Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-530-508-2012].doc
Bylos nr.: 1A-530-508-2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas: E

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-530-508/2012

Teisėjas: L. Noreika                                                Proceso Nr.1-28-3-00055-2011-8                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                           1.2.8.2.1.; 2.4.6.

(S)

                                                                     

 


HERBAS
                                                       

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. spalio 10 d.

Kaunas

 

              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Algerdo Urbšio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nukentėjusiajai V. B., jos atstovui advokatui Audriui Bandzaičiui, gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nuteistajam M. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 155 str.1 d. ir nuteistas 15 MGL (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) Lt bauda.

              Iš M. K. V. B. naudai priteista 2000,00 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 1000,00 Lt turėtų išlaidų už atstovo suteiktas teisines paslaugas.

              Tuo pačiu nuosprendžiu R. G. pagal LR BK 155str.1d. išteisintas, dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė:

 

              M. K. pagal LR BK 155 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis įžeidė žmogų, t.y. viešai raštu užgauliai pažemino V. B., 2010-06-04d. 23.13 val. interneto tinklapyje „www.skundai.lt“ komentaruose apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ parašydamas sekančio turinio komentarą: „Iki ko nusiritai E, baisu kaip paskaitai. O apie tavo pačią, tai patyliu, tau gyvam reikia paminklą statyt, kad tiek laiko gali patemt ta gyvenimo naštą. Nors tokį šunį turėt, kuris kiekvieną litą surenka gal ir gerai...“ ir tokiu būdu ją žemindamas įžeidė.

Nuteistasis M. K. apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-04-12 nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, nepadarius veikos turinčios BK 155 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių. Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu. Apeliantas teigia, kad nesuvokė žeminančio savo išsireiškimo pobūdžio V. B. atžvilgiu, jos pažeminti nenorėjo ir tokio tikslo nesiekė. Komentaras buvo adresuotas nukentėjusiosios vyrui, parašė ne norėdamas ką nors įžeisti, bet pats perskaitęs interneto tinklalapyje www.skundai.lt rastus komentarus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Išsireiškimą V. B. atžvilgiu vertina ne kaip jos pažeminimą, o jos sugebėjimų dirbti šeimos naudai įvertinimą. Marijampolės rajono apylinkės teismas netinkamai vertino Marijampolės savivaldybės administracijos vyriausiojo kalbos tvarkytojo 2012-03-28 Nr. AS-3707 (30.12) išvadą „Dėl internete išspausdinto komentaro lingvistinio vertinimo“ ir iš esmės vadovavosi vien V. B. parodymais ir jos pačios pozicija komentaro atžvilgiu, tačiau nevertino visų bylos aplinkybių, kur ir kokiomis aplinkybėmis paskleistas komentaras ar jo turinys yra užgaulus.

Nukentėjusioji V. B. atsikirtimais į nuteistojo M. K. apeliacinį skundą prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, numetėjusiąją ir jos atstovą prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas. 

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje plačiai ir išsamiai pasisakė dėl visų aplinkybių ir argumentų, kurie keliami apeliaciniame skunde.               Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. suteikia žmogui teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata laisvę reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją leidžia riboti įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. laiduoja žmogaus teisę į saviraiškos laisvę, tačiau ir šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad naudojimasis laisvėmis gali būti sąlygojamas tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės saugos interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir bešališkumą. Taigi asmens saviraiškos laisvė ir teisė skleisti informaciją nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatymu. BK 155 str. kaip tik ir numato baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas asmens garbei ir orumui.

              Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje - įžeidimas, numatytas BK 155 str. 1 d., yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams. Ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik viešu įžeidimu, t. y. kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemones, spaudinyje, internete. Taigi sprendžiant klausimą ar yra nusikaltimo, numatyto BK 155 str. 1 d., sudėtis, labai svarbi yra subjektyvinė pusė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl M. K. kaltės daug dėmesio skyrė šiam nusikalstamos veikos sudėties požymiui, plačiai ir išsamiai aiškinosi ar V. B. įžeidę komentare parašyti žodžiai buvo siekiant ją įžeisti ar kitais motyvais. Nors kaltinamasis M. K. savo kaltę neigia, nurodydamas, kad savo komentaru nesiekė nukentėjusiosios įžeisti, komentare nebuvo keiksmažodžių, o šuo nėra keiksmažodis, ir nemano, kad nukentėjusiąją įžeidė, tačiau šiuo konkrečiu atveju, komentarą interneto tinklapyje www.skundai.lt - „Iki ko nusiritai E., baisu kaip paskaitai. O apie tavo pačią, tai patyliu, tau gyvam reikia paminklą statyt, kad tiek laiko gali patemt ta gyvenimo naštą. Nors tokį šunį turėt, kuris kiekvieną litą surenka gal ir gerai...“ pati nukentėjusioji V. B. konstatavo, kad komentaras yra ją įžeidžiantis. Marijampolės savivaldybės administracijos vyriausiasis kalbos tvarkytojas lingvistiniame šio komentaro vertinime konstatavo, kad šio nagrinėjamo komentaro autorius, t.y. N. K., netiesiogiai išsako neigiamą požiūrį į E. pačią, t.y. V. B.,  pavartodamas lietuvių kalboje paplitusius posakius, tokius kaip „gyvam paminklą pastatyt“ ir „gyvenimo našta“, kuriais vienas žmogus išaukštinamas, o kitas žmogus pažeminamas (b.l.107-108). Šiuo atveju tokiu priešpastatymu sąmoningai pažeminama E. B. sutuoktinė V. B., kas jos pačios suvokiama ir vertinama kaip pažeminimas ir įžeidimas. Ir nors lingvistiniame vertinime nurodoma, kad pavartotinas vyriškos giminės žodis šuo negali būti siejamas su moteriškąja gimine vartojamu žodžiu „pati“, iš bylos medžiagos visumos aiškiai matosi, kad nors gramatiškai ir netinkamai pavartojant žodžio giminę, šunimi laikoma ir įvardijama būtent nukentėjusioji, kuri yra E. B. sutuoktinė, t.y. nukentėjusioji V. B.. Toks žmogaus prilyginimas gyvuliui yra ne kas kita, o žmogaus pažeminimas, kas ir sudaro nusikalstamos veikos – įžeidimo objektyviąją pusę. Tokių sąvokų pavartojimas, rodo, jog nuteistasis suvokė savo užgaulų ir žeminantį komentaro pobūdį ir siekė V. B. pažeminti.

              Nors apeliantas teigia, kad straipsnio komentare jis išreiškė tik kritiką, nes V. B. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorė ir viena iš vadovų, o vadovams taikomos didesnės kritikos bei asmens pakantumo kritikai ribos, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju M. K. įgyvendindamas saviraiškos laisvę, peržengė jos realizavimo ribas ir pusiausvyrą tarp teisės (laisvės) reikšti nuomonę, kritiką ir šios teisės ribojimo, ginant kritikuojamo asmens teises, nes viešai, raštu, per visuomenei prieinamą internetinį tinklalapį V. B. prilygindamas šuniui, kaip žmogų įžeidė ir pažemino, todėl jo padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 155 str. 1 d.

              Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji pateikė mokėjimo nurodymą (2012-06-20 ir 2012-09-07, bei 2012-09-07 PVM sąskaitą faktūrą dėl 605 Lt ir 2012-06-14 sąskaitą dėl 250 Lt už teisines konsultacijas ir atstovavimą baudžiamojoje byloje ir prašo priteisti iš nuteistojo 855 Lt už advokato paslaugas. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, jog teismas, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms. Kadangi M. K. apeliacinis skundas atmetamas, todėl nukentėjusiosios prašymas priteisti išlaidas, patirtas advokatui surašant atsikirtimus ir atstovaujant baudžiamojoje byloje tenkinamas, pripažįstant tai proceso išlaidomis.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

 

              n u t a r i a:

 

              nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

              Priteisti iš M. K. V. B. 855 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

              Nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                Egidijus Jonas Grigaravičius

 

 

Teisėjai                                                                       Algerdas Urbšys

 

 

                                                                                    Jurgis Kiškis