Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-01-06][nuasmeninta nutartis byloje][eA-2412-602-2020].docx
Bylos nr.: eA-2412-602/2020
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kariuomenės 188732677 atsakovas
Lietuvos kariuomenė 188732677 atsakovas
Kategorijos:
55.1. Teismo sprendimas
55.1. Teismo sprendimas
57.4. Sprendimo dėl išlaidų atlyginimo priėmimas
57.4. Sprendimo dėl išlaidų atlyginimo priėmimas
55.1.7. Papildomo sprendimo priėmimas
55.1.7. Papildomo sprendimo priėmimas
38. Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
55. Teismo procesiniai dokumentai
55. Teismo procesiniai dokumentai
57. Bylos nagrinėjimo išlaidos
57. Bylos nagrinėjimo išlaidos

?

Administracinė byla Nr. eA-2412-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00400-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

 (S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal

pareiškėjo E. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovams Lietuvos kariuomenei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kariuomenės, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas E. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos (toliau – ir Karo medicinos tarnyba) Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir KMEK) 2019 m. vasario 12 d. ekspertinį nutarimą (toliau – ir Nutarimas) ir įpareigoti KMEK klausimą dėl pareiškėjo tinkamumo atlikti karinę tarnybą nagrinėti iš naujo; priteisti pareiškėjui 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad KMEK 2019 m. vasario 12 d. priėmė Nutarimą, kurio pagrindu 2019 m. vasario 12 d. išdavė Ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 477 (toliau – ir Pažyma), kuria pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-l142/1139 „Dėl sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų patvirtinimo“ patvirtintos Ekspertinių išvadų lentelės (toliau – ir Ekspertinių išvadų lentelė) (duomenys neskelbtini) straipsnių (duomenys neskelbtini) skiltį buvo pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai. Diagnozė, lėmusi pareiškėjo netinkamumą profesinei karo tarnybai, buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su Nutarimu nesutiko, kadangi (duomenys neskelbtini) diagnozė nustatyta neteisingai ir nepagrįstai. Nuo vaikystės pareiškėjas (duomenys neskelbtini), tačiau suėjus 18 metų, jis priėmė sprendimą savanoriškai atlikti privalomą karo tarnybą, buvo atlikta jo, kaip šauktinio, sveikatos būklės patikra ir Karo medicinos tarnyba, įvertinusi pareiškėjo sveikatos būklę pagal Ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį, nustatė, jog pareiškėjas yra tinkamas tarnybai, jis buvo paimtas į privalomąją karo tarnybą, kurioje tarnavo 9 mėnesius nuo 2017 m. spalio 9 d. iki 2018 m. liepos 6 d.

3.       Pareiškėjui pareiškus norą po privalomos karo tarnybos tarnauti profesinėje karo tarnyboje, buvo atliktas sveikatos būklės patikrinimas. Pareiškėjui atvykus, iš medicininių dokumentų buvo nustatyta, jog jam yra diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjas nusiųstas išsamesniems tyrimams. Atlikus rentgenogramą, buvo nustatyti (duomenys neskelbtini). Atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinime nurodyta, jog (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad KMEK turėjo duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę, jis nebuvo nušalintas nuo tarnybos ir toliau tęsė privalomąją karo tarnybą, (duomenys neskelbtini), kaip ir kiti šauktiniai. Su šia KMEK išvada pareiškėjas nesutiko, tačiau skundo nepateikė dėl objektyvių priežasčių, kadangi tuo metu jis atliko privalomąją karo tarnybą, o ir galimybės per 10 dienų antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimus ir gauti išvadas, paneigiančias KMEK nutarimą, nebuvo jokių realių galimybių.

4.       Pareiškėjas kreipėsi į aukščiausio (tretinio) lygio sveikatos priežiūros įstaigą – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas (toliau – ir Kauno klinikos) dėl diagnozės nustatymo dėl (duomenys neskelbtini). 2018 m. birželio 18 d. pareiškėjui buvo atlikti išsamūs tyrimai – (duomenys neskelbtini). Atlikus išsamius tyrimus, pareiškėjui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), kartu nurodant, kad (duomenys neskelbtini).

5.       Pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka po 6 mėnesių dar kartą kreipėsi į KMEK sveikatos būklės patikrinimui dėl tinkamumo profesinei karo tarnybai. KMEK pateikti dokumentai patvirtina, jog 2019 m. sausio 24 d. pareiškėjui buvo atlikti du rentgenologiniai tyrimai, iš kurių vieno matyti, jog diagnozuota (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) nenurodytas. Pareiškėjo nuomone, (duomenys neskelbtini) rentgenogramas atlikę bei vertinę gydytojai atliko neišsamius tyrimus, neteisingai ir netiksliai įvertino tyrimų rezultatus, todėl neteisingai konstatavo (duomenys neskelbtini). Nutarimas buvo priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus pareiškėjo sveikatos būklę, medicininius dokumentus, tyrimų rezultatus, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas atsakovui pateikė Kauno klinikų išvadas, tačiau KMEK į jas neatsižvelgė, jas ignoravo ir priėmė nepagrįstą Nutarimą dėl pareiškėjo netinkamumo profesinei karo tarnybai. Pareiškėjas pažymėjo, jog KMEK, gavusi pareiškėjo pateiktus duomenis iš tretinio lygio medicinos įstaigos, kurie yra paneigiantys KMEK nustatytą diagnozę dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini), nesiėmė jokių veiksmų, nevertino pateiktų duomenų tam, kad pašalintų esamus prieštaravimus ir objektyviai įvertintų pareiškėjo sveikatos būklę. Tokie KMEK veiksmai yra nesuderinami su teisingumo, objektyvumo bei sąžiningumo principais. Akivaizdu, jog Kauno klinikų nurodyta diagnozė dėl (duomenys neskelbtini) yra tikslesnė.

6.       Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nustatyti yra taikomi įvairūs tyrimai ir metodai ir tų metodų medicinos praktikoje yra nemažai ir įvairių. Taikant skirtingus metodus, gali būti nustatytas skirtingas (duomenys neskelbtini). Prieštaringas išvadas dėl (duomenys neskelbtini) gali lemti ir gydytojų pasirinktas skirtingas (duomenys neskelbtini). Nėra aišku, kokį (duomenys neskelbtini), taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu KMEK savo gydytojų išvadas dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pripažino svaresnėmis, nei Kauno klinikų nurodytas išvadas.

7.       Pareiškėjas turėjo svajonę tarnauti profesinėje karo tarnyboje bei tikslingai to siekė, sulaukęs 18 metų, savanoriškai atliko privalomąją karo tarnybą, toliau ketino tarnybą tęsti profesinėje karo tarnyboje. Pareiškėjo tėvas taip pat yra ilgametę patirtį turintis pareigūnas, todėl pareiškėjui šeimoje nuo mažens buvo diegiamos tokios vertybės kaip patriotizmas, ištikimybė savo šaliai, atsidavimas, padorumas ir sąžiningumas, puoselėjami aukštos moralės standartai. Dėl neteisėtų ir netinkamų KMEK veiksmų, klaidingų gydytojų išvadų, aplaidumo, tokia galimybė pareiškėjui nepagrįstai buvo apribota ir jis patyrė neturtinę žalą, kurią prašė atlyginti.

8.       Atsakovai Lietuvos kariuomenė ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kariuomenės, atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko.

9.       Atsakovai pažymėjo, kad pareiškėjas atlikti karinės medicinos ekspertizės buvo siunčiamas vadovaujantis Karinės medicinos ekspertizės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 (toliau – ir Nuostatai), 16 punktu ir vadovaujantis Nuostatų 7.1.1. ir 17 punktais buvo išduotas siuntimas. Pareiškėjui karinė medicinos ekspertizė KMEK buvo pradėta 2019 m. sausio 24 d., vadovaujantis Nuostatų 6.1.1 ir 7.1.1 punktais. Ekspertizę atliko KMEK Centrinė pakomisė. Vienintelė institucija, įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti, ar asmuo tinkamas stoti į profesinę karo tarnybą (toliau – ir PKT), yra Karo medicinos tarnyba. Jokios kitos institucijos ar įstaigos, įskaitant ir pareiškėjo nurodytas Kauno klinikas, kuriose jam buvo konstatuota (duomenys neskelbtini), neturi teisės nustatyti asmens tinkamumo ar netinkamumo stoti į PKT pagal sveikatos būklę. KMEK Centrinės pakomisės nariai, vadovaudamiesi medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdami į medicinos ekspertizės tikslą, priėmė ekspertines išvadas, kurios nustatyta tvarka buvo įrašytos į pareiškėjo medicinos ekspertizės aktą ir Lietuvos kariuomenės kompiuterinę duomenų bazę. Pareiškėjo atžvilgiu priimtas Nutarimas: „netinkamas profesinei karo tarnybai pagal (duomenys neskelbtini)“.

10.       Pareiškėjo motyvas, jog (duomenys neskelbtini) diagnozė nustatyta neteisingai, yra nepagrįstas. PKT yra atskira tarnybos rūšis, kuriai taikomi specifiniai ir griežčiausi sveikatos būklės reikalavimai, todėl yra netikslinga PKT keliamus sveikatos būklės reikalavimus lyginti su kitomis tarnybos rūšimis, kurioms taikomi kiti sveikatos būklės kriterijai. Pareiškėjas KMEK 2018 m. balandžio 9 d. – 2018 m. gegužės 2 d. buvo tiriamas dėl tinkamumo tarnauti PKT. Asmenų, stojančių į profesinę krašto apsaugos tarnybą, sveikatos būklė vertinama pagal Ekspertinių išvadų lentelės 2 skiltį. Gydytojas (duomenys neskelbtini), įvertinęs informaciją iš valstybinės ligonių kasos apie pareiškėjo sveikatą ir fizinę būklę bei (duomenys neskelbtini) ir pastebėjęs (duomenys neskelbtini) simptomus, nukreipė atlikti (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 9 d. gydytojas (duomenys neskelbtini) įvertino, kad (duomenys neskelbtini). Gydytojas (duomenys neskelbtini) padarė išvadą: (duomenys neskelbtini), įrašė ekspertinių išvadų lentelėje diagnozę – (duomenys neskelbtini) ir priėmė ekspertinę išvadą „netinkamas PKT“.

11.       Pareiškėjas pakartotinai 2019 m. sausio 24 d. – 2019 m. vasario 12 d. atvyko į KMEK Centrinę pakomisę sveikatos būklės įvertinimui dėl tinkamumo priimant į profesinę krašto apsaugos tarnybą. Medicinos ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) vertinime atlikti įrašai, kad prieš 6 mėn. nustatyta (duomenys neskelbtini). Taikyta (duomenys neskelbtini). Objektyviai vertinant – nustatyta (duomenys neskelbtini), nežymi (duomenys neskelbtini). Atliktos (duomenys neskelbtini). Tiriamojo 2019 m. sausio 24 d. rentgenogramas Nr. 859 ir Nr. 860 nebuvo galima įvertinti dėl (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Lyginant su rentgenogramomis, pirmą kartą atliktomis 2018 m., galima daryti prielaidą, kad tiriamasis tendencingai vengė (duomenys neskelbtini) turint tikslą iškreipti tyrimo rezultatus savo naudai. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini), jis buvo informuotas ir pareiškė raštišką pageidavimą atlikti rentgenogramas pakartotinai. Atlikus rentgenogramas tą pačią dieną (2019 m. sausio 24 d.), gydytojas (duomenys neskelbtini) aprašė: (duomenys neskelbtini). Gydytojas (duomenys neskelbtini), įvertinęs rentgenologinio tyrimo duomenis, nustatė diagnozę – (duomenys neskelbtini), įrašydamas tai į ekspertinių išvadų lentelę, Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos, dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas (toliau – ir TLK-10), (duomenys neskelbtini) priimta ekspertinė išvada „netinka“.

12.       Pareiškėjas 2019 m. ekspertizės metu pateikė 2018 m. birželio 18 d. Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašą, kuriame aprašyti nusiskundimai (duomenys neskelbtini). Apžiūros rezultatuose stebima (duomenys neskelbtini). Rentgenologinis vaizdas atitinka (duomenys neskelbtini). Atsakovai pažymėjo, kad KMEK radiologiškai vertinant (duomenys neskelbtini) naudojama rentgenologinio tyrimo metodika, kuri aprašyta A. R. metodinėse rekomendacijose „Suaugusiųjų (duomenys neskelbtini) rentgenologinio tyrimo metodika“ (toliau – ir Metodika). Kita tyrimo metodika, pagal kurią būtų galima vertinti asmenų tinkamumą karo tarnybai, tiriant (duomenys neskelbtini), nėra reglamentuota. Gauta nauja medicininė informacija iš Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) konsultacijos neturėjo lemiamos įtakos asmens tinkamumo tarnybai nustatymui, kadangi vienintelė institucija, įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti, ar asmuo tinkamas stoti į PKT, yra Karo medicinos tarnyba, jokios kitos institucijos ar įstaigos neturi teisės nustatyti asmens tinkamumą ar netinkamumą stoti į PKT pagal sveikatos būklę.

13.       Atsakovai pabrėžė, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kilusios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jam buvo padaryta žala, būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes). Nagrinėjamu atveju nėra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja visos viešosios atsakomybės sąlygos, todėl reikalavimas atlyginti patirtą neturtinę žalą negali būti tenkinimas.

 

II.

 

14.       Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15.       Teismas nustatė, kad ginčas šioje byloje kilo dėl Nutarimo dėl pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai, kuriuo pareiškėjas pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai pagal (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo.

16.       Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 65 straipsnio 5 dalimi, Nuostatais, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-l142/1139 „Dėl sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų patvirtinimo“ (toliau – ir Sveikatos kriterijai), kuriame išdėstyti sveikatos būklės ir tinkamumo karo tarnybai pagal sveikatos būklę nustatymo principai ir metodika. Sveikatos kriterijai sudaryti iš kelių dalių: ekspertinių išvadų lentelės, kurioje susirgimai ir patologinės būklės išdėstyti pagal TLK-10, susirgimai ir patologinės būklės sugrupuoti į straipsnius, pagal kuriuos sprendžiama apie tiriamo asmens tinkamumą tarnybai; atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimo; sveikatos grupių, apribojimo laipsnių, suminių apribojimo laipsnių, sveikatos parametrų nustatymo aprašymo ir tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar civilinei krašto apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos būklę lentelės. Asmenų, stojančiųjų į profesinę karo tarnybą, <...> sveikatos būklė nustatoma pagal Ekspertinių išvadų lentelės 2 skiltį (Ekspertinių išvadų lentelės pastaba).

17.       Pareiškėjas atlikti karinės medicinos ekspertizės buvo siunčiamas vadovaujantis Nuostatų 16 punktu ir remiantis Nuostatų 7.1.1 ir 17 punktais buvo išduotas siuntimas. Asmenų, nurodytų Nuostatų 1 punkte (pareiškėjas pretendavo į tikrąją karo tarnybą (KASOKTĮ 2 str. 32 d.), kai šiai priskirtina viena iš tarnybos rūšių – PKT (KASOKTĮ 2 str. 28 d.), sveikata tikrinama ir atranka pagal sveikatos būklę atliekama KMEK (Nuostatų 2 p.). Nuostatų 7.1.1 ir 7.1.5 punktai numato, kad KMEK atlieka asmenų, stojančių į PKT ekspertizę, fiksuoja ekspertizės duomenis medicinos dokumentuose ir Lietuvos kariuomenės administruojamoje kompiuterinėje duomenų bazėje, juos apibendrina, analizuoja ir pateikia tarnybos vadui.

18.       Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui karinė medicinos ekspertizė KMEK buvo pradėta 2019 m. sausio 24 d. ir vadovaujantis Nuostatų 6.1.1 ir 7.1.1 punktais ekspertizę atliko KMEK Centrinė pakomisė, susidedanti iš pirmininko, gydytojų specialistų ir psichologo.

19.       Teismas vadovavosi Nuostatų 26, 29, 33, 8.1, 8.2, 8.3, 8.4 punktais ir pažymėjo, kad vienintelė institucija, įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti, ar asmuo tinkamas stoti į PKT yra Karo medicinos tarnyba. Jokios kitos institucijos ar įstaigos, be kita ko, ir skunde nurodytos Kauno klinikos, kuriose pareiškėjui buvo konstatuota (duomenys neskelbtini), neturi teisės nustatyti asmens tinkamumo ar netinkamumo stoti į PKT pagal sveikatos būklę. Kitų medicinos įstaigų medicininiai dokumentai gali būti tik papildoma medžiaga KMEK sprendžiant apie asmens tinkamumą stoti į PKT.

20.       Šioje ginčo situacijoje, pakomisės nariai, vadovaudamiesi medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdami į medicinos ekspertizės tikslą, priėmė ekspertines išvadas, kurios nustatyta tvarka buvo įrašytos į pareiškėjo medicinos ekspertizės aktą ir Lietuvos kariuomenės kompiuterinę duomenų bazę. Vadovaudamasis Nuostatų 8, 36 ir 51.7.2 punktais, Sveikatos kriterijų Sveikatos grupių, apribojimo laipsnių, suminių apribojimo laipsnių, sveikatos parametrų nustatymo aprašymo 9.7 punktu ir Sveikatos kriterijų Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar civilinei krašto apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos būklę lentele, KMEK pirmininkas priėmė ekspertinį nutarimą, jog pareiškėjas netinkamas profesinei karo tarnybai pagal (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 12 d. buvo priimta ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 477.

21.       Pareiškėjas neginčijo, jog (duomenys neskelbtini), tačiau nurodė, jog šiuo atveju jis buvo netinkamai ištirtas ir netinkamai įvertinta jo sveikatos būklė, nebuvo atsižvelgta į Kauno klinikų nurodytą diagnozę dėl (duomenys neskelbtini).

22.       Bylos duomenys neginčijamai patvirtino, jog pareiškėjas KMEK Centrinėje pakomisėje 2018 m. balandžio 9 d. – 2018 m. gegužės 2 d. buvo tiriamas dėl tinkamumo tarnauti PKT. Asmenų, stojančių į profesinę krašto apsaugos tarnybą, sveikatos būklė vertinama pagal Ekspertinių išvadų lentelės 2 skiltį. Gydytojas (duomenys neskelbtini), įvertinęs informaciją iš Valstybinės ligonių kasos apie pareiškėjo sveikatą ir fizinę būklę ir naudodamasis (duomenys neskelbtini) ir pastebėjęs (duomenys neskelbtini) simptomus, nukreipė atlikti (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į (duomenys neskelbtini), gydytojas (duomenys neskelbtini) įvertino, kad (duomenys neskelbtini). Būklė vertinta kaip (duomenys neskelbtini). Gydytojas (duomenys neskelbtini) padarė išvadą: (duomenys neskelbtini) ir priėmė ekspertinę išvadą „netinkamas PKT“. Šios išvados pareiškėjas neginčijo.

23.       Pareiškėjas pakartotinai 2019 m. sausio 24 d. – 2019 m. vasario 12 d. atvyko į KMEK Centrinę pakomisę sveikatos būklės įvertinimui dėl tinkamumo priimant į PKT. Medicinos ekspertizės akto vertinime atlikti įrašai, kad prieš 6 mėn. nustatyta (duomenys neskelbtini). Taikyta (duomenys neskelbtini). Objektyviai vertinant – nustatyta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atliktos (duomenys neskelbtini) rentgenogramos Nr. 859, 860, 870, 871. Tiriamojo 2019 m. sausio 24 d. rentgenogramas Nr. 859 ir Nr. 860 nebuvo galima įvertinti dėl (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Lyginant su rentgenogramomis, pirmą kartą atliktomis 2018 m., galima daryti prielaidą, kad tiriamasis tendencingai vengė (duomenys neskelbtini) turint tikslą iškreipti tyrimo rezultatus savo naudai. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pareiškėjas buvo informuotas ir pareiškė raštišką pageidavimą atlikti rentgenogramas pakartotinai. Atlikus rentgenogramas tą pačią dieną (2019 m. sausio 24 d.), gydytojas (duomenys neskelbtini) aprašė: (duomenys neskelbtini). Gydytojas (duomenys neskelbtini), įvertinęs rentgenologinio tyrimo duomenis, nustatė diagnozę – (duomenys neskelbtini) ir priimta ekspertinė išvada „netinka“.

24.       Sveikatos būklės tyrimo eigą, išvadas, diagnozę teismo posėdyje patvirtino ir liudytoja G. B. Liudytoja taip pat nurodė, jog pareiškėjas rentgenologinio tyrimo metu tendencingai (duomenys neskelbtini). Pakartotinai atlikus rentgenogramas tą pačią dieną (2019 m. sausio 24 d.), buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

25.       Atliekant ekspertizę, pareiškėjas pateikė Kauno klinikų 2018 m. birželio 18 d. (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašą, kuriame aprašyti nusiskundimai (duomenys neskelbtini). Apžiūros rezultatuose stebima (duomenys neskelbtini). Rentgenologinis vaizdas atitinka (duomenys neskelbtini).

26.       Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini).

27.       Byloje nėra jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų duomenų, jog buvo (yra) pagrindas pareiškėją siųsti aukštesnio lygmens (antrinio arba tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos) (duomenys neskelbtini) papildomoms konsultacijoms (pagal Nuostatų IV skyriaus 8.1 punktą), kadangi Karo medicinos tarnyba, kurioje atliekama karinė medicinos ekspertizė, yra įstaiga, teikianti antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, visi reikalingi ir išsamūs tyrimai ((duomenys neskelbtini)) buvo atlikti karinės medicinos ekspertizės metu ir dėl jų objektyvumo bei patikimumo abejonių teismui nekilo.

28.       Teismas pažymėjo ir tai, jog medicininė informacija iš Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) konsultacijos negali turėti lemiamos įtakos asmens tinkamumo tarnybai nustatymui, kadangi jų naudota tyrimo metodika nereglamentuota Sveikatos kriterijuose ir KMEK neprivalėjo inicijuoti pakartotinės medicinos ekspertizės ir priimti naują ekspertinį nutarimą (Nuostatų 46 p.). Kaip jau minėta, vienintelė institucija, įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti, ar asmuo tinkamas stoti į PKT, yra Karo medicinos tarnyba, jokios kitos institucijos (ir Kauno klinikos) neturi teisės nustatyti asmens tinkamumo ar netinkamumo stoti į PKT pagal sveikatos būklę.

29.       Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad ginčijamas Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio pagrindo, skundas dėl šios dalies atmestas kaip nepagrįstas. Atmetęs šį skundo reikalavimą, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ir skundo reikalavimą įpareigoti KMEK klausimą dėl pareiškėjo tinkamumo atlikti karinę tarnybą nagrinėti iš naujo, ši dalis skundo taip pat atmesta kaip nepagrįsta.

30.       Pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais ir netinkamais KMEK veiksmais, klaidingomis KMEK gydytojų išvadomis, aplaidumu. Tačiau, atsižvelgdamas į ankščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių pažeidimų. Nenustačius būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteistų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas ir dėl šios dalies atmestas kaip nepagrįstas.

 

III.

 

31.       Pareiškėjas E. J. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

31.1.                      Kaip teigia atsakovas, apelianto ir kitų asmenų stojančių į PKT, (duomenys neskelbtini) yra vertinamas remiantis A. R. „Suaugusiųjų (duomenys neskelbtini) rentgenologinio tyrimo metodika“. Metodikoje pažymima, kad (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad vertinant apelianto sveikatos būklę dėl (duomenys neskelbtini), buvo atliktos (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad, kaip numatyta Metodikoje, apeliantui tiriant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nebuvo atlikta. Ši aplinkybė patvirtina, jog apelianto (duomenys neskelbtini) ištyrimas, taip, kaip numatyta Metodikoje, iki galo nebuvo atliktas ir įvertintas.

31.2.                      Ta pati Metodika yra naudojama ir vertinant asmenis priimant juos į vidaus tarnybą. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 18 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-3877-142/2014, kurioje, analogiškai kaip ir šioje byloje, buvo sprendžiamas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) teisingumo pagal kriterijus, kurie yra įtraukti remiantis ta pačia Metodika. Minėtoje byloje buvo nustatyta daug faktų, kurie yra itin reikšmingi nagrinėjant šia bylą bei kurie patvirtina, jog atliktas apelianto (duomenys neskelbtini) tyrimas nebuvo teisingas ir tai nulėmė išvadų neobjektyvumą. Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtoje byloje buvo paskyręs ekspertizę, kurios pagrindu eksperto buvo klausiama, ar nurodyta metodika (duomenys neskelbtini) nustatyti yra vienintelė galima, taip pat buvo klausiama, ar (duomenys neskelbtini) diagnozuoti yra dar kokie nors papildomi požymiai. Ekspertizės akte nurodyta, kad aprašyta rentgenologinio tyrimo metodika rodo, jog turi būti (duomenys neskelbtini). Eksperto išvadoje taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) nustatymo metodikų yra keletas ir taikant skirtingus metodus gali būti nustatytas skirtingas (duomenys neskelbtini). Eksperto išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Apeliantui (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta nesilaikant visų Metodikos rekomendacijų.

31.3.                      Apeliantas neginčija fakto, jog vienintelė institucija, įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti, ar asmuo tinkamas stoti į PKT, yra Karo medicinos tarnyba, bet pažymi, kad teisingumo vykdymas yra teismų funkcija. Teismas, priimdamas sprendimą, formaliai įvertino bylos aplinkybes, ginčo situacijos teisinį reglamentavimą. Į Sveikatos kriterijus įtraukta (duomenys neskelbtini) vertinimo metodika (kriterijai) pagal A. R. pateiktas rekomendacijas, akivaizdžiai neatitinka šiuolaikinio (duomenys neskelbtini) lygio – taikomų ištyrimo metodų, kurie sudaro galimybę tiksliai nustatyti esamus (duomenys neskelbtini). Lietuvos radiologų asociacija 2019 m. sausio 15 d. atsakyme nurodo, kad (duomenys neskelbtini). Apelianto atlikto rentgenologinio tyrimo rezultatų neobjektyvumą patvirtina šios aplinkybės: 1) atliekant rentgenologinį tyrimą, nebuvo atliktos (duomenys neskelbtini); 2) Kauno klinikų sveikatos pažymoje nurodyti netapatūs rezultatai apie apeliantui nustatytą (duomenys neskelbtini); 3) skirtingi rezultatai, t. y. 2018 m. balandžio 9 d. – 2018 m. gegužės 2 d. atlikto vertinimo metu apeliantui buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), o 2019 m. sausio 24 d. – 2019 m. vasario 12 d. vertinimo metu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad Metodikos pagrindu gaunami rezultatai yra absoliučiai netikslūs ir kas kartą skirtingi.

31.4.                      Apeliantui nustačius (duomenys neskelbtini), niekam nekilo klausimų dėl apelianto nušalinimo nuo privalomosios karinės tarnybos ir niekam nerūpėjo apelianto, kaip šauktinio, sveikatos užtikrinimas bei jos apsauga. Vadovaujantis Sveikatos kriterijais, esant (duomenys neskelbtini), yra būtina (duomenys neskelbtini), tačiau apeliantas ne tik buvo grąžintas į tarnybą, bet ir niekas nesirūpino (duomenys neskelbtini).

31.5.                      KMEK, būdama vienintelė institucija, tikrinti karių sveikatos būklę ir turėdama ypatingą pareigą užtikrinti kariuomenės narių fizinę sveikatą ir gerovę, ją apsaugoti, iki šios dienos, tikrindama į PKT stojančių asmenų sveikatą, taiko neobjektyvią metodiką, neatsižvelgia į medicinos pažangą (duomenys neskelbtini) nustatymo srityje, neinicijuoja darbo grupių su tikslu patvirtinti aktualias rekomendacijas, nurodymus bei reikalavimus. Apeliantas teismo prašė ne pripažinti jį tinkamu tarnybai, o įpareigoti KMEK atlikti pakartotinį jo sveikatos įvertinimą atsižvelgiant į visus duomenis apie jo sveikatą.

31.6.                      Teismo priimto sprendimo nepagrįstumą lėmė ir netinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, apklausdamas liudytoją G. B., apskritai nesiaiškino, kokios tai specializacijos ir kompetencijos specialistė, kokiose tyrimuose liudytoja dalyvavo vertinant apelianto sveikatos būklę ir apskritai ar liudytojos pateikti paaiškinimai yra ir gali būti laikomi teisingais, objektyviais bei turinčiais įrodomąją galią, ypač atsižvelgiant į tai, kad daugiau jokie bylos duomenys nepatvirtina liudytojos pateiktų paaiškinimų. Liudytoja turi (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją ir (duomenys neskelbtini), o tai rodo, jog liudytojos turima kompetencija neapima (duomenys neskelbtini) kompetencijos, todėl jos duoti paaiškinimai apie (duomenys neskelbtini) kriterijus, požymius, tyrimą, aplinkybes, kaip apeliantui buvo nustatinėjama (duomenys neskelbtini), yra abejotini savo objektyvumu bei teisingumu. Liudytoja nei viename apelianto sveikatos tyrime nedalyvavo, todėl neaišku, kokiu šaltiniu remiantis, liudytoja, nurodė aplinkybes, kad apeliantas atliekamų rentgenogramų metu sąmoningai (duomenys neskelbtini). Vien tai, jog (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apeliantas tai darė sąmoningai. (duomenys neskelbtini).

32.       Atsakovai Lietuvos kariuomenė ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kariuomenės, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

33.       Atsakovai pažymi, kad

taikant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatomas vadovaujantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurios yra perkeltos iš Metodikos. Lietuvos kariuomenė pabrėžia, kad Metodika yra rekomendacinio pobūdžio, iš jos perkelta tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vadovautis Metodika visa apimtimi nėra jokio teisinio pagrindo, todėl nepagrįsti apelianto teiginiai, kad KMEK, nustatydama (duomenys neskelbtini), vadovaujasi Metodika (visa apimtimi). Metodika taikoma tik tiek, kiek ji perkelta į Sveikatos kriterijus. Dėl Metodikos vertinimo apeliantas daugeliu atveju pateikia subjektyvias interpretacijas. Pvz., nurodo, kad vertinimas pagal Metodiką nebuvo atliktas iki galo, nes nebuvo atlikta (duomenys neskelbtini), tačiau Metodikoje ją atlikti visais atvejais nėra reikalaujama (Metodikos 25 psl.). Nagrinėjant bylą teisme, apeliantas neprašė skirti ekspertizės, nenurodė, kokios aplinkybės nebuvo ištirtos ir kokių Sveikatos kriterijų nebuvo laikomasi. Visi tyrimai, reikalingi nustatyti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo atlikti.

34.       Lietuvos kariuomenė pažymi, kad administracinėje byloje Nr. I-3877-142/2014 buvo vertinamas asmens, kaip statutinio valstybės tarnautojo, sveikatos būklė, vertinimą atliko Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija (toliau – ir CMEK). Taigi nei tarnybos rūšis, nei įstaiga, atlikusi vertinimą, nei teisės aktas, kuriuo vadovavosi CMEK, nerodo jokio tiesioginio panašumo su nagrinėjama byla. Be to, šiuo atveju nenustatyta, kad KMEK, vertindama pareiškėjo (duomenys neskelbtini), būtų nesilaikiusi teisės aktuose įtvirtintų nuostatų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1887-146/2015 pabrėžė, kad nei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nei kitos įstaigos išduotam medicininiam dokumentui prioritetas KMEK negali būti teikiamas.

35.       Lietuvos kariuomenė akcentuoja, kad teismo apklausta liudytoja yra KMEK Centrinės pakomisės pirmininkė, kuri ir priėmė galutinį Nutarimą dėl pareiškėjo tinkamumo tarnybai. Iš Nuostatų akivaizdu, kad pakomisės pirmininkas vertina kitų gydytojų pateiktas išvadas ir priima galutinį ekspertinį nutarimą. Todėl apelianto teiginiai, kad liudytoja neturėjo kompetencijos duoti paaiškinimus apie priimtą Nutarimą, yra nepagrįsti. Dėl pareiškėjui nustatyto (duomenys neskelbtini) Lietuvos kariuomenė pažymi, kad apeliantui (duomenys neskelbtini) ir tinkamumo profesinei karo tarnybai vertinimas buvo atliekamas dvejomis ekspertizėmis 8 mėnesių laikotarpiu, todėl abejoti dviejų ekspertizių objektyvumu ir tikslumu nėra pagrindo. Be to, bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atliekant antrąją ekspertizę apeliantas sąmoningai (duomenys neskelbtini). Apeliantas, žinodamas, kad pirmosios ekspertizės metu jam nustatyta (duomenys neskelbtini), antrosios ekspertizės metu turėjo akivaizdų suinteresuotumą iškreipti tyrimo duomenis, todėl (duomenys neskelbtini).

36.       Apeliantas nukrypo nuo bylos esmės ir apeliaciniame skunde teikia įžvalgas dėl ginčo medicinos srities tobulinimo, nors jokių duomenų apie pareiškėjo turimą medicininį išsilavinimą nėra pateikta. Apeliantas dėsto savo nuomonę, kaip turi būti tikrinama profesinės karo tarnybos karių sveikata, todėl Lietuvos kariuomenė plačiau dėl šių argumentų nepasisako. Akcentuoja, kad priimant Nutarimą remtasi kompetentingos medicininės tarnybos specialistų išvadomis, išanalizavus apelianto buvusias / esamas ligas, išsamiai išnagrinėjus apelianto sveikatos sutrikimus ir vadovaujantis Nuostatais ir Sveikatos kriterijais.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

37.       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl KMEK 2019 m. vasario 12 d. ekspertinio nutarimo, kuriuo pareiškėjas pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai pagal (duomenys neskelbtini), įpareigojimo Komisiją klausimą dėl pareiškėjo tinkamumo atlikti karinę tarnybą nagrinėti iš naujo ir neturtinės žalos atlyginimo.

38.       Nustatyta, kad pareiškėjas KMEK Centrinėje pakomisėje 2018 m. balandžio 9 d. – 2018 m. gegužės 2 d. buvo tiriamas dėl tinkamumo tarnauti PKT. Asmenų, stojančių į profesinę krašto apsaugos tarnybą, sveikatos būklė vertinama pagal Ekspertinių išvadų lentelės 2 skiltį. Gydytojas (duomenys neskelbtini), įvertinęs informaciją iš Valstybinės ligonių kasos apie pareiškėjo sveikatą ir fizinę būklę, ir naudodamasis (duomenys neskelbtini) objektyviai įvertinęs (duomenys neskelbtini) ir pastebėjęs (duomenys neskelbtini), nukreipė atlikti (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į (duomenys neskelbtini), gydytojas (duomenys neskelbtini) įvertino, kad (duomenys neskelbtini). Būklė vertinta kaip (duomenys neskelbtini). Gydytojas (duomenys neskelbtini) padarė išvadą: (duomenys neskelbtini) ir priėmė ekspertinę išvadą „netinkamas PKT“. Šios išvados pareiškėjas neginčijo.

39.       Pareiškėjas pakartotinai 2019 m. sausio 24 d. – 2019 m. vasario 12 d. atvyko į KMEK Centrinę pakomisę sveikatos būklės įvertinimui dėl tinkamumo priimant į PKT. Medicinos ekspertizės akto vertinime atlikti įrašai, kad prieš 6 mėn. nustatyta (duomenys neskelbtini). Taikyta (duomenys neskelbtini). Objektyviai vertinant – nustatyta (duomenys neskelbtini), nežymi (duomenys neskelbtini). Atliktos (duomenys neskelbtini). Tiriamojo 2019 m. sausio 24 d. rentgenogramų Nr. 859 ir Nr. 860 nebuvo galima įvertinti dėl (duomenys neskelbtini). Lyginant su rentgenogramomis, pirmą kartą atliktomis 2018 m., daryta prielaida, kad tiriamasis tendencingai (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pareiškėjas buvo informuotas ir pareiškė raštišką pageidavimą atlikti rentgenogramas pakartotinai. Atlikus rentgenogramas tą pačią dieną (2019 m. sausio 24 d.), gydytojas (duomenys neskelbtini) aprašė: (duomenys neskelbtini). Gydytojas (duomenys neskelbtini), įvertinęs rentgenologinio tyrimo duomenis, nustatė diagnozę – (duomenys neskelbtini) ir priimta ekspertinė išvada „netinka“.

40.       Atliekant ekspertizę, pareiškėjas pateikė Kauno klinikų 2018 m. birželio 18 d. (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašą, kuriame aprašyti nusiskundimai (duomenys neskelbtini). Apžiūros rezultatuose stebima (duomenys neskelbtini). Rentgenologinis vaizdas atitinka (duomenys neskelbtini).

 

V.

 

41.       Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtinti Karinės medicinos ekspertizės nuostatai (redakcija nuo 2016 m. balandžio 22 d.) (toliau – ir Nuostatai), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 „Dėl sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų patvirtinimo“ patvirtinti tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijai (toliau – ir Kriterijai) (galiojęs iki 2020 metų)

.

42.       Remiantis KASOKTĮ 65 straipsnio 5 dalimi (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1810 straipsnio dalies redakcija) tikrosios karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, asmenų, stojančių ar šaukiamų į tikrąją karo tarnybą, tarnybą žvalgybos institucijoje ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, karių savanorių, kitų aktyviojo ir parengtojo rezervo karių sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

43.       Įgyvendindama KASOKTĮ 65 straipsnį, Vyriausybė 2002 m. nutarimu Nr. 1125 patvirtino Karinės medicinos ekspertizės nuostatus. Nuostatų 1 punkte nustatyta, kad karinės medicinos ekspertizės nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato karo prievolininkų, šaukiamų į privalomąją karo tarnybą, asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius (toliau – koviniai būriai), civilinę krašto apsaugos tarnybą ar tarnybą žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį, ir tikrosios karo tarnybos karių, statutinių valstybės tarnautojų, atliekančių civilinę krašto apsaugos tarnybą (toliau – statutiniai tarnautojai), žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį (toliau – žvalgybos pareigūnai), šaulių, tarnaujančių koviniuose būriuose, sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę ir sveikatos sutrikdymo (sutrikimo) sunkumo laipsnio (toliau – sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnis) nustatymo, taip pat kitų šaulių sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo tvarką. Nuostatų 2 punkte nustatyta, kad asmenų, nurodytų Nuostatų 1 punkte, sveikata tikrinama ir atranka pagal sveikatos būklę atliekama Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijoje (toliau – Komisija).

44.       Nuostatų IV skyriaus (Komisijos teisės ir pareigos) 8 punkte nustatyta, kad komisijos pakomisės pirmininkas turi teisę: 8.1. siųsti tikrinamus asmenis į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ištirti papildomai ar patikslinti diagnozės, taip pat gauti pažymų ar specializuotosios medicininės ekspertizės aktų, nurodytų Nuostatų 14.3 papunktyje; 8.2. gauti duomenis ir dokumentus apie asmenų sveikatos būklę iš kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų; 8.3. kreiptis į kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojus specialistus ir psichologus dėl vertinimų, kurių reikia ekspertinei nuomonei priimti; 8.4. gauti duomenis ir dokumentus, kurių reikia ekspertinei išvadai, ekspertiniam nutarimui ar ekspertinei nuomonei priimti, iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos ir kitų įstaigų.

45.       Remiantis Nuostatų 25 punktu medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis sveikatos būklės įvertinimo principais, metodika ir tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje, civilinei krašto apsaugos ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais, patvirtintais krašto apsaugos ministro, suderinus su sveikatos apsaugos ministru.

46.       Remiantis Nuostatų 26 punktu atliekant medicinos ekspertizę, tikrinama kiekvieno atskirai asmens sveikatos būklė, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicinos dokumentų duomenimis. Medicinos ekspertizei atlikti reikalingų medicininių tyrimų apimtį nustato tarnybos vadas.

47.       Remiantis Nuostatų 29 punktu komisijos pakomisių nariai gydytojai atlieka medicinos ekspertizę: įvertina pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie tiriamajam diagnozuotas ligas; pagal kompetenciją atlieka klinikinį tyrimą; įvertina klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis apie tiriamojo asmens sveikatos būklę, konsultantų išvadas ir medicinos ekspertizės duomenis įrašo į krašto apsaugos ministro nustatytos formos medicinos ekspertizės aktą (toliau – medicinos ekspertizės aktas).

48.       Remiantis Nuostatų 31 punktu, vadovaudamasis medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdamas į medicinos ekspertizės tikslą, Komisijos pakomisės gydytojas priima ekspertinę išvadą. Ši išvada įrašoma į medicinos ekspertizės aktą, kario asmens sveikatos ambulatorinę kortelę (forma KAM 40-025/a) ir Lietuvos kariuomenės kompiuterinę duomenų bazę. Išvadoje nurodoma: ligos pavadinimas (jeigu ji diagnozuojama), ją atitinkantis ekspertinių išvadų lentelės straipsnis, ligos kodas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) (toliau – TLK-10-AM), apribojimo laipsnis, tinkamumas karo, šaulio tarnybai koviniame būryje, civilinei krašto apsaugos tarnybai ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal nustatytą ligą. Apribojimo laipsnis nerašomas, kai tarnyba atidedama, asmuo pripažįstamas netinkamu tarnybai arba atliekama karo prievolininkų, kurių sveikata patikrinta kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, medicinos ekspertizė.

49.       Remiantis Nuostatų 33 punktu, jeigu yra indikacijų arba nepakanka duomenų apie asmens sveikatą, Komisijos pakomisės pirmininkas ir pakomisės gydytojas pasirašo siuntimą ir siunčia asmenį ištirti papildomai, konsultuotis ar patikslinti diagnozės (toliau – papildomi tyrimai) į kitus Lietuvos kariuomenės padalinius, vykdančius sveikatinimo veiklą, ar kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias antrinio ir tretinio lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Asmenys, ištirti papildomai, grįžta pas tyrimą, konsultaciją ar diagnozės patikslinimą skyrusį Komisijos pakomisės pirmininką ir gydytoją ar jį pavaduojantį asmenį, jiems toliau atliekama medicinos ekspertizė. Lietuvos kariuomenės vado nustatyta tvarka karo prievolininkai gali būti siunčiami į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas gauti pažymų, nurodytų Nuostatų 14.3 papunktyje.

50.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Nagrinėdamas ginčą, teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. kovo 7 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A502-22/2013), priimtoje nagrinėjant panašią situaciją, pažymėjo, jog specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas. Dėl to, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje neturi būti pasisakoma, ar medicininių kriterijų vertinimą KMEK atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę, o tik turėtų būti tikrinama, ar KMEK, atlikdama pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai specializuotą medicininę ekspertizę, laikėsi pirmiau minėtuose teisės aktuose nurodytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-136/2014).

 

VI.

 

51.       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl KMEK 2019 m. vasario 12 d. ekspertinio nutarimo, kuriuo pareiškėjas pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai pagal (duomenys neskelbtini), yra susijęs su pagrindinio šalių ginčijamo klausimo išsprendimu – su įrašu dėl pareiškėjo sveikatos, būtent (duomenys neskelbtini) diagnoze. Ši įrašyta diagnozė lėmė išvadą dėl pareiškėjo netinkamumo tarnauti profesinėje karo tarnyboje.

52.        Pareiškėjas nesutiko su šia išvada dėl to, kad KMEK buvo pateikęs Kauno klinikų 2018 m. birželio 18 d. (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašą, kuriame yra nurodyta, kad rentgenologinis vaizdas atitinka (duomenys neskelbtini).

53.       KMEK buvo atliktos pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ir padaryta išvada, kad tiriamojo 2019 m. sausio 24 d. rentgenogramų Nr. 859 ir Nr. 860 nebuvo galima įvertinti dėl (duomenys neskelbtini). Lyginant su rentgenogramomis, pirmą kartą atliktomis 2018 m., daryta prielaida, kad tiriamasis tendencingai (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pareiškėjas buvo informuotas ir pareiškė raštišką pageidavimą atlikti rentgenogramas pakartotinai. Atlikus rentgenogramas tą pačią dieną (2019 m. sausio 24 d.), gydytojas (duomenys neskelbtini) aprašė: (duomenys neskelbtini). Gydytojas (duomenys neskelbtini), įvertinęs rentgenologinio tyrimo duomenis, nustatė diagnozę – (duomenys neskelbtini).

54.       Minėti dokumentai patvirtina, kad atliekant ekspertizę KMEK buvo surinkti prieštaringi faktiniai duomenys dėl pareiškėjui nustatytos diagnozės. Karo medicinos tarnyba vadovavosi tik savo gydytojų medicininiais dokumentais ir nesivadovavo pareiškėjo pateiktais medicininiais dokumentais. KMEK nepaaiškino, kodėl nebuvo vadovaujamasi pareiškėjo pateiktais medicininiais dokumentais, kodėl jie buvo pripažinti netinkamais.

55.       KMEK veiksmai, atlikti priimant ekspertinį nutarimą, t. y. išvados padarymas dėl tiriamojo asmens sveikatos būklės remiantis vien KMEK gydytojų atliktais tyrimais ir nevertinant pareiškėjo pateiktų dokumentų, kuriose užfiksuotos kitokios išvados dėl pareiškėjui nustatytos diagnozės, negu KMEK gydytojų atliktuose tyrimuose, yra akivaizdžiai nesuderinamas su pareigomis pagal Nuostatus. KMEK pagal Nuostatus privalėjo įvertinti visus duomenis apie asmens sveikatą, jeigu šie duomenys yra prieštaringi, pasisakyti, kodėl vadovaujasi vienais duomenimis ir atmeta kitus duomenis (pareiškėjo pateiktus). KMEK pareigos įvertinti visus duomenis apie asmens sveikatą nevykdė, kaip ir pareigos pašalinti prieštaravimus dėl turimų asmens sveikatos būklės duomenų.

56.       KMEK pareiga išsamiai, t. y. atsižvelgiant į visus turimus faktinius duomenis, įvertinti tikrinamo asmens sveikatos būklę, o esant neaiškumų, kreiptis į kitas gydymo įstaigas dėl diagnozių patikslinimo, kyla iš minėtų Nuostatų reikalavimų – 8.1, 8.2 punktų (pvz., teisė siųsti tikrinamus asmenis į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ištirti papildomai ar patikslinti diagnozės; gauti duomenis ir dokumentus apie asmenų sveikatos būklę iš kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų); 26 punkto (tikrinama kiekvieno atskirai asmens sveikatos būklė, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicinos dokumentų duomenimis); 29 punkto (Komisijos pakomisių nariai gydytojai atlieka medicinos ekspertizę: įvertina pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie tiriamajam diagnozuotas ligas; pagal kompetenciją atlieka klinikinį tyrimą; įvertina klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis apie tiriamojo asmens sveikatos būklę, konsultantų išvadas); 33 punkto (jeigu yra indikacijų arba nepakanka duomenų apie asmens sveikatą, Komisijos pakomisės pirmininkas ir pakomisės gydytojas pasirašo siuntimą ir siunčia asmenį ištirti papildomai, konsultuotis ar patikslinti diagnozės (toliau – papildomi tyrimai) į kitus Lietuvos kariuomenės padalinius, vykdančius sveikatinimo veiklą, ar kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias antrinio ir tretinio lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas).

57.       Nustačius, kad KMEK nesivadovavo minėtais Nuostatų reikalavimais ir nevykdė pareigos išsamiai, t. y. atsižvelgiant į visus turimus faktinius duomenis, įvertinti tikrinamo asmens sveikatos būklę, o, esant neaiškumų, kreiptis į kitas gydymo įstaigas dėl diagnozių patikslinimo, skundžiamas sprendimas naikinamas remiantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu (skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.). Todėl pagrįstas yra pareiškėjo reikalavimas panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2019 m. vasario 12 d. ekspertinį nutarimą ir įpareigoti KMEK klausimą dėl pareiškėjo tinkamumo atlikti karinę tarnybą nagrinėti iš naujo.

58.       Panaikinus skundžiamą aktą kaip neteisėtą, iš dalies pagrįstu pripažįstamas ir pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėto akto priėmimo, kaip tai yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje, nustatančiame atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Naikinamas skundžiamas aktas tiesiogiai daro įtaką pareiškėjo teisėms, priimant šį aktą valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

59.       Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo patirto emocinio streso, dvasinių išgyvenimų dėl netekusios galimybės įstoti į profesinę karo tarnybą, dėl tolimesnės savo ateities, karjeros, nes pagal vertybes ir įsitikinimus, savo ateitį ir lūkesčius išimtinai siejo su karo tarnyba, sprendžia, kad pareiškėjui padaryta neturtinė žala (CK 6.250 str.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir sprendžia, kad pareiškėjui turėtų būti priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas – 2 000 Eur, yra pernelyg didelis atsižvelgiant į tai, kad šiame baigiamajame teismo akte nėra daroma išvada ir konstatuojama, kad klausimas išspręstas neteisėtai, tačiau konstatuojama, kad institucija nesilaikė procedūrų ir klausimas grąžinamas nagrinėti institucijai iš naujo.

60.       Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose pagrįstai nurodo, kad vienintelė institucija, įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti, ar asmuo tinkamas stoti į profesinę karo tarnybą, yra Karo medicinos tarnyba; jokios kitos institucijos ar įstaigos, įskaitant ir pareiškėjo nurodytas Kauno klinikas, kuriose jam buvo konstatuota (duomenys neskelbtini), neturi teisės nustatyti asmens tinkamumo ar netinkamumo stoti į PKT pagal sveikatos būklę.

61.       Atsakovo argumentas dėl Karo medicinos tarnybos išimtinės kompetencijos tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti, ar asmuo tinkamas stoti į profesinę karo tarnybą, nepaneigia būtinumo vykdant šią veiklą vadovautis Nuostatų reikalavimais ir sprendžiant dėl diagnozių vertinti visus medicininius dokumentus, taip pat ir kitų, teisėtai veiklą vykdančių sveikatos priežiūros įstaigų dokumentus. Kitų, teisėtai veiklą vykdančių sveikatos priežiūros įstaigos (įstaigų gydytojai) neatlieka funkcijų, priskirtų Karo medicinos tarnybai, t. y. nedaro išvadų dėl asmens tinkamumo karo tarnybai, bet nustato asmeniui diagnozę. Tačiau minėtos funkcijos neatlieka ir atskiri Karo medicinos tarnybos gydytojai, kurie, atlikę klinikinį tyrimą, tik nustato asmeniui diagnozę. Surinktų medicininių dokumentų pagrindu apie asmens sveikatos būklę Karo medicinos tarnybos komisijos (o ne gydytojai, nustatantys diagnozę) sprendžia dėl asmens tinkamumo stoti į profesinę karo tarnybą. Remiantis Nuostatų 33 punktu ir kitomis normomis tinkamumas karo tarnybai nustatomas pagal nustatytą ligą.

62.       Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šalių argumentų, susijusių su pareiškėjui medicininiuose dokumentuose nustatyta diagnoze, jos teisingumu. Pirmiausiai akcentuotina, kad visus klausimus, turinčius užtikrinti pagrįsto ir teisėto administracinio sprendimo priėmimą, privalo išspręsti institucija, priimanti administracinį sprendimą, kurio teismas negalės priimti, nes tai pagal kompetenciją priskirta atitinkamoje srityje veikiančiai institucijai. Administracinis teismas tikrina administracinio sprendimo teisėtumą. Be to, į medicinos srities klausimus galima atsakyti tik pasitelkus medicinos srities specialistus. Nagrinėjamoje byloje nėra būtina pasitelkti medicinos srities specialistus, nes yra konstatuota, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimo.

63.        Apibendrinant spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai sprendė dėl atsakovo taikytų materialiosios teisės normų, todėl sprendimas keičiamas.

64.       Patenkinus pareiškėjo skundą, pareiškėjui turi būti atlygintos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str.). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

65.       Pareiškėjo prašomos atstovavimo išlaidos – 400 Eur už apeliacinio skundo parengimą, neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, tačiau mažinamos iki 300 Eur atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo vienas iš reikalavimų tenkinamas iš dalies.

66.       Pareiškėjui priteistinas sumokėtas žyminis mokestis 34,75 Eur (22,50 ir 12,25 Eur).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo E. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 13 d. sprendimą ir išdėstyti taip:

Pareiškėjo E. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2019 m. vasario 12 d. ekspertinį nutarimą ir įpareigoti Karinės medicinos ekspertizės komisiją klausimą dėl pareiškėjo tinkamumo atlikti karinę tarnybą nagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui E. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui E. J. iš atsakovo Lietuvos kariuomenės 300 Eur (tris šimtus eurų) atstovavimo išlaidų ir 34,75 Eur (trisdešimt keturis eurus 75 centus) žyminio mokesčio.  

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                Arūnas Dirvonas

 

 

                                                        Veslava Ruskan

 

 

                                                        Arūnas Sutkevičius

 


Paminėta tekste:
  • I-3877-142/2014
  • A-1887-146/2015
  • CK
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • CPK
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas