Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-07-12][nuasmenintas sprendimas byloje][eI-1676-596-2019].docx
Bylos nr.: eI-1676-596/2019
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Registrų centras 124110246 atsakovas
Kategorijos:
55.1. Teismo sprendimas
57.2.1. Išlaidų paskirstymas, skundą tenkinus iš dalies
19.3.2. Nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų tvarkymas
57.2. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
19.3. Nekilnojamojo turto kadastras ir registras
55.1.3. Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
16. Registrai
19. Registrai
55. Teismo procesiniai dokumentai
57. Bylos nagrinėjimo išlaidos

?

Administracinė byla Nr. eI-1676-596/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04566-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.2; 55.1.3;

57.2.1

(S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. liepos 12 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų, sudariusių jungtinės veiklos sutartį, atstovės J. G. patikslintą skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: V. Z., M. L., M. L., V. J., I. S., T. B., A. K., I. K., J. Z., A. P., J. Ž., I. A. C., M. I., S. G., J. D., G. N. M., S. C., J. B., N. P., E. U., I. D., D. Ž., B. J., A. J., J. G., G. M., N. K., N. Š., G. B., H. R., J. S., B. S., K. K., A. K., S. K., V. K., G. K., I. K., R. D., L. K., V. M., A. S., N. S., E. K., G. S., M. M., N. T., N. F., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Namo), butų savininkų, sudariusių jungtinės veiklos sutartį, atstovė J. G. (toliau – pareiškėja), kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – Vilniaus filialas) 2018 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. VILKS-3649 ir įpareigoti jį pakeisti Namo kadastro duomenis pagal 2018 m. rugsėjo 21 d. deklaraciją bei 2018 m. rugsėjo 18 d. UAB „Brantas“ parengtą kadastrinių matavimų bylą; 2) panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. cspr1-307; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad Namo butų savininkai 2015 m. birželio 26 d. pasirašė jungtinės veiklos (asociacijos) sutartį, kuria, be kita ko, įsipareigojo veikti bendrai, siekiant Namo galutinio pridavimo, Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) įregistruojant 100 proc. jo baigtumą ir gaunant tai patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjos turimame NTR išraše nurodyta, kad: nebaigto statyti Namo statybos pabaigos metai 1993 m., baigtumo procentas 74 proc.; savininkas (duomenys neskelbtini) (toliau – buvusi Namo savininkė); nuosavybės įregistravimo pagrindas – 1994 m. kovo 2 d. pažyma (toliau – Pažyma); nuosavybės išregistravimo pagrindas – 1994 m. kovo 2 d. pirkimopardavimo sutartis Nr. 481; įrašas galiojo nuo 1994 m. kovo 2 d. iki 1994 m. kovo 9 d. Tuometiniam NTR tvarkytojui (duomenys neskelbtini) pateikta Pažyma buvo pakankamas teisinis pagrindas  įregistruoti nuosavybės teisę į Namą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad buvusios Namo savininkės nuosavybės teisių išregistravimo pagrindas yra vieno iš butų  Nr. 40, pirkimopardavimo sutartis Nr. 481, sudaryta 1994 m. kovo 2 d. Nors NTR išraše nurodyta, kad jis galiojo nuo 1994 m. kovo 2 d. ((duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių įregistravimo) iki 1994 m. kovo 9 d. (buto Nr. 40 pirkimopardavimo sutarties įregistravimo), buvusi Namo savininkė pardavė ir kitus 39 butus. Daro išvadą, kad buvęs NTR tvarkytojas, 1994 m. kovo 2 d. įregistravęs nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) vardu į 74 proc. baigtumo Namą, o vėliau  ir į 40-ties butų jame pirkimopardavimo sutartis, laikė, kad nuosavybės teisės minėtai savininkei į Namą įregistruotos teisėtai ir pagrįstai.

Pažymi, kad iki nuosavybės teisių į Namą įregistravimo (duomenys neskelbtini) vardu, buvo atlikta Namo techninė inventorizacija ir parengta namų valdos techninės apskaitos byla Nr. 35268. Namo inventorinių žinių formoje Nr. 2 nurodyti pagrindiniai jo konstruktyvų elementai; pastato charakteristikos lentelėje nurodyta, kad Name yra miesto vandentiekis, kanalizacija, šildymas, karštas vanduo, elektra; kaip pastato dalys (priestatai ir kt.) nurodyta, kad visuose 40 butų yra įrengtas vandentiekis, kanalizacija, centrinis šildymas, karštas vanduo, visuose butuose yra vonios ar dušai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja daro išvadą, kad atliekant Namo techninę inventorizaciją, jame jau buvo įrengti visi inžinieriniai tinklai, o tai reiškia, jog jos metu jau buvo visa reikiama Namo projektinė dokumentacija. Atkreipia dėmesį į tai, kad Namo techninės apskaitos byloje yra komplektuojamas 2005 m. balandžio 13 d. NTR išrašas, kuriame nurodyta, kad jo baigtumas  100 proc., o kadastro duomenų fiksavimo data 1998 m. vasario 25 d.

Kadangi buvusi Namo savininkė yra bankrutavusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o Namo projektas, statybos leidimas ir kiti dokumentai nebuvo perduoti nei archyvui, nei pareiškėjai, ji kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – pripažinti Namą baigtu statyti ir registruotinu NTR be statybą leidžiančio dokumento, kurio negalima atkurti, tačiau teismas 2017 m. vasario 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-173-983/2017, bylą nutraukė, konstatavęs, kad pastatų, statinių, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, formavimas yra ne teismo, o ūkinė, administracinė veikla, todėl nurodė, jog pareiškėja dėl statinių įteisinimo pirmiausiai turi inicijuoti viešojo administravimo procedūrą, kad statinys, dėl kurio pareikštas reikalavimas, būtų įformintas NTR. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi minėta nutartis buvo palikta nepakeista. 

Pareiškėjos užsakymu UAB „Trakuva2018 m. birželio mėn. parengė Namo paprastojo remonto projektą (toliau – Pastato projektas) ir gavo Trakų rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 1 d. išduotą leidimą Nr. LSPR-05-180801-00007 atlikti statinio (-) paprastąjį remontą (toliau – Leidimas atlikti paprastąjį remontą). Atlikus darbus pagal Pastato projektą, UAB „Brantas“ 2018 m. rugsėjo 18 d. parengė Namo kadastrinių matavimų bylą ir su paklausimu papildomai kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI arba Inspekcija) Konsultavimo skyrių, prašydama informuoti, ar užbaigus pastato paprastąjį remontą ir surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą ir pateikus ją nekilnojamojo turto registratoriui, tai būtų tinkamas dokumentas užregistruoti šio pastato 100 proc. statybos baigtumą. Į paklausimą buvo gautas atsakymas, jog jeigu buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas neužbaigto statyti daugiabučio namo, esančio teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir kitus teisės aktus statyba negalima, ir statybos darbai atlikti pagal projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinius, tai daugiabučio namo paprastasis remontas užbaigiamas statytojui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurios statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai netvirtina.

Pareiškėja, parengusi Pastato projektą, gavusi statybos leidimą, kartu su kitais Namo savininkais užbaigusi jo statybą, 2018 m. rugsėjo 21 d. parengusi deklaraciją apie statybos užbaigimą ir kadastrinių matavimų bylą, 2018 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama įrašyti Namo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – NTK). Vilniaus filialas 2018 m. spalio 5 d. sprendimu atsisakė pakeisti šiuos duomenis, nurodęs, jog 2018 m. rugsėjo 21 d. deklaracija apie statinio statybos užbaigimą nėra tinkamas juridinis pagrindas tokių duomenų pakeitimui. Pareiškėja šį sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu jį paliko galioti.

Pareiškėja cituoja Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalies, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau - STR 1.05.01:2017) 54 punkto nuostatas ir teigia, kad statybą leidžiantis dokumentas statinio remontui gali būti išduodamas tik tada, kai nustatyta tvarka užbaigta šio statinio statyba (naujo statinio statyba). STR 1.05.01:2017 54 punkte nustatyta išimtis, kuria pareiškėja ir pasinaudojo, pateikdama deklaraciją apie statybos užbaigimą. Pareiškėjos teigimu, jai taikytinos būtent šios teisės aktų nuostatos. 

Pažymi, kad Komisijai pateiktame skunde prašė vadovaujantis STR 1.05.01:2017 54 punktu bei pripažinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pakankamu teisiniu pagrindu ir įregistruoti Namo baigtumą 100 proc., tačiau skundą nagrinėję subjektai nenurodė jokių motyvų, dėl ko Namo baigtumas negali būti įregistruotas užbaigus statybą, t. y. atlikus paprastą remontą pagal UAB „Trakuva“ parengtą Pastato projektą, pateiktą statybos užbaigimo deklaraciją ir Namo kadastro bylą. Be to, ginčijamuose sprendimuose nenurodyta, dėl ko netaikomos Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalies, o taikomos Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes Namas nėra naujai pastatytas, jo statyba iš esmės (74 proc.) baigta dar 1993 m.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Namo butų savininkai, jame gyvenantys daugiau kaip 25 metus, patyrė daug išlaidų (projekto rengimo, kadastrinių matavimų, bylinėjimosi), be to, susiduria su problemomis, siekdami įkeisti butus bankams, kurie nesuteikia paskolų dėl to, kad butų ir Namo statyba nėra užbaigta. Nurodo, kad šiuo metu parengti naują Namo projektą ir gauti naują statybos leidimą būtų neįmanoma ir dėl pasikeitusių teisės aktų reikalavimų, o užbaigti statybą, kuri faktiškai yra užbaigta, bei gauti statybą užbaigiantį aktą būtų neįmanoma jau vien dėl to, kad Namo „statyba“ negalėtų pasiekti šiuo metu reikalaujamos energinio naudingumo klasės.

Pareiškėjos teigimu, skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes juose nenurodyti motyvai, dėl ko yra neregistruojamas Namo statybos užbaigimas pagal pateiktą deklaraciją. Priimti sprendimai taip yra neteisėti ir neteisingi, nes buvo netinkamai pritaikytos Statybos įstatymo teisės normos (2 t., b. l. 19).

Vilniaus filialas (pagal 2019 m. balandžio 19 d. teismo nutartį atsakovu byloje laikomas Registrų centras) pateiktame atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėja 2018 m. rugsėjo 24 d. pateikė prašymą pakeisti Namo duomenis NTK pateiktų dokumentų pagrindu. Skundžiamu 2018 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjai buvo nurodyta, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Kadastro nuostatai) 84-1.2 ir 84-1.2.1 punktais, įrašyti statinio, suformuoto pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį, kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paskirties pakeitimo ar kitokio pertvarkymo, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla ir statybos užbaigimo aktas, kai pagal teisės aktus jis turi būti privalomas. Komisijos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu Vilniaus filialo sprendimas buvo paliktas galioti.

Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad jos prašomas įregistruoti Namo kadastro duomenų pakeitimas iš 74 proc. baigtumo (nebaigto statyti statinio) į 100 proc. baigtumą (užbaigtą statyti statinį) atitinka statinio paprastojo remonto darbų atlikimą, kurių įteisinimui pakanka jos pateiktos deklaracijos apie statybos užbaigimą, atlikus Namo paprastojo remonto darbus. Atkreipia dėmesį į ati, jog pareiškėjos teiginius, kad Namas nėra naujai pastatytas, o jo statyba iš esmės baigta 1993 m., paneigia pačios pareiškėjos pateikti UAB „Brantas“ 2018 m. rugsėjo 18 d. parengtos kadastrinių matavimų bylos duomenys, kuriuose užfiksuota, kad Namo statybos pradžios metai yra 1993-ieji, užbaigimo metai – 2015-ieji, o namo paprastojo remonto pradžios ir pabaigos metai – 2018-ieji. Daro išvadą, kad Name 2018 m. yra atlikti paprastojo remonto statybos darbai, kurių atlikimo teisėtumą patvirtina pareiškėjos pateikta deklaracija, tačiau ji nepatvirtina Namo statybos užbaigimo teisėtumo fakto (prašomo įregistruoti Namo 100 proc. baigtumo), kurį, vadovaujantis aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, gali patvirtinti tik nustatyta tvarka surašytas (išduotas) statybos užbaigimo aktas.

Cituoja Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, kasacinio teismo praktiką ir daro išvadą, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti, o pareiškėjos pateikti dokumentai nesudaro teisinio pagrindo laikyti Namą teisės aktų nustatyta tvarka priimtu naudoti ir registruotinu NTR jos pačios surašytos deklaracijos, patvirtinančios paprastojo remonto statybos darbų atlikimą, pagrindu.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus filialo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo ir Komisijos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo, kuriuo paliktas galioti Vilniaus filialo priimtas sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1993 m. rugsėjo 8 d. buvo parengta Namo namų valdos techninės apskaitos byla Nr. 35268, kurios formoje Nr. 2 „Pastato inventorinės žinios“ užfiksuota, jog pastato statybos metai – 1993 m., statyba nebaigta (1 t., b. l. 5792). (duomenys neskelbtini) 1994 m. kovo 2 d. tuometiniam NTR tvarkytojui pateikė pažymą apie tai, jog statomo gyvenamojo 40 butų namo (duomenys neskelbtini), sąnaudos sudarė 273 254 litų, minėtas gyvenamasis namas nuosavybės teisėmis priklauso (duomenys neskelbtini), kuri vykdė darbus ūkiniu būdu. Pažymoje yra ranka padarytas įrašas „Bendras naudingas plotas su laiptinėmis ir verandomis 2 314,77 m2. Kaina 1 m2=118,05 Lt.“ (1 t., b. l. 27). Pažymos pagrindu (duomenys neskelbtini) NTR buvo įregistruotos nuosavybės teisės į pastatą – gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurio būklė – nebaigtas statyti, statybos pabaigos metai – 1993 m., baigtumo procentas – 74 proc., gyvenamosios paskirties patalpų skaičius – 40 (1 t., b. l. 2526). Nuosavybės teisės buvo išregistruotos 1994 m. kovo 9 d., nurodant, jog išregistravimo pagrindas – 1994 m. kovo 2 d. pirkimopardavimo sutartis Nr. 481 (toliau – Sutartis). Iš į bylą pateiktos Sutarties matyti, jog ja (duomenys neskelbtini) pardavė fiziniam asmeniui nebaigtą statyti, pastatytą 74 proc. butą, esantį (duomenys neskelbtini), namo Nr. (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) (1 punktas), o buto pirkėjas įsipareigojo perimti visas statytojo teises ir pareigas, nenukrypti nuo projekto ir kol nebus baigta statyba, buto neperleisti (6 punktas) (1 t., b. l. 2830). Po to, kai (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į Namą buvo išregistruotos, jos nebuvo įregistruotos jokiems fiziniams ar juridiniams asmenims, tačiau buvo įregistruoti juridiniai faktai apie tai, kad nustatytas bendrojo naudojimo objektų valdymas (sudaryta jungtinės veiklos sutartis): nuo 2005 m. balandžio 13 d. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d.  pagal 2005 m. balandžio 7 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 20-149; nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d.  pagal 2015 m. birželio 26 d. jungtinės veiklos sutartį, nuo 2018 m. gruodžio 27 d. (t. y. po ginčijamų sprendimų priėmimo) – pagal 2018 m. gruodžio 27 d. jungtinės veiklos sutartį ir 2018 m. gruodžio 17 d. susitarimą (1 t., b. l. 15, 2526, 33, 2 t., b. l. 14, 23).

Visi Name esantys butai nuosavybės teisėmis priklauso fiziniams asmenims (1 t., b. l. 9496, 2 t., b. l. 4345). 38 butų savininkai (bendrasavininkai) 2015 m. birželio 26 d. sudarė jungtinės veiklos (asociacijos) sutartį, kurioje nurodyta, jog jos pasirašymo dieną Namas nėra pilnai priduotas ir jo NTR įregistruotas baigtumas siekia 74 proc., o sutarties tikslas – Namo galutinis pridavimas, NTR įregistruojant 100 proc. baigtumą ir gaunant tai patvirtinantį dokumentą (1 t., b. l. 1623).

Vykdydama minėtos sutarties tikslą, pareiškėja su pareiškimu kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pripažįstant Namą baigtu statyti ir registruotinu NTR be statybą leidžiančio dokumento, kurio negalima atkurti, kurį išnagrinėjęs teismas 2017 m. vasario 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-173-983/2017, bylą nutraukė. Teismas nutartyje, be kita ko, nurodė, kad asmuo, teisėtai pastatęs ar pradėjęs statyti statinį, šį statinį ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka, o nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą, todėl, esant nurodytai situacijai, pareiškėja turi teisę imtis atitinkamų veiksmų ir Statybos įstatyme nustatyta tvarka įforminti statybos užbaigimo procedūras. Teismas taip pat pažymėjo, jog pastatų, statinių, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, formavimas yra ne teismo, o ūkinė, administracinė veikla, todėl pareiškėja dėl statinių įteisinimo pirmiausiai turi inicijuoti viešo administravimo procedūrą, kad statinys, dėl kurio pareikštas reikalavimas, būtų įformintas NTR (1 t., b. l. 36–40). Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1178-467/2017, Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį paliko nepakeistą (1 t., b. l. 4146).

Namo 31 buto savininkai susirinkime, įvykusiame 2018 m. gegužės 9 d., pritarė Namo paprastojo remonto projekto užsakymui UAB „Trakuva“ (1 t., b. l. 9798). Pareiškėja 2018 m. gegužės 28 d. parengė Namo projektavimo užduotį, kurioje, be kita ko, nurodė, kad projekte numatyti tikslai yra: stogo dalies remontas, butų perplanavimo darbai, esamų angų užmūrijimas, vietoje esamų langų durų projektavimas, statybą leidžiančio dokumento gavimas (1 t., b. l. 49). 2018 m. birželio mėn. UAB „Trakuva“ parengė Namo paprastojo remonto projektą (1 t., b. l. 4748, 106171). Trakų rajono savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio 1 d. išdavė leidimą Nr. LSPR-05-180801-00007 atlikti statinio paprastąjį remontą (1 t., b. l. 128).

UAB „Brantas“ pagal 2018 m. rugsėjo 18 d. kadastrinių matavimų duomenis parengė Namo kadastrinių matavimų bylą (1 t., b. l. 129171). Bendrovės atstovė 2018 m. spalio 4 d. elektroniniu laišku taip pat kreipėsi į VTSPI, nurodydama atitinkamas aplinkybes, susijusias su Namo statyba užbaigimo procedūromis bei atliktu jo paprastuoju remontu, prašydama atsakyti į klausimą, ar užbaigus Namo paprastąjį remontą ir surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją pateikus nekilnojamojo turto registratoriui, tai būtų tinkamas dokumentas užregistruoti šio pastato 100 proc. baigtumą (1 t. b. l. 172). VTSPI Konsultavimo skyriaus vyriausiasis specialistas elektroniniu laišku pateikė nuomonę į paklausimą, pažymėdamas, jog paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas teikiamas pagal pateiktus duomenis, o konsultacija negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje (1 t., b. l. 173174). Minėtoje nuomonėje yra nurodytas situacijos vertinimas pagal jos pateikimo metu įtvirtintą teisinį reglamentavimą, išreiškiant poziciją, jog dėl detalesnio statinio duomenų pakeitimo registravimo NTR pagal kompetenciją reikėtų kreiptis į VĮ Registrų centrą.

Pareiškėja 2018 m. rugsėjo 24 d. pateikė prašymą Vilniaus filialui, prašydama pakeisti Namo kadastro duomenis NTR, prie jo pridėdama Namo kadastrinių duomenų bylą, sudarytą 2018 m. rugsėjo 18 d., bei 2018 m. rugsėjo 21 d. deklaraciją apie statinio (-), jo (jų) dalies (-) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-) jo (jų) dalies (-) / patalpos (-ų) paskirties keitimą Nr. 01 (toliau – Deklaracija apie statybos užbaigimą).

Vilniaus filialas, kurio teises ir pareigas perėmė valstybės įmonė Registrų centras, 2018 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. VILKS-3649 (toliau – Vilniaus filialo sprendimas) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, kadangi nepateiktas dokumentas, patvirtinantis Namo užbaigtos statybos teisėtumą, t. y. statybos užbaigimo aktas, o pateikta Deklaracija apie statybos užbaigimą nėra tinkamas juridinis pagrindas Namo duomenų pakeitimui (1 t., b. l. 175–176). Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Vilniaus filialo sprendimo, 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. cspr1-307 jį paliko galioti (toliau – Komisijos sprendimas) (1 t., b. l. 11–12).

Kaip jau buvo minėta, pareiškėja kreipėsi į atsakovą, siekdama pakeisti Namo kadastro duomenis, t. y. kad vietoje 74 proc. Namo baigtumo būtų įrašytas 100 proc. baigtumas, prie prašymo pateikdama Namo kadastrinių matavimų bylą ir Deklaraciją apie statybos užbaigimą. Skundžiamu Vilniaus filialo sprendimu buvo atsisakyta keisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, nurodžius, jog Deklaracija apie statybos užbaigimą nėra tam tinkamas juridinis pagrindas, o Komisijos sprendimu, kuriuo Vilniaus filialo sprendimas paliktas nepakeistu, papildomai nurodyta, kad, sutinkamai su Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja nagrinėjamu atveju turėjo pateikti ne Deklaraciją apie statybos užbaigimą, o Namo statybos užbaigimo aktą, todėl teismas vertins, ar tokie atsisakymai buvo pagrįsti ir teisėti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – Kadastro įstatymas) ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Kadastro nuostatai).

Kadastro nuostatų 84 punktas nustato, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Pagal Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į NTK ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (Kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalis).

Kadastro nuostatų 841.2 papunktyje nustatyta, kad įrašyti statinio (patalpos), suformuoto pagal Kadastro įstatymo 7 straipsnį, kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paskirties pakeitimo ar kitokio pertvarkymo, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla ir: 1) statybos užbaigimo aktas, kai pagal teisės aktus jis privalomas; 2) deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri turi būti patvirtinta ir įregistruota Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, surašyta statytojo, jeigu pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką Inspekcija neprivalo jos tvirtinti ir įregistruoti.

Taigi, pagal Kadastro įstatymo 12 straipsnio nuostatas, teisė prašyti įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK gali būti įgyvendinama, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, tik tuo atveju, kai kadastro tvarkytojui yra paduodamas ne tik prašymas dėl kadastro duomenų įrašymo ar pakeitimo, bet kartu pateikiamas ir minėtame straipsnyje nurodytas dokumentas, kurio pagrindu gali būti atliekamas kadastro duomenų įrašymas NTK, bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Statybos užbaigimą reglamentuoja Statybos įstatymo 28 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad ypatingųjų ir neypatingųjų statinių, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 dalyje, kurių statybai išduotas šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama, taip pat ir daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymas (visame pastate ar jo dalyje keičiant šildymo būdą, prisijungiant prie ar atsijungiant nuo centralizuotų šilumos tiekimo inžinerinių tinklų) užbaigiamas surašant statybos užbaigimo aktą. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal Aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą.

Teismas, visų pirma, akcentuoja, kad skundžiami sprendimai yra individualūs administraciniai aktai. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2015 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-112-858/2015).

Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad išnagrinėjęs prašymą, kadastro tvarkytojas gali priimti sprendimą prašymą atmesti. Kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 14 straipsnyje, kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atsisako patenkinti prašymą, grąžina pateiktus dokumentus ir raštu praneša apie tai prašymą padavusiam asmeniui bei išdėsto atsisakymo motyvus. Ši įstatyminė nuostata, kaip ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostata, įpareigoja teritorinį registratorių, kaip viešojo administravimo subjektą, savo sprendimą, ypač neigiamą, tinkamai motyvuoti ir pagrįsti.

Kadastro įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK ar juos pakeisti, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis; 4) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 5) šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje. Pabrėžtina, kad šis sąlygų sąrašas yra baigtinis, taigi atsisakymas įregistruoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis ar juos pakeisti gali būti pagrįstas tik jomis. Tuo tarpu, tuometinis teritorinis registratorius Vilniaus filialas sprendime nurodo, kad pareiškėjos pateikta Deklaracija apie statybos užbaigimą nėra tinkamas juridinis pagrindas nekilnojamojo daikto – Namo kadastro duomenų pakeitimui NTR, o šio sprendimo priėmimo pagrindai  Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalis ir 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas. Taigi, nors iš skundžiamo Vilniaus filialo sprendimo matyti, kad jis atsisakė pakeisti duomenis NTK dėl to, kad Deklaracija dėl statybos užbaigimo nėra tinkamas dokumentas, tačiau nenurodė, kokį dokumentą prašomiems pakeisti kadastro duomenims pareiškėja turėtų pateikti, be to, nenurodė jokio teisinio pagrindo, t. y. vienos ar kelių iš Kadastro įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kada kadastro tvarkytojas gali atsisakyti įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK. Kaip jau anksčiau nurodyta, Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti penki punktai, kuriose nurodyti tik dokumentai, kurie gali būti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į NTK ir jų pakeitimo pagrindai (pateikiamas kartu su prašymu ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla), bet ne sąlygos, kada kadastro tvarkytojas gali atsisakyti įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK.

Pažymėtina ir tai, kad Kadastro įstatymo 12 straipsnyje nėra įtvirtintas baigtinis sąrašas dokumentų, kurie gali būti pagrindas įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK. Vilniaus filialo priimto sprendimo pagrindu, kaip minėta, nurodoma Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, tačiau nenurodomas jos punktas ir nenurodyti jokie motyvai, dėl ko pareiškėjos pateikta Deklaracija apie statybos užbaigimą yra netinkamas dokumentas, kurio pagrindu galėtų būti keičiami NKT duomenys. Pažymėtina, jog šiuos Vilniaus filialo sprendimo trūkumus iš dalies ištaisė Komisija, 2018 m. lapkričio 21 d. priimdama sprendimą ir nurodydama, kad, sutinkamai su Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja nagrinėjamu atveju turėjo pateikti ne Deklaraciją apie statybos užbaigimą, o Namo statybos užbaigimo aktą, tačiau iš Komisijos sprendimo turinio matyti, jog nebuvo pasisakyta, dėl ko ginčo atveju negali būti taikomos Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nuostatos (statybą užbaigiama surašant Deklaraciją apie statybos užbaigimą), nors pareiškėja, pateikdama skundą Komisijai, klausimą dėl netinkamai pritaikytų Statybos įstatymo teisės normų taikymo kėlė ir tuo argumentavo skundo reikalavimus. Teismas taip pat pažymi ir tai, kad nei Vilniaus filialo, nei Komisijos sprendimuose nėra nurodomos jokios prašymo nagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės, kurių įvertinimas lėmė atitinkamo teisinio reglamentavimo taikymą. Be to, Komisijos sprendime taip pat nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su STR 1.05.01:2017 54 punkte nustatytos išimties taikymo ginčo atveju.

Kaip minėta, individualiame teisės akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Tuometinio teritorinio registratoriaus Vilniaus filialo ir Komisijos ginčijami sprendimai negali būti laikomi pakankamai motyvuotais, nes, teismo nuomone, viešojo administravimo subjektai neatliko bendro pobūdžio pareigos pagal atitinkamas faktines aplinkybes patikrinti ir motyvuotai įvertinti, dėl ko pareiškėjos pateikta Deklaracija apie statybos užbaigimą negali būti tinkamas pagrindas pakeisti duomenis NTK. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiami tuometinio Vilniaus filialo ir Komisijos sprendimai yra nepakankamai motyvuoti tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, tiek Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkto taikymo prasme, todėl naikintini.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies: skundžiamas  Registrų centro tuometinio Vilniaus filialo 2018 m. spalio 5 d. sprendimas Nr. VILKS-3649 ir  Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. cspr1-307 naikinami dėl jų neatitikties VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Kadangi panaikinus ginčijamus sprendimus pareiškėjos prašymas lieka neišnagrinėtas, atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 24 d. prašymą dėl Namo kadastro duomenų Nekilnojamojo turto kadastre pakeitimo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Atsakovą įpareigojus iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą, likusi skundo dalis dėl atsakovo įpareigojimo pakeisti Namo kadastro duomenis pagal 2018 m. rugsėjo 21 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimo bei 2018 m. rugsėjo 18 d. UAB „Brantas“ parengtą kadastrinių matavimų bylą negali būti tenkinama.

Pareiškėja skunde prašo teismo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjos skundą tenkinus iš dalies, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja nurodo patyrusi šias bylinėjimosi išlaidas: 300 Eur, kurį pagrindžia jos pateikiamas mokėjimo dokumentas, ir 23 Eur žyminis mokestis. Pareiškėja prie skundo pateikė sąskaitos išrašą apie pareiškėjos 2018 m. gruodžio 28 d. atliktą 300 Eur mokėjimą, kurio paskirtis – mokėjimas pagal teisinės pagalbos sutartį (2 t., b. l. 15). Duomenys administracinės bylos elektroninėje kortelėje patvirtina, kad Algis Podrezas (pareiškėjos atstovas), pateikdamas skundą teismui, per Elektroninių paslaugų portalą sumokėjo 23 Eur žyminį mokes (1 t., b. l. 180).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėja atstovavimo sutartį su advokato padėjėju Algiu Podrezu sudarė 2018 m. gruodžio 7 d., kuria pavedė advokato padėjėjui atstovauti ją byloje dėl Komisijos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. cspr1-307 panaikinimo (1 t., b. l. 179). Pareiškėjos vardu skundą ir patikslintą skundą, įvykdžius teismo nutartį dėl skundo trūkumų pašalinimo, surašė, pasirašė ir pateikė minėtas atstovas (1 t., b. l. 1–10).

Pažymėtina, kad teismui, sprendžiančiam bylinėjimo išlaidų atlyginimo klausimą, yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti išleistos pinigų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) bei jose nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-638-624/2017, 2018 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-48-575/2018). LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr. 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1017-756/2017).

Pagal Rekomendacijų

(2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, už ieškinio parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalaus koeficiento dydis yra 2,5.

Skundo teismui pateikimo dieną galiojo 2018 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento paskelbtas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kurio dydis buvo lygus 926,70 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendžiama, jog pareiškėjos prašoma priteisti 300 Eur suma advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti už skundo teismui parengimą ir pateikimą neviršija Rekomendacijose nustatyto apskaičiuotino priteistinų išlaidų už ieškinio parengimą maksimalaus dydžio, kuris yra 1 853,40 Eur (926,70 x 2,5 x 80 proc.).

Tačiau skaičiuojant konkrečią priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą pareiškėjai, atsižvelgtina į LVAT praktiką, kurioje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-243-261/2017, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-596-502/2019). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (LVAT 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010, 2019 m. kovo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eR-1-968/2019). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (LVAT 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012, 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-656-520/2017). Tais atvejais, kai skunde kelti reikalavimai turi vien tik kiekybinę (skaitinę) išraišką (pvz., reikalavimai dėl žalos atlyginimo), proporcija paprastai nustatoma pagal priteistą sumą (LVAT 2010 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–120/2010, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-9/2012, 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-117-602/2019), neturtinių reikalavimų atveju – paprastai pagal tenkintų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių (LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-74/2012, 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-138/2012, 2019 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-225-575/2019), o tais atvejais, kai vienoje byloje pareikšti keli skirtingos prigimties reikalavimai – vėlgi pagal tenkintų pakankamai savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių (LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-68/2012, 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-191-13).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustačius, kad teismas tenkino 25 proc. pareiškėjos pareikštų reikalavimų (t. y. pareiškėjos reikalavimą panaikinti sprendimus tenkino iš dalies, reikalavimą įpareigoti atsakovą pakeisti Namo kadastro duomenis pagal 2018 m. rugsėjo 21 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimo bei 2018 m. rugsėjo 18 d. UAB „Brantas“ parengtą kadastrinių matavimų bylą atmetė), todėl pareiškėjai priteistina 25 proc. bylinėjimosi išlaidų suma.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai iš atsakovės VĮ Registrų centro priteistina bylinėjimo išlaidų suma yra 80,75 Eur ((300 Eur (atstovavimo išlaidos) + 23 Eur (žyminis mokestis)) x 25 proc.).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjos daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų, sudariusių jungtinės veiklos sutartį, atstovės J. G. patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. VILKS-3649 ir valstybės įmonės Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. cspr1-307.

Įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą iš naujo išnagrinėti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų, sudariusių jungtinės veiklos sutartį, atstovės J. G. 2018 m. rugsėjo 24 d. prašymą dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų Nekilnojamojo turto kadastre pakeitimo.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Priteisti pareiškėjai daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų, sudariusių jungtinės veiklos sutartį, atstovei J. G. iš atsakovo valstybės įmonės Registrų centro 80,75 Eur (aštuoniasdešimt eurų septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėja                                                                          Jolita Rasiukevičienė 


Paminėta tekste:
  • 2S-1178-467/2017
  • A-3061-858/2015
  • eA-1833-442/2017
  • A-1150-502/2018
  • A-2074-146/2016
  • eA-1096-858/2017
  • A-871-525/2018
  • A-112-858/2015
  • CPK
  • eAS-48-575/2018
  • eAS-1017-756/2017
  • eAS-243-261/2017
  • A-596-502/2019
  • eR-1-968/2019