Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-09-10][nuasmenintas sprendimas byloje][eI3-3593-1047-2020].docx
Bylos nr.: eI3-3593-1047/2020
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas 188601311 atsakovas
Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga 300118795 pareiškėjo atstovas
Kategorijos:
55.1. Teismo sprendimas
55.1.1. Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
22.2. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas
55.1.3. Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
19. Kiti ginčai dėl valstybės tarnybos
22. Kiti su valstybės tarnyba susiję klausimai
55. Teismo procesiniai dokumentai

?

          Administracinė byla Nr. eI3-3593-1047/2020

         Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01675-2020-6

 Procesinio sprendimo kategorijos: 22.2; 55.1.3

                                                                       (S)        

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teismas

 

nustatė:

 

Pareiškėjas R. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. balandžio 17 d. išvadą Nr. 6-1230 (toliau – ir 2020 m. balandžio 17 d. išvada) ir įpareigoti Departamentą atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2019 metus vertinimą Komisijoje.

Pareiškėjas paaiškina, kad yra Departamento Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas. 2020 m. vasario 29 d. Departamento Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Joniškio priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje buvo atliktas jo 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimas. Tiesioginis vadovas Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas G. D. pareiškėjo 2019 m. tarnybinę veiklą įvertino „gerai“, tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas Departamento Valdybos viršininkas K. B. su tokiu vertinimu sutiko. Pareiškėjas nesutikdamas su vertinimu „gerai“ kreipėsi į Komisiją, kurioje 2020 m. balandžio 9 d. nuotolinio posėdžio būdu buvo vertinama pareiškėjo 2020 m. vasario 29 d. tarnybinės veiklos išvada Nr.6-772 (toliau – ir 2020 m. vasario 29 d. Išvada). Komisija sutiko su tiesioginio vadovo vertinimu pareiškėjo 2019 m. tarnybinės veiklos rezultatus įvertinti „gerai“ ir priėmė skundžiamą 2020 m. balandžio 17 d. Išvadą, su kuria pareiškėjas nesutinka.

Pareiškėjas skunde teigia, kad Komisija padarė procedūrinių taisyklių pažeidimų, nesiėmė visų priemonių tinkamai išnagrinėti Išvadą. Komisija pažeidė Vidaus tarnybos sistemos
pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – Vertinimo tvarkos aprašas), 24.1 ir 25 punktų reikalavimus.

Pareiškėjas skunde teigia, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad tiesioginis vadovas, 2020 m. vasario 29 d. Išvadoje, vertinant pareiškėjo 2019 m. pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, nesivadovavo Vertinimo tvarkos aprašo 3 priede nurodytais pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijais. Nurodo, kad jo 2019 m. pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis arba pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertinti 3 balais, nors pačioje 2020 m. vasario 29 d. Išvadoje nurodyta, kad visos užduotys yra atliktos, o kai kurie rodikliai net ir viršyti. Komisijoje vykusio posėdžio metu tiesioginis vadovas G. D. savo vertinimą grindė bendro pobūdžio argumentais – „ne visos užduotys buvo įvykdytos idealiai kaip norėjosi“. Tokie argumentai prieštarauja 2020 m. vasario 29 d. Išvadoje pateiktiems duomenims apie tai, kad visos užduotys yra įvykdytos ir kai kurie sutarti vertinimo rodikliai yra viršyti.

Taip pat tiesioginis vadovas Komisijoje rėmėsi tuo, jog dokumentų valdymo sistemoje buvo užfiksuoti kai kurie darbo laiko apskaitos žiniaraščiai su klaidomis. Remiantis Priešgaisrinės apaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. įsakymu Nr.1-80, 21.1. papunkčiu, pamainos vadas pildo darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir teikia jį derinti atsakingam asmeniui. Po pateikimo derinimui, radus klaidų, jas taiso ir pataisius vėl teikia derinti. Suderinus su paskirtu asmeniu, nagrinėjamu atveju – Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos administratore, darbo laiko apskaitos žiniaraštis yra teikiamas tvirtinti Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkui ir vėl gražinamas administratorei, kuri įkelia minėtą dokumentą į dokumentų valdymo sistemą. Taigi
pamainos vadas pagal galiojančią tvarką negali kelti darbo laiko apskaitos žiniaraščių į
dokumentų valdymo sistemą. Be to, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai į dokumentų valdymo sistemą keliami ne iš karto. Siekiant išvengti klaidų, prieš įkeliant darbo laiko apskaitos žiniaraštį į dokumentų valdymo sistemą, jis yra derinamas su administratore ir tik vėliau pateikiamas tvirtinti vadovui. Todėl ne tik pamainos vadas yra atsakingas už tinkamą darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą, bet ir pamainos vado tiesioginis vadovas, kuris pasirašydamas patvirtina, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštis yra be klaidų dėl kurių vėliau jį gali atmesti dokumentų valdymo sistema.

Tiesioginis vadovas Komisijoje rėmėsi tuo, jog netinkamai rengiami darbo grafikai. Pareiškėjas pažymi, kad pamainos, kuriai jis vadovauja darbo grafikai sudaryti, patikslinti, kas rodo, tais atvejais, kuomet pamainoje trūkdavo pareigūnų, pareiškėjas imdavosi iniciatyvos ir pareigūnų pasiskirstymą derindavo su kitų pamainų vadais.

Remiantis priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pareigybės aprašymo 5.1. ir 5.5. punktų nuostatomis, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas taip pat yra atsakingas už tarnybinės veiklos organizavimą, tarnybinės dokumentacijos pildymą ir jos teisingumą. Todėl tiesioginio vadovo argumentas, kad ir jam pačiam tekdavo atlikti minėtuosius darbus, neturėtų būti naudojamas grindžiant sprendimą pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatus vertinti „gerai“.

Pareiškėjas pažymi, kad užduotį organizuoti bei kartu su vadovaujamos budinčios pamainos pareigūnais patikrinti Joniškio rajono gyventojų gyvenamąsias patalpas pareiškėjas viršijo. Iš užduotyje nurodytų patikrinti 250 gyvenamųjų patalpų vykdant akciją „Gyvenkime saugiai 2019“ buvo patikrintos 271.

Pareiškėjo profesinio pasirengimo bei fizinio pasirengimo normatyvų rodikliai yra kur kas aukštesni nei kad reikalaujama. 2019 m. gruodžio 9 d. buvo pateiktas Tarnybinis pranešimas „Dėl paskatinimo vienkartinėmis piniginėmis išmokomis“ Nr.V-6-5211, kuriuo buvo siūloma už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigių atlikimą, paskatinti pareigūnus, tarp jų ir pareiškėją, vienkartine pinigine išmoka, kas patvirtina, jog savo pareigas ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas pareiškėjas atlieka labai gerai. Pareiškėjas stengiasi tobulėti profesinėje srityje, todėl 2019 m. dalyvavo penkiuose Ugniagesių gelbėtojų mokyklos organizuojamuose mokymuose (išduoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai: 2019 m. vasario 22 d. „Gelbėjimo darbų organizavimo aukštyje, gylyje vadovo kvalifikacijos programa“, 2019 m. balandžio 17 d. „Veiksmingo bendravimo ir konfliktų valdymo kvalifikacijos tobulinimo programa“, 2019 m. gegužės 15 d. „Streso valdymo kvalifikacijos tobulinimo programa“, 2019 m. rugsėjo 20 d. „Pirmojo ir antrojo operacinio lygmens gelbėjimo darbų vadovo kvalifikacijos tobulinimo programa“, 2019 m. spalio 31 d. „Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų poreikio nustatymo mokymo programa“). Laisvu nuo tarnybos metu pareiškėjas dalyvauja pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijų posėdžiuose. Kvalifikaciją tobulina ne tik Ugniagesių gelbėtojų mokyklos organizuojamuose kursuose, bet ir savarankiškai (2019 m. spalio 29 d. „Asmeninis įtakingumas ir interesų derinimas“, 2019 m. rugpjūčio 21 d. „Strateginis komandos valdymas ir lyderystė“, 2019 m. rugsėjo 26 d. „Organizacijos ir lyderystės komunikacija : sėkmės algoritmas“). 2019 m. rugsėjo 1113 dienomis dalyvavo Europos profesinių sąjungų instituto (angl.  European Trade Union Institute (ETUI) surengtuose mokymuose Briuselyje „Derybinių įgūdžių tobulinimas vadovams“ (angl. Leadership training on negotiation skill development). Pareiškėjas galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi.

Pareiškėjo nuomone, Komisija formaliai išnagrinėjo pareiškėjo 2020 m. vasario 29 d. Išvadą, iš esmės nevertino jo pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, priėmė nemotyvuotą 2020 m. balandžio 17 d. Išvadą.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo išdėstytais argumentais nesutinka ir prašo skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Komisija tinkamai atliko pareiškėjo 2020 m. vasario 29 d. Išvados, kurią surašė pareiškėjo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją, laikėsi Vidaus tarnybos statute ir Vertinimo tvarkos apraše nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, pareiškėjo 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimas atliktas objektyviai ir išsamiai.

Pareiškėjo tiesioginis vadovas, nurodydamas kitokius balus, įrašė atitinkamus komentarus,
t. y. jų pagrindimus, todėl ši aplinkybė, Departamento nuomone, patvirtina, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas tinkamai motyvavo savo nurodytus vertinimo kriterijų įvertinimus balais.

2020 m. balandžio 9 d. Komisija atliko pareiškėjo 2020 m. vasario 29 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė pareiškėjo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją, dar kartą įvertino pareiškėjo tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis ir pritarė pareiškėjo tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodytam pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimui. Vertinimo komisijos narys S. D. vertinimui nepritarė ir pateikė atskirąją nuomonę, nurodydamas, kad nesutinka su komisijos sprendimu vertinti R. L. „gerai“, jis turėjo būti įvertintas „labai gerai“. Departamentas pažymi, kad pareiškėjas yra Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos narys, kurios pirmininkas yra S. D., todėl pagrįstai abejotina dėl S. D. nešališkumo ir objektyvumo, priimant sprendimą pareiškėjo atžvilgiu.

Komisija analizavo ir įvertino 2020 m. vasario 29 d. Išvadą, pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo paaiškinimus, teiktus Komisijos posėdyje. Tai rodo, kad pareiškėjas buvo išklausytas.

Pareiškėjo tiesioginis vadovas nurodė, kad tinkamumo einamoms pareigoms vertinimo kriterijų Gebėjimą panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti įvertino žemesniu nei pareiškėjas balu, nes atsižvelgė į pareiškėjo pareigybės aprašymą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas yra atsakingas už budinčios pamainos darbo laiko apskaitos žiniaraščių tinkamą pildymą, todėl pareiškėjas turi pateikti tvarkingai užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip pat turi rengti budinčios pamainos pareigūnų darbo grafikus ir teikti juos tiesioginiam vadovui, tačiau minėtus darbo grafikus rengia pareiškėjo tiesioginis vadovas, todėl tiesioginis vadovas pareiškėjo gebėjimą panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti įvertino 4 balais. Tinkamumo einamoms pareigoms vertinimo kriterijų Organizuotumą ir veiklos planavimą pareiškėjo tiesioginis vadovas taip pat įvertino žemesniu nei pareiškėjas balu, nurodydamas, kad pareiškėjas nerodo iniciatyvos tam tikrų darbų atlikimui, pareiškėjui trūksta savarankiškumo, pateikdamas pavyzdį, kad važiuojant iš gaisro ir sprogus autocisternos padangai pareiškėjas pareiškė, kad dabar pažiūrėsim kaip viršininkas suras atsarginį ratą, pats nesiimdamas jokios iniciatyvos.

Pareiškėjo tiesioginis vadovas tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje, pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis arba pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertino 3 balais, argumentuodamas, kad dokumentų valdymo sistemoje yra užfiksuota, kad pareiškėjas pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius su klaidomis, jie atmesti pataisymui, todėl ne visos 2019 metams numatytos užduotys buvo atliktos tinkamai. Pareiškėjo pareigybės aprašyme nurodyta, kad šias pareigas einantis statutinis valstybės tarnautojas rengia budinčios pamainos pareigūnų darbo grafikus (6.13 papunktis); pildo budinčios pamainos darbo laiko apskaitos žiniaraštį (6.15 papunktis). Atsižvelgiant į pareiškėjo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas  pareiškėjui 2019 metams nustatyta užduotis  užtikrinti, kad tarnybiniai dokumentai, susiję su budinčios pamainos veikla būtų parengti bei pildomi kokybiškai ir laiku, nebuvo tinkamai įvykdyta. Pareiškėjo argumentus, kad ne tik pamainos vadas yra atsakingas už tinkamą darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą, bet ir pamainos vado tiesioginis vadovas, pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje vertinama pareiškėjo darbinė veikla. Reikalavimai, keliami vadovo darbui, nepaneigia pareiškėjui keliamų reikalavimų. Taigi pareiškėjui dokumentų valdymo sistemoje pateikus netinkamai užpildytą darbo laiko apskaitos žiniaraštį, 2019 metams numatyta užduotis  užtikrinti, kad tarnybiniai dokumentai, susiję su budinčios pamainos veikla būtų parengti bei pildomi kokybiškai ir laiku, nebuvo tinkamai įvykdyta.

Atsakovas neginčija, kad pareiškėjas įvykdė visas jam 2019 metams nustatytas tarnybinės veiklos užduotis, tačiau paaiškina, kad „labai gerai“ pareigūnas įvertinamas tuo atveju, kai nustatytos tarnybinės veiklos užduotys yra įvykdytos nepriekaištingai, šiuo atveju, pareiškėjas nors ir įvykdė visas jam 2019 metams nustatytas tarnybinės veiklos užduotis, tačiau viena iš jam nustatytų užduočių nebuvo tinkamai įvykdyta. Atsakovas neginčija, kad pareiškėjas viršijo vienos 2019 metams nustatytos užduoties vertinimo rodiklį  kartu su vadovaujamos budinčios pamainos pareigūnais organizavo ir patikrinimo 271 (vietoje planuotų 250) Joniškio rajono gyventojų gyvenamųjų patalpų (būstų), tačiau nesutinka, kad pareiškėjas tinkamai įvykdė visas kitas 2019 metams nustatytas užduotis, todėl pareiškėjo veikloje nustačius trūkumus, jo tarnybinė veikla negalėjo būti vertinama „labai gerai“. 

Dėl Departamento Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkui 2019 m. gruodžio 9 d. tarnybinio pranešimo ( nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą Šv. Kalėdų proga vienkartinėmis piniginėmis išmokomis paskatinti Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus, tarp jų ir pareiškėją), pažymi, kad nors pareiškėjo minimas tarnybinis pranešimas ir buvo pateiktas Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkui, tačiau už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą pareiškėjas vienkartine pinigine išmoka paskatintas nebuvo.

Pažymi, kad, nors pareiškėjo tiesioginis vadovas tarnybinės veiklos vertinimo anketoje kvalifikacijos vertinimo kriterijų lojalumas tarnybai įvertino žemesniu nei pareiškėjas balu, tačiau bendrą pareiškėjo kvalifikaciją įvertino „labai gerai“, todėl ginčo dėl pareiškėjo kvalifikacijos neturėtų būti.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

Byloje ginčas kilęs dėl 2020 m. balandžio 17 d. priimtos Išvados teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 29 d. Departamento Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Joniškio priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje buvo atliktas pareiškėjo 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimas, surašyta 2020 m. vasario 29 d. tarnybinės veiklos išvada Nr.6-772. Tiesioginis vadovas Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas G. D. pareiškėjo 2019 m. tarnybinę veiklą įvertino „gerai“, pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutiko, tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas Departamento Valdybos viršininkas K. B. su tokiu vertinimu sutiko.

Pareiškėjas nesutikdamas su vertinimu „gerai“ 2020 m. vasario 29 su prašymu „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje“ (registracijos data 2020 m. kovo 2 d.) kreipėsi į Komisiją, prašydamas peržiūrėti 2020 m. vasario 29 Išvadą, įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą labai gerai, taikyti Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 15 dalies 1 punktą.

Komisijoje 2020 m. balandžio 9 d. nuotolinio posėdžio būdu buvo vertinama 2020 m. vasario 29 d. Išvada. Komisija sutiko su tiesioginio vadovo vertinimu pareiškėjo 2019 m. tarnybinės veiklos rezultatus įvertinti „gerai“ ir priėmė skundžiamą 2020 m. balandžio 17 d. išvadą Nr. 6-1230.

Ginčo teisiniams santykiams taikytinos pareiškėjo veiklos vertinimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto redakcijos, galiojusios nuo 2019 m. gruodžio 31 d., bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr.1V-142 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, galiojusio nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. balandžio 6 d., (toliau – ir Aprašo) nuostatos.

Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms.

Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant.

Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 23 dalis nustato, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. 

Aprašo 24 punkte nustatyta, kad pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: 1) pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; 2) pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; 3) sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus Statuto 34 straipsnio 19 dalyje nustatytu atveju, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai); 4) pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados surašymą.

Aprašo 25 punktas nustato, kad pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatomos – vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Aprašo 26 punkte nustatyta, kad pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Aprašo 27 punktas nustato, kad vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą, taip pat vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginį vadovą, jeigu šis nesutinka su vertinimo išvada, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui ir vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su šio pareigūno kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas administracinių teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė kompetencija; tai reiškia, kad atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis (žr. 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013). LVAT yra konstatavęs, kad vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktų nuostatų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017). LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009 ir kt.). Be to, būtina pažymėti, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).

Nagrinėjamu atveju 2020 m. balandžio 9 d. vyko Komisijos posėdis nuotoliniu būdu. Jo metu buvo sudaryta galimybė pasisakyti pareiškėjui, jam buvo užduodami klausimai, po to išklausytas pareiškėjo tiesioginis vadovas, jam užduodami klausimai ir vyko pareiškėjo vertinimo išvados nagrinėjimas, po kurio Komisijos nariai balsavo.

Teismas sutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, kad Komisija pažeidė teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo 2020 m. vasario 29 d. (registracijos data 2020 m. kovo 3 d.) prašymą „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje“ išnagrinėjo paviršutiniškai ir formaliai.

Pirma, teismas griežtai neigiamai vertina argumentus dėl Departamento pozicijos visus pamainų vadovus vertinti „gerai“. Tai neatitinka Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 1 dalies dėl pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslo ir paneigia vertinimo prasmę ir esmę. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ir jo tiesioginis vadovas pokalbio Komisijoje metu užsiminė apie tokį nurodymą iš Departamento. Komisijos nariai pasitikslino klausdami tiesioginį vadovą, ar vertino individualiai, jis patvirtino, kad įvertino pareiškėją individualiai. Taigi teismas pabrėžia, kad pareiškėjo vertinimas turi būti individualus ir negalima jo motyvuoti jokiu susitarimu Departamente dėl visų pamainų vadų vertinimų. Tokio susitarimo negali būti pagal teisės aktų reikalavimus, nepaklusti tokiam susitarimui yra pareiga, o ne nelojalumas tarnybai.

Antra, teismas konstatuoja, kad vertinimo Komisijoje metu nebuvo ištirtos šiai bylai reikšmingos aplinkybės: pareiškėjas savo 2020 m. vasario 29 d. (registracijos data 2020 m. kovo 3 d.) prašyme „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje“ nurodė, kad 2019 m. gruodžio 9 d. Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto, atliekančio viršininko funkcijas, tarnybiniame pranešime Nr. V-6-5212 skyriaus darbas įvertintas labai gerai, pasiūlyta pareiškėją įvertinti. Taip pat mini 2019 m. gruodžio 12 d. Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų skatinimo ir apdovanojimo komisijos posėdžio protokolą Nr. 6-6-6982. Šios aplinkybės nebuvo nustatytos ir vertintos Komisijoje, pareiškėjo nurodytas prieštaravimas (2019 m. gruodį vertinimai buvo puikūs, 2020 m. vasarį vertinimas buvo „gerai) liko nepašalintas.

Trečia, Komisijai analizuojant pareiškėjo tarnybinę veiklą kilo daug ginčų tarp šalių dėl faktinių aplinkybių (dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių, dėl darbo grafikų, dėl iniciatyvos darbe, gerbūvio įrengimo). Komisija dokumentinių įrodymų nerinko (teismas tai vertina itin neigiamai, nes tai objektyvūs įrodymai apie pareiškėjo darbą), rėmėsi vadovo paaiškinimais, atmetė pareiškėjo paaiškinimus, tačiau nemotyvavo, kodėl vadovaujasi vadovo paaiškinimais, o pareiškėjo atmeta. Tokiu būdu nebuvo pašalinti prieštaravimai, nebuvo nustatyta tikroji tiesa ir pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas nebuvo atliktas tinkamai, motyvuotai. Teismui pareikalavus, kad atsakovas pateiktų analizuotų dokumentų sąrašą, atsakovas rašte „Dėl įrodymų pateikimo“ nurodė, kad išanalizavo viską, kas pateikta į bylą, tarp šalių ginčo dėl faktinių aplinkybių nekilo, pareiškėjas neginčijo klaidų žiniaraščiuose. Teismas su tokia pozicija nesutinka.

Pažymėtina, kad nesant tarp šalių ginčo pakaktų pareiškėjo ir jo vadovo paaiškinimų pokalbio forma, tačiau kilus ginčui kaip nagrinėjamu atveju (vadovas sako, kad teikė žiniaraščius su klaidomis,  nederino darbo grafikų su kitų pamainų vadais, pareiškėjas sako, kad klaidos atsirado ne dėl jo kaltės, nes dalyvauja daug asmenų, kad jis teikė, tikslino, stengėsi, derino; 2020 m. vasario 29 d. Išvadoje esant prieštaravimų ir t.t.) buvo būtina išsiaiškinti, kaip realiai dirbo pareiškėjas 2019 m. ir atitinkamai teisingai ir motyvuotai įvertinti jo veiklą. Būtina įvertinti, kiek darbo grafikų ir žiniaraščių iš viso 2019 m. pildė pareiškėjas, kiek jų buvo su klaidomis / kokio pobūdžio klaidomis (techninės klaidos, turinio ir t.t.) / kas už tas klaidas atsakingas, apie tai informuoti pareiškėją ir suteikti jam galimybę pasiaiškinti, teikti savo įrodymus ir paaiškinimus. Pažymėtina, kad 2019 m. vasario 29 d. Išvadoje jokie žiniaraščiai ar darbo grafikai nebuvo minimi. 

  Teismas šiuos išvardintus pažeidimus laiko esminiais, sutrukdžiusiais Komisijai iš esmės, teisingai ir motyvuotai peržiūrėti pareiškėjo 2020 m. vasario 29 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą pagal pareiškėjo 2020 m. vasario 29 (registracijos numeris 2020 m. kovo 3 d.) prašymą „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tai yra skundžiamos 2020 m. balandžio 17 d. Išvados panaikinimo pagrindas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija, priimdama 2020 m. balandžio 17 d. išvadą, nesilaikė Vidaus tarnybos statuto, Aprašo reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas) Komisijos 2020 m. balandžio 17 d. išvada naikinama ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įpareigojamas Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje peržiūrėti pareiškėjo 2020 m. vasario 29 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą pagal pareiškėjo 2020 m. vasario 29 (registracijos numeris 2020 m. kovo 3 d.) prašymą „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje“ ir teismo išaiškinimus, pateiktus šiame sprendime.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84,
86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,

 

nusprendžia:

 

Pareiškėjo R. L. skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. balandžio 17 d. išvadą Nr. 6-1230.

Įpareigoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje peržiūrėti pareiškėjo 2020 m. vasario 29 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą pagal pareiškėjo 2020 m. vasario 29 (registracijos numeris 2020 m. kovo 3 d.) prašymą „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                        Beata Martišienė


Paminėta tekste:
  • A-110-438/2017
  • eA-1799-662/2015