Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-24][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-378-701-2018].docx
Bylos nr.: 3K-3-378-701/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Alytaus Šv. Benedikto gimnazija 195320460 atsakovas
Kategorijos:
1. BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
1. DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
1.2. Bylos dėl individualių darbo santykių
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
1.3. Individualūs darbo santykiai
1.2.8.4. dėl darbo sutarties nutraukimo dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
1.3.9.5. Kiti su individualių darbo ginčų nagrinėjimu susiję klausimai
2.2.4.7. Bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo
1.2.8. Bylos, susijusios su darbo sutarties pasibaigimu bei nutraukimu
1.3.9. Individualūs darbo ginčai
1.2.13. Bylos, susijusios su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis
1.2.13.17. dėl darbo užmokesčio mokėjimo darbuotoją atleidžiant iš darbo ar darbuotojui mirus

?

                                 Civilinė byla Nr. 3K-3-378-701/2018

                                Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03700-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.3.9.5

                  (S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Antano Simniškio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei Alytaus šv. Benedikto gimnazijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 217 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo, ginčo šalių darbo ginčų komisijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų, kai tas ginčas vėliau tapo teisminis, atlyginimo priteisimo teisme.

2.       Ieškovas prašė: 1) priimti sprendimą pripažinti jo atleidimą iš darbo VšĮ Alytaus šv. Benedikto gimnazijoje neteisėtu, grąžinti jį į buvusį darbą direktoriaus pavaduotoju ūkiui ir priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos 2017 m. birželio 5 d. iki sprendimo priėmimo dienos; 2) jei į pirmesnį darbą negalima būtų grąžinti dėl DK nurodytų priežasčių, priimti sprendimą pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos ir priteisti dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką; 3) priteisti 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3.       Ieškovas nurodė, kad darbo sutarties nutraukimas dėl teistumo yra neteisėtas, nes pagal jo pareiginius nuostatus nebuvo nė vienos funkcijos, kurios nebūtų buvę galima vykdyti dėl jam paskirtos bausmės – baudos. Atsiradus teistumui jis nebevykdė atsakovės viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pareigų ir funkcijų, kurioms reikia nepriekaištingos reputacijos. Įstatymai nereikalauja iš įstaigos darbuotojo, kuris neturi teisės priimti sprendimų ir atlieka tik viešųjų pirkimų dokumentų tvarkymą, kitą organizacinį darbą, nepriekaištingos reputacijos, o būtent tokias organizacines, technines bei pirkimų dokumentų tvarkymo funkcijas iki atleidimo iš darbo ieškovas ir vykdė. Jam padaryta neturtinė žala, sukelta neigiamų padarinių jo socialinei, materialinei, psichologinei gerovei ir sveikatai, pažeistas socialinis asmens bei jo šeimos stabilumas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

4.       Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 1600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir 11,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovas 2012 m. rugpjūčio 10 d. darbo sutarties pagrindu pradėjo eiti atsakovės direktoriaus pavaduotojo ūkiui pareigas. 2012 m. rugpjūčio 22 d. atsakovės direktoriaus įsakymu ieškovas paskirtas gimnazijos viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, pasirašė nešališkumo deklaraciją, konfidencialumo pasižadėjimą, visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžiu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu ieškovas nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio (3012 Eur) bauda. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje ieškovo kasacinis skundas atmestas. Atsakovės direktorė, vadovaudamasi DK 136 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, 2017 m. birželio 1 d. priėmė įsakymą, kuriuo nuo 2017 m. birželio 5 d. atleido ieškovą pareigų. 

6.       Teismas konstatavo, kad darbdavė nepažeidė įstatymo normų, ieškovo atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 1 punktą teisėtas ir pagrįstas. Ieškovas atleidimo iš darbo momentu negalėjo atlikti gimnazijos direktoriaus pavaduotojo ūkiui funkcijų, nes neatitiko tuo metu galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies reikalavimo dėl nepriekaištingos reputacijos.

7.       Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nustatė, kad atsakovė patyrė 1600 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgdamas į tai, kad patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, teismas tenkino prašymą dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo.

8.       Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir priteistą sumą sumažinti iki 600 Eur, 2018 m. vasario 20 d. nutartimi pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, sumažino iš ieškovo atsakovei priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 1400 Eur, kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas, priteisė iš ieškovo valstybei 4,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

9.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas 2017 m. liepos 3 d. su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – ir Darbo ginčų komisija, DGK) dėl neteisėto atleidimo iš darbo. 2017 m. liepos 5 d. Darbo ginčų komisijos pranešimu atsakovė buvo įpareigota pateikti atsiliepimą ir dokumentus, reikalingus nagrinėjant darbo bylą. Atsakovė Darbo ginčų komisijai pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą, šį atsiliepimą parengė advokatas. Darbo ginčų komisija 2017 m. liepos 25 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą kaip nepriskirtiną Darbo ginčų komisijos kompetencijai. Ieškovas 2017 m. rugpjūčio 7 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir buvo iškelta ši civilinė byla.

10.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama teisė į darbo ginčų komisijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733-421/2015), taip pat yra išaiškinta, jog tuo atveju, kai individualus darbo ginčas, išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje, perkeliamas nagrinėti į teismą, šalies išlaidų advokato pagalbai, patirtų darbo ginčų komisijoje, atlyginimo klausimas išsprendžiamas taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

11.       Apeliacinės instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad Darbo ginčų komisijoje ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas (DK 217 straipsnio 3 dalis), tačiau pažymėjo, kad atsakovė, ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, neprašė atlyginti patirtų bylinėjimosi išlaidų. Darbo ginčų komisijai atsisakius nagrinėti ieškovo prašymą kaip nepriskirtiną jos kompetencijai, jis su ieškiniu kreipėsi į teismą. Dėl to atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos kartu su prašymu pateiktos ieškovo inicijuotą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismo vertinimu, dėl kito asmens nepagrįsto kreipimosi į DGK ir į teismą advokato atstovavimo išlaidų patyręs asmuo turi teisę išsiieškoti jų atlyginimą, nes kitu atveju sąžiningas asmuo dėl kito asmens nepagrįstų reikalavimų patirtų nuostolių, o tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis). Teismas nustatė, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos, patirtos Darbo ginčų komisijoje, laikytinos teisme patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, nes advokatas jas įskaičiavo į teisme suteiktų paslaugų kainą. Teismas nurodė, jog atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė pažymi, kad: išlaidos už advokato pagalbą bylą nagrinėjant teisme buvo gerokai mažesnės (350 Eur), nes, bylai persikėlus į teismą, atsiliepimą į ieškinį rengė tas pats advokatas, be to, tiek ieškovo pareiškimas Darbo ginčų komisijai, tiek ieškinys teismui buvo beveik identiški; rengiant atsiliepimą į ieškinį reikėjo iš naujo analizuoti bylos faktines aplinkybes, surinkti teismų praktiką, todėl DGK ir teismui pateikti atsiliepimai nėra identiški, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo nuoseklios ir būtinos. Dėl nurodytų priežasčių ir remdamasis pirmiau nurodyta teismų praktika apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą atsakovei, yra atlygintinos, nes jos laikytinos kaip patirtos ginčą nagrinėjant teisme.

12.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad būtina įvertinti, ar prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių. Atsakovė prašė priteisti 1600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, kurias nurodė suteiktų paslaugų ataskaitoje, atlyginimą. Šias patirtas išlaidas sudaro: susipažinimas su pateiktais dokumentais ir atsiliepimo darbo byloje parengimas (8 val.), pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo projekto parengimas (2 val.), atsiliepimo civilinėje byloje parengimas (3,5 val.), pasirengimas parengiamajam teismo posėdžiui (2 val.) ir išlaidos už dalyvavimą teismo posėdyje (30 min.). Pagal Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistino užmokesčio dydžius ir praėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (817,6 Eur) nustatyta, kad maksimaliai advokatas galėtų prašyti priteisti šio dydžio išlaidų atlyginimą: 1) už 8 val., skirtas susipažinti su pateiktais dokumentais ir parengti atsiliepimui darbo byloje – 654,08 Eur (Rekomendacijose nenurodytas maksimalaus priteistino užmokesčio dydis už atsiliepimo parengimą ikiteisminėje ginčų sprendimo institucijoje, todėl užmokestis vertintinas pagal valandas, praleistas rengiantis teismo posėdžiui ikiteisminėje ginčų sprendimo institucijoje, kai ginčas vėliau tampa teisminis (Rekomendacijų 8.19 punktas); 2) už atsiliepimą į ieškinį – 2044 Eur; 3) už 2 val. pasirengimą parengiamajam teismo posėdžiui – 163,52 Eur; 4) už 30 min. dalyvavimą parengiamajame teismo posėdyje – 40,88 Eur, viso  2902,48 Eur.

13.       Spręsdamas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaidų už parengtą 2017 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atlyginimą, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šios išlaidos nėra susijusios su byla, kurioje nagrinėjamas darbo ginčas, atsakovė neįrodė jų būtinumo šioje civilinėje byloje, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pagal 2017 m. rugsėjo 20 d. suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą už vieną darbo valandą klientas moka 100 Eur, o minėtam pareiškimo projektui parengti buvo sugaištos 2 valandos, priteista 1600 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažintina 200 Eur suma.

14.       Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad 1400 Eur prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir būtinos, pažymėjo, jog šios išlaidos yra per pusę mažesnės nei Rekomendacijose nustatyti maksimalūs priteistini užmokesčio dydžiai (2902,48 Eur). Aplinkybės, kad, bylai persikėlus į teismą, atsakovė už atsiliepimo parengimą sumokėjo 350 Eur, teismas nevertino kaip nepagrįsto išlaidavimo. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovės atstovas veikė sąžiningai, nes, gavęs 800 Eur atlyginimą už parengtą atsiliepimą į prašymą ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo institucijoje (2017 m. liepos 13 sąskaita už teisines paslaugas), bylos nagrinėjimui persikėlus į teismą, jis nereikalavo priteisti už atsiliepimą galimai maksimalaus priteistino 2044 Eur užmokesčio.

15.       Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovė, nesinaudodama Alytaus miesto savivaldybės administracijos teisininkų konsultacijomis, nepagrįstai išlaidavo, taip pat atmetė ieškovo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, kurioje išaiškinta, kad civilinėse bylose šalių patirtos išlaidos turi būti būtinos ir pagrįstos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o teismas turi spręsti, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti tas išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo galima apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. 

16.       Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, šis teismas vertino, kad apeliacinis skundas tenkinamas 20 procentų, ir pagal tai sprendė, jog iš ieškovo priteistinas 80 procentų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (300 Eur) už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atlyginimas, t. y. 240 Eur. Teismas nurodė, kad, atmetus apeliacinį skundą 80 procentų, iš ieškovo valstybei priteista 80 procentų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, t. y. 4,12 Eur (nuo 5,15 Eur), o iš atsakovės jai tenkanti šių bylinėjimosi išlaidų dalis  1,03 Eur – valstybei nepriteistina, nes ši suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

17.       Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 26 d. papildoma nutartimi priteisė iš ieškovo atsakovei 240 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Teismas nurodė, kad 2018 m. vasario 20 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje konstatuota, jog ieškovo priteistinas 240 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą atlyginimas, tačiau tai nenurodyta nutarties rezoliucinėje dalyje.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

18.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, sumažinant iš ieškovo priteistą sumą iki 600 Eur. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

18.1.                       Apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-701/2016 pateiktus išaiškinimus. Nėra pagrindo sutikti su teismo argumentu dėl šio ginčo ne teismingumo Darbo ginčų komisijai bei išvada, kad ieškovas nepagrįstai kreipėsi į DGK.

18.2.                       Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovo atsakovei 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, šios patirtų Darbo ginčų komisijoje, atlyginimą, netinkamai taikė DK 217 straipsnio 3 dalį. Ši teisės norma įteisina naują sampratą, kad abi proceso šalys, tiek darbuotojas, tiek darbdavys, turi suprasti, jog visą riziką ir pasekmes dėl savo ikiteisminėje ginčų institucijoje turėtų bylinėjimosi išlaidų turi prisiimti pačios ir, nepaisant ginčo baigties, negali tikėtis DGK patirtų bylinėjimosi išlaidų perkelti priešingai šaliai. DK 217 straipsnio 3 dalies nuostata dėl ginčo šalių darbo ginčų komisijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisimo negali veikti diferencijuodama tinkamai procesiškai besielgiančias ginčo šalis, t. y. ji turi būti vienodai taikoma tiek šalims, užbaigusioms ginčą DGK ir neperkėlusioms ginčo į teismą, tiek šalims, kai darbo ginčas iš ikiteisminio ginčo organo persikelia į teismą, nes priešingu atveju būtų iškreipiamas konstitucinis asmenų lygybės prieš įstatymą principas. Neteisinga susiaurinti šios normos aiškinimą ir taikymą, teigiant, kad darbo ginčų komisijoje ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas tik Darbo ginčų komisijoje (tokia teisės norma DK galiojo iki 2017 m. liepos 1 d.). Taikant nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 217 straipsnio 3 dalies normą, kai nėra pagrindo kurios nors ginčo šalies procesinį elgesį pripažinti netinkamu, darbo ginčų komisijoje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas nei darbo ginčų komisijoje, nei teisme. Šioje byloje nagrinėtas darbo ginčas pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą buvo teismingas ikiteisminei darbo ginčų nagrinėjimo institucijai, tinkamai procesiškai besielgiantis ieškovas į DGK kreipėsi pagrįstai, Darbo ginčų komisija ginčo iš esmės nenagrinėjo ne dėl ieškovo netinkamo procesinio elgesio, todėl konstatuotina, kad teismai, spręsdami klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, privalėjo taikyti DK 217 straipsnio 3 dalies normą ir nepriteisti iš ieškovo atsakovei 800 Eur Darbo ginčų komisijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

18.3.                       Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Rekomendacijų nuostatas bei šiuo klausimu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-733-421/2015 suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad išlaidoms advokato teisinei pagalbai apmokėti privalomoje išankstinių ginčų sprendimo institucijoje, jeigu ginčas vėliau tapo teisminis, rekomenduojami priteistini maksimalūs dydžiai nustatyti Rekomendacijų 8.1 ir 8.19 punktuose. Rekomendacijų 8.1 punkte nustatytas rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis (0,3) už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu byla toliau nagrinėjama teisme, pagal analogiją taikytinas ir už atsiliepimo į pareiškimą darbo byloje parengimą, todėl atsakovės atsiliepimo parengimo DGK išlaidos turi būti vertinamos ne pagal valandas, o vadovaujantis nustatytu maksimaliu dydžiu – 0,3, kurį taikant atsiliepimo atsakovei parengimas maksimaliai galėjo kainuoti 245,28 Eur. Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytas rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis už, be kita ko, vieną asmens atstovavimo ikiteisminėje ginčų sprendimo institucijoje, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą – 0,1. DGK posėdis truko mažiau nei 30 min., todėl atsakovė neturėjo pagrindo pateikti (Rekomendacijų 10 punktas) ir nepateikė teismui prašymo priteisti užmokesčio už atstovavimą ikiteisminėje ginčų sprendimo institucijoje pagal Rekomendacijų 8.19 punktą. Teismo iš ieškovo priteista atsakovei bylinėjimosi išlaidų DGK atlyginimo suma (800 Eur) daugiau kaip 3,2 karto viršija Rekomendacijų 8.1, 8.19 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį.

18.4.                       Negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo procesiniais sprendimais dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atlyginimo priteisimo. Rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovės išlaidos apsiribojo tik vieno nedidelės apimties procesinio dokumento parengimu, o šias paslaugas suteikė tas pats byloje dalyvaujantis advokatas. Nepaisant to, kad atsakovės išlaidos apeliaciniame procese neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrindas prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliaciniame procese sumažinti iki 150 Eur sumos, kuri padengtų advokato išlaidas surašant atsiliepimą bei atitiktų teisingumo ir protingumo principus.

19.        Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1.                       Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad teismas neteisingai taikė kasacinio teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-701/2016 pateiktus išaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad ginčas neteismingas Darbo ginčų komisijai, taip pat nekonstatavo, kad ieškovas be reikalo kreipėsi į DGK. Teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-701/2016 pateiktus išaiškinimus, ieškovas kasaciniame skunde nurodė išgalvotus teiginius, apeliacinės instancijos teismo nutarčiai priskyrė nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 24 punkte pateiktą argumentaciją.

19.2.                       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų DGK, atlyginimas priteistinas iš ieškovo, nes jis nepagrįstai  kreipėsi ne tik DGK, bet ir į teismą. Atsakovė ir jos atstovas elgėsi sąžiningai, dirbtinai nekėlė atsiliepimo į ieškinį parengimo kainos, o atsiliepimo parengimo išlaidas DGK įskaitė į atsiliepimo pirmosios instancijose teisme parengimą. Bylai persikėlus į teismą, atsakovas už atsiliepimo parengimą atstovui sumokėjo už 3,5 val. (350 Eur), o pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali suma  2044 Eur arba pagal 8.11 punktą  1062,88 Eur. Atsiliepimo parengimo kainą (laiką) bylai persikėlus į teismą lėmė tai, kad tas pats atstovas rengė išsamų atsiliepimą DGK, ieškovo pareiškimas Darbo ginčų komisijai ir ieškinys teismui buvo beveik identiški (Rekomendacijų 2.3 punktas). Todėl ir atsakovės bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą bylą nagrinėjant teisme buvo gerokai mažesnės. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra pagrįsta, tai teisingai įvertino ir Kauno apygardos teismas.

19.3.                       Nėra pagrindo sutikti su argumentu, kad teismas netinkamai taikė DK 217 straipsnio 3 dalį. Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojęs DK nereglamentavo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ikiteisminėje darbo ginčų komisijoje klausimo, o šį klausimą išsprendė kasacinis teismas, suformuodamas praktiką dviem aspektais: 1) iki naujojo DK įsigaliojimo buvo susiklosčiusi situacija, kai ikiteisminė instancija bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendė, o kasacinis teismas išaiškino, kad tai privaloma atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733-421/2015); 2) pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą (dabar galiojančio CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos ikiteisminėje instancijoje, ginčui persikėlus nagrinėti į teismą, atlyginamos (paskirstomos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 217 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Teisinis reglamentavimas įsigaliojus naujam šios normos reglamentavimui bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nekeitė kardinaliai – ginčui persikėlus į teismą, šalies patirtos išlaidos privalomoje ikiteisminėje instancijoje priskiriamos prie CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir jų atlyginimas priteisiamas (paskirstomas) iš šalies, kurios nenaudai priimamas sprendimas.

19.4.                       Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Rekomendacijų nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas teisingai vertino ir tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 1600 Eur išlaidų, iš jų 1400 Eur suma pripažinta tiesiogiai susijusia su ginču, o pagal Rekomendacijų nuostatas maksimali suma galėjo būti apie 2900 Eur, tai rodo, kad atsakovė ne tik kad nepiktnaudžiavo šiomis išlaidomis, o elgėsi atsakingai ir protingai. Kiekvienos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti vertinamos bendrai bylos kontekste, o ne lemiamos iš esmės vieno kurio nors Rekomendacijų punkto ar instancijos, t. y. taip, kaip vertino Kauno apygardos teismas, pirmiausiai apskaičiuodamas, kiek maksimaliai galima buvo priteisti šioje byloje, o paskui kiek atsakovė išleido. 

19.5.                       Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą rekomenduojamas 1,3 koeficientas už atsiliepimą į apeliacinį skundą, taigi suma už šio procesinio dokumento rengimą sudarytų daugiau nei 1000 Eur. Tuo tarpu atsakovė patyrė 300 Eur išlaidų, t. y. trigubai mažiau, nei nustatyta Rekomendacijose.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl DK 217 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo

 

20.       Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje DK 217 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančių organų kompetenciją, 3 dalyje (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-413 redakcija) nustatyta, kad darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos išlaidos nepriteisiamos.

21.       Nagrinėjamoje byloje kilęs šios teisės normos aiškinimo ir taikymo klausimas, t. y. ar tuo atveju, kai darbo ginčas dėl teisės, išnagrinėtas DGK, perkeliamas nagrinėti į teismą, šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, atlyginimą iš antrosios šalies ir ar teismas gali šį klausimą išspręsti taikydamas CPK normas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

22.       Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė sutinkąs su ieškovo argumentu, kad Darbo ginčų komisijoje ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas (DK 217 straipsnio 3 dalis), tačiau padarė išvadą, jog išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą atsakovei Darbo ginčų komisijoje, yra atlygintinos, nes jos laikytinos kaip patirtos ginčą nagrinėjant teisme. Pastarąją išvadą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad: dėl kito asmens nepagrįsto kreipimosi į DGK ir į teismą advokato atstovavimo išlaidų patyręs asmuo turi teisę išsiieškoti jų atlyginimą, nes kitu atveju sąžiningas asmuo dėl kito asmens nepagrįstų reikalavimų patirtų nuostolių, o tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis); šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos, patirtos DGK, laikytinos teisme patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, nes advokatas jas įskaičiavo į teisme suteiktų paslaugų kainą. Darydamas tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-733-421/2015, kurioje pripažįstama šalies teisė į darbo ginčų komisijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir 2016 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016, kurioje išaiškinta, jog tuo atveju, kai individualus darbo ginčas, išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje, perkeliamas nagrinėti į teismą, šalies išlaidų advokato pagalbai, patirtų darbo ginčų komisijoje, atlyginimo klausimas išsprendžiamas taikant CPK normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

23.       Ieškovas kasaciniame skunde argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė DK 217 straipsnio 3 dalį.

24.       Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-733-421/2015, 2016 m. kovo 29 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016 buvo, be kita ko, sprendžiama dėl atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant ginčus darbo ginčų komisijose, kai DGK sprendimai buvo priimti atitinkamai 2014 m. vasario 6 d. ir 2014 m. vasario 13 d., atlyginimo. Nurodytose bylose sprendžiant klausimus dėl atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant ginčus darbo ginčų komisijose, atlyginimo aktualiu laikotarpiu galiojo individualius darbo ginčus, juos nagrinėjančius organus, tokių darbo ginčų nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje tvarką ir t. t. reglamentuojančios DK XIX skyriaus „Individualus darbo ginčas“ (2012 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XI-2127 redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. sausio 1 d.) normos. Pagal šį reglamentavimą buvo pakeista iki tol buvusi privaloma individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūra, administracinę bei finansinę darbo ginčų komisijų organizavimo naštą perkeliant valstybei. DK 288 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, kad darbo ginčų komisijų išlaidas, susijusias su individualių darbo ginčų nagrinėjimu, apmoka Valstybinė darbo inspekcija iš valstybės biudžeto lėšų. Tuo tarpu nurodyto DK XIX skyriaus normose ir kitose DK bei kitų teisės aktų normose nebuvo nustatyta, kad darbo ginčų komisijoje ginčą laimėjusi šalis neturi teisės į šioje komisijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ar kad kai individualus darbo ginčas, išnagrinėtas DGK, perkeliamas nagrinėti į teismą, šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant ginčą DGK, atlyginimą. Aptariamos kasacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-733-421/2015, Nr. 3K-3-174-701/2016 buvo priimtos aiškinant ir taikant būtent tokį jose kilusiems ginčams išspręsti taikytiną teisinį reglamentavimą.

25.       Šioje byloje taikytinas kitas, pasikeitęs, teisinis reglamentavimas (pasikeitė ne tik DK, bet ir Darbo ginčų komisijos nuostatai bei reglamentas) nei tas, kuris buvo taikytas nurodytose kasacinio teismo nutartyse civilinėse bylose Nr. 3K-3-733-421/2015, Nr. 3K-3-174-701/2016. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017 22 punktą. Dėl to konstatuotina, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nurodytose kasacinio teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais.

26.       Pasisakant dėl DK 217 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo pažymėtina, kad, pagal DK 3 straipsnio 2 dalį, jeigu yra DK ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos DK normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. DK 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai gali būti taikomi darbo santykiams tik tuo atveju, jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei. DK 5 straipsnyje reglamentuojami darbo teisės aiškinimo principai ir nustatyta, kad: siekiant užtikrinti DK sistemiškumą ir jo struktūrinių dalių suderinamumą, taikomos šio kodekso normos aiškinamos atsižvelgiant į DK sistemą ir struktūrą (1 dalis); darbo teisės normose vartojami žodžiai ir jų junginiai aiškinami pagal jų bendrinę reikšmę, išskyrus atvejus, kai iš konteksto aišku, kad žodis ar žodžių junginys vartojamas specialiąja – teisine, technine ar kitokia reikšme; jeigu bendrinė ir specialioji žodžio reikšmės nesutampa, pirmenybė teikiama specialiajai žodžio reikšmei (2 dalis); nustatant taikomos normos tikrąją prasmę, atsižvelgiama į šio kodekso ir aiškinamos normos tikslus ir uždavinius (3 dalis).

27.       Šioje byloje aktualiu klausimu aiškinant DK 217 straipsnio 3 dalį pažymėtina, kad DK 217 straipsnis reglamentuoja darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančių organų kompetenciją. Pagal DK 216 straipsnio 1 dalį darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija, teismas. Taigi, DK 217 straipsnis reglamentuoja tiek darbo ginčų komisijos, tiek ir teismo kompetenciją nagrinėjant darbo ginčus dėl teisės. 

28.       DK 217 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įtvirtinta nuostata, kad darbo ginčų komisijoje ginčo šalių patirtos išlaidos nepriteisiamos. Ši nuostata vertintina kaip imperatyvi. Ji aiškintina kaip apibrėžianti tiek darbo ginčų komisijos, tiek ir teismo kompetenciją dėl darbo ginčų komisijoje ginčo šalių patirtų išlaidų atlyginimo priteisimo.

29.       Įstatymų leidėjo ketinimai, jo aptariama DK 217 straipsnio 3 dalies nuostata siekti įgyvendinti tikslai ir uždaviniai atsiskleidžia medžiagos apie šios teisės normos priėmimą Lietuvos Respublikos Seime. Galiojanti ir šioje byloje taikytina DK 217 straipsnio 3 dalies redakcija nustatyta 2017 m. birželio 6 d. įstatymu Nr. XIII-413, pakeitus 2016 m. lapkričio 3 d. įstatymu Nr. XII-2688 nustatytą jos redakciją, kuri reglamentavo, kad darbo ginčų komisija, nagrinėdama darbo ginčus dėl teisės, ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia. Pastarosios teisės normos pakeitimą ir jos išdėstymą nauja redakcija, būtent tokia, kokia ir nustatyta 2017 m. birželio 6 d. įstatymu Nr. XIII-413, pasiūlė Seimo narys A. S., svarstant atitinkamų darbo kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išnagrinėjusio įstatymo projektą ir pateiktus pasiūlymus, kurių esmė šioje byloje aktualiu klausimu buvo tokia, kad darbo ginčų komisijoje ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos joms neatlyginamos, 2017 m. gegužės 18 d. išvadoje nurodyta, jog komitetas pritarė A. S. pasiūlymui, kuris turėtų užtikrinti nemokamą ikiteisminį darbo ginčo nagrinėjimo procesą.

30.       Taigi, DK 217 straipsnio 3 dalies esmė – įtvirtinti (užtikrinti) nemokamą ikiteisminį darbo ginčo nagrinėjimo procesą, kuriame šalių patiriamos bylinėjimosi išlaidos joms yra iš viso neatlyginamos. Kreipiantis į DGK šalims nereikia mokėti žyminio mokesčio, prašymo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės turiniui keliami minimalūs reikalavimai (DK 223 straipsnio 2 dalis), ikiteisminė darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo stadija nereikalauja privalomo profesionalaus teisininko dalyvavimo. 

31.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad DK 217 straipsnio 3 dalis aiškintina kaip reiškianti, jog tiek darbo ginčų komisija, tiek ir teismas, veikdami pagal jiems DK 217 straipsniu nustatytą kompetenciją, neturi teisės ginčą laimėjusiai šaliai priteisti šios darbo ginčų komisijoje patirtų išlaidų atlyginimo iš antrosios ginčo šalies, nepaisant to, kam – darbo ginčų komisijai ar teismui prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo yra pareiškiamas, nes tokia teise šie darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai įstatymų leidėjo valia nedisponuoja (DK 5 straipsnis, 217 straipsnio 3 dalis). Aptariama teisės norma vienodai taikytina tiek tuo atveju, kai darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimas užbaigiamas DGK, tiek ir tuo atveju, kai tokio pobūdžio darbo ginčas, išnagrinėtas DGK, perkeliamas nagrinėti į teismą.

32.       Taigi besikreipusi į DGK ir šiai nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės šalis gali naudotis advokato paslaugomis, tačiau, vadovaujantis DK 217 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, negali tikėtis turėtų išlaidų šioms paslaugoms atlyginimo priteisimo iš antrosios šalies ir turi prisiimti pasekmes dėl ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje savo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Darbo ginčo šalys, planuodamos savo elgesį, turi atsižvelgti į teisės aktuose imperatyviai įtvirtintą teisinį reglamentavimą.

33.       DK 217 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo aspektu Darbo kodeksas nesuteikia pirmenybės CPK normoms dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Dėl to tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju, kai darbo ginčas dėl teisės, išnagrinėtas DGK, perkeliamas nagrinėti į teismą, teismas bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, atlyginimo klausimą išsprendžia taikydamas DK 217 straipsnio 3 dalį, o ne CPK normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (DK 3 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamai bylai išspręsti taikytiną DK įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja teisinio reguliavimo spraga, kuriai esant galimas įstatymo ar teisės analogijos taikymas (DK 4 straipsnis).

34.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, nagrinėjamoje byloje formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: DK 217 straipsnio 3 dalis aiškintina kaip reiškianti, jog tiek darbo ginčų komisija, tiek ir teismas, veikdami pagal jiems DK 217 straipsniu nustatytą kompetenciją, neturi teisės ginčą laimėjusiai šaliai priteisti šios darbo ginčų komisijoje patirtų išlaidų atlyginimo iš antrosios ginčo šalies, nepaisant to, kam – darbo ginčų komisijai ar teismui – prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo yra pareiškiamas, nes tokia teise šie darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai įstatymų leidėjo valia nedisponuoja; ši teisės norma vienodai taikytina tiek tuo atveju, kai darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimas užbaigiamas DGK, tiek ir tuo atveju, kai tokio pobūdžio darbo ginčas, išnagrinėtas DGK, perkeliamas nagrinėti į teismą.

35.       Spręstina, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog išlaidos, atsakovės patirtos advokato pagalbai Darbo ginčų komisijoje apmokėti, laikytinos kaip patirtos ginčą nagrinėjant teisme. Vadovaujantis tokia, kaip skundžiamoje nutartyje išdėstyta, logika turėtų būti laikoma, kad, pavyzdžiui, pirmosios instancijos teisme šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos, bent jau iš dalies, patirtomis ir apeliacinės instancijos teisme, nes akivaizdu, kad advokatas, teikdamas šaliai teisines paslaugas ne viename, o keliuose tą patį ginčą nagrinėjančiuose organuose (instancijose), aukštesniuose tą ginčą nagrinėjančiuose organuose (instancijose) naudojasi savo įdirbiu, turimu iš to ginčo nagrinėjimo žemesniuose organuose (instancijose). Rezultatas, gaunamas vadovaujantis tokia, kaip skundžiamoje nutartyje išdėstyta, logika, teisės aiškinimu ir faktų interpretavimu, reiškia įstatymų leidėjo ketinimų, tikslų bei uždavinių, kurių siekta DK 217 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, paneigimą. Byloje nustatyta, kad advokato pagalbai Darbo ginčų komisijoje apmokėti atsakovė turėjo 800 Eur išlaidų, o advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti – 600 Eur išlaidų. Tai akivaizdžiai patvirtina advokato, teikusio atsakovei teisinę pagalbą, 2017 m. rugsėjo 20 d. surašytos suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos duomenys. Konstatuotina, kad šalies išlaidos, turėtos advokato pagalbai darbo ginčų komisijoje apmokėti, negali būti kvalifikuojamos kaip jos išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

36.       Kaip jau minėta, DK 217 straipsnio 3 dalies esmė – įtvirtinti (užtikrinti) nemokamą ikiteisminį darbo ginčo nagrinėjimo procesą, kuriame šalių patiriamos bylinėjimosi išlaidos joms yra iš viso neatlyginamos. Tokiu ikiteisminės darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo stadijos modeliu, be kita ko, siekiama, kad darbo teisinių santykių šalys turėtų vienodas sąlygas greičiau, paprasčiau ir pigiau išspręsti savo nesutarimą, padaryti ginčų sprendimą DGK prieinamesnį darbuotojams, t. y. kad darbuotojai, turėdami mažesnius finansinius resursus, neatsidurtų sunkesnėje situacijoje nei darbdavys. Spręstina, kad apeliacinės instancijos teismas į tai neatkreipė dėmesio ir padarė nepagrįstą, imperatyviosios DK nuostatos neatitinkančią išvadą, jog dėl kito asmens nepagrįsto kreipimosi į DGK advokato atstovavimo išlaidų patyręs asmuo turi teisę išsiieškoti jų atlyginimą. 

37.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šioje byloje teismai, priteisdami iš ieškovo atsakovei 800 Eur darbo ginčų komisijoje patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, pažeidė DK 217 straipsnio 3 dalį. 

38.       Nustatytas pažeidimas yra pagrindas pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Ją pakeičiant, iš ieškovo atsakovei priteistas 1400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sumažintinas 800 Eur suma ir iš ieškovo atsakovei priteistinas 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas (CPK 359 straipsnio 4 dalis).

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

 

39.       Vertinant kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-701/2016 pateiktus išaiškinimus, padarė nepagrįstas išvadas dėl šio ginčo neteismingumo darbo ginčų komisijai ir ieškovo nepagrįsto kreipimosi į DGK, sutiktina su atsiliepimo į kasacinį skundą argumentais, kuriuos patvirtina skundžiamos nutarties turinio analizė, kad ieškovas kasaciniame skunde netinkamai interpretuoja skundžiamą nutartį, nes apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad ginčas neteismingas darbo ginčų komisijai, taip pat nekonstatavo, jog ieškovas be reikalo kreipėsi į DGK, kasaciniame skunde ieškovas skundžiamai apeliacinės instancijos teismo nutarčiai priskiria nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 24 punkte pateiktą argumentaciją, kurios skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nėra.

40.       Remiantis tuo, kas išdėstyta šios nutarties ankstesnėje dalyje dėl DK 217 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo, kasacinio skundo argumentai, kuriais nurodomas netinkamas Rekomendacijų nuostatų taikymas ir aiškinimas apeliacinės instancijos teisme bei šiuo klausimu nukrypimas nuo kasacinio teismo praktikos, yra vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

41.       Kasaciniame skunde teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išsprendė atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo klausimą, ieškovas nenurodo kasacijos pagrindo ir jo buvimą patvirtinančių teisinių argumentų. Tokie kasacinio skundo teiginiai vertintini kaip nesudarantys kasacinio nagrinėjimo dalyko, nes jie neatitinka CPK nustatytų reikalavimų dėl motyvuotų kasacijos pagrindų nurodymo (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013). Dėl to teisėjų kolegija nenagrinėja pirmiau nurodytų ieškovo kasacinio skundo teiginių ir dėl jų nepasisako.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

42.       Nustatytas teisės normos pažeidimas yra pagrindas pakeisti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria pakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir iš ieškovo atsakovei priteistos 1600 Eur bylinėjimosi išlaidos sumažintos iki 1400 Eur (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Ją pakeičiant, iš ieškovo atsakovei priteistas 1400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sumažintinas 800 Eur suma ir iš ieškovo atsakovei priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo (CPK 359 straipsnio 4 dalis).

43.       Pakeičiant nurodytą skundžiamos nutarties dalį, taip pat pakeistina ir jos dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimo, panaikintina apeliacinės instancijos teismo 2018 m. kovo 26 d. papildoma nutartis.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

 

44.       Kai kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

45.       Šioje byloje ieškovas apeliaciniu skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 1600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir šią priteistą sumą sumažinti iki 600 Eur. Toks ieškovo reikalavimas tenkinamas, todėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo aspektu konstatuotina, kad sprendimas apeliacinės instancijos teisme priimtas ieškovo naudai ir šis neturi pareigos atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, o tokia pareiga tenka atsakovei, kaip bylą apeliaciniame procese pralaimėjusiai šaliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teisme atsakovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas jai iš ieškovo nepriteistinas, o iš jos valstybei priteistinas 5,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme

 

46.       Ieškovo kasacinis skundas, kuriuo prašoma sumažinti iš jo priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 600 Eur, tenkinamas, todėl ieškovas neturi pareigos atlyginti kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, o tokia pareiga tenka atsakovei, kaip bylą kasaciniame procese pralaimėjusiai šaliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). 

47.       Ieškovas duomenų apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme nepateikė ir neprašo priteisti jų atlyginimo.

48.       Tenkinant kasacinį skundą, atsakovės prašymas priteisti kasaciniame teisme jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą iš ieškovo yra netenkintinas.

49.       Kasacinis teismas turėjo 8,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinant kasacinį skundą šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartį ir ja paliktą nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį, nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Sumažinti iš ieškovo D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei VšĮ Alytaus šv. Benedikto gimnazijai (į. k. 195320460) priteistą 1600 (vieno tūkstančio šešių šimtų) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 600 (šešių šimtų) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovės VšĮ Alytaus šv. Benedikto gimnazijos (į. k. 195320460) 5,15 Eur (penkis Eur 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo valstybei.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 26 d. papildomą nutartį.

Priteisti iš atsakovės VšĮ Alytaus šv. Benedikto gimnazijos (į. k. 195320460) 8,65 Eur (aštuonis Eur 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo valstybei.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                        Sigita Rudėnaitė  

 

                                        Antanas Simniškis

 

                                        Gediminas Sagatys


Paminėta tekste:
  • DK
  • DK 136 str. Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo
  • 3K-3-733-421/2015
  • CPK
  • 3K-3-174-701/2016
  • DK 217 str. Apmokėjimas atsisakius dirbti
  • e3K-3-431-701/2016
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu
  • DK 288 str. Darbo ginčų komisijos sudarymas
  • DK 4 str. Darbo įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai
  • DK 216 str. Kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis
  • DK 223 str. Piniginių reikalavimų tenkinimas
  • DK 5 str. Darbo įstatymų taikymo sritis
  • DK 3 str. Darbo teisės šaltiniai
  • CPK 361 str. Teismo nutarties (nutarimo) turinys
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • 3K-3-373/2013
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos