Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-10][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-352-219-2018].docx
Bylos nr.: 3K-3-352-219/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „KILIMAI“ 181237563 atsakovas
Uždaroji akcinė bendrovė „MONREMA“ 155923924 Ieškovas
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.6.8.11.1. Sutarties nutraukimas
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6. Prievolių teisė
2.6.8. Sutarčių teisė
2.6.8.11. Sutarčių pabaiga
2.6.8.12. Kiti su sutarčių teise susiję klausimai
2.1.28. Bylos dėl preliminariųjų sutarčių

?

                                Civilinė byla Nr. 3K-3-352-219/2018

                                Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00523-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1.; 

2.6.8.12.

                  (S)

 

img1 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 10 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kilimai“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Monrema“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kilimai“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kilimai“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Monrema“ dėl sumokėtos kainos dalies, nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį, priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Monrema“ priešieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kilimai“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimą, vienašališką sutarties nutraukimą, aiškinimo ir taikymo. 

2.       Ieškovė UAB „Monrema“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Kilimai“ 4707,72 Eur skolos, 155,64 Eur delspinigių, 8,3 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       UAB „Monrema“ nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. su UAB „Kilimai“ sudarė pirkimopardavimo sutartį Nr. 14-016/J-14-41 (toliau – ginčo sutartis), pagal kurią UAB „Monrema“ įsipareigojo parduoti UAB „Kilimai“ (toliau – ir užsakovė) medžio pjuvenų tiekimo į katilinę sistemą, naudojant pneumotransportą (toliau – ir Sistema). Paaiškino, kad įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal ginčo sutartį ir techninę specifikaciją, tačiau UAB „Kilimai“ atsisakė pasirašyti perdavimopriėmimo aktą ir liko skolinga (žr. šios nutarties 2 punktą).

4.       Atsakovė UAB „Kilimai“ ieškiniu prašė priteisti iš UAB „Monrema“ už prekę sumokėtą 16 221,27 Eur kainos dalį, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir įpareigoti UAB „Monrema“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita demontuoti ir išsivežti prekę, parduotą pagal ginčo sutartį su visais pagerinimais, padarytais pagal papildomus susitarimus. Atsakovė UAB „Kilimai“ nesutiko su UAB „Monremaieškiniu dėl skolos priteisimo.

5.       UAB „Kilimai“ nurodė, kad parduota Sistema neatitiko keliamų reikalavimų, nes jos našumas yra tik 1,5 kub. m/val., t. y. 3 kartus mažesnis, nei buvo sutarta, prekė yra iš esmės netinkamos kokybės, nes netinkama naudoti pagal paskirtį, todėl nebuvo pasirašytas perdavimopriėmimo aktas. Paaiškino, kad dalį prekės vertės UAB „Kilimai“ apmokėjo UAB „Monrema“, tai ir sudaro ieškinio sumą (žr. šios nutarties 4 punktą). UAB „Monrema“ buvo suteiktas laikas ištaisyti prekės neatitikimus, tačiau pardavėja defektų nepašalino, todėl 2015 m. rugsėjo 17 d. raštu informavo UAB „Monrema“, kad nutraukia ginčo sutartį, prašė grąžinti sumokėtą kainos dalį ir pasiimti įrangą.

6.       Priešieškiniu į UAB „Kilimai“ ieškinį dėl sumokėtos prekės kainos dalies, nutraukus sutartį, grąžinimo UAB „Monrema“ prašė pripažinti negaliojančiu 2015 m. rugpjūčio 17 d. UAB „Kilimai“ pranešimu Nr. 133 „Dėl sutarties nutraukimo“ įformintą vienašalį ginčo sutarties nutraukimą. UAB „Monrema“ nurodė, kad parduota įranga atitinka visus reikalavimus, yra tinkamos kokybės ir UAB „Kilimai“ be teisinio pagrindo vienašališkai nutraukė ginčo sutartį.

7.       Byloje nustatyta, kad UAB „Monrema“ ir UAB „Kilimai“ sudarė ginčo sutartį, pagal kurią UAB Monrema“ parduoda, o UAB „Kilimai“ perka medžio pjuvenų tiekimo į katilinę sistemą naudojant pneumotransportą. Šalys ginčo sutarties 2 punkte sutarė, kad prekės charakteristikos turi atitikti pirkėjos užklausos sąlygas (priedas Nr. 1) ir techninę specifikaciją (priedas Nr. 2). Priede Nr. 2 nustatyta, kad Sistema skirta katilo darbui ir kuro padavimui šildymo sezonu užtikrinti,  sudaro pneumotransporto siurblys, kurio maksimalus našumas 4,5 kub. m/val., pneumotransporto ortakiai ir fasoninės detalės, ciklonas, kurio našumas 3 kub. m/val., bunkeris, kurio tūris apie 21 kub. m, taip pat bus suprojektuota, pagaminta ir sumontuota kreipiančioji telferiui, kuris yra skirtas granulėms pilstyti į bunkerį. UAB „Kilimai“ įsipareigojo sumokėti 50 proc. prekės kainos avansą, t. y. 33 008,80 Lt (9560,01 Eur), šį sumokėjo 2014 m. rugsėjo 12 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą MNR Nr. 2014-1195. UAB „Kilimai“ pagal 2014 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą MRN Nr. 2014-1195 papildomai sumokėjo 23 000 Lt (6661,26 Eur). UAB „Monrema“ išrašė UAB „Kilimai“ PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. lapkričio 13 d. MNR Nr. 2014-1247 dėl 1149,44 Eur sumos ir 2014 m. gruodžio 18 d. MNR Nr. 2014-1278 dėl 659,53 Eur sumos, tačiau jų UAB „Kilimai“ neapmokėjo ir liko skolinga 4707,72 Eur. UAB „Kilimai“ 2015 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu ginčo sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2015 m. rugsėjo 17 d., pareikalavo, kad UAB „Monrema“ iki 2015 m. rugsėjo 14 d. demontuotų ir išvežtų sumontuotą Sistemą, grąžintų sumokėtas sumas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

8.       Visagino miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. sprendimu ieškovės UAB „Monrema“ ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir priešieškinį atsakovei UAB „Kilimai“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu atmetė; patenkino atsakovės UAB „Kilimai“ ieškinį dėl sumokėtos kainos dalies, nutraukus ginčo sutartį, priteisimo ir įpareigojimo išvežti prekę, priteisdamas iš ieškovės UAB „Monrema“ 16 221,27 Eur sumokėtos kainos dalį bei įpareigodamas UAB „Monrema“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita demontuoti ir išvežti pagal ginčo sutartį pristatytą įrangą su visais pagerinimais, padarytais pagal papildomus susitarimus; išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

9.       Teismas pripažino, kad šalių sudaryta ginčo sutartis, nepaisant jos pavadinimo, yra rangos sutartis, todėl sprendė ginčą vadovaudamasis rangos santykių teisiniu reglamentavimu.

10.       Teismas nustatė, kad Sistemos faktinio našumo klausimas derybų metu buvo svarstomas. Specifikaciją (ginčo sutarties priedas Nr. 2), kurioje aptarta, kad pjuvenų padavimo į esamą katilą sistema skirta katilo darbui ir kuro padavimui šildymo sezonu užtikrinti, nurodyta, kas sudaro, kokios jos sudėtinių dalių charakteristikos, parengė UAB „Monrema“, o tai, teismo vertinimu, reiškia, jog bendrovė, vykdydama savo srities profesinę veiklą, turėjo tiksliai apskaičiuoti Sistemos veikimo rodiklius ir parengti tinkamą specifikaciją. Taigi UAB „Monrema“ pareiga buvo ne tik pagaminti ir sumontuoti Sistemą, bet ją ir suprojektuoti, todėl UAB Monrema“, siekdama tinkamai ir sąžiningai įvykdyti ginčo sutartį, neturėjo vadovautis vien užsakovės parengtomis ar su ja suderintomis Sistemos atskirų dalių specifikacijomis, o turėjo įvertinti visos projektuojamos ir gaminamos Sistemos savybes bei jas atskleisti užsakovei.

11.       Teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtino aplinkybę, kad ginčo sutarties sudarymo metu šalims buvo žinomos katilo charakteristikos, pajėgumai, todėl teismas sprendė, jog tikrieji UAB „Kilimai“ ketinimai, protingo asmens požiūriu, galėjo būti siejami tik su tinkamu katilo ir apskritai visos šildymo sistemos veikimu, o ne su sudėtinių sistemos dalių pajėgumais.

12.       Šalys, būdamos savo srities profesionalės, suprato, kad projektuojamos ir gaminamos sistemos charakteristikos neatsiejamos nuo to, per kiek laiko sistema iš transportuojamos talpyklos išpumpuos pjuvenas į 21 kub. m talpos bunkerį. Užsakovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad pirminei Sistemos grandžiai, t. y. jos siurbliui, iš pjuvenų talpyklos paimant pjuvenas po 4,5 kub. m/val., tokiu našumu, ar galbūt 4 kub. m/val., veiks ir visa Sistema. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad užsakovei derybų metu buvo atskleista, jog, esant siurblio našumui 4,5 kub. m/val., visos Sistemos veikimas gali sumažėti iki 2 kub. m/val.

13.       Teismo vertinimu, tikrieji šalių ketinimai buvo sudaryti abipusiškai naudingą sutartį, pagal kurią UAB „Monrema“ suprojektuotų, pagamintų ir sumontuotų pjuvenų padavimo į katilą sistemą, kuri UAB „Kilimai“ prieinamomis sąnaudomis užtikrintų nepertraukiamą katilo darbą, t. y. kad su UAB „Kilimai“ darbuotojo pagalba per jo darbo dieną iš mobilios talpyklos pjuvenos būtų perpumpuotos į 21 kub. m talpos bunkerį, taip užtikrinant, kad į katilą iš bunkerio būtų paduodamas reikiamas kiekis pjuvenų ir kad šildymo katilas veiktų nepertraukiamai.

14.       Teismas nustatė, kad bandymų metu Sistema veikdavo taip, jog būdavo išsiurbiama pjuvenų apie 2 kub. m/val., o techninė instrukcija dėl pjuvenų perkrovimo sistemos panaudojimo per cikloną, kurioje aprašyta naudotojo veiksmų vykdymo tvarka, užsakovei prieš pasirašant ginčo sutartį nebuvo pateikta, Sistemos projektas, kurio dalis yra minėta techninė instrukcija, buvo pateiktas tik bylos nagrinėjimo metu. Teismas nenustatė, kad šis projektas buvo suderintas su užsakove pasirašant ginčo sutartį ir kad jos sąlygos buvo atskleistos užsakovei. Teismas išreiškė abejones, ar tikrieji užsakovės ketinimai, protingo asmens požiūriu, galėjo būti siejami su pjuvenų transportavimo sistemos, kurios veikimo našumas galėtų priklausyti nuo tokio neapibrėžto kriterijaus kaip judesių ja naudojantis sklandumas, užsakymu.

15.       Ieškovė UAB „Monrema“, būdama juridinis asmuo, savo veiklos srities profesionalė ir teikdama specializuotas paslaugas įrenginių projektavimo ir gamybos srityje, privalėjo būti rūpestinga ir atidi, priimdama atsakovės darbų užsakymą, o, esant abejonei dėl užsakyto bunkerio atitikties teisės aktų reikalavimams darbų vykdymo metu, privalėjo sustabdyti tolesnį darbų vykdymą, iki gaus užsakovės nurodymus dėl galimybės toliau vykdyti darbus.

16.       Teismas konstatavo, kad, UAB „Monrema netinkamai įvykdžius užsakymą – su esminiais kokybės trūkumais, dėl kurių pagaminta Sistema negali būti naudojama pagal ginčo sutartyje nustatytą paskirtį, gamintojai nereaguojant į pretenzijas, sumontuotos Sistemos trūkumų per užsakovės nustatytą terminą nepašalinus, užsakovė pagrįstai pasinaudojo įstatyme nustatyta galimybe nutraukti ginčo sutartį ir kreipėsi teismą, prašydama priteisti 16 221,27 Eur, taip pat pareikalavo gamintojos sąskaita išmontuoti pagamintą pjuvenų transportavimo įrangą ir išgabenti iš užsakovės patalpų.

17.       Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Monrema“ apeliacinį skundą, 2018 m. sausio 4 d. sprendimu Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: patenkino ieškovės UAB „Monrema“ priešieškinį atsakovei UAB „Kilimai“ dėl vienašalio ginčo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu; patenkino ieškovės UAB „Monrema“ ieškinį atsakovei UAB „Kilimai“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo; atmetė UAB „Kilimai“ ieškinį UAB Monrema“ dėl sumokėtos kainos dalies, nutraukus ginčo sutartį, priteisimo ir įpareigojimo išvežti prekę; pripažino negaliojančiu 2015 m. rugpjūčio 17 d. UAB „Kilimai“ pranešimu Nr. 133 „Dėl sutarties nutraukimo“ įformintą vienašalį ginčo sutarties nutraukimą; priteisė iš UAB „Kilimai“ UAB Monrema“ naudai 4707,72 Eur skolą, 155,64 Eur delspinigius; priteisė iš UAB „Kilimai“ UAB Monrema“ naudai 8,3 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 4863,36 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. balandžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

18.       Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tarp UAB „Monrema“ ir UAB „Kilimai“ susiklostė rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193 straipsnis, 6.644 straipsnio 1 dalis), todėl, vyraujant rangos teisiniams santykiams, ginčo sutarties vykdymas, šalių sutartinės teisės ir pareigos, iš jų kylančios pasekmės turi būti aiškinamos remiantis rangos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.6446.671 straipsniai).

19.       Kolegija, pasisakydama dėl ginčo sutarties tikslų, nurodė, kad šalys vedė derybas iki ginčo sutarties sudarymo, t. y. tarp šalių susiklostė ikisutartiniai santykiai, kurių rezultatas buvo įformintas ginčo sutartimi. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo kolegija nustatė, kad: atsakovė pateikė ieškovei užduotį suprojektuoti ir įrengti kuro tiekimą nuo talpyklos, kurioje yra pjuvenos, iki talpyklos katilinėje ir pateikė ieškovei turimo katilo techninius parametrus pjuvenų kiekiui, reikalingam nepertraukiamam kietojo kuro katilo veikimui, apskaičiuoti bei būsimo bunkerio parametrus; jokių kitų reikalavimų atsakovė ieškovei nereiškė; ieškovė pateikė du galimus Sistemos variantus, iš šių atsakovė pasirinko paprastesnį, reikalaujantį žmogiškųjų išteklių ir už mažesnę kainą; pagal 2014 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Monrema“ pasiūlytą supaprastintą norimos Sistemos apskaičiavimą atsakovei buvo pasiūlyta pagaminti metalines konstrukcijas, pvz., bunkerius, ortakius ir pan., sumontuoti Sistemą, ją derinti, testuoti ir paleisti vietoje, sumontuoti pneumotransporto ventiliatorių, cikloną bei atlikti kitus darbus; atsakovė tik klausė ieškovės, kokį pjuvenų kiekį išsiurbs siūlomas siurblys. Taip pat teismas nustatė, kad iki ginčo sutarties sudarymo atsakovė nebuvo išreiškusi noro, kad pjuvenų tiekimo sistemos našumas būtų 4,5 kub. m/val. Kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, kad, šalims sutarus ginčo sutartimi pasiekti tam tikrą pjuvenų tiekimo sistemos našumą, šis rodiklis nebūtų buvęs įrašytas į jos sąlygas.

20.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė iš esmės būsimos ginčo sutarties technines sąlygas vertino ekonomiškumo požiūriu, kiek tokios Sistemos išlaikymas kainuos įmonei, ir neskyrė dėmesio jos efektyvumui ir našumui.

21.       Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį, rangos sutartimi rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal užsakovo užduotį. Teismas sprendė, kad šalys ginčo sutartimi susitarė, jog UAB Monrema“ suprojektuos ir įrengs Sistemą, remdamasi ginčo sutarties priedo Nr. 2 sąlygomis, naudodama konkrečių techninių parametrų įrenginius, tačiau nesieks tam tikrų visos Sistemos našumo rodiklių. Pirmiau paminėto straipsnio dalis aiškiai nurodo, kad užduotį rangovui (šiuo atveju  ieškovei) pateikia užsakovas (šiuo atveju – atsakovė) ir pateiktos užduoties pagrindu rangovas atlieka darbus. Kolegijos vertinimu, tai, kad galutinis ginčo sutarties darbų rezultatas nepateisino atsakovės lūkesčių, kurie nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti ginčo sutartyje ar jos prieduose, negali būti pagrindas pripažinti ieškovę neįvykdžius ginčo sutarties.

22.       Byloje nenustatyta, kad UAB „Kilimai“ neturėjo galimybės koreguoti ginčo sutarties sąlygų – teismui pateiktas elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad 2014 m. rugsėjo 8 d. ginčo sutarties projektą su priedais pateikė UAB „Monrema“, siūlydama dokumentus peržiūrėti, ir 2014 m. rugsėjo 11 d. UAB „Kilimai“ direktorė E. K. persiuntė pasirašytą ginčo sutartį. Tai, kad buvo kliūčių koreguoti ginčo sutarties projektą ir (ar) jos priedus, direktorė nenurodė. Kolegija pabrėžė, kad atsakovė taip pat yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, todėl perkelti visą atsakomybę ieškovei dėl neįgyvendintų lūkesčių – pasiekti 4,5 kub. m/val. visos pjuvenų tiekimo į katilą sistemos našumą, kuris nebuvo nurodytas ginčo sutarties prieduose,  neteisėta ir nesąžininga.

23.       Atsakovė netvirtina neturėjusi jokių galimybių pasitelkti specialistus į pagalbą sprendžiant norimos pasiekti pjuvenų tiekimo sistemos bendrą našumą – įmonėje ginčo sutarties sudarymo metu buvo specialistas, atsakingas už šilumos ūkį, tačiau jis derybose nedalyvavo. Kolegijos manymu, atsakovė neišnaudojo savo turimų žmogiškųjų išteklių  specialistų, net ir neturinčių pakankamos kompetencijos.

24.       Kolegija padarė išvadą, kad atsakovė, tvirtindama siekusi 4,5 kub. m./val. Sistemos našumo, tačiau to neįrašiusi ar nenurodžiusi įrašyti į ginčo sutarties priedus, prisiėmė riziką nepasiekti norimo rezultato, todėl konstatavo, jog byloje nėra įrodyta, kad ginčo šalys susitarė dėl 4,5 kub. m./val. medžio pjuvenų tiekimo į katilinę sistemos, naudojant pneumotransportą, našumo.

25.       Spręsdama klausimą dėl atsakovės reikalavimų, kolegija nustatė, kad atsakovė reikalavo iš ieškovės ginčo sutartyje nurodytą Sistemą kaip prekę pakeisti tinkamos kokybės preke arba pašalinti trūkumus, priešingu atveju ginčo sutartį nutrauks ir reikalaus grąžinti visą sumokėtą sumą. Taigi atsakovė savo reikalavimus grindė pirkimopardavimo santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, kurios nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomos, nes šiuo atveju šalis siejo ne pirkimopardavimo, o rangos teisiniai santykiai. Kolegijos vertinimu, atsakovės argumentas, kad nebuvo pasiekta tikėto Sistemos našumo, reiškiamas pretenzijoje ieškovei, net nebuvo nustatytas ginčo sutarties sąlygomis. Tiek 2014 m. gruodžio 16 d., tiek 2015 m. sausio 15 d. pretenzijos negali būti laikomos pagrįstomis. Kitokių atliktų darbų trūkumų atsakovė šiose pretenzijose nenurodė.

26.       Kolegija konstatavo, kad atsakovės ieškinyje pareikšti reikalavimai savo esme yra ydingi ir negali būti tenkinti. Kolegija nurodė, kad atsakovė savo pažeistas teises gali ginti per nuostolių, jei tokių patyrė, atlyginimo institutą, nes nei ginčo sutartyje, nei CK teisė reikšti tokius reikalavimus, kokius nurodė atsakovė savo ieškinyje, užsakovei, esant rangos santykiams, nėra nustatyta (CK 6.665 straipsnis).

27.       Kolegija, spręsdama klausimą dėl vienašalio ginčo sutarties nutraukimo pagrįstumo, nustatė, kad atsakovė 2015 m. rugpjūčio 17 d. pranešime nurodė, jog nutraukia ginčo sutartį remdamasi CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktais – iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš ginčo sutarties, ir nesitiki, kad ji bus įvykdyta ateityje. Atsižvelgdama į tai, kad šalių ginčo sutartimi nebuvo sutarta įrengti tokią Sistemą, kurios našumas būtų 4,5 kub. m/val. pjuvenų, kolegija sprendė, jog atsakovė neturėjo teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti ginčo sutartį. Nesant ginčo sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos sąlygos dėl visos Sistemos našumo, jos (sąlygos) neįvykdymas nepripažintinas esminiu sutarties pažeidimu. Byloje nenustatyta, kad ginčo sistema visiškai neveikia ar iš esmės netinkama naudoti, atsakovė tik teigia, kad Sistema nepasiekė tikėto našumo, kuris, kaip minėta, nebuvo ginčo sutartimi apibrėžtas.

28.       Pasisakydama dėl bunkerio medžio drožlėms sumontavimo ir pagaminimo, kolegija nustatė, kad šiuos darbus pagal ginčo sutartį įsipareigojo atlikti ieškovė. Šalys neginčija, kad bunkeris drožlėms (medžio pjuvenoms) buvo suprojektuotas ir pagamintas stačiakampio formos, remiantis pas atsakovę sumontuoto kietojo kuro katilo gamintojo rekomendacijomis. Atsakovė tvirtina, kad ieškovės pagamintas bunkeris neatitinka Katilinių įrenginių įrengimo taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2006 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 4-15, 265 punkte nustatytų reikalavimų  bunkerių vidiniai kampai turi būti suapvalinti arba nusklembti.

29.        Kolegija nustatė, kad 2014 m. spalio 6 d. UAB „Monrema“ pateikė atsakovei suderinti bunkerio brėžinius. UAB „Kilimai“ 2014 m. spalio 7 d. elektroniniu laišku patvirtino ieškovės siųstų bunkerio brėžinių suderinimą. 2014 m. spalio 22 d. UAB „Monrema“ persiuntė atsakovei elektroniniu paštu bunkerio išorės brėžinius. 2014 m. spalio 23 d. protokole nurodyta, kad ieškovė įsipareigojo atlikti metalinio bunkerio gamybą pagal suderintus dokumentus. 2014 m. spalio 28 d. UAB „Kilimai“ elektroniniu paštu pateikė ieškovei pastabas dėl protokolo, nurodydama, kad bunkeris turėjo būti uždaras, su anga granulėms ar kitam kurui paduoti bei durelėmis.

30.       Kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad šalys susitarė dėl konkrečios bunkerio konstrukcijos. Tai, kad bunkerio konstrukcija neatitiko teisės aktų reikalavimų, atsakovė žinojo, tačiau suderino ieškovės pasiūlytą bunkerio brėžinį. Taigi pati atsakovė prisiėmė galimą riziką dėl bunkeriui keliamų reikalavimų nepaisymo ir reikšti pretenzijas dėl netinkamos bunkerio konstrukcijos neturėjo pagrindo. Šalis siejant rangos santykiams, ieškovė, kaip rangovė, ginčo sutartimi įsipareigojo atlikti darbus pagal atsakovės – užsakovės pateiktą užduotį (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Kolegija nurodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra juridiniai asmenys, joms taikomi tie patys rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, todėl sprendė, jog vertinti atsakovę kaip silpnesnę sandorio šalį nėra jokio pagrindo.

31.       UAB „Kilimai“ vadovė patvirtino, kad bunkerio viduje ieškovė sumontavo prietaisą, sujudinantį pjuvenas, šis prietaisas veikia. Kolegijos vertinimu, pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų, kad bunkerio viduje esantis prietaisas, sujudinantis pjuvenas, neveikė, byloje nėra, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad ieškovės sumontuotame bunkeryje pjuvenos susigulės ir sudarys oro tuštumą, kuri trukdys medžio atliekoms patekti į katilą.

32.       Kolegija sprendė, kad vienareikšmiškai teigti, jog ieškovės pagamintas bunkeris ir jame esantis pjuvenų sujudinimo mechanizmas neužtikrins kietojo kuro katilo veikimo, nėra pagrindo. Atsakovei žinant medžio drožlių bunkeriui taikomus reikalavimus, tačiau suderinus kitokios konstrukcijos bunkerį, atsakomybę dėl netinkamos konstrukcijos bunkerio perkelti ieškovei būtų nesąžininga ir neteisinga (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

33.       Spręsdama klausimą dėl ieškovės reikalavimo, kolegija nustatė, kad ginčo sutarties 3 punktu šalys sulygo dėl sutarties kainos – 66 017,60 Lt (19 120,02 Eur). Atsakovė pervedė ieškovei 50 proc. avansą, o pagal 2014 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą MRN Nr. 2014-1195 papildomai sumokėjo 23 000 Lt (6661,26 Eur). Ieškovės teigimu, UAB „Kilimai“ nėra iki galo sumokėjusi pagal 2014 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą MNR Nr. 2014-1195 ir neapmokėjusi sąskaitų faktūrų: 2014 m. lapkričio 13 d. MNR Nr. 2014-1247 dėl 1149,44 Eur sumos, 2014 m. gruodžio 18 d. MNR Nr. 2014-1278 dėl 659,53 Eur sumos už papildomus darbus, transportavimo paslaugas, pastolių nuomą.

34.       Atsakovė savo atsisakymą sumokėti skolą motyvuoja tuo, kad ieškovė netinkamai įvykdė ginčo sutartį, t. y. kad Sistema nepasiekė 4,5 kub. m/val. našumo, ir tai grindžia 2014 m. lapkričio 25 d. Pjuvenų padavimo į bunkerį pneumotransportu bandymo aktu Nr. 1. Šiame akte nurodyta, kad bandymo metu nustatyta, jog į bunkerį pjuvenų buvo paduota 1,5 kub. m/val., kas, atsakovės manymu, neatitinka ginčo sutarties prieduose nurodytų parametrų. Kolegija konstatavo, kad ginčo sutartimi nebuvo sutarta pasiekti tam tikro Sistemos našumo, todėl šiuo aspektu nėra pakankamo pagrindo pripažinti ieškovę netinkamai įvykdžius ginčo sutartį. Kitų ieškovės atliktų sutartinių darbų trūkumų atsakovė nenurodė. Kolegija sprendė, kad atsakovei nebuvo pagrindo atsisakyti priimti ieškovės darbus, remiantis 2014 m. lapkričio 25 d. Pjuvenų padavimo į bunkerį pneumotransportu bandymo akte Nr. 1 nurodytais bandymo rezultatais.

35.       Byloje pateikti 2015 m. liepos 7 d. Medienos pjuvenų tiekimo į katilinę sistemos naudojant pneumotransportą apžiūros aktas, 2017 m. kovo 23 d. Medienos pjuvenų tiekimo į katilinę sistemos naudojant pneumotransportą pateiktos dokumentacijos įvertinimo aktas, 2017 m. kovo 17 d. Pjuvenų transportavimo sistemos ekspertizė rodo, kad minėtus dokumentus surašę asmenys (specialistai) vertino ieškovės atliktą darbą pagal ginčo sutarties sąlygas, t. y. ar ieškovės suprojektuota ir sumontuota Sistema atitiko ginčo sutarties prieduose nurodytus techninius parametrus. Kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma negali patvirtinti esant ieškovės atliktų sutartinių darbų trūkumų, dėl kurių būtų pagrindas atsisakyti mokėti likusią ginčo sutarties kainos dalį, ir transportavimo, mechanizmų nuomos išlaidų, kurios buvo aptartos ginčo sutarties priede Nr. 3. Atsakovė iš esmės nepaneigė buvus pagrįstas papildomas išlaidas, nurodytas 2014 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitoje faktūroje MNR Nr. 2014-1247. Taip pat, kolegijos vertinimu, ieškovės atlikti sutartiniai darbai nebuvo priimti, todėl ieškovę kaltinti neperdavus atsakovei visų su ginčo sutarties įvykdymu susijusių technin dokumentų nėra pagrindo.

36.       Pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalį, užsakovas, priimdamas atliktą darbą, pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Kolegija nustatė, kad ginčo sutartyje šalys nebuvo įtvirtinusios atsakovės teisės reikšti reikalavimus dėl trūkumų pašalinimo vėliau po darbų priėmimo, todėl, 2014 m. lapkričio 25 d. Pjuvenų padavimo į bunkerį pneumotransportu bandymo akte Nr. 1 nenurodžiusi trūkumų dėl bunkerio konstrukcijos, atsakovė neturėjo teisės remtis minėtais trūkumais, nesutikdama sumokėti ieškovei už atliktus darbus.

37.       Nesant byloje pripažinto pagrįstu vienašalio ginčo sutarties nutraukimo bei nepateikus pakankamų ir leistinų įrodymų, pagrindžiančių ieškovės atliktų sutartinių darbų trūkumus, kolegija konstatavo, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės skolą ir delspinigius.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

38.       Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Kilimai“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 4 d. sprendimą ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

38.1.                       Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 6.663 straipsnio 1 dalies, 6.665 straipsnio 3 dalies nuostatas ir šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017). Remiantis šiomis teisės normomis ir suformuota kasacinio teismo praktika, kilus ginčui dėl daiktų ar atliktų rangos darbų kokybės, teismas negali apsiriboti vien vertinimu, ar daiktas (atlikti darbai) atitinka sutarties sąlygas. Tokiu atveju taip pat privalo būti vertinama ir to daikto (atliktų darbų) kokybės atitiktis įprastiems tos rūšies daiktų (darbų) reikalavimams (įprastai reikalaujamoms savybėms), jo tinkamumas naudoti pagal paskirtį. Tiek CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte, tiek ir CK 6.665 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti sutarties nutraukimo pagrindai nėra siejami išimtinai tik su daiktų ar rangos darbų rezultato atitiktimi sutarties sąlygoms. Jie yra siejami su atliktų darbų (daiktų) trūkumų esmingumu, taip pat su negavimu iš sutarties to, ko buvo tikimasi, kas gali įvykti ir dėl to, kad daikto (atliktų rangos darbų) kokybė neatitinka įprastų reikalavimų (neturi įprastų, sutartyje nenurodytų, savybių), dėl ko tas daiktas (rangos darbų rezultatas) negali būti naudojamas pagal paskirtį. Todėl, byloje kilus ginčui dėl daikto (atliktų rangos darbų) kokybės ir vertinant sutarties nutraukimo teisėtumą (sutartį nutraukusi šalis iš esmės negavo to, ko tikėjosi), visų pirma turi būti nustatoma daikto (atliktų darbų rezultato) atitiktis ginčo sutarties sąlygoms ir įprastiems tos rūšies darbams (daiktams) keliamiems reikalavimams. O nustačius, kad rangos darbai neatitinka įprastų tokiems darbams keliamų reikalavimų, turi būti vertinama, ar tie neatitikimai sudaro pagrindą šaliai vienašališkai nutraukti sutartį, t. y. ar jie yra tokio pobūdžio ir masto, jog atlikti darbai ar jų rezultatas nėra tinkami naudoti pagal paskirtį, šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties. Nevertinant atliktų darbų atitikties įprastiems tos rūšies darbams keliamiems reikalavimams, šalies atliktas vienašališkas sutarties nutraukimas negali būti pripažintas neteisėtu vien tuo pagrindu, kad atlikti darbai atitinka ginčo sutarties reikalavimus. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Kilimai“ ginčo sutartį su ieškove nutraukė negavusi to, ką tikėjosi gauti, t. y. dėl sistemos netinkamos kokybės (sistemos dalių tarpusavio nesuderinimo, priemonių išvengti sistemos užsikimšimo nebuvimo, sistemos neatitikties teisės aktų reikalavimams ir kt.), o ne vien dėl to, kad sistema nepasiekia sutarto našumo. Ginčas byloje kilęs dėl Sistemos kokybės ir jos tinkamumo naudoti pagal paskirtį, buvo teikti įrodymai, susiję su jos veikimu, dėl to išsamiai pasisakė liudytojai ir du specialistai, tačiau teismas vertino tik sistemos našumą ir dėl jo pasisakė. Byloje išvis nebuvo vertinta ir nustatoma, ar ieškovės pagaminta ir sumontuota Sistema yra tinkamos kokybės, turi tas savybes, kurių iš jos pagrįstai galima tikėtis, ar ji gali būti naudojama pagal tą paskirtį, kuriai buvo įsigyta, taip pat nebuvo nagrinėjami šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai.

38.2.                       Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185, 260, 331 straipsnių nuostatas. Minėta, kad byloje kilęs ginčas dėl ieškovės pagamintos Sistemos kokybės, galimybės ją saugiai naudoti pagal paskirtį. Bylos duomenų visuma ir šalių procesiniai dokumentai patvirtina, kad užsakovė, reikšdama reikalavimus dėl už Sistemą sumokėtos kainos dalies grąžinimo, įrodinėjo, jog ieškovės pagaminta Sistema netinkamos kokybės, tinkamai neveikia, neatitinka teisės aktų reikalavimų, negali būti naudojama pagal paskirtį. O ieškovė įrodinėjo Sistemos tinkamą kokybę ir tinkamą jos veikimą. Tačiau teismas nesivadovavo atsakovės paaiškinimais ir kita rašytine bylos medžiaga ir ydingai identifikavo patį atsakovės reikštų reikalavimų turinį, neteisingai apibrėžė ginčo dalyką. Nors byloje buvo pateikti įrodymai (specialistų išvados, liudytojų parodymai, antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai ir kt.), patvirtinantys Sistemos netinkamą kokybę, netinkamumą naudoti pagal paskirtį, neatitik teisės aktų reikalavimams, tačiau teismas šių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas nenurodė ir nepagrindė, kodėl atmeta didžiąją dalį byloje esančių įrodymų, kodėl nesiremia specialistų V. G. (V. G.) ir A. K. žodžiu ir raštu teiktais paaiškinimais dėl Sistemos faktinio veikimo, jos (ne)atitikties teisės aktų reikalavimams, ieškovės UAB Monrema“ ir V. G. nurodyta aplinkybe, kad dalis Sistemoje sumontuotų dalių yra ne tos, kurios turėjo būti sumontuotos, ir kt. Taip pat teismas nenustatė ir nevertino, ar ieškovės pagaminta Sistema yra tinkamos kokybės, atitinka įprastus tokioms sistemoms taikomus reikalavimus ir gali būti naudojama pagal paskirtį, nevertino į bylą pateiktų su Sistemos veikimu ir jos kokybe susijusių įrodymų, įskaitant ir dviejų specialistų žodžiu ir raštu teiktus paaiškinimus. Taigi bylos dalis dėl Sistemos (ne)kokybiškumo, jos (ne)galimumo naudoti pagal paskirtį faktiškai teisme nebuvo išnagrinėta. Skundžiamame teismo sprendime neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus.

38.3.                       Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.659 straipsnio 1–2 dalių nuostatas ir šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014). Teismas iš esmės paneigė rangovės, neinformavusios užsakovės apie aplinkybes, sudarančias grėsmę daikto (Sistemos) tinkamumui naudoti ir jo kokybei, atsakomybę už daikto (Sistemos) trūkumus, o atsakomybę už daikto (Sistemos sudėtine dalimi esančio bunkerio) neatitik teisės aktų reikalavimams ir jo netinkamą kokybę nepagrįstai perkėlė užsakovei. Teismas ignoravo tai, kad rangovas turi pareigą ne šiaip suderinti su užsakovu darbus ir jų atlikimo būdą (šiuo atveju – bunkerio brėžinius), bet aiškiai ir konkrečiai informuoti užsakovą apie rangovui žinomą tokio siūlomo derinti darbų atlikimo būdo keliamą riziką darbų rezultatui, tai, kad rangovo siūlomu būdu atliktų darbų rezultatas neatitiks teisės aktų reikalavimų. Bylos duomenų visuma patvirtina, kad nors atsakovė (užsakovė) suderino su ieškove jos (rangovės) pasiūlytą bunkerio schemą, tačiau tai buvo padaryta ieškovei (rangovei) neinformavus atsakovės apie tokio bunkerio neatitik teisės aktų reikalavimams, tai, kad dėl parinktos bunkerio formos sistema tinkamai neveiks. Pagal CK 6.659 straipsnio 2 dalį būtent ieškovei tenka atsakomybė už bunkerio defektus, o ne priešingai, kaip sprendė teismas.

38.4.                       Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.662 straipsnio nuostatas ir šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2011). Ši teisės norma ir kasacinio teismo praktika patvirtina, kad, byloje kilus ginčui dėl atliktų rangos darbų kokybės ir užsakovui remiantis atliktų darbų defektų faktu, teismas negali atsisakyti vertinti duomenų ir dokumentų, patvirtinančių atliktų darbų trūkumus, vien tuo pagrindu, jog tie trūkumai nėra nurodyti darbų priėmimo akte. Net ir tuo atveju, kai yra įvykęs tinkamas darbų perdavimas ir priėmimas (ko nagrinėjamoje byloje nebuvo, rangovė neįvykdė pareigos tinkamai perduoti atliktų darbų), užsakovui byloje remiantis darbų trūkumų faktu, teismas turi pareigą analizuoti trūkumų pobūdį ir tik nustatęs, kad darbų trūkumai akivaizdūs, gali taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą šaliai remtis darbų trūkumų, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai), faktu. Tačiau teismas, remdamasis tuo, kad bunkerio konstrukcijos defektai nebuvo nurodyti Sistemos bandymo akte, išvis nevertino byloje pateiktų duomenų, patvirtinančių bunkerio ir kitus Sistemos defektus. Teismas nevertino ir nenustatė, ar šie trūkumai yra akivaizdūs, nors bylos duomenys patvirtina neakivaizdžius bunkerio ir kitus Sistemos trūkumus. Tokiu būdu teismas paneigė užsakovės teisę reikšti reikalavimus ir pretenzijas rangovei remiantis neakivaizdžiais ir net sąmoningai rangovės nuslėptais darbų trūkumais, kurie negalėjo būti žinomi darbų priėmimo (o šiuo konkrečiu atveju net ne darbų priėmimo akte, o Sistemos bandymo akte) metu. Teismas atliktų darbų perdavimą nepagrįstai sutapatino su vykdytų darbų faktiniu užbaigimu (Sistemos pagaminimu, sumontavimu), taip iš esmės paneigdamas rangovės pareigą užsakovei tinkamai perduoti atliktų darbų rezultatą (šiuo atveju Sistemą) su visa projektine ir technine dokumentacija. Nei CK 6.662 straipsnyje, nei kitame teisės akte nėra nurodyta, kad užsakovas, reikšdamas pretenzijas ar reikalavimus rangovui, negali remtis darbų trūkumais, kurie nebuvo nurodyti kokiame nors kitame, ne darbų perdavimui ir priėmimui įforminti ar užfiksuoti skirtame dokumente. Todėl šiuo atveju rangovei įsipareigojus prieš atliktų darbų perdavimą išbandyti Sistemą ir ginčo sutartyje esant nuostatai, kad jos perdavimas ir priėmimas turi būti įforminamas perdavimopriėmimo aktu, teismas nepagrįstai sutapatino 2014 m. lapkričio 25 d. Pjuvenų padavimo į bunkerį pneumotransportu bandymo aktą Nr. 1 (kurio paskirtis ir tikslas buvo užfiksuoti atliktus Sistemos bandymo rezultatus, o ne Sistemos perdavimą ir priėmimą) su perdavimopriėmimo aktu, suteikdamas bandymo aktui tokias pat teisines pasekmes, kurias pagal CK 6.662 straipsnį sukelia perdavimopriėmimo aktas ar kitas atliktų darbų priėmimą patvirtinantis dokumentas. Teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovė neturi teisės byloje remtis bunkerio trūkumais, kurie nebuvo nurodyti jos vienašališkai parengtame ir ieškovės net nepasirašytame Sistemos išbandymo rezultatų užfiksavimo (Sistemos bandymo) akte Nr. 1. Taip teismas išplėtė CK 6.662 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo užsakovei remtis rangovės atliktų darbų trūkumais apimtį ir apribojo ar net išvis paneigė atsakovės teisę remtis ieškovės atliktų darbų trūkumais, kurie nebuvo nurodyti bandymo akte.

39.       Ieškovė UAB „Monrema“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

39.1.                       Nėra pagrindo sutikti, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 6.663 straipsnio 1 dalies, 6.665 straipsnio 3 dalies nuostatas ir šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. UAB „Monrema“ pagaminta Sistema turi reikalaujamas savybes ir yra visiškai tinkama naudoti pagal paskirtį, todėl atsakovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti ginčo sutartį dėl esminio pažeidimo. Šalys, pasirašydamos ginčo sutartį dėl Sistemos gaminimo, susitarė dėl individualaus daikto sukūrimo, atsižvelgiant į konkrečius UAB „Kilimai“ poreikius. Daugiau nei pusmetį tarp šalių vykusios derybos ir konsultacijos, susijusios su Sistemos pagaminimu ir įrengimu, rodo, kad buvo tariamasi ne dėl įprastinės rūšies, o dėl ypač individualizuoto objekto sukūrimo, todėl sprendžiant, ar Sistema atitinka jai keliamus reikalavimus, visų pirma turi būti vadovaujamasi šalių pasirašyta ginčo sutartimi ir jos priedais, taip pat šalių susirašinėjimu iki sudarant ginčo sutartį  Byloje nėra įrodyta, kad šalys susitarė dėl 4,5 kub. m/val. medžio pjuvenų tiekimo į katilinę sistemos. Nagrinėjamu atveju ieškovė nei projektavo, nei rekonstravo atsakovės katilinę  ji atliko darbus, kurie susiję tik su vienos konkrečios Sistemos sukūrimu ir jos pritaikymu veikiančioje atsakovės katilinėje. Jei atsakovės lūkesčiai, kaip ji nurodo, iš esmės nebūtų buvę įgyvendinti, ji ginčo sutartį būtų nutraukusi gerokai anksčiau, o ne tada, kai jai buvo pareikštas ieškinys dėl skolos.

39.2.                       Priešingai nei nurodo atsakovė, teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų ir (ar) atskleidė bylos esmę. Teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, o savo išvadas motyvavo tinkamai ir išsamiai. Tarp šalių kilusio ginčo pagrindą sudaro aplinkybė, susijusi su Sistemos našumo nustatymu, ją teismas sprendime labiausiai ir analizavo. Būtent šiuo tariamu pažeidimu iš esmės rėmėsi ir atsakovė, reikšdama pretenzijas ieškovei, o vėliau ir nutraukdama ginčo sutartį. Todėl teismas iš esmės ir vertino, ar šalys susitarė dėl konkretaus Sistemos našumo. Šalių ginčo ribos aiškiai apibrėžtos ir teismas, remdamasis įrodymų visetu, pagrįstai konstatavo, kad šalys nebuvo sutarusios dėl konkretaus Sistemos našumo užtikrinimo, todėl negali būti laikoma, jog ieškovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus.

39.3.                       Ieškovė negali būti laikoma pažeidusia informavimo pareigą, nustatytą CK 6.659 straipsnyje, kadangi ginčo sutarties vykdymo metu neegzistavo jokios aplinkybės, sudarančios grėsmę Sistemos naudojimo tinkamumui ir jos kokybei. Šioje teisės normoje, kurią neva teismas netinkamai taikė, nustatyta, kad rangos sutarties vykdymo metu rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai atsiranda tam tikros šiame straipsnyje nurodytos ypatingos aplinkybės. Ieškovei vykdant ginčo sutartį nebuvo jokių aplinkybių, susijusių su tuo, kad dėl darbo atlikimo būdo laikymosi kyla grėsmė atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui. Atsakovės nurodyta aplinkybė, susijusi su Sistemą sudarančio bunkerio forma, negali būti vertinama kaip paaiškėjusi ginčo sutarties vykdymo metu: jos sudėtinės dalies forma buvo suderinta su atsakove ir įtvirtinta šalių pasirašytoje ginčo sutartyje; be to, atsisakant priimti Sistemą 2014 m. lapkričio 25 d. Pjuvenų padavimo į bunkerį pneumotransportu bandymo akte Nr. 1 dėl bunkerio formos atsakovė jokių pretenzijų nereiškė, taigi atsakovė pati prisiėmė galimą riziką dėl bunkeriui keliamų reikalavimų nepaisymo ir reikšti pretenzijas dėl netinkamos jo konstrukcijos neturi pagrindo. Tad akivaizdu, kad CK 6.659 straipsnis, nustatantis rangovės pareigą informuoti užsakovę apie naujas, rangos sutarties vykdymo metu paaiškėjusias aplinkybes, tarp šalių kilusio ginčo atveju apskritai netaikytinas. Be to, negalima sutikti su atsakove, kad bunkerio forma neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Atsakovė neįrodė, kad dėl kitokios bunkerio formos visa Sistema negali būti naudojama pagal paskirtį ar kelia grėsmę saugiai bunkerio eksploatacijai.

39.4.                       Teismas nepažeidė CK 6.662 straipsnio, reglamentuojančio atliktų darbų perdavimą ir priėmimą, ir šiuo klausimu nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atsakovė klaidingai nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo atliktų darbų perdavimo–priėmimo faktą, jį siedamas su 2014 m. lapkričio 25 d. Pjuvenų padavimo į bunkerį pneumotransportu bandymo aktu Nr. 1. Pažymėtina, kad, ieškovei sumontavus Sistemą, atsakovė atsisakė pasirašyti UAB Monrema“ pateiktą atliktų darbų perdavimopriėmimo aktą, nors yra akivaizdu, jog tokia Sistema yra pagaminta, užsakovei perduota ir jos naudojama. UAB „Kilimai“ darbų atlikimą patvirtino ne tik parengdama minėtą 2014 m. lapkričio 25 d. aktą, kuriame nurodė Sistemos trūkumus, susijusius su jos našumu, bet ir iš daugelio kitų faktinių aplinkybių. Minėta, kad šalių sutarties objektas – individualizuotas, specifinio pobūdžio darbų rezultatas, pagamintas pagal konkrečius atsakovės poreikius ir sumontuotas atsakovės patalpose esančioje katilinėje. Jeigu atsakovė neva faktiškai nepriė atliktų darbų rezultato, tai ji negalėjo atlikti ir Sistemos bandymų bei konstatuoti tam tikrų jos veikimo pažeidimų. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos perdavimopriėmimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus perdavimo–priėmimo akto požymius. Esminę reikšmę kvalifikuojant turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys. Šiuo atveju nors atsakovė atsisakė pasirašyti ieškovės pateiktą atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, yra kitas dokumentas, kuris savo turiniu atitinka tokį aktą, t. y. pirmiau nurodytas 2014 m. lapkričio 25 d. Pjuvenų padavimo į bunkerį pneumotransportu bandymo aktas Nr. 1. Atsakovė neteisi, teigdama, kad teismas apribojo jos teisę reikšti reikalavimus, susijusius su darbų trūkumais po to, kai šie darbai buvo atlikti. Tai, kad teismas pagrįstai atmetė atsakovės poziciją, susijusią su ieškovės tariamai padarytais pažeidimais, negali būti vertinama kaip jos teisių suvaržymas. Didžioji dalis atsakovės įvardijamų ginčo sutarties pažeidimų, konstatuotų po atliktų darbų perdavimo ir priėmimo, viso labo yra pretekstas vienašališkai nutraukti ginčo sutartį ir atsisakyti ieškovei sumokėti už jos atliktus darbus. Jeigu tokie pažeidimai objektyviai egzistuotų ir iš esmės pažeistų atsakovės interesus, jie būtų nurodyti nedelsiant, kai tik paaiškėjo, o ne prasidėjus teisminiams procesams.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo 

 

40.       Teisinis ginčo šalių sutartinių santykių kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente yra nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-686/2015). Teisinio kvalifikavimo tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą. 

41.       Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

42.       Vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teismas nustato tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygas; sutarties dalyką, sutarties šalių teises ir pareigas, kita, ir, esant ginčui, pasisako, dėl kokios sutarties šalys susitarė. Sutartinių santykių kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisykles nustatančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota ir gausi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-969/2015; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; ir kt.).

43.       Sutarčių konsensualumo principas įgyvendinamas, kai, aiškinant sutartį, pirmiausia nustatoma šalių tikroji valia. Tam tikslui pasiekti svarbus ne tik lingvistinis sutarties tekstas, bet ir prisiimtų įsipareigojimų vertinimas, atsižvelgimas į sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties vykdymo praktiką ir kt. Sutarčių kvalifikavimas neatsiejamas nuo jų turinio aiškinimo, nes tik išsamiai nustačius sutarties šalių teises ir pareigas galima tiksliai identifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius.

44.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Monrema ir UAB „Kilimai 2014 m. rugsėjo 11 d. sudarė sutartį, pagal kurią UAB „Monrema įsipareigojo parduoti, o UAB „Kilimaipirkti medžio pjuvenų tiekimo į katilinę sistemą naudojant pneumotransportą (žr. šios nutarties 3 punktą). Sutartis šalių įvardyta kaip pirkimopardavimo sutartis, tačiau teismai, įvertinę sutarties sąlygas, pripažino, kad šalių sudaryta ginčo sutartis laikytina rangos sutartimi. Šalys tokio sutartinių santykių kvalifikavimo neginčija. Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad šalys sutartimi sukūrė sutartinius rangos teisinius santykius, nes ši išvada atitinka tokių santykių teisinį reglamentavimą, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisako. 

 

Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo

 

45.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

46.       Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius sutarties arba įvykdžius netinkamai, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Specialūs kreditoriaus teisių gynimo būdai nustatyti atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose. Dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje).

47.       CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

48.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 26 punktas).

49.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 27 punktas).

50.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad, spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; ir kt.).

51.       Užsakovas, įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, gali naudotis specialiaisiais savo teisių gynimo būdais (žr. šios nutarties 47 punktą). Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimopriėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 31 punktą).

52.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė dėl rangovės nekokybiškai atliktų darbų laikytina reikšminga, sprendžiant dėl jos prievolės apimties, todėl teismas privalo tirti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015).

53.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl pjuvenų transportavimo sistemos įrengimo darbų kokybės, t. y. kokį darbo rezultatą UAB „Monrema“ turėjo perduoti užsakovei UAB „Kilimai“ ir ar perduotas darbų rezultatas atitiko ginčo sutarties reikalavimus. Byloje nustatyta, kad UAB „Kilimai“ atsisakė pasirašyti UAB „Monrema“ pateiktą prekių ir atliktų darbų perdavimopriėmimo aktą; nurodė, kad sumontuota Sistema yra netinkamos kokybės, neatitinka pjuvenų padavimo į bunkerį pneumotransportu ginčo sutarties prieduose nurodytų parametrų ir teisėtų užsakovės lūkesčių; kreipėsi į rangovę dėl trūkumų pašalinimo, o šiai jų nešalinant, 2015 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu informavo UAB „Monrema“, kad nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. vienašališkai nutraukia ginčo sutartį. Dėl kasaciniame skunde iškelto klausimo, susijusio su vienašališku ginčo sutarties nutraukimu, teisėjų kolegija pasisakys vėliau.

54.       Bylą nagrinėję teismai, įvertinę ikisutartinius šalių teisinius santykius, dėl ginčo sutarties vykdymo padarė priešingas išvadas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad: UAB Monrema“ vyko į objektą, susipažino su UAB „Kilimai“ veikiančia šildymo sistema; Sistemos faktinio našumo klausimas derybų metu buvo svarstomas; prieš atliekant darbus šalys aptarinėjo katilo technines charakteristikas, jo veikimą, užsakytos Sistemos paskirtį, sprendė, jog UAB „Monrema“, vykdydama savo srities profesinę veiklą, turėjo tiksliai apskaičiuoti Sistemos veikimo rodiklius ir parengti tinkamą specifikaciją, pagal ginčo sutartį UAB „Monrema“ pareiga buvo ne tik pagaminti ir sumontuoti Sistemą, bet ir suprojektuoti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad šalys suprato, jog projektuojamos ir gaminamos Sistemos charakteristikos neatsiejamos nuo to, per kiek laiko sistema iš transportuojamos talpyklos išpumpuos pjuvenas į 21 kub. m talpos bunkerį. Tuo tikslu derybų metu gamintojui ir buvo užduodamas klausimas, kiek jo pateikto galingumo siurblys išsiurbs pjuvenų per valandą, bei derinama ir atitinkamai įrašyta, kad siurblio maksimalus našumas bus 4,5 kub. m/val. UAB „Kilimai“ galėjo pagrįstai tikėtis, kad, pirminei Sistemos grandžiai, t. y. jos siurbliui, iš pjuvenų talpyklos paimant pjuvenas po 4,5 kub. m/val., tokiu našumu, ar, kaip nurodė buvusi bendrovės direktorė E. K., galbūt 4 kub. m/val., veiks ir visa Sistema. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tikrieji UAB „Kilimai“ ketinimai, protingo asmens požiūriu, galėjo būti siejami tik su tinkamu katilo ir apskritai visos šildymo sistemos veikimu, o ne su sudėtinių sistemos dalių pajėgumais.

55.       Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą. Teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 19 punkte nustatytas aplinkybes, sprendė, kad UAB „Kilimai“ iš esmės būsimos ginčo sutarties technines sąlygas vertino ekonomiškumo aspektu, kiek tokios Sistemos išlaikymas kainuos įmonei, ir neskyrė dėmesio jos efektyvumui bei našumui. Teismo vertinimu, šalys ginčo sutartimi susitarė, kad UAB „Monrema“ suprojektuos ir įrengs Sistemą, remdamasi ginčo sutarties priedo Nr. 2 sąlygomis, naudodama konkrečių techninių parametrų įrenginius, tačiau nesieks tam tikrų visos Sistemos našumo rodiklių. Teismas konstatavo, kad tai, jog galutinis ginčo sutarties darbų rezultatas nepateisino UAB „Kilimai“ lūkesčių, kurie nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti ginčo sutartyje ar jos prieduose, negali būti pagrindas pripažinti UAB „Monrema neįvykdžius ginčo sutarties.

56.       Kasacinio teismo teisėjų kolegija su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada negali sutikti. Pirma, byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „Monremaviena iš veiklos sričių yra būtent pneumotransporto sistemų projektavimas, gamyba ir montavimas. Taigi UAB „Monrema, gavusi užsakovės kreipimąsi dėl pneumotransporto kietojo kuro katilinei projektavimo ir įrengimo, veikė kaip savo srities profesionalė. UAB „Kilimai“ nėra pneumotransporto sistemų ir jų įrengimo žinovė, todėl būtent ir kreipėsi į profesionalę pardavėją ir individualių sistemų projektuotoją, kad ši pagal užsakovės poreikius suprojektuotų, pagamintų ir sumontuotų talpyklą prie katilo, cikloną ir siurblį, granulių padavimą telferiu į talpyklą prie katilo, apskaičiuotų įrenginių, medžiagų bei darbų kainą (ginčo sutarties priedas Nr. 1). UAB „Kilimai“ nebuvo asmens, kuris pagal kvalifikaciją galėtų parengti tinkamą Sistemos specifikaciją, bendrovėje dirbantis asmuo buvo daugiau atsakingas už šilumos ūkio priežiūrą.

57.       Antra, ginčo sutarties 2 punktu šalys sulygo, kad prekės charakteristikos turi atitikti pirkėjo užklausos sąlygas (ginčo sutarties priedas Nr. 1) ir Techninę specifikaciją (ginčo sutarties priedas Nr. 2). Ginčo sutarties priedo Nr. 2 sąlygose, apibrėžiančiose prekės techninę specifikaciją, nurodyta, kad pneumotransporto siurblio maksimalus našumas bus 4,5 kub. m/val., ciklono našumas 3 kub. m/val. Byloje nustatyta, kad techninę specifikaciją, kurioje nurodyta, kas sudaro Sistemą, kokios jos sudėtinių dalių charakteristikos, parengė UAB „Monrema“. Byloje nėra duomenų, kad ginčo sutarties priede Nr. 2 nurodytos Sistemos savybės buvo keičiamos.

58.       Trečia, netinkamą Sistemos kokybę ir netinkamumą naudoti pagal paskirtį (Sistemos maksimalus našumas 3 kartus mažesnis už ginčo sutarties priede Nr. 2 nurody maksimalų našumą, yra ir kitų trūkumų) patvirtina byloje esantys įrodymai (specialistų išvados, liudytojų parodymai, antstolių D. Blizniko, I. Beliačic faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai). 

59.        Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad UAB „Monrema, būdama savo veiklos srities profesionalė ir teikdama specializuotas paslaugas įrenginių projektavimo ir gamybos srityje, priimdama UAB „Kilimai“ darbų užsakymą, privalėjo būti rūpestinga ir atidi, turėjo įvertinti visos projektuojamos ir gaminamos Sistemos savybes, jas atskleisti užsakovei, taip pat suteikti užsakovei visapusišką ir išsamią informaciją apie prekę, jos savybes, našumą ir veikimo rezultatą. To neatlikusi ir užsakovei pateikusi ginčo sutarties priede Nr. 2 nustatytų prekės charakteristikų ir pagrįstų užsakovės lūkesčių neatitinkančią prekę, privalo prisiimti atsakomybę už atliktų darbų trūkumus.

 

Dėl sutarties pažeidimo ir teisės vienašališkai ją nutraukti

 

60.       Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Kilimai“ ginčija apeliacinės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą, kuriuo jos atliktas vienašališkas ginčo sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu.

61.       Minėta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas Civiliniame kodekse įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009).

62.       Esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo galimybe. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje, o rangos sutarties atveju ir CK 6.665 straipsnio 3 dalyje. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kurie leidžia įvertinti, ar sutarties pažeidimas yra esminis.

63.       Kasacinio teismo praktikoje esminio sutarties pažeidimo klausimu laikomasi pozicijos, kad, vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, darytina išvada, jog kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiosios dalies to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-684/2017, 78 punktas).

64.       Byloje nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 25 d. buvo atliktas UAB „Monrema“ pagamintos bei sumontuotos Sistemos bandymas ir surašytas aktas Nr. 1, pasirašytas UAB „Kilimai“, nurodant, jog Sistema neatitinka ginčo sutarties prieduose nurodytų parametrų, pirkėja atsisako priimti darbus ir įpareigoja pardavėją iki 2014 m. gruodžio 2 d. sutvarkyti Sistemą, kuri atitiktų ginčo sutarties priede Nr. 2 nurodytus parametrus. UAB „Monrema“ su bandymo rezultatais nesutikus, UAB „Kilimai“ 2014 m. gruodžio 16 d. pretenzijoje nurodė pašalinti prekės trūkumus arba ji bus priversta atsisakyti ginčo sutarties ir reikalauti grąžinti visą prekės kainą, tokį reikalavimą pakartojo ir 2015 m. sausio 15 d. UAB „Monrema“ 2014 m. gruodžio 23 d. ir 2015 m. sausio 16 d. raštais su pretenzijomis nesutiko, nurodė, kad sumontuota Sistema atitinka bendrai jai keliamus reikalavimus. 2015 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu UAB „Kilimai“ nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. vienašališkai nutraukė ginčo sutartį, pareikalavo iki 2015 m. rugsėjo 14 d. demontuoti ir išvežti Sistemą bei grąžinti sumokėtas sumas.

65.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, UAB „Monrema“ netinkamai įvykdžius užsakymą – su esminiais kokybės trūkumais, dėl kurių Sistema negali būti naudojama pagal ginčo sutartyje nustatytą jos paskirtį, gamintojai nereaguojant į pretenzijas, sumontuotos Sistemos trūkumų per užsakovės nustatytą terminą nepašalinus, užsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė ginčo sutartį ir turėjo teisę reikalauti pašalinti netinkamai įvykdytos ginčo sutarties padarinius (CK 6.217 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 punktas, 6.665 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vienašalio ginčo sutarties nutraukimo pagrįstumo konstatavo, kad, nesant ginčo sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos sąlygos dėl visos Sistemos našumo, jos (sąlygos) neįvykdymas nepripažintinas esminiu ginčo sutarties pažeidimu. Darydamas tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad byloje nenustatyta, jog Sistema visiškai neveikia ar iš esmės netinkama naudoti.  

66.       Kasacinio teismo teisėjų kolegija su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada negali sutikti. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Pardavėjai buvo žinoma, kokiu tikslu pirkėja įsigyja Sistemą – kad pjuvenų iškrovimas į katilinę būtų automatizuotas, t. y. kad, naudojant pneumotransporto sistemą, pjuvenos iš transporto priemonės (puspriekabės) judančiomis grindimis būtų tiekiamos į katilinės bunkerį. Sumontuotos Sistemos nekokybiškumas, neatitiktis pjuvenų padavimo į bunkerį pneumotransportu ginčo sutarties prieduose nurodytiems parametrams nurodytas šios nutarties 5658 punktuose.

67.       Nors darbai buvo atlikti, tačiau UAB „Monrema“ Sistemos trūkumų neištaisė per nurodytą protingą terminą, todėl laikytina, kad užsakovė negavo didžiosios dalies to, ką pagal ginčo sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, jos teisėti ir pagrįsti lūkesčiai dėl nustatytų ginčo sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl ginčo sutartį pažeidusios ieškovės veiksmų, o tai lemia esminį sutarties pažeidimą.

68.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad užsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su ieškove ginčo sutarties, šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui pripažinti sutarties pažeidimą esminiu ir įpareigoti pašalinti netinkamai įvykdytos ginčo sutarties padarinius (CK 6.217 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 punktas, 6.665 straipsnio 3 dalis).

69.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas UAB „Monremaieškinį ir priešieškinį tenkino neįvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių reikšmės ir netinkamai joms taikydamas materialiosios teisės normas. Tai yra pagrindas naikinti apskųstą šio teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį ir priešieškinį, priėmė iš esmės teisingą sprendimą, kuris paliktinas galioti.

70.       Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes jie neturi reikšmės šios bylos galutiniam teisiniam rezultatui.

 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

71.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

72.       Kasaciniam teismui patenkinus atsakovės kasacinį skundą ir nusprendus, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymas, taip pat išspręstinas kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnis).

73.       Atsakovė atsiliepime į ieškovės UAB „Monremaapeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame teisme atlyginimą, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų, todėl šių išlaidų priteisimo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).

74.       Bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme, patirta 25,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Tenkinus kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės UAB Monrema(CPK 96 straipsnis).

75.       Kasaciniame teisme atsakovė patyrė 624 Eur žyminio mokesčio išlaidų, įstatymo nustatyta tvarka duomenų, pagrindžiančių išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas tenkintinas, atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

76.       Kasacinis teismas patyrė 9,29 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi atsakovės kasacinis skundas tenkintas, tai valstybei iš ieškovės priteistina 9,29 Eur šių išlaidų atlyginimo.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 4 d. sprendimą panaikinti.

Palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Monrema“ (j. a. k. 155923924) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kilimai“ (j. a. k. 181237563) naudai 624 (šešis šimtus dvidešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Monrema (j. a. k. 155923924) 35,02 (trisdešimt penkis Eur 2 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, turėtų apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. 

 

 

Teisėjai                                        Alė Bukavinienė 

 

                                        Janina Januškienė

 

                                        Vincas Verseckas


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.644 str. Rangos sutarties samprata
  • CK6 6.217 str. Sutarties nutraukimas
  • CK6 6.662 str. Atliktų darbų priėmimas
  • 3K-3-469/2010
  • 3K-3-345-248/2017
  • CK6 6.665 str. Rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą
  • CPK
  • CK6 6.659 str. Aplinkybės, apie kurias rangovas privalo įspėti užsakovą
  • 3K-3-3/2014
  • 3K-3-565/2011
  • CK6 6.156 str. Sutarties laisvės principas
  • CK6 6.189 str. Sutarties galia
  • 3K-3-381/2014
  • 3K-3-173-969/2015
  • 3K-3-290-706/2015
  • CK6 6.256 str. Sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindas
  • 3K-3-332/2012
  • e3K-3-289-1075/2018
  • 3K-3-646-695/2015
  • 3K-3-287/2009
  • 3K-3-212/2012
  • e3K-3-53-684/2017
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos