Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-10-03][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-286-313-2019].docx
Bylos nr.: e3K-3-286-313/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Bankrutavusi UAB „Vaitesa“ 302595763 atsakovas
UAB ,,Mano ratai" 302676539 Ieškovas
LTL Kredito unija 302791356 trečiasis asmuo
Kategorijos:
3. CIVILINIS PROCESAS
3.4.3. Įmonių bankrotas
3.4.3.7.3. Kreditorių susirinkimas, jo teisės
3.4. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
7.5. Bylos dėl juridinių asmenų bankroto
7. BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
3.4.3.7. Bankrutuojančios įmonės kreditoriai, jų teisės ir reikalavimų tvirtinimas bei tenkinimas

?

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Civilinė byla Nr. e3K-3-286-313/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01910-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. spalio 3 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vaitesakasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos kooperatinės bendrovės LTL Kredito unijos skundą uždarosios akcinės bendrovės „Vaitesa“ bankroto byloje dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Pareiškėja LTL Kredito unija prašė teismo:

2.1.                      panaikinti BUAB „Vaitesa“ pakartotiniame kreditorių susirinkime 2018 m. balandžio 25 d. priimtą nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl kreditorių komiteto rinkimo“ ir perduoti šį klausimą kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo;

2.2.                      panaikinti BUAB „Vaitesa“ pakartotiniame kreditorių susirinkime 2018 m. balandžio 25 d. priimtą nutarimą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos“ ir nustatyti 10 000 Eur sumą administravimo išlaidoms nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos, iš šios sumos 6800 Eur būtų skiriama bankroto administratoriaus atlyginimui, arba perduoti šį klausimą kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo.

3.       Skunde nurodė, kad 2018 m. balandžio 24 d. įvyko pirmasis BUAB „Vaitesa“ kreditorių susirinkimas. Šio susirinkimo protokole Nr. 1 nurodyta, kad kvorumas yra ir kreditorių susirinkimas gali priimti nutarimus.  nurodytų aplinkyb pareiškėja padarė išvadą, kad pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko ir priėmė nutarimus, todėl bankroto administratorė neturėjo teisinio pagrindo 2018 m. balandžio 25 d. šaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą. Tą padarydama, ji pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnyje nustatytą pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką.

4.       Pareiškėja ginčijo pakartotinio susirinkimo nutarimą „Dėl kreditorių komiteto rinkimo“, nurodė, kad jį balsavo kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma sudarė 30,99 proc. (127 376,96 Eur), o prieš balsavo ir susilaikė kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma sudarė atitinkamai 27,13 proc. (111 536,27 Eur) ir 4,90 proc. (20 138,32 Eur). Anot pareiškėjos, skundžiamas nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu negalėjo būti priimtas, nes už jį balsavo kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma sudarė tik 127 376,96 Eur, o pagal imperatyvią ĮBĮ 24 straipsnio 3 dalies nuostatą skundžiamas nutarimas galėjo būti priimtas tik jeigu už jį būtų balsavę kreditoriai, kurių patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška viršija 129 525,77 Eur.

5.       Pareiškėja nurodė, kad bankroto administratorės pateiktoje administravimo išlaidų sąmatoje nėra nurodyta, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo prašoma patvirtinti konkrečią administravimo išlaidų sumą, nors būtent administratoriui tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos (pvz., patalpų nuomos, pašto, teisinių paslaugų, šildymo ir pan.) yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

6.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, pripažino neteisėtu ir panaikino BUAB „Vaitesa“ 2018 m. balandžio 25 d. kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 2 patvirtinto antro darbotvarkės klausimo nutarimą rinkti kreditorių komitetą bei perdavė kreditorių susirinkimui šį klausimą spręsti iš naujo; kitą skundo dalį atmetė.

7.       Teismas, remdamasis ĮBĮ 24 straipsnio nuostatomis, atmetė šios nutarties 3 punkte nurodytus pareiškėjos argumentus. Teismas pažymėjo, kad, net ir esant pirmojo kreditorių susirinkimo kvorumui, pakartotinis susirinkimas gali būti šaukiamas dėl klausimų, kurių priėmimui nebuvo įvykdyta ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalies sąlyga, t. y. jeigu dėl svarstomo klausimo nepasisakė ( ar prieš) kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Kadangi 2018 m. balandžio 24 d. vykusiame kreditorių susirinkime kreditoriai pasisakė ( ar prieš) tik dėl 4, 6, 7, 8 ir 9 darbotvarkės klausimų, t. y. šiems nutarimams priimti susirinkime balsų pakako, tai dėl likusių klausimų, kuriems priimti balsų nepakako, galėjo būti sušauktas pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriam taikomos ĮBĮ 24 straipsnio 3 dalies normos.

8.       Teismas pažymėjo, kad pagal ĮBĮ 24 straipsnio 3 dalį pakartotiniame susirinkime kvalifikuota dauguma yra siejama ne su kreditorių, balsuojančių už nutarimą, reikalavimų skaičiumi, o su teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška, kuri turi sudaryti daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Teismas padarė išvadą, kad nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas pažeidžiant ĮBĮ 24 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką – skundžiamas nutarimas galėjo būti priimtas kreditorių, kurių patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška viršija 129 525,77 Eur, balsais. Kadangi už šį nutarimą balsavo tik kreditoriai, kurių patvirtintų reikalavimų suma – 127 376,96 Eur, tai pripažintina, jog gautų balsų nepakako tam, kad šis nutarimas būtų laikomas priimtu.

9.       Iš byloje esančio BUAB „Vaitesa“ administravimo išlaidų sąmatos projekto teismas nustatė, kad jame nebuvo įvardytos jokios konkrečios sumos, taip pat nenurodyti darbai, už kuriuos turėtų būti atlyginamos administratoriaus patiriamos išlaidos. Dėl to teismas sprendė, kad 2018 m. balandžio 25 d. vykusiame kreditorių susirinkime ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta ne pati administravimo išlaidų sąmata, o tik administravimo išlaidų apskaičiavimo tvarka ir mokėjimų eiliškumas. Ši tvarka ir mokėjimų eiliškumas neprieštarauja nei ĮBĮ, nei Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašui ar Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėms, patvirtintiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415, todėl ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas negali būti panaikintas pareiškėjos nurodytais pagrindais.

10.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2019 m. vasario 15 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį – panaikino visus BUAB „Vaitesa“ 2018 m. balandžio 25 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus.

11.       Kolegija nusprendė, kad viešasis interesas šioje byloje reikalauja peržengti atskirojo skundo ribas ir spręsti dėl visų pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo, neapsiribojant tik atskirajame skunde keliamų klausimų patikra.

12.       Kolegija nustatė, kad visiems BUAB „Vaitesa kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti teismo nutartimi, apie šaukiamą 2018 m. balandžio 24 d. pirmąjį kreditorių susirinkimą ir jo darbotvarkę buvo pranešta 2018 m. balandžio 17 d. pranešimais, jais kreditoriai taip pat informuoti, jog, neįvykus 2018 m. balandžio 24 d. susirinkimui, pakartotinis susirinkimas šaukiamas 2018 m. balandžio 25 d. Pirmajame kreditorių susirinkime dalyvavo ir iš anksto raštu balsavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma vertine išraiška sudarė 215 232,98 Eur (52,36 proc.) visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Šio susirinkimo darbotvarkėje buvo įtraukta vienuolika klausimų, iš jų šešiais (taip pat ir dėl kreditorių komiteto rinkimo bei administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo) nutarimai nebuvo priimti, nes nepakako balsų „už“. Kadangi šešiais darbotvarkės klausimais nutarimai nebuvo priimti, tai buvo nutarta šiuos klausimus svarstyti pakartotiniame kreditorių susirinkime, šis įvyko 2018 m. balandžio 25 d. Pakartotiniame kreditorių susirinkime balsai buvo skaičiuojami pagal šiame susirinkime dalyvavusių kreditorių balsus, kurių patvirtintų reikalavimų procentinė išraiška sudarė 63,02 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu (dėl kreditorių komiteto rinkimo) buvo priimtas 30,99 proc. balsų („prieš“ balsavo 27,13 proc., susilaikė – 4,90 proc.), o administravimo išlaidų sąmata (ketvirtas darbotvarkės klausimas) patvirtinta nutarimu, už kurį balsavo 33,07 proc. („prieš“ – 29,62 proc., susilaikė – 0,33 proc.) susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų.

13.       Kolegija nurodė, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Jeigu į kreditorių susirinkimą susirinko kreditoriai, kurių bendra teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro mažiau kaip pusę visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, tokiame susirinkime nutarimai negali būti priimami. Tokiais atvejais šaukiamas pakartotinis kreditorių susirinkimas. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalį, administratorius per penkiolika dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą, kuris turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę, išskyrus nutarimus dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka ir dėl taikos sutarties. Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 straipsnio 3 dalis).

14.       Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ĮBĮ 24 straipsnio nuostatų aiškinimo praktika nėra nuosekli. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1986/2011 ir 2016 m. sausio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-110-302/2016 yra aiškinęs, kad pakartotinis kreditorių susirinkimas šaukiamas tuomet, kai pirmojo susirinkimo metu nepakanka bankrutuojančios įmonės kreditorių, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, balsų daugumos pateiktam pasiūlymui patvirtinti arba atmesti. Vėlesnėje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pvz., 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083-381/2017) nurodoma, kad pakartotinis kreditorių susirinkimas gali būti šaukiamas tik tuo atveju, kai į kreditorių susirinkimą susirenka kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro mažiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 straipsnio 1, 2 dalys); ĮBĮ nenustato galimybės šaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą, jeigu ankstesniame kreditorių susirinkime dalyvaujančių kreditorių balsų nutarimui priimti pakako, t. y. buvo atstovaujami kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, tačiau nutarimas nebuvo priimtas, nes balsuota prieš pateiktą jo projektą. Taigi, pakartotinis kreditorių susirinkimas negali būti šaukiamas, jei nutarimui priimti kreditorių balsų nepakako dėl to, kad per mažai susirinkime dalyvavusių kreditorių balsavo už pateiktą nutarimo projektą ar pasiūlymą dėl nutarimo (nors visų susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros reikalavimų sumos konkrečiam nutarimui priimti būtų užtekę).

15.       Kolegija konstatavo, jog pakartotinio kreditorių susirinkimo institutas sukurtas tam, kad būtų galimybė kreditoriams pasisakyti (balsuoti) tais pačiais klausimais, kurių priėmimas ankstesniame susirinkime nebuvo galimas nesusirinkus pakankamam skaičiui kreditorių (dėl to ribojamas naujų klausimų įtraukimas į pakartotinio susirinkimo darbotvarkę). Pakartotinis susirinkimas negali tapti priemone kreditorių grupei priimti palankius nutarimus tais atvejais, kai ankstesniame susirinkime tokie nutarimai nebuvo priimti dėl nepakankamo balsų „už“ skaičiaus. 

16.       Kolegija sprendė, kad pakartotinis BUAB „Vaitesa kreditorių susirinkimas yra neteisėtas dėl procedūrinių pažeidimų, t. y. sušauktas nesant tam teisinio pagrindo. Pirmajame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudarė daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, susirinkime buvo balsuojama dėl nutarimų projektų visais darbotvarkėje nurodytais klausimais ir priimti atitinkami nutarimai, t. y. arba nutarimai pagal pateiktus pasiūlymus priimti, už juos balsavus daugumai kreditorių, arba nutarimai nebuvo priimti, nes pasiūlymai negavo reikiamo (daugumos) balsų skaičiaus. Pirmajame kreditorių susirinkime šešiais darbotvarkės klausimais nutarimai nebuvo priimti, nes per mažai susirinkime dalyvavusių kreditorių balsavo už pateiktus nutarimų projektus. Pakartotinis kreditorių susirinkimas buvo sušauktas ne dėl to, kad į pirmąjį susirinkimą susirinko kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro mažiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 straipsnio 1, 2 dalys), o dėl to, kad minėtiems nutarimams priimti nepakako susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų „už“. Ankstesniame kreditorių susirinkime susirinkus ir balsavus daugiau kaip pusei visų įmonės kreditorių reikalavimų sumos atstovaujantiems kreditoriams, pakartotinis kreditorių susirinkimas negalėjo būti šaukiamas. 

17.       Aplinkybę, kad pirmajame susirinkime dalis kreditorių dėl nutarimų, kurie nebuvo priimti, nebalsavo (susilaikė), kolegija vertino kaip susilaikiusių nuo balsavimo kreditorių nepritarimą siūlomiems nutarimų projektams, pripažino, kad ji nelemia priešingos išvados, nei buvo padaryta, ir neteikia pagrindo spręsti, kad iškilo teisėtas poreikis sušaukti pakartotinį susirinkimą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

18.       Kasaciniu skundu atsakovė BUAB „Vaitesaprašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 15 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo pagrindų turinys Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra aiškinamas ir vertinamas skirtingai, nors ĮBĮ 24 straipsnis nebuvo keičiamas nuo šio įstatymo priėmimo dienos; tai sukelia abejonių dėl skirtingos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės tik pakartojo Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2083-381/2017 pateiktus išaiškinimus, nenurodydamas, kodėl reikėtų vadovautis būtent jais ir atmesti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-110-302/2016 bei 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1986/2011 pateiktus išaiškinimus, kodėl tokia praktika nebeaktuali, yra keistina ir pan.

18.2.                      Lingvistinis ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalies aiškinimas patvirtina, kad šios normos taikymas susietas su dviem kumuliatyviomis sąlygomis: pirma, bent dėl vieno susirinkimo darbotvarkės klausimo nepakako balsų nutarimui priimti, antra, nutarimui priimti nepakako nei balsų daugumos „už“, nei balsų daugumos „prieš“ (t. y. nepakako balsų nei nutarimui priimti, nei jam atmesti). ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalies formuluotėje vartojama vienaskaita „Jeigu nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako <..>“ patvirtina išvadą, kad, neturint nutarimo bent vienu susirinkimo darbotvarkės klausimu, šis klausimas nagrinėtinas pakartotiniame susirinkime, kuriam taikoma ĮBĮ 24 straipsnio 3 dalis – „Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai <..>“.

18.3.                      ĮBĮ nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neįtvirtinta, kad pakartotinis kreditorių susirinkimas šaukiamas tik susirinkimui iš viso neįvykus dėl kvorumo nebuvimo, t. y. nesusirinkus kreditoriams, kurių patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Apeliacinės instancijos teismo pateiktas ĮBĮ 24 straipsnio aiškinimas neatitinka nei ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalies formuluotės, nei pakartotinio kreditorių susirinkimo teisinio instituto prasmės ir paskirties, jis taip pat nesuderinamas su bankroto procedūros operatyvumu, koncentruotumu ir ekonomiškumu.

18.4.                      Ne vienas ĮBĮ straipsnis imperatyviai nustato, kas privalo būti atlikta pirmajame kreditorių susirinkime, – pirmajame kreditorių susirinkime turi būti išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas (ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalis), nustatyta suma, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu (ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalis). Šie imperatyvūs reikalavimai lemia, jog, nurodytų klausimų neišsprendus pirmajame kreditorių susirinkime, privalo būti šaukiamas pakartotinis kreditorių susirinkimas (jam taikomos ĮBĮ 24 straipsnio 3 dalies normos), kad klausimai būtų išspręsti operatyviai ir užtikrinta sklandi bankroto proceso pradžia. Jeigu klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos nebūtų išspręstas pasinaudojant pakartotinio kreditorių susirinkimo teisiniu institutu, būtų pažeistos imperatyvios ĮBĮ normos, užprogramuotas teisinis netikrumas, kuris destabilizuotų bankroto proceso kokybę bei greitį.

18.5.                      Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas suvienodinti teismų praktiką dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo, turėjo užtikrinti bankroto procedūros operatyvumą, koncentruotumą ir ekonomiškumą. Tokiai pozicijai pritaria ir nemokumo administratorių bendruomenė (Lietuvos administratorių rūmų 2019 m. vasario 8 d. nuomonė).

18.6.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo kreditorių susilaikymo nuo balsavimo konkrečiu klausimu teisines pasekmes – nepagrįstai nurodė, kad jis vertintinas kaip susilaikiusių nuo balsavimo kreditorių nepritarimas siūlomiems nutarimų projektams (šios nutarties 17 punktas). ĮBĮ nėra įtvirtinta, kaip reikėtų elgtis dėl susilaikiusių kreditorių, šiuo klausimu nėra išplėtota ir teismų praktika. Naudojimasis susilaikymo teise turėtų būti laikomas nusišalinimu nuo sprendimo priėmimo ir nuo balsavimo savaime, tačiau nebalsavę arba susilaikę kreditoriai neturėtų būti laikomi kaip balsavę prieš siūlomus nutarimų projektus.

18.7.                      ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu bankroto administratorius arba kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius; ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus pareiškėjos skundą ir palikus galioti kreditorių susirinkimo nutarimą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis tapo galutinė ir neskundžiama. Apeliacinės instancijos teismui skundžiama nutartimi panaikinus visus pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, kartu buvo apeliacine tvarka peržiūrėta ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl administravimo išlaidų sąmatos, kuri yra galutinė ir neskundžiama. Tokia situacija neatitinka kasacinio teismo praktikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-690/2018).

19.       Pareiškėja atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1.                      Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ĮBĮ 24 straipsnio nuostatų aiškinimo praktika nėra nuosekli, taigi nusprendė ne pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, bet suvienodinti.

19.2.                      Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo buvo pradėta formuoti dar iki atsakovės nurodomų nutarčių priėmimo – Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-162/2008 yra išaiškinęs, kad pakartotinį kreditorių susirinkimą reikia šaukti tik tuo atveju, kai į kreditorių susirinkimą susirenka mažiau kaip pusei visų įmonės kreditorių reikalavimų sumos atstovaujantys kreditoriai; įstatymas nenustato galimybės šaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą, jeigu kreditorių susirinkime dalyvaujančių kreditorių balsų nutarimui priimti pakako (tačiau buvo balsuota prieš pateiktą projektą). Priimant atsakovės nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1986/2011 ir 2016 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-110-302/2016 buvo neatsižvelgta į 2008 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-162/2008 pateiktus išaiškinimus, todėl skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuotas praktikos nenuoseklumas. Pareiškėjos nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2083-381/2017 buvo toliau plėtojami 2008 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-162/2008 pateikti išaiškinimai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama nutartimi pagrįstai buvo nutarta praktikoje egzistuojantį nenuoseklumą pašalinti, taikant pirmiau nurodytoje 2008 m. vasario 4 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus.

19.3.                      Atsakovė netinkamai aiškina ĮBĮ nuostatas, šios nutarties 18.2 punkte nurodytos sąlygos neatitinka ĮBĮ 24 straipsnio. Nustačius, kad kreditorių susirinkimo kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso kreditorių susirinkimo metu, todėl nėra jokio teisinio pagrindo atsakovės padarytai išvadai, jog kreditorių balsus susirinkime reikia vertinti atskirai kiekvieno sprendžiamo klausimo atžvilgiu. ĮBĮ nei kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo, nei pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo nesieja su susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų (tiek „prieš“, tiek „už“) suma (nustatyti tik reikalavimai balsų „už“, reikalingų kreditorių nutarimams priimti, skaičiui). Dėl to tuo atveju, kai kreditorių susirinkime dalyvaujančių kreditorių balsų pakanka nutarimams priimti, pakartotinis kreditorių susirinkimas negali būti šaukiamas (ĮBĮ 24 straipsnio 1, 2 dalys).

19.4.                      Bankroto procedūros operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas negali lemti ĮBĮ normų plečiamojo aiškinimo, juolab jų nesilaikymo tam, kad būtų įgyvendinti nurodytais principais siekiami tikslai. ĮBĮ normų analizė neteikia pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad, pirmojo kreditorių susirinkimo metu nepriėmus nutarimų ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir 36 straipsnio 4 dalyje nurodytais klausimais, pažeidžiamos imperatyvios ĮBĮ normos. ĮBĮ nenustatytos nutarimų nepriėmimo pirmiau nurodytais klausimais pasekmės, pakartotinio susirinkimo sušaukimo galimybė nėra siejama su būtinybe priimti nutarimus šiais klausimais. Tiek pirmojo kreditorių susirinkimo metu, tiek ir vėlesniuose kreditorių susirinkimuose turi būti laikomasi ĮBĮ nuostatų dėl kreditorių susirinkimo kvorumo egzistavimo ir dėl balsų, reikalingų nutarimams priimti, daugumos; būtinybė išspręsti ĮBĮ tiesiogiai nurodytus klausimus neteikia pagrindo plačiai aiškinti pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo atvejus.

19.5.                      Kasaciniame skunde nurodoma nemokumo administratorių bendruomenės pozicija prieštarauja Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsakingos už bankroto proceso efektyvumo užtikrinimą, teikiamai metodinei informacijai.

19.6.                      Apeliacinės instancijos teismas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį vertino ne administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo teisėtumo, o pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo teisėtumo aspektu. Dėl to apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pakartotinis kreditorių susirinkimas sušauktas nesant tam teisinio pagrindo, nutarimo dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo panaikinimas nelaikytinas ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies pažeidimu. Kreditorių susirinkime priimtų sprendimų panaikinimas yra natūrali pasekmė, kai tokių susirinkimų sušaukimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Priešingu atveju būtų pažeistas principas, kad iš neteisės teisė nekyla (lot. ex injuria jus non oritur).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo

 

20.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl dalies BUAB „Vaitesa“ pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo.

21.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos (kreditorės) skundą tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas, dėl viešojo intereso peržengęs atskirojo skundo ribas, konstatavęs procedūrinius pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo pažeidimus, panaikino visus pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus. Šis teismas sprendė, kad, įvykusiame pirmame kreditorių susirinkime nepriėmus nutarimų šešiais darbotvarkės klausimais, pakartotinis susirinkimas dėl šių klausimų negalėjo būti sušauktas, nes pirmame susirinkime nutarimai nebuvo priimti ne dėl to, kad nesusirinko pakankamas skaičius kreditorių, o dėl to, kad nutarimų projektai negavo reikiamo (daugumos) kreditorių balsų skaičiaus.

22.       Atsakovė BUAB „Vaitesa“, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis, pateikė kasacinį skundą, kuriame nurodė argumentus dėl netinkamo pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo pagrindų aiškinimo, skirtingos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, kreditorių susilaikymo nuo balsavimo konkrečiu klausimu teisinių pasekmių netinkamo kvalifikavimo, teisės normų, reglamentuojančių administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimą ir nutarties dėl jos apskundimą, netinkamo taikymo.

23.       Teisėjų kolegija, vertindama kasacinio skundo argumentų pagrįstumą, pažymi, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą kreditoriai savo teises bankroto procese įgyvendina per kreditorių susirinkimą. Kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka reglamentuota ĮBĮ 22 straipsnyje. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis).

24.       Jeigu nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako, administratorius per 15 dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą. Jis turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę, išskyrus nutarimus dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka ir dėl taikos sutarties (ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalis). Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 straipsnio 3 dalis).

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje kilusiam klausimui dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo teisėtumo išspręsti aktualus ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalies nuostatos nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako aiškinimas tiek lingvistine prasme, tiek bankroto teisės normų kontekste. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nurodyta nuostata aiškintina kaip galimybė sušaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą tuo atveju, kai ne dėl visų pirmajame susirinkime svarstytų klausimų priimti nutarimai, nes kai kuriems nutarimams priimti nepakako balsų „už“. Apeliacinės instancijos teismas, minėta, laikėsi pozicijos, kad pakartotinis kreditorių susirinkimas galėtų būti sušauktas tik tokiu atveju, kai nesusirinko reikiamą balsų kiekį nutarimams priimti turinčių kreditorių skaičius. 

26.       Pagal ĮBĮ nustatytą kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką, tam, kad būtų priimti kreditorių susirinkimo nutarimai, į susirinkimą turi susirinkti (ar balsuoti raštu) tiek kreditorių, kad jų balsai vertine išraiška sudarytų atitinkamą kiekį balsų, remiantis ĮBĮ normomis būtiną nutarimui priimti. Priešingu atveju nutarimas negalės būti priimtas. Toks reguliavimas teikia pagrindą daryti išvadą, kad balsų pakanka tuomet, kai į susirinkimą susirenka kreditoriai, turintys ĮBĮ nustatytą teismo patvirtin reikalavimų sumą vertine išraiška. Atitinkamą reikalavimų sumą turinčių kreditorių skaičiui nesusirinkus, nutarimui priimti balsų nepakanka. Tokiu atveju pripažintina, kad nutarimams priimti balsų nepakanka ir tiems patiems nutarimams priimti ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka turi būti sušauktas pakartotinis kreditorių susirinkimas. Jeigu balsų nepakako tik balsuoti „už“ (tačiau kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtina reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ĮBĮ nustatytą kiekį, būtiną nutarimui priimti), tuomet administratorius, atsižvelgdamas į balsavusių „prieš“ arba susilaikiusių kreditorių poziciją, turėtų svarstyti, kaip pakeisti siūlomų nutarimų projektus, ir dėl jų priėmimo šaukti kitą kreditorių susirinkimą.

27.       Nurodytas aiškinimas atitinka ir kreditorių autonomijos principą – tik kreditoriai gali nuspręsti, ar konkretus pasiūlytas nutarimas (pavyzdžiui, dėl administravimo išlaidų, kreditorių komiteto sudarymo ir pan.) jiems yra priimtinas. Kaip jau buvo nurodyta, šis principas įgyvendinamas būtent balsų daugumą turintiems kreditoriams priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Priešingu atveju, jeigu pakartotinis susirinkimas galėtų būti šaukiamas dėl nutarimų, kuriems priimti, esant kvorumui, nepakako ĮBĮ nustatyto skaičiaus kreditorių balsų „už“, šis balsų daugumą turinčių kreditorių teises ginantis principas būtų pažeistas, atsirastų galimybė manipuliuoti kreditorių balsais, iškreipiant daugumos valią.

28.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad BUAB „Vaitesa“ kasacinio skundo argumentas, jog įstatymas imperatyviai nustato klausimus, nagrinėtinus pirmajame kreditorių susirinkime, todėl, kreditoriams nepriėmus nutarimų šiais klausimais pirmajame kreditorių susirinkime, balsavimas pakartotiniame kreditorių susirinkime palengvintų tokių nutarimų priėmimą, negali lemti kreditorių autonomijos principo nepaisymo ir plečiamojo ĮBĮ teisės normų aiškinimo. Kaip pagrįstai atsiliepime į kasacinį skundą nurodė pareiškėja LTL Kredito unija, tiek pirmojo kreditorių susirinkimo metu, tiek ir vėlesniuose kreditorių susirinkimuose turi būti laikomasi ĮBĮ nuostatų dėl kreditorių susirinkimo kvorumo egzistavimo ir dėl balsų, reikalingų nutarimams priimti, daugumos, tačiau net ir ĮBĮ tiesiogiai nurodytų klausimų sprendimo būtinybė nesudaro pagrindo per plačiai aiškinti įstatyme įtvirtintus pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo atvejus.

29.       Apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią tuo atveju, jeigu nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako, administratorius per 15 dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą, aiškintina kaip suteikianti teisę bankroto administratoriui sušaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą tuomet, kai į šaukiamą susirinkimą nesusirinko (ar neišreiškė savo valios iš anksto balsuodami raštu) kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, t. y. kai nebuvo kvorumo. Kitais atvejais (pvz., kai nutarimas nepriimamas, nes nepakako balsų „už“) turi būti šaukiamas ne pakartotinis, o kitas kreditorių susirinkimas.

30.       Šiame kontekste papildomai pažymėtina, kad nurodyta išvada atitinka įstatymo leidėjo valią, kuris nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 49–50 straipsniuose expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtino, kad pakartotinis kreditorių susirinkimas šaukiamas tuo atveju, kai neįvyksta kreditorių surinkimas. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios Juridinių asmenų nemokumo įstatymo redakcijos 49 straipsnį, kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu yra kreditorių susirinkimo kvorumas (4 dalis); kreditorių susirinkimo kvorumas yra, jeigu kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, įskaitant iš anksto balsavusius kreditorius, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos (5 dalis); nustačius, kad kreditorių susirinkimo kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso kreditorių susirinkimo metu (6 dalis); jeigu kreditorių susirinkimo kvorumo nėra, kreditorių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis kreditorių susirinkimas (7 dalis). Pakartotiniam kreditorių susirinkimui kvorumo reikalavimas netaikomas (50 straipsnio 3 dalis); pakartotinis kreditorių susirinkimas turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio kreditorių susirinkimo darbotvarkę (50 straipsnio 4 dalis).

31.       Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad pirmajame BUAB „Vaitesa kreditorių susirinkime 2018 m. balandžio 24 d. dalyvavo bei iš anksto raštu balsavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma vertine išraiška sudarė 215 232,98 Eur, ši suma atitiko 52,36 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad susirinkime dalyvavo kreditoriai, turintys ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytą teismo patvirtintų reikalavimų sumą, kurios pakako kreditorių susirinkimo nutarimams priimti. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad, nustačius šias reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir byloje nesant ginčo dėl pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos ar kitų procedūrų teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog, pirmame susirinkime nepriėmus nutarimų šešiais darbotvarkės klausimais dėl to, kad nepakako kreditorių balsų „už“, šie klausimai negalėjo būti svarstomi pakartotiniame kreditorių susirinkime (šios nutarties 26–27 punktai).

32.       Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taikant nurodytus išaiškinimus nagrinėjamoje byloje, spręstina, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo neteisėtumą (esminį procedūrinį pažeidimą), pagrįstai panaikino visus šiame susirinkime priimtus nutarimus.

33.       Tai konstatavusi, teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų dėl kreditorių susilaikymo nuo balsavimo konkrečiu klausimu teisinių pasekmių netinkamo kvalifikavimo ir teisės normų, reglamentuojančių administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimą, netinkamo taikymo, kaip neturinčių reikšmės teisiniam bylos rezultatui.

 

Dėl apeliacinės instancijos teismo horizontaliųjų precedentų laikymosi

 

34.       Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį šalys taip pat kelia apeliacinės instancijos teismo ankstesnės praktikos nevienodumo, argumentų, kodėl buvo nuspręsta remtis būtent pasirinkta praktika, nenurodymo ir jų reikšmės skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui klausimus.

35.       Dėl netinkamo horizontaliųjų precedentų taisyklių laikymosi teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs.

36.       Kita vertus, kasacinio teismo ne kartą nurodyta ir tai, kad kai apeliacinės instancijos teismas nukrypsta nuo savo sukurtų horizontaliųjų precedentų, kurie niekada nebuvo peržiūrėti kasacine tvarka, tai ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tik dėl to skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas; kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017 51 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

37.       Be to, šalių ginčą sprendžiant kasaciniame teisme naujai sukuriama teisės aiškinimo taisykle potencialiai gali būti patvirtintas vienas iš dviejų apeliacinės instancijos teismo precedentų – tiek senasis, tiek naujasis (kuris buvo suformuotas pažeidžiant konstitucinį teismų praktikos tęstinumo imperatyvą) – arba sukuriamas apskritai kokybiškai naujas teisės išaiškinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016 29 punktą).

38.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad nors skundžiamame apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime nurodoma ankstesnė skirtinga šio teismo praktika nepateikiant argumentų, kuriais būtų įvertintas jos pagrįstumas ir poreikis suvienodinti skirtingus teisės išaiškinimus, tačiau aptariamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas išsamiai pagrindė savo poziciją dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo pagrindų, todėl vien tikslesnių motyvų dėl ankstesnės šio teismo praktikos laikymosi (nesilaikymo) nepateikimas nesudaro pagrindo konstatuoti horizontaliųjų precedentų taikymo taisyklių pažeidimo.

39.       Apibendrindama visus šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčą, netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl kasacinis skundas atmestinas, o skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina galioti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

40.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

41.       Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už atsiliepimo į atsakovės kasacinį skundą parengimą pareiškėja turėjo 480 Eur atstovavimo išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.14 punkte nurodyto dydžio, todėl konstatavus, kad kasacinis skundas atmestinas, šių išlaidų atlyginimas pareiškėjai priteistinas iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovei yra iškelta bankroto byla ir ji yra įgijusi bankrutavusios įmonės statusą, tai nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018 3941 punktus).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti kooperatinei bendrovei LTL Kredito unijai (j. a. k. 302791356) 480 (keturis šimtus aštuoniasdešimt) Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš BUAB „Vaitesa“ (j. a. k. 302595763) bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Goda Ambrasaitė-Balynienė

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Alė Bukavinienė

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Algirdas Taminskas


Paminėta tekste:
  • 2-110-302/2016
  • 2-2083-381/2017
  • 2-1986/2011
  • 3K-3-391-690/2018
  • 2A-162/2008
  • 3K-3-382-313/2015
  • CPK
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas