Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-12-04][nuasmenintas nuosprendis byloje][1A-277-307-2020].docx
Bylos nr.: 1A-277-307/2020
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
3.1. Nužudymas (BK 129 str.)
6.1. Neteisėtas laisvės atėmimas (BK 146 str.)
6.1.2.1. Neteisėtas laisvės atėmimas panaudojant smurtą arba sukeliant pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikant nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas (BK 146 str. 2 d.)
22.1. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str.)
22.1.1. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 1 d.)
1. BAUDŽIAMOJI TEISĖ
1.1. Bendroji dalis
2.4.1. Neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties apskundimas (BPK 311-319 str.)
2.4.6.4.1. Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.1. Neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties apskundimas (BPK 311-319 str.)
1.1.7.1. Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
2.1. Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
2.1.15.1. Nusikalstama veika padaryta žala
1.1.8.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
1.1.8.1.1. Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.10.1. Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
1.2.3.1. Nužudymas (BK 129 str.)
3.1.2. Kvalifikuotas nužudymas (BK 129 str. 2 d.)
6.1.2. Kvalifikuotas neteisėtas laisvės atėmimas (BK 146 str. 2-3 d.)
14.3.2. Kvalifikuotas plėšimas (BK 180 str. 2-3 d.)
14.10.2. Kvalifikuotas turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 2 d.)
2. BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
2.4.6.4.2. Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
2.4.1.2. Teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka (BPK 312 str.)
1.1.4.5.2. Organizuota grupė (BK 25 str. 3 d.)
2. BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
2.1.15.1.2. Neturtinė žala
2.2. Ikiteisminis tyrimas
2.2.2. Ikiteisminio tyrimo veiksmai
2.2.2.3.2. Parodymų patikrinimas vietoje (BPK 196 str.)
1.1.8.6.2. Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.2. Specialioji dalis
1.2.3.1.2. Kvalifikuotas nužudymas (BK 129 str. 2 d.)
1.1.7.2. Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
3. Nusikaltimai žmogaus gyvybei (BK XVII skyrius)
14.3. Plėšimas (BK 180 str.)
2.2.2.3. Parodymų patikrinimo veiksmai (BPK 191-197 str.)
1.1.8.10.3. Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
1.2.3. Nusikaltimai žmogaus gyvybei (BK XVII skyrius)
14.3.2.4. Plėšimas pagrobiant didelės vertės turtą (BK 180 str. 3 d.)
14.10.2.4. Didelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 2 d.)
1.1.4. Nusikalstamos veikos stadijos ir formos (BK IV skyrius)
2.4. Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
2.4.6.4. Nuosprendžio pakeitimo pagrindai
2.4.6.4.4. Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
2.4. Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
1.1.4.5. Bendrininkavimo formos (BK 25 str.)
2.4.1.5. Apeliacinio skundo padavimo pasekmės (BPK 315 str.)
1.1.7.2.5. Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
3.1.2.6. Nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai (BK 129 str. 2 d. 6 p.)
6. Nusikaltimai žmogaus laisvei (BK XX skyrius)
14.3.2.6. Plėšimas dalyvaujant organizuotoje grupėje (BK 180 str. 3 d.)
2.4.6. Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
1.1.8.6. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str.)
1.2.3.1.2.6. Nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai (BK 129 str. 2 d. 6 p.)
1.1.7.2.6. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 51 str.)
1.1.7. Bausmė (BK VII skyrius)
1.1.8. Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
1.1.9.8. Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
3.1.2.9. Nužudymas dėl savanaudiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 9 p.)
1.1.9. Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas (BK IX skyrius)
1.2.3.1.2.9. Nužudymas dėl savanaudiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 9 p.)
14.10. Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
1.1.8.10. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.)
3.1.2.11. Nužudymas siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą (BK 129 str. 2 d. 11 p.)
1.2.3.1.2.11. Nužudymas siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą (BK 129 str. 2 d. 11 p.)
14. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
2.1.15. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas
22. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga (BK XXXVI skyrius)

?

Baudžiamoji byla Nr. 1A-277-307/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00007-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2, 1.1.7.1, 1.1.7.2.5, 1.1.7.2.6, 1.1.8.1, 1.1.8.6.2, 1.1.8.10, 1.1.8.10.3, 1.2.3.1.2.6, 1.2.3.1.2.9, 1.2.3.1.2.11, 2.1.15.1.2, 2.2.2.3, 2.4.1.2, 2.4.6.4.1, 2.4.6.4.2, 2.4.6.4.4, 1.1.9.8.

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Reginos Pocienės ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei ir Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorams Gintui Ivanauskui ir Artūrui Urbeliui,

nuteistajam K. B. ir jo gynėjams advokatams Raimundui Gargasui ir Adomui Liutvinskui,

nuteistajam L. B. ir jo gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei

nuteistajam M. B. ir jo gynėjui advokatui Valteriui Aleknai,

nuteistajam A. S. ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,

nuteistajam T. Z. ir jo gynėjams advokatams Vytautui Bučiui ir Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. S., 

nukentėjusiųjų E. S., V. S., I. J., G. B. atstovui advokatui Mariui Liatukui,

asmenims, kurių turtas galimai konfiskuotas, K. B. ir S. B.,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. B., L. B., M. B., A. S., T. Z., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorų Artūro Urbelio ir Ginto Ivanausko bei nukentėjusiųjų E. S., V. S., I. J., G. B. atstovo advokato Mariaus Liatuko, asmenų, kurių turtas galimai konfiskuotas, S. B. ir K. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusiųjų M. M. ir A. L. atžvilgiu) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusios I. S. atžvilgiu) laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktus laisvės atėmimu 16 (šešiolikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusiųjų M. M. ir A. L. atžvilgiu), prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 17 (septyniolikai) metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, kurį K. B. praleido sulaikytas ir suimtas nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2020 m. balandžio 3 d. Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusiųjų M. M. ir A. L. atžvilgiu) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusios I. S. atžvilgiu) laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktus laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu ir 9 dalimi, subendrinta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityta pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendį paskirtos ir iš dalies atliktos bausmės dalis ir laikas, kurį L. B. praleido sulaikytas ir suimtas nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2020 m. balandžio 3 d. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, L. B. pripažintas pavojingu recidyvistu. Bausmę paskirta atlikti kalėjime. Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusiųjų M. M. ir A. L. atžvilgiu) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusios I. S. atžvilgiu) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktus laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusiųjų M. M. ir A. L. atžvilgiu), prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 (šešiolikai) metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, kurį M. B. praleido sulaikytas ir suimtas nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2020 m. balandžio 3 d. Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusios I. S. atžvilgiu) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, kurį A. S. praleido sulaikytas ir suimtas nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. liepos 10 d. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

T. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusiųjų M. M. ir A. L. atžvilgiu) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, kurį T. Z. praleido sulaikytas ir suimtas nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. Kardomosios priemonės – užstatas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) užstatas įmokėtas 2017 m. balandžio 1 d. AB SEB banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas užstato davėjai J. Z..

Iš nuteistųjų K. B., L. B., M. B. ir T. Z. solidariai priteista 1 667 Eur (tūkstantis šeši šimtai šešiasdešimt septyni eurai) M. M. (M. M.) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 6 000 Eur (šeši tūkstančiai eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistųjų K. B., L. B., M. B. ir T. Z. solidariai priteista 2 050 Eur (du tūkstančiai penkiasdešimt eurų) A. L. (A. L.) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 3 000 Eur (tris tūkstančiai eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistųjų K. B., L. B., M. B. ir T. Z. solidariai priteisti 33 338,61 Eur (trisdešimt trys tūkstančiai trys šimtai trisdešimt aštuoni eurai 61 ct) draudimo bendrovės AS „If P&C Insurance“ Latvijos filialui nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistųjų K. B., L. B., M. B. solidariai priteista 4 510 Eur (keturi tūkstančiai penki šimtai dešimt eurų) E. S. ir V. S. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti bei 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) E. S. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) V. S. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistųjų K. B., L. B., M. B. solidariai priteista 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) I. J. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistųjų K. B., L. B., M. B. solidariai priteista 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) G. B. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistųjų K. B., L. B., M. B. solidariai priteista 5 793,53 Eur (penki tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt trys eurai 53 ct) akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Baudžiamojoje byloje taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuteistojo K. B. turtui: laikrodžiui „Patek Philippe Geneve“ su užrašu „Tourbillon 5 000 799“, 3 JAV doleriams, laikrodžiui „Rolex“, vėriniui su tarpusavyje sujungtomis skaidriomis akutėmis ir juodos spalvos dirželiu bei penkiems geltono metalo žiedams, visiškai apribojant K. B. teises į šį turtą, turto saugotoju paliekant Lietuvos kriminalinės policijos biurą, AB „Swedbank“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitoms banke turimoms piniginėms lėšoms, visiškai apribojant jų valdymą, naudojimą ir disponavimą jomis, išskyrus sąskaitų papildymą, paliktas iki visiško civilinių ieškinių išieškojimo.

Baudžiamojoje byloje taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuteistojo A. S. turtui: AB Šiaulių banko, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitoms bankų sąskaitose turimoms piniginėms lėšoms, visiškai apribojant jų valdymą, naudojimą ir disponavimą jomis, išskyrus pinigines lėšas, kurios po 2018 m. rugpjūčio 27 d. gautos kaip darbo užmokestis, iš kurių 400 Eur sumą kiekvieną mėnesį leidžiama A. S. valdyti, naudoti ir ja disponuoti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintas.

Baudžiamojoje byloje taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuteistojo M. B. turtui: 40 Eur, visiškai apribojant M. B. teises į šį turtą, turto saugotoju paliekant Lietuvos kriminalinės policijos biurą, AB Šiaulių banko, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitoms bankų sąskaitose turimoms piniginėms lėšoms, visiškai apribojant jų valdymą, naudojimą ir disponavimą jomis, išskyrus sąskaitų papildymą, paliktas iki visiško civilinių ieškinių išieškojimo.

Baudžiamojoje byloje taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuteistojo T. Z. turtui: AB Šiaulių banko, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitoms bankų sąskaitose turimoms piniginėms lėšoms, visiškai apribojant jų valdymą, naudojimą ir disponavimą jomis, išskyrus pinigines lėšas, kurios po 2018 m. rugpjūčio 27 d. gautos kaip darbo užmokestis, iš kurių 400 Eur sumą kiekvieną mėnesį leidžiama T. Z. valdyti, naudoti ir ja disponuoti, paliktas iki visiško civilinių ieškinių išieškojimo.

Baudžiamojoje byloje taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuteistosios I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), turtui – automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant disponavimą ir valdymą, bet nedraudžiant naudotis, turto saugotoja palikta I. G., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalies 3 punktu konfiskuotas K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), turtas – automobilis „BMW 735“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kuriam baudžiamojoje byloje taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, turto saugotoju paskirtas Lietuvos kriminalinės policijos biuras, ir nuosavybės teisių apribojimas pratęstas iki turto konfiskavimo įvykdymo. Lėšos, gautos konfiskavus minėtą automobilį, panaudotinos civiliniams ieškiniams padengti.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

I.                      Bylos esmė

 

1.       K. B., L. B., M. B. ir T. Z. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe, panaudodami fizinį smurtą ir grasindami tuoj pat jį panaudoti, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

K. B., L. B., M. B. ir T. Z., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą – automobilį, K. B. 2016 m. balandžio 2 d. subūrus organizuotą grupę, į kurią įsitraukė L. B., M. B. ir T. Z., sutiko dalyvauti darant pagrobimą.

Veikdami pagal susitarimą, 2016 m. balandžio 3 d., apie 2 val. 30 min., K. B., L. B., M. B. ir T. Z., važiuodami automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškodami tinkamo pagrobti automobilio, kelyje „Via Baltica“ E67 pastebėję automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo Latvijos Respublikos piliečiai M. M. ir A. L., sutarė jį pagrobti.

Tęsdami nusikalstamą sumanymą, apie 3 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, automagistralės Klaipėda–Kaunas (A1 kelias) kryptimi 202–203 kilometro atkarpoje, imituodami eismo įvykį, automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dešine dalimi trenkė į automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairiąją pusę, ir po šio eismo įvykio sustojo kelkraštyje. Latvijos Respublikos piliečiui M. M. sustabdžius kelkraštyje automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), K. B. kartu su L. B. išlipę iš automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grasindami šaunamųjų ginklų imitacijomis ir grasindami panaudoti fizinį smurtą, liepė nukentėjusiesiems Latvijos Respublikos piliečiams M. M. ir A. L. išlipus iš automobilio atsigulti ant žemės. Tada K. B. ir L. B. sėdo į automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, M. B. bei T. Z. lydint juos automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo iki apleisto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame paliko saugoti pagrobtą automobilį ir dalį daiktų iki jų realizavimo, o dalį pagrobtų daiktų pasiėmė su savimi ir pasidalijo.

Tokiais neteisėtais veiksmais K. B., L. B., M. B. ir T. Z., veikdami organizuota grupe, pagrobė svetimą didelės vertės turtą – Latvijos Respublikos bendrovei „B“ priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 32 890 Eur vertės, du mobiliojo ryšio telefonus „iPhone“, kurių vieno vertė 657,26 Eur, du nešiojamuosius kompiuterius, dokumentų dėklą, brošiūrų stovą „Montana“, kurio vertė 148,76 Eur, vizitines korteles, kurių vertė 94,38 Eur, katalogus, bukletus ir kitus daiktus, kurių vertė 3 484,80 Eur, M. M. priklausančius lagaminą „Samsonite“, rankinę „Kangaroo“, piniginę, akinius „Polaroid“, drabužius ir kitus daiktus, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 1 667 Eur, ir A. L. priklausančius lagaminą „Samsonite“, piniginę su ne mažiau kaip 50 Eur grynųjų pinigų, akinius „Armani“, laikrodį „Vostok“, drabužius ir kitus daiktus, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 2 050 Eur. Šie K. B., L. B., M. B. ir T. Z. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje.

2.       Be to, K. B., L. B., M. B. nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe, sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, panaudodami smurtą ir sukeldami pavojų nukentėjusiojo asmens gyvybei ir sveikatai, neteisėtai atėmė žmogui laisvę, panaudodami fizinį smurtą ir grasindami tuoj pat jį panaudoti, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, dėl savanaudiškų paskatų, siekdami nuslėpti kitus nusikaltimus, kankindami ir itin žiauriai nužudė žmogų, o A. S., veikdamas organizuota grupe kartu su K. B., L. B. ir M. B., panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuoj pat jį panaudoti, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

K. B., L. B., M. B. ir A. S., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą – automobilį, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2017 m. kovo 5 d. K. B. subūrus organizuotą grupę, į kurią įsitraukė L. B., M. B., kurie sutiko dalyvauti pagrobiant automobilį imituojant eismo įvykį, o A. S. sutiko padėti paslėpti ir realizuoti pagrobtą automobilį.

Veikdami pagal susitarimą ir turėdami tikslą surasti pagrobti tinkamą automobilį, 2017 m. kovo 5 d., 16–18 val., K. B., L. B. ir M. B. automobiliu „BMW 735“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko iš (duomenys neskelbtini) miesto ir apie 18 val. 15 min. degalinės „L.“, esančios (duomenys neskelbtini) teritorijoje pastebėję I. S. vairuojamą automobilį „Audi A7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo jį sekti važiuodami iš paskos greitkeliu Kaunas–Vilnius (A1 kelias) kryptimi bei, papildomai suderinę su A. S. dėl automobilio realizavimo, sutarė pagrobti sekamą automobilį jį taranuojant ir imituojant eismo įvykį bei užpuolant vairuotoją, kai ji sustos.

Tęsdami nusikalstamą sumanymą, apie 18 val. 40 min. greitkelio Kaunas–Vilnius (A1 kelias) kryptimi atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) visuotinai pavojingu būdu ir sukeldami kitiems asmenims pavojų jų sveikatai ir gyvybei, važiuodami pirmąja eismo juosta ne mažesniu kaip 120–130 km/val. greičiu, automobilio „BMW 735“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio kaire puse ir priekiniu kairiuoju sparnu bei priekiniu kairiuoju ratu trenkė į automobilio „Audi A7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekines dešiniąsias dureles ir dešinįjį slenkstį bei užpakalinio dešiniojo sparno arką, taip juos sugadindami ir sudaužydami kairiojo posūkio žibintą bei padarydami AB „Lietuvos draudimas“ 5 793,53 Eur turtinę žalą. I. S. sustabdžius automobilį „Audi A7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelkraštyje, K. B. sustabdė automobilį „BMW 735“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jai iš galo ir kartu su L. B. išlipę iš automobilio priėjo prie I. S. bei ją sugriebė ir, panaudodami fizinį smurtą, per prievartą pasodino į automobilį „Audi A7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paskui K. B. ir M. B. sėdo į automobilį „Audi A7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasodino I. S. ant galinės sėdynės, saugodami ją, kad nepabėgtų, o L. B. sėdo prie automobilio „BMW 735“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir jie nuvažiavo iš užpuolimo vietos perduoti pagrobtą automobilį A. S. realizuoti, taip suvaržydami I. S. galimybę pasirinkti buvimo vietą ir neteisėtai atimdami jai laisvę.

Veikdami pagal susitarimą su A. S., K. B., L. B. ir M. B., veždami I. S. automobilio „Audi A7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone ir bagažinėje, pakeliui išmesdami I. S. mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 7 Plius“ ir dalį pagrobtų I. S. daiktų, kuriuos vėliau naikino ir pasidalijo, perdėdami į automobilio „BMW 735“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, apie 20 val. 20 min. atvažiavo prie kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), kur I. S. perkėlė į automobilio „BMW 735“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, o pagrobtą automobilį ir dalį I. S. priklausančių asmeninių daiktų perdavė A. S. paslėpti ir realizuoti, kuris atvyko I. G., iki tol nežinojusios apie padarytus nusikaltimus, vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Veikdamas pagal susitarimą, laikotarpiu nuo 20 val. 20 min. iki 22 val. 17 min. A. S., nurodydamas I. G. ir K. P., iki tol nežinojusiems apie padarytus nusikaltimus, kad turi paslėpti pagrobtą automobilį, ir, pastariesiems sutikus bei padedant, nuvarė pagrobtą automobilį „Audi A7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), kur atjungęs automobilio gamyklinį elektroninį prietaisą, skirtą automobilio sistemoms valdyti, paliko pagrobtą automobilį laikinai stovėti iki jo realizavimo, o automobilyje rastus I. S. asmeninius daiktus ir kompiuterį „Acer“ pasiėmė su savimi. Paskui A. S. kartu su I. G. ir K. P. nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį, kur K. P. naudojamame garaže, esančiame namo, kurio adresas: (duomenys neskelbtini), kieme, paslėpė I. S. asmeninius daiktus, o kompiuterį „Acer“ pasiėmė su savimi.

Tokiais neteisėtais veiksmais K. B., L. B., M. B. ir A. S., veikdami organizuota grupe, pagrobė svetimą didelės vertės turtą – UAB „A“ priklausantį 64 600 Eur vertės automobilį „Audi A7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Acer“, I. S. priklausančius mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 7 Plius“, piniginę su ne mažiau kaip 40 Eur grynųjų pinigų, 100 Eur vertės rankinį laikrodį „Daniel Wellington“, 100 Eur vertės auksinę grandinėlę su pakabuku, rankines, drabužius ir kitus daiktus – ir taip pagrobė svetimą turtą, kurio vertė ne mažesnė kaip 65 000 Eur.

Tęsdami nusikaltimą, apie 21 val. 20 min., kelyje „Via Baltica“ ir degalinės „S.“, kurios adresas: (duomenys neskelbtini), teritorijoje K. B., L. B. ir M. B., automobilio „BMW 735“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje gabendami I. S. ir taip sukeldami pavojų jos gyvybei ir sveikatai, turėdami tikslą realizuoti pagrobtą turtą ir nuslėpti jau padarytus nusikaltimus – turto sugadinimą, plėšimą ir neteisėtą laisvės atėmimą, susitarė I. S. nužudyti.

Vykdydami susitarimą, laikotarpiu nuo 21 val. 20 min. iki 23 val. 30 min., ieškodami nužudymui tinkamos vietos, K. B., L. B. ir M. B. vežiojo I. S. automobilio „BMW 735“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje, pakeliui paimdami tam tikslui kastuvą, kol atgabeno į miško masyvą prie (duomenys neskelbtini) rajone. Tęsdami nusikaltimą, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 5 d., 23 val. 30 min., iki 2017 m. kovo 6 d., 1 val. 49 min., miške, apie 200 metrų nuo (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), K. B., L. B. ir M. B. iškasė duobę, I. S. liepė išlipti iš automobilio bagažinės, kur daugiau kaip 3 valandas laikydami ją kankino dėl oro trūkumo ir nežinios dėl savo likimo, taip sukeldami jai dideles dvasines kančias, ir eiti į mišką. K. B. likus automobilyje, L. B. ir M. B. nuvedė I. S. prie iškastos duobės, kur L. B. liepė jai lipti į duobę ir atsisėsti. K. B. saugojo automobilį, M. B. prie iškastos duobės saugojo aplinką, L. B. sudavė kastuvo mentės ašmenimis ne mažiau kaip 10 smūgių I. S. į galvos sritį, suspaudė kaklo priekinį paviršių, taip padarė nukentėjusiajai kaklo priekinio paviršiaus gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvas, poliežuvinio kaulo didžiojo rago jungties paviršinį įtrūkimą, gerklų žiedinės kremzlės viršutinio krašto ir antkremzlio pažeidimą (atplėšimą) su aplinkinėmis lokaliomis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, kairės plaštakos užpakalinio paviršiaus odos nubrozdinimus, poodines kraujosruvas, muštinę žaizdelę, II, III, IV ir V delnakaulių tolimųjų galų lūžius, dauginius galvos sužalojimus, pasireiškusius daugybinėmis veidinės dalies ir viršugalvio kairės pusės kirstinėmis žaizdomis su aplinkiniais odos nubrozdinimais ir poodinėmis bei gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvomis, daugybiniais kaukolės skliauto, priekinės kaukolės duobės bei veido kaulų atvirais skeveldriniais lūžiais, 21 ir 48 dantų lūžimais, liežuvio kraujosruva, kietojo dangalo kaktinės srities pažeidimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinės kaktinės ir dešinės smilkininės skilties poliuose, dešinės kaktinės skilties sumušimu, veidinės dalies gilesniųjų minkštųjų audinių aptraiškymu su stambesnių ir smulkesnių veidinių kraujagyslių pažeidimu, tai komplikavosi ūmiu nukraujavimu iš žaizdų su išreikšta ūmia vidaus organų mažakraujyste ir aspiracija krauju, todėl nuo patirtų sužalojimų I. S. mirė. M. B. ir L. B. kūną paslėpė užkasdami paruoštoje duobėje žemėmis.

Tokiais veiksmais K. B., L. B. ir M. B., veikdami organizuota grupe, kankindami ir itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų, siekdami nuslėpti kitus nusikaltimus, nužudė I. S.. Šie K. B., L. B., M. B. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktuose, 146 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, o A. S. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje.

3.       Be to, A. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijęs laikė ir nešiojo bei realizavo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, o būtent: jis, ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 29 d., 17 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) mieste iš tyrimo nenustatyto asmens neturėdamas leidimo neteisėtai įgijęs 9 mm kalibro šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, ir ne mažiau kaip 3 vnt. šovinių, laikotarpiu nuo 17 val. 10 min. iki 17 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvėje važiuodamas taksi automobiliu juos laikė ir nešiojo su savimi bei panaudojo tris kartus iššaudamas prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau realizavo tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis perduodamas kitam asmeniui. Šie A. S. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje.

 

II.                      Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

 

4.       Apeliaciniu skundu Generalinės prokuratūros prokurorai Artūras Urbelis ir Gintas Ivanauskas prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžio dalį pakeisti:

K. B.:

       pripažintam kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusiųjų M. M. ir A. L. atžvilgiu), paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams;

       pripažintam kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusios I. S. atžvilgiu), paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams;

       pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

       pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

       pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktus, paskirti bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 3 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Bausmę paskirti atlikti kalėjime.

L. B.:

       pripažintam kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusiųjų M. M. ir A. L. atžvilgiu), paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams;

       pripažintam kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusios I. S. atžvilgiu), paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams;

       pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

       pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 3 punktu, paskirtas bausmes bei bausmę pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9, 11 punktus, paskirtą Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu ir 9 dalimi, subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Bausmę paskirti atlikti kalėjime.

M. B.:

       pripažintam kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusiųjų M. M. ir A. L. atžvilgiu), paskirti bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams;

       pripažintam kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusios I. S. atžvilgiu), paskirti bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams;

       pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

       pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

       pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktus, paskirti bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 3 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Bausmę paskirti atlikti kalėjime.

A. S.:

       pripažintam kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusios I. S. atžvilgiu), paskirti bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) paskirtą bausmę bei bausmę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, paskirtą Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

T. Z.:

       pripažintam kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusiųjų M. M. ir A. L. atžvilgiu), paskirti bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Priteisti civilinį ieškinį iš K. B., L. B., M. B. ir T. Z. solidariai 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) M. M. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti civilinius ieškinius iš K. B., L. B. ir M. B. solidariai po 100 000 Eur (vieną šimtą tūkstančių eurų) E. S., V. S., I. J., G. B. nusikaltimu padarytoms neturtinėms žaloms atlyginti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalies 3 punktu, konfiskuoti iš nuteistųjų K. B., L. B., M. B. ir T. Z. nusikaltimo priemonės – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 690 Eur, iš A. S. nusikaltimo priemonės – automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumų – 800 Eur.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikalstamos veikos rezultatą konfiskuoti iš nuteistųjų pagrobto ir nerasto turto vertę atitinkančias pinigų sumas – iš L. B. 70 Eur, K. B. ir M. B. po 60 Eur, A. S. 50 Eur.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

4.1.       Skunde prokuroras nurodo, kad apygardos teismas, K. B., M. B., A. S. ir T. Z. pripažindamas kaltais pagal jiems inkriminuotus nusikaltimus, o L. B. pripažindamas kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusiųjų M. M. ir A. L. atžvilgiu), BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusios I. S. atžvilgiu), BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir skirdamas jiems bausmes už minėtų nusikalstamų veikų padarymą, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, jiems paskirdamas per švelnias bausmes. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs faktines bylos aplinkybes ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nuteistiesiems, tinkamai neįvertino jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio, padarytų nusikalstamų veikų stadijos, nuteistųjų asmenybių ir kitų pagrindų. Ši teismo nuosprendžio dalis keistina dėl neteisingos, aiškiai per švelnios bausmės paskyrimo. Apygardos teismas iš esmės nemotyvavo bausmių paskyrimo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusiųjų M. M. ir A. L. atžvilgiu), BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusios I. S. atžvilgiu), BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį 146 straipsnio 2 dalį. Skirdamas bausmes A. S. ir T. Z., apygardos teismas nevertino skiriamoms bausmėms individualizuoti reikšmingų aplinkybių visumos, o prioritetą suteikė tai aplinkybei, kad asmenys anksčiau nebuvo teisti. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai numatė A. S. ir T. Z. skirti laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už jos vidurkį, tačiau paskyrė sankcijoje numatytą minimalią bausmę.

4.2.       Prokuroras pažymi, kad skiriant K. B., L. B., M. B. ir T. Z. bausmes dėl nusikalstamos veikos pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusiųjų M. M. ir A. L. atžvilgiu) būtina atsižvelgti į aplinkybes, kad padarytas du kvalifikuojančius požymius turintis plėšimas. Šis nusikaltimas buvo iš anksto aptartas ir apgalvotas, padarytas pačia pavojingiausia kaltės forma – tiesiogine apibrėžta tyčia. Užpuolimas buvo bauginantis ir pavojingas nukentėjusiųjų sveikatai ir gyvybei (nakties metu, esant dideliam greičiui automagistralėje taranuotas nukentėjusiųjų automobilis, nukentėjusiųjų pasipriešinimas palaužtas grasinant šaunamųjų ginklų imitacijomis). Nusikaltimo metu nuteistieji buvo aktyvūs vykdytojai. Nors nukentėjusiuosius tiesiogiai užpuolė K. B. ir L. B., tačiau M. B. ir T. Z. atliko su nukentėjusiaisiais kitus aktyvius veiksmus, slėpdami pagrobtą automobilį ir nusikaltimo pėdsakus, realizuodami pagrobtą automobilį ir gaudami piniginį atlygį už padarytą nusikaltimą. T. Z., vairuodamas savo automobilį, kartu su M. B. važiavo pirmi ir žvalgė kelią, kad saugiai su pagrobtu automobiliu galėtų važiuoti K. B. ir L. B.. T. Z. pasiūlė ir nurodė automobiliui paslėpti tinkamą vietą. K. B., L. B., M. B. ir T. Z. iš pagrobto automobilio į T. Z. naudojamą automobilį perdėjo nukentėjusiųjų ir nukentėjusiųjų bendrovės daiktus, kuriuos kartu sunaikino – sudegino ir išmetė į užtvanką. K. B., L. B., M. B. ir T. Z. dalyvavo pervarant pagrobtą nukentėjusiųjų automobilį į (duomenys neskelbtini) ir šį automobilį realizuojant. Prokuroras akcentuoja, kad skiriant bausmes būtina atsižvelgti, kad nusikaltimu padaryta didelė materialinė žala, kuri nėra atlyginta. Visi nuteistieji duodami parodymus nebuvo nuoširdūs, klaidino ikiteisminį tyrimą ir teismą. Nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Individualizuojant šios nusikalstamos veikos bendrininkams bausmes būtina atsižvelgti, kad K. B. buvo organizatorius ir aktyvus vykdytojas, L. B. buvo aktyvus nusikalstamos veikos vykdytojas, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, turėdamas teistumą už plėšimus (4 nuosprendžiai), plėšimą padarė būdamas teisiamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Teigiama, kad dėl šio nusikalstamos veikos K. B. ir L. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės lygios bausmės vidurkiui, o M. B. ir T. Z. skirtinos laisvės atėmimo bausmės mažesnės už jos vidurkį.

4.3.       Skunde teigiama, kad skiriant K. B., M. B. ir A. S. bausmes dėl nusikalstamos veikos pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusios I. S. atžvilgiu) būtina atsižvelgti į aplinkybes, kad padarytas du kvalifikuojančius požymius turintis plėšimas. Šis nusikaltimas buvo iš anksto aptartas ir apgalvotas, padarytas pačia pavojingiausia kaltės forma – tiesiogine apibrėžta tyčia. Nusikaltimo metu kaltinamieji buvo aktyvūs vykdytojai. Nors A. S. prieš nukentėjusiąją neatliko aktyvių veiksmų, tačiau buvo aktyvus slėpdamas pagrobtą automobilį, parinkdamas ne tik jo paslėpimo vietą, bet ir stengdamasis atjungti automobilio įrenginius, kurie apsunkintų automobilio aptikimą. Taip pat A. S. buvo aktyvus slėpdamas nukentėjusiosios daiktus ir naikindamas nusikalstamos veikos įkalčius bei pasisavino nukentėjusiosios kompiuterį. Akcentuojamos panašios ar tapačios bausmei skirti reikšmės turinčios aplinkybės (nuteistųjų nenuoširdumas, teismo klaidinimas, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, K. B. ir L. B. vaidmuo, L. B. asmenybė) kaip ir pirmiau minėtos veikos atveju. Teigiama, kad dėl šios nusikalstamos veikos K. B., L. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės lygios bausmės vidurkiui, M. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už jos vidurkį, artima bausmės vidurkiui, A. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už jos vidurkį.

4.4.       Taip pat skunde argumentuojama, kad, skiriant K. B., L. B., M. B. bausmes dėl nusikaltimų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, būtina atsižvelgti į jau skunde minėtas aplinkybes bei faktą, kad I. S. ne mažiau kaip 5 valandas buvo laikoma ir vežiojama automobilio bagažinėje, t. y. žmogui būti nepritaikytoje aplinkoje, kuri yra ankšta ir nepatogi, nešildoma, judėjimą ribojanti erdvė, todėl, esant žemai – 1,7 laipsnio – lauko temperatūrai, nukentėjusioji šalo. Dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo K. B. ir L. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės artimos bausmės vidurkiui, o M. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už jos vidurkį. Dėl BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo K. B. ir L. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės viršijančios bausmės vidurkį, o M. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už jos vidurkį.

4.5.       Prokuroras skunde nurodo, kad apygardos teismas, paskirdamas K. B. ir M. B. nežymiai viršijančią bausmės vidurkį bausmę už BK 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktuose numatytos nusikalstamos veikos padarymą, nepakankamai atsižvelgė į šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jų asmenybės pavojingumo laipsnį ir neįvertino visų bausmei skirti nustatytų reikšmingų aplinkybių visumos. Teismas, analizuodamas I. S. atžvilgiu padarytų nusikaltimų įrodymus, vadovaudamasis teismų praktiką, įvertino ir kaltininkų elgesį po nusikaltimo padarymo. Nuteistieji K. B. ir M. B. atliko veiksmus, susijusius su nužudytos aukos kūno paslėpimu. Po I. S. nužudymo K. B. iš karto nuplovė automobilį. M. B. sunaikino nusikaltimo metu dėvėtus drabužius. K. B., paėmęs paslėptus nukentėjusiosios asmeninius daiktus, nurodė L. B. kartu su M. B. šiuos daiktus sunaikinti. M. B. sunaikino ir slėpė nukentėjusiosios daiktus. K. B., išmesdamas į nuošalų upelį, sunaikino nukentėjusiosios asmeninius daiktus – raktus. Šios aplinkybės turėjo būti vertinamos ir skundžiamo nuosprendžio bausmės motyvuose. K. B. ir M. B. įvykdė nužudymą po jau padarytų keturių sunkių ir apysunkių nusikaltimų, t. y. nuteistųjų (kaip ir L. B.) daromi nusikaltimai vis sunkėjo; nustatyti trys nužudymą kvalifikuojantys požymiai; BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyti du šį punktą kvalifikuojantys požymiai; nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. K. B. ir M. B., kaip ir L. B., vertintini kaip itin pavojingi visuomenei asmenys.

4.6.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime (2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 46) nurodyta, kad BK 61 straipsnio 5 ir 6 dalių prasme, skiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę, didesnė laisvės atėmimo bausmė negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis turi būti skiriama nužudymo organizatoriui, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui, taip pat organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nariui, dalyvavusiam nužudant. Taip pat teismų praktikoje numatyta, kad nustačius tik kaltininko atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir nenustačius jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių parenkama didesnė nei BK 129 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies sankcijos vidurkis bausmė. Teismai, skirdami bausmes už nužudymus, nepakankamai įvertina šių labai sunkių nusikaltimų pavojingumą ir neįgyvendina visų įstatymo leidėjo už jų padarymą numatytų sankcijų taikymo galimybių. Griežčiausia – laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė – įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes gali būti skiriama ir nustačius vieną nužudymą kvalifikuojantį požymį, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalyje. Taigi K. B. ir M. B. skirtinas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

4.7.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad idealia nusikalstamų veikų sutaptimi yra padarytos BK 180 straipsnio 3 dalyje (veika nukentėjusios I. S. atžvilgiu) ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Šios nusikalstamos veikos kartu su nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6, 69, 11 punktuose sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį. Neteisėtas nukentėjusiosios laisvės atėmimas tęsėsi realizavus plėšimo sudėties požymius ir paslėpus (perdavus) pagrobtą automobilį. Padarytas nužudymas kvalifikuojamas ne vien tik pagal 9 punktą, todėl vertinti plėšimą ir nužudymą kaip padarytus esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai negalima. Teismų praktikoje analogiškomis aplinkybėmis taikomas dalinis bausmių sudėjimas.

4.8.       Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, K. B. ir M. B. paskirtas ir subendrintas bausmes subendrindamas dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridėjo vienerių metų bausmę. A. S. subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridėjo 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė, kad taiko baudžiamąją atsakomybę lengvinantį įstatymą, t. y. BK 63 straipsnio 4 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), o ne BK 63 straipsnio 4 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakciją), tačiau iš nuosprendžio turinio matyti, kad taikytas nuteistiesiems palankesnis įstatymas, nes nuosprendyje nenurodyti pridedamos bausmės parinkimo motyvai, o nuteistajam A. S. buvo pridėtas mažesnis nei minimalus bausmės dydis. Kokią bausmės dalį pridėti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, tačiau toks bendrinimas neturėtų paneigti padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo, būtina išlaikyti bendrininkams paskirtų bausmių proporcijas. Prokuratūros vertinimu, K. B. ir M. B. pridėtinos bausmės dydis turėtų būti ne mažesnis kaip 2 metai.

4.9.       Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo nuosprendžio dalis keistina ir dėl netinkamai išspręsto turto konfiskavimo bei civilinių ieškinių. Teismas nusprendė priteisti civilinius ieškinius visa apimtimi patenkindamas civilinius ieškinius dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos, padarytos nukentėjusiajam A. L., bei didžiąja dalimi dėl neturtinės žalos, padarytos nukentėjusiajam M. M., tačiau tik iš dalies tenkino civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos, padarytos nukentėjusiesiems E. S., V. S., I. J. ir G. B., nors jų civiliniai ieškiniai dėl padarytos neturtinės žalos, vertinant jos dydį, neprieštarauja teismų praktikai, todėl turėtų būti patenkinti.

4.10.       Byloje nustatyta, kad automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistieji tiesiogiai panaudojo imituodami eismo įvykį ir apgadindami bei pagrobdami automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. padarydami nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, todėl šis automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą. Kadangi automobilis „VW Passat“ priklauso I. G., kuriai automobilis reikalingas, ir automobilio vertė nėra didelė, todėl šį turtą konfiskuoti yra netikslinga. Tačiau, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko A. S. turi būti išieškota šio konfiskuotino turto vertę – 800 Eur – atitinkanti pinigų suma. Taip pat byloje nustatyta, kad iš I. S. turėto ir pagrobto turto nerasti šie daiktai: 100 Eur vertės rankinis laikrodis „Daniel Wellington“ ir 100 Eur vertės auksinė grandinėlė su pakabuku, kurių bendra vertė yra 200 Eur, ir nenustatyta, kas konkrečiai iš nuteistųjų juos galėjo realizuoti ar kitaip panaudoti. Iš I. S. pagrobtų pinigų – 40 Eur – K. B., L. B. ir M. B. išleido pirkdami telefono sąskaitos papildymą ir valydami automobilį, o šiuos pinigus paėmė ir padalijo L. B.. Kadangi šis turtas nerastas ir negrąžintas nukentėjusiesiems, kurie dėl šio turto nėra pareiškę civilinio ieškinio, todėl, vykdant BK 72 straipsnio 2 dalies reikalavimą, toks turtas privalo būti konfiskuotas atsižvelgiant į kiekvieno iš kaltinamųjų vaidmenį, t. y. konfiskuojant iš L. B. 70 Eur, iš K. B. ir M. B. – po 60 Eur, o iš A. S. konfiskuojant 50 Eur.

 

5.       Apeliaciniu skundu nuteistasis K. B. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendį ir pripažinti, kad K. B. nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, padarė ne organizuota grupe, o bendrininkų grupe. Taip pat prašo sušvelninti paskirtas bausmes, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9, 11 punktuose, padarymo jį išteisinti. Nepriteisti civilinių ieškinių, susijusių su I. S. mirtimi.

5.1.       Skunde nurodo, kad jam priimtas apygardos teismo nuosprendis yra neteisingas ir privalo būti pakeistas. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai asmens kaltė padarius nusikalstamą veiką ir kitos svarbios bylos aplinkybės neginčytinai įrodytos byloje surinktais, laikantis baudžiamojo proceso įstatymų normų teisme ištirtais įrodymais, kurių teisėtumas ir pagrįstumas nekelia abejonių. Apygardos teismas padarė neteisingas išvadas, kad visos inkriminuotos nusikalstamos veikos yra padarytos organizuota grupe. Pirmasis nusikaltimas su L. B., M. B. ir T. Z. buvo padarytas 2016 m. balandžio 3 d. Jie turėjo tikslą užvaldyti svetimą turtą, tačiau nusikaltimas buvo padarytas ne organizuota grupe. Jis nesubūrė grupės asmenų nusikaltimams daryti. Jis, L. B. ir M. B. yra (duomenys neskelbtini), daug metų artimai bendrauja. T. Z. buvo jo draugas. Jie nebuvo aptarę, kaip bus daromas nusikaltimas prieš Latvijos piliečius, nebuvo pasiskirstę vaidmenimis. Nuosprendyje nėra nurodyti įrodymai, kuriais remdamasis teismas padarė išvadą, kad K. B. subūrė organizuotą grupę. Po metų jie padarė kitą nusikaltimą, bet neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą dėl organizuotos grupės.

5.2.       Apeliantas teigia, kad nei jis, nei kiti su juo buvę asmenys neturėjo tikslo nužudyti I. S.. Jie turėjo tikslą užvaldyti automobilį, o kaip po to elgsis su nukentėjusiąja, nebuvo aptarę. Po I. S. vairuoto automobilio užvaldymo buvo sutarta, kad I. S. įvykio vietoje nebus palikta, kad ją reikia nuvežti iki Lenkijos pasienio ir palikti. Neaišku, kuo remdamasi teisėjų kolegija padarė išvadą, kad jie susitarė nužudyti nukentėjusiąją. Pažymi, kad L. B. kalbėjo, kad reikia merginą nužudyti, tačiau nei apeliantas, nei M. B. tam nepritarė. Priešingai, nei nustatė apygardos teismas, jie neieškojo vietos merginai nužudyti, nes K. B. buvo prieš tokius veiksmus. Byloje yra objektyvūs įrodymai, patvirtinantys, kad važiuodamas Lenkijos sienos link jų automobilis užklimpo ir jam ištraukti buvo reikalingos priemonės, tarp jų ir kastuvas. Jis nematė, kas ir kada įdėjo kastuvą į automobilį. Kai L. B. atsisakė sumanymo vykti Lenkijos link, buvo nuspręsta grįžti namo į (duomenys neskelbtini). Apeliantas tikėjosi, kad (duomenys neskelbtini) L. B. ir M. B. išlipus iš automobilio galės nuvežti merginą Lenkijos pasienio link ir paleisti, tačiau (duomenys neskelbtini) L. B. paliepė važiuoti į buvusį (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus į nurodytą vietą, K. B. iš automobilio nelipo, o L. B. paėmė automobilio raktelius, kad jis nepabėgtų. K. B. nekasė duobės ir nieko nežinojo apie jos kasimą, nematė, kaip buvo nužudyta mergina, ir prie to neprisidėjo. Jo poziciją patvirtina M. B. parodymai. Kadangi jis I. S. nežudė, tai civiliniai ieškiniai neturi būti iš jo priteisiami.

5.3.       Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai. 2017 m. kovo 11 d. atliekant procesinį veiksmą – parodymų patikrinimą vietoje – nedalyvavo jo gynėjas, šis veiksmas nebuvo fiksuojamas vaizdo įrašu. Parodymų patikrinimo protokolo K. B. nepasirašė, nes negalėjo pasirašyti po suklastotu protokolu, o prierašai padaryti ne jo paties ranka, o kito K. B., kurio gimimo data nesutampa su apelianto. Teisėjų kolegija šiems pažeidimams neskyrė dėmesio.

6.       Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendį ir pašalinti iš kaltinimo kvalifikavimą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nustatant, kad visos nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkų grupe. Panaikinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, paskiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

6.1.       Skunde nurodo, kad apygardos teismas netinkamai taikė įstatymą aiškindamas BK 24 straipsnio ir 25 straipsnio normas. Teismo išvada, kad L. B. neteisėtus veiksmus padarė veikdamas organizuota grupe, yra neteisinga. Teismas netinkamai taikė įstatymą atribodamas nusikaltimo bendrininkų ir organizuotos grupės veikimą, todėl jo veiksmus kvalifikavo kaip veikimą organizuota, o ne bendrininkų grupe. Bendrininkavimo formas skiria organizuotumo lygis. Veikiant organizuota grupe organizuotumo lygis yra aukštesnis, nei veikiant bendrininkų grupe. Vienas iš organizuotą grupę apibrėžiančių požymių yra išankstinis bendrininkų susitarimas daryti nusikalstamą veiką, t. y. kai organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria nusikalstamos veikos planą, numato įvykdymo mechanizmą, pasiskirsto užduotis, susitaria dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos ir laiko. Nustatant organizuotos grupės buvimą taip pat atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo (ar nusikaltimų) pobūdį ir sudėtingumą, ar grupės nariai aptarė, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei išvengti atsakomybės, ir pan. Teismų praktikoje taip pat akcentuota, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio darant nusikaltimą, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus.

6.2.       Apeliantas neginčija, kad K. B. pasiūlė imituojant eismo įvykį pagrobti automobilį, tačiau po šio pasiūlymo nebuvo atlikti jokie bendri veiksmai, kurie rodytų organizuotos grupės susikūrimą ir veikimą ja. K. B. nesitarė su apeliantu ir, jam girdint, su kitais nusikalstamos veikos dalyviais neplanavo jokių su plėšimu, o juo labiau su nužudymu susijusių veiksmų. Žudyti iš viso nebuvo tartasi ir planuota, kaip ir nebuvo planuota naudoti prieš nukentėjusiuosius smurto. K. B. pasiūlė įsigyti netikrus ginklus siekiant įbauginti nukentėjusiuosius plėšimo metu, tačiau nebuvo tartasi, kaip ir kokiu būdu tai bus padaryta. Nebuvo tartasi ir dėl automobilio, kuriuo būtų inscenizuojamas eismo įvykis, įgijimo. Visus pasirengimo nusikaltimui veiksmus (įgijo netikrus ginklus, kaukes, pasirūpino automobiliu) padarė K. B., o nusikaltimo padarymo metu nebuvo aptarti kiekvieno iš bendrininkų veiksmai, t. y. nebuvo jokių užduočių pasiskirstymo, tai patvirtina ir M. B. veiksmai – jis plėšimų metu neatliko jokių veiksmų, išskyrus tai, kad vyko kartu. Teismas nevertino aplinkybės, kad prieš Latvijos piliečius nebuvo naudotas smurtas, o tai paneigia teismo padarytą išvadą dėl organizuotos grupės subūrimo nužudymo tikslu. Automobilių „VW Passat“ ir „Audi A7“ plėšimo atvejais nebuvo ketinama smurtauti prieš nukentėjusiuosius ar juolab jų žudyti, nes tam tikslui nuteistieji neturėjo jokių priemonių. I. S. plėšimo atveju mintis ją nužudyti kilo po to, kai ji pamatė jų veidus. Todėl bijant būti atpažintiems ir buvo priimtas sprendimas ją nužudyti. Tačiau, apelianto teigimu, tai nereiškia, kad šis sprendimas buvo priimtas organizuota grupe, o ne kaip bendrininkams, nes, kilus šiam spontaniškam sumanymui, neatsirado jokių organizuotos grupės požymių.

6.3.       Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, neįvertino, kad jis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino nuo pat pradžių, nesistengė jos sušvelninti, permesdamas dalį atsakomybės kitiems nuteistiesiems. Už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą K. B. ir M. B. buvo skirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės – atitinkamai 17 ir 16 metų laisvės atėmimo. Pripažįsta, kad jo (L. B.) veiksmai atimant nukentėjusiajai gyvybę buvo lemiami, tačiau mano, kad atsižvelgiant į jo teistumus, skirtumą nuo bendrininkams paskirtos bausmės ir maksimalios terminuotos bausmės (25 metai) bei remiantis teismų praktika, yra pagrindas jam skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

7.       Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendį – pašalinti šioje baudžiamojoje byloje nuteistajam M. B. inkriminuotą organizuotos grupės požymį ir jam inkriminuotą nužudymą kvalifikuojantį požymį, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, atitinkamai paskiriant švelnesnę bausmę. Jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad M. B. organizuotos grupės požymis inkriminuotas pagrįstai dėl BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, panaikinti nuosprendžio dalį ir pašalinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad šias nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atitinkamai sušvelninti galutinę bausmę.

7.1.       Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas jam ir kitiems nuteistiesiems priskirdamas organizuotai grupei būdingus požymius ir nepagrįstai M. B. pripažindamas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Apeliaciniame skunde aptariama teismų praktika bei teisinis reglamentavimas, susijęs su bendrininkavimo forma – organizuota grupe.

7.2.       Dėl pirmojo (Latvijos piliečių) plėšimo skunde pažymima, kad M. B. neneigia aplinkybės, jog jis ir kiti nuteistieji dar iki įvykio dienos turėjo bendrą tikslą nusikalstamai praturtėti ir dėl to modeliavo bendrą veikimą. Visgi šioje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad M. B. ir kiti nuteistieji iš anksto prieš automobilio pagrobimą būtų kruopščiai apgalvoję nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą, būtų sukūrę schemą ir veiksmų planą, siekdami bendro rezultato būtų pasiskirstę vaidmenimis. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad nuteistųjų veiksmai šiame epizode važinėjantis automobiliu buvo spontaniški, neturint jokio tikslaus veikimo plano. Nuteistieji savo parodymuose patvirtino, kad susitarimas grobti automobilį atsirado tik grįžtant iš Panevėžio. Prieš tai jie buvo susitarę plėšti žmones, bet jų neplėšė, tai pat ketino vogti automobilių detales, bet galiausiai, K. B. pasiūlius, nusprendė pagrobti automobilį, nes už jį galima gauti daugiau pinigų. Nukentėjusiųjų automobilis, kurį nuteistieji nusprendė pagrobti, buvo išsirinktas spontaniškai, nes jokio plano pavogti konkretų automobilį nebuvo.

7.3.       Organizuotos grupės veikimas neįmanomas be organizatoriaus. Nusikaltimo organizatorius – bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyviais organizaciniais veiksmais. Nuosprendyje nurodyta, kad nusikaltimo organizatorius buvo K. B., į nusikalstamas veikas įtraukęs kitus asmenis. Vis dėlto patikimų įrodymų, kad nuteistajam M. B. pirmajame plėšimo epizode inkriminuota organizuota grupė turėjo organizatorių, nėra. Nuteistasis T. Z. parodė, kad kalbėdami su K. B., be jo pasiūlymo taranuoti automobilį, jie daugiau nesitarė, kas ką darys. Skundžiamame nuosprendyje visiškai neįrodyta, kad kiekvienas iš nusikalstamos veikos dalyvių turėjo savo atskirą vaidmenį ir užduotį bei, tik kiekvienam iš grupės narių atlikus savo vaidmenį, buvo galima sėkmingai įgyvendinti nusikalstamos veikos planą. Nėra įrodymų, kad visus keturis nuteistuosius būtų siejęs tvirtas ir netrumpalaikis ryšys, juos jungęs bendroms nusikalstamoms veikoms daryti. Nėra įrodymų, kad apeliantas, bendraudamas su kitais nuteistaisiais, būtų suvokęs, jog jie veikia organizuota grupe, o jis laikęs save tokios grupės nariu. O tai, kad kai kuriuos kaltinamuosius sieja giminystės ryšiai, organizuotos grupės požymiui nustatyti reikšmės neturi.

7.4.       Dėl antrojo (I. S.) plėšimo apeliantas remiasi kitų nuteistųjų duotais parodymais, patvirtinančiais, kad L. B., M. B. ir K. B. išvažiavo turėdami tikslą pagrobti automobilio BMW apdailos detales. Bevažinėdami prisiminė apiplėštus latvius ir sugalvojo pakartoti tą pačią schemą. K. B. pažinojo A. S., kuris turėjo pažįstamų, kurie būtų nupirkę pagrobtą automobilį už 5 000–6 000 Eur. Buvo sugalvoję pagrobti automobilį „BMW X5“, bet tokio nerado ir užsukę į degalinę pastebėjo „Audi“ automobilį, kurį sumanė pagrobti imituodami avariją. Skunde pažymima, kad esminė sąlyga veiką pripažįstant padaryta organizuota bendrininkų grupe yra reikalavimas, kad du ar daugiau asmenų susitartų daryti kelis arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Iš aptartų parodymų matyti, kad nuteistieji planavo pagrobti BMW markės automobilį, kurio realizuotina suma 5 000–6 000 Eur neviršija didelės vertės (BK 190 straipsnio prasme), bet jiems spontaniškai nusprendus pagrobti didelės vertės „Audi A7“, jiems buvo inkriminuoti sunkūs nusikaltimai pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Tačiau tai negali būti vertinama kaip jų išankstinis ir suplanuotas susitarimas daryti šį sunkų nusikaltimą. Nėra įrodymų, kad jie iš anksto būtų taręsi daryti kitus inkriminuotus nusikaltimus, numatę jų padarymo mechanizmą, pasiskirstę vaidmenimis. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad nuteistųjų veiksmai buvo padiktuoti visiškai neplanuoto elgesio, pagrobus „Audi A7“ ir jį atidavus A. S., toliau nuteistiesiems važinėjant savo automobiliu su bagažinėje uždaryta I. S. tarp jų vyko ginčai dėl jos likimo. Inkriminuojant veikos bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, kad asmuo suprastų priklausąs tokiai grupei. Įrodymų, kad M. B. suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės narys ir turi konkretų vaidmenį darant nusikalstamas veikas, nėra. Visus nusikalstamos veikos veiksmus nuteistieji darė spontaniškai, todėl organizuotos grupės požymis, inkriminuotas M. B., turėtų būti pašalintas, atitinkamai skiriant jam švelnesnę bausmę.

7.5.       Dėl I. S. nužudymo pirmosios instancijos teismas šioje nuosprendžio dalyje visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylos įrodymų, nepašalino abejonių ir savo sprendimą iš esmės grindė prielaidomis bei vadovavosi vien Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada. Apelianto vertinimu, I. S. nužudymas neturėtų būti kvalifikuotas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. I. S. nužudymas nebuvo ilgai trunkantis veiksmas, todėl negali būti pripažinta, jog ji buvo nužudyta kankinant ar itin skausmingu būdu. Pabrėžė, kad minėtoje išvadoje tokie duomenys nėra pateikiami. Nurodo, kad specialisto išvadoje pateikiamos prieštaringos, skirtingo pobūdžio išvados. Nurodoma, kad sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatliko įrodymų tyrimo, neapklausė išvadą surašiusių specialistų, siekdamas išsiaiškinti, ar nukentėjusioji iš tiesų buvo nužudyta kankinant ir itin skausmingu būdu. Neaišku, kokiais duomenimis remdamasis teismas sugebėjo nustatyti I. S. nužudymo mechanizmą ir konstatuoti, jog bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji buvo nužudyta kankinant ir itin skausmingu būdu. Teismas neatsakė į klausimą, nuo kurio suduoto smūgio I. S. buvo nužudyta.

7.6.       Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apeliaciniam teismui nusprendus, jog M. B. plėšimo epizoduose pagal BK 180 straipsnio 3 dalį teisingai inkriminuotas organizuotos grupės požymis, šias minėtas veikas kvalifikuojanti aplinkybė neturėtų būti pripažinta jo atsakomybę sunkinančia, nes BK 60 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis.

 

8.       Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendį – jį išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnyje, A. S. veiką, kvalifikuotą pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir atitinkamai sumažinti paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Neskirti laisvės atėmimo bausmės, o visgi ją paskyrus, jos vykdymą atidėti.

8.1.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apelianto veiką laikė plėšimu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. A. S. nežino, kokiu būdu buvo užvaldyta transporto priemonė „Audi A7“. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nustatė, kad apeliantas nežinojo transporto priemonės „Audi A7“ užvaldymo aplinkybių, tačiau nepaisant to vadovavosi nenuosekliais K. B. parodymais, kuriais pastarasis stengėsi sušvelninti savo teisinę padėtį. Teismas nesiaiškino, kodėl K. B. parodymai proceso metu kito. Ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, kad nepasakojo A. S. apie automobilio pagrobimą, vėliau jis pakeitė parodymus ir teigė nurodęs A. S., kad turi pagrobęs automobilį ir nori jį realizuoti. K. B. kiekvienos apklausos metu vis labiau įtraukė A. S. į savo nusikalstamą veiką. Tik K. B., nuolat keičiantis melagingus parodymus, tvirtino, kad jis tariamai žinojo apie BMW bagažinėje esantį transporto priemonės „Audi A7“ savininką. L. B. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad A. S. nebuvo nieko sakoma apie transporto priemonės plėšimą. Iš nuteistųjų parodymų visiškai neaišku, ar apeliantas žinojo, kokią nusikalstamą veiką darė nuteistieji ir kad planuojamas šios transporto priemonės plėšimas. Liudytoja I. G. patvirtino, kad apeliantas jai buvo nurodęs, kad reikės pervaryti automobilį, paslėpti, o daugiau jokių parodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantas ką nors žinojo apie transporto priemonės plėšimą, nėra. Tai, kad apeliantas suvokė, jog transporto priemonė gali būti vogta, nereiškia, kad jis žinojo, kad ji yra pagrobta ar kur yra jos savininkas.

8.2.       Teismas neteisingai nurodė, kad A. S. pripažino K. B. lyderiu ir vykdė visus jo nurodymus. Apeliantas jokioje nusikalstamoje grupuotėje nedalyvavo, jis nevykdė nurodymų, o pagal K. B. prašymus jam padėjo nežinodamas, koks nusikaltimas tuo metu buvo daromas. Nepagrįsta ir deklaratyvi teismo išvada, kad nusikalstama veika buvo iš anksto aptarta, pasiskirstyta vaidmenimis. Jei apeliantas būtų planavęs dalyvauti darant šį nusikaltimą, tai nebūtų svečiavęsis ir vartojęs alkoholinių gėrimų kartu su savo sugyventinės giminaičiais, bet šios aplinkybės teismas neįvertino. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ir kiti nuteistieji neplanavo šio nusikaltimo ir padarė jį spontaniškai. O tai patvirtina A. S. poziciją, kad jis nieko nežinojo apie šį nusikaltimą ir neplanavo jame dalyvauti.

8.3.       Pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką. Vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti turtą, juo naudotis ir disponuoti pagal savo valią. Nagrinėjamu atveju nusikaltimas buvo baigtas, kai nuteistieji (B.) užvaldė svetimą turtą. Apeliantas šioje veikoje nedalyvavo, apie ją nežinojo, todėl nelogiška, kad A. S. priskiriama kitų asmenų baigta nusikalstama veika. Jau vėliau A. S. transporto priemonę užvaldė ne plėšimo būdu, o jam buvo perduoti „Audi A7“ rakteliai. Jis nematė transporto priemonės savininko ir dėl susidariusių aplinkybių suvokė, kad transporto priemonė gali būti vogta, bet padėdamas paslėpti šį turtą A. S. nedalyvavo prieš tai jau baigtame plėšime. A. S. nenaudojo prieš jokį asmenį nei fizinio, nei psichinio smurto, neatėmė niekam galimybės priešintis, todėl jo padarytą veiką pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo kaip plėšimą.

8.4.       Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantui nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Vien tai, kad įtariamasis visiškai neprisipažįsta pagal jam pateiktus įtarimus, nereiškia, kad jis nepripažįsta savo kaltės, kadangi ikiteisminio tyrimo metu yra renkami, tikslinami faktiniai duomenys, kurie ne visada pasitvirtina. Pirmosios instancijos teismas privalėjo sulyginti apelianto duotus parodymus su kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis ir tik tada konstatuoti, atitinka jie ar ne teismo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Teismas turėjo įvertinti, kad pradiniai apeliantui reikšti įtarimai buvo labai išplėsti ir dalis jų vėliau nepasitvirtino. Todėl natūralu, kad apelianto dalinis prisipažinimas turėjo būti traktuojamas kaip visiškas prisipažinimas. Apeliantas prisipažino tik tas nusikalstamas veikas, kurias atliko, todėl ir teigė, kad prisipažįsta iš dalies. Teismas nepagrįstai traktavo, kad nėra apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Visuose parodymuose apeliantas gailėjosi dėl savo padarytos veikos bei duodamas išsamius parodymus padėjo išsiaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis, todėl laikytina, kad tai atitinka BK 59 straipsnyje vieną iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8.5.       Skunde argumentuojama, kad teismas nepagrįstai nuteisė apeliantą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. A. S. turėjo leidimą nešiotis ir laikyti šaunamuosius ginklus, nes tuo metu dirbo saugos įmonėje, todėl privalėjo tokį leidimą turėti. Šią faktinę aplinkybę pirmosios instancijos teismas galėjo patikrinti užklausęs ikiteisminio tyrimo medžiagos, bet apygardos teismas rėmėsi tik Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) 2017 m. liepos 11 d. raštu, kuriame teigiama, kad Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriuje nėra ir nebuvo išduotas A. S. leidimas įsigyti, laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus. Teismas klaidingai vertino, kad (duomenys neskelbtini) atliktas tyrimas buvo pagal nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, todėl neva pagal BK 253 straipsnį nebuvo atliekamas. Dėl teismo nuosprendyje minimo 2015 m. balandžio 29 d. dienos konflikto, A. S. susitaikius, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Pirmosios instancijos teismas faktiškai antrą kartą už tą pačią veiką pritaikė apeliantui atsakomybę, nors ši byla jau buvo nutraukta, o nutrauktame ikiteisminiame tyrime A. S. nebuvo pareikšti kaltinimai pagal BK 253 straipsnį. Priimdamas sprendimą teismas visus neaiškumus ir su tuo susijusias faktines aplinkybes privalėjo patikrinti, todėl turėjo išreikalauti iš (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo medžiagą.

8.6.       Skunde pabrėžiama, kad apygardos teismas skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę bei neatidėdamas jos vykdymo nesivadovavo pagrindiniais suformuluotais bausmių skyrimo principais. Teismas neteisingai traktavo, kad apeliantui netaikytina jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl skirdamas galutinę bausmę į tai neatsižvelgė. Teismas neigiamai vertino A. S. asmenybę, pabrėžė, kad jis administracine tvarka baustas 26 kartus ir jį laikė nepaisančiu visuomenėje priimtų elgesio normų, sąmoningai jas ignoruojančiu ir nusikaltimų darymą siejančiu su materialinės naudos gavimu. A. S. nebuvo teistas, todėl tokia teismo formuluotė netinkama. Apeliantas ilgą laiką dirbo, o vėliau, netekęs darbo, nevengė ieškoti kito darbo, dalyvavo valstybės institucijos organizuojamuose mokymuose. Teismas neįvertino, kad A. S. turėjo sugyventinę, su kuria įvykių metu laukėsi vaiko. Apygardos teismas nevertino pateiktų dokumentų (charakteristika iš seniūnijos, vaiko gimimo liudijimas), ir tai parodo tendencingą ir neobjektyvią teismo analizę skiriant apeliantui galutinę bausmę. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad byloje buvo užfiksuota, jog apeliantas pats norėjo atvykti į policiją ir prisipažinti, kai per žiniasklaidos priemones sužinojo, kokį nusikaltimą padarė K. B., M. B. ir L. B. bei kokia transporto priemonė buvo pagrobta. A. S. padarytos veikos pavojingumui turi įtakos tai, kad nusikalstamą veiką apeliantas padarė atsitiktinai, būdamas neblaivus negalėjo tinkamai įvertinti situacijos sudėtingumo. Apeliantas nesiruošė jokiam nusikaltimui ir nežinojo apie kitų nuteistųjų daromą nusikaltimą. Teismas pirmą kartą teisiamam apeliantui skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, visiškai jos nemotyvuodamas.

8.7.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad kvalifikavus A. S. veiksmus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį būtų galima skirti ir kitas, su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, ypač atsižvelgiant į tai, kad apeliantui kelis mėnesius buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, todėl realiai jis jau būtų atlikęs arešto bausmę ir galėtų padėti savo šeimai prižiūrėti mažametį vaiką. Apeliantas labai gailisi dėl savo padarytos veikos, yra jauno amžiaus, sukūrė šeimą, turi mažametį vaiką, todėl tiek jam, tiek jo šeimai svarbu, kad jis galėtų kuo greičiau ištaisyti savo padarytą klaidą. Bausmės atlikimas pataisos namuose tikrai nepadės pasiekti bausmės tikslų ir tiesiogiai palies nekaltos apelianto šeimos narius. Suprantama, kad šios instancijos teismui priimti objektyvų sprendimą sutrukdė bylos rezonansinis pobūdis, nes kitose panašaus pobūdžio bylose apelianto veika nebūtų vertinama kaip plėšimas ir nebūtų skiriamas realus laisvės atėmimas.

 

9.       Apeliaciniu skundu nuteistasis T. Z. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

9.1.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad jam apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę. Teismas, paskirdamas realią 2 metų laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose, nuosprendyje nurodė, kad T. Z. padarė tyčinį, sunkų nusikaltimą; anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba; atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuosprendyje nenurodyta, kad T. Z. ne tik dirba, bet ir ūkininkauja. Mano, kad teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad T. Z. visiškai pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, davė parodymus apie visas jam žinomas nusikaltimo aplinkybes, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, nesvarstė galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. T. Z. skirtinos bausmės visus tikslus galima pasiekti be realaus laisvės atėmimo taikymo, nes jis praeityje nebuvo teistas, o šiuo metu dėl jo nėra atliekami jokie ikiteisminiai tyrimai.

 

10.       Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų E. S., V. S., I. J., G. B. atstovas advokatas Marius Liatukas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių neturtinės žalos apimties ir padidinti priteistinos neturtinės žalos dydžius E. S., V. S., I. J., G. B. iki 100 000 Eur (šimto tūkstančių eurų). Taip pat prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmių ir skirti M. B. bei K. B. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes.

10.1.       Nukentėjusiųjų atstovas skunde nurodo, kad apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio nuostatas, kuriomis reglamentuojami neturtinės žalos atlyginimo kriterijai, netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir neteisingai išsprendė neturtinės žalos dydžių klausimą. Teismas argumentavo, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą svarbi nukentėjusiojo ir žalą sukėlusio asmens interesų pusiausvyra, valstybės ekonomikos padėtis. Mažindamas priteistiną sumą, teismas vertino tai, kad nuteistieji yra jauno amžiaus, niekur nedirba, todėl esą didelės neturtinės žalos sumos jie negalės atlyginti. Skunde nesutinkama su šiais teismo motyvais.

10.2.       Teismas netinkamai aiškino CK 6.250 straipsnio 1 dalies normą. Žalą sukėlusio asmens turtinė padėtis turėtų būti aiškinama kaip išimtinės aplinkybės, į kurias žalą sukėlęs asmuo pateko ne dėl savo kaltės (darbingumo praradimas, sunki liga ir kitos ypatingos aplinkybės). Ši norma negali būti taikoma darbingo amžiaus, sveikiems asmenims, laikinai neturintiems darbo ar jo net neieškantiems. Todėl nuteistųjų asmenų šioje byloje turtinė padėtis negali būti kriterijus sprendžiant dėl nužudymo patirtos neturtinės žalos klausimą. Valstybės ekonomikos padėtis šiuo atveju irgi nėra pagrindas neturtinės žalos dydžiui mažinti. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje apskritai nenumatytas toks vertinimo kriterijus. Nukentėjusių asmenų prašomos priteisti neturtinės žalos sumos – po 100 000 Eur – nėra nepakeliama našta, kuri niekada nebus išieškota. Vertinant teismų praktiką, darytina išvada, kad kiekvieno iš civilinių ieškovų prašoma priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos suma nėra neprotinga ar neįprastai didelė. Skunde grindžiant neturtinės žalos dydį remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis bylose Nr. 2K-129-976/2019, Nr. 2K-7-2-699/2016, Nr. 2K-89-139/2016, Nr. 2K-210/2007, Nr. 2K-245/2008. Taip pat pažymima, kad bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir jų išimtinį pobūdį, vadovaudamasis teisingumo principu, gali nukrypti nuo teismų praktikoje suformuotų rekomendacinių dydžių. Nukentėjusieji ir jų atstovas mano, kad I. S. nužudymo aplinkybės yra pakankamos padaryti išvadą, kad nukentėjusiems asmenims padaryta didesnė neturtinio pobūdžio žala.

10.3.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat vertino žalos padarinius ir nukentėjusių asmenų patirtus dvasinius išgyvenimus, bet ir šios aplinkybės įvertintos netinkamai. Neturtinės žalos padariniai, dvasiniai išgyvenimai tiesiogiai priklauso nuo nusikalstamos veikos sunkumo, jos padarymo aplinkybių, pažeisto teisinio gėrio svarbos. Ypatingą svarbą šioje byloje turi aplinkybė, jog tėvai neteko savarankišką gyvenimą pradedančio vaiko, kuris planavo kurti šeimą. Didelius dvasinius išgyvenimus visi nukentėjusieji patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodami parodymus. Visiems sutriko sveikata, reikėjo ir psichologinės pagalbos, ir vartoti vaistus. Šie padariniai vis dar tęsiasi. Remiantis teismų praktika, artimas, nuolatinis nukentėjusiųjų su nužudytu asmeniu ryšys taip pat laikytinas reikšminga aplinkybe sprendžiant dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų. Byloje nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad tiek abu tėvai, tiek sesuo palaikė glaudų, nuolatinį ryšį su nužudytąja. I. S. dažnai lankydavosi su sužadėtiniu G. B. pas tėvus, palaikė artimą ryšį su vienintele seserimi I. J., buvo pastarosios dukters krikšto mama. Su G. B. nužudytoji I. S. (duomenys neskelbtini). Didelius dvasinius išgyvenimus sukėlė faktas, kad I. S. nužudyta itin žiauriai. Nukentėjusiesiems ypač dideles dvasines kančias sukėlė tai, jog I. S. buvo vedama į egzekucijos vietą, matė iškastą duobę ir liepta nusisukti nuo L. B. neabejotinai suprato, kad netrukus bus nužudyta. Toks brutalus nusikaltimas sukėlė didžiulį atgarsį visuomenėje, nužudytosios nuotrauka buvo dažnai spausdinama pirmuosiuose spaudos puslapiuose, įvykis aptarinėjamas informaciniuose pranešimuose, spekuliuojama įvairiomis versijomis, susilaukusiomis daug įvairių viešų komentarų, ir tai kėlė dideles kančias nukentėjusiesiems. Todėl teisingas žalos atlyginimas turi ir prevencinį pobūdį, rodantį valstybės reakciją į prigimtinę žmogaus teisę į gyvybę neigiančius asmenis. Kauno apygardos teismas nužudytosios tėvams priteisė po 30 000 Eur neturtinės žalos, o seseriai ir sužadėtiniui – po 15 000 Eur. Teismas niekaip nemotyvavo tokio sprendimo, nepasisakė, kodėl I. S. sesuo patyrė perpus mažesnius dvasinius išgyvenimus ir mažiau emocinės skriaudos, palyginti su tėvais. Tokios teismo išvados prieštarauja teismų praktikoje suformuluotai taisyklei, pagal kurią tėvai, broliai, seserys, sutuoktiniai laikytini patiriantys panašaus dydžio neigiamus padarinius ir todėl jiems priteisiami neturtinės žalos dydžiai yra labai panašūs.

10.4.       Skunde teigiama, kad teismas taip pat skyrė nepagrįstai švelnias bausmes nuteistiesiems, jos neatitinka padaryto nusikaltimo sunkumo. Skundžiamame nuosprendyje teismas išsamiai aprašė ištirtas bylos aplinkybes, kurios rodo visų trijų asmenų veikimą organizuota grupe. Nors jų vaidmenys nužudant I. S. buvo skirtingi, tačiau jie visi laikytini pakankamais, kad nusikalstama veika būtų padaryta. Nei K. B., nei M. B. nebuvo priklausomi nuo L. B., K. B., kaip nusikalstamų veikų organizatorius, vien pagal savo fizinius duomenis galėjo sulaikyti L. B.. Pažymėtina, kad M. B. ir K. B. tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu keitė parodymus, jų nurodytos aplinkybės prieštaravo kitiems bylos duomenims. Nuteistieji nuoširdžiai neatgailavo. Pirmosios instancijos teismo paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės K. B. ir M. B. yra per švelnios. Nukentėjusieji savo apeliaciniame skunde palaiko valstybinių kaltintojų poziciją – K. B. ir M. B. skirti griežčiausias laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmės skyrimas padarytų teigiamą, auklėjamąjį poveikį minėtiems asmenims. Tik laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės skyrimas visiems trims pagal išankstinį susitarimą organizuota grupe veikusiems nuteistiesiems atliktų bendrosios prevencijos funkciją ir užtikrintų teisingumą.

11.       Apeliaciniu skundu asmenys, kurių turtas galimai konfiskuotas, S. B. ir K. B. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžio dalį dėl jų nuosavybės teisių suvaržymo ir grąžinti jiems priklausantį turtą.

11.1.       Apeliaciniame skunde S. B. ir K. B. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikiną nuosavybės teisių apribojimą turtui: laikrodžiui „Patek Philippe Geneve“, laikrodžiui „Rolex“, vėriniui bei penkiems geltono metalo žiedams iki visiško civilinių ieškinių išieškojimo, kadangi šis turtas yra ne nuteistojo K. B., kaip nurodyta Kauno apygardos teismo nuosprendyje, bet K. B. ir S. B. nuosavybė.

11.2.       Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė sunaikinti 2017 m. kovo 10 d. K. B. asmens kratos metu paimtą mobiliojo ryšio telefoną „iPhone“ bei kratos jo gyvenamojoje vietoje rastus ir paimtus mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su SIM kortele ir USB atmintinę „Sandisk“. Šis turtas taip pat priklauso S. B. ir K. B., ir tai patvirtina pridedama mobiliojo ryšio telefono „iPhone“ garantinė pažyma.

11.3.       Policijos pareigūnai, atlikdami kratą K. B. gyvenamojoje vietoje, taip pat paėmė nešiojamąjį kompiuterį „Dell“, tačiau apygardos teismo nuosprendyje dėl jo pasisakyta nebuvo. Kadangi šis kompiuteris yra S. B. ir K. B. nuosavybė, jis turėtų būti sugrąžintas savininkams.

12.       Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė prokurorų ir nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų atstovo apeliacinius skundus atmesti, o jų tenkinti, nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų atstovas prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, o jų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorai prašė nuteistųjų ir asmenų, kurių turtas galimai konfiskuotas, apeliacinius skundus atmesti, o jų ir nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų atstovo apeliacinius skundus tenkinti, asmenys, kurių turtas galimai konfiskuotas, prašė jų apeliacinį skundą tenkinti.

 

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

13.       Nuteistųjų K. B., L. B., M. B., T. Z. ir A. S. apeliaciniai skundai atmetami. Prokurorų, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo, asmenų, kurių turtas galimai konfiskuotas, apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl K. B. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktus

 

14.       Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu K. B., L. B. ir M. B. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktus, o A. S. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį už tai, kad jie, veikdami K. B. suburta organizuota grupe, susitarė pagrobti svetimą turtą – automobilį. Tuo tikslu K. B., L. B. ir M. B. degalinės „L.“ teritorijoje pamatę I. S. vairuojamą automobilį „Audi A7“ pradėjo šį automobilį sekti važiuodami iš paskos greitkelyje kryptimi „Kaunas – Vilnius“ (A1 kelias). Prieš tai papildomai suderinę su A. S. dėl galimybės realizuoti šį automobilį K. B. vairuodamas automobilį „BMW 735“ taranavo I. S. vairuojamą automobilį „Audi A7“, taip inscenizuodas eismo įvykį privertė nukentėjusiąją sustabdyti automobilį. Tuomet K. B. ir L. B., priėję prie nukentėjusiosios ją sugriebė ir panaudodami fizinį smurtą pasodino į automobilį „Audi A7“. K. B., sėdęs prie automobilio „Audi A7“ vairo, M. B. sėdint automobilio gale ir saugant nukentėjusiąją, kad nepabėgtų, o L. B. vairuojant automobilį „BMW 735“ iš įvykio vietos išvažiavo. Veždamiesi nukentėjusiąją I. S. automobilio „Audi A7“ salone bei bagažinėje jie nuvažiavo į susitikimo su A. S. vietą – (duomenys neskelbtini), kur I. S. perlaipino į automobilio „BMW 735“ bagažinę, o automobilio „Audi A7“ užvedimo raktelius perdavė į sutartą susitikimo vietą atvykusiam A. S.. Pastarasis automobilį „Audi A7“ nuvairavęs į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), jį paslėpė iki jo realizavimo, atjungė automobilio elektroninį prietaisą, skirtą automobilinėms sistemoms valdyti, bei iš automobilio surinko ir paėmė visus nukentėjusiosios I. S. daiktus. Tuo metu K. B., L. B. ir M. B. tęsdami nusikalstamą veiką, turėdami tikslą realizuoti pagrobtą „Audi A7“ automobilį ir siekdami nuslėpti jau padarytas nusikalstamas veikas – turto sugadinimą, plėšimą ir neteisėtą laisvės atėmimą, susitarė nukentėjusiąją I. S. nužudyti. Tuo tikslu ieškodami nužudymui tinkamos vietos jie toliau vežiojosi nukentėjusiąją automobilio bagažinėje, pakeliui įgijo gyvybei atimti bei lavonui paslėpti tinkamą įrankį – kastuvą, paskui jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) rajone esantį mišką, kur K. B., L. B. ir M. B. iškasė duobę. Tuomet K. B. likus laukti automobilyje „BMW 735“, L. B. ir M. B. nusivedė nukentėjusiąją I. S. prie jau iškastos duobės ir liepė į ją įlipti. Pastarajai įlipus L. B. su savimi turimu kastuvu sudavė nukentėjusiajai I. S. ne mažiau kaip 10 smūgių į galvos, veido sritį, ir taip ją nužudė.

15.       K. B. apeliaciniame skunde neigia dalyvavęs nužudant I. S.. Jo teigimu, jie nuo pat automobilio pagrobimo momento buvo sutarę nukentėjusiąją nuvežti prie Lenkijos sienos ir ten ją paleisti. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jis duobės nukentėjusiosios lavonui paslėpti su kitais nuteistaisiais nekasė, o nužudymo metu buvo užrakintas savo automobilyje „BMW“.

16.       Apelianto K. B. apeliacinio skundo argumentai, kad jis su L. B. ir M. B. nužudyti nukentėjusiąją nesitarė, duobės paslėpti nužudytosios lavoną kartu su kitais nuteistaisiais nekasė, o jos nužudymo metu buvo užrakintas automobilyje „BMW“ nepagrįsti, kadangi juos paneigia paties nuteistojo K. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kitų nuteistųjų L. B. ir M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei kiti byloje ištirti įrodymai.

17.       Apklaustas teisiamajame posėdyje K. B. parodė, kad 2017 m. kovo 5 d. jo vairuojamu automobiliu „BMW“ kartu su L. B. ir M. B. važiavo į Kauną turėdami tikslą pagrobti automobilių detalių. L. B. sėdėjo šalia jo, o M. B. gale. Nieko tinkamo neradę jie iš Kauno išvažiavo (duomenys neskelbtini) link. Įvažiuojant į degalinę jie pastebėjo į automagistralę sukantį automobilį „Audi A7“. L. B. pasakė, kad geras automobilis, jis (K. B.) pritarė, tuomet L. B. ir pasakė, kad „imam“, jis sutiko. L. B. liepė paskambinti ir paklausti A. S., ar automobilis tiks. Važiuodamas paskui „Audi“ automobilį jis paskambino A. S. ir paklausė, ar tiks toks automobilis. A. S. pasakė, kad tiks. Važiuodamas jis (K. B.) nutarė, kad reikia inscenizuoti eismo įvykį. Po to, kai automobilis „Audi A7“ sustojo iš jo išlipo nukentėjusioji I. S.. Jis (K. B.) sugriebė pastarajai už sprando ir palenkė galvą, kad ji nežiūrėtų į jo veidą, taip pat paklausė, kur automobilio rakteliai. Po to, kai L. B. įsodino nukentėjusiąją į automobilį „Audi A7“ jis (K. B.) nukentėjusiajai pasakė, kad nieko nedarys, kad automobilį nuvarys į reikiamą vietą, o ją nuvežęs prie Lenkijos sienos paleis. Prie kapinių jis (K. B.), L. B. nurodymu, nukentėjusiajai liepė lipti į „BMW“ automobilio bagažinę. Tuomet jis (K. B.) paskambino A. S.. Pokalbio metu pastarajam pasakė, kad turi pagrobęs automobilį ir nori jį realizuoti. Automobilio pagrobimo aplinkybių nepasakojo. A. S. atvažiavo po pusvalandžio. Jis (K. B.) parodė, kur automobilis, atidavė jam raktelius ir jie (K. B., M. B. ir L. B.) išvažiavo su „BMW“ automobiliu nuvežti nukentėjusiosios prie Lenkijos sienos. Apie jos nužudymą L. B. jam buvo užsiminęs anksčiau, bet jis (K. B.) su tuo nesutiko. Iš (duomenys neskelbtini) jis nuvažiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi. L. B. vėl jam pradėjo kalbėti apie nukentėjusiosios nužudymą, tačiau jis (K. B.) liepė apie tai nebekalbėti. Važiuodami jie kažkokiame kaime užklimpo. Netoli buvusios sodybos savininkas jiems davė kastuvą. Atsikasę jie išvažiavo, tačiau kastuvą pasiėmė. Jiems atvažiavus į mišką, M. B. ir L. B. išlipo iš automobilio, pasiėmė nukentėjusiąją ir nuėjo į mišką. Jis (K. B.) nematė, ar ji ėjo pati, ar ją kas nors vedė. Nepastebėjo, ar M. B. su L. B. paėmė iš automobilio kastuvą. Jis pasiliko automobilyje, klausėsi muzikos. Automobilio variklis buvo užgesintas, automobilio raktelius buvo pasiėmęs L. B.. Po kurio laiko jie sugrįžo. Ar turėjo kastuvą, jis (K. B.) nematė. Važiuojant namo į (duomenys neskelbtini) L. B. liepė sustoti prie tilto, tuomet pastarasis išlipo, nuėjo prie bagažinės, tačiau netrukus vėl grįžo.

K. B. teigė, kad 2017 m. kovo 11 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolą jis atsisakė pasirašyti, kadangi protokole neteisingai parašyta, kad jis su M. B. ir L. B. ėjo į mišką kasti duobės ir tarėsi su jais nukentėjusiąją žudyti. Šių veiksmų jis neatliko ir kur M. B. su L. B. buvo iškasę duobę miške nežino, prie jos nuėjęs nebuvo. 2017 m. kovo 10 d. jis buvo sulaikytas, policijos pareigūnai paklausė, kur jis stovėjo su mašina nužudymo dieną ir jis jiems tą vietą parodė. Jis sulaikiusiems policijos pareigūnams pasakė, kad M. B. ir L. B. I. S. nusivedė į mišką dešinėje kelio pusėje. Jis jiems rodė, kur galėjo nueiti M. B., K. B. ir nukentėjusioji. Kartu su policijos pareigūnais jis vaikščiojo po tą mišką ir jokios duobės nerado, kur ji buvo, nežinojo.

Teigė, kad jokios organizuotos grupės nebuvo ir joje nedalyvavo. Jis organizuotos grupės nesubūrė. Viskas vyko spontaniškai. Tikslo nužudyti nukentėjusiąją jis neturėjo ir apie tai su kitais bendrininkais nekalbėjo. Jis nukentėjusiosios nežudė ir nenorėjo žudyti. Jų tikslas buvo pagrobti kokį nors automobilį. Duobės nekasė, visą laiką buvo automobilyje, klausėsi muzikos. Ką M. B. ir L. B. darys su nukentėjusiąja, nežinojo. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis irgi kasė duobę su kitais nuteistaisiais, yra neteisingi. Parodymai buvo išgauti, panaudojus fizinį ir psichologinį smurtą (t. 31, b. l. 31–42).

18.       K. B. apklausos protokolų turinio matyti, kad jo parodymai apie ketinimo nužudyti I. S. susiformavimo momentą, paties K. B. pritarimą tokiam sumanymui bei jo paties dalyvavimą I. S. gyvybės atėmimo procese nebuvo nuoseklūs ir vienodi. Iš K. B. parodymų ikiteisminiame tyrime visumos matyti, kad jis visose apklausose iš esmės vienodai aiškino I. S. automobilio užvaldymo aplinkybes, tačiau savo vaidmenį nužudant I. S. apklausose palaipsniui menkino. Iš bylos duomenų matyti, kad K. B. įtariant jį I. S. nužudymu, buvo sulaikytas 2017 m. kovo 10 d. Apklausiamas kaip įtariamasis tą pačią dieną jis detaliai nurodė I. S. automobilio pagrobimo aplinkybes, kurias patvirtino ir vėlesnėse apklausose. Šioje apklausoje K. B. parodė, kad važiuojant jo vairuojamu „BMW“ automobiliu L. B. visiems girdint pasiūlė bagažinėje vežamą merginą nužudyti, nes ji gali pranešti apie automobilio pagrobimą. L. B. pasiūlė apsisukti, važiuoti į mišką prie (duomenys neskelbtini) ir tenai paslėpti nužudytos merginos kūną. Po kurio laiko K. B. su tokiu pasiūlymu sutiko ir pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini). Tai, kad L. ir M. B. sumanė kažką negero suprato jau tuomet, kai jie negrąžino savininkui kastuvo, kuriuo naudojosi atsikasant užklimpusį automobilį netoli (duomenys neskelbtini). K. B. vairuojant automobilį jie visi trys atvažiavo į mišką prie (duomenys neskelbtini). Paėję į mišką visi trys – K. B., L. B. ir M. B. pasikeisdami iškasė duobę. Baigus kasti duobę K. B., norėdamas iš bagažinės paleisti ten buvusią merginą, atbėgo prie automobilio, tačiau bagažinę dar prieš tai buvo užrakinęs L. B.. Prie automobilio atėję L. ir M. B. liepė merginai lipti iš bagažinės ir eiti su jais. K. B. liko sėdėti automobilyje, o po 15–20 min., nešini kastuvu L. ir M. B. sugrįžo, kastuvą padėjo į bagažinę. Vėliau visi trys grįžo į (duomenys neskelbtini), kastuvą išmetė į Nevėžį (t. 20, b. l. 121–125). K. B. papildomai apklaustas sekančią 2017 m. kovo 11 d. patvirtino, kad ankstesnės apklausos metu duotus parodymus prisimena ir juos patvirtina (t. 20, b. l. 131). Tuoj pat po šios apklausos K. B. sutiko parodyti ir patikslinti įvykio aplinkybes apie kurias, jis davė parodymus apklausų metu: kurioje vietoje ir kaip K. B. su kitais bendrininkais iškasė duobę, kurioje buvo užkasta nužudytoji I. S. bei kitas aplinkybes. Parodymų patikrinimo vietoje metu K. B. parodė duobę, kurią jis kartu su L. ir M. B. iškasė, turėdami tikslą joje paslėpti I. S. kūną. K. B. įvykio vietoje parodė, kurioje vietoje stovėjo automobilis „BMW“, kurio bagažinėje jiems kasant duobę buvo I. S., patvirtino, kad iškasę duobę visi trys grįžo prie automobilio, jis atsisėdo į vidų, o M. ir L. B. nešini kastuvu nusivedė I. S. link jų iškastos duobės. Kai L. ir M. B. sugrįžo, I. S. su jais nebuvo. Suprato, kad ji nužudyta (t. 20, b. l. 134–143). Papildomai apklaustas 2017 m. kovo 14 d. K. B. patvirtino, kad pirmiau duoti parodymai yra teisingi ir patikslino automobilių „VW Passat“ bei „Audi A7“ pagrobimo aplinkybes (t. 20, b. l. 150–154).

19.       Iš 2017 m. gegužės 9 d. K. B. apklausos protokolo matyti, kad jis savo pirminius parodymus dėl I. S. nužudymo pakeitė. Šioje apklausoje jis jau teigė, kad nukentėjusiosios I. S. jis nežudė ir nužudyti nenorėjo, duobės nekasė. Apie nukentėjusiosios nužudymą jokios kalbos nebuvo. Jis (K. B.) buvo nusprendęs nuvežti nukentėjusiąją į mišką prie (duomenys neskelbtini) ir ją ten paleisti. Apie tai jis pasakė M. B. ir L. B., šie sutiko. Atvažiavus į mišką M. B. ir L. B. tylėdami išlipo iš automobilio, nuėję prie bagažinės ją atidarė. Jis (K. B.) suprato, kad jie pasiima I. S.. Jis matė, kaip jie visi trys nuėjo link miško. Nematė, ar nukentėjusioji ėjo pati, ar ją kas nors iš jų laikė paėmęs už rankos. Nepastebėjo, ar M. B. su L. B. pasiėmė iš automobilio kastuvą. Jis pasiliko automobilyje, klausėsi muzikos, automobilis tuo metu buvo neužrakintas, rakteliai buvo pas jį. Po kokių 10-15 min. M. B. ir L. B. sugrįžo. Jis nematė, ar jie kažką nešėsi rankose, ar ne. Jis (K. B.) neklausė, kur yra nukentėjusioji, nes jam buvo neįdomu. Kelios dienos po įvykio jis buvo susitikęs su L. B. ir klausė jo, kur mergina. L. B. jam leido suprasti, kad nukentėjusioji nužudyta (t. 20, b. l. 177–183). Papildomai apklaustas 2017 m. spalio 18 d. K. B. kategoriškai patvirtino, kad įvykio metu jis visą laiką sėdėjo automobilyje „BMW“ ir klausėsi muzikos, o automobilio užvedimo rakteliai visą laiką buvo automobilio spynelėje („nes kitaip negrotų muzika“) (t. 20, b. l. 188–192). Iš esmės analogiškus parodymus K. B. davė apklausiamas 2018 m. sausio 22 d. Šioje apklausoje jis savo kaltės dėl I. S. nužudymo nepripažino. Teigė, kad jis, M. B. ir L. B. nukentėjusiosios žudyti nesitarė. Jo akivaizdoje nei M. B., nei L. B. apie nukentėjusiosios nužudymą irgi nekalbėjo. Jokios duobės tą vakarą jis (K. B.) nekasė, nematė, kad duobę kastų ir M. B. su K. B.. Kai pastarieji grįžo iš miško be nukentėjusiosios I. S., jis (K. B.) galvojo, kad jie merginą paleido. Apie tai, kad nukentjėusioji nužudyta, sužinojo tik praėjus kelioms dienoms, kai jo apie tai pradėjo klausinėti A. S. (t. 20, b. l. 197–199).

20.       Byloje duotų L. B. parodymų analizė leidžia padaryti pagrįstą išvadą, jog jis neneigdamas savo aktyvaus dalyvavimo pagrobiant automobilį bei nužudant I. S., tuo pačiu K. B. vaidmenį apsisprendžiant nužudyti I. S. bei konkrečius jo atliktus veiksmus šio nusikaltimo darymo metu, atskirose apklausose nurodė nevienodai.

21.       L. B. byloje duotų pirminių parodymų matyti, kad jie iš esmės sutapo su pirmų apklausų metu duotais, pirmiau aptartais K. B. parodymais. Iš jų galima padaryti neabejotiną išvadą, jog K. B. nebuvo pasyvus kitų nuteistųjų – L. ir M. B. spontaniškų veiksmų stebėtojas, kaip tai pateikiama nuteistojo K. B. apeliacinio skundo argumentuose. Antai, 2017 m. kovo 11 d. apklaustas kaip įtariamasis L. B. patvirtino, kad po I. S. vairuojamo automobilio pagrobimo, „BMW“ automobilio bagažinėje veždami nukentėjusiąją I. S. visi trys aktyviai svarstė, ką daryti, ir priėmė sprendimą ją nužudyti, lavoną paslėpti užkasant miške. Tokį sprendimą priėmė toje vietoje, kur buvo užklimpęs jų automobilis. Atvykę į mišką visi trys automobilyje kalbėjo, kad čia ją nužudys ir užkas. Duobę pirmas pradėjo kasti L. B., vėliau kasė K. B. arba M. B., bet ją kasti baigė „gal K.“. Iškasę duobę visi trys B. grįžo prie automobilio, išleido iš bagažinės I. S.. L. B. nusivedė ją prie iškastos duobės, paskui jį, slėpdamas kastuvą už nugaros, ėjo M. B.. Tuo tarpu K. B. liko laukti automobilyje. Suduodamas smūgius kastuvo ašmenimis L. B. I. S. nužudė, jos lavoną užkasė jis (L. B.) ir M. B. (t. 21, b. l. 175–183). Tą aplinkybę, kad duobę lavonui paslėpti iškasė visi trys B., L. B. patvirtino ir teismo posėdyje, sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą (t. 21, b. l. 115–118). Iš L. B. paaiškinimų šiame teismo posėdyje matyti, kad sprendimą nužudyti I. S. priėmė visi trys B., o tokį pasiūlymą davė arba jis (L. B.), arba K. B..

22.       Patvirtindamas savo parodymus L. B. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino, kad duobė, kurioje tyrimo metu buvo rastas I. S. lavonas, yra ta pati duobė, kurią iškasė jis, M. bei K. B., ir kurioje buvo užkastas I. S. lavonas (t. 21, b. l. 186–204).

23.       L. B. apklausos protokolų matyti, kad vėlesnių apklausų metu jis savo parodymus ėmė keisti, vis labiau juos priderindamas prie K. B. parodymų. Kaip jau minėta, K. B. pakeisdamas savo pirminius parodymus 2017 m. gegužės 9 d. apklausoje nurodė, kad nužudyti I. S. niekas nesitarė, jis nužudyme nedalyvavo, kartu su kitais nuteistaisiais duobės nekasė, įvykio metu buvo automobilyje ir klausėsi muzikos. Praėjus keletui dienų (2017 m. gegužės 11 d.) po šios (K. B.) apklausos, papildomai apklaustas L. B. jau ėmė teigti, kad K. ir M. B. siūlė merginą paleisti. Tik po kurio laiko L. B. įkalbėti K. ir M. B. sutiko nužudyti I. S., tačiau patvirtino, kad duobę lavonui paslėpti kasė visi trys nuteistieji (t. 22, b. l. 11–15). Tokius pačius parodymus L. B. davė 2017 m. gegužės 18 d. apklausoje (t. 22, b. l. 21–25).

24.       Iš teisiamojo posėdžio metu duotų L. B. parodymų matyti, kad jis, palaikydamas K. B. gynybinę versiją šioje apklausoje ėmė teigti, jog sprendimą nužudyti I. S. jis priėmė vienas. Šioje apklausoje jis (L. B.) parodė, kad atvažiavus į mišką prie aerodromo jis išlipo iš „BMW“ automobilio, pasiėmė kastuvą, kartu su M. B. nuėjo toliau nuo automobilio, kur pasikeisdami iškasė duobę. K. B. duobės nekasė. Iškasę duobę jie grįžo į automobilį, parsinešė ir kastuvą. Atidaręs bagažinę jis (L. B.) liepė nukentėjusiajai išlipti. Nukentėjusioji tylėdama išlipo. Jis jai pasakė, kad ji nebijotų, nes ją paleidžia. Jiems nuėjus prie duobės jis iš M. B. paėmė kastuvą ir užsimojęs juo trenkė nukentėjusiajai. Duobę, kuriame buvo nužudytosios kūnas, užkasė jis (L. B.) ir M. B.. Užkasę grįžo į automobilį, kastuvą padėjo į bagažinę. Susėdę į automobilį jie K. B. nieko nepasakojo, o jis ir neklausė. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, jis K. B. apkalbėjo, nes jam (L. B.) buvo daromas psichologinis spaudimas. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. B. kasė duobę ir žinojo apie nukentėjusiosios nužudymą, tačiau tai netiesa. Neigia padaręs nusikaltimus organizuotoje grupėje, visus nusikaltimus darė spontaniškai, iš anksto nesitarė grobti nukentėjusiosios ir jos žudyti (t. 32, b. l. 59–62).

25.       Analizuojant nuteistojo M. B. byloje duotus parodymus taip pat galima daryti pagrįstą išvadą, kad jo nurodytos aplinkybės, susijusios su sprendimo nužudyti nukentėjusiąją I. S. priėmimo momentu, K. B. dalyvavimu priimant šį sprendimą, bei paties K. B. vaidmeniu nukentėjusiosios gyvybės atėmimo procese, apklausų metu keitėsi. 

26.       Pirminės 2017 m. kovo 11 d. atliktos apklausos metu, t. y. iškart po sulaikymo, M. B. detaliai nurodė ne tik automobilio „Audi A7“ užvaldymo aplinkybes, kiekvieno iš plėšime dalyvavusių asmenų atliktus veiksmus, taip pat paaiškino ir aplinkybes, susijusias su nukentėjusios I. S. nužudymu. Šios apklausos metu M. B. patvirtino, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) link jie svarstė, ką daryti su nukentėjusiąja. L. B. siūlė merginą nužudyti, tačiau jis su K. B. su tokiu pasiūlymu nesutiko. Važiuodami (duomenys neskelbtini) link jie kažkokiame kaime užklimpo. Atsikasę byloje liudytoju apklausto K. Z. duotu kastuvu jie išvažiavo, tačiau kastuvo negrąžino. L. B. jiems pasakė, kad jiems kastuvo reikės. Suprato, kad L. B. nori nužudyti nukentėjusiąją ir ją užkasti. Visi trys nusprendė važiuoti (duomenys neskelbtini) link. Tarp jų vėl vyko ginčas, ką daryti su nukentėjusiąja. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) K. B. dar siūlė nukentėjusiąją paleisti, tačiau nei jis (M. B.), nei K. B. nieko nedarė, kad L. B. sutrukdytų. L. B. išlipo iš automobilio, pasiėmė kastuvą ir pasakė, kad reikia iškasti duobę. Jis su K. B. nuėjo paskui L. B. į mišką. Duobę pradėjo kasti L. B., po to liepė prisidėti ir jiems. Tada jis su K. B. duobę kasė taip pat. Grįžus prie automobilio L. B. atrakino automobilio bagažinę, liepė nukentėjusiajai lipti ir eiti kartu su juo. Tuo metu, kai L. B. kastuvu smūgiavo nukentėjusiajai jis (M. B.) buvo netoliese užsimerkęs, išgirdo ne mažiau kaip trijų smūgių garsus. Jis (M. B.) nubėgo į automobilį, kuriame buvo K. B., tačiau automobilį buvo užrakinęs L. B.. Tuomet jis grįžo pas L. B., tuo metu jis jau užkasinėjo duobę. L. B. paliepimu jis padėjo užkasti duobę (t. 22, b. l. 200–206). Tokie nuteistojo M. B. parodymai iš esmės atitinka ir kitų nuteistųjų L. B. bei K. B. pirminius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tokie M. B. parodymai patvirtina, kad apsisprendžiant nužudyti I. S. dalyvavo visi trys nuteistieji, kad M. ir K. B. suprato, kokį tikslą turėdamas L. B. negrąžino kastuvo savininkui, bei tai, kad K. B. kartu su jais taip pat kasė duobę, kurioje vėliau buvo užkastas nukentėjusiosios lavonas. Pirminius savo parodymus M. B. patvirtino 2017 m. balandžio 4 d. (t. 23, b. l. 101–104) bei 2017 m. gegužės 12 d. apklausose. Pastarojoje apklausoje M. B. taip pat patikslino aplinkybes, susijusias su sprendimo nužudyti nukentėjusiąją I. S. priėmimo momentu (t. 23, b. l. 106–110). Iš šios apklausos metu duotų parodymų matyti, kad važiuojant iš (duomenys neskelbtini) L. B. ir K. B., spręsdami ką daryti su bagažinėje vežama nukentėjusiąja, ginčijosi. K. B. norėjo važiuoti prie Lenkijos sienos paleisti I. S., o L. B. norėjo ją nužudyti. Jų ginčas tęsėsi iki pat degalinės, esančios netoli (duomenys neskelbtini). Sustojus degalinėje jis (M. B.) nuėjo nupirkti cigarečių. Jam grįžus K. B. ir L. B. jau nebesiginčijo. Jis (M. B.) suprato, kad jie važiuoja į mišką žudyti nukentėjusiosios. K. B. klausė L. B., kaip jis „tai padarys“ ir ar nukentėjusiajai skaudės, L. B. atsakė, kad ne (t. 23, b. l. 106–110). Aplinkybes, kad sprendimą nužudyti I. S. priėmė visi trys nuteistieji, taip pat tai, jog K. B. miške kasė duobę kartu su juo bei L. B., M. B. patvirtino ir apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. gegužės 24 d. Be to, šios apklausos metu M. B. nurodė nematęs, kad L. B. būtų užrakinęs K. B. automobilyje „BMW“, jiems (L. ir M. B.) nuėjus su nukentėjusiąja prie duobės (t. 23, b. l. 112–117).

27.       Parodymų patikrinimo vietoje metu M. B. patvirtino savo parodymus bei parodė vietą miške, kur buvo nužudyta I. S. ir buvo užkastas jos lavonas, taip pat M. B. nurodytoje vietoje buvo iškasti I. S. daiktai (t. 23, b. l. 23–55).

28.       Tačiau kaip ir L. B. teisiamajame posėdyje M. B. savo parodymus dėl K. B. dalyvavimo nužudant I. S. iš esmės pakeitė. Teisiamajame posėdyje M. B. teigė, kad jiems nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) L. B. jį (M. B.) nusivedė į mišką ir liepė kasti duobę. Abu pakeisdami vienas kitą kasė duobę. Anot M. B., jis norėjo pasišalinti, tačiau L. B. suduodamas jam kelis smūgius privertė pasilikti. Iškasę duobę jie grįžo prie automobilio. Priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, M. B. teigė, kad K. B. klausinėjo, kur jie buvo, tačiau L. B. pasakęs, kad jie viską sutvarkys, liepė likti K. B. automobilyje. L. B. paėmęs iš K. B. automobilio raktelius atidarė automobilio bagažinę ir liepė nukentėjusiajai išlipti, o K. B. užrakino automobilyje. Tuomet L. B., liepdamas jam (M. B.) eiti kartu, nusivedė nukentėjusiąją prie duobės. Girdėjo, kaip L. B. I. S. liepė lipti į duobę ir skaičiuoti. M. B. išgirdo smūgio garsą. Jis (M. B.) grįžo prie automobilio, tačiau prisiminė, kad jis užrakintas, o rakteliai pas L. B.. Jam grįžus prie duobės L. B. liepė jam padėti užkasti duobę. Sugrįžę į automobilį jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini) (t. 30, b. l. 136–144).

29.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo K. B. parodymus pagrįstai pripažino, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti jo parodymai dėl nukentėjusiosios I. S. nužudymo aplinkybių, nebuvo teisingi, todėl jais priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir nesivadovavo. Ikiteisminio bylos tyrimo metu nuteistasis nebuvo nuoseklus, keitė parodymus, akivaizdžiai siekdamas sumenkinti savo vaidmenį I. S. nužudyme. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino ir nuteistųjų L. B. bei M. B. teisme duotus parodymus ir jais nesivadovavo. Nors L. B. ir M. B. iš esmės pripažino jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, pripažino savo kaltę dėl automobilio pagrobimo, neteisėto nukentėjusiosios laisvės atėmimo, jos nužudymo, nurodė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tačiau savo parodymus pakeitė dalyje dėl K. B. vaidmens atimant I. S. gyvybę. Šiame nuosprendyje aptarta nuteistųjų L. B., M. B. ir K. B. parodymų raida ikiteisminiame tyrime ir teisme neabejotinai patvirtina, jog nuteistieji keisdami savo parodymus nuosekliai mažino K. B. svarbą jų grupėje, jo įtaką įvykių metu priimamiems sprendimams. Be to, M. B. teisiamajame posėdyje duotais parodymais menkino ir savo vaidmenį, teigdamas, kad L. B. su K. B. nesutarė, ką daryti su I. S.; kad L. B. norėjo nukentėjusiąją nužudyti, o K. B. ir jis (M. B.) tam priešinosi; kad nei jis, nei K. B. nesuprato, jog L. B. ketina nužudyti I. S.. Tokie parodymai akivaizdžiai prieštarauja pačių nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie K. B. vaidmenį nužudant I. S. tokius, K. B. gynybinę versiją palaikančius, parodymus pagrįstai atmetė.

30.       K. B. savo parodymų pakeitimo aplinkybes grindė tuo, kad jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje liudytojais apklausęs policijos pareigūnus V. K. (t. 32, b. l. 50–51), V. V. (t. 32, b. l. 51–52), R. K. (t. 32, b. l. 54–55) ir V. K. (t. 32, b. l. 53–54), pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo tikėti tokiais nuteistojo teiginiais. Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu K. B. ir jo gynėjas teismui pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), jų teigimu patvirtinantį, kad iš nuotolinio valdymo pulteliu iš išorės užrakinto automobilio „BMW 730“ vidaus atidaryti priekinių vairuotojo pusės durelių galimybės nėra (t. 35, b. l. 160–165). Šios versijos gynyba laikėsi ir pirmosios instancijos teisme. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes, kad jis buvo užrakintas automobilyje K. B. dėstė nenuosekliai, dažnai šioje dalyje jo nurodytos aplinkybės buvo prieštaringos. Pirmosios jo apklausos metu K. B. tvirtino, kad automobilis buvo užrakintas tuo metu, kai jie visi trys kasė duobę. Po to, kai L. B. su M. B. pasiėmę nukentėjusiąją išėjo į mišką, jis liko automobilyje. Kad tuo metu „BMW“ automobilis buvo užrakintas paneigia paties nuteistojo teiginiai, kaip jis išlipęs iš automobilio nubėgo link tos vietos, kurioje buvo iškasta duobė, tačiau pakeliui susitiko L. B. ir M. B., jie nešėsi kastuvą (t. 20, b. l. 121–125). Nei vienoje vėlesnėje apklausoje K. B. nenurodė, kad jis būtų buvęs užrakintas „BMW“ automobilyje, priešingai 2017 m. spalio 18 d. įtariamojo apklausos protokole atsakydamas į klausimus jis pripažino, kad visą laiką nuo atvažiavimo į (duomenys neskelbtini) iki išvažiavimo iš jo automobilio „BMW“ rakteliai buvo automobilio „BMW“ salone, įkišti į užvedimo spynelę, „nes kitaip negrotų muzika“ (t. 20, b. l. 190). L. B. apie tai, kad jis neva užrakino K. B. automobilyje tam, kad jis nepabėgtų, nurodė tik 2017 m. spalio 4 d. apklausoje, iki tol teigė, kad jis (L. B.) automobilio raktelius turėjo (jis iš automobilio bagažinės išlaipino nukentėjusiąją), tačiau K. B. automobilyje neužrakino. M. B. 2017 m. kovo 11 d. apklausoje patvirtino, kad K. B., jam ir L. B. nuėjus su nukentėjusiąja prie duobės, liko užrakintas automobilyje, tačiau šioje apklausoje M. B. patvirtino ir tai, kad K. B. kartu su jais kasė duobę, be to, pastarasis žinojo, kad L. B. ketina nužudyti nukentėjusiąją.

31.       Apeliaciniame skunde K. B. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai. Jo teigimu, 2017 m. kovo 11 d. atliekant parodymų patikrinimą vietoje nedalyvavo jo gynėjas, šis veiksmas nebuvo fiksuojamas vaizdo įrašu. Parodymų patikrinimo vietoje protokolo K. B. nepasirašė, nes negalėjo pasirašyti po suklastotu protokolu. Teigė, kad po protokolu esantys prierašai pasirašyti ne jo paties ranka, o kito K. B., kurio gimimo data nesutampa su apelianto.

32.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant patikrinti ar patikslinti liudytojo, nukentėjusiojo ar įtariamojo parodymus dėl įvykio vietos arba situacijos, įvykio dalyvių veiksmų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, galima atvykti su asmeniu, kurio parodymai tikrinami ar tikslinami, į šio asmens nurodytą vietą ir sugretinti parodymus su aplinkybėmis vietoje.

33.       Bylos duomenimis nustatyta, kad K. B. kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas 2017 m. kovo 10 d. ir 2017 m. kovo 11 d. Šių apklausų metu dalyvavo jo gynėjos advokatės – atitinkamai I. M. (t. 20, b. l. 121–125) ir S. M. (t. 20, b. l. 131–132). Po 2017 m. kovo 11 d. apklausos buvo nuspręsta atlikti parodymų patikrinimą vietoje, siekiant patikrinti ir patikslinti aplinkybes, susijusias su K. B. 2017 m. kovo 10 d. ir 11 d. apklausų metų duotais parodymais apie tai, kad: 1) kurioje vietoje ir kaip K. B. su kitais įtariamaisiais iškasė duobę, kurioje buvo užkasta nužudytoji I. S.; 2) kurioje vietoje K. B. išmetė automobilio „Audi A7“ raktus. K. B. 2017 m. kovo 11 d. apklausoje ir tos pačios dienos teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokole nurodė, kad, atliekant parodymų patikrinimą vietoje, gynėjas jam nėra reikalingas (t. 20, b. l. 133). Atlikus šį procesinį veiksmą ir surašius protokolą, K. B. šio procesinio dokumento nepasirašė, tačiau skiltyje dalyvavusių asmenų pareiškimai nurodė, kad jis nesutinka, kad kasė duobę ar tarėsi žudyti nukentėjusiąją (t. 20, b. l. 134–137)

34.       K. B. parodymų patikrinimas vietoje buvo atliktas 2017 m. kovo 11 d. Tuo metu galiojančioje BPK 196 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad asmuo, kurio parodymai tikrinami ar tikslinami, savarankiškai parodo vietą, apie kurią davė parodymus, paaiškina savo ankstesnius parodymus akivaizdžiai juos susiedamas su aplinkybėmis vietoje ir atsako į užduodamus klausimus. Parodymų patikrinimo vietoje metu turi būti laikomasi BPK numatytų bendrųjų liudytojo ir įtariamojo apklausos taisyklių. 2017 m. gegužės 11 d. įstatymu Nr. XIII-357 šio BPK straipsnio 2 dalis buvo papildyta nurodant, kad atliekant parodymų patikrinimą vietoje, kuriame dalyvauja įtariamasis, įtariamojo prašymu turi dalyvauti jo gynėjas. Taigi nei veiksmų atlikimo metu, nei šiuo metu galiojančioje BPK 196 straipsnio 2 dalies redakcijoje nenumatyta, kad atliekant parodymų patikrinimą vietoje su įtariamuoju privalomai turi dalyvauti ir jo gynėjas. BPK 48 straipsnio 1 dalies 4 punkte taip pat nurodyta, kad gynėjas turi teisę dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuoju. Taigi bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistajam K. B. buvo išaiškinta teisė dėl gynybos dalyvavimo atliekant šį procesinį veiksmą, tačiau K. B. savo noru šios teisės atsisakė. Todėl gynėjo nedalyvavimas atliekant parodymų patikrinimą vietoje K. B. teisės į gynybą nepažeidė.

35.       Niekuo nepagrįsti K. B. teiginiai, kad baudžiamasis procesas buvo pažeistas ir tuo, kad parodymų patikrinimas vietoje nebuvo fiksuojamas vaizdo įrašu. BPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai. Tyrimo veiksmų metu taip pat gali būti fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas, daromi pėdsakų atspaudai ir išliejos, sudaromi planai ir schemos bei naudojami kitokie fiksavimo būdai. Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta, kokiomis priemonės gali būti fiksuojamas atliekamas procesinis veiksmas, tačiau kokias priemones naudoti konkrečiu atveju, pasirenka procesinį veiksmą atliekantis pareigūnas. Todėl tai, kad 2017 m. kovo 11 d. parodymų patikrinimo vietoje metu policijos pareigūnai atliekamus veiksmus fiksavo fotoaparatu, o ne vaizdo įrašymo priemonėmis, nėra laikytina BPK nuostatų pažeidimu.

36.       K. B. teiginius, kad parodymų patikrinimo vietoje protokolas buvo suklastotas, kadangi jame pastabas įrašė kitas K. B., kurio gimimo data nesutampa su jo gimimo data, teisėjų kolegija vertina kaip jo pasirinktą gynybinę taktiką. Be to, apelianto teiginių nepatvirtina ir jokie objektyvūs bylos duomenys. Parodymų patikrinimo vietoje metu buvo daromos nuotraukos, jose matyti, kad procesiniai veiksmai buvo atliekami su K. B., o ne kitu asmeniu (t. 20, b. l. 138–142). Liudytojas policijos pareigūnas V. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad atliekant parodymų patikrinimą vietoje buvo fiksuojamos tos aplinkybės ir vietos, kurias parodė K. B., būtent jis nurodė vietą miške, kur buvo užkasta nukentėjusioji. Liudytojas taip pat patvirtino, kad po kelių dienų surašęs parodymų patikrinimo vietoje protokolą jis pateikė jį pasirašyti K. B., pastarasis pats parašė įrašą po šiuo protokolu (t. 32, b. l. 53–54). Taigi, teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti tokiais liudytojo parodymais ir jais nesivadovauti.

37.       Įvertinusi visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2017 m. kovo 11 d. atliekant parodymų patikrinimą vietoje nebuvo pažeisti BPK 196 straipsnio reikalavimai. Tai, kad K. B. atsisakė pasirašyti šiame procesiniame dokumente, tačiau nurodė pastabas, nepaneigia nei paties procesinio veiksmo atlikimo, nei jo metu užfiksuotų aplinkybių. Todėl pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus ir grįsdamas savo išvadas BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė. Be to, parodymų patikrinimo vietoje protokolas nebuvo vienintelis įrodymas, kuriuo pirmosios instancijos teismas grindė K. B. kaltę dėl I. S. nužudymo.

38.       Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo bei kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, Nr. 2K-483-976/2015, Nr. 2K-P-498-746/2015, Nr. 2K-79-489/2017 ir kt.). Būtinasis priežastinis ryšys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga padariniams atsirasti (be jos šie neatsirastų), ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

39.       Sprendžiant K. B. kaltės dėl I. S. nužudymo klausimą svarbu nustatyti, ar buvo K. B. ir kitų kaltininkų susitarimas nužudyti nukentėjusiąją. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad toks susitarimas buvo ir jis įvyko apie 21.20 val. kelyje „Via Baltica“, degalinės „S.“, kurioje nuteistieji buvo sustoję nusipirkti cigarečių, teritorijoje, (duomenys neskelbtini) K. B. ir M. B. patvirtino, kad jau atvažiavę į (duomenys neskelbtini) jie sprendė, ką daryti su automobilio bagažinėje laikoma nukentėjusiąją. Jų parodymais nustatyta, kad K. B. siūlė I. S. paleisti prie Lenkijos sienos, o L. B. jau tuomet siūlė nukentėjusiąją nužudyti, teigdamas, kad pastaroji matė jų veidus, todėl išduos juos policijai. Tačiau nei K. B., nei M. B. tokiam siūlymui nepritarė. Iš to, kad nuteistieji iš (duomenys neskelbtini) nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link, galima sutikti, kad iki šio momento nuteistieji plano paleisti nukentėjusiąją prie Lenkijos sienos laikėsi. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir byloje apklaustas A. S.. Jo teigimu, (duomenys neskelbtini) K. B. perduodamas jam automobilio „Audi A7“ raktelius pasakė, kad jis „skuba link Lenkijos“ (t. 30, b. l. 99). Kartu nuteistieji K. B. ir M. B. patvirtino ir tai, kad ginčas dėl nukentėjusiosios nužudymo vyko iki pat (duomenys neskelbtini) esančios degalinės „S.“. M. B. parodymais nustatyta, kad jam grįžus iš degalinės K. B. ir L. B. jau nebesiginčijo, be to, jie iš degalinės išvažiavo į priešingą pusę nei (duomenys neskelbtini), nusuko nuo pagrindinio kelio ir važiavo miško link. M. B. teigia, kad jis suprato, kad važiuoja nužudyti I. S.. Kad iš degalinės jie pajudėjo ne (duomenys neskelbtini) kryptimi sienos link, bet į mišką neneigė ir kiti nuteistieji. Be to, tai patvirtina ir byloje esantys degalinės „S.“ vaizdo kamerų įrašų apžiūros protokolai (t. t. 14, b. l. 152–153, 154–156, 157–176). K. B. ir L. B. tvirtinimu, taip jie siekė išvengti pagrindinio kelio ir važiavo sienos link navigacijos rodomais aplinkkeliais. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie L. B. ir K. B. teiginiai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Liudytojas K. Z. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad 2017 m. kovo 5 d. apie 22.30 val. pamatė, kad prie jo namų, keliuke vedančiame į miškelį, stovi įklimpęs automobilis „BMW“. Prie jo stovėjo du vyrai, o dar vienas sėdėjo prie automobilio vairo. Liudytojas parodė, kad buvo įjungti tik automobilio pažibinčiai, be to teigė, kad automobilis pro jo namą pravažiavo su išjungtomis šviesomis, kadangi priešingu atveju automobilio žibintai būtų apšvietę jo kambarį. Kartu liudytojas parodė, kad keliukas kuriuo važiavo nuteistieji veda į miškelį ir yra beveik nepravažiuojamas (t. 29, b. l. 61–62). Kad keliukas, kuriuo važiavo nuteistieji vedė ne prie Lenkijos sienos, o į mišką patvirtina ir 2017 m. gruodžio 15 d. tarnybinis pranešimas, kuriame pateikta ikiteisminio tyrimo metu nustatytų įvykio aplinkybių analizė, bei pateiktas šios vietovės žemėlapis (t. 14, b. l. 117–184). Taigi, nustatytos aplinkybės ir įvykių seka, t. y. po sustojimo degalinėje „S.“ nuteistieji K. B. ir M. B. nustoja ginčytis dėl nukentėjusiosios, pasuka priešinga kryptimi nei (duomenys neskelbtini), išsuka iš pagrindinio kelio į šalutinius kelius, vedančius į mišką, tamsiu paros metu važiuoja išjungę automobilio šviesas patvirtina, kad degalinėje „S.“ buvo nuspręsta, kad nukentėjusiosios jie prie Lenkijos sienos nebepaleis, o nuvežę į mišką nužudys.

40.       K. B. apsisprendimą ir bendrą jų susitarimą atimti I. S. gyvybę taip pat vienareikšmiškai patvirtina ir tolesni jų visų veiksmai. Akivaizdu, kad užklimpdami atokioje sodyboje netoli miško ir pastebėti sodybos šeimininko jie turėjo keisti savo planus ir ieškoti kitos atokios vietos savo nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti. Todėl ir buvo pasirinkta grįžti į jiems žinomą vietovę, t. y. į apleistą buvusį (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) rajone. Visiškai nelogiški nuteistojo K. B. teiginiai, kad jis link (duomenys neskelbtini), t. y. miesto, kuriame jie visi gyvena, važiavo norėdamas paleisti I. S.. Anksčiau paminėtos aplinkybės, bei L. B. ir M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, kad tuo metu sprendimas dėl nukentėjusiosios nužudymo jau buvo priimtas. Be to, A. S. ir K. B. parodymais nustatyta, kad K. B. užklimpimo vietoje susiskambino su A. S. ir prašė jo pagalbos ištraukti automobilį. Šio pokalbio metu K. B. A. S. klausė: „Ar viskas gerai, ar padarei, taip kaip sakiau“ (paslėpė automobilį „Audi“, atjungė jo navigacinę saugos sistemą); į tai pastarasis atsakė, kad taip (t. 24, b. l. 83). Taigi, nuo šio momento nuteistieji buvo informuoti, kad automobilis „Audi A7“ paslėptas, todėl nukentėjusiąją jau galėjo paleisti. Tačiau jie to nepadarė, o toliau apie 1 val. 23 min. daugiau nei 100 km atstumą nuo (duomenys neskelbtini) kaimo iki (duomenys neskelbtini) vežėsi nukentėjusiąją bagažinėje (t. 14, b. l. 117–184). Be to, byloje neginčijamai nustatyta ir tai, kad būtent šiuo metu L. B. parūpina ir nusikaltimo įrankį – liudytojo K. Z. automobilio „BMW“ ratams atsikasti duotą kastuvą. Tiek K. B., tiek M. B. patvirtino matę, kaip į automobilio „BMW“ saloną L. B. įdėjo kastuvą. Taigi, teisėjų kolegijai nekelia abejonių tai, kad turėdami nužudymo bei nusikalstamos veikos pėdsakų slėpimo įrankį, jie sąmoningai pasirinko važiuoti į jiems pažįstamą atokią vietą – (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą nužudyti vienintelę tiesiogiai jų padarytas nusikalstamas veikas mačiusią liudytoją.

41.       Kad K. B., M. B. ir L. B. bendrą susitarimą nužudyti nukentėjusiąją toliau kryptingai vykdė patvirtina tai, kad nukentėjusiajai gulint automobilio „BMW“ bagažinėje jie visi pakaitomis (duomenys neskelbtini) miške iškasė duobę. Nors K. B., L. B. ir M. B. šioje dalyje pakeitė savo parodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pačių pirmųjų įtariamųjų apklausų metu nurodytomis aplinkybėmis. Visi nuteistieji, jau būdami sulaikyti ir izoliuoti vienas nuo kito patvirtino, kad duobę kasė ir K. B.. Nors nuteistieji M. B. ir K. B. tvirtino, kad net kasdami duobę jie bandė atkalbėti L. B. nuo nukentėjusiosios nužudymo, jokių aktyvių veiksmų siekdami sulaikyti nuo šios nusikalstamos veikos padarymo jie nesiėmė. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tokie K. B. ir M. B. parodymai daugiau deklaratyvūs teiginiai siekiant sumenkinti savo vaidmenį, nei realūs ketinimai užkirsti kelią itin sunkiai nusikalstamai veikai padaryti. Taigi, vienareikšmiškai galima daryti išvadą, kad kasdami duobę nuteistieji pradėjo įgyvendinti savo išankstinį susitarimą dėl nukentėjusiosios nužudymo ir jos palaikų slėpimo.

42.       Tai, kad netrukus po duobės iškasimo nuteistųjų sumanymas nužudyti nukentėjusiąją buvo įgyvendintas patvirtina L. B. ir M. B., bei paties K. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės. Nuteistieji nurodė, kad iškasę duobę jie visi trys grįžo prie automobilio „BMW“, tuomet L. B. nukentėjusiąją išlaipino iš automobilio bagažinės. K. B. pasilikus laukti automobilyje, L. B. su nukentėjusiąja, bei M. B., kuris nešėsi kastuvą, nuėjo duobės link. L. B. ir M. B. patvirtino, kad nuėjus prie duobės L. B. liepė nukentėjusiajai atsisėsti į duobę ir skaičiuoti iki dešimties. Tuomet L. B. kastuvo briauna sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, kad I. S. mirties priežastis buvo dauginiai galvos sužalojimai, pasireiškę daugybinėmis veidinės dalies ir viršugalvio kairės pusės kirstinėmis žaizdomis su aplinkiniais odos nubrozdinimais ir poodinėmis bei gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvomis, daugybiniais kaukolės skliauto, priekinės kaukolės duobės bei veido kaulų atvirais skeveldriniais lūžiais, 21 ir 48 dantų lūžimais, liežuvio kraujosruva, kietojo dangalo kaktinės srities pažeidimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinės kaktinės ir dešininės smilkininės skilties poliuose, dešinės kaktinės skilties sumušimu, veidinės dalies gilesniųjų minkštųjų audinių aptraiškymu su stambesnių ir smulkių veidinių kraujagyslių pažeidimu. Dauginiai galvos sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip dešimčia kertančių savybių įrankio (-ių) smūgių į galvą (t. 16, b. l. 4–15). Taigi, tarp L. B. veiksmų – smūgių kastuvo briauna sudavimo – ir I. S. mirties yra būtinasis priežastinis ryšys.

43.       Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kaltės turinys atskleidžiamas įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius; be kita ko, ir tai, koks kaltininko elgesys buvo po nusikaltimo padarymo. Objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad K. B. kartu su kitais nuteistaisiais po I. S. nužudymo naikino ir slėpė įkalčius.

44.       Nuteistųjų parodymais nustatyta, kad I. S. kūnas po nužudymo buvo užkastas duobėje, tą neginčijamai patvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu policijos pareigūnų užfiksuotos aplinkybės, kad duobė, kurioje buvo rasti žmogaus palaikai, buvo užkasta, ant jos užmestos susimaišiusios sausos žolės, lapų, šakų ir žemės gruntas (t. 15, b. l. 163–169). Nuteistieji važiuodami iš nusikaltimo vietos (duomenys neskelbtini) link sustojo ant tilto virš Nevėžio upės ir ten L. B. išmetė nužudymo įrankį – kastuvą. Parodymų patikrinimo vietoje metu L. B. bei M. B. parodė šią vietą policijos pareigūnams, be to, pastarojo parodymų patikrinimo vietoje metu buvo rastas ir pats kastuvas, kurį M. B. atpažino (t. 21, b. l. 186–204, t. 23, b. l. 23–55). 2017 m. kovo 24 d. ir 2017 m. kovo 29 d. vaizdo kamerų įrašų apžiūros protokolais (t. 14, b. l. 83–153, 154–156, 157–176) nustatyta, kad 2017 m. kovo 6 d. 1.51 val., t. y. netrukus po nukentėjusiosios nužudymo, K. B. (duomenys neskelbtini)“ degalinės plovykloje nuplovė automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pačių nuteistųjų parodymais, taip pat A. S. (t. 24, b. l. 78–85), K. P. (t. 29, b. l. 89–90) parodymais nustatyta ir tai, kad K. B. paėmė paslėptus pagrobtame automobilyje „Audi“ buvusius nukentėjusiosios daiktus bei liepė juos L. B. sunaikinti, taip pastarasis su M. B. ir padarė. Be to, K. B. kartu su A. S., sužinoję, kad automobilis „Audi“ rastas policijos pareigūnų, į (duomenys neskelbtini) upelį, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, išmetė automobilio „Audi A7“ užvedimo raktelius (t. 20, b. l. 134–142, 143–147).

45.       Pagal galiojančią teismų praktiką, susiformavusią nužudymų, padarytų bendrininkaujant, bylose pripažįstant asmenį kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnyje, nėra būtina, kad visi asmenys tiesiogiai atliktų veiksmus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2009, Nr. 2K-571/2010, Nr. 2K-313/2011, Nr. 2K-124/2014). Pakanka nustatyti, kad buvo panašus (artimas) kaltininkų kaltės turinys, tyčios kryptingumas, bendras sumanymas nužudyti nukentėjusįjį, jų veiksmai (nebūtinai tapatūs) buvo nukreipti siekiant tų pačių padarinių – neteisėto nukentėjusiojo gyvybės atėmimo arba asmuo, esant bendram sumanymui nužudyti nukentėjusįjį, netrukdė ar savo neveikimu iš esmės pritarė kitų asmenų veiksmams tiesiogiai atimant gyvybę nukentėjusiajam.

46.       Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, pripažino, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktuose, nuteistasis K. B. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistojo K. B. kaltės turinį atskleidžia jau anksčiau aptartų įrodymų visumos analizė (tiek visų nuteistųjų parodymais, tiek objektyviaisiais bylos duomenimis). Nustatyta, kad buvo K. B., L. B. ir M. B. susitarimas nužudyti nukentėjusiąją I. S., šis susitarimas buvo išreikštas ne tik žodžiais, bet ir konkliudentiniais veiksmais, t. y. kastuvo paėmimu į automobilio saloną, vežiojimas nukentėjusiosios automobilio bagažinėje ieškant tinkamos vietos nusikalstamiems veiksmams atlikti, duobės kasimas, nusikaltimo įrankio – kastuvo išmetimas, automobilio nuplovimas, nukentėjusiosios daiktų naikinimas. Visi šie veiksmai patvirtina, kad nuteistieji vienas kito neteisėtus veiksmus suprato ir jiems pritarė, taip išreikšdami tikrąją savo valią dėl padarinių. K. B. akivaizdžiai suvokė, kad bendrais veiksmais su L. B. ir M. B. dalyvauja žmogaus gyvybės atėmimo procese. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis K. B. pritarė L. B. smurtiniams veiksmams, suvokė pavojingą jų bendrai daromos veikos pobūdį, numatė, kad nuo tokių jų veiksmų nukentėjusiajai bus atimta gyvybė ir tokių padarinių siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

47.       Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad nuteistieji K. B. kartu su kitais nuteistaisiais L. B. ir M. B., siekdami realizuoti pagrobtą turtą – automobilį „Audi A7“ – ir nuslėpti kitus savo padarytus nusikaltimus (turto sugadinimą, plėšimą bei neteisėtą laisvės atėmimą), nužudė I. S..

48.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir K. B. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktus.

        Dėl M. B. apeliacinio skundo argumentų

49.       Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jog jis, veikdamas kartu su kitais nuteistaisiais, plėšimo būdu pagrobė I. S. vairuojamą automobilį „Audi A7“, apribojo nukentėjusiajai laisvę vežiodami ją automobilių bagažinėse, o vėliau dalyvavo atimant jai gyvybę. Tačiau apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad I. S. buvo nužudyta kankinant ar kitaip itin žiauriai. Nuteistojo M. B. teigimu, nukentėjusiosios nužudymas nebuvo ilgai trunkantis veiksmas. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė iš esmės Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, nors joje tokia išvada nėra konstatuota. Be to, ši specialisto išvada prieštaringa, joje nurodoma, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių, nustatyti, ar iš tiesų nukentėjusioji buvo nužudyta kankinant ar itin skausmingu būdu. Tačiau tokie nuteistojo M. B. argumentai nepagrįsti.

50.       Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Kankinimas – tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troškulio, šalčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus ir pan.). Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011Nr. 2K-253/2011, Nr. 2K-235-222/2016).

51.       Pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai pripažino, kad I. S. iki jos nužudymo buvo kankinama. Nustatyta, kad nukentėjusioji iki jos nužudymo momento ją užpuolusių trijų nepažįstamų vyrų apie penkias valandas buvo vežiojama automobilio bagažinėje, t. y. žmogui nepritaikytoje, nešildomoje, ankštoje patalpoje, kurioje trūko deguonies. Nustatyta ir tai, kad oro temperatūra tuo metu tesiekė tik 1,7 laipsnio šilumos, taigi, nukentėjusioji vilkėdama tokiam orui nepritaikytus drabužius šalo. Šias aplinkybes patvirtino ir dėl jos nužudymo nuteisti K. B., L. B. ir M. B.. Jie teigia, kad buvo atidarę bagažinės dangtį, nes nukentėjusioji pradėjo šaukti, kad jai trūksta oro, be to, M. B. pripažino, kad nukentėjusioji drebėjo, sakė, kad jai šalta, buvo išsigandusi, prašė jos neskriausti. Nekelia abejonių ir tai, kad nukentėjusioji, būdama uždaryta bagažinėje, vėliau vedama nakties metu į mišką, lipdama į specialiai iškastą duobę buvo įbauginta, suvokė, kad ji bus nužudyta. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas pagrįstai argumentavo ir tuo, kad nukentėjusioji, gulėdama bagažinėje, į savo kojinę buvo įkišusi „Member Shop“ siuntinio pakuotės fragmentą, kuriame nurodyti jos pačios kontaktiniai duomenys (t. 15, 183–185, 186–188; t. 16, b. l. 4–15). Visų šių aplinkybių visuma patvirtina, kad I. S. nuo pat jos pagrobimo momento iki nužudymo išgyveno ne tik fizines, bet ir itin dideles dvasines kančias, o nuteistieji K. B., L. B. ir M. B. suvokė, kad savo elgesiu nukentėjusiajai sukelia tokius išgyvenimus.

52.       Teisėjų kolegijai abejonių nekelia ir tai, kad I. S. buvo nužudyta itin žiauriai. Specialisto išvada Nr. M311/2017 (01) nustatyta, kad I. S. mirties priežastimi buvo daugybiniai galvos sužalojimai, pasireiškę daugybinėmis veidinės dalies ir viršugalvio kairės pusės kirstinėmis žaizdomis su aplinkiniais odos nubrozdinimais ir poodinėmis bei gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvomis, daugybiniais kaukolės skliauto, priekinės kaukolės duobės bei veido kaulų atvirais skeveldriniais lūžiais, 21 ir 48 dantų lūžimais, liežuvio kraujosruva, kietojo dangalo kaktinės srities pažeidimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinės kaktinės ir dešininės smilkininės skilties poliuose, dešinės kaktinės skilties sumušimu, veidinės dalies gilesniųjų minkštųjų audinių aptraiškymu su stambesnių ir smulkių veidinių kraujagyslių pažeidimu, visa tai komplikavosi ūmiu nukraujavimu iš žaizdų su išreikšta ūmia vidaus organų mažakraujyste ir aspiracija krauju (t. 16, b. l. 4–16). Joje taip pat nustatyta, kad dauginiai galvos sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dešimčia smūgiu į galvą, kelių–keliolikos minučių laikotarpiu iki mirties, t. y. I. S.esant gyvai, trauminiais poveikiais į galvą padaryti daugybiniai galvos kaukolės, veido kaulų lūžiai, kirstinės žaizdos ir kiti sužalojimai. Kiti nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai yra nesunkūs (kaklo priekinio paviršiaus poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai, kaklo priekinio paviršiaus gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvos, poliežuvinio kaulo didžiojo rago jungties paviršinis įtrūkimas bei gerklų žiedinės kremzlės viršutinio krašto ir antkremzlio pažeidimas (atplėšimas) su aplinkinėmis lokaliomis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, kairės plaštakos užpakalinio paviršiaus odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos, muštinė žaizdelė ir II, III, IV ir V-o delnakaulių tolimųjų galų lūžiai), ar nežymūs (kairio peties priekinio paviršiaus, kairės šlaunies išorinio paviršiaus, abiejų blauzdų priekinių paviršių poodinės kraujosruvos, kairio riešo užpakalinio paviršiaus odos nubrozdinimas su aplinkine gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruva, kairės plaštakos II ir III pirštų nugarinių paviršių poodinės kraujosruvos, kairės rankos IV-o piršto nugarinio paviršiaus odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva), taip pat padaryti dėl ne mažiau kaip dešimties trauminių poveikių. Tačiau vertinant suduotų smūgių lokalizaciją bei jais padarytų sužalojimų sunkumą, akivaizdu, kad L. B. prieš I. S. panaudotas smurtas buvo itin intensyvus, koncentruotas į gyvybiškai svarbų organą – galvą, padarant daugybinius sužalojimus, be to, kairės plaštakos sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajai ginantis, o tai rodo, kad nukentėjusioji kurį laiką buvo sąmoninga ir jautė fizinius skausmus. Taip žalodamas L. B. neabejotinai suprato, kad elgiasi itin žiauriai, t. y. suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Neabejotinai tą suvokė ir kiti kaltininkai, kadangi jie matė ir suprato, kad kaip nužudymo įrankiu pasirinktu kastuvu gyvybė nebus atimta greitai ir neskausmingai, be to, M. B. nukentėjusiosios gyvybės atėmimo metu buvo kartu su L. B..

53.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos teisėtos ir pagrįstos išvados dėl nuteistųjų K. B., L. B. ir M. B. įvykdyto I. S. nužudymo kankinant ir itin žiauriai (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Dėl organizuotos grupės požymio

73.       Apeliaciniuose skunduose nuteistieji K. B., L. B., M. B. ir A. S. neigia, kad jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas jie padarė veikdami organizuotoje grupėje. K. B., L. B. ir M. B. teigia, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos spontaniškai, nusikalstamų veikų neplanuojant, vaidmenimis nesiskirstant, todėl jų organizuotumas atitinka bendrininkų grupę. A. S. savo apeliaciniame skunde apskirtai neigia priklausymą kokiai nors nusikalstamai grupuotei, be to, jo padaryta nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o ne BK 180 straipsnio 3 dalį. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

74.       Nuteistasis K. B. apklaustas teisiamajame posėdyje apie automobilio „VW Passat“ pagrobimo aplinkybes parodė, kad kelios dienos prieš šį įvykį jis, L. B., M. B., T. Z. juokais pakalbėjo, kad reikia pagrobti automobilį. Sekančią dieną jis su L. B. apie automobilio pagrobimą pradėjo rimtai galvoti ir susitikę vėl visi keturi nutarė, kad reikia taip ir padaryti. Tuomet jie T. Z. automobiliu „Audi A6“ išvažiavo iš (duomenys neskelbtini). Teigė, kad konkrečiai aptarę, kaip grobs automobilį, jie nebuvo, kaip elgsis nusprendė tik važiuodami, be to, dar prieš išvažiuodami jie galvojo, kad reikia pagąsdinti žmones ir juos apiplėšti. Iš pradžių automobilį vairavo T. Z., vėliau už vairo sėdo jis (K. B.). Bevažiuodami „Via Baltica“ autostrada jie pamatė automobilį „VW Passat“ ir sugalvojo, kad reikia jį pagrobti imituojant eismo įvykį. Gali būti, kad pasiūlymą tokiu būdu grobti šį automobilį išsakė L. B.. Tuomet jis (K. B.) vairuojamu automobiliu atsitrenkė į „VW Passat“ automobilį. Nukentėjusieji sustojo. Tuomet jis (K. B.) išlipo iš automobilio. Prisimena, kad jis liepė nukentėjusiesiems pasitraukti nuo automobilio ir atiduoti automobilio raktelius, piniginės iš jų neprašė. Smurto prieš nukentėjusiuosius jis nenaudojo, tačiau jis turėjo su savimi netikrą pistoletą, kurį buvo nukreipęs į nukentėjusiuosius. Kitą netikrą ginklą turėjo L. B., nes jis taip pat buvo išlipęs iš automobilio „Audi“ ir grasino ginklu nukentėjusiesiems. Viskas įvyko labai greitai, nukentėjusiesiems nesipriešinus jis vienas (K. B.) įsėjo į automobilį „VW Passat“ ir nuvažiavo. M. B. ir T. Z. visą laiką sėdėjo automobilyje „Audi“. Tuomet pagrobtą automobilį jis nuvairavo į apleistą fermą (duomenys neskelbtini) rajone. Jie visi bendrai tarėsi, kur paslėpti automobilį. T. Z. pasiūlė netoli jo namų esančią apleistą fermą. Daiktus, buvusius automobilyje „VW Passat“, jie nusivežė į M. B. namus. Ten juos apžiūrėjo, nereikalingus L. B. liepimu visi keturi nuvežė sunaikinti. Automobilio „VW Passat“ realizavimu rūpinosi L. B., tačiau jis (K. B.) jam padėjo. Būtent jis (K. B.) paskambino savo pažįstamam A. M. („B.“), kuris ir padėjo jiems parduoti automobilį. Prisimena, kad po kurio laiko jis (K. B.) išvežė pagrobtą automobilį į (duomenys neskelbtini). A. M. pardavė automobilį ir perdavė jam (K. B.) 1000 Eur. Tuomet jis (K. B.) išdalino pinigus visiems lygiomis dalimis. Užpuolimo metu naudotus ginklus jis buvo įsigijęs internetu, kadangi su L. B. jau buvo kalbėję, kad ginklų reikia siekiant išgąsdinti žmones. Neigia, kad jie veikė organizuota grupe, kadangi viskas įvyko spontaniškai, be išankstinio pasiruošimo. M. B. visuomet klausydavo jo ir L. B. nurodymų, kodėl jį įtraukė, pasakyti negali. Jis melavo sakydamas, kad nusikaltimą suorganizavo T. Z., kad jis davė ginklą. Pirmųjų apklausų metu duoti jo parodymai nėra teisingi, kadangi jis policijos pareigūnų, prokuroro buvo verčiamas duoti neteisingus parodymus ir save apkalbėti. Teigia, kad prieš jį buvo smurtaujama, buvo grasinama jo tėvams, todėl jis kalbėjo taip, kaip norėjo policijos pareigūnai (t. 30, b. l. 52–57).

75.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius nuteistojo K. B. parodymus vertino kritiškai ir jais vadovavosi tiek, kiek juos patvirtino kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Vertinant K. B. parodymus galima daryti išvadą, kad jie nebuvo nuoseklūs viso proceso metu. Pirminėje savo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu K. B. teigė, kad pagrobti automobilį pasiūlė T. Z.. Anot K. B., T. Z. parūpino netikrus ginklus, savo vairuojamu automobiliu „Audi“ imituodamas eismo įvykį taranavo automobilį „VW Passat“, o pagrobus automobilį rūpinosi jo realizavimu (t. 20, b. l. 150–154). Tačiau vėlesnėje savo apklausoje K. B. pakeitė parodymus susijusius su pagrobto automobilio „VW Passat“ realizavimu. Šioje apklausoje nuteistasis teigė, kad nepavykus greitai parduoti pagrobto automobilio „VW Passat“ jis (K. B.) paskambino savo pažįstamam A. M.. Pastarajam pasakė, kad turi automobilį „VW Passat“, kurį norėtų greitai parduoti už 4000 Eur. Po kurio laiko A. M. jam pasakė, kad pardavė automobilį už 1000 Eur (t. 20, b. l. 186–187).

76.       Apklaustas teisiamajame posėdyje apie automobilio „Audi A7“ pagrobimą K. B. parodė tokias aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos padarymu bendrininkaujant su kitais nuteistaisiais. 2017 m. kovo 5 d. jo vairuojamu automobiliu „BMW“ kartu su L. B. ir M. B. važiavo į Kauną turėdami tikslą pagrobti automobilių detalių. Nieko tinkamo neradę jie iš Kauno išvažiavo link (duomenys neskelbtini). Važiuojant automagistrale užsuko į degalinę. Įvažiuojant į degalinę jie pastebėjo iš įvažiavimo į automagistralę sukantį automobilį „Audi A7“. L. B. pasakė, kad gera mašina, jis (K. B.) pritarė. Tuomet L. B. ir pasakė, kad „imam“, jis sutiko. L. B. liepimu jis paskambino A. S. paklausti, ar toks automobilis tiks. A. S. pasakė, kad tiks. Važiuodamas jis (K. B.) prisiminė, kaip pagrobė automobilį „VW Passat“, todėl nutarė, kad reikia vėl inscenizuoti eismo įvykį. Taranavus automobilį „Audi A7” sustojo kelkraštyje. Pamatė, kad iš automobilio „Audi A7” išlipo nukentėjusioji (I. S.). Jis (K. B.) taip pat išlipo iš automobilio ir nuėjęs prie jos sugriebė ją už sprando ir palenkė galvą, kad nežiūrėtų į jo veidą. Pasakė, kad jai nieko nedarys, ir kad jiems reikalingas tik jos automobilis. Paklausė jos, kur automobilio rakteliai. I. S. pasakius, kad automobilyje, jis paleido nukentėjusiąją, o pats įsėdo į „Audi“ automobilį. Ruošėsi važiuoti, kai pajuto, kad L. B. įsodino nukentėjusiąją į automobilį šalia jo. Netrukus į automobilį „Audi“ atbėgo ir M. B., atsisėdo ant galinės sėdynės. Tuomet jie nuvažiavo, jis (K. B.) vairavo „Audi“ automobilį, o L. B. važiavo paskui su „BMW“ automobiliu. Važiuojant L. B. paskambino ir pasakė, kad nukentėjusioji turi perlipti ant galinės sėdynės. Prie kapinių jis (K. B.) paskambino A. S.. Pokalbio metu pastarajam pasakė, kad turi pagrobęs automobilį ir nori jį realizuoti. Automobilio pagrobimo aplinkybių nepasakojo. A. S. atvažiavo po pusvalandžio. Jis (K. B.) parodė, kur automobilis, atidavė jam raktelius ir jie (K. B., M. B. ir L. B.) išvažiavo su „BMW“ automobiliu nuvežti nukentėjusiosios prie Lenkijos sienos. Kai jie netoli (duomenys neskelbtini) užklimpo jis (K. B.) paskambino A. S. ir pasakė, kad reikia pagalbos, nurodė, kaip iki jų atvažiuoti. Tačiau jie atsikasė anksčiau ir jis A. S. pasakė, kad pagalbos nebereikia. Teigė, kad L. B. jam davė pinigų nusiplauti automobiliui. Netrukus po įvykio jis susitiko su A. S., pastarasis pasakė, kad policijos pareigūnai rado automobilį „Audi A7“, todėl jie nuvažiavo į kažkokį kaimą ir išmetė raktelius. A. S. taip pat sakė, kad yra likę daiktai, kurie buvo paimti iš pagrobto automobilio. Jis (K. B.) nuvažiavo į kažkokį kaimą ir paėmė nukentėjusiosios automobilyje buvusias rankines, krepšius, kuriuos nuvežė L. B., kad jis šiais daiktais atsikratytų.

        Teigia, kad A. S. dėl pagrobto automobilio skambino todėl, kad pastarasis jam anksčiau buvo sakęs, jog jis žino, kaip realizuoti pagrobtus automobilius. Jie kiek anksčiau buvo sutarę, kad A. S. paimtų iš jo pagrobtą automobilį, jį parduotų, o paskui pinigus dalintųsi visi po lygiai. Jis apie tai buvo sakęs ir L. B.. Teigė, kad su A. S. jis buvo aptaręs ir automobilio detalių realizavimą. Tuomet, kai dar vijosi automobilį „Audi A7“ jis skambino A. S. ir klausė, ar paimtų realizavimui automobilį „Audi“, nežino, ar A. S. suprato, kad jis kalba apie automobilio pagrobimą.

        Teigia, kad jokios organizuotos grupės nebuvo ir joje nedalyvavo. Jis organizuotos grupės nesubūrė. Viskas vyko spontaniškai. Pripažįsta, kad 2017 m. kovo 5 d. važiuodamas į Kauną jis turėjo sus savimi pasiėmęs du netikrus šratinius ginklus bei dvi veido kaukes, tačiau jie jų nepanaudojo.

        Neigia, kad sekančią dieną susitikęs su A. S. minėjo, kad reikės „užversti dieduką“, o jei ir jis (A. S.) kalbės, tai jį irgi reikės „dėti“ į vietą (t. 31, b. l. 31–42).

77.       Analizuojant ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotus K. B. parodymus galima daryti išvadą, kad aplinkybes, susijusias su automobilio „Audi A7“ pagrobimo mechanizmu, įvykio eiga, pagrobto automobilio realizavimu nuteistasis nurodė gana nuosekliai ir jų neginčijo. Tačiau savo parodymus jis keitė nurodydamas aplinkybes, susijusias su jo paties vaidmeniu nusikalstamos veikos darymo metu. Pirminėse savo apklausose K. B. teigė, kad pamatę degalinėje automobilį „Audi A7“ jie visi (jis, L. B. ir M. B.) sutarė, kad tai geras automobilis ir reikia jį pagrobti. Anot nuteistojo, visi nutarė ir tai, kad automobilį grobs inscenizuodami eismo įvykį (t. 20, b. l. 121–125, 131–132, 44–48, 150–154). Tačiau 2017 m. gegužės 9 d. apklausoje K. B. savo parodymus šioje dalyje pakeitė nurodydamas, kad jis, M. B. ir L. B. buvo susitikę 2017 m. kovo 3 ar 4 d. Šio susitikimo metu L. B. pasakė, kad jis neturi pinigų, todėl paklausė, ar jie galėtų „vėl tą patį padaryti“, t. y. pagrobti automobilį taip, kaip pagrobė automobilį „VW Passat“. Šio susitikimo metu jis (K. B.) pasakė, kad pažįsta A. S., kuris galės parduoti pagrobtą automobilį, minėjo, kad anot A. S. 2014 m. laidos „BMW“ automobilį būtų galima realizuoti už 6000 Eur. Be to, šio susitikimo metu jie susitarė, kad reikia pasiruošti automobilio pagrobimui. L. B. pasakė, kad reikia nusipirkti naują mobilaus ryšio telefono kortelę, kaukes, pasiimti netikrus ginklus. Sekančią dieną jis (K. B.) įsigijo dvi medžiagines kaukes, naują SIM kortelę. 2017 m. kovo 5 d. važiuodamas grobti automobilio jis su savimi taip pat pasiėmė netikrus „airsoft“ ginklus (t. 20, b. l. 177–183). 

78.       Taigi, nors K. B. prisipažino katu padaręs šias nusikalstamas veikas (išskyrus I. S. nužudymą), nurodė jų padarymo būdą, jose dalyvavusius asmenis, tačiau jo parodymai nebuvo nuoseklūs. Vertinant jo parodymus su kitų nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kitais rašytiniais bylos duomenimis akivaizdu, kad nuteistasis nebuvo nuoširdus, keitė parodymus siekdamas sumenkinti savo vaidmenį tiek rengiantis daryti nusikalstamas veikas, tiek jų darymo metu, bei vėliau, realizuojant nusikalstamu būdu įgytą turtą. Jei pirmosios apklausos metu, duodamas parodymus apie automobilio „VW Passat“ pagrobimą, K. B. tvirtino, kad automobilio pagrobimą suorganizavo, netikrus ginklus parūpino, sprendimus dėl nusikalstamos veikos atlikimo, jos padarymo būdo priėmė, net ir imitavo eismo įvykį T. Z., tai vėliau, tikėtina, įtakotas kitų baudžiamojoje byloje surinktų jo atžvilgiu įrodymų jis savo parodymus pakeitė. Tačiau ir pakeitęs parodymus K. B. nebuvo nuoširdus. Teigė, kad su nusikalstama veika susijusius sprendimus priėmė arba visi kartu, arba L. B.. Nors iš kitų nuteistųjų pirminių parodymų, tiek ir liudytojo A. M. (t. 23, b. l. 149–150) parodymų galima daryti išvadą, kad būtent K. B. buvo jų grupės lyderis, pasiūlė kitiems nuteistiesiems įvykdyti nusikalstamą veiką, realizavo pagrobtą automobilį bei sprendė, kokia dalis iš gautų pinigų tenka kitiems nusikalstamoje veikoje dalyvavusiems asmenims. Nuteistieji L. B., M. B. ir T. Z. patvirtino, kad ginklus dar iki susitarimo pagrobti automobilį buvo parūpinęs K. B., būtent pastarasis sukvietė visus nuteistuosius į susitikimą, supažindino M. B. ir L. B. su iki tol jiems gerai nepažinotu T. Z., kuris, beje, vienintelis iš jų turėjo vairuotojo teises bei naudojosi senos laidos automobiliu „Audi A6“, būtent K. B. teigė žinantis, kaip ir kam galima realizuoti pagrobtą automobilį. Be to, iš pirminių M. B., L. B., T. Z. parodymų taip pat galima daryti išvadą, kad K. B. nusprendė, koks automobilis yra tinkamas pagrobimui, ne tik priėmė sprendimą kokiu būdu jį užgrobti, bet ir ėmėsi iniciatyvos inscenizuoti eismo įvykį, bei atliko plėšimo veiksmus. Be to, priešingai nei nurodo K. B., būtent jis rūpinosi pagrobto automobilio „VW Passat“ pardavimu, susisiekė su A. M., tarėsi su juo dėl automobilio kainos ir pan. K. B. vaidmenį atskleidžia ir tai, kad kiti nuteistieji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje negalėjo nurodyti, už kiek K. B. pardavė pagrobtą automobilį, bei kokios konkrečios dalys teko kiekvienam iš nuteistųjų. Taigi, sunkiai tikėtina, kad L. B., kuris kaip teigia K. B., priėmė sprendimą grobti automobilį, rūpinosi automobilio pardavimu, tačiau taip ir nežinojo, kiek galiausiai už jį buvo gauta pinigų.

79.       Duodamas parodymus apie automobilio „Audi A7“ pagrobimo aplinkybes K. B. taip pat savo vaidmenį menkino, teigdamas, kad nusikalstamos veikos padarymo iniciatorius buvo skolų turintis L. B.. Tokią jo gynybinę versiją teisiamajame posėdyje bei paskutinėse savo apklausose ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir M. B., bei L. B.. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, bei pirminiai M. B., L. B. parodymai paneigia, kad automobilio pagrobimą suorganizavo L. B.. K. B. vaidmenį jų nusikalstamoje grupuotėje atskleidžia ne tik tai, kad jis įsigijo kaukes, naują SIM kortelę ir mobilaus ryšio telefoną, paėmė netikrus šaunamuosius ginklus, rinko informaciją apie automobilį „BMW X5“ (t. 18, b. l. 113–117), bet ir tai, kad dar iki nusikalstamo ketinimo realizavimo pradžios susitarė su A. S. dėl ketinamo pagrobti automobilio realizavimo, suderino su juo kainą, automobilio modelį. Ir būtent K. B. jų grupuotėje buvo tas asmuo, kuris veikų darymo metu išimtinai kontaktavo su A. S.. Analizuojant L. B. ir M. B. parodymus akivaizdu, kad kaip ir automobilio „VW Passat“ pagrobimo atveju, su jais K. B. nesitarė nei dėl to, kur vežti pagrobtą automobilį, nei dėl automobilio realizavimo kainos. Kad L. B., M. B. ir A. S. klausė K. B. nurodymų ir juos vykdė patvirtina ir ta aplinkybė, kad K. B. liepimu L. B. su M. B. sunaikino nukentėjusiosios daiktus, A. S. operatyviai reagavo į K. B. skambutį atvykti į sutartą vietą, vykdė nurodymus, susijusius su automobilio „Audi A7“ paslėpimu, vyko į (duomenys neskelbtini) rajoną padėti išvaryti užklimpusį pastarojo automobilį.

80.       Teisiamajame posėdyje nuteistasis K. B. paaiškindamas savo parodymų keitimo priežastis nurodė, kad buvo verčiamas fiziniu smurtu ir šantažu duoti neteisingus parodymus policijos pareigūnų bei prokuroro, tačiau tokia teismuose dažnai girdima nuteistųjų parodymų keitimo priežastis jau anksčiau buvo aptarta ir pripažinta nepagrįsta. Taigi, tiek nuteistojo K. B. parodymus, tiek jų keitimo aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai ir jais vadovavosi tiek, kiek jo nurodytas aplinkybes patvirtino kiti byloje esantys įrodymai.

81.       Teisiamajame posėdyje apklaustas dėl automobilio „VW Passat“ pagrobimo L. B. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. kovo 21 d. Juose jis parodė, kad 2016 metų pavasarį, galimai tą pačią dieną, kai pagrobė „VW Passat“ automobilį, arba diena anksčiau jis susitiko su K. B., M. B. ir T. Z.. Susitikimo metu K. B. pasakė, kad jie gali užsidirbti pinigų pavogdami nuo automobilių „moldingus“, automobilių apdailos detales. K. B. pasakė, kad turi kažkokią „skylę“, kur juos gali parduoti, o pinigus pasidalinti. Jie visi sutiko. Tuomet jie T. Z. automobiliu „Audi A6“ važinėjosi po Panevėžį, Šiaulius ieškodami tinkamų automobilių. Gali būti, kad jie kalbėjosi ir apie automobilių pagrobimą, nes K. B. minėjo, jog turi draugų, kurie nupirktų vogtus automobilius. Vienu metu autostradoje jie pamatė automobilį „VW Passat”. K. B. pasiūlė jį pagrobti. Jie sutiko. K. B. pasakė, kad reikia atsitrenkti į šį automobilį ir taip priversti jį sustoti. K. B., vairuodamas automobilį „Audi A6“, atsitrenkė į automobilį „VW Passat“. Iš automobilių išlipo K. B. nukentėjusieji. Tuomet ir jis (L. B.) išlipo. T. Z. su M. B. liko automobilyje „Audi“. Jis (L. B.) su K. B. išsitraukė netikrus ginklus – revolverį ir pistoletą ir nukreipė juos į nukentėjusiuosius. Šiuos ginklus turėjo pasiėmęs K. B., jis juos parodė dar kelios valandos iki susidūrimo su „VW Passat“, pasakė, kad su jais jie išgąsdins žmones. K. B. liepė nukentėjusiesiems eiti į kelkraštį, atsigulti ant žemės ir atiduoti savo telefonus. Nukentėjusieji pakluso. Tuomet K. B. sėdo už automobilio „Passat“ vairo, o jis įlipo į T. Z. vairuojamą automobilį „Audi“, tačiau vėliau persėdo į automobilį „Passat“ šalia K. B.. K. B. ir T. Z., važiuodami skirtingais automobiliais, nuolat bendravo telefonu. Jie nuvažiavo į apleistą fermą, kurią nurodė T. Z.. Ten įvarė automobilį „VW Passat“ ir paliko. Iš šio automobilio jie paėmė du nešiojamuosius kompiuterius, kurie buvo krepšiuose, o kitus daiktus paliko. Po šio įvykio K. B. jiems sakė, kad ieško, kur parduoti automobilį. Po savaitės K. B. nurodymu jie automobilį „VW Passat“ paslėpė (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo garaže. K. B. kalbėjosi su jam nepažįstamais dviem vyrais. Daiktus iš automobilio „VW Passat“ jie kažkur išmetė. Po kelių dienų K. B. jam padavė iki 400 Eur ir pasakė, kad automobilis „VW Passat“ jau parduotas. Neigia dalyvavęs organizuotoje grupėje (t. 22, b. l. 4–7).

82.       Tačiau teisiamajame posėdyje L. B. pradėjo tvirtinti, kad gali būti, kad ir jis pasiūlė padaryti šią nusikalstamą veiką, galimai pasiūlė į ją įtraukti M. B., bei K. B. pasiūlė įsigyti ginklus. Be to, teigė, kad galimai po automobilio „VW Passat“ pagrobimo jis irgi ieškojo, kam parduoti šį automobilį (t. 30, b. l. 84–86).

83.       Apklaustas dėl automobilio „Audi A7“ pagrobimo aplinkybių L. B. ikiteisminiame tyrime 2017 m. kovo 11 d. patvirtino, kad 2017 m. kovo 5 d. apie 17.30 val. K. B. pakvietė pasivažinėti su jo automobiliu „BMW“, pasiūlė pasiimti M. B.. Jis (L. B.) savo telefoną paliko namie. Važiuojant Kauno link K. B. pasakė, kad reikia „BMW X5“ automobilio ir žino, kas automobilį parduos. K. B. taip pat pasakė, kad pardavus tokį automobilį gautų apie 5000-6000 Eur, pinigus pasidalintų po lygiai. Jie su M. B. iš karto sutiko, nes norėjo užsidirbti pinigų. Degalinėje „L.K. B. pamatė automobilį „Audi A7“, pasakė, kad už ją gerai duotų pinigų. Važiuojant paskui automobilį „Audi A7“ K. B. pasakė, kad reikia atsitrenkti į šį automobilį, kad jis sustotų, o jie tokiu būdu galėtų jį atimti. K. B. atsitrenkė į automobilį „Audi A7“. Abu automobiliai sustojo. Pirmoji iš automobilio išlipo nukentėjusioji, po to išlipo K. B. ir nuėjo link jos. Po kelių sekundžių iš automobilio išlipo ir jis (L. B.). M. B. liko sėdėti automobilyje. Jis (L. B.) pamatė, kad nukentėjusioji arba K. B. atidarė priekines „Audi“ keleivio dureles ir staiga K. B. paėmė nukentėjusiajai už kaklo ir įstūmė į automobilio „Audi A7“ priekinę keleivio vietą. K. B. jam liepė pakviesti M. B., kad pastarasis pasėdėtų prie nukentėjusiosios, o pačiam (L. B.) sėsti už automobilio „BMW“ vairo. Jis taip ir padarė. Jie iš anksto nesitarė nukentėjusiosios jėga sodinti į automobilį, galvojo, kad ją paliks lauke, tačiau viskas išėjo netikėtai. K. B. pradėjus važiuoti, jis (L. B.) nusekė paskui jį. Tarp jų susitarimo, kur važiuoti su nukentėjusiąją nebuvo. K. B. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Iš K. B. suprato, kad čia reikia susitikti su žmogumi, kuris norės pirkti automobilį „Audi A7“. Pagalvojo, kad K. B. važiuodamas tarėsi su kažkokiu savo draugu dėl šio susitikimo. K. B. jiems taip pat pasakė, kad nukentėjusiąją reikia nuvežti prie Lietuvos sienos ir ją ten paleisti, kol jie grįš iki (duomenys neskelbtini) automobilis bus parduotas. Jis su M. B. su tuo sutiko. Automobilio „Audi A7“ raktelius turėjo K. B.. Tuomet jie susėdo į „BMW“ automobilį, kurį vairavo K. B., ir nuvažiavo netoli (duomenys neskelbtini). Ten pamatė automobilį „VW“. K. B. vienas išlipo ir nuėjo prie to automobilio. Po 10 min. K. B. grįžo į „BMW“ automobilį ir jie išvažiavo.

        L. B. taip pat parodė, kad po kelių dienų pas jį atvažiavo K. B., atvežė nukentėjusiosios rankines ir pasakė, kad reikia šiuos daiktus sunaikinti. Dalį šių daiktų jis kartu su M. B. pastarojo namuose sudegino, kosmetinę paslėpė po žolėmis prie Nevėžio upės, laikrodį išmetė į Nevėžio upę.

        L. B. neigė padaręs nusikaltimus organizuotoje grupėje, visus nusikaltimus darė spontaniškai. Pripažino, kad pas K. B. automobilyje buvo netikri pistoletai, kaukės, kažkoks mobiliojo ryšio telefonas, kurį jis sulaužė ir išmetė. Pamatęs minėtus daiktus, jis suprato, kad K. B. yra pasiruošęs pagrobti automobilį. Jokio išankstinio susitarimo, kaip grobs automobilius, nebuvo, tačiau suprato, kad darys taip, kaip ir tuomet kai pagrobė „VW Passat“ automobilį (t. 21, b. l. 175–184).

84.       Analizuojant L. B. parodymus, susijusius su jo ir kitų nuteistųjų vaidmeniu darant nusikalstamas veikas, rengimąsi joms, galima daryti išvadą, kad jie buvo pakankamai nuoseklūs. Teisiamajame posėdyje L. B. iš esmės patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie „VW Passat“ pagrobimą, t. y. aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos atlikimu, nuteistųjų M. B. ir T. Z. vaidmeniu darant nusikalstamą veiką, automobilio „VW Passat“ realizavimu, taip pat patvirtino aplinkybes apie A. S. vaidmenį automobilio „Audi A7“ plėšimo metu. Tačiau negalima pripažinti, kad L. B. nuoširdžiai atskleidė visas su nusikalstamomis veikomis susijusias aplinkybes. Analizuojant jo paties parodymus, bei vertinant juos bendrame kontekste su kitų nuteistųjų parodymais, bei kitais byloje esančiais įrodymais galima daryti išvadą, kad jis sąmoningai nuslėpė aplinkybes, susijusias su rengimusi daryti nusikalstamas veikas. Teigė, neva jie 2016 m. pavasarį ruošėsi vogti automobilių detales, o ne pačius automobilius, kad mintis pagrobti automobilį kilo spontaniškai. Tačiau tokius jo parodymus paneigė byloje apklausti kiti nuteistieji. Be to, priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje L. B. stengėsi sumenkinti K. B. vaidmenį prisiimdamas dalį organizatoriaus vaidmens sau. Teisiamajame posėdyje L. B. teigė, kad galimai jis pats pasiūlė kitiems nuteistiesiems daryti šias nusikalstamas veikas, jo siūlymu į automobilio pagrobimus buvo įtrauktas M. B., parūpinti netikri ginklai. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, kitų nuteistųjų parodymai nepatvirtina tokių L. B. teiginių. Be to, toks parodymų keitimas leidžia teigti, kad L. B. tokiu būdu, žinodamas, kad jis bet kuriuo atveju bus nuteistas ir už labai sunkų nusikaltimą (I. S. nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis) ilgalaike laisvės atėmimo bausme, siekė sušvelninti K. B. atsakomybę.

85.       Teisiamajame posėdyje apklaustas M. B. parodė, kad įvykio dieną pas jį į namus atėjo K. B., L. B. ir T. Z.. Jie išvažiavo pasivažinėti po miestą, vėliau išvažiavo į autostradą. Vienu metu jie pamatė automobilį „VW Passat“. L. B. pasiūlė imituoti eismo įvykį, jie sutiko. K. B. vairuojamu automobiliu „Audi“ atsitrenkė į automobilio „VW Passat“ šoną. Sustojus abiems automobiliams K. B. išlipo ir nuėjo link nukentėjusiųjų vairuojamo automobilio. Matė, kad iš automobilio „VW Passat“ išlipo ir vienas iš nukentėjusiųjų. Iš pradžių K. B. nuėjo be ginklo, tačiau netrukus grįžo į automobilį „Audi“, tuomet L. B. liepė pasiimti ginklą. K. B. pasiėmė ginklą ir nuėjęs prie automobilio „VW Passat“ liepė gultis nukentėjusiajam ant žemės. Tuomet iš automobilio išlipo ir L. B.. Jis taip pat turėjo ginklą. Jis (M. B.) sėdėjo automobilyje „Audi“, išlipęs buvo tik trumpam. Kažkuriuo metu T. Z. persėdo į automobilio „Audi“ priekį. Pagrobę automobilį jie nuvažiavo į kažkokius ūkinius pastatus, kur ir paslėpė automobilį. Pamena, kad paryčiais jie nuvažiavo prie kažkokios užtvankos ir ten išmetė dalį automobilyje „VW Passat“ buvusių daiktų. Kiek žino, automobilis „VW Passat“ vėliau buvo parduotas, K. B. jam davė 350 Eur ir pasakė, kad visiems padalino po lygiai. Jis (M. B.) iš pagrobtame automobilyje buvusių daiktų sau pasiėmė kompiuterį, akinius ir kvepalus. Neigė, kad nusikaltimo iniciatorius buvo K. B.. K. B. klausė L. B. nurodymų. Nusikaltimo iš anksto neplanavo, nebuvo organizuotos grupės, jis organizuotoje grupėje nedalyvavo (t. 30, b. l. 136–144).

86.       M. B. aplinkybes, susijusias su automobilio „VW Passat“ pagrobimu, panašiai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 23, 96–100, 112–117). Tačiau, priešingai nei teigė teisiamajame posėdyje, 2017 m. kovo 15 d. (t. 23, b. l. 1–17) bei 2017 m. balandžio 4 d. (t. 101–104) apklausose M. B. patvirtino, kad įvykio dieną jie (duomenys neskelbtini) išvažiavo turėdami tikslą pagrobti automobilį. Taigi, šie ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai paneigia nuteistojo teiginius, kad mintis pagrobti automobilį „VW Passat“ jiems kilo spontaniškai.   

87.       Teisiamajame posėdyje apklausiamas apie automobilio „Audi A7“ pagrobimo aplinkybes M. B. parodė, kad 2017 m. kovo 5 d. L. B. jam pasiūlė pasivažinėti kartu su K. B.. Besivažinėjant visiems spontaniškai kilo mintis važiuoti į Kauną, kalbėjosi, kad reikia pagrobti automobilių „BMW X5“ apdailos detales. Tačiau L. B. pasiūlė pagrobti „BMW X5“ automobilį. Jie sutiko. Automobilį „Audi A7“ jie pamatė sukdami į degalinę. Jei gerai prisimena, L. B. pasakė, kad šis automobilis tinkamas, reikia jį grobti. K. B. kažkam paskambino išsiaiškinti, ar tinka toks automobilis. Sekant automobilį „Audi A7“, galimai K. B. sugalvojo imituoti avariją ir taip sustabdyti automobilį. Jie buvo be kaukių, tačiau jis (M. B.) jas turėjo. Tuomet K. B. taranavo automobilį ir pastarasis sustojo. Matė, kad iš automobilio „Audi“ išlipo nukentėjusioji. Pirmiausia iš automobilio „BMW“ išlipo K. B., po to L. B.. K. B. greitai nubėgo prie „Audi“ automobilio ir sėdo prie vairo, o L. B. nukentėjusiajai liepė sėsti į mašiną. Po kiek laiko L. B. atbėgo į „BMW“ automobilį ir liepė jam (M. B.) eiti į pagrobtą automobilį. Tuomet K. B. nukentėjusiajai liepė perlipti iš priekio į galą. Jam važiuojant su K. B. automobiliu „Audi“, L. B. važiavo paskui su „BMW“ automobiliu. Jie nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini). K. B. sakė, kad jo draugas atvažiuos ir realizuos automobilį „Audi“. Jie persėdo į „BMW“ automobilį ir nuvažiavo susitikti su tuo metu jam nepažįstamu A. S.. K. B. vienas buvo išlipęs iš automobilio, perdavė A. S. automobilio „Audi“ raktelius. Po to jie (L. B., K. B. ir jis) nuvažiavo Lenkijos link. Po to kai L. B. nužudė nukentėjusiąją K. B. juos parvežė namo. Jei gerai prisimena, L. B. davė K. B. pinigų, kad nusiplautų automobilį. Kitą dieną L. B. jam liepė dalį daiktų, paimtų iš automobilio „Audi“ sudeginti, o dalį užkasti. Jie abu taip ir padarė. Pripažįsta, kad automobilyje „BMW“ jie turėjo žalios spalvos kaukes. L. B. buvo su kauke, ją buvo užsiraitojęs, todėl jo veidas matėsi. Automobilyje turėjo netikrus ginklus. M. B. neigė dalyvavęs organizuotoje grupėje. Neigia, kad buvo suburta organizuota grupė nusikaltimams daryti. Viskas vyko spontaniškai, nebuvo aptariami planai ir būdai ką konkrečiai užpulti, nebuvo tartasi dėl smurto panaudojimo, iš anksto nebuvo ruošiamasi nusikaltimų darymui. Teigė, kad viskam vadovavo L. B., o K. B. buvo kaip vairuotojas (t. 30, b. l. 136–144).

88.       M. B. aplinkybes, susijusias su automobilio „Audi A7“ pagrobimo mechanizmu, įvykio eiga parodė gana nuosekliai ir ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistasis pripažino, kad imituodami eismo įvykį jie privertė sustoti automobilį „Audi A7“ vairavusią nukentėjusiąją, tuomet įsodinę nukentėjusiąją į pagrobtą automobilį „Audi A7“ jie iš įvykio vietos išvažiavo (t. 22, b. l. 200–206). Tačiau analizuojant jo parodymus galima daryti išvadą, kad jo parodymai nebuvo nuoseklūs nurodant aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos planavimu. 2017 m. balandžio 4 d. bei 2018 m. sausio 19 d. (t. 23, b. l. 101–104, 128–129) apklausose M. B. teigė, kad 2017 m. kovo 5 d. jis, K. B. ir L. B. išvažiavo grobti automobilio „BMW X5“, šiam tikslui buvo pasiėmę dvi kaukes bei du netikrus pistoletus. Aplinkybę, kad automobilis „Audi A7“ nebuvo pagrobtas spontaniškai paneigia ir M. B. nuoseklūs parodymai, susiję su K. B. išankstiniu susitarimu su A. S. dėl pagrobto automobilio realizavimo. Visuose savo parodymuose M. B. patvirtino, kad pamatęs automobilį „Audi A7“ K. B. paskambino A. S. išsiaiškinti, ar tiks ir toks automobilis. M. B. A. S. žinojo, kaip asmenį, kuris superka arba žino, kam parduoti vogtas automobilio detales (t. 23, b. l. 118–123). 2017 m. gegužės 12 d. apklausoje M. B. gana detaliai paaiškino, kad K. B. jiems (M. B. ir L. B.) tvirtino, kad pagrobtą automobilį „Audi A7“ realizuos A. S., automobilį parduos per 24 val. ir gaus už jį apie 6000 Eur (t. 23, b. l. 106–110).

89.       Teisėjų kolegija pripažįsta, kad M. B. parodymai, susiję su „VW Passat“ bei „Audi A7“ automobilių pagrobimo aplinkybėmis, veikų padarymo mechanizmu yra gana nuoseklūs ir vienodi. Tačiau analizuojant jo parodymus galima daryti išvadą, kad jis, kaip ir kiti nuteistieji nebuvo nuoširdus, menkino tiek savo, tiek kitų nuteistųjų, ypatingai K. B. kaip nusikalstamų veikų sumanytojo bei jų grupės lyderio vaidmenį. Be to, jis taip pat vengė atskleisti aplinkybes, susijusias su pasirengimu plėšti automobilius. Jei pačių pirmųjų apklausų metu jis tvirtino, kad nusikalstamas veikas sugalvodavo įvykdyti spontaniškai, nieko iš anksto neplanuodami, tai vėlesnėse apklausose M. B., įtakotas kitų prieš jį surinktų bylos duomenų, pripažino, kad jie iš namų išvykdavo jau turėdami tikslą daryti nusikalstamas veikas, turėjo tam specialiai pasiruošę veido kaukes, pasiėmę šaunamųjų ginklų imitacijas.

90.       Apklaustas teisiamajame posėdyje T. Z. parodė, kad 2016 m. pavasarį jam paskambino K. B. ir pasakė, kad kažkas norėjo primušti L. B.. Klausė, ar jis (T. Z.) galėtų juos – K. B., M. B. ir L. B. savo automobiliu „Audi A6“ nuvežti į (duomenys neskelbtini) išsiaiškinti. Jis sutiko, tačiau toje gyvenvietėje jie nieko nerado. Tuomet K. B. paprašė nuvežti juos į Panevėžį. Ten jie kažkur išėjo, o jis (T. Z.) liko laukti automobilyje. Jiems grįžus K. B. paprašė jam leisti vairuoti automobilį. Pradėjus važiuoti link Šiaulių K. B. pasakė, kad reikia užgrobti automobilį. Jis (T. Z.) iš pradžių nepatikėjo. Tačiau kai K. B. pravažiavo (duomenys neskelbtini) ir pajudėjo link „Via Baltica“ autostrados jam pradėjo kilti įtarimas, kad K. B. kalbėjo rimtai. Iš pradžių K. B. nusižiūrėjo automobilį „Mercedes“, bet jiems apsisukus, automobilis nuvažiavo. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) jie prasilenkė su automobiliu „VW Passat“, tuomet kažkas pasakė: „arba šitas, arba nieko“. Jie apsisuko ir ties įvažiuojant į automagistralę „Kaunas – Klaipėda“ pasivijo automobilį „VW Passat“. Tuomet K. B. taranavo automobilio „VW Passat“ šoną. Abu automobiliai sustojo. K. B. pasiėmęs ginklą išlipo iš automobilio. Netrukus po jo išlipo ir L. B.. Matė, kad iš „VW Passat“ automobilio išlipo nukentėjusieji. K. B. ir L. B. išsitraukė ginklus ir liepė nukentėjusiesiems gultis ant žemės. Kokius jie turėjo ginklus, jis nežino, jam jų prieš tai nerodė. Tuomet K. B. ir L. B. sulipo į automobilį „VW Passat“ ir išvažiavo. Iš pradžių jis su M. B. sekė automobiliui „VW Passat“ iš paskos, tačiau vėliau jam liepė važiuoti pirmam. Teigė, kad jis (T. Z.) su savimi telefono neturėjo, todėl tarpusavyje su K. B. bendraudavo sustojimų metu. Vienu metu K. B. jam liepė važiuoti į jo (T. Z.) kaimą ir pasistatyti ten pagrobtą automobilį. Iš pradžių jie buvo sustoję apleistame aerodrome, tačiau K. B. pasakė, kad ši vieta netinka ir liepė važiuoti į apleistas fermas, kurias jis buvo nusižiūrėjęs anksčiau. Jiems nuvažiavus į fermą, jis (T. Z.) liko automobilyje, o jie trise fermoje paslėpė pagrobtą automobilį, perkrovė iš jo visus daiktus į automobilį „Audi“. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) jie užsuko į (duomenys neskelbtini), kur K. B. su L. B. užkasė „puškas“. Tuomet visi nuvažiavo į M. B. namus, kur visi apžiūrinėjo pagrobtus daiktus. Jis nieko iš daiktų neėmė. Paryčiais K. B. jam liepė pasiimti sesers M. Z. automobilį, tuomet į jį jie sukrovė pagrobtus daiktus ir visi nuvažiavo prie tvenkinio, kur dalį daiktų paskandino, o dalį sudegino. Po poros savaičių jam paskambino K. B. ir pasakė, kad reikia pervaryti automobilį „VW Passat“ į (duomenys neskelbtini). Jis, K. B., M. B., L. B. ir jam tuo metu nepažįstamas A. M. nuvažiavo į apleistą fermą, kur L. B. su K. B. persėdo į „VW Passat“ automobilį ir visi išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ten pagrobtą automobilį paliko prie gyvenamojo namo, matė, kad iš to namo buvo išėjęs, kaip vėliau sužinojo, T. G.. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) jis ištrynė K. B. numerį, nes nebenorėjo su juo bendrauti, tačiau pastarasis po kiek laiko jam vėl paskambino. Jiems susitikus K. B. perdavė jam kažkiek pinigų, kaip jis suprato, jie buvo skirti M. Z., su kuria K. B. prieš tai draugavo. Teigė, kad sutapimas, kad automobilį „Audi A6“, kuris registruotas jo tėvo vardu, pardavė netrukus po automobilio „VW Passat“ pagrobimo. Skelbimą apie parduodamą automobilį jis buvo įdėję jau anksčiau tėvo prašymu. T. Z. neigė dalyvavęs organizuotoje grupėje, apiplėšimas buvo įvykdytas spontaniškai, apie ketinimus grobti automobilį jis sužinojo tik jau važiuojant automobiliu link Šiaulių. Be to, jis bijojo paprieštarauti kitiems nuteistiesiems, nes jų bijojo. Teisiamojo posėdžio metu T. Z. neigė ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę, kad jis iš K. B. gavo apie 300 Eur už automobilio „VW Passat“ pardavimą (t. 30, b. l. 86–92).

91.       Iš esmės tokias pačias aplinkybes, susijusias su automobilio „VW Passat“ pagrobimu, jo slėpimu bei realizavimu, T. Z. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 24, b. l. 168–170, 172–176, 194–197). Tačiau apklausiamas 2017 m. kovo 17 d., t. y. pirminėje savo apklausoje T. Z. pripažino supratęs, kad K. B. jam perduoti pinigai – apie 300 Eur buvo atlygis už pagrobto automobilio „VW Passat“ pardavimą (t. 24, b. l. 168–170). Tačiau vėlesnėse savo apklausose nuteistasis tvirtino, kad šie pinigai buvo skirti jo seseriai M. Z.. 

92.       Analizuojant T. Z. parodymus taip pat galima daryti išvadą, kad savo parodymais nuteistasis siekia sumenkinti savo vaidmenį automobilio „VW Passat“ pagrobime. Teigė, kad jis su kitais nuteistaisiais iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo manydamas, kad jie vyksta aiškintis, kas norėjo sumušti L. B.. T. Z. teigimu, tik važiuojant automobilyje K. B. išsakė ketinimus daryti nusikalstamą veiką. Kadangi kiti nuteistieji sutiko su K. B. pasiūlymu, jis (T. Z.) bijojo paprieštarauti. Tačiau tokios versijos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nepatvirtino nei vienas iš kitų nuteistųjų. Pastarųjų teigimu, dar susitikimo (duomenys neskelbtini) metu visi, tarp jų ir T. Z., buvo nusprendę važiuoti daryti nusikalstamos veikos, visi pritarė K. B. siūlymui imituoti eismo įvykį, T. Z. sutiko, kad būtų apgadintas jo automobilis „Audi A6“. Be to, L. B. ir M. B. parodė, kad priešingai nei teigia T. Z., K. B. ir T. Z. turėjo su savimi mobiliuosius telefonus. Būtent jais jie tarpusavyje palaikė ryšį, tarėsi kaip elgtis, jei kelyje pamatytų policijos pareigūnus, kur paslėpti pagrobtą automobilį. Ši aplinkybė patvirtina, kad šiai nusikalstamai veikai buvo ruoštasi kur kas anksčiau, nei teigia ne tik T. Z., bet ir kiti nuteistieji. Be to, ikiteisminio tyrimo metu pačios pirmosios apklausos metu T. Z. patvirtino supratęs, kad jam K. B. perduoti pinigai buvo atlygis už parduotą pagrobtą automobilį. Nors teisiamojo posėdžio metu nuteistasis ir paneigė šią aplinkybę, tačiau teisėjų kolegijai abejonių nekelia tai, kad T. Z. suprato, kad kartu su kitais nuteistaisiais vyksta grobti automobilio, gauti pinigai buvo jo dalis už šio nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimą.

93.       Duodamas parodymus apie automobilio „Audi A7“ pagrobimą teisiamajame posėdyje A. S. parodė, kad K. B. yra jo pažįstamas. Kartą K. B. jam užsiminė, kad jis (K. B.) gauna automobilių gera kaina, klausė, ar jis (A. S.) žino, kur juos galima parduoti. Minėjo kažkokį automobilį, klausė, ar galėtų (A. S.) sužinoti, kiek už jį galima gauti. Tuomet jis (A. S.) paskambino savo draugui, dirbančiam (duomenys neskelbtini) automobilių laužyne („šrote“) ir sužinojo, kad už panašų automobilį galima gauti apie 5000 – 6000 Eur. Jis šią informaciją perdavė K. B.. Tą dieną, kai jis su drauge I. G. buvo išvažiavęs pas pastarosios pusbrolį jam paskambino K. B. ir pakvietė atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini) pasikalbėti. Į (duomenys neskelbtini) jį nuvežė draugė I. G., nes jis buvo išgėręs. Netrukus ten atvažiavo ir K. B., matė, kad automobilyje „BMW“ dar buvo du ar trys žmonės. K. B. jam pasakė, kad yra automobilis ir reikia jį pastatyti taip, kad jis „nestovėtų ant akių“, padavė jam raktelius, susitarė vėliau susiskambinti ir išvažiavo link Lenkijos. Iš kur K. B. gavo šį automobilį, jis nežinojo ir K. B. neklausė. Tačiau K. B. jam žadėjo, kad už tai su juo atsiskaitys. Tuomet jis (A. S.) nuvairavo automobilį į miškelį, kurį jam parodė K. P.. Miške jis iš automobilio paėmė visus daiktus, kadangi to prašė K. B.. Jame buvo nešiojamas kompiuteris ir rankinės. Šiuos daiktus jis sudėjo į I. G. automobilį „VW Passat“. Be to, jis K. B. prašymu atjungė laidus automobilyje, tačiau ką tiksliai jis atjungė, nežino. Tuomet, palikęs automobilį „Audi A7“ miške išvažiavo pas K. P.. Pastarojo garaže jis paliko iš automobilio „Audi A7“ paimtas rankines, pasakė, kad jų atvažiuos vėliau pasiimti. O nešiojamąjį kompiuterį pasiėmė kaip užstatą su savimi. Tą patį vakarą jam paskambino K. B. ir pasakė, kad jie (duomenys neskelbtini) užklimpo, prašė, kad jis (A. S.) atvažiuotų ir juos ištemptų. Jis sutiko, nes norėjo K. B. padėti. Tačiau neprivažiavus (duomenys neskelbtini) K. B. pasakė, kad jie patys išvažiavo ir pagalbos nebereikia. Jis (A. S.) už automobilio „Audi A7“ paslėpimą K. B. jokio atlygio negavo. Kitą dieną jis buvo susitikęs su K. B. ir grąžino jam automobilio „Audi A7“ raktelius. Prisimena, kad tą pačią dieną kartu su K. B. kažkur važiavo, ką pastarasis ten veikė, jis (A. S.) nežino. Nebenorėdamas daugiau turėti reikalų su K. B. jis (A. S.) išmetė SIM kortelę, kuria naudojosi susisiekdamas su K. B.. Tyrimo metu duoti parodymai, kad jis suprato, jog automobilis „Audi A7“ yra vogtas, neteisingi. Pripažįsta, kad važiuodamas automobiliu „Audi A7“, įtardamas, kad ji gauta neteisėtu būdu, jis buvo užsidėjęs pirštines. Kai per televiziją pradėjo rodyti apie I. S. dingimą, jis suprato, kad „Audi A7“, kurį jis vairavo, yra I. S. automobilis. Tuomet jis išsigandęs išmetė visus drabužius, kuriuos vilkėjo tą dieną. Jis nesutinka, kad įvykdė plėšimą veikdamas organizuota grupe. Jis L. B. ir M. B. nepažįsta, anksčiau jų nėra matęs (t. 30, b. l. 98–104).

94.       Iš esmės tokius pačius parodymus A. S. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 24, b. 1. 45–49, 98–99). 2017 m. kovo 16 d. papildomos apklauso metu A. S. detaliau paaiškino aplinkybes, susijusias su K. B. prašymu pasidomėti galimybe parduoti automobilį „BMW“, automobilio „Audi A7“, nukentėjusiosios daiktų slėpimu. Šiais parodymais nustatyta, kad kelios dienos iki automobilio „Audi A7“ pagrobimo jis K. B. gavo SMS žinutę: „BMW X5 35 30 11 pilnas“. Supratęs, kad K. B. domisi, kiek būtų galima gauti už tokio modelio automobilį, jis (A. S.) paskambino savo pažįstamam (T. M.) ir sužinojo, kad už tokį automobilį būtų galima gauti 5000-6000 Eur. Kai jis (A. S.) apie šią sumą pasakė K. B., suprato, kad pastarasis dėl tokios kainos apsidžiaugė. 2017 m. kovo 5 d. vakare jam paskambino K. B. ir pasakė, kad reikia susitikti (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu K. B. jam pasakė, kad reikia nuvairuoti automobilį „Audi A7“ ir palikti kur nors saugiai, kad niekas nerastų. Jis (A. S.) suprato, kad turi padaryti taip, kad šio automobilio pagal palydovinę ar navigacinę sekimo sistemą niekas nerastų ir nesusektų jo buvimo vietos. Be to, K. B. prašė paimti visus automobilyje „Audi A7“ buvusius daiktus. Tuomet jis (A. S.) paėmė iš K. B. automobilio „Audi A7“ raktelius ir su I. G. nuvažiavo ieškoti vietos, kur būtų galima paslėpti automobilį „Audi A7“. Vėliau grįžus į (duomenys neskelbtini) jis pasiėmė pirštines ir vienas nuėjo prie atokiau pastatyto automobilio „Audi A7“. Šį automobilį jis paslėpė miškelyje (duomenys neskelbtini). Ten jis (A. S.) po keleivio galine sėdyne rado nedidelę plastmasinę dėžutę, prie jos buvo prijungta „fyškutė“ su laidais, kurią jis atjungė. Iš automobilio „Audi A7“ paimtus daiktus, išskyrus nešiojamąjį kompiuterį, jis (A. S.) padėjo K. P. garaže, pastarajam pasakė, kad kitą dieną atvažiuos jų pasiimti. Tą patį vakarą telefoninio pokalbio metu K. B. jo klausė: „ar viskas gerai, ar padarei taip kaip sakiau“. Jis (A. S.) atsakė, kad padarė. 2017 m. kovo 6 d. ryte jis buvo susitikęs su K. B., pasakė pastarajam, kur paslėptas automobilis, perdavė automobilio „Audi A7“ raktelius. Jiems susitikus kitą kartą K. B. pasakė, kad pasiėmė automobilyje „Audi A7“ buvusius daiktus. 2017 m. kovo 8 d. jis (A. S.) sužinojo, kad automobilis „Audi A7“ surastas, o merginos (I. S.) neranda, pagalvojo, kad K. B. su bendrais ją kažkur paslėpė, tačiau neįtarė, kad galėjo nužudyti. 2017 m. kovo 6 d. pokalbio metu K. B. jam pasakė, kad jei jie bus sulaikyti policijos, tai nieko nešnekės, ir pasakė: „ir tu mūsų nežinai“. Jis (A. S.) drabužius, su kuriais buvo 2017 m. kovo 5 d., taip pat SIM kortelę, kurios numeris (duomenys neskelbtini), išmetė, o nešiojamąjį kompiuterį paslėpė (t. 24, b. l. 78–85). 2017 m. birželio 6 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo A. S. pripažino supratęs, kad vairavo vogtą „Audi A7“ automobilį (t. 24, b. l. 78–85).

95.       2017 m. kovo 15 d. parodymų patikrinimo vietoje metu A. S. parodė vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kurioje 2017 m. kovo 5 d. vakare susitiko su K. B. ir paėmė pagrobto automobilio „Audi A7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius; vieta kapinėse, kur stovėjo ir iš kurios pasiėmė pagrobtą automobilį „Audi A7“; garažą, esantį namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur jis garaže paliko saugoti daiktus, paimtus iš pagrobto automobilio „Audi A7“; vietą miške, (duomenys neskelbtini), kur jis paslėpė pagrobtą automobilį „Audi A7“; vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur jis šakų krūvoje paslėpė kompiuterį, paimtą iš pagrobto automobilio „Audi A7“. Šio parodymų patikrinimo vietoje metu A. S. nurodytoje vietoje rastas ir paimtas nešiojamasis kompiuteris „Acer, priklausęs nužudytajai I. S., kuris 2017 m. birželio 23 d. apžiūrėtas surašant apžiūros protokolą (t. 24, b. 1. 51–64, 65–72).

96.       Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais A. S. parodymais, kuriuose jis neigė iš anksto susitaręs su K. B., jog jis (A. S.) realizuos K. B. ir kitų nuteistųjų pagrobtą automobilį. A. S., kaip ir kiti nuteistieji, menkino savo vaidmenį dalyvaujant automobilio „Audi A7“ pagrobimo metu, neigė buvus išankstinį susitarimą su K. B. realizuoti pagrobtą automobilį. Tačiau byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai paneigia tokius A. S. teiginius. Nuteistieji K. B., L. B. ir M. B. gana nuosekliai ir vienodai patvirtino, kad A. S. pagal išankstinį susitarimą turėjo realizuoti jų grobiamą automobilį. Iš pradžių buvo kalbėta dėl automobilio „BMW X5“ pagrobimo, buvo aptarta, kad už jį būtų galima gauti nuo 5000 iki 6000 Eur. Liudytojas T. M. parodė, kad jis dirba įmonėje prekiaujančioje naudotomis automobilių detalėmis, įmonėje veikia servisas, kuriame išrinkinėjami seni automobiliai ir parduodami detalėmis. Liudytojas patvirtino, kad A. S. 2017 m. kovo 3 d. siūlė jam 2010 – 2011 m. gamybos „BMW X5“ automobilį už 50007000 Eur (t. 29, b. l. 151–152). Be to, nuteistieji K. B., L. B. ir M. B. parodė, kad tik pamačius automobilį „Audi A7“ K. B. skambino A. S. paklausti, ar toks automobilis tinka. Ir tik gavę pastarojo patvirtinimą, jie tęsė nusikalstamą sumanymą, t. y. inscenizavo eismo įvykį, bei pagrobė automobilį „Audi A7“. Taigi, A. S., kaip ir kiti nuteistieji, duodamas parodymus neatskleidė visų bylai reikšmingų aplinkybių.

97.       Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis daromoje nusikalstamoje veikoje. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, padarinys. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo – konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą.

98.       BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Vienas iš svarbių aspektų, sprendžiant, ar yra organizuotos grupės požymis, yra grupės narių, darančių nusikaltimą, pasiskirstymas tam tikromis užduotimis ar atlikimu tam tikro vaidmens. Viena vertus, tai parodo didesnio organizuotumo lygį (nei paprastos bendrininkų grupės), antra vertus, tai reiškia, jog nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau organizuota grupe veikiantys bendrininkai (tokios grupės nariai) atsako ir kaip vykdytojai nepriklausomai nuo vaidmens ar konkrečios užduoties. Pažymėtina tai, kad teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159-746/2015, 2K-70/2014, 2K-140/2014) išaiškinta, jog organizuota grupė gali susiformuoti tiek rengiantis daryti nusikaltimą, tiek ir pradėjus jį daryti (t. y. bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje), tačiau visais atvejais inkriminuojant organizuotą grupę būtina nustatyti išankstinį susitarimą, kaltininko tyčią dalyvauti tokios grupės daromuose nusikaltimuose ir prisidedant (atliekant tam tikrą užduotį, turint konkretų vaidmenį) prie to, kad būtų pasiektas atitinkamas nusikalstamas rezultatas. Kaip minėta, organizuotai grupei būdingas užduočių, vaidmenų pasiskirstymas, bendrininkų veiksmų koordinavimas, reikalaujantis (ir kartu parodantis) apgalvotą pasiruošimą daryti nusikaltimus. Paprastai organizuotos grupės narius sieja nuolatiniai, netrumpalaikiai ryšiai, tačiau sprendžiant apie organizuotos grupės buvimą šios aplinkybės nėra esminės ir (ar) lemiamos. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas organizuota grupė yra (gali būti) ir tada, kai asmenys susitaria daryti vieną apysunkį, sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Taigi, darant išvadas dėl organizuotos grupės požymio, būtina įvertinti visas aplinkybes, padedančias atskleisti bendrininkų organizuotumo laipsnį (lygį), nusikaltimų planavimą, bendrininkų pasiskirstymą užduotimis ar vaidmenimis siekiant to paties tikslo (nusikalstamos veikos rezultato).

99.       Nuteistieji K. B., L. B., M. B. ir A. S., apeliaciniuose skunduose ginčydami organizuotos grupės požymį, teigia, kad jokio išankstinio susitarimo plėšimo būdu grobti automobilius nebuvo, nusikaltimų iš anksto jie neplanavo ir nebuvo pasiskirstę vaidmenimis, sumanymas įvykdyti nusikaltimus kildavo spontaniškai. Tokie apeliantų teiginiai prieštarauja byloje surinktiems, apygardos teismo ištirtiems ir nuosprendyje bei šiame teisėjų kolegijos nuosprendyje jau pirmiau aptartiems įrodymams, įskaitant pačių nuteistųjų parodymus. Bylos duomenys patvirtina, kad automobilių „VW Passat“ ir „Audi A7“ pagrobimai buvo iš anksto suplanuoti, jiems buvo pasiruošta aptariant automobilių grobimo mechanizmą, eigą, vaidmenų pasiskirstymą, pasiruošiant nusikalstamoms veikoms daryti reikalingus įrankius bei priemones. Nuteistieji K. B., M. B., L. B. pripažino, kad 2016 m. pavasarį jie visi iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo turėdami tikslą daryti nusikalstamą veiką – pagrobti keliu važiuojantį automobilį. Tuo tikslu iš anksto buvo pasirūpinta reikalingomis priemonėmis – veido kaukėmis bei žmonėms pagąsdinti skirtais imitaciniais šaunamaisiais ginklais. Be to, teisėjų kolegijai abejonių nekelia ir tai, kad buvo apgalvotas ir iš anksto suderintas ne tik grobiamo automobilio sustabdymo būdas, bet ir veiksmų eiga, numatyti konkretūs jų pačių vaidmenys grobimo metu. Tiek automobilio „VW Passat“, tiek ir automobilio „Audi A7“ grobimo metu buvo laikomasi tokio paties veikos darymo mechanizmo: pastebėjus tinkamą automobilį, imituojamas eismo įvykis, priverčiantis grobiamo automobilio vairuotoją sustoti, tuomet iš automobilio išlipdavo K. B., o netrukus po jo ir L. B.. Būtent jie su savimi turėjo imitacinius ginklus, kuriais prireikus pasinaudodavo siekdami nukentėjusiuosius išgąsdinti ir taip paralyžiuoti nukentėjusiųjų valią bei atimti galimybę priešintis. Automobilio „VW Passat“ plėšimo metu M. B. ir T. Z. vaidmenys taip pat nebuvo antraeiliai. Nors jų veiksmai ir nebuvo tokie aktyvūs, tačiau T. Z. K. B. išlipus iš automobilio persėdo į automobilio „Audi A6“ vairuotojo vietą, vairavo automobilį „Audi A6“ iš įvykio vietos, nurodė kelią į pagrobtam automobiliui paslėpti tinkamą vietą, tuo tarpu M. B. buvo tas, kuris stebėjo situaciją ir prireikus turėjo prisidėti prie K. B. ir L. B. veiksmų, tai patvirtina I. S. vairuojamo automobilio pagrobimo aplinkybės. Kita vertus, darant tokio pobūdžio nusikalstamą veiką svarbus ir pats kaltininkų, dalyvavusių plėšimuose skaičius. Neabejotina, kad nuteistieji suvokė, kad didesnis užpuolikų skaičius labiau įbaugina nukentėjusiuosius ir mažina tikimybę, kad pastarieji plėšimo metu gali pasipriešinti. Atkreiptinas dėmesys, kad pats nuteistųjų pasirinktas automobilių grobimo mechanizmas nėra itin paprastas, reikalaujantis išankstinio tarpusavio veiksmų suderinimo ir aptarimo. Abu kartus automobiliai buvo grobiami greitkeliuose, kuriuose net ir nakties metu gana intensyviai važinėja automobiliai. Nekelia abejonių tai, kad nusikalstama veika turėjo būti atlikta apgalvotai bei operatyviai, siekiant neatkreipti pašalinių asmenų dėmesio. Be to, išankstinį nuteistųjų susitarimą bei nusikalstamų veikų planavimą rodo tai, kad nuteistieji veikų darymo metu laikėsi konspiracijos ir buvo tam iš anksto pasiruošę. Bylos duomenimis nustatyta, kad tik K. B. ir T. Z., vairuojamuose automobiliuose, turėjo mobiliojo ryšio telefonus ir jais nuolat palaikė ryšį važiuodami iš automobilio „VW Passat“ grobimo vietos. Atitinkamai automobilio „Audi A7“ pagrobimo metu K. B. turėjo net du mobiliojo ryšio telefonus (vienas jų buvo specialiai įsigytas, į jį buvo įdėta nauja SIM kortelė), kuriais nuolat palaikė ryšį su A. S., be to, vieną iš aparatų iš karto po nusikalstamų veikų padarymo sulaužė ir išmetė. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad K. B. suburtos nusikalstamos grupuotės organizuotumo lygis buvo aukštesnis nei paprastos bendrininkų grupės.

100.       Be to, vykdydami šias nusikalstamas veikas nuteistieji atliko skirtingas funkcijas ir užduotis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai atskleidė kiekvieno bendrininko vaidmenį. K. B. subūrė grupę, apgalvojo nusikalstamų veikų planą, skirstė vaidmenis bendrininkams, rinko informaciją apie ketinamus grobti automobilius bei jų realizavimo kainą, parūpino nusikalstamoms veikoms atlikti reikalingų priemonių ir įrankių, pats aktyviai dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, realizavo pagrobtą turtą („VW Passat“ automobilį), sprendė, kokiomis dalimis padalinti už automobilį gautus pinigus, bei surado ir į organizuotą grupę įtraukė A. S., kuris turėjo pasirūpinti automobilio „Audi A7“ paslėpimu bei jo realizavimu. L. B. taip pat aktyviai veikė grobiant automobilius. Jo vaidmuo buvo kartu su K. B. užpulti automobiliais važiuojančius asmenis, tuo tikslu K. B. jam davė pistoleto imitaciją. Be to, L. B. dalyvavo ir veiksmuose, susijusiuose su automobilio „VW Passat“ paslėpimu ir realizavimu. Automobilio „Audi A7“ plėšimo atveju L. B. taip pat buvo ir automobilio „BMW“ vairuotojas. M. B., kaip jau minėta anksčiau, buvo tas asmuo, kuris stebėjo situaciją ir prireikus turėjo prisidėti prie K. B. ir L. B. vykdomų plėšimų. Automobilio „Audi A7“ grobimo metu M. B. buvo pavesta stebėti nukentėjusiąją važiuojant automobiliu, uždengti jai veidą kauke. Be to, jis taip pat padėjo slėpti nusikalstamu metu įgytą automobilį „VW Passat“, kartu su L. B. naikino pėdsakus. T. Z. K. B. į organizuotą grupę buvo įtrauktas kaip automobilio vairuotojas. Iš automobilio „VW Passat“ pagrobimo vietos jis ne tik vairavo automobilį „Audi A6“, bet ir važiuodamas prieš automobilį „VW Passat“ turėjo įspėti, ar priekyje nėra policijos pareigūnų, pamatęs policijos pareigūnus turėjo nukreipti jų dėmesį. Kaip ir kiti nuteistieji T. Z. aktyviais veiksmais prisidėjo slepiant bei realizuojant pagrobtą automobilį, naikino nusikalstamos veikos pėdsakus, be to, automobilio „VW Passat“ plėšimo metu buvo naudojamas jo automobilis „Audi A6“.

101.       Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad A. S. įsitraukė į K. B., L. B. ir M. B. organizuotą grupę ir su K. B. iš anksto susitarė, kad A. S. realizuos kitų nuteistųjų pagrobtą automobilį. Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje esančių duomenų pakanka pripažinti, kad A. S. suvokė, kad automobilis „Audi A7“ buvo pagrobtas plėšimo, o ne vagystės būdu. Kaip jau minėta anksčiau, A. S. su K. B. dar iki 2017 m. kovo 5 d. kalbėjosi apie tai, kad K. B. gali gauti pigiai automobilių, kuriuos A. S. galėtų realizuoti per savo pažįstamus. Liudytojo T. M. parodymai patvirtina, kad kelios dienos iki automobilio „Audi A7“ pagrobimo jis iš A. S. gavo SMS žinutę, kurioje pastarasis siūlė automobilį „BMW X5“, 2010 – 2011 m. gamybos už gerą kainą, teigė norintis parduoti už 50007000 Eur. Būtent tokio modelio automobilių nuteistieji K. B., M. B. ir L. B. teigė išvažiavę ieškoti 2017 m. kovo 5 d. į automagistralę. Šių nuteistųjų parodymai patvirtina, kad A. S. buvo tas asmuo, kuris turėjo realizuoti jų tą dieną ketinamą pagrobti automobilį. Būtent A. S. K. B. paskambino išsiaiškinti, ar tiks automobilis „Audi A7“, o ne anksčiau aptartas automobilio „BMW“ modelis. Ir tik gavę pastarojo patvirtinimą, kad ir tokį automobilį bus galima realizuoti, K. B., L. B. ir M. B. tęsė savo nusikalstamus veiksmus ir inscenizavo eismo įvykį. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad A. S. ne tik prisijungė prie K. B. suburtos organizuotos grupės plėšimui daryti, bet ir pradėjo ieškoti, kam būtų galima realizuoti dar net nepagrobtą automobilį. Toliau buvę įvykiai taip pat patvirtina ne tik išankstinį susitarimą su K. B., bet ir A. S. žinojimą, kad jis aktyviais veiksmais prisideda prie plėšimo būdu pagrobto automobilio „Audi A7“ paslėpimo bei jo realizavimo. Nuteistųjų parodymais nustatyta, kad K. B. netrukus po automobilio „Audi A7“ pagrobimo iš konspiraciniais tikslais įsigyto mobiliojo ryšio telefono bei SIM kortelės paskambino A. S. ir nurodė jam atvykti į susitikimo vietą – (duomenys neskelbtini). A. S., nors pats buvo neblaivus, kartu su drauge I. G. nedelsdami iš (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini). Ten perėmė iš K. B. automobilio „Audi A7“ raktelius, nuvežė pagrobtą automobilį į mišką paslėpti, atjungė palydovinę apsaugos sistemą bei išėmė iš pagrobto automobilio daiktus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visi nuteistieji bei liudytoja I. G. (t. 29, b. l. 147–148; t. 6, b. l. 62–70, 77–80) patvirtino, kad K. B. ir A. S. pokalbis prie (duomenys neskelbtini) truko tik kelias minutes, o tai tik patvirtina, kad A. S. apie turimus atlikti veiksmus ir savo vaidmenį jau žinojo anksčiau, o susitikimo metu tik gavo galutinius nurodymus bei perėmė kitų nuteistųjų pagrobtą automobilį „Audi A7“. Kad automobilis buvo nepavogtas, o pagrobtas plėšimo metu neleidžia abejoti ir aplinkybės, kad K. B. turėjo automobilio „Audi A7“ raktelius, automobilio salone buvo moteriška rankinė. Be to, K. B. 2017 m. gegužės 9 d. apklausos metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) perduodamas A. S. automobilio „Audi A7“ raktelius jis taip pat pastarajam pasakė, kad savo automobilio „BMW“ bagažinėje turi automobilio savininką, todėl A. S. turi 3-4 valandas paslėpti automobilį „Audi A7“, o jis (K. B.) per tą laiką važiuos iki Lenkijos sienos paleisti automobilio savininko (t. 20, b. l. 177–183). Nors A. S. paneigė tokius K. B. parodymus, tačiau patvirtino, kad pastarasis jam užsiminė, kad važiuos Lenkijos link. A. S. apeliaciniame skunde teisingai nurodė, kad K. B. parodymai nebuvo nuoseklūs ir šią aplinkybę jis nurodė tik šios apklausos metu, tačiau vertinant visą tos dienos įvykių eigą, A. S. tolesnius veiksmus tiek slepiant automobilį, renkant iš jo nukentėjusiosios daiktus, važiuojant į (duomenys neskelbtini) nakties metu traukti užklimpusio K. B. automobilio „BMW“, vėliau naikinant įkalčius galima daryti išvadą, kad K. B. neslėpė nuo A. S. nusikalstamos veikos mechanizmo ir A. S. suvokė, kad automobilis „Audi A7“ buvo pagrobtas plėšimo būdu ir savo veiksmais prisidėjo prie šios nusikalstamos veikos padarymo.

102.       Tai, kad A. S. nepažinojo L. B. ir M. B. nėra sąlyga leidžianti daryti išvadą, kad jis veikė ne kaip organizuotos grupės narys. A. S. matė, kad be K. B. į susitikimo vietą atvažiavo ir kiti asmenys, suprato, kad jis (A. S.) atlieka tam tikrą vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, ir kad kiti asmenys turėjo kitas užduotis, bei suprato, kad kiekvienas iš jų prisideda prie sėkmingo nusikalstamos veikos padarymo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nebūtina, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir panašiai, pakanka abipusio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamų veikų padarymo planą jie realizuoja bendrai.

103.       Nepagrįsti ir A. S. apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad jis nedalyvavo kartu su kitais nuteistaisiais automobilio „Audi A7“ plėšimo metu, nenaudojo prieš nukentėjusiąją jokio smurto, neatėmė jai galimybės priešintis, todėl jo veika negali būti kvalifikuota kaip plėšimas. Vaidmenų pasiskirstymas esant organizuotai grupei nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai ar iš dalies realizuotų nusikaltimo sudėtį. Kaip jau minėta anksčiau, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas yra vienas iš organizuotos grupės požymių. Kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymius, aprašytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, tačiau konstatavus organizuotą grupę, jie prilyginami nusikaltimo vykdytojams ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-210/2009).

104.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tiek objektyviuosius (veikos bendrumo), tiek subjektyviuosius (susitarimo veikti bendrai) organizuotos grupės požymius nuteistųjų K. B., L. B., M. B. ir A. S. veiksmuose. Apygardos teismas K. B., L. B. ir M. B. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktus, 146 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, o A. S. veiksmus – pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.

Dėl A. S. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalies

105.       Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

106.       A. S. be kita ko pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 29 d. 17.10 val. (duomenys neskelbtini) iš nenustatyto asmens neturėdamas leidimo neteisėtai įgijęs 9 mm kalibro šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, ir ne mažiau kaip 3 vnt. šovinių, laikotarpiu nuo 17.10 val. iki 17.30 val. (duomenys neskelbtini), važiuodamas taksi automobiliu juos laikė ir nešiojo su savimi bei panaudojo tris kartus iššaudamas prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), paskui realizavo tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis perduodamas kitam asmeniui

107.       Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde teigia, jog jis pirmosios instancijos teismo nepagrįstai nuteistas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, kadangi jis leidimą nešiotis ir laikyti šaunamuosius ginklus inkriminuotų veikų padarymo metu turėjo.

108.       Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai paneigiami byloje surinktais ir apygardos teismo nuosprendyje įvertintais įrodymais: iš dalies paties nuteistojo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 1, b. l. 182–183, 184, 187–188), liudytojų Ž. D. (t. 30, b. l. 35–36), G. Ž. (t. 30, b. l. 36–38), D. D. (t. 30, b. l. 38), Ž. J. (t. 38, b. l. 38–39), M. K. (t. 30, b. l. 39–40) duotais parodymais, baudžiamosios bylos Nr. 01-1-24386-15 medžiaga, kuri buvo apžiūrėta 2017 m. balandžio 19 d. (t. 1, b. l. 133–135), įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 138–145), specialisto išvada Nr. 64-(U-393)-IS1-130 (t. 1, b. l. 155–157), (duomenys neskelbtini) AVPK 2017 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 64-S-12561 (13.14E-64) (t. 2, b. l. 2), specialisto išvada Nr. 140-(2816)-IS1-3184 (t. 2, b. l. 8), Šiaulių AVPK 2017 m. liepos 11 d. raštu Nr. 40-S-28098-(1.19E) (t. 2, b. l. 10), įrašais valstybiniuose registruose (t. 2, b. l. 11, 13) ir kitais bylos duomenimis. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvados, kad teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą nuosprendį

109.       Nuteistasis A. S., apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad inkriminuotų veikų padarymo metu turėjo leidimą, leidžiantį jam nešioti ir laikyti šaunamuosius ginklus, kadangi jis tuo metu dirbo apsaugos įmonėje. Leidimas jam buvo išduotas Šiaulių komisariate. Kokie šaunamieji ginklai buvo nurodyti tame leidime, šiuo metu neprisimena. Jis jokio šaunamojo ginklo nei savigynai, nei medžioklei, nei kovinio, nei dujinio tuo metu įsigijęs nebuvo. Įvykio dieną dujinį šaunamąjį ginklą jam buvo davęs iš matymo pažįstamas asmuo, nes jis (A. S.) planavo šį ginklą įsigyti ir norėjo prieš tai išbandyti. 2015 m. balandžio 29 d. vakare tarp jo ir iš matymo pažįstamo asmens kilo konfliktas, kurio metu pastarasis jam į akis papurškė ašarinių dujų, todėl jis (A. S.) 2 ar 3 kartus iššovė iš su savimi turėto ginklo. Jam ir nukentėjusiajam susitaikius baudžiamoji byla jam buvo nutraukta. Nurodė, kad ginklas buvo dujinis pistoletas, be būgno, ne revolveris, pusiau automatinis, 9 milimetrų kalibro, pritaikytas šaudyti dujiniais arba garsiniais šoviniais. Pistoleto apkaboje buvo du ar trys šoviniai, jis pistoleto neužtaisinėjo. Tam pistoletui laikyti leidimo nereikėjo. Po įvykio pistoletą jis grąžino teisėtam savininkui, kurio vardo ir pavardės nežino, jo telefono numerio neturi (t. 30, b. l. 40–42).

110.       Apklaustas kaip įtariamasis 2015 m. balandžio 30 d. baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-24386-15 A. S. parodė, kad 2015 m. balandžio 29 d. su draugu G. Ž. buvo kavinėje, gėrė alų. Norėdamas važiuoti namo jis išsikvietė savo pažįstamą taksistą Ž. D.. Kartu su G. Ž. važiavo namo. Sustojus (duomenys neskelbtini) gatvėje jis (nuteistasis) pamatė einantį pažįstamą L. S.. Jis (A. S.) L. S. kažką juokais pasakė, tuomet pastarasis jam irgi kažką pasakė bei parodė vidurinį pirštą. Jis (nuteistasis) G. Ž. paprašė duoti jam dujinį pistoletą, nes žinojo, kad pastarasis jį turi. Pasiėmęs pistoletą, jis išlipo iš automobilio ir liepė nukentėjusiajam su juo „skaitykis“. Tuomet nukentėjusysis ėmė purkšti dujas, o jis (A. S.) iššovė vieną garsinį šovinį ir du dujinius šovinius. Jis į L. S. nesitaikė. Nukentėjusysis pabėgo, o jis sėdo atgal į taksi ir nuvažiavo namo. Įvykio metu buvo neblaivus. Leidimą turėti ginklą jis (A. S.) turi. Taisykles dėl ginklo panaudojimo jis taip pat žino (t. 1, b. l. 182–183). Tačiau vėlesnės apklausos metu įtariamasis A. S. savo parodymus pakeitė teigdamas, kad jis suklydo nurodydamas, kad ginklą jam davė G. Ž.. Teigė, kad tą dieną ginklą jis buvo pasiėmęs iš pažįstamo asmens vardu T., kitų jo kontaktinių duomenų nežino. Ginklą jis ketino iš T. pirkti. Po įvykio į jo (nuteistojo) namus atvažiavo T. ir ginklą jis T. grąžino (t. 1, b. l. 184).

111.       Taigi, nors A. S. nebuvo nuoseklus nurodydamas šios veikos padarymo aplinkybes, parodymus keitė, tačiau paties fakto, kad 2015 m. balandžio 29 d. jis įgijo dujinį pistoletą ir ne mažiau kaip 3 vnt. šovinių, važiuodamas automobiliu juos laikė su savimi, paskui panaudojo iššaudamas iš šio ginklo 2 ar 3 kartus (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvėje ir vėliau šį ginklą perdavė kitam asmeniui, neneigia. Be to, tai patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojas Ž. D. parodė, kad jis įvykio dieną vežė neblaivų pažįstama A. S. taksi automobiliu. Vienu metu A. S. sukonfliktavo su gatvėje einančiu vaikinu. Matė, kaip iš automobilio išlipęs nuteistasis kelis kartus šovė į viršų (t. 30, b. l. 35–36). Liudytojų policijos pareigūnų D. D. (t. 30, b. l. 38), Ž. J. (t. 38, b. l. 38–39) ir M. K. (t. 30, b. l. 39–40) parodymais, bei įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 138–145) nustatyta, kad įvykio vietoje buvo rastos 3 šovinio tūtelės. Specialisto išvadoje Nr. 64-(U-393)-IS1-130 konstatuota, kad tirti pateikta viena tūtelė, ant kurios dugnelio yra žymėjimai „G.F.l 9 mm P.A. Knall“, yra šovinio dalis, o būtent pistoletui skirto pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinio šovinio tūtelė. Tirti pateiktos dvi tūtelės, ant kurių dugnelių yra žymėjimai „WADIE 9 mm P.A. PV“, yra šovinių dalys, o būtent pistoletams skirtų pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinių šovinių tūtelės (t. 1, b. l. 155-157). Nors specialisto išvadoje Nr. 140-(2816)-IS1-3184 nurodyta, kad negalima nustatyti, kokios rūšies, modelio ginkle galėjo būti šautos specialisto išvadoje Nr. 64-(U-393)-IS1-130 ištirtos trys šovinių tūtelės (t. 2, b. l. 8), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis A. S. įvykio metu disponavo C kategorijai priklausančiu šaunamuoju ginklu – dujiniu pistoletu, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. XI-1146 redakciją nuo 2014 m. liepos 1 d. priskiriamas C kategorijos ginklams, kuriems disponuoti reikalingas leidimas. Kaip jau nurodyta anksčiau, A. S. pirmą kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad jis niekada nebuvo įgijęs jokio šaunamojo ginklo, o įvykio metu dujinį pistoletą pasiėmė iš kartu su juo taksi automobiliu važiuojančio G. Ž., kadangi žinojo, kad jis jį turi. Tokius parodymus visiškai patvirtina ir išrašas iš nacionalinių registrų apie G. Ž., t. y. kad jis disponuoja dujiniu pistoletu „COP“, Nr. (duomenys neskelbtini), 9 mm kalibro (t. 2, b. l. 13). Nors tokius savo parodymus vėlesnėse apklausose paneigė tiek nuteistasis, tiek teisiamajame posėdyje kaip liudytojas apklaustas G. Ž., tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokiais nuteistojo ir liudytojo parodymais nesivadovavo, kadangi jais akivaizdžiai siekiama padėti išvengti G. Ž. galimos atsakomybės už šaunamojo ginklo naudojimosi tvarkos pažeidimus.

112.       Niekuo nepagrįsti nuteistojo A. S. teiginiai, kad jam Šiaulių policijos komisariatas buvo išdavęs leidimą turėti bei nešioti šaunamąjį ginklą, kadangi jis dirbo apsaugos paslaugas teikiančioje įmonėje. Tačiau tokius jo teiginius paneigia byloje esantis Šiaulių AVPK 2017 m. liepos 11 d. raštas Nr. 40-S-28098-(1.19E), kuriame nurodoma, jog A. S. Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriuje nebuvo ir nėra išduotas leidimas įsigyti, laikyti, nešiotis šaunamuosius ginklus (t. 2, b. l. 10). Taigi, nėra pagrindo nesivadovauti tokiais oficialiais policijos pateiktais duomenimis. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad nuteistasis dalyvavo specialiuose mokymuose, leidžiančiuose darbe turėti šaunamąjį ginklą, patvirtina, kad jis buvo susipažinęs su šaunamųjų ginklų įsigijimo, nešiojimo ir panaudojimo tvarka, o ne įstatymo nustatyta tvarka įgijęs leidimą juos turėti ir nešiotis. Be to, A. S. nepagrįstai teigia, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo išreikalauta baudžiamoji byla, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo atliktas (duomenys neskelbtini) AVPK dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus raštu Nr. 64-3-5986 ikiteisminį tyrimą atlikusiam prokurorui persiuntė baudžiamąją bylą Nr. 01-1-24386-15. Gavęs iš (duomenys neskelbtini) AVPK prašomą baudžiamąją bylą prokuroras ją BPK nustatyta tvarka apžiūrėjo bei jos kopiją pridėjo prie šio ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. S. rėmėsi visais baudžiamosios bylos Nr. 01-1-24386-15 duomenimis.

113.       Įvertinus visa tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. S. 2015 m. balandžio 29 d. neturėdamas leidimo įgijo 9 mm kalibro šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, ir nemažiau kaip 3 vnt. šovinių, kuriuos laikė ir nešiojo su savimi bei panaudojo iššaudamas tris kartus, o paskui jį realizavo perduodamas kitam asmeniui. A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

        Dėl K. B. paskirtų bausmių

114.       Prokurorai apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl K. B. paskirtų bausmių pakeisti – už BK 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalyje 6, 9 ir 11 punktuose numatytą nusikalstamą veiką skirti K. B. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, už kitas jo padarytas nusikalstamas veikas skirti griežtesnes laisvės atėmimo bausmes. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino K. B. (kartu ir kitų nuteistųjų) padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio, nusikalstamų veikų stadijos, nuteistojo asmenybės ir kitų pagrindų. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų E. S., V. S., I. J. ir G. B. atstovas, motyvuodamas tuo, kad K. B. buvo organizuotos grupės narys, prisidėjo prie I. S. nužudymo, todėl prašo K. B. už nužudymą paskirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. K. B. prašymas sumažinti jam skirtas bausmes susijęs su jo prašymu išteisinti jį pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktus, bei organizuotos grupės požymio pašalinimu. Prokurorų ir nukentėjusių atstovo apeliaciniai skundai tenkinami, nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

115.       Šiame nuosprendyje jau buvo išdėstyti motyvai apie tai, kad teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai ir teisingai K. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktus. Be to, teisėjų kolegija konstatavo ir tai, kad apygardos teismas teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nustatė, kad nuteistieji nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe.

116.       Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami bendrą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

117.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš naujo įvertina pirmosios instancijos teismo argumentus ir motyvus, skirdama K. B. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei paskirdama galutinę subendrintą bausmę. Byloje nustatyta, kad K. B. padarė penkias nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių (BK 25 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktai), dvi – sunkių (180 straipsnio 3 dalis) ir dvi – apysunkių (BK 25 straipsnio 3 dalis, 187 straipsnio 2 dalis, 25 straipsnio 3 dalis, 146 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4, 5, 6 dalys). Visi padaryti nusikaltimai yra baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, siekiant materialinės naudos, nusikalstamos veikos smurtinės. Byloje nėra nustatyta K. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9, 11 punktuose, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Organizuota grupė kartu yra ir BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis. Be to, šios nusikalstamos veikos kvalifikuojančiu požymiu pripažinta ir tai, kad plėšimų metu buvo pagrobtas didelės vertės turtas. K. B. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas net pagal tris BK 129 straipsnį kvalifikuojančius požymius.

118.       Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarytos itin šaltakraujišku ir cinišku būdu: tamsiu paros metu plėšimo būdu užvaldant nukentėjusiųjų automobilius buvo taranuojami dideliu greičiu greitkeliu važiuojantys automobiliai, tik dėl laimingo atsitiktinumo nuteistieji nesukėlė eismo įvykių, galėjusių turėti dar skaudesnių padarinių. Slėpdami jau padarytus nusikaltimus, K. B. kartu su M. B. bei L. B. įvykdė ir labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį itin skaudžius ir negrįžtamus padarinius kankinant ir itin žiauriai atėmė nukentėjusiosios I. S. gyvybę. Nužudymas buvo įvykdytas šaltakraujiškai – suduodant kastuvo briauna daugybinius smūgius į galvos sritį, bei sukeliant nukentėjusiajai dar iki gyvybės atėmimo daug fizinių ir moralinių kančių – ji kelias valandas buvo vežiojama ankštoje ir nešildomoje automobilio bagažinėje. Nusikalstamų veikų padarymo būdas, nuteistųjų elgesys neveltui sukėlė didelį atgarsį visuomenėje. Šiomis veikomis buvo padaryta ypač didelė žala ne tik nukentėjusiosios artimiesiems, bet ir visai visuomenei.

119.       Individualizuojant K. B. skiriamą bausmę itin svarbus jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas. Byloje nustatyta, kad būtent K. B. subūrė organizuotą grupę, buvo jos lyderis, nusikalstamų veikų iniciatorius, jis parūpino nusikalstamoms veikoms daryti reikalingas priemones, įrankius. Be to, K. B. pats aktyviai dalyvavo grobiant automobilius, vairavo pagrobtas transporto priemones, jas slėpė, naikino įkalčius, dalyvavo realizuojant pagrobtą turtą. Nors nuteistasis nebuvo nukentėjusiosios nužudymo tiesioginis vykdytojas, tačiau savo aktyviais veiksmais, žodiniu susitarimu pritarė L. B. veiksmams bei akivaizdžiai siekė to paties rezultato – pašalinti jų nusikalstamas veikas mačiusią nukentėjusiąją ir vienintelę įvykio liudytoją I. S.. Neigiamai K. B. charakterizuoja ir jo elgesys po nusikalstamų veikų padarymo, kai jis tęsė įprastą savo gyvenimą, slėpė ir naikino įkalčius, be to, nukentėjusiųjų nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje už padarytas nusikalstamas veikas nuoširdžiai neatsiprašė, priešingai, keisdamas parodymus, versdamas kaltę kitam nuteistajam siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šių aplinkybių visuma rodo K. B. asmens pavojingumą, atskleidžia jo cinišką ir niekinamą požiūrį į visuomenei priimtas gyvenimo normas, žmogiškąsias vertybes, žmogaus gyvybę. Vertinant šio nuteistojo asmenybę, atsižvelgiama į tai, kad jis praeityje teistas, teistumas išnykęs (t. 20, b. l. 27–29, 30–32), administracine tvarka baustas 10 kartų, dažniausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 20, b.  l. 7), darbingas, tačiau niekur nedirbo (t. 20, b. l. 5), iki sulaikymo registravosi Užimtumo tarnyboje (t. 20, b. l. 6), anot nuteistojo, jis yra susituokęs pagal romų papročius, nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 20, b. l. 16). 2017 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvadoje nustatyta, kad K. B. nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizės (t. 20, b. l. 24–25). Šių aplinkybių visuma taip pat neigiamai charakterizuoja K. B. asmenybę.

120.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime (2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 46) nurodyta, kad BK 61 straipsnio 5 ir 6 dalių prasme, skiriant terminuoto laisvės atėmimo bausmę, didesnė laisvės atėmimo bausmė negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis turi būti skiriama nužudymo organizatoriui, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui, taip pat organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nariui, dalyvavusiam nužudant. Taip pat teismų praktikoje numatyta, kad nustačius tik kaltininko atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir nenustačius jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių parenkama didesnė nei BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalies sankcijos vidurkis bausmė.

121.       Atsižvelgiant į visumą aplinkybių, reikšmingų bausmei skirti, į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į K. B. vaidmenį darant nusikalstamas veikas, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į nusikalstamomis veikomis sukeltus itin skaudžius ir negrįžtamus padarinius laikytina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir K. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė per švelnias laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas K. B. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusiųjų M. M. ir A. L. atžvilgiu) ir pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusiosios I. S. atžvilgiu) skirti laisvės atėmimo bausmes atitinkančias sankcijos vidurkį, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis artimas įstatymo sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktus paskirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Paskyrus griežtesnes bausmes, keistina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 3 punktu skiriama nauja subendrinta bausmė. Paskirta bausme, teisėjų kolegijos nuomone, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, įgyvendintas teisingumo principas.

Dėl L. B. paskirtų bausmių

122.       Prokurorai apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam L. B. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje (veika nukentėjusiųjų M. M. ir A. L. atžvilgiu), 180 straipsnio 3 dalyje (veika nukentėjusiosios I. S. atžvilgiu), 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, paskirtas bausmes pakeisti ir jas sugriežtinti. Prokurorų apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino L. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio, nusikalstamų veikų stadijos, nuteistojo asmenybės ir kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių. Apeliaciniu skundu L. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę skiriant jam terminuotą laisvės atėmimą. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad L. B. iš esmės nesutinka su bausme, paskirta pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktus, kuri ir nulėmė galutinės bausmės – laisvės atėmimo iki gyvos galvos – paskyrimą. Prokurorų apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo L. B. apeliacinis skundas atmetamas.

123.       Pirmosios instancijos teismas skirdamas L. B. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei paskirdamas galutinę subendrintą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nurodė atsižvelgiantis į tyčinį padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų skaičių, šių nusikalstamų veikų sunkumą ir pavojingumą, kaltės formą, baigtumą, jomis sukeltus padarinius, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes (teistumus, administracinius baustumus, į tai, kad jis pripažintas recidyvistu), į nustatytą atsakomybę sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas) aplinkybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo vaidmenį darant nusikalstamas veikas bei kitas aplinkybes.

124.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir paskyrė L. B. per švelnias bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje (veika nukentėjusiųjų M. M. ir A. L. atžvilgiu), 180 straipsnio 3 dalyje (veika nukentėjusiosios I. S. atžvilgiu), 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje. Byloje nustatyta, jog L. B. padarė penkias nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių (BK 25 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktai), dvi – sunkių (BK 180 straipsnio 3 dalis) ir dvi – apysunkių (BK 25 straipsnio 3 dalis, 187 straipsnio 2 dalis, 25 straipsnio 3 dalis, 146 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4, 5, 6 dalys). L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9, 11 punktuose, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje jis padarė veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nusikalstamų veikų padarymas organizuotoje grupėje yra BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis. Be to, BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą kvalifikuojančiu požymiu pripažinta ir tai, kad buvo pagrobtas didelės vertės turtas. Padarytos tyčinės, baigtos veikos, kuriomis buvo padaryta didelė materialinė žala, kuri iki šiol nėra atlyginta. 

125.       Byloje nustatyta, kad L. B. teistas šešis kartus už smurtinio ir turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, teistumai neišnykę, nusikaltimai sunkėjo, 2016 m. balandžio 3 d. plėšimą įvykdė būdamas teisiamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, kitas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (t. 21, b. l. 32–39), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (t. 21, b. l. 20), iki sulaikymo vykdė individualią veiklą, nevedęs, turi mažametį vaiką, yra įgijęs pagrindinį įsilavinimą. Nustatyta, jog L. B. buvo labai aktyvus organizuotos grupės dalyvis, pats tiesiogiai dalyvavo plėšimų metu, vėliau kartu su kitais nuteistaisiais slėpė nusikalstamos veikos metu pagrobtą automobilį „VW Passat“, dalyvavo jį realizuojant, be to, jis naikino ir slėpė įkalčius. Nusikalstamos veikos buvo iš anksto planuotos ir aptartos. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog susiformavęs L. B. neigiamas požiūris į visuomenės nustatytas taisykles, jo elgesys, neigiama charakteristika rodo nuteistojo pavojingumą, jo siekį pažeisti įstatymus ir nusikalsti, todėl jam pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusiųjų M. M. ir A. L. atžvilgiu), 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusiosios I. S. atžvilgiu), 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis atitinka sankcijų vidurkius arba yra jiems artimas. Paskyrus griežtesnes bausmes pagal pirmiau paminėtus BK straipsnius šios bausmės bendrinamos iš naujo vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 3 punktu. Be to, subendrinta bausmė bendrinama su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

126.       Teisėjų kolegijos vertinimu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktuose, padarymą paskirdamas L. B. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl bausmės paskirties, BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir kitų BK bendrosios dalies normų, kuriomis nustatomos bausmės skyrimo taisyklės, reikalavimų nepažeidė. Pagrįstai nenustatęs jokių L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatęs vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas) skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir į kitas, BK 54 straipsnio 2 dalies 1 – 6 punktuose nurodytas aplinkybes: nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę. Nors skundžiamame nuosprendyje bausmės skyrimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktus motyvai išdėstyti lakoniškai, iš tikrųjų jie pagrindžia paskirtos bausmės pagal šį BK straipsnį proporcingumą ir atitik padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui, aplinkybėms ir nuteistojo asmenybei.

127.       Skiriant bausmę L. B. BK 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktuose numatytą nusikalstamą veiką buvo įvertinta ne tik jo asmenybė, bet ir tai, jog padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas; nužudyta jauna mergina, kuri kaltininkų iki tol nepažinojo; šis nusikaltimas pagal BK 11 straipsnį priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai; nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta veikiant organizuota grupe. Kita vertus, šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį parodo konkrečios šio nusikaltimo padarymo aplinkybės: nusikaltimas buvo baigtas; nukentėjusioji buvo užpulta tamsiu paros metu intensyviame greitkelyje, apie penkias valandas buvo vežiojama ankštoje nešildomoje, judėjimą ribojančioje patalpoje – automobilio bagažinėje, vėliau pasodinta į specialiai jai iškastą duobę miške, visą šį laiką ji išgyveno dideles fizines ir moralines kančias; nukentėjusioji buvo nužudyta daugybiniais smūgiais aštria kastuvo briauna suduodant jai į galvos, veido sritį; jos gyvybės atėmimas sukėlė neatitaisomus padarinius, taip buvo padaryta ypač didelė žala nužudytųjų artimiesiems ir visuomenei; L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas net pagal tris BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalį kvalifikuojančius punktus, atitinkamai atskleidžiančius ir nuteistojo asmenybės bruožus. Netrukus po šios nusikalstamos veikos padarymo L. B. kartu su kitais nuteistaisiais slėpė ir naikino įkalčius. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent L. B. kitiems nuteistiesiems pasiūlė nužudyti nukentėjusiąją ir pats šaltakraujiškai įvykdė šį itin žiaurų nusikaltimą. Visų šių aplinkybių visuma ir jau anksčiau aptartos L. B. neigiamai charakterizuojančios ypatybės, pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad L. B. yra labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti švelnesnės rūšies, t. y. terminuoto laisvės atėmimo, bausme yra neįmanoma. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde nuteistasis faktiškai neišdėstė jokių argumentų, dėl kurių jam paskirta griežčiausios rūšies bausmė galėtų būti laikoma aiškiai per griežta. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę neatsižvelgė į tai, kad jis nuo pat pradžių pripažino padaręs nusikalstamas veikas, savo kaltės nesiekė sušvelninti permesdamas dalį atsakomybės kitiems nuteistiesiems. Tačiau su tokiais nuteistojo teiginiais nėra pagrindo sutikti. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertindama nuteistojo L. B. parodymus viso proceso metu padarė išvadą, kad jie nebuvo nuoširdūs ir pakankamai nuoseklūs. Nors L. B. ir pripažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau visų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių neatskleidė ir taip menkino savo bei kitų nuteistųjų vaidmenį. Be to, savo parodymais L. B. nuosekliai bandė prisiimti dalį kaltės sau ir taip padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti kitam nuteistajam K. B.. Toks L. B. elgesys negali būti pripažintas kaip nuoširdus jo kaltės pripažinimas. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktus L. B. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, teisėjų kolegijos nuomone, neprieštarauja ne tik BK 54 straipsnio reikalavimams, bet ir BK 41 straipsnio nuostatoms, apibrėžiančioms bausmės paskirtį. Baudžiamieji įstatymai, kuriais nustatoma bausmių sistema, turi paskirtį ne tik padaryti atitinkamą poveikį nuteistajam, bet ir užtikrinti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų gynimą, taip pat vykdyti nusikalstamų veikų prevenciją. BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006 nurodyta, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

Dėl M. B. paskirtų bausmių

128.       Apeliaciniu skundu prokurorai prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. B. paskirtas bausmes pakeisti – už BK 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalyje 6, 9 ir 11 punktuose numatytą nusikalstamą veiką skirti jam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, už kitas jo padarytas nusikalstamas veikas skirti griežtesnes laisvės atėmimo bausmes. Prokurorai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktuose, pripažino padarytas esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, atitinkamai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą taikydamas BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1 punkto nuostatas. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų E. S., V. S., I. J. ir G. B. atstovas advokatas prašo M. B. I. S. nužudymą paskirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. M. B. apeliacinio skundo prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę susijęs su jo prašymu pašalinti organizuotos grupės požymį iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą kvalifikuojantį požymį. Tuo atveju, jei organizuotos grupės požymis būtų pripažintas, prašo panaikinti baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje, jis padarė veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokurorų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nukentėjusių atstovo ir nuteistojo M. B. apeliaciniai skundai atmestini.

129.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi visas bausmėms skirti reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir M. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė per švelnias bausmes. M. B., kaip ir K. B. bei L. B., padarė penkias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos apysunkėms, dvi sunkioms ir viena labai sunkiai nusikalstamai veikai (BK 11 straipsnio 4-6 dalys). Visi nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia, siekiant materialinės naudos. Nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumą bei itin skaudžius padarinius teisėjų kolegija jau aptarė vertindama bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes K. B. ir L. B.. Bausmei individualizuoti būtina įvertinti ir M. B. vaidmenį darant nusikalstamas veikas. M. B. plėšimų metu buvo įvykių vietoje, stebėjo aplinką, automobilio „VW Passat“ pagrobimo metu žvalgė kelią, aktyviai dalyvavo slepiant pagrobtą automobilį ir vėliau jį realizuojant, automobilio „Audi A7“ grobimo metu jis sėdėjo pagrobtame automobilyje ir stebėjo nukentėjusiąją, taip pat aktyviais veiksmais prisidėjo prie nukentėjusiosios nužudymo – kartu su kitais nuteistaisiais kasė duobę, buvo šalia L. B. nužudymo metu, vėliau kartu su pastaruoju užkasė nukentėjusiosios lavoną, be to, jis naikino ir slėpė nusikalstamos veikos pėdsakus, įkalčius. Kita vertus, K. B. ir L. B. neslėpė, kad M. B. jų grupėje neturėjo reikšmingos įtakos, jis ne tik nepriiminėjo sprendimų, bet ir jo nuomonės nuteistieji neklausdavo. Nors ši aplinkybė ir neturi įtakos nusikalstamoms veikoms kvalifikuoti, tačiau sprendžiant bausmės individualizavimo klausimą į tai atsižvelgtina. Byloje nenustatyta M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9, 11 punktuose, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį padarytos veikiant organizuota grupe. O nusikalstamų veikų padarymas organizuotoje grupėje yra BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis. Vertinant nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes nustatyta, jog M. B. yra vedęs, turi mažametį vaiką, yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, iki sulaikymo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 22, b. l. 111, 114), anksčiau neteistas, 2013 m. gegužės 10 d. nutarimu BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (t. 22, b. l. 127–130), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 22, b. l. 126). Įvertinant šių aptartų aplinkyb visumą,  vienai iš jų neteikiant išskirtinės, dominuojamos reikšmės, M. B. už atskiras nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės – artimos sankcijų vidurkiams.

130.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad nukentėjusiosios I. S. nužudymo aplinkybės rodo didelį nusikalstamų veikų pavojingumą ir nuteistąjį apibūdina kaip cinišką, žiaurų ir abejingą kito žmogaus išgyvenimams bei gyvybei, tačiau šios aplinkybės neduoda pagrindo nuteistajam M. B. skirti pačios griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo iki gyvos galvos, nes kiti nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys, jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką, leidžia daryti išvadą, jog jo pavojingumas nėra toks didelis, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės visam likusiam gyvenimui.

131.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su prokurorų apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, M. B. paskirtas bausmes pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (I. S. atžvilgiu), 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktus subendrindamas apėmimo būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Savo sprendimo motyvų, kodėl buvo taikytas bausmių apėmimo būdas, pirmosios instancijos teismas nenurodė.

132.       Kai iki nuosprendžio priėmimo padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas vadovaujasi bausmių bendrinimo taisyklėmis, nustatytomis BK 63 straipsnyje. Tokiu atveju teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tada paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.

133.       Bausmių bendrinimas apimant taikomas tik BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, t. y. kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

134.       Nusikalstamų veikų sutaptimi laikoma situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamąjį įstatymą. Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos pagal tą patį arba skirtingus BK straipsnius ar jų dalis. Nusikalstamų veikų sutaptis gali būti realioji arba idealioji.

135.       Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos. Teismų praktikoje pasisakoma, kad kiekvienu atveju tik atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra realioji ar idealioji.

136.       Pagal teismų praktiką realiąja nusikalstamų veikų sutaptimi laikomi atvejai, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nurodytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse.

137.       Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą.

138.       Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nuteistasis M. B., veikdamas kartu su kitais nuteistaisiais organizuota grupe, turinčia tikslą pagrobti automobilį, inscenizavo eismo įvykį ir privertė sustoti automobilį „Audi A7“, kurį vairavo I. S.. Tuomet nuteistieji prievarta įsodino nukentėjusiąją į automobilį „Audi A7“, vėliau perlaipino ją į automobilio bagažinę ir vežiojosi ją su savimi kelias valandas, kol nuvežę į (duomenys neskelbtini) rajone esantį mišką ją nužudė. Byloje nustatyta, kad nei prieš taranuojant nukentėjusiosios automobilį, nei plėšimo metu neteisėtai apribojant I. S. laisvę nuteistieji neturėjo tikslo jos nužudyti. Siekis ir susitarimas atimti jai gyvybę nuteistiesiems susiformavo jau vėliau, kai automobilis „Audi A7“ jau buvo užvaldytas. Taigi, nuteistųjų veiksmai pagrobiant automobilį ir nužudant nukentėjusiąją I. S. nesudarė vientiso ir nenutrūkstamo poelgio, nuteistiesiems veikiant pagal bendrą sumanymą ir vieningą tyčią. Todėl šiuo atveju idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi yra padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje. O pirmiau paminėtos nusikalstamos veikos ir veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktuose, 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Atsižvelgiant į tai, bausmės už visas padarytas nusikalstamas veikas turi būti bendrinamos taikant BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies ir 5 dalies 1 punkto nuostatas.

Dėl A. S. paskirtos bausmės ir jos vykdymo atidėjimo

139.       Prokurorai apeliaciniame skunde nesutinka su A. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje padarymą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu ir prašo paskirtąją laisvės atėmimo bausmę griežtinti. A. S. prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę susijęs su jo prašymu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Be to, jis prašo skirti kitos rūšies nei laisvės atėmimas bausmę, o visgi ją paskyrus bausmės vykdymą atidėti. Be to, nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Prokurorų apeliacinis skundas tenkintinas, A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

140.       Pagal galiojančią teismų praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tik tada, kai: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iš nurodytų trijų alternatyvių pagrindų. Nepripažįstama, kad kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jei nustatytas tik prisipažinimas, bet nenustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė reiškiasi tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų nusikalstamų veikų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Be to, nelaikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jeigu kaltininko nusikalstama veika buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus parodymus arba iš dalies teisingus parodymus apie ją, siekdamas padėti išvengti atsakomybės kitam kaltinamajam ir kartu sušvelninti savo atsakomybę.

141.       A. S., kitaip nei nurodė savo apeliaciniame skunde, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje duodamas parodymus apie padarytas nusikalstamas veikas (BK 180 straipsnio 3 dalyje bei 253 straipsnio 1 dalyje) nebuvo nuoširdus, neatskleidė visų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, keitė parodymus akivaizdžiai siekdamas sumenkinti savo vaidmenį darant nusikalstamas veikas. Jo prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo laikytinas formaliu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs A. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

142.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir A. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrė per švelnią bausmę. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad A. S. padarė dvi baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų, o viena – apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys). Nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 3 dalyje, padaryta iš savanaudiškų paskatų, veikiant organizuota grupe. Individualizuojant bausmę svarbus ir A. S. vaidmuo darant šią nusikalstamą veiką. A. S. kartu su kitais nuteistaisiais tiesiogiai plėšimo metu nedalyvavo, jo vaidmuo pasireiškė susitarimu paslėpti ir vėliau realizuoti automobilį. Byloje nenustatyta nei A. S. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Vertinant nuteistojo asmenybę, atsižvelgiama į tai, kad jis anksčiau teistas nebuvo, tačiau 2015 m. gegužės 21 d. jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiojo asmens atstovu (t. 23, b. l. 163–167), administracine tvarka baustas 26 kartus (t. 23, b. l. 161–162), darbingas, tačiau iki suėmimo niekur nedirbo, registravosi Užimtumo tarnyboje (t. 158, b. l. 158–160), šiuo metu nuteistasis vedęs, turi mažametį vaiką (t. 32, b. l. 80). BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta vienintelės rūšies bausmė – laisvės atėmimas nuo dviejų iki dešimties metų. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visų nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam už šią nusikalstamą veiką paskyrė minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam A. S. skiriant laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis už sankcijoje numatytą vidurkį. Naujai šiuo nuosprendžiu skirta bausmė BK 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1969 redakcija) pagrindu bendrintina su bausme pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, paskirta Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu.

143.       Nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 75 straipsnio redakcija (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. spalio 6 d.), kurioje nenumatyta galimybė atidėti laisvės atėmimo bausmių vykdymą sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims. Tačiau 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 patvirtinta BK 75 straipsnio redakcija, įsigaliojusi 2020 m. liepos 1 d., palengvino nuteistojo teisinę padėtį, nes joje numatyta, kad nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims gali būti atidėtas, jei nustatytos šiame įstatyme numatytos sąlygos.

144.       Visgi teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas, kuriuo pasikėsinta į du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius, veika padaryta pavojingu būdu, ja buvo padaryta turtinė žala, kuri net nebuvo pradėta atlyginti, A. S. anksčiau teistas nebuvo, tačiau jam buvo taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, daugybę kartų baustas administracine tvarka, be to, dėl padaryto nusikaltimo prisipažino tik formaliai, dėl padarytų veikų neatgailavo, o priešingai, bandė sumenkinti savo vaidmenį, nėra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, nuteistajam taikant BK 75 straipsnio 3 dalį ir A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidedant.

Dėl T. Z. paskirtos bausmės ir jos vykdymo atidėjimo

145.       Prokurorai apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį ir nuteistajam T. Z. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje padarymą, paskirti griežtesnę laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis T. Z. apeliaciniu skundu prašo jam nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Be to, T. Z. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailėjosi. Ši prokuroro apeliacinio skundo dalis tenkintina, o nuteistojo T. Z. skundas atmestinas.

146.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, būtinas nustatant nuteistojo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažino. Nors T. Z. apeliaciniame skunde teigia, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, davė parodymus apie jam žinomas nusikaltimo padarymo aplinkybes bei dėl padarytų savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, su tokiais nuteistojo teiginiais nėra pagrindo sutikti. Nors T. Z. ir pripažino nusikalstamos veikos padarymą, tačiau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme neatskleidė visų bylai reikšmingų aplinkybių, menkino savo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, taip siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima pripažinti, jog nuteistasis T. Z. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.

147.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir T. Z. paskyrė per švelnią bausmę. Byloje nustatyta, kad T. Z. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikalstama veika baigta, padaryta siekiant materialinės naudos, nusikaltimu buvo padaryta žala, kuri iki šiol nėra atlyginta. T. Z. nusikalstamą veiką padarė kartu su kitais nuteistaisiais veikdamas organizuota grupe. Vertinant nusikalstamos veikos padarymo būdą svarbu ir tai, kad plėšimas buvo įvykdytas itin pavojingu būdu – važiuojant greitkeliu dideliu greičiu buvo inscenizuotas eismo įvykis, tik atsitiktinai buvo išvengta kur kas sunkesnių padarinių. Nors T. Z. vaidmuo plėšimo metu nebuvo pagrindinis, tačiau jis aktyviai prisidėjo darant nusikalstamą veiką: žvalgė aplinką važiuojant iš nusikaltimo padarymo vietos, vairavo automobilį, aktyviai prisidėjo slepiant pagrobtą automobilį „VW Passat“ bei jį realizuojant. T. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant šio nuteistojo asmenybę, atsižvelgiama į tai, kad jis praeityje teistas nebuvo (t. 24, b. l. 131–132), administracine tvarka baustas tris kartus (t. 24, b.  l.  130), ūkininkauja (t. 32, b. l. 110). Įvertinusi visų nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, T. Z. paskirta minimali laisvės atėmimo bausmė neatitinka teisingumo bei proporcingumo reikalavimų, ja nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. T. Z. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis mažesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

148.       Nuteistasis T. Z. prašo jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas motyvuodamas ir tuo, kad jis dirba, ūkininkauja, anksčiau teistas nebuvo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jam naujų ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo. Tačiau aukštesnės instancijos teismas šiuos T. Z. teiginius laiko deklaratyviais, kurie nemažina pastarojo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nesudaro pagrindo švelninti nuteistojo teisinės padėties. Atkreiptinas dėmesys, kad T. Z., veikdamas organizuota grupe, dalyvavo įvykdant didelės vertės turto plėšimą, turtinė žala nebuvo atlyginta. Nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai neatgailavo, menkino savo vaidmenį. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, taigi, švelninti nuteistojo T. Z. teisinę padėtį, aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

Dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams

149.       Prokurorai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl civilinių ieškinių priteisimo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams. Prokurorų teigimu M. M. byloje pareikštas 10 000 Eur dydžio civilinis ieškinys dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo bei E. S., V. S., I. J., G. B. pareikšti civiliniai ieškiniai kiekvienam iš jų priteisti po 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti neprieštarauja teismų praktikai, todėl turėtų būti tenkinami visa apimtimi. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. S., V. S., I. J., G. B. atstovas advokatas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos apimties ir padidinti priteistinos neturtinės žalos dydžius E. S., V. S., I. J. ir G. B. kiekvienam iki 100 000 Eur. Savo prašymą nukentėjusių ir civilinių ieškovų atstovas grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir neteisingai išsprendė neturtinės žalos dydžių klausimą. Prokurorų, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. S., V. S., I. J. ir G. B. atstovo advokato apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

150.       Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai E. S., V. S., I. J. ir G. B. byloje yra pareiškę civilinius ieškinius, kuriais prašo priteisti kiekvienam iš jų po 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 5, b. l. 15–22, 52–53, 70–72). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusieji dėl dukters, sesers ir sužadėtinės staigios ir netikėtos netekties patyrė didelį dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, kitas neigiamas emocijas ir stresą, nepatogumus, į negrįžtamus padaryto nusikaltimo padarinius, taip pat įvertinęs nuteistųjų turtinę padėtį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. kad nukentėjusioji buvo nužudyta kankinant ir itin žiauriai, taip pat siekdamas protingos skirtingų interesų pusiausvyros iš dalies tenkino civilin ieškin da dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apygardos teismas iš nuteistųjų K. B., L. B. ir M. B. solidariai priteisė nukentėjusiosios I. S. tėvams kiekvienam po 30 000 Eur, o nukentėjusiosios seseriai bei sužadėtiniui – kiekvienam po 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

151.       Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustatyta neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-420/2007, Nr. 2K-209/2007, Nr. 2K-118/2013). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakcija, kuri kuo teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

152.       Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems E. S., V. S. ir I. J. priteistas neturtinės žalos atlyginimas teisingai nekompensuoja visų jų patirtų neturtinio pobūdžio išgyvenimų, dėl dukters ir sesers netekties suprastėjusios gyvenimo kokybės, taip pat neužtikrina teisingos pusiausvyros tarp jos ir nuteistųjų interesų ir iš dalies prieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams.

153.       Dėl jauno amžiaus dukters tyčinio, brutualaus ir itin žiauraus nužudymo, jos tėvai E. S. ir V. S. patyrė ypač sunkius išgyvenimus, po netikėtos artimo žmogaus netekties jiems pablogėjo sveikata, prireikė psichologų, psichiatrų pagalbos, E. S. pas juos lankosi iki šiol, vartoja vaistus nuo depresijos, abiems nukentėjusiesiems taip pat sutriko miegas. E. S. dėl savo emocinės būklės ilgą laiką buvo laikinai nedarbinga, net ir šiuo metu dėl kamuojamos depresijos dirba sumažintu krūviu. Neabejotina, kad didžiulius dvasinius išgyvenimus tėvams šiuo atveju padidino ir žinojimas, kokias fizines ir dvasines kančias iki nužudymo, bei jo metu kentė jų duktė, be to, nukentėjusieji kurį laiką gyveno nežinioje, kadangi dukters nužudymas paaiškėjo ne iš karto po jos dingimo. V. S. taip pat turėjo atpažinti stipriai sumaitotus dukters palaikus. Vienareikšmiškai itin skaudžius išgyvenimus pagilina bei, neleidžia užsimiršti ir nuolatinis šio nusikaltimo eskalavimas visuomenės informavimo priemonėse. Nukentėjusiųjų teigimu dėl dvasinės būsenos sumažėjo jų bendravimo galimybės, aplinkiniai vengia su jais bendrauti. Be to, iš nukentėjusių parodymų, bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, kad I. S. ir jos tėvų santykiai buvo labai artimi, jie nuolat palaikė ryšį, nukentėjusioji dažnai iš (duomenys neskelbtini) važiuodavo į tėvų namus (duomenys neskelbtini), pastarieji žinojo kasdienes nužudytosios gyvenimo detales. Net ir prieš nužudymą I. S. lankėsi tėvų namuose, kartu su mama E. S. važiavo (duomenys neskelbtini). Taigi nekyla abejonių, kad tėvų, kurie stebėjo savo vaiko gyvenimą nuo pat jo gimimo iki suaugusio žmogaus tapimo dvasinės kančios ir išgyvenimai yra patys stipriausi. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nužudytosios tėvams neturtinės žalos dydis turėtų būti didintinas, priteisiant kiekvienam iš jų po 40 000 Eur.

154.       Nukentėjusioji I. J. yra nukentėjusiosios sesuo. Ji neteko sesers, su kuria artimai ir nuolat bendravo, nužudytoji I. S. taip pat buvo jos dukters krikšto motina, abi turėjo būti (duomenys neskelbtini). Dėl patirto dvasinio sukrėtimo ji taip pat lankėsi pas psichologą, psichiatrą, iki šiol patiria nerimo priepuolius. Neabejotina, kad vienintelės sesers netektis, jos smurtinis ir žiaurus gyvybės atėmimas, nuolatinis visuomenės dėmesys I. J. sukėlė skaudžius išgyvenimus, apribojo jos bendravimo galimybes. Neturtinės žalos dydis nukentėjusiosios seseriai I. J. didintinas iki 20 000 Eur.

155.       Nustatydama ir priteisdama neturtinės žalos dydžius teisėjų kolegija vadovaujasi ir galiojančia teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. Dažniausiai dėl tyčinio itin žiauraus žmogaus gyvybės atėmimo nukentėjusiesiems priteisiama nuo 10 000 Eur iki 30 000 Eur (tėvams priteisiant vidutiniškai apie 30 000 Eur, seserims (broliams) – apie 15 000 Eur). Tačiau teismų praktikoje, atsižvelgiant į konkrečias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nukentėjusiesiems priteisiamos ir didesnės sumos. Pavyzdžiui, panašiose bylose tėvams dėl itin žiauraus dukterų nužudymo, slepiant kitą sunkų nusikaltimą, buvo priteista apie 58 000 Eur, broliui – apie 23 000 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-452/2012, Nr. 2K-184/2016). Taigi šiuo nuosprendžiu nustatyti neturtinės žalos dydžiai neprieštarauja teismų praktikai.

156.       Nukentėjusysis G. B. buvo nukentėjusiosios I. S. ilgametis draugas bei sužadėtinis, jie kartu gyveno nuo 2012 m., (duomenys neskelbtini). Po sužadėtinės netekties pablogėjo G. B. fizinė ir emocinė sveikata, jis lankėsi pas psichologą bei psichiatrą, jį iki pat šiol vargina nemiga, apetito stoka, neigiamus emocinius išgyvenimus jaučia iki dabar. Be to, nukentėjusįjį kamuoja ir kaltės jausmas, kadangi I. S. buvo apiplėšta ir nužudyta dėl jo šeimos verslui priklausančio automobilio. Nors aukštesnės instancijos teismui nekelia abejonės, kad G. B. taip pat patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus dėl sužadėtinės netekties, tačiau jo patirtas sukrėtimas nėra toks ilgalaikis ir tapatus nužudytosios tėvų ar sesers patirtoms dvasinėms kančioms. Teisėjų kolegijos nuomone, iš nuteistųjų solidariai nukentėjusiajam G. B. priteista suma neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per maža, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

157.       Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. M. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jam 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 4, b. l. 103). Iš dalies tenkindamas civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, apygardos teismas iš nuteistųjų K. B., L. B., M. B. ir T. Z. solidariai nukentėjusiajam M. M. priteisė 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Prokurorai, prašydami tenkinti nukentėjusiojo M. M. civilinio ieškinio dalį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo visa apimtimi, konkrečių motyvų nenurodė. Bylos nagrinėjimo metu M. M. parodė, kad dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos jis patyrė dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, pablogėjo jo reputacija. Byloje nustatyta, kad M. M. kartu su kolega įvykio dieną vyko verslo reikalais į parodą iš Latvijos Respublikos į Vokietiją, tačiau nakties metu buvo užpulti nuteistųjų, iš jų buvo atimtas automobilis, o jie palikti svetimos šalies greitkelyje be asmeninių daiktų, mobiliųjų telefonų. Nekelia abejonių, kad nusikalstama veika nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, priteistos 6000 Eur neturtinės žalos dydis atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat neprieštarauja galiojančiai teismų praktikai.

Dėl turto konfiskavimo

158.       Apeliaciniu skundu prokurorai taip pat prašo BK 72 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies 3 punkto pagrindu konfiskuoti iš nuteistųjų K. B., L. B., M. B. ir T. Z. nusikaltimo priemonės – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 690 Eur, iš A. S. nusikaltimo priemonės – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 800 Eur, o vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, konfiskuoti iš nuteistųjų pagrobto ir nerasto turto vertę atitinkančias pinigų sumas – iš L. B. 70 Eur, K. B. ir M. B. – po 60 Eur, A. S. – 50 Eur.

159.       BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 2 dalies prasme nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo, darydamas nusikalstamą veiką. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams įgyvendinti (kasacinės nutartys Nr. 2K-237/2011, Nr. 2K-24/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti (pavyzdžiui, sukonstruojant specialias saugyklas ar kitokias ertmes), tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi, kad sudarytų sąlygas padaryti nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-534/2011, Nr. 2K-463/2011, Nr. 2K-339/2008).

160.       Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistieji K. B., L. B., M. B. ir T. Z. panaudojo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) imituodami eismo įvykį, apgadindami bei pagrobdami automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje. Todėl automobilis „Audi A6“ yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Bylos duomenimis nustatyta, kad šį automobilį jau po nusikalstamos veikos padarymo už 690 Eur įsigijo L. J., todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistųjų K. B., L. B., M. B. ir T. Z. priteistina šio konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 690 Eur, iš kiekvieno iš jų konfiskuojant 172 Eur, šią sumą nukreipiant civiliniams ieškiniams padengti.

161.       Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu panaikino laikiną nuosavybės teisių apribojimą I. G. turtui – automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydamas, kad I. G. nebuvo nusikalstamos veikos bendrininkė. Tačiau, kaip teisingai nurodė savo apeliaciniame skunde prokurorai, A. S. automobilį „VW Passat“ panaudojo tiesiogiai darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, t. y. važiavo juo susitikti su K. B., ieškoti tinkamos vietos pagrobtam automobiliui „Audi A7“ paslėpti, vežė juo nukentėjusiajai I. S. priklausančius daiktus, paimtus iš automobilio „Audi A7“. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilis „VW Passat“ buvo būtinas tęsiant nusikalstamą veiką, kaip nurodė pats nuteistasis A. S. tą dieną jis buvo neblaivus, todėl paprašė I. G. jį pavežti iki (duomenys neskelbtini), iki kurių atstumas nuo (duomenys neskelbtini) yra gana didelis, be to, šiuo automobiliu „VW Passat“ toliau buvo važiuojama ieškoti tinkamos vietos pagrobtam automobiliui paslėpti, vėliau juo buvo vežami nukentėjusiosios daiktai. Taigi, šiuo atveju automobilis „VW Passat“ buvo būtinas siekiant įgyvendinti nusikalstamus veiksmus, todėl jis taip pat yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Kadangi automobilis „VW Passat“ priklauso I. G., jis jai reikalingas, o jo vertė nėra didelė, iš A. S. turi būti išieškota šio konfiskuotino turto vertę – 800 Eur atitinkanti pinigų suma, šią sumą nukreipiant civiliniams ieškiniams padengti.

162.       Be to, byloje nustatyta, kad I. S. nužudymo dieną su savimi taip pat turėjo rankinį moterišką laikrodį „Daniel Welington“, 100 Eur vertės, auksinę grandinėlę su pakabuku, 100 Eur vertės, bendra jų vertė 200 Eur. Šie daiktai nebuvo rasti. Taip pat nustatyta, kad dalį iš I. S. pagrobtų pinigų – 40 Eur – K. B., M. B. ir L. B. išleido pirkdami telefono sąskaitos papildymą bei nuplaudami automobilį „BMW“. Šiuos pinigus turėjo ir dalijo L. B.. Atsižvelgiant į tai, kad šis turtas, kurio bendra vertė 240 Eur, nebuvo rastas ir grąžintas nukentėjusiesiems, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš kiekvieno nuteistojo konfiskuotina pinigų suma atsižvelgiant į jo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, t. y. iš L. B. konfiskuojant 70 Eur, K. B. ir M. B. – po 60 Eur, o iš A. S. konfiskuojant 50 Eur.

Dėl laikino nuosavybės teisų apribojimo

163.       Apeliaciniame skunde S. B. ir K. B. teigia, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas laikiną nuosavybės teisių apribojimą turtui (laikrodžiui „Patek Philippe Geneve“, laikrodžiui „Rolex“, vėriniui su tarpusavyje sujungtomis skaidriomis akutėmis bei penkiems geltono metalo žiedams) bei nuspręsdamas sunaikinti K. B. asmens bei gyvenamosios vietos kratų metu rastus daiktus (mobiliojo ryšio telefoną „iPhone“, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su SIM kortele ir USB atmintinę „Sandisk“), pažeidė jų turtines teises, kadangi šis turtas priklauso ne nuteistajam K. B., o jiems. Be to, teigė, kad dėl K. B. namuose rasto nešiojamojo kompiuterio „Dell“, kuris taip pat priklauso jiems nuosavybės teise, apygardos teismas apskritai nepasisakė. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

164.       BPK 312 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, jų atstovas gali apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka tik dėl šio sprendimo.

165.       BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

166.       S. B. ir K. B. teigia, kad kratų metu rasti jau anksčiau minėti daiktai yra ne K. B., o jų nuosavybė. Savo teiginiams pagrįsti jie kartu su apeliaciniu skundu pateikė mobiliojo ryšio telefono „Apple iPhone 6s“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), garantinę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 35, b. l. 134), patvirtinančią, kad šis mobiliojo ryšio telefonas priklauso S. B.. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. B. asmens kratos metu buvo rasti ir paimti: mobiliojo ryšio telefonas „Apple iPhone 6s“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir laikrodis „Patek Pfilippe Geneve“ (t. 18, b. l. 27–30), jo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti: penki geltono metalo žiedai, vėrinys, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele, USB atmintinė „Sandisk bei nešiojamasis kompiuteris „Dell Inspiration“ su įkrovikliu (t. 18. 71–75), o K. B. naudojamame automobilyje „BMW 735“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastas laikrodis „Rolex“ (t. 16, b. l. 65–77). Taigi, S. B. ir K. B. pateikta garantinė pažyma patvirtina, kad K. B. asmens kratos metu rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Apple iPhone 6s“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso S. B.. Atsižvelgiant į tai, šis daiktas grąžintinas jo savininkei. Dėl kitų anksčiau paminėtų daiktų nuosavybę patvirtinančių duomenų S. B. ir K. B. nepateikė, todėl įvertinus tai, kad visais šiais daiktais K. B. naudojosi kaip jų savininkas, grąžinti jų S. B. ir K. B. nėra pagrindo.

167.       Apeliaciniame skunde S. B. ir K. B. nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl nešiojamojo kompiuterio „Dell Inspiration“. Apygardos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nešiojamasis kompiuteris „Dell Inspiration“ su įkrovikliu, kuris buvo paimtas kratos pas K. B. metu, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, turi būti sunaikintas (32 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendį pakeisti.

K. B., pripažintam kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusiųjų M. M. ir A. L. atžvilgiu), paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

K. B., pripažintam kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusiosios I. S. atžvilgiu), paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

K. B., pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

K. B., pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

K. B., pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktus, paskirti bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir K. B. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

 

L. B., pripažintam kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusiųjų M. M. ir A. L. atžvilgiu), paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

L. B., pripažintam kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusiosios I. S. atžvilgiu), paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

L. B., pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

L. B., pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtas bausmes bei bausmę paskirtą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktus Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu ir 9 dalimi, subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir L. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

 

M. B., pripažintam kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusiųjų M. M. ir A. L. atžvilgiu), paskirti bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

M. B., pripažintam kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusiosios I. S. atžvilgiu), paskirti bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

M. B., pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

M. B., pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

M. B., pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktus, paskirti bausmę – laisvės atėmimą 17 (septyniolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi paskirtąsias laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir M. B. galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 19 (devyniolikai) metų.

A. S., pripažintam kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusiosios I. S. atžvilgiu), paskirti bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1969 redakcija) paskirtą bausmę ir bausmę, paskirtą Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir A. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

T. Z., pripažintam kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusiųjų M. M. ir A. L. atžvilgiu), paskirti bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

K. B., L. B. ir M. B. solidariai priteisti 40 000 Eur (keturiasdešimt tūkstančių) E. S. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

K. B., L. B. ir M. B. solidariai priteisti 40 000 Eur (keturiasdešimt tūkstančių) V. S. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

K. B., L. B. ir M. B. solidariai priteisti 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių) I. J. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi konfiskuoti iš K. B., L. B., M. B. ir T. Z. nusikaltimo priemonės – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 690 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt eurų), iš kiekvieno jų konfiskuojant po 172,50 Eur (šimtą septyniasdešimt du eurus 50 ct), šias sumas nukreipiant civiliniams ieškiniams padengti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi konfiskuoti iš A. S. nusikaltimo priemonės – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 800 Eur (aštuonis šimtus eurų), šią sumą nukreipiant civiliniams ieškiniams padengti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, konfiskuoti iš L. B. 70 Eur (septyniasdešimt eurų), K. B. – 60 Eur (šešiasdešimt eurų), M. B. – 60 Eur (šešiasdešimt eurų), A. S. – 50 Eur (penkiasdešimt eurų). Konfiskuotas sumas panaudoti civiliniams ieškiniams padengti.

Baudžiamojoje byloje taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į nuteistojo K. B. asmens kratos metu rastą mobiliojo ryšio telefoną Apple iPhone 6s“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti ir mobiliojo ryšio telefoną Apple iPhone 6s“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti teisėtai savininkei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų K. B., L. B., M. B., T. Z. ir A. S. apeliacinius skundus atmesti.

 

Teisėjai                                                                                Albinas Bielskis

 

                                                                                        Regina Pocienė

 

                                                                                        Linas Šiukšta

                                                                        


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 180 str. Plėšimas
  • BK 25 str. Bendrininkavimo formos
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • BK 65 str. Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės
  • BK 27 str. Nusikaltimų recidyvas
  • BK 253 str. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis
  • BK 72 str. Turto konfiskavimas
  • BK 138 str. Nesunkus sveikatos sutrikdymas
  • BK 187 str. Turto sunaikinimas ar sugadinimas
  • BK 146 str. Neteisėtas laisvės atėmimas
  • BK 129 str. Nužudymas
  • BK 61 str. Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių
  • BK 60 str. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
  • BK 190 str. Turto vertės išaiškinimas
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
  • BK 284 str. Viešosios tvarkos pažeidimas
  • CK
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • 2K-129-976/2019
  • BPK
  • BPK 196 str. Parodymų patikrinimas vietoje
  • BPK 48 str. Gynėjo teisės ir pareigos
  • BPK 179 str. Tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimas
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • BK 24 str. Bendrininkavimas ir bendrininkų rūšys
  • 2K-159-746/2015
  • 2K-210/2009
  • BK 1 str. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 11 str. Nusikaltimas
  • BK 38 str. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko
  • BK 178 str. Vagystė
  • BK 41 str. Bausmė ir jos paskirtis
  • BK 75 str. Bausmės vykdymo atidėjimas
  • 2K-114/2008
  • 3K-3-604/2005
  • 2K-237/2011
  • 2K-534/2011
  • BPK 312 str. Teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka
  • BPK 94 str. Priemonės, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį