Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-02-02][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-1-969-2017].docx
Bylos nr.: e3K-3-1-969/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 188659229 atsakovas
UAB "ZIP travel" 135474614 Ieškovas
Viešųjų pirkimų tarnyba 188656261 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.6. Prievolių teisė
2.6.11. Pirkimas-pardavimas
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
2.1.1.3. dėl viešojo pirkimo-pardavimo

Civilinė byla Nr. e3K-3-1-969/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00961-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.4

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. vasario 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ZIP Travel“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ZIP Travel“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, konkurso nutraukimo; išvadą teikianti valstybės institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl normų, reglamentuojančių kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo konkurso sąlygų nustatymą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė UAB „ZIP Travel“ (toliau – ir ieškovė, kasatorė) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) vykdomo Supaprastinto atviro tarnybinių kelionių paslaugų pirkimo konkurso (toliau – Konkursas) sąlygų 1 priedą, nutraukti Konkurso procedūras.
  3. Ieškovė, grįsdama savo reikalavimą, nurodė, kad Konkurso sąlygų 1 priede („Pasiūlymo forma“) nustatyta, jog paslaugų teikėjai, siūlydami atsakovei jos poreikius tenkinančias kelionių organizavimo paslaugas, teikdami savo pasiūlymus turi varžytis tik aptarnavimo mokesčiais (įkainiais) už siūlomas paslaugas; siūlomos kainos (įkainiai) negali būti išreikštos neigiamu skaičiumi (su minuso ženklu); perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal mažiausios pasiūlymo kainos vertinimo kriterijų; jeigu kelių pateiktų pasiūlymų kainos yra vienodos, nustatant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas dalyvis, kurio pasiūlymas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis pateiktas anksčiausiai.
  4. Ieškovės nuomone, toks Konkurso organizavimo būdas riboja sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir neužtikrina viešųjų pirkimų tikslo įgyvendinimo, nes jo sąlygos neužtikrina, kad pirmas mažiausios galimos vertės – 0 Eur pasiūlymą pateikęs tiekėjas pasiūlys ir teiks perkančiajai organizacijai paslaugas, geriausiai atitinkančias jos poreikius, kad šios paslaugos bus perkamos racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas pažymėjo, kad Konkurso sąlygose nurodyta, kad siūlomos kainos (įkainiai) negali būti išreikštos neigiamu skaičiumi (su minuso ženklu), o jei paslaugų teikėjas pateiktame pasiūlyme nurodys 0 Eur aptarnavimo mokestį bent už vieną siūlomą teikti paslaugą, jis tokį įkainį turės pagrįsti pateikdamas konkrečius skaičiavimus ir dokumentus (Konkurso sąlygų 1 priedo 2 punkto 1 lentelė, Konkurso sąlygų 5.7.8 punktas).
  3. Perkančioji organizacija, rengdama Konkurso sąlygas, įskaitant jų 1 priedą, vadovavosi Kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijomis, patvirtintomis Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu (toliau kartu VPT rekomendacijos). VPT nustatyti kriterijai įpareigoja ne tik paslaugų teikėjus įvertinti siūlomą nulinę kainą, bet ir nustato pareigą perkančiosioms organizacijoms vykdant pirkimus formuoti griežtesnio vertinimo praktiką, tikrinant paslaugų teikėjų nulinės kainos pagrindimą.
  4. VPT rekomendacijomis pakeistas anksčiau galiojęs kelionių organizavimo paslaugų pirkimų reglamentavimas, nustatyti griežtesni reikalavimai paslaugų teikėjams, siūlantiems 0 Eur aptarnavimo mokesčius. Teismas šias nuostatas vertino kaip paslaugų teikėjų sąžiningos konkurencijos skatinimą. Ieškovės ginčijamas Konkurso sąlygų 1 priedas parengtas atsižvelgiant į VPT rekomendacijų 2 priede pateiktą pasiūlymo formą, todėl teismas sprendė, kad atsakovė nepažeidė viešąjį pirkimą reglamentuojančių teisės normų.
  5. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. spalio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.
  6. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė kvestionuoja 0 Eur aptarnavimo mokesčio pagrindimo objektyvumą, tačiau pati perkančiajai organizacijai pateikta pretenzija ginčo Konkurso sąlygų neteisėtumą argumentavo tik tuo, kad paslaugų teikėjams nėra leidžiama siūlyti aptarnavimo mokestį, išreikštą su minuso ženklu, ir reikalavo atitinkamai pakeisti Konkurso sąlygas arba nutraukti Konkursą. Ieškovė neatskleidė, kokiais objektyvesniais duomenimis ji galėtų įrodyti savo siekiamą taikyti neigiamą aptarnavimo mokestį ir kokiu būdu neigiamas aptarnavimo mokestis leistų labiau užtikrinti jos akcentuojamų viešųjų pirkimų principų įgyvendinimą.
  7. Kelionių organizatoriai, perparduodami atitinkamų paslaugų (skrydžių, apgyvendinimo ir t. t.) teikėjų paslaugas, už tai iš pastarųjų gauna komisinius atlygius. Tai įprasta tarpininkavimo veiklos praktika, kuri taikoma ne tik viešųjų pirkimų pagrindu naudojantis kelionių organizavimo paslaugomis. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių ieškovės nurodomas aplinkybes, kad kelionės organizatoriai dėl komisinių atlygių nepagrįstai pelnosi iš viešiesiems pirkimams skiriamų lėšų ir dėl to šios lėšos nėra naudojamos racionaliai. Taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad Konkurso sąlygos, nustatančios paslaugų teikėjų varžymąsi tik aptarnavimo mokesčio dydžiu, yra naudingos vieninteliam paslaugų teikėjui.
  8. Ieškovės cituoti kasacinio teismo išaiškinimai dėl neteisėtų viešojo pirkimo sąlygų, sudarančių prielaidas perkančiajai organizacijai pateikti vienodas kainas, kai dėl to tiekėjų varžymasis iš esmės vyksta dėl kruopščiai parengtų pasiūlymų pateikimo momento, pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2011, 2013 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013 ir 2013 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013, suformuoti vertinant viešųjų pirkimų sąlygas, kuriose nebuvo nustatytas privalomas minimalios leistinos pasiūlymo kainos pagrindimo mechanizmas, priešingai nei ginčo atveju.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu kasatorė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 17 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį dėl Konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir Konkurso nutraukimo patenkinti bei priteisti kasatorei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Kelionių agentūrų teikiamų kelionių organizavimo paslaugų specifika lemia tai, kad kelionių agentūros nesuinteresuotos konkuruoti taikomu aptarnavimo mokesčiu, nes gauna pajamų iš savo veiklos kitu būdu – per galutinių paslaugų teikėjų (oro skrydžių bendrovių, viešbučių, kt.) joms mokamus komisinius mokesčius. Kai pasiūlyme tiekėjas turi nurodyti ne visą siūlomų paslaugų kainą, bet tik nedidelę jos dalį – kelionių agentūros aptarnavimo mokesčius, kelionių agentūros dažniausiai nurodo minimalų aptarnavimo mokestį. Tokį pirkimą laimi pirmas pasiūlymą su leidžiamu minimaliu aptarnavimo mokesčiu pateikęs tiekėjas. Absoliučią daugumą sudaro atvejai, kai pirmasis tokius pasiūlymus pateikia UAB „Delta“ turizmo centras, būtent ši įmonė laimi pirkimus.
    2. Kadangi Konkurse reali ketinamų suteikti paslaugų kaina nenurodoma, neaišku, ar laimėjusio tiekėjo pasiūlymas bus geriausias paslaugų kokybės, kainos ir kitais aspektais. Ginčo Konkurso sąlygos, pagal kurias varžomasi tik dėl aptarnavimo mokesčio, neužtikrina veiksmingos ir sąžiningos konkurencijos, nes jos skatina tiekėjus konkuruoti ne įrodinėjant savo gebėjimą teikti perkančiajai organizacijai jai reikalingas paslaugas, bet varžantis tik dėl pasiūlymo pateikimo laiko. Taigi Konkurso sąlygų 1 priedu patvirtinta pasiūlymo forma, nustatanti tiekėjų varžymąsi tik dėl aptarnavimo mokesčio, pažeidžia viešųjų pirkimų principus bei tikslą (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1, 2 dalys).
    3. Teismai nepagrįstai sprendė, kad ginčo Konkurso sąlygos teisėtos, nes jos parengtos vadovaujantis VPT rekomendacijomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. balandžio 19 d. Šios rekomendacijos yra ne privalomo, bet rekomendacinio pobūdžio teisės aktas, jis nepanaikino galimybės tiekėjams ir toliau teikti pasiūlymus su vienodais aptarnavimo mokesčiais. Be to, VPT 2015 m. balandžio 8 d. išvadoje konstatavo, kad aptarnavimo mokestis kaip pasiūlymų vertinimo kriterijus yra neobjektyvus ir netinkamas.
    4. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad konkurencijos dalyvaujant viešajame pirkime apribojimą galima konstatuoti tada, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygomis sudaro prielaidas tiekėjams nustatyti vienodą pasiūlymo kainą ir varžytis tik dėl pasiūlymo pateikimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013). Kitoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad neteisėtomis pripažįstamos tokios pirkimo sąlygos, kurios sudaro prielaidas perkančiajai organizacijai pateikti vienodas kainas, o tiekėjų varžymasis iš esmės vyksta dėl kruopščiai parengtų pasiūlymų pateikimo momento. Tokios pirkimo sąlygos pažeidžia nesuvaržytą tiekėjų konkurenciją, racionalų pirkimui skirtų lėšų naudojimą, tiekėjų pasiūlymų lygiateisį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2011).
    5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, pažymėjo, kad minėtų bylų nagrinėjimo kasaciniame teisme metu negaliojo naujos redakcijos VPT rekomendacijos ir nebuvo nustatytas privalomas minimalios leistinos pasiūlymo kainos pagrindimo mechanizmas. Šis teismo argumentas nepagrįstas, nes įsigaliojus naujoms rekomendacijoms kasacinio teismo praktika aktualumo neprarado.
  2. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Iki 2016 m. balandžio 19 d. kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo teisinis reglamentavimas nekėlė paslaugų teikėjams privalomo reikalavimo pagrįsti jų siūlomas nulines kainas, taip pat nebuvo nustatyti nulinės kainos pagrįstumo vertinimo kriterijai. VPT tobulino teisinį reguliavimą, įtvirtindama tiekėjų pareigą pagrįsti šią kainą, detalizuoti jos sudėtį ir įrodyti savo galimybę operatyviai ir pigiau teikti siūlomas paslaugas. Toks reglamentavimas padeda užtikrinti tinkamą viešųjų pirkimų principų įgyvendinimą. Pasikeitęs teisinis reglamentavimas kelia griežtesnius reikalavimus paslaugų teikėjams, siūlantiems nulines kainas, tai vertintina kaip paslaugų teikėjų sąžiningos konkurencijos skatinimas, kai nebesudaromos prielaidos paslaugų teikėjams varžytis tik dėl nulinės kainos pasiūlymo pateikimo momento.
    2. Atsakovė, viešai paskelbusi Konkursą, nei jo nuostatomis nei kitais būdais neturi galimybių paveikti paslaugų teikėjų pasiūlymų pateikimo laiko. Dėl to kasatorės teiginys, kad Konkurso sąlygos naudingos tik vieninteliam paslaugų teikėjui, kuris jam vienam žinomu būdu pasiūlymą bei jo pagrindimą kelionių organizavimo paslaugų pirkimui pateikia greičiausiai, grindžiamas subjektyvaus pobūdžio prielaidomis ir subjektyviu situacijos vertinimu. Kasatorės nurodytas faktas, kad UAB „Delta“ turizmo centras pirmas suspėjo pateikti pasiūlymus kasatorės nurodytuose pirkimuose, neįrodo, kad Konkurso sąlygos naudingos (pritaikytos) vieninteliam paslaugų teikėjui.
    3. Kasacinis skundas grindžiamas iki 2016 m. balandžio 19 d. galiojusia (nebeaktualia) viešųjų pirkimų teisės taikymo kasacinio teismo praktika, t. y. nutartimis, priimtomis tuo laikotarpiu, kai galiojo ankstesnis kelionių organizavimo paslaugų pirkimo teisinis reglamentavimas (nebuvo privalomas minimalios leistinos pasiūlymo kainos pagrindimas). VPT rekomendacijų pasikeitimas turėtų keisti jurisprudenciją panašiose bylose, todėl negali būti remiamasi teismų praktika, suformuota vertinant anksčiau taikytas procedūras.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl šalių ginčo objekto ir santykio su VPT rekomendacijomis

 

  1. Šalių nesutarimo objektas – ginčo Konkurso sąlygų teisėtumas. Šalys nesutaria, ar perkančioji organizacija turėjo teisę nustatyti tokias Konkurso nuostatas, pagal kurias, pirma, tiekėjai varžosi, kas atsakovei pasiūlys mažiausią tik aptarnavimo paslaugų kainą, t. y. nevertinamos kitos viešojo pirkimo sutarties kainos sudėtinės dalys, antra, Konkurso dalyviai turėjo teisę perkančiajai organizacijai pateikti nulinės kainos pasiūlymus.
  2. Ginčo Konkurso sąlygos parengtos pagal VPT rekomendacijas. Ginčo dėl to byloje tarp šalių nėra. Atsižvelgdamas į tai kaip į vieną svarbiausių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas ginčijamas Konkurso nuostatas pripažino teisėtomis.
  3. Pažymėtina, kad nors nekvestionuotinas pirmiau nurodytas ginčo Konkurso sąlygų ir VPT rekomendacijų ryšys, tačiau, kaip nurodyta pirmiau, bet kokiu atveju nagrinėjamos civilinės bylos objektas – atsakovės sprendimo nustatyti atitinkamas Konkurso nuostatas, o ne viešojo administravimo institucijos – VPT – teisės akto teisėtumas. Kasacinio teismo jau spręsta, kad kai perkančioji organizacija priima sprendimą, atsižvelgdama į VPT ar kitos viešojo administravimo institucijos poziciją (nurodymą, raštą ir pan.), laikytina, jog de jure (teisiškai) ji su tokia institucijos pozicija sutiko ir atitinkami perkančiosios organizacijos sprendimų kylantys santykiai sieja tik ją ir tiekėjus (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012).
  4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmiau nurodytoje 2012 m. kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiama situacija, kai perkančioji organizacija priėmė ginčijamą sprendimą, atsižvelgdama į VPT valdingo pobūdžio nurodymą. Nagrinėjamoje byloje tokių veiksmų VPT neatliko, taip pat nenustatyta, kokie imperatyvieji teisės aktai įpareigojo atsakovę nustatyti ginčo Konkurso sąlygas. VPT rekomendacijos – ne norminio pobūdžio teisės aktas, nepatenkantis į pozityviosios teisės reglamentavimo sritį. Atsižvelgiant į tai, atsakovė (taip pat kitos perkančiosios organizacijos kituose ginčuose) negali pateisinti ieškovės ginčijamų Konkurso sąlygų vien tik VPT rekomendacijų nuostatomis.
  5. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje tiesiogiai nesiremiama VPT rekomendacijų ankstesne redakcija, juolab kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013 ginčas spręstas dėl nemokamo vaikų maitinimo, o byloje Nr. 3K-3-406/2011 – dėl kraujo preparatų pirkimo, bet ne kelionių organizavimo paslaugų konkurso. Todėl VPT rekomendacijų nuostatų pasikeitimas, inter alia (be kita ko), dėl šios nutarties 17, 18 punktų nedaro (neturėtų daryti) įtakos ankstesnės kasacinio teismo praktikos taikymui ar netaikymui nagrinėjamam ginčui.
  6. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pernelyg didelę reikšmę suteikė VPT rekomendacijoms, jų turinio analizei, atsižvelgdamas į ankstesnės ir naujos jų redakcijos skirtumus, ir dėl to nepagrįstai sprendė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-406/2011, Nr. 3K-3-198/2013, Nr. 3K-3-272/2013, ginčo atveju nėra aktualūs ir nėra pagrindo jais vadovautis.
  7. Kasatorė taip pat kelia klausimą dėl apeliacinės instancijos teismo praktikos nenuoseklumo, atsižvelgdama į tai, kad prieš savaitę nei skundžiamas procesinis sprendimas priimtoje nutartyje šis teismas analogiškas pirkimo sąlygas pripažino neteisėtomis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą VPT rekomendacijų reikšmę taikant kasacinio teismo praktikos išaiškinimus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo savo anksčiau sukurto precedento.
  8. Kita vertus, kasacinio teismo šiuo aspektu jau spręsta, kad kai apeliacinės instancijos teismas nukrypsta nuo savo sukurtų horizontaliųjų precedentų, kurie niekada nebuvo peržiūrėti kasacine tvarka, tai ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tik dėl to skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas; šalių ginčą sprendžiant kasaciniame teisme naujai sukuriama teisės aiškinimo taisykle potencialiai gali būti patvirtintas vienas iš dviejų apeliacinės instancijos teismo precedentų – tiek senasis, tiek naujasis (kuris buvo suformuotas pažeidžiant konstitucinį teismų praktikos tęstinumo imperatyvą) – arba sukuriamas apskritai kokybiškai naujas teisės išaiškinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2015).

 

Dėl ginčo Konkurso sąlygų teisėtumo

 

  1. Kasacinio teismo pasisakyta, kad racionalus lėšų panaudojimas nesuvaržytos konkurencijos sąlygomis – atskiras perkančiosios organizacijos veiksmų nustatymo ir vertinimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Neteisėtomis pripažįstamos tokios pirkimo sąlygos, kurios sudaro prielaidas perkančiajai organizacijai pateikti vienodas kainas, o tiekėjų varžymasis iš esmės vyksta dėl kruopščiai parengtų pasiūlymų pateikimo momento; tokios pirkimo sąlygos pažeidžia nesuvaržytą tiekėjų konkurenciją, racionalų pirkimui skirtų lėšų naudojimą, tiekėjų pasiūlymų lygiateisį vertinimą; pirmiau nurodyta išvada dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo daroma ne tik tuomet, kai jose aiškiai nustatomas pilnas ar dalinis pasiūlymų kainų fiksavimas, bet ir tada, kai pirkimo sąlygomis konkrečių atitinkamų kainų nustatymas atliktas netiesiogiai, t. y. sudaromos sąlygos pateikti vienodas kainas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  2. Nagrinėjamoje byloje tiek atsakovės, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pozicija dėl ginčo Konkurso sąlygų teisėtumo pagrįsta Konkurso sąlygomis, pagal kurias tiekėjai įpareigojami su pasiūlymu pateikti nulinės kainos pagrindimą (remiantis Konkurso sąlygų 5.7.8 punktu, paslaugų teikėjui pateiktame pasiūlyme nurodžius 0 Eur aptarnavimo mokestį bent už vieną siūlomą teikti paslaugą, pasiūlyme turi būti pagrindimas dėl 0 Eur aptarnavimo mokesčio <...>, pateikiant konkrečius skaičiavimus“). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pozicija iš esmės pagrįsta prielaida (tai matyti, pavyzdžiui, iš atsakovės atsakymo į ieškovės pretenziją), kad reikalavimas pagrįsti nulines kainas panaikins ar sumažins vienodų kainų pateikimo tikimybę, o kartu ir tiekėjų varžymąsi tik dėl pasiūlymų pateikimo momento, nes, pirma, iš dalies stabdys tiekėjus siūlyti tokias kainas, kadangi jie kruopščiau turės įvertinti savo ekonomines galimybes prisiimti sutarties vykdymo riziką, antra, suponuos perkančiosios organizacijos teisę atmesti tiekėjo pasiūlymą, jei jo pateikti skaičiavimai bus nepakankami, taigi nulinės kainos pagrindimo vertinimas atliks prevencinę funkciją.
  3. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentais dėl nulinių kainų pagrindimo reikšmės vertinant ginčo Konkurso sąlygų teisėtumą. Kasacinio teismo vertinimu, toks instrumentas nėra pakankamas, siekiant išvengti tiekėjų varžymosi dėl vienodų pasiūlymų pateikimo momento. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konkurse vienodus nulio eurų vertės pasiūlymus pateikė penki tiekėjai iš septynių. Be to, procese ieškovė teikė daug įrodomosios medžiagos, kad analogiška situacija susiklostė ir kituose pirkimuose.
  4. Kasacinis teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į ginčo Konkurso sąlygas ir faktinę pateiktų pasiūlymų situaciją, abstraktaus pobūdžio nurodymas su pasiūlymu pateikti nulinės kainos pagrindimą – formali sąlyga, dėl kurios tiekėjai nesuinteresuoti realiai konkuruoti. Iš tiesų neaišku, kokius paaiškinimus ir kokių elementų „konkrečius skaičiavimus“ atsakovei turėtų pateikti Konkurso dalyviai, jei ketintų pateikti nulinės kainos pasiūlymą. Tiekėjams iš tiesų pakanka abstrakčiai užtikrinti perkančiąją organizaciją, kad jie už nulį eurų aptarnavimo mokestį pasiryžę teikti paslaugas. Tuo tikslu jie galėtų remtis kasacinio teismo praktika, pagal kurią savanoriškai už perkančiąją organizaciją savo sąskaita teisėtai prisiimtų dalį viešojo pirkimo sutarties vykdymo sąnaudų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nors tokio pobūdžio paaiškinimai paprastai teikiami grindžiant neįprastai mažą kainą, bet, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neapibrėžė nulinių kainų pagrindimo, jis galėtų būti naudojamas ir šioje srityje.
  5. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas kartu su pasiūlymu pateikti nulio euro kainos pagrindimą (skaičiavimus) iš esmės prilygsta išankstiniam reikalavimui tiekėjams pagrįsti pasiūlymo kainą prieš nustatant, kurių pasiūlymų kaina neįprastai maža. Neginčytina, kad ginčo Konkurse, kai vertinama tik labai maža viešojo pirkimo sutarties kainos dalis, tiekėjo nulinės kainos pagrindimas kartu su pasiūlymu neturėtų esmingai skirtis nuo neįprastai mažos pasiūlymo kainos (jei bus gauta ir didesnės kainos pasiūlymų) pagrindimo, nes, kaip nurodyta pirmiau, yra vertinama tik maža dalis bendros kainos, t. y. pasiūlymas susideda iš esmės iš vieno kainos elemento. Kita vertus, jei perkančiajai organizacijai tiko pirminis pagrindimas, teisiškai neapibrėžtas būtų jos sprendimas atmesti pasiūlymą dėl neįprastai maža pripažintos kainos nepagrindimo. Nagrinėjamoje byloje duomenų apie penkių iš septynių tiekėjų neįprastai mažos kainos pagrindimą nėra.
  6. Atsižvelgiant į tai, išankstinis nulinės kainos pagrindimas viešojo pirkimo procedūras daro ne lengvesnes, o sudėtingesnes, nes vietoj vieno pagrindimo tiekėjai turėtų teikti, o perkančioji organizacija vertinti du pagrindimus. Be to, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teiktinų skaičiavimų neapibrėžtumą, visuomet kiltų klausimas dėl perkančiosios organizacijos kreipimosi į tiekėją pagal VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas paaiškinti neaiškų pasiūlymą ar kiekvienu atveju tai būtų tik paaiškinimas, o ne pasiūlymo esmės keitimas. Tai, be kita ko, sukuria pernelyg didelę pasiūlymų vertinimo laisvę ir teisinį neapibrėžtumą.
  7. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytų argumentų visuma, konstatuoja, kad ieškovės ginčijamos ir su jomis susijusios Konkurso sąlygos yra neteisėtos, pažeidžia skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principus, sudaro prielaidas tiekėjams lenktyniauti (varžytis) tik laiko atžvilgiu, neleidžia atsakovei tinkamai pasiekti pirkimo tikslo įsigyti reikalingų paslaugų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
  8. Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčijamas Konkurso laimėtojo parinkimas ir tik tam tikrais aspektais keliami viešojo pirkimo sutarties vykdymo klausimai. Dėl to teisėjų kolegija iš esmės nepasisako. Vis dėlto kasacinis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad racionalų lėšų panaudojimą užtikrina ne tik laimėtojo parinkimas, bet ir kruopštus ir dėmesingas viešojo pirkimo sutarties vykdymas ir jo priežiūra.
  9. Perkančioji organizacija turėtų prižiūrėti, ar kelionių organizatorius jai konkrečiu atveju siūlo rinkos kainą atitinkančias paslaugas, ar nėra permokama, ar pritaikomos viešai siūlomos vežėjų nuolaidos ir pan. Ši priežiūra neturi būti atsitiktinė, taikoma pasirinktinai, o viešojo pirkimo sąlygomis turėtų būti sukurtas veiksmingas laimėtojo ir pirkėjo bendradarbiavimo mechanizmas, užtikrinantis paprastą ir operatyv pasiūlytų kelionių kainos patikrą.
  10. Nors Konkurso sąlygų 7 priede esančios Tarnybinių kelionių organizavimo paslaugų pirkimo sutarties 1 priedo 7.5 ir 7.6 punktuose numatyta perkančiosios organizacijos teisė paprašyti tiekėjo pateikti momentines ekrano kopijas, kurios gali būti laikomos įrodymu, patvirtinančiu, jog tiekėjas, rinkdamasis viešbutį ir (ar) skrydžių bendrovę, pasirinko pigiausią pasiūlymą pagal perkančiosios organizacijos nustatytus kriterijus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra pakankamai aiškiai apibrėžta tvarka, pagal kurią tiekėjas privalo atlikti galutinių paslaugų teikėjų atranką perkančiosios organizacijos pavedimu (nereglamentuota, kokiose ir keliose interneto svetainėse atlikta skrydžių ir viešbučių paieška bus laikoma tinkama, nenumatyta, ar tiekėjas gali naudotis tik pačių skrydžių bendrovių ir viešbučių ar ir kitose interneto svetainėse esančiomis paieškos ir rezervavimo sistemomis ir pan.). Be to, net nenumatyta tiekėjo pareiga visais atvejais momentines ekrano kopijas pateikti perkančiajai organizacijai. Tai reiškia, kad pareiga tikrinti tiekėjo atliktą galutinių paslaugų teikėjų pasirinkimą perkančiajai organizacijai tenka tik tuo atveju, kai pati perkančioji organizacija to nori – t. y. kai ji pareikalauja, kad būtų pateikti įrodymai, kaip buvo pasirinktas galutinis paslaugų teikėjas.
  11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamos Konkurso sąlygos neatitinka šios nutarties 23 punkte nurodytų principų tiek vertinant jas atskirai, tiek sistemiškai kartu su kitomis pirkimo sąlygomis.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

  1. Remdamasi pirmiau nurodytų argumentų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindą panaikinti nepagrįstus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus bei priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėtomis Konkurso 1 priedo sąlygas. Dėl to spręstina dėl atsakovės neteisėtų veiksmų padarinių.
  2. Atsižvelgiant į tai, kad, pirma, teisėjų atrankos kolegija 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis sustabdytos Konkurso procedūros, o atsakovė įpareigota nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, antra, CVP IS nėra duomenų apie tai, jog nuo skundžiamo apeliacinės instancijos teismo 2016 m. spalio 17 d. procesinio sprendimo iki pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties viešojo pirkimo sutartis būtų sudaryta, nagrinėjamoje byloje spręstina dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių Konkursui.
  3. 2011 m. gegužės 24 d. kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011 konstatuota, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo (ar ex officio (pagal pareigas) atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų (pvz., Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo) pagrindu pripažįsta neteisėta, tik ieškinio patenkinimas – nepakankamas sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tokiu atveju teismas privalo ex officio tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo; pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas.
  4. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pareiškė reikalavimą nutraukti Konkurso procedūras, ši ieškinio dalis taip pat tenkinama, šiuo procesiniu sprendimu Konkurso procedūros nutraukiamos.
  5. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų nagrinėjamam ginčui teisėjų kolegija nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

  1. Kasacinis teismas, priimdamas naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 3254,67 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti: už pretenziją atsakovui 227,07 Eur; už ieškinį 1892,25 Eur; už dubliką 1135,35 Eur. Už advokato pagalbą pateikiant apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 1271 Eur, o pateikiant kasacinį skundą – 1350 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8 punktais, sprendžia, kad nurodytas ieškovės prašymas tenkintinas. Be to, ieškovė visuose bylą nagrinėjusiuose teismuose sumokėjo po 217 Eur žyminio mokesčio, kuris taip pat priteistinas ieškovei iš atsakovės. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 6526,67 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

Patenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ZIP Travel“ ieškinį.

Pripažinti neteisėtomis Supaprastinto atviro konkurso tarnybinių kelionių organizavimo paslaugoms pirkti sąlygų 1 priedą.

Nutraukti šio viešojo pirkimo procedūras.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „ZIP Travel“ iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 6526,67 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt šešis Eur 67 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai              Birutė Janavičiūtė

 

              Gediminas Sagatys

 

              Dalia Vasarienė

 


Paminėta tekste:
  • 3K-3-406/2011
  • 3K-3-198/2013
  • 3K-3-272/2013
  • 3K-3-132/2012
  • 3K-3-249/2011
  • 3K-3-456/2014
  • CPK
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas