Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-62-2008].doc
Bylos nr.: 3K-3-62/2008
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

                                                                      Civilinė byla Nr. 3K-3-62/2008

                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                52.5; 36.1

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. vasario 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkės), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Jurgelionio firmos „Tastos statyba“ ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Jurgelionio firmos Tastos statyba“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo; trečiasis asmuo Kauno apskrities viršininko administracija.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :                                             I. Ginčo esmė

 

Ieškovas (rangovas) su atsakovu (užsakovas) sudarė 1997 m. statybos rangos sutartį dėl objekto statybos3 735 000 Lt. Šalys 1998 ir 1999 m. papildomais susitarimais objekto statybos kainą padidino. Statyba buvo finansuojama valstybės lėšomis, atsakovas ieškovui sumokėjo 377 800 Lt avansą. Trečiasis asmuo Kauno apskrities viršininko administracija 1999 m. perėmė ginčo objektą į savo balansą, o užsakovo funkcijas ir toliau vykdė atsakovas pagal 1999 m. sudarytą papildomą susitarimą.

Rangovas 1999 m. gruodžio pabaigoje sustabdė darbus, nes atsakovas neatsiskaitinėjo. Teismo 2002 m. sprendimu konstatuota, kad statybos darbai buvo sustabdyti dėl atsakovo kaltės, nes jis nefinansavo statybos.

Valstybė 2000–2002 m. numatė statybai skirti lėšų (Vyriausybės 2000 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 181 numatyta skirti 100 000 Lt; 2001 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 359 – 498 000 Lt; 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 317 498 000 Lt), tačiau atsakovas nuo 2000 metų nefinansavo statybos darbų.

Ieškovas 2003 m. liepos 30 d. nutraukė statybos rangos sutartį, o 2004 m. pareiškė ieškinį dėl skolos, nuostolių ir netesybų priteisimo, juo prašė priteisti iš atsakovo 380 316,84 Lt ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškovas nurodė:

1) 1997–1999 m. jis atliko statybos darbų už 2 221 462 Lt, o atsakovas liko už juos skolingas 218 914 Lt;

2) nutraukus statybos rangos sutartį dėl atsakovo kaltės buvo neatlikta darbų už 3 113 538 Lt, dėl to ieškovas negavo 10 proc. pelno (311 353,80 Lt nuostolių), kurį būtų gavęs, jeigu atsakovas būtų vykdęs sutartį;

3) pagal sutartį atsakovas turi sumokėti 5 proc. dydžio nuo sutarties kainos netesybas (266 750 Lt baudą), kurios įskaitytinos į nuostolius;

4) už vėlavimą atsiskaityti už atliktus darbus atsakovas turi sumokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, t. y. 78 809,04 Lt delspinigių (218 914 Lt x 0,2 proc. x 180 dienų);

5) pagal šalių sutarties 6.2 punktą, jos 1999 m. papildomo susitarimo 7.2 punktą atsakovas turi sumokėti ieškovui 149 040 Lt už statybos objekto apsaugą. Ji buvo vykdoma pagal sutartį su subrangovu UAB „Šeba“.

 

Kauno apygardos teismas 2004 m. kovo 9 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovo ieškovui 380 316,84 Lt (78 809,04 Lt delspinigių, 311 353,80 Lt nuostolių (į kuriuos pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį įskaitytina 266 750 Lt bauda), 218 914 Lt skolą už atliktus darbus, 149 040 Lt už objekto apsaugą, į bendrą sumą įskaitė atsakovo sumokėtą 377 800 Lt avansą); taip pat priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 

Atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, jis prašė panaikinti preliminarų teismo sprendimą ir ieškinį atmesti.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

 

Kauno apygardos teismas 2004 m. rugsėjo 7 d. galutiniu sprendimu pakeitė Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 9 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį patenkino iš dalies: priteistą iš atsakovo ieškovui 380 316,84 Lt sumą sumažino iki 367 896,04 Lt, nuo šios sumos priteisė 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

Teismas nurodė, kad preliminariu sprendimu ieškovui pagrįstai priteista 218 914 Lt skolos už atliktus rangos darbus, 311 353,80 Lt nuostolių (negauto pelno) ir 78 809,04 Lt delspinigių, taip pat išlaidos už objekto apsaugą. Tačiau atsakomybė už objekto apsaugą ieškovui, kaip rangovui, teko tik iki statybos rangos sutarties nutraukimo (2003 m. rugsėjo 1 d.), todėl ieškovui priteistą už objekto apsaugą suma mažintina nuo 149 040 Lt iki 136 620 Lt. Teismas sprendė, kad atsakovo nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai (valstybinės mokesčių inspekcijos 2004 m. liepos 28 d. pažyma, 2004 m. birželio 16 d. PVM sąskaita–faktūra ZUK Nr. 00016 bei aplinkybė, kad valstybinė mokesčių inspekcija šiuo klausimu atlieka tyrimą) nėra pakankamas pagrindas ieškinio reikalavimui dėl išlaidų už ginčo objekto apsaugą priteisimo atmesti, juolab kad byloje nustatyta, jog UAB „Falck Security“ ginčo objektą saugo tik nuo 2003 m. gegužės 23 d.

Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad jis turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, nes negavo apmokėjimo už statybos darbus iš valstybės, o vėliauiš trečiojo asmens. Teismas nurodė, kad nenugalima jėga nelaikoma tai, jog sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles, todėl atsakovo sunkumai dėl atsiskaitymo su trečiuoju asmeniu neturi reikšmės šalių sudarytai sutarčiai vykdyti (CK 2.36, 6.212 straipsniai). Be to, šia aplinkybe nebuvo grindžiamas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, ją jis iškėlė tik teismo posėdyje.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, 2007 m. birželio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: priteistą iš atsakovo ieškovui sumą sumažino iki 104 607,64 Lt, nuo šios sumos priteisė 5 proc. dydžio procesines palūkanas; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, jos nagrinėjimas buvo sustabdytas, nes baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-1575-04 buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės turto pasisavinimo atliekant ginčo objekto statybos bei rekonstrukcijos darbus. Joje UAB „Kauno komprojektas“ ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specialistai atliko tyrimus ir nustatė, kad ieškovas į darbų atlikimo aktus įrašė faktiškai neatliktų darbų už 193 595 Lt. Teisėjų kolegija sprendė, kad šia suma turi būti sumažinta ieškovui priteista 218 914 Lt skola ir iš atsakovo ieškovui priteistina 25 319 Lt skolos už atliktus darbus; nuo šios sumos skaičiuotini delspinigiai už laiku neapmokėtus darbus, jie yra – 9 114,84 Lt (25 319 Lt x 0,2 proc. x 180 dienų).

Teisėjų kolegija atmetė kaip neįrodytus atsakovo ir trečiojo asmens argumentus, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui išlaidas už objekto apsaugą: byloje neišaiškinta, kad ieškovas realiai nevykdė darbų; atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad statybos objektas nebuvo saugomas ir kad dokumentai, kurių pagrindu ieškovas prašo priteisti už statybos objekto apsaugą, yra suklastoti; Kauno miesto savivaldybė teismui nurodė, kad ieškovas vykdo statybos objekto apsaugą.

 

 

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320, 212 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, suformuotos civilinėse bylose Nr. 3K-3-522/200, Nr. 3K-7-19/2006, Nr. 3K-3-191/2006. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų ir pradėti analizuoti tokias aplinkybes, kuriomis apeliaciniame skunde nesiremiama. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi naujai pateiktais įrodymais – specialistų išvadomis baudžiamojoje byloje dėl atliktų darbų apimtiesir dėl to sumažino ieškovui priteistą pinigų sumą. Apeliacinės instancijos teismas tyrė faktinę aplinkybę, kurios apeliantai neginčijo, t. y. atliktų darbų apimtį ir jų vertę, taip išėjo už apeliacinių skundų ribų ir pažeidė CPK 320 straipsnį. Atsakovas niekada neabejojo dėl atliktų darbų apimties ar vertės, jų neginčijo. Išėjimas už apeliacinio skundo ribų sudarė sąlygas civilinio proceso rungtyniškumo principui pažeisti.

2. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naujus rašytinius įrodymus (specialistų išvadas), kurie savo esme (bet ne forma) yra specialių žinių reikalaujanti ekspertizės išvada, ir nusprendęs eiti už apeliacinių skundų ribų, turėjo svarstyti klausimą dėl ekspertizės skyrimo. To nepadaręs, teismas faktiškai atėmė galimybę šalims dalyvauti tiriant specialių žinių reikalaujantį įrodymą (t. y. dalyvauti parenkant ekspertus, pateikti ekspertams klausimus ir reikalingą medžiagą, užduoti teismo posėdyje klausimus ekspertams). Kadangi šalys nedalyvavo tyrimuose, tai ekspertai nebuvo informuoti dėl aplinkybių, turinčių reikšmę ekspertų išvadoms, būtent: kad objekto projektas buvo keičiamas ir dėl to buvo atlikta daug papildomų darbų (statinių griovimai, ardymai, laužo išvežimas, kasimo, pamatų taisymo darbai ir pan.). CPK 212–219 straipsniuose reglamentuotas ekspertizės išvados gavimo procesas turi aiškią paskirtį – užtikrinti specialių žinių reikalaujančio įrodymo sudarymo ir nagrinėjimo objektyvumą, ginčo šalių tiesioginį dalyvavimą tiriant įrodymus.

 

Kasaciniu skundu atsakovas prašo teismų sprendimą ir nutartį panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai nepagrįstai priteisė ieškovui 136 620 Lt išlaidų už statybos objekto apsaugą. Tenkindami šį ieškinio reikalavimą, teismai pažeidė CPK 177, 185, 263 straipsnius, 163 straipsnio 4 punktą, šiuo klausimu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Teismai nenagrinėjo ir nevertino ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių liudytojų apklausos protokolų, kuriuose užfiksuota, jog nuo 2000 m. pradžios jokių sargų, saugančių ginčo statybos objektą, nebuvo. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visos ūkinės finansinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais. Teismai nevertino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2004 m. spalio 4 d. pažymos Nr. 17-04-160-1103 ir 2004 m. liepos 28 d. rašto Nr. (16.5-15)K-5572, kuriuose nurodyta, kad buhalterinėje apskaitoje saugojimo darbų neužfiksuota. Dėl saugojimo darbų neužfiksavimo buhalterinėje apskaitoje Valstybinė mokesčių inspekcija vykdė patikrinimą, tačiau teismai atsisakė išreikalauti patikrinimo medžiagą. Teismai nepagrindė, kokiais konkrečiais įrodymais remiantis priteisė ieškovui šią sumą. CPK 163 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai ją nagrinėjant paaiškėja, jog atsakovui pareikštų turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjimu. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo gautas prokuroro prašymas dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos grąžinimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesustabdė civilinės bylos nagrinėjimo, o ikiteisminio tyrimo medžiagą grąžino jau po bylos išnagrinėjimo.

2. Teismai netinkamai aiškino šalių sudarytą sutartį, taip pažeidė CK 6.193 straipsnį, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.245, 6.253 straipsnius, reglamentuojančius civilinę atsakomybę, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

CK 6.253 straipsnyje nustatyta, kad asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų ir kitų aplinkybių; nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos; valstybės veiksmai – tai privalomi ir nenumatyti valstybės institucijų veiksmai (aktai), dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturėjo teisės ginčyti. Šalių sudarytos statybos rangos sutarties 9.4 punkte nustatyta, kad šalys iš dalies ar visiškai atleidžiamos nuo šios sutarties įsipareigojimų, kurių negalėjo atlikti dėl nenugalimos jėgos, atsiradusios po sutarties pasirašymo, ir kurios jie negalėjo numatyti, išvengti (tarp jų ir valstybės nutarimai, sprendimai ir pan.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006 išaiškino, kad aiškinant sutartį taip pat būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Kartu tai įpareigoja teismą argumentuoti savo priimtą sprendimą, pagrindžiant, kodėl būtent toks teismo sprendimas labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Kolegija taip pat pažymi, kad sutarčių aiškinimo taisyklės neturi būti suabsoliutinamos, tačiau tai neturi paneigti sutarties šalių ketinimų ir tikslų.

Ginčo objekto rekonstrukcijos darbai buvo finansuojami iš valstybės biudžeto. Trečiajam asmeniui 1999 m. vasario 23 d. aktu perėmus objektą į savo balansą, šis turėjo užtikrinti statybos darbų finansavimą. Kadangi statybos darbų finansavimas nepriklausė vienašališkai nuo atsakovo, tai šiuo konkrečiu atveju sutarties sąlyga dėl šalių atleidimo nuo sutartinių įsipareigojimų, esant nenugalimai jėgai (tarp jų ir valstybės nutarimai, sprendimai ir pan.), yra viena esminių ir turi sutarties šalims įstatymo galią. Atsakovas mano, kad šalims susitarus, jog jos atleidžiamos nuo prisiimtų įsipareigojimų, jei jų įvykdymas taps neįmanomas dėl valstybės nutarimų, sprendimų ar panašiais atvejais (šiuo atveju nutrūkus ir negavus finansavimo dėl Vyriausybės, vėliau dėl trečiojo asmens priimtų sprendimų), atsakovas turi būti atleistas nuo sutartinės civilinės atsakomybės.

 

Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo skundą, kaip nepagrįstą, atmesti. Jame nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priėmė ir ištyrė naujus įrodymus (specialistų išvadas), nes jie buvo reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui. Nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas ėmėsi tirti faktinę aplinkybę, kurios atsakovas neginčijo. Atsakovas apeliaciniame skunde ginčijo visus ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus, tarp jų ir reikalavimą dėl skolos už atliktus darbus priteisimo. Atsakovas nesutinka su skundo argumentu dėl ekspertizės skyrimo klausimo svarstymo. Įstatymuose nustatyta tik teismo teisė, bet ne pareiga, skirti ekspertizę. Proceso šalys gali savo iniciatyva pareikšti prašymą teismui dėl ekspertizės paskyrimo būtinumo. Šia teise ieškovas nepasinaudojo. Atsižvelgiant į ieškovo kasacinio skundo suformuluotą reikalavimą (panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą), darytina išvada, kad jis nesuinteresuotas atlikti ekspertizę.

 

Atsiliepime į ieškovo ir atsakovo kasacinius skundus trečiasis asmuo Kauno apskrities viršininko administracija nesutinka su ieškovo kasacinio skundo argumentais, atsakovo kasacinio skundo argumentus laiko pagrįstais.

Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą, kaip nepagrįstą, atmesti. Jame nurodoma, kad teismai nepažeidė procesinės teisės normų, nes ištyrė visus įrodymus, tarp jų ir ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentus. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas nevykdė objekto saugojimo darbų, saugojimo išlaidų priteisimą ieškovui teismai pagrindė šalių sutartiniais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimo CPK 163 straipsnio 4 punkto pagrindu, nes 2007 m. gegužės 29 d. vykusio teismo posėdžio metu galiojo prokuroro nutarimas dėl parengtinio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje. Teismai tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. CK 6.212 straipsnyje nurodyta, kad nenugalima jėga nelaikoma tai, jog sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių ar skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Atsakovo nurodoma nenugalimos jėgos aplinkybė – valstybės sprendimai, kuriais neskiriama arba skiriama nepakankamai lėšų, neatitinka nenugalimos jėgos sąvokos. Atsakovui pagal įstatymą taikyta sutartinė civilinė atsakomybė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

                                      IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

Kasaciniuose skunduose išdėstyti teisiniai argumentai dėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo yra kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje (CPK 353 straipsnis).

 

             

Dėl atsakovo kaip tinkamos civilinio proceso ir prievolės  šalies

 

Atsakovas civiliniame procese yra asmuo, kuriam pateikiami materialiniai teisiniai reikalavimai. Jeigu jie kyla iš sutartinių santykių, tai atsakovu turi būti asmuo, kuris sutartiniais santykiais susijęs su reikalavimo teisę turinčiu asmeniu, nes sutartis, kaip sandoris, yra prievolių atsiradimo pagrindas (CPK 41 straipsnis, CK 6.2 straipsnis).

Atsakovas savo vardu sudarė sutartį ir įsipareigojo ieškovui pagal ją vykdyti mokėjimus. Byloje ši aplinkybė įrodyta sutartimi ir sutarties papildomais susitarimais. Juose numatyta, kad apmokėjimą vykdo užsakovas (atsakovas), o ne kiti asmenys. Finansavimo šaltiniai ar galimybės atsiskaityti nesiejamos su užsakovo finansavimo galimybėmis ar sąlygomis. Tai rodo, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas dėl atsiskaitymo pagal sutartį. Sutarties pažeidimas sukelia naują turtinę prievolę sutarties šalims – sutartinę civilinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad atsakovas sutartį pažeidė, finansavimo nevykdė ir dėl to jos vykdymas buvo sustabdytas, o vėliau ji buvo nutraukta. Ši aplinkybė yra prejudicinis faktas pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tai reiškia, kad šis atsakovas yra tinkamas taikant jam civilinę atsakomybę.

 

                               

                              Dėl CPK 320 straipsnio pažeidimo

 

 

CPK 320 straipsnyje reglamentuojamos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, taip pat šio teismo galimybės išeiti už jų.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį apeliacinio nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos nustatomos pagal apeliacinio skundo turinį, jas apibrėžia byloje dalyvaujantys asmenys. Jie apeliaciniame skunde nurodo faktinius ar teisinius argumentus, dėl kurių, jų nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Jeigu tam tikros aplinkybės, kaip apeliacinio skundo faktinis ar teisinis pagrindas, nenurodytos, tai jos gali būti tiriamos teismo iniciatyva, jeigu įstatyme nustatyta galimybė teismui jas ištirti ex officio. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo ištirti, ar nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat visas aplinkybes, reikalingas ginant viešąjį interesą tam tikrų kategorijų bylose – šeimos, darbo ir ypatingosios teisenos bylose. Ginant viešąjį interesą teismo teisė išeiti už apeliacinio skundo ribų yra apibrėžta tam tikrų kategorijų bylų išskyrimu, bet nesivadovaujama abstrakčiu viešuoju interesu ar viešojo intereso motyvu visuose ginčuose.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinio nagrinėjimo ribos nustatytos apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos. Šiuose procesinėse dokumentuose atsakovai aiškiai nurodė, kad atlikta darbų už 2 221 462 Lt ir jie šios sumos neginčija. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas be teisinio pagrindo išėjo už apeliacinio skundo ribų ir persvarstė atliktų ir apmokėtų darbų apimtis bei jas sumažino 193 595 Lt, taip pažeidė CPK 320 straipsnį. Konstatuotina, kad atsakovo skola už atliktus darbus yra nustatyta pirmosios instancijos teismo ir ji yra – 218 914 Lt.

Į atliktų darbų apmokėjimo sumą pirmiausia turi būti įskaityti visi atlikti pagrindiniai mokėjimai, t. y. ir avansas. Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Jeigu įskaičiavus avansą į pagrindinį mokėjimą lieka likutis, tai šis gali būti įskaitomas į kitus atsiskaitymus tarp šalių pagal CK 6.54 straipsnio taisykles.

Pagal šalių sutartį darbų pradžioje buvo sumokėtas avansas. Jis apskaičiuotas pagal sutartą kainą ir susitarta jį užskaityti tik baigiant darbus objekte. Minėta, kad avanso paskirtis – pagrindinės prievolės mokėjimas. Esant skoloms ir avanso likučiui juo pirmiausia apmokamas pagrindinis įsipareigojimas, bet ne nuostoliai, netesybos ar kitos įmokos. Sutartis patvirtina, kad šalys vadovavosi tokiu avansinio mokėjimo supratimu, nes sutartyje jo sumą siejo su sutarties kaina. Sutartyje nustatyta aplinkybė dėl avanso užskaitymo momento nekeičia avanso paskirties. Jeigu šalys susitarė avansą įskaityti tik baigus darbą objekte, bet darbai objekte nebaigiami dėl atsisakymo nuo sutarties, tai nutraukiant sutartį avansas turi būti įskaitomas pirmiausia į pagrindinius mokėjimus. Kadangi liko neapmokėta darbų už 218 914 Lt, o sumokėtas avansas yra 377 800 Lt, tai skola už darbus avansu yra visiškai padengiama ir lieka nepanaudoto avanso likutis 158 886 Lt (377 800 Lt  218 914 Lt). Ieškovas yra išreiškęs valią dėl visos avanso sumos įskaitymo į kitus mokėjimus, todėl nurodytas likutis gali būti panaudotas kitiems įskaitymams.

Darbai, kurie turi būti apmokėti, buvo atlikti 1999 metais, o sutartis nutraukta 2003 m. Per sutartyje nustatytą terminą iki sutarties nutraukimo 218 914 Lt už atliktus darbus nebuvo sumokėta, todėl pagal sutarties nuostatas pagrįstai buvo apskaičiuoti delspinigiai. Pirmosios instancijos teismo sprendime buvo taikyti sutartimi nustatyti šių netesybų pagrindas ir tarifas, o delspinigių suma yra 78 809,04 Lt. Sutartys turi būti vykdomos, jos yra pagrindas prievolei atsirasti, todėl yra pagrindas palikti sutartines netesybas, apskaičiuotas nuo įsiskolinimo už darbus sumos. Taigi avanso likutis mažinamas ir lieka 80 076,96 Lt (158 886 Lt – 78 809,04 Lt).

Dėl kitų ieškovo kasaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su CPK 320 straipsnio pažeidimu, teisėjų kolegija nepasisako, nes, pripažinus išėjimą už apeliacinio skundo ribų neteisėtu, šie netenka teisinės reikšmės šioje byloje.

                      

 

                                 Dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir jų taikymo

 

 

Objekto finansavimas buvo vykdomas valstybės lėšomis, bet atsakomybė pagal sutartį už atsiskaitymų nevykdymą gali būti taikoma atsakovui, vykdžiusiam užsakovo funkcijas. Pagal CK 6.212 straipsnį nenugalima jėga pripažįstamos aplinkybės, kurios šalies negali būti kontroliuojamos bei negalėjo būti protingai numatytos sutarties sudarymo metu ir kurių atsiradimui šalis negalėjo užkirsti kelio. Nenugalimos jėgos aplinkybe nelaikoma aplinkybė, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių.

Šalys sutartį vykdė kelerius metus, ją du kartus papildė. Jos vykdymo metu buvo skiriamas ne visas finansavimas. Užsakovas žinojo finansavimo pertrūkius, todėl su statybos finansavimu susiję sunkumai nevertinami kaip netikėtos ar protingai negalimos numatyti aplinkybės. Sutartyse dėl mokėjimų vykdymo ir netesybų už šios prievolės nevykdymą galimybės išieškojimo nebuvo nustatyta išlygų, susijusių su finansavimo iš biudžeto galimybėmis, bet sudarant sutartį buvo galima ir būtina aptarti tokią išlygą. Jeigu apmokėjimas už atliktus darbus, kurie finansuojami iš valstybės biudžeto, nebuvo siejamas su tokio finansavimo galimybėmis, o atsakovas kelerius metus vykdydamas sutartį žino finansavimo su trūkumais apimtis ir praktiką, tai jis negali remtis valstybės institucijų sprendimais ar faktiniais veiksmais neteikiant reikiamo finansavimo kaip nenugalima jėga, o turi atsakyti už sutarties pažeidimą, padarytą dėl tokio finansavimo. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo kasacinio skundo argumentus dėl civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių netaikymo.

 

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad teismai nepagrįstai priteisė ieškovui 311 353,80 Lt nuostolių (negautų pajamų).

Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Vertinant pagrįstą tikėtinumą gauti visas pajamas iš kontrakto, abiem šalims turi reikšmės ta aplinkybė, kad finansavimas vykdomas iš biudžeto ir vykdomas su pertrūkiais. Šios aplinkybės sutarties šalims buvo žinomos, todėl, minėta, nevertinamos kaip nenugalimos jėgos aplinkybė, taip pat nesudarė realaus pagrindo tikėtis viso užsakymo sklandaus įvykdymo ir pelno iš jo gavimo.

Negautos pajamos kaip nuostoliai, kurios suprantamos kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos. Jos neturi būti suprantamos kaip sąmatoje nurodoma pelno norma ar pelnas. Negautos pajamos yra pagrįstai iš statybos rangos sutarties tikėtinos gauti lėšos, kurios šaliai liktų įvertinus visas sąnaudas ir įplaukas. Taip gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis nesudaro negautų pajamų kaip nuostolių, nes nuo šios sumos turi būti mokamas pelno mokestis pagal Pelno mokesčio įstatymą. Atskaičiavus pelno mokestį likęs grynasis pelnas būtų asmens iš neteisėtai sutrikdytos veiklos gautina nauda, kuria jis pagrįstai tikėjosi praturtėti.

Negautos pajamos yra nuostoliai, kuriuos šalis turi įrodyti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sutartis pasibaigė jos nutraukimu. Nutraukdamas sutartį ieškovas pateikė nutraukimo sąlygas. Tai normali ir priimtina, teisėta ir sąžininga sutarčių nutraukimo praktika (CK 6.218, 6.220–6.221 straipsniai). Pranešime dėl sutarties nutraukimo jis nurodė, kokios bus taikomos priemonės dėl sutarties nutraukimo – bus reikalaujama įsiskolinimo už darbus, delspinigių už vėlavimą atsiskaityti ir baudos (T. 1, b. l. 43–44.). Negautų pajamų, kaip sutarties nutraukimo pasekmės, ieškovas nutraukdamas sutartį nenurodė. Bauda yra netesybų rūšis ir jeigu jos dydis aptartas sutartyje, tai bauda kompensuoja minimalius nuostolius ir jų dydžio įrodinėti nereikia. Tuo tarpu kiti nuostoliai yra įrodomieji ir turi būti įrodyti pagal jų sampratą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nurodyta negautų pajamų kaip nuostolių samprata ieškovas nesivadovavo ir jų dydžio neįrodinėjo. Teisėjų kolegija konstatuoja CK 6.249 straipsnio 1 dalies pažeidimą, tai sudaro pagrindą panaikinti teismų sprendimų ir nutarties dalis, kuriomis priteistos negautos pajamos (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Šalių sutartyje nustatytos netesybos – 5 proc. bauda nuo visos orientacinės sutarties sumos. Ieškovas apskaičiavo ir teismai vadovavosi nuostata, kad į negautas pajamas yra įskaičiuojama bauda – 266 750 Lt. Ši yra šalių numatyta sutartyje ir ieškovo nurodyta kaip sutartinių santykių nutraukimo pasekmė. Sutarties nutraukimo metu sutartinė nuostata turi būti vykdoma (CK 6.2 straipsnis). Netesybos yra viena iš civilinės atsakomybės formų, jos kompensuoja minimalius nuostolius, ir jeigu jų dydis nustatytas sutartyje, tai jo įrodinėti nereikia. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodyto dydžio bauda, kaip netesybos, turi būti priteisiama. Į ją įskaitomas avanso likutis 80 076,96 Lt ir nustatoma galutinė ieškovui priteistina suma – 186 673,04 Lt (266 750 Lt bauda – 80 076,96 Lt avanso likutis).

Teisėjų kolegija konstatuoja pagrindą atitinkamoms teismų sprendimo ir nutarties dalims pakeisti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

 

                        

Dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo taikymo, sprendžiant reikalavimą dėl išlaidų už objekto apsaugą priteisimo

 

Atsakovo kasacinio skundo argumentai dėl išlaidų už apsaugą priteisimo pažeidžiant Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą yra pagrįsti. Pagal šalių sutartį užsakovas įsipareigojo organizuoti objekto apsaugą arba apmokėti rangovui už objekto apsaugą. Ieškovas (rangovas) nurodė, kad jis pats nevykdė apsaugos, o tai atliko pagal sutartį kitas asmuo. Ieškovas prašė priteisti išlaidas apsaugai. Išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų pagal sutartį sumokėtas lėšas ir tai įrodyti leistinais įrodymais.

Turto apsauga yra ūkinė operacija. Ji suprantama kaip ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir nuosavo kapitalo, finansavimo sumą bei įsipareigojimų dydį. Ji turi būti fiksuojama ir apskaitoma pagal galiojančius apskaitos reikalavimus. Pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo nuostatas, galiojusias sutarties sudarymo ir vykdymo metu, ir pagal galiojančio Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnį visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais. Jie surašomi ūkinės operacijos metu ar joms pasibaigus, o nuolatinių paslaugų pagal sutartis apskaitos dokumentai išrašomi ir pateikiami kiekvieną mėnesį. Ūkinių operacijų duomenys turi būti užregistruojami. Apsaugos paslaugų gavimas yra ūkinė operacija, kuri turi būti įforminta ir apskaityta, o įrodinėjant išlaidas jų faktas ir apimtis ūkio subjekto turi būti įrodoma apskaitos dokumentais, nes tik jie atitinka leistinumo reikalavimą (CPK 177 straipsnio 4 dalis).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad į bylą pateikta sutartis dėl apsaugos, susitarimas dėl kainos, pretenzija, atsiskaitymų suderinimo aktas, tačiau nepateikta mokėjimo dokumento, įrodančio, jog buvo atsiskaityta už apsaugos paslaugas su jas teikusiu asmeniu UAB „Šeba“.

Sutartis dėl apsaugos patvirtina susitarimą dėl apsaugos darbų vykdymo, bet neįrodo, ar jie tikrai buvo vykdomi, kokios vertės ir kiek buvo išlaidų dėl jų vykdymo. Susitarimas dėl kainos, esantis sutartyje ar atskirame dokumente, patvirtina, kiek galėjo būti išlaidų dėl apsaugos darbų, bet nepatvirtina jų atlikimo fakto, apimčių ir išlaidų realumo, t. y. jų apmokėjimo.

Atsiskaitymų suderinimo aktas yra suvestinis dokumentas, jis turi būti grindžiamas pirminiais apskaitos dokumentais, kurie turi turėti ūkinės operacijos apskaitai būtinus rekvizitus. Jeigu tokių dokumentų nepateikta ar nenurodyta, tai atsiskaitymų suderinimo aktas nėra pakankamas, kad pavirtintų ūkinę operaciją (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Byloje esančiame tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nėra nuorodų į pirminius dokumentus, atitinkančius įstatymo reikalavimus. Byloje neįrodyta, kad saugojimo išlaidos yra įtrauktos į ieškovo apskaitą kaip mokėtinos sumos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad įrodinėjant apsaugos išlaidas yra pažeisti įrodymų leistinumo reikalavimai (CPK 177 straipsnio 4 dalis), nes nebuvo taikytos Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos.

Konstatavus šį pažeidimą nėra reikšmingi ir neanalizuojami kasacinio skundo argumentai dėl įstatymo pažeidimo neišreikalaujant tyrimo medžiagos ir liudytojų apklausos, nes atsiskaitymo fakto nenustatyta ir nenurodoma, kad negauti įrodymai būtų susiję su šiomis aplinkybėmis. Neturėjęs išlaidų asmuo neturi teisės į jų atlyginimą, todėl ieškovo reikalavimas dėl objekto apsaugos išlaidų priteisimo turėjo būti atmestas (CPK 5 straipsnis). Tai sudaro pagrindą panaikinti teismų sprendimo ir nutarties dalis dėl saugojimo išlaidų priteisimo, taigi šis reikalavimas atmetamas (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Panaikinus ir pakeitus teismų procesinių sprendimų dalis, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo spręstinas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 12 d. nutarties dalis, kuriomis iš atsakovo ieškovui priteista 311 353,80 Lt negauto pelno ir 136 620 Lt išlaidų už objekto apsaugą, panaikinti ir šiuos ieškinio reikalavimus atmesti.

Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 12 d. nutarties dalis dėl netesybų priteisimo pakeisti: iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (įmonės kodas 8876486) priteistas ieškovui R. Jurgelionio firmai „Tastos statyba“ (įmonės kodas 5750492) netesybas sumažinti iki 186 673,04 Lt, nuo šios sumos priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 12 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                            Janina Stripeikienė

 

 

             

Algis Norkūnas

 

 

 

Antanas Simniškis