Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2K-277-2010].doc
Bylos nr.: 2K-277/2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-277/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.4.1; 1.1.8.1; 2.1.15.1.2;

2.4.2.1. (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gegužės 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vytauto Masioko,

sekretoriaujant Dianai Šataitytei,

dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,

 

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. gynėjo ir nukentėjusiojo G. R. kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) bauda.

V. G. G. R. priteista 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, kuria nuosprendis pakeistas – iš nuteistojo V. G. priteista neturtinė žala G. R. sumažinta iki 3000 Lt.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimą,

 

n u s t a t ė :

 

V. G. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 20 d., apie 7.00 val., Kaune, K. Baršausko g., ties namu Nr. 80, vairuodamas automobilį ,,Renault 19 (valst. Nr. ,,duomenys neskelbtini“), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja ir nepraleido iš kairės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą į perėją įėjusių pėsčiųjų G. R. ir mažametės V. R., juos parbloškė ir abiem padarė kūno sužalojimus, sukėlusius nesunkius sveikatos sutrikdymus.

Kasaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas prašymas taikyti BK 39 straipsnio nuostatas, atleisti nuteistąjį V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 39, 41 straipsnių, 54 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas BK 39 straipsnio nuostatų taikymą, nevertino paties nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, kad prieš eismo įvykį prie pėsčiųjų perėjos važiavęs kitas automobilis staiga manevravo į dešinę. Dėl to nuteistasis, norėdamas išvengti susidūrimo, persirikiavo į antrą juostą ir, nespėjęs sustabdyti savo automobilio, partrenkė nukentėjusiuosius. Tai, kad nuteistasis iš esmės laikėsi leistino greičio, rodo nukentėjusiųjų patirti sužalojimai ir tai, kad jų susidūrimas su automobiliu buvo į jo kairįjį sparną prie pat žibinto. Kasatorius, įvertinęs įvykio vietą, eismo sąlygas (neapšviesta pėsčiųjų perėja, lietus, tamsus paros metas), mano, kad nukentėjusieji patys elgėsi neatsargiai eidami per gatvę prieš važiuojančią kitą (ne nuteistojo vairuojamą) transporto priemonę neįsitikinę, ar nesudaro eismui pavojingos situacijos. Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo atsakomybės tikslingumo, reikėtų vadovautis teisingumo principu. Kasatoriaus manymu, šioje byloje pasiekti visi bausmės skyrimo tikslai, nes nuteistasis visiškai prisipažino dėl padaryto nusikaltimo, teisiamas pirmą kartą, neturi jokių galiojančių administracinių nuobaudų, padarytas nusikaltimas nėra labai pavojingas visuomenei, nesukėlė sunkių pasekmių nukentėjusiesiems, be to, jis dirba, turi šeimą, teigiamai apibūdinamas. Kadangi teisingumo principas inter alia reiškia, kad taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui, kasatoriaus manymu, teismai nepagrįstai netaikė BK 39 straipsnio nuostatų ir taip pažeidė teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Kasaciniu skundu nukentėjusysis G. R. prašo panaikinti apeliacinės nutarties dalį, kuria buvo sumažintas priteistos neturtinės žalos dydis, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Kasatorius nurodo, kad teismas padarė esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250, 6.251 straipsnių nuostatas, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad žalos dydis mažinamas atsižvelgiant tik į nuteistojo turtinę padėtį, o ne dėl to, kad kasatorius pareiškė nepagrįstai didelius ieškinio reikalavimus. Kasatoriaus manymu, teismai, nagrinėdami bylas, kuriose sprendžiamas ieškinio dydžio sumažinimo klausimas deliktinės atsakomybės atveju, privalo nustatyti tokias aplinkybes, kurios patvirtin objektyvų negalimumą atlyginti padarytą žalą, bet ne sąlygas, dėl kurių žalą padariusiam asmeniui ją atlyginus, jo materialinė padėtis pasunkės ar gali pasunkėti. Priešingu atveju (kaip yra skundžiamoje nutartyje) paneigiamas visiško žalos atlyginimo principas, įtvirtintas CK 6.251 straipsnio 1 dalyje. Teismas privalėjo nustatyti objektyvias sąlygas, dėl kurių nuteistasis negali atlyginti priteistos žalos, dėl to būtina mažinti atlygintinos žalos dydį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis turi nuolatines pajamas iš darbinės veiklos, nekilnojamojo turto, yra darbingo amžiaus, jo gaunamos pajamos žymiai viršija minimalią mėnesinę algą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose nutartyse pažymima, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus nustatant žalos dydį (2004 m. spalio 4 d. kasacinė nutartis Nr. 3K-3-511/2004). Visiško žalos atlyginimo principas numato, kad turi būti atlyginta žala, tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, negautos pajamos. Skundžiama nutartimi jis nebuvo grąžintas į tą turtinę padėtį, kurioje buvo iki žalos atsiradimo momento, – taigi nuostolių atlyginimo principas visa apimtimi neįgyvendintas. Žalos atlyginimo institutas, kurio pagrindinis principas – visiškas žalos atlyginimas (CK 6.263 straipsnis) leidžia grąžinti nukentėjusįjį į tą padėtį, kurioje jis buvo iki teisės pažeidimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20, 301 straipsnių nuostatas, nes įrodymai, pagrindžiantys nuteistojo turtinę padėtį, įvertinti netinkamai. Priimto sprendimo nepagrindžia jokie objektyvūs bylos duomenys. Kasatoriaus manymu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina geresnę nei patenkinama nuteistojo materialinę padėtį ir nėra jokio pagrindo manyti, kad žalos atlyginimas nuteistajam sukels ypač sunkias pasekmes. Iš esmės skundžiama nutartimi nuteistajam buvo sudaryta galimybė nevykdyti savo deliktinės prievolės, nors tokios prievolės įvykdymas yra įmanomas. Taip pažeistos CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes ši teisės norma negali būti taikoma tada, kai atsakingas už padarytą žalą asmuo neįrodo, kad objektyviai neturi galimybių atlyginti padarytos žalos. Taip pat pažeistos BPK 115 straipsnio nuostatos.

Apibendrindamas kasatorius nurodo, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiama asmenų interesų pusiausvyra, sukeliamos aiškiai neteisėtos pasekmės jam dėl nuteistojo veiksmų patyrus didelės žalos nerealizuota jo teisė į visišką žalos atlyginimą, nes šiuo atveju prioritetas suteiktas nuteistojo turtinių interesų apsaugai. Tai pažeidžia asmenų lygias teises, šalių interesų pusiausvyros principus ir neatitinka nei civilinės, nei baudžiamosios atsakomybės tikslų ir principų. Kadangi žala, kurią jis patyrė, visa apimtimi neatlyginta, jis neturės galimybės atstatyti savo sveikatos į tą padėtį, kuri buvo iki teisės pažeidimo dienos. Todėl, kasatoriaus manymu, ieškinys turi būti visiškai patenkintas.

 

Kasaciniai skundai atmestini.

 

              Dėl BK 39 straipsnio nuostatų taikymo

              BK 39 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau, net ir nustatęs visas BK 39 straipsnyje nurodytas aplinkybes, teismas ne privalo, o tik gali svarstyti, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taip pat reikia atsižvelgti ir į visas bylos aplinkybes, apibūdinančias padarytos veikos pavojingumą, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan. Šios instancijos teismas, įvertinęs eismo įvykio aplinkybes (nuteistasis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, nes nukentėjusiuosius partrenkė einančius per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją), padarinius (nesunkiai sutrikdyta dviejų asmenų sveikata), sprendė BK 39 straipsnio nuostatų netaikyti. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas teisės taikymo požiūriu yra nepriekaištingas. Kasatoriaus nurodomos nuteistojo atsakomybę švelninančios aplinkybės (apie kito automobilio staigų ir netikėtą manevravimą, kad nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai patvirtina, jog V. G. iš esmės laikėsi leistino greičio, jog nukentėjusieji patys elgėsi neatsargiai eidami per gatvę prieš važiuojančią kitą (ne jo vairuojamą) transporto priemonę neįsitikinę, ar nesudaro eismui pavojingos situacijos) nenustatytos. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja ir nepraleido per perėją ėjusių nukentėjusiųjų. Kelių eismo taisyklių 133 punktas nustato, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Taigi vairuotojas turi laikytis ne tik leistino greičio, bet ir pasirinkti saugų greitį, ypač važiuodamas mieste prieš pėsčiųjų perėjas.

 

Dėl nukentėjusiojo skundo argumentų

              Dėl neturtinės žalos

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimu sumažinus jam priteistos neturtinės žalos dydį pažeidžiama asmenų interesų pusiausvyra, nes dėl nuteistojo veiksmų patyrus didelės žalos liko nerealizuota teisė į visišką žalos atlyginimą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), prioritetas suteiktas nuteistojo turtinių interesų apsaugai. Kadangi žala, kurią jis patyrė, visa apimtimi neatlyginta, jis neturės galimybės atstatyti savo sveikatos į tą padėtį, kuri buvo iki teisės pažeidimo dienos. Todėl, kasatoriaus manymu, ieškinys turi būti visiškai patenkintas (beje, kasatoriaus prašymas skunde suformuluotas kitaip: nukentėjusysis prašo dėl neturtinės žalos dydžio palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą).

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Todėl kasacinės instancijos teismas netikrina neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo teisingumo, o pagal baudžiamojo proceso įstatymą privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui (pirmosios ir apeliacinės instancijos), kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, bet ir atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą neturtinės žalos dydžio analogiškose bylose teismų praktiką. Kasatoriaus G. R. komentuojamas CK 6.251 straipsnis nustato visišką nuostolių, t. y. turtinės žalos, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, atlyginimą. Turtinę žalą (patirtus nuostolius), kitaip nei neturtinę, galima apskaičiuoti tiksliai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl numatoma piniginė kompensacija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt.

Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas padarytos neturtinės žalos dydį, iš esmės tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, taip pat vadovavosi susiformavusia teismų praktika analogiškose bylose. Tačiau šios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nukentėjusysis G. R., pareikšdamas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl neturtinės žalos, prašė priteisti tik jam padarytą neturtinę žalą ir neatstovavo savo mažametės dukters interesams. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ir priteisdamas nukentėjusiajam G. R. 7000 Lt neturtinės žalos dydį, be kitų argumentų, nurodė ir tai, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas ir nukentėjusiojo G. R. dukteriai.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundo dalį dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, sprendė jį sumažinti iki 3000 Lt, nurodydamas du esminius argumentus: pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino duomenis apie nuteistojo turtinę padėtį bei aplinkybę, kad dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam atlygino AB „Lietuvos draudimas“. Šios instancijos teismas įvertindamas nuteistojo turtinę padėtį nurodė, kad nuteistasis turi du nepilnamečius vaikus, jo šeimos pajamos nedidelės (nesiekia 2000 Lt per mėnesį), o dalį neturtinės žalos (2820 Lt G. R. ir 517,92 Lt V. R.) atlygino AB „Lietuvos draudimas“, be to, nukentėjusiojo gyvenimo kokybė dėl patirtų sužalojimų iš esmės nepablogėjo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad 3000 Lt suma atitinka nukentėjusiojo G. R. patirtų sužalojimų pobūdį, kaltininko turtinę padėtį, padaryto nusikaltimo pobūdį, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ir priteisdamas nukentėjusiajam G. R. 7000 Lt neturtinės žalos dydį, be kitų argumentų, nurodė ir tai, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas ir nukentėjusiojo G. R. dukteriai, nors G. R. civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos prašė priteisti tik jam padarytas žalas ir nereiškė ieškinio mažametės dukters interesais bei jai neatstovavo. Šis teismo nepagrįstas argumentas sustiprina apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo neturtinė žala nukentėjusiajam G. R. sumažinta iki 3000 Lt.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas sumažinti nukentėjusiajam G. R. priteistą neturtinės žalos dydį iki 3000 Lt yra pagrįstas ir teisėtas (atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas) bei atitinkantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką: nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-401/2009, 2K-64/2009 ir kt.). Tai, kad, kasatoriaus manymu, kai kuriuos bylos duomenis, pavyzdžiui, nuteistojo turtinę padėtį, teismas įvertino netinkamai, jau yra fakto, bet ne teisės klausimas, o, kaip minėta, kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasaciniai skundai atmestini, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinių skundų ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

              Nuteistojo V. G. gynėjo ir nukentėjusiojo G. R. kasacinius skundus atmesti.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                              Gintaras Goda

 

 

                                                                                                                                            Dalia Bajerčiūtė

 

 

                                                                                                                                            Vytautas Masiokas