis teismo sprendimas) principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Taigi, teismo sprendimo prejudicinė galia yra vienas iš res judicata principo padarinių, kurio egzistavimo būtina sąlyga – asmens buvimas dalyvaujančiu asmeniu byloje, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (pvz., teismo sprendimai dėl asmens pripažinimo mirusiu ar neveiksniu sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims). Tačiau pagal bendrąją taisyklę asmenys, kurie nebuvo įtraukti į konkrečios bylos nagrinėjimą, gali kitose bylose ginčyti teismo nustatytus faktus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).

36.       Teisėjų kolegija sutinka, kad įsiteisėję teismų sprendimai actio Pauliana byloje neturi prejudicinės galios atsakovei S. G., kuri nebuvo įtraukta į actio Pauliana bylą kaip fizinis asmuo, tačiau jie vertintini kaip rašytiniai įrodymai, sprendžiant jos (ne)sąžiningumo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tą nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

37.       Pažymėtina, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais UAB „Senvagės rezidencija“, toje byloje dalyvavusio asmens, kurio vadovė buvo atsakovė S. G., nesąžiningumas nustatytas ne tik remiantis CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, bet ir kitomis aplinkybėmis, nustatytomis, įvertinus byloje pateiktus įrodymus. Be to, turto perleidimo sandoriai pripažinti negaliojančiais ne tik CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana), bet ir CK 1.82 straipsnio pagrindu, pagal kurį sandorio šalies nesąžiningumas nėra preziumuojamas, o turi būti įrodytas. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra pateikta įrodymų, patvirtinančių UAB „Senvagės rezidencija“ nesąžiningumą, įgyjant nuosavybės teises į hipotekos objektą.

38.       Faktai, nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, patvirtinantys UAB „Senvagės rezidencija“ nesąžiningumą, jos žinojimą apie teisinius trūkumus, sudariusius pagrindą sandorius, pagal kuriuos ji įgijo nuosavybės teises į hipotekos objektą, pripažinti negaliojančiais, atsižvelgiant į tai, kad juridinis asmuo savo teises bei pareigas gali įgyti ir įgyvendinti tik per savo organus, taip pat patvirtina ir jos vienasmenio valdymo organo – vadovės S. G., kuri sudarė ginčo sandorius UAB „Senvagės rezidencija“ vardu, nesąžiningumą. Atsakovė S. G. nagrinėjamoje byloje galėjo nuginčyti kitoje byloje nustatytus faktus, patvirtinančius jos nesąžiningumą, tačiau to nepadarė.

39.       Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas hipotekos kreditorės nesąžiningumą, teisės normų dėl įrodymų ir įrodinėjimo nepažeidė ir šios nutarties 34 punkte nurodyti atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai atmestini.

40.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsiliepimuose į kasacinį skundą nepagrįstai teigiama, jog bankroto administratorius pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto (2013 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. XII-237 redakcija) nuostatas, kad bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodyti bankrutuojančios įmonės sudaryti sandoriai, o nagrinėjamu atveju ieškovė (bankrutuojanti įmonė) nebuvo hipotekos sandorio šalis, todėl akivaizdu, kad ieškovės bankroto administratorius nebuvo įpareigotas per 6 mėnesius nuo dokumentų apie ieškovės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti ir ginčijamą hipotekos sandorį, sudarytą atsakovių.

41.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs hipotekos kreditorės nesąžiningumą, tinkamai taikė CK 4.197 straipsnio 6 dalį ir panaikino hipotekos sandorį ir jo pakeitimą, negindamas hipotekos kreditorės teisių, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas. Pažymėtina, kad nustačius, jog hipotekos kreditorė nesąžininga ir jos teisės vadovaujantis CK 4.197 straipsnio 6 dalimi neginamos, klausimai, ar galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms galėjo būti sudarytas ir įregistruotas sandoris dėl hipotekos pakeitimo, dėl notarės, patvirtinusios tokį hipotekos pakeitimą, įtraukimo į šios bylos nagrinėjimą nesvarstytini.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

42.       Tenkinus ieškovės kasacinį skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai paskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos.

43.       Ieškovė patyrė 278,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos), 8.11 punktu, ieškovei iš atsakovių priteistina 278,30 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimo, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 139,15 Eur.

44.       Ieškovė patyrė 580,80 Eur išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų 7 ir 8.13 punktais, ieškovei iš atsakovių priteistina 580,80 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimo, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 290,40 Eur.

45.       Kasacinis teismas patyrė 2,86 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos nesiekia 3 Eur, šių išlaidų atlyginimas valstybei iš atsakovių nepriteistinas.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nevėžio vingis“ (j. a. k. 147688939) iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Senvagės rezidencija“ (j. a. k. 302518674) ir S. G. (duomenys neskelbtini) po 139,15 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis Eur 15 ct) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nevėžio vingis“ (j. a. k. 147688939) iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Senvagės rezidencija“ (j. a. k. 302518674) ir S. G. (duomenys neskelbtini) po 290,40 Eur (du šimtus devyniasdešimt Eur 40 ct) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimo.

Informaciją apie priimtą teismo nutartį perduoti Hipotekos registrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Alė Bukavinienė

 

 

Gražina Davidonienė

 

 

Donatas Šernas


Paminėta tekste:
  • e2-787-368/2015
  • CK
  • CK1 1.95 str. Momentas, nuo kurio pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu
  • CK4 4.197 str. Hipotekos pasibaigimo pagrindai ir momentas
  • 3K-3-16-706/2015
  • CPK
  • CK1 1.125 str. Ieškinio senaties terminai
  • e2-239-227/2018
  • 3K-3-168/2007
  • 3K-3-53-701/2016
  • 3K-3-432/2008
  • 3K-3-14/2010
  • 3K-3-699-611/2015
  • 3K-3-449/2008
  • 3K-3-124-706/2015
  • CPK 279 str. Sprendimo įsiteisėjimas
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • 3K-7-173/2010
  • CK1 1.82 str. Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei