Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-10-08][nuasmeninta nutartis byloje][3K-7-153-969-2020].docx
Bylos nr.: 3K-7-153-969/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 atsakovas
UAB ,,Prostafus" 135938452 Ieškovas
Kauno miesto savivaldybės administracija 188764867 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
3.3.4.2. Proceso atnaujinimo pagrindai
3.3.4.2.2. Proceso atnaujinimas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu
7.3. Bylos dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.4. Proceso atnaujinimas
2.1.5. Bylos dėl nuomos
2.1.5.5. dėl žemės nuomos
7. BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ

?

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Civilinė byla Nr. 3K-7-153-969/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14110-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.2

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės, Algio Norkūno, Gedimino Sagačio (pranešėjas), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prostafus“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo; tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija, J. A., R. P.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teisę lengvatine tvarka nuomoti valstybinę žemę ir proceso atnaujinimo teisėtumo patikrinimą aukštesnės instancijos teisme, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „Prostafus“ teismo prašė panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno skyriaus 2016 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 8SD - 977 (14.8.7), panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. ISD-1637-(8.2) ir įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove UAB „Prostafus“ valstybinės žemės sklypų Kauno m., (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis.

3.       Ieškovė nurodė, kad NŽT Kauno skyrius 2016 m. vasario 22 d. sprendimu atsisakė patenkinti jos prašymą sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. NŽT 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu nurodė, jog sklypai negali būti išnuomoti ieškovei, nes statiniai tik statomi, nėra baigtų statyti savarankiškai funkcionuojančių ir eksploatuojamų statinių ar priklausinių, kurie būtų naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį. Iš ieškovės pareikalauta atlaisvinti žemės sklypus, nusikeliant statinius ir išregistruojant juos iš Nekilnojamojo turto registro. Ginčo žemės sklypai nuo 1992 m. buvo ir iki šiol yra naudojami, mokamas žemės nuomos mokestis. Nutrauktoje žemės sklypo nuomos sutartyje buvo nustatytas 99 metų nuomos terminas. Ieškovė turi išduotą statybos leidimą, pertvarkė nuomotą sklypą į vienuolika atskirų sklypų, juose vykdo statybos darbus. Tai, kad ne visų sklypuose esančių statinių statyba yra baigta, nesudaro pagrindo nutraukti nuomos santykius.

4.       Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 16 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

5.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį bei Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad Kauno m. valdyba 1992 m. birželio 5 d. potvarkiu suteikė UAB „Pop centras“ 15 000 kv. m ploto žemės sklypą koncertų salei su pagalbiniais pastatais statyti, o 1994 m. liepos 29 d. šį sklypą 99 metams išnuomojo minėtai bendrovei. Statybos leidimas statyti koncertų ir sporto salę su pagalbiniais statiniais nurodytame valstybinės žemės sklype išduotas tik 2002 m. spalio 15 d., leidimas pakeistas 2004 m. kovo 8 d., galiojo iki 2012 m. spalio 15 d. Byloje nėra duomenų dėl vykdytų statybų iki 2004 m., tačiau, 2004 m. balandžio 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, sklype registruotas pastatas – teniso kortai, kurių baigtumas 5 proc., nuosavybės teise priklausantys UAB „Pop centras“ ir ieškovei, o 2004 m. gegužės 17 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šiame sklype registruotas pastatas – koncertų ir sporto salė, kurios baigtumas 5 proc., nuosavybės teise priklausantis minėtiems juridiniams asmenims. Ieškovė 2010 m. balandžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tapo viso pastato – koncertų ir sporto salės (baigtumas 5 proc.) savininke (iki tol jai priklausė 99/100 dalys), todėl ji perėmė nuomos teises. 2011 m. liepos 28 d. buvo pakeista 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis ir ji išdėstyta nauja redakcija. Sutarties 3 punkte nustatyta nepakeista išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita (kitai specialiai paskirčiai). Šiame sutarties punkte taip pat nurodyta, kad, norint plėtoti veiklą žemės sklype, būtina parengti detalųjį planą. 2014 m. liepos 9 d. ieškovė inicijavo žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. liepos 17 d. įsakymu pakeitė ieškovei išnuomoto sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį į „kita“, naudojimo būdai – „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (apie 47 proc.) ir komercinės paskirties objektų teritorijos“ (apie 53 proc.). 2014 m. rugsėjo 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi 3/20 pastato – koncertų ir sporto salės (baigtumas vis dar 5 proc., statybos leidimo galiojimas pasibaigęs 2012 m. spalio 15 d.) perleista UAB „Akmenis“ ir 2014 m. gruodžio 2 d. dar kartą pakeista valstybinės žemės nuomos sutartis, be kita ko, įrašant naują 0,2250 ha sklypo dalies nuomininkę (UAB „Akmenis“) ir pakeičiant sutarties 3 punktą, nustatantį išnuomojamo žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu organizavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagal UAB „Akmenis“ ir ieškovės prašymą. NŽT Kauno miesto skyrius pateikė reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, suderino žemės sklypo projektą, sklypas buvo padalytas į vienuolika žemės sklypų, patvirtinti jų kadastro duomenys. Atlikus visus nurodytus veiksmus, vietoj vieno žemės sklypo buvo teisiškai įregistruoti vienuolika atskirų žemės sklypų. Iki statinio  koncertų ir sporto salės išregistravimo 2015 m. spalio 23 d. didesnio baigtumo procento pasiekta nebuvo. Taigi, koncertų ir sporto salė buvo tik pradėta statyti, vėliau ilgą laiką statybų darbai valstybinės žemės sklype atliekami nebuvo, galiausiai nebaigtas statyti pastatas išardytas. 23 metus nuo 1,50 ha valstybinės žemės sklypo Kauno mieste suteikimo ir išnuomojimo sklypas faktiškai nebuvo naudojamas, numatyta pastatyti koncertų ir sporto salė buvo tik pradėta statyti (baigtumas 5 proc.), bet vėliau nebuvo statoma, taigi iš esmės ir naudojama, tačiau ja buvo disponuojama. Ieškovės ir UAB „Akmenis“ prašymu 2016 m. vasario 15 d. žemės nuomos sutartis buvo nutraukta ir išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau atskiros žemės nuomos sutartys dėl kiekvieno naujai suformuoto sklypo su ieškove nebuvo sudarytos. 2016 m. vasario 18 d. žemėtvarkos specialistams atlikus ginčo žemės sklypų naudojimo valstybinę kontrolę, buvo surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktai, kuriuose nurodyta, kad statiniai, esantys žemės sklypuose, nebaigti statyti, todėl paprašyta atlaisvinti žemės sklypus, nusikelti statinius ir išregistruoti juos iš Nekilnojamojo turto registro. Iki atsakovės atsisakymo sudaryti sutartis ieškovės statomų pastatų (kotedžų) baigtumas buvo 7 proc., tačiau ir po atsisakymo sudaryti sutartis ieškovė tęsė darbus. Tai rodo, kad ieškovė vykdė statybos darbus, nepaisydama už valstybinės žemės nuomą atsakingos institucijos sprendimų, vykstant teisminiam ginčui, taigi suprasdama galimus savo veiksmų padarinius. Ieškovės lūkestis, jog, pakeitus ginčo žemės sklypo paskirtį ir jį padalijus, naujai suformuoti sklypai jai bus išnuomoti ne aukciono tvarka, nėra teisėtas ir todėl negali būti saugomas teisės. Esant siekiui sklype vykdyti veiklą, nesusijusią su visuomenės poreikiams tenkinti skirtų statinių – koncertų salės su pagalbiniais pastatais – eksploatavimu, toks lūkestis prieštarauja viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl negali būti teisės aktų nustatyta tvarka ginamas. Ieškovės veiksmai, valstybinės žemės sklype statant kitus statinius nei tie, kuriems eksploatuoti išnuomotas žemės sklypas, neatitiko teisingumo ir sąžiningumo principų, taigi jai tenka padarinių, kylančių dėl imperatyviųjų įstatymo normų reikalavimų nepaisymo, rizika. Tai lemia ir taisyklės ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla) taikymą ir leidžia pripažinti, kad ieškovės lūkesčiai lengvatine tvarka naudotis žemės sklypu nėra teisėti, todėl negali būti ginami.

6.       Ieškovė UAB „Prostafuskreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais, pažymėdama, kad ginčas teisme kilo dėl žemės sklypo naudojimo konstatavimo, nes padalytuose žemės sklypuose ieškovės statomi statiniai buvo dar nebaigti, o kasacinis teismas nusprendė, kad ieškovė nevykdė nuomos sutarties sąlygų, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, ir dėl to jai išnyksta teisė nuomotis žemę ne aukciono būdu. Ieškovės nuomone, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bylą nagrinėdamas kasacine tvarka, neatsižvelgė į jos 2014 m. gruodžio 2 d. susitarimą su NŽT dėl valstybinės žemės nuomos sąlygų pakeitimo. Ieškovė vykdė savo teises ir pareigas ne tik pagal žemės nuomos sutartį, bet ir naudojo žemę pagal teritorijų planavimo dokumente nurodytą žemės sklypo paskirtį.

7.       Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi atsisakyta atnaujinti procesą. 

8.       Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – procesas atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Teismas nurodė, kad: 

8.1.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, ir atsakovei nebuvo bei negalėjo būti žinoma, jog būtent šiomis aplinkybėmis, be kita ko, iš dalies neatitinkančiomis tikrovės, bus grindžiamas kasacinio teismo procesinis sprendimas. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą nebuvo nei nagrinėjami, nei vertinami žemės naudojimo (nuomos) santykiai iki 2016 metų. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimą grindė aplinkybėmis, nenagrinėtomis ir nenustatytomis žemesnės instancijos teismų sprendimuose, savarankiškai įvertino ginčo šalių santykius tolimoje praeityje (atsakovei tuo negrindžiant savo pozicijos) bei nustatė, kad žemės sklypas nebuvo naudojamas nuo jo suteikimo (1994 metų) iki 2004 metų ir apskritai nebuvo naudojamas pagal paskirtį 23 metus. 

8.2.                      Kasacinio teismo išvada, jog išnyko ieškovės teisė nuomotis valstybinę žemę, padaryta neįvertinus po 2012 m. buvusių daugybės juridinių faktų, administracinių sprendimų ir nuomos sutarties keitimo, neatsižvelgiant į tai, kad tuo pagrindu, kuriuo kasacinis teismas laikė išnykusią ieškovės teisę nuomotis žemės sklypą, pati atsakovė niekada neinicijavo nuomos sutarties nutraukimo, pažeistos CK 6.563, 6.564 ir 6.565 straipsnių nuostatos, taip pat neatsižvelgta į ieškovės atskirajame skunde nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotus principus. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, įgyvendinama savo, kaip žemės naudotojos, nuomininkės ir statytojos, teises, laikėsi teisės aktų reikalavimų teisinių sąlygų, kurias jai sukūrė valstybės įgaliotos institucijos, todėl įgijo teisėtus lūkesčius.

8.3.                      Yra pagrįstų prielaidų išvadai, jog nagrinėjant bylą kasacine tvarka galėjo būti padaryta aiški teisės taikymo klaida, turinti reikšmės bylos baigčiai.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

9.       Išnagrinėjęs atnaujintą bylą Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino. 

10.       Teismas nustatė, kad Žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), Kauno miesto valdyba 1992 m. birželio 5 d. potvarkiu suteikė, o 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi 99 metams išnuomojo UAB „Pop centras“. 2004 m. kovo 8 d. ieškovei ir UAB „Pop centras“ išduotas leidimas statyti koncertų ir sporto salę su pagalbiniais statiniais, jis galiojo iki 2012 m. spalio 15 d. 2010 m. balandžio 12 d. ieškovė tapo viso pastato – koncertų ir sporto salės (baigtumas 5 proc.), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), savininke (iki tol dalis pastato priklausė žemės sklypo nuomininkei UAB „Pop centras“), todėl 2011 m. liepos 28 d. pakeista Žemės sklypo nuomos sutartis ir jis išnuomotas ieškovei iki 2093 m. liepos 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. liepos 17 d. įsakymu pakeitė sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį į „kita“, naudojimo būdą – į „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (apie 47 proc.) ir komercinės paskirties objektų teritorijos“ (apie 53 proc.). 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo sutikta, kad ieškovė perleistų žemės sklypo dalies (0,2250 ha), kuri reikalinga 15/100 dalims pastato – koncertų ir sporto salės – eksploatuoti, nuomos teisę pastato bendraturtei UAB „Akmenis“, ir nuomos sutartis buvo pakeista. 2015 m. balandžio 28 d. ieškovei išduotas statybos leidimas statyti 15 vieno buto gyvenamųjų namų. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu organizavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagal UAB „Akmenis“ ir ieškovės prašymą. NŽT Kauno miesto skyrius pateikė reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, suderino žemės sklypo projektą, sklypas buvo padalytas į vienuolika žemės sklypų, patvirtinti jų kadastro duomenys. Atlikus visus nurodytus veiksmus, vietoj vieno žemės sklypo buvo įregistruoti vienuolika atskirų žemės sklypų. Remiantis ieškovės ir UAB „Akmenis“ prašymu, 2016 m. vasario 15 d. žemės nuomos sutartis buvo nutraukta ir išregistruota iš VĮ Registrų centro, tačiau atskiros nuomos sutartys dėl kiekvieno objekto su ieškove nebuvo sudarytos. 2016 m. vasario 18 d. žemėtvarkos specialistams atlikus ginčo žemės sklypų naudojimo valstybinę kontrolę, buvo surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktai, kuriuose nurodyta, kad statiniai, esantys žemės sklypuose, nebaigti statyti, todėl paprašyta atlaisvinti žemės sklypus, nusikelti statinius ir išregistruoti juos iš Nekilnojamojo turto registro.

11.       Teismas pažymėjo, kad šioje byloje turi būti vertinami žemės naudojimo (nuomos) santykiai iki 2016 metų, nes Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje, kuria atnaujintas procesas, nurodyta, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą nebuvo nei nagrinėjami, nei vertinami žemės naudojimo (nuomos) santykiai iki 2016 metų, ir todėl būtent šiuo pagrindu atnaujino procesą civilinėje byloje.

12.       Teismas pripažino svarbia aplinkybę, kad atsakovė iki 2016 m. vasario 15 d. įsakymo dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo priėmimo nenustatė ginčo sklype ieškovų ar kitų nuomininkų įvykdytų pažeidimų bei nereikalavo jų pašalinti arba neinicijavo šių sutarčių nutraukimo, nors valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomą, privalo kiekvienu atveju tikrinti, ar asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę nuomotis žemės sklypą, t. y. kontroliuoti valstybinės žemės nuomos teisėtumą. Atsakovė ne tik nenustatė pažeidimų bei neinicijavo sutarčių nutraukimo, bet ir sudarė visas sąlygas ieškovei įgyvendinti žemės sklypo pertvarkymo į atskirus žemės sklypus procedūrą.

13.       Teismas nusprendė, kad atsakovė, pakeisdama nuomos sutartį, suderindama Žemės sklypo projektą, pertvarkydama Žemės sklypą padalijimo būdu į vienuolika žemės sklypų ir patvirtindama pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenis, nesudarė jokio pagrindo ieškovei abejoti vykdomų žemės sklypo pertvarkymo veiksmų teisėtumu, iš kurių turėjo nuosekliai sekti ir jų vykdomų statybos darbų pobūdžio pakeitimai. Tai reiškia, kad, atsakovei nenustačius jokių ieškovės įvykdytų pažeidimų bei nereikalavus jų pašalinti, nėra pagrindo pripažinti, jog 2016 m. vasario 15 d. įsakymo priėmimo metu išnyko kasacinio teismo nurodomos sąlygos, kurios teikė pagrindą ir dėl kurių buvo išnuomota valstybinė žemė ne aukciono būdu, o ieškovė jau neturi teisinio pagrindo reikalauti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį lengvatinėmis sąlygomis. Atsakovei sudarius visas sąlygas įgyvendinti žemės sklypo pertvarkymo į atskirus žemės sklypus procedūrą, ieškovei atsirado pagrindas remtis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės principo elementais, tokiais kaip teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir saugumas, kurių neužtikrinus nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

14.       Teismas konstatavo, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog ieškovė vykdė statybos veiksmus galiojančių ir teisėtai išduotų statybos leidimų pagrindu, o viso bylos nagrinėjimo metu statybos leidimų bei kitų administracinių aktų teisėtumas nebuvo ginčytas. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties 42 punkte nurodyta, kad valstybės institucijų ir savivaldybės atsakingų darbuotojų veiksmų teisėtumas, keičiant valstybinės žemės paskirtį ir išduodant leidimus gyvenamųjų namų statybai, kaip ir šių administracinių sprendimų teisėtumas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, teismo vertinimu, šios aplinkybės yra svarbios bylai, nes leidžia pripažinti pagrįstomis ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ji neatliko nė vieno neteisėto ar savavališko veiksmo, imperatyviųjų teisės normų nesilaikymo veiksmo, kuris nebūtų kildinamas iš valstybinių institucijų administracinių sprendimų ar pritarimo. Ieškovė, įgyvendinama savo, kaip žemės naudotojos, nuomininkės ir statytojos, teises, sąžiningai laikėsi teisės aktų reikalavimų ir tų teisinių sąlygų, kurias jai sukūrė valstybės įgaliotos institucijos. Tai reiškia, kad atsakovė, atsisakydama sudaryti buvusio sklypo pagrindu suformuotų atskirų žemės sklypų nuomos sutartis, tai padarė be teisėto pagrindo ir tokiu būdu pažeidė ieškovės kaip žemės sklypo ilgalaikės nuomininkės ir statytojos teises.

15.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės pozicija, jog žemės sklypas galėjo būti išnuomotas tik esamiems (baigtiems) statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, yra nepagrįsta. Žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kuriam eksploatuoti žemės sklypas ir yra naudojamas. Nustatant, ar žemė užstatyta, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta, jog nebaigtas statinys – statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad visi statiniai, priklausantys ieškovei, yra statomi galiojančio, neužginčyto statybą leidžiančio dokumento pagrindu. Kadangi ieškovė turi išduotą statybos leidimą , atliko sklypo pertvarkymą, pastatų statybų baigtumo laipsnis tik didėja, teismas nusprendė, kad yra visos sąlygos sudaryti valstybinės žemės ilgalaikės nuomos sutartis, nes žemės sklypai reikalingi statiniams eksploatuoti.

16.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą, 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą paliko nepakeistą, iš esmės sutikdama su šiame sprendime padarytomis išvadomis.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

17.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovės visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje teisėti lūkesčiai paprastai grindžiami pagrįstu tikėjimu teisės aktu, turinčiu tvirtą teisinį pagrindą ir įtaką nuosavybės teisėms (pvz., 2004 m. rugsėjo 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Kopecky prieš Slovakiją, peticijos Nr. 44912/98, par. 47; 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07, par. 61). Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau  Konvencija) Protokolo Nr. 1 straipsnį (nuosavybės apsauga) saugotinas teisėtas lūkestis, o ne tik paprasta viltis ar paprastas lūkestis (kurie nesaugotini); teisėtam lūkesčiui konstatuoti gali būti svarbios įvairios aplinkybės, duodančios pagrindą jam susiformuoti,  teisinis reguliavimas per se (savaime), nuosekli teismų praktika, galutinis administracinis aktas, su valdžios institucijomis sudaromos civilinės sutartys, ilgalaikis valstybės susidariusios situacijos toleravimas, kalbant apie statinius  ar jie buvo pastatyti turint kokių nors teisių į sklypą, kokia jų paskirtis ir pan. 

17.2.                      Kauno m. valdyba 1992 m. birželio 5 d. potvarkiu suteikė UAB „Pop centras“ 15 000 kv. m ploto Žemės sklypą, o 1994 m. liepos 29 d. šį sklypą 99 metams išnuomojo konkrečiam tikslui – koncertų salei su pagalbiniais pastatais statyti. Ieškovė 2012 m. balandžio 12 d. įsigydama 1/100 pastato – koncertų ir sporto salės, įgijo ne tik teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą ne aukciono būdu, bet ir įsipareigojimą, lėmusį nuomos sutarties sudarymą, pastatyti koncertų ir sporto sales. Ieškovės veiksmai, nekeičiant Kauno m. valdybos 1992 m. birželio 5 d. potvarkio, kuriuo suteiktas Žemės sklypas koncertų salei su pagalbiniais pastatais statyti (jis yra galiojantis), laikytini pačios ieškovės prisiimta rizika bei siekiu gauti finansinę naudą valstybės sąskaita, o ne teisėtu lūkesčiu. Ieškovė taip pat prisiėmė riziką, kai tęsė statybos darbus nepaisydama Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų, vykstant teisminiams ginčams, neturėdama Žemės sklypų valdymo ir naudojimo teisių, t. y. neatitikdama Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos statytojo teisei įgyvendinti.

17.3.                      Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas teisėto lūkesčio klausimą, nutarties 44 punkte rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės naudojimo, kai ji išnuomota pastatams eksploatuoti, o ne suteikta, išnuomota statyti konkrečiam pastatui, t. y. nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos šiose civilinėse bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018 ir kt.). Kasacinis teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015 pažymėjo, jog faktas, kad 20 metų nebuvo teisėtai pastatyta statinių ir ieškovė nesiėmė pakankamų priemonių bei veiksmų nuomos sutarčiai tinkamai vykdyti, sudaro pagrindą valstybinės žemės nuomos sutartį nutraukti vienašališkai prieš terminą nuomotojos reikalavimu neteismine tvarka. Teismai taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008 kasacinio teismo formuojamos praktikos. Nurodytoje byloje buvo nustatyta, jog asmuo įsigijo sandėlį, kad turėtų teisę ne aukciono būdu išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, tačiau siekė jį naudoti ne įsigytam statiniui eksploatuoti. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad sandėlio savininkui savo iniciatyva ir rizika parengus ginčo sklypo detalųjį planą, kuriuo pakeista šio žemės sklypo paskirtis į gyvenamąją bei jis suskaidytas į šešiolika atskirų sklypų, ikisutartiniai santykiai tarp bylos šalių nesusiklostė, o iš to kylančias pasekmes turi prisiimti kasatorius.

17.4.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-421/2017 suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, taikytiną atvejais, kai nuomininkas siekia pakeisti valstybinės žemės naudojimo būdą ir pobūdį, siekdamas naudoti žemės sklypą pagal kitą jo paskirtį negu ta, kuriai jis išnuomotas, dėl tokio nuomininko elgesio yra pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį remiantis CK 6.654 straipsnio 1 dalies 3 punktu. 

17.5.                      Teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono įsigyti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui, įtvirtintam Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018). Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir pažeidė materialiosios teisės normas (Žemės įstatymo 9, 10 straipsniai, CK 6.551 straipsnio 2 dalis, 6.545 straipsnio 1 dalis, 6.564 straipsnio 1 dalis, Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis), bet, neatskleisdamas ilgalaikio ir nuoseklaus UAB „Pop centras“ ir ieškovės neveikimo, o vėliau neteisėto siekio valdant valstybinės žemės sklypą statyti pastatus ne pagal Kauno m. valdybos 1992 m. birželio 5 d. potvarkį, pažeidė proceso teisės normas (CPK 176 ir 185 straipsniai), todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

18.       Ieškovė atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1.                      Atsakovė, kasaciniame skunde suteikdama išimtinį prioritetą 1992 metų Kauno miesto valdybos potvarkiui, nepagrįstai ignoruoja vėliau priimtus administracinius sprendimus, nepripažindama teisiškai reikšmingo fakto, kad būtent jos sprendimai potvarkiu sukuriamas teisines pasekmes pakeitė. Kasaciniame skunde nėra paaiškinama, kokiu būdu gali būti paneigtos kitais (vėlesniais) administraciniais aktais sukurtos teisinės pasekmės ir kokią teisę ir teisinį pagrindą ieškovė turėjo šiais aktais nesivadovauti ir jų nevykdyti.

18.2.                      NŽT su ieškove 2014 m. gruodžio 2 d. susitarimu pakei 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 3 punktą ir išdėstė jo naują redakciją: „Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis  kita, naudojimo būdai  vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (47 proc.), komercinės paskirties objektų teritorijos (53 proc.), o 4.1 papunktis pakeistas nurodant, kad: „išnuomojamame žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui“. Po šių pakeitimų Žemės sklypo naudojimas ne vienbučiams ar dvibučiams gyvenamiesiems namams, o pramogų salei statyti būtų pažeidęs galiojančią valstybinės žemės nuomos sutartį ir galiojantį teritorijų planavimo dokumentą ir būtų sąlyga nutraukti šią nuomos sutartį.

18.3.                      Sprendžiant dėl nuomos sutarčių nutraukimo pagal ginčo įsakymą pagrįstumo, atsižvelgtina į aplinkybes, reikšmingas nuomos santykių susiformavimui, jų eigai, ir į atsiradusius ieškovės lūkesčius. Ieškovės vykdomą vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybą ir iš to kylančius lūkesčius įgalino atsakovė, priimdama ir duodama sutikimus dėl administracinių aktų ir sprendimų, sudariusių pagrindą ieškovei statyti pastatus. Nuomos sutarties sąlygos, iš jų kylančios nuomos santykių šalių teisės ir pareigos lemia atitinkamai apibrėžtus nuomininko teisėtus lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-687/2017). Ieškovei valstybė, atstovaujama atsakovės, sukūrė teisėtą lūkestį, kad tolesni žemės naudojimo santykiai bus įgyvendinami pagal sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, jos pakeitimus ir pirmiau paminėtus atsakovės administracinius aktus. Ieškovė atitiko Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą statytojo statusą, kuris vėliau buvo apribotas be jokių teisėtų pagrindų.

18.4.                      Atsakovės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018 šioje byloje nėra taikytina, nes bylų faktinės aplinkybės nesutampa  šiuo metu sprendžiamoje byloje yra kilęs ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties, o cituojamoje nutartyje buvo sprendžiama situacija, kai buvo atsisakyta sudaryti valstybinės žemės pirkimopardavimo sutartį ne aukciono tvarka. Be to, parduoti buvo atsisakyta dėl to, jog sklype esantis pastatas buvo nusidėvėjęs (nusidėvėjimas 70 proc.), savininkas jo nenaudojo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį ir sklype nevykdė jokios veiklos. Šiuo metu sprendžiamoje byloje situacija yra skirtinga  su atsakovės pritarimu ieškovė aktyviai plėtojo ir vykdė dideles investicijas į aiškiai apibrėžtą projektą.

19.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi konstatavo CPK 353 straipsnio 2 dalyje nustatytą pagrindą išeiti už kasacinio skundo ribų, t. y., be kita ko, spręsti ir dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija atidėjo bylos nagrinėjimą, apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas pranešė dalyvaujantiems byloje asmenims ir pasiūlė jiems pateikti paaiškinimus dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamoje byloje teisėtumo ir pagrįstumo.

20.       Ieškovė pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodomi šie argumentai:

20.1.                      Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje pagrįstai konstatavo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartyje rėmėsi naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos ir nustatytos žemesnės instancijos teismų sprendimuose. Kasacinis teismas peržengė kasacinio skundo ribas ir savo iniciatyva, nebuvus ir nesant tarp šalių dėl to ginčo, įvertino žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), naudojimo (nuomos) santykius praeityje, savarankiškai nustatydamas, jog ginčo žemės sklypas nuo jo suteikimo 1992 metais nebuvo naudojamas pagal paskirtį 23 metus, todėl ieškovės teisė nuomotis valstybinę žemė savaime išnyko. Šios aplinkybės teismų nebuvo nagrinėtos ir vertinamos. Jos ginčui buvo neaktualios ir šalių bei ginčą nagrinėjusių teismų nelaikytos reikšmingomis, ginčui byloje kilus atsakovei NŽT konstatavus, kad sklype nėra baigtų statyti savarankiškai funkcionuojančių ir eksploatuojamų statinių ar priklausinių, kurie būtų naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį. Atnaujinus byloje procesą, pirmosios instancijos teismas bylos duomenų visumos pagrindu padarė išvadą, kad ieškovė tiek, kiek objektyviai leido aplinkybės, naudojo žemės sklypą pagal šio žemės sklypo paskirtį.

20.2.                      Kasacinis teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2009 dėl potvarkio, nuomos sutarties, jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančiais, statybos leidimo panaikinimo ir nuosavybės teisių atkūrimo. Pastarojoje nutartyje konstatuota, kad žemės sklypas UAB „Pop centras“ buvo suteiktas ir pastato statyba pradėta teisėtai, todėl žemės negalima laikyti laisva miesto žemės fondo žeme. Taigi nurodytoje nutartyje žemės sklypo naudojimo santykiai buvo įvertinti kaip atitinkantys teisės aktų reikalavimus.

20.3.                      NŽT savo veiksmais ir priimamais administraciniais sprendimais sudarė sąlygas statyti gyvenamuosius namus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartyje neįvertino reikšmingų juridinių faktų, žemės naudojimo būdo pakeitimo ir kitų administracinių sprendimų, taip pat nuomos sutarties keitimo fakto, todėl nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė privalėjo naudoti žemės sklypą koncertų salei su pagalbiniais pastatais, o ne vienbučių ir dvibučių namų statybai.

20.4.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartyje padaryta esminė klaida – neatsižvelgimas į NŽT ir ieškovės 2014 m. gruodžio 2 d. susitarimą, kad išnuomojamame žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vykdyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kuriems eksploatuoti išnuomotas žemės sklypas, ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Nuomos sutarties 3 punkte nurodyta, kad sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas  vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (47 proc.), komercinės paskirties objektų teritorijos (53 proc.).

20.5.                      Kasacinis teismas nukrypo nuo savo formuojamos praktikos – 2017 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-687/2017 ir 2018 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-916/2018 pažymėta, kad teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis saugumas ir teisinis tikrumas, kad valstybė vykdys prisiimtus įsipareigojimus, užtikrins kiekvieno asmens pasitikėjimą tiek pačia valstybe, tiek ir teise, negali būti paneigtas.

21.       Atsakovė pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodomi šie argumentai:

21.1.                      NŽT atsiliepimuose į ieškinį, patikslintą ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė aplinkybes dėl ginčo žemės naudojimo nuo 1994 m. iki 2004 m., o Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 16 d. nutartimi nustatė faktines žemės naudojimo (nuomos) santykių iki 2016 m. aplinkybes. Dėl to atsakovė nesutinka su Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje, kuria atnaujintas procesas, nurodytais argumentais, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartį grindė aplinkybėmis, nenagrinėtomis ir nenustatytomis žemesnės instancijos teismų sprendimuose, savarankiškai įvertino ginčo šalių santykius tolimoje praeityje bei nustatė, kad žemės sklypas nebuvo naudojamas nuo jo suteikimo 1994 m. iki 2004 m. ir apskritai nebuvo naudojamas pagal paskirtį 23 metus.

21.2.                      Kauno apygardos teismas, 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje nurodęs, kad kasacinio teismo išvada, jog išnyko ieškovės teisė nuomotis valstybinę žemę, padaryta pažeidžiant įstatymo nuostatas ir ieškovės teisėtus lūkesčius, nepagrįstai sutapatino dvi skirtingas teises: 1) teisę į valstybinės žemės sklypą, suteiktą statyti konkretų pastatą; 2) pastatų savininko teisę į valstybinės žemės sklypą. Kasacinis teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartyje vadovavosi nuoseklia kasacinio teismo formuojama praktika, sprendžiant ginčus dėl teisės į valstybinės žemės sklypą, išnuomotą pastatui statyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015 yra pažymėjęs, jog faktas, kad 20 metų nebuvo teisėtai pastatyta statinių ir ieškovė nesiėmė pakankamų priemonių bei veiksmų nuomos sutarčiai tinkamai vykdyti, sudaro pagrindą valstybinės žemės nuomos sutartį nutraukti vienašališkai prieš terminą nuomotojos reikalavimu neteismine tvarka. < ...> Tokios nuomos sutarties išsaugojimas neatitiktų viešųjų tikslų dėl valstybinės žemės naudojimo, nustatytų Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl teismo nutarties, kuria atnaujintas procesas, teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės

 

22.       Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Procesą byloje atnaujinus, teismo nutartyje turi būti nurodytas atnaujinimo pagrindas. Dėl teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti paduotas atskirasis skundas, išskyrus atvejus, kai atnaujinti procesą atsisakyta apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, gali būti skundžiama kasacine tvarka.

23.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2007 nurodyta, kad nutartis dėl proceso atnaujinimo neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl ji neskundžiama ir apeliacinės instancijos teismo negali būti panaikinta, juolab negali būti naujai priimto sprendimo naikinimo pagrindu motyvai dėl nutarties atnaujinti procesą pagrįstumo. Ši taisyklė iš esmės pakartota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009, nurodant, kad aukštesnės instancijos teismai, tikrindami teismo priimtų CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, nors ir nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas atnaujinti procesą, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo, tačiau turi patikrinti, ar atnaujinus procesą bylą nagrinėję teismai pagrįstai ir teisėtai priėmė vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų.??? ???

24.       Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas keisti pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią negali būti naujai priimto sprendimo naikinimo pagrindu motyvai dėl nutarties atnaujinti procesą pagrįstumo.

25.       Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra ypatinga, išskirtinė įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, išimtis iš vieno esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo (tikrumo) principo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-248/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Todėl šios priemonės taikymas negali likti be instancinės peržiūros galimybės, įskaitant peržiūrą aukščiausiosios pakopos  kasaciniame teisme. Priešingu atveju gali susiklostyti netoleruotinos situacijos, nesuderinamos su teisinio apibrėžtumo principu ir paneigiančios instancinės teismų sistemos esmę.

26.       Pažymėtina, kad galiojančios CPK normos taip pat neužkerta kelio nutarčių, kuriomis procesas atnaujinamas, instancinei kontrolei.

27.       Minėta, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį dėl teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti paduotas atskirasis skundas, išskyrus atvejus, kai atnaujinti procesą atsisakyta apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, gali būti skundžiama kasacine tvarka.

28.       CPK 370 straipsnio 3 dalies normos, reglamentuojančios pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių, priimtų išnagrinėjus prašymą atnaujinti procesą, apskundimo tvarką, yra specialiosios CPK 301 straipsnio 1 dalyje ir 340 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų normų atžvilgiu. Kadangi CPK 370 straipsnio 3 dalis tiesiogiai neįtvirtina galimybės atskirai apskųsti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių, kuriomis procesas atnaujintas, toks apskundimas negalimas.

29.       Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal CPK 334 straipsnio 3 dalį, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

30.       Nors CPK 370 straipsnio 3 dalyje nenustatyta galimybė atskiruoju skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria procesas atnaujintas, o tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, (taigi, netenkinama nė viena iš CPK 334 straipsnio 1 dalies sąlygų), tačiau, remiantis CPK 334 straipsnio 3 dalimi, motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus atnaujintą bylą iš esmės. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismui šiuos motyvus atmetus kaip teisiškai nepagrįstus, apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas gali būti skundžiamas kasacine tvarka, be kita ko, motyvais dėl proceso atnaujinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Iš to darytina išvada, kad, procesą atnaujinus pirmosios instancijos teismo nutartimi, byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę ginčyti tokio atnaujinimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka.

31.       Kiek kitokia procesinė situacija susidaro tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismo nutartimi procesą atnaujinti atsisakoma, tačiau, apskundus tokią nutartį atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas procesą atnaujina ir bylą perduoda pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokiu atveju CPK 334 straipsnio 3 dalis tiesiogiai netaikytina, nes procesas atnaujintas ne pirmosios instancijos teismo nutartimi. Vis dėlto pirmiau konstatavus, kad tais atvejais, kai procesas atnaujinamas pirmosios instancijos teismo nutartimi, proceso atnaujinimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti peržiūrimas tiek apeliacinės instancijos, tiek kasaciniame teismuose, būtų nenuoseklu ir nelogiška, jei byloje dalyvaujantys asmenys netektų teisės kasacine tvarka ginčyti proceso atnaujinimo teisėtumo ir pagrįstumo vien dėl to, kad procesas buvo atnaujintas ne pirmosios, bet apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Atsižvelgiant į tai, pagal analogiją taikant CPK 334 straipsnio 3 dalį, tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo nutartimi procesas atnaujinamas ir byla perduodama pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui, motyvai dėl šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą, kuriuo skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, priimtas išnagrinėjus atnaujintą bylą iš esmės, o apeliacinės instancijos teismui juos atmetus – ir į kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo, priimto išnagrinėjus apeliacinį skundą.

32.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys, kuriomis procesas atnaujinamas, neskundžiamos, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami atitinkamai į apeliacinį skundą ir kasacinį skundą skundžiant po proceso atnaujinimo teismų priimtus procesinius sprendimus dėl ginčo esmės.

33.       Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 ieškinys buvo atmestas. Ieškovė UAB „Prostafus“ 2018 m. liepos 3 d. pateikė Kauno apylinkės teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą, tačiau išnagrinėjęs UAB „Prostafus“ atskirąjį skundą Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi atnaujino procesą byloje ir bylą perdavė pakartotinai nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkinti (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Skųsdama šį sprendimą apeliacine tvarka atsakovė nesirėmė motyvais, susijusiais su Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties dėl proceso atnaujinimo nepagrįstumu. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą ir skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą palikdamas nepakeistą, dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo atskirai nepasisakė. Skųsdama apeliacinės instancijos teismo nutartį atsakovė kasaciniame skunde atskirai nekėlė klausimo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo.

34.       Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, atsižvelgiant į tai, kad joje sprendžiama dėl klausimų, susijusių su viešojo intereso užtikrinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi konstatuotas pagrindas peržengti kasacinio skundo ribas, t. y. spręsti dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi teisėtumo ir pagrįstumo. Minėta nutartimi dalyvaujantiems byloje asmenims taip pat pasiūlyta pateikti paaiškinimus dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamoje byloje teisėtumo ir pagrįstumo.

35.       Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad yra nustatytas pagrindas peržengti kasacinio skundo ribas, šioje nutartyje pasisakys, be kita ko, dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamoje byloje teisėtumo ir pagrįstumo.

 

Dėl teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą, aiškinimo ir taikymo

 

36.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo, remdamasi dviem pagrindais: 1) CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu  naujai paaiškėjus esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 2) CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu  jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

37.       Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-2093-260/2018, kuria procesas atnaujintas, grindžiama išimtinai CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyti šie proceso atnaujinimo motyvai:

37.1.                      Kasacinis teismas rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, ir atsakovei nebuvo bei negalėjo būti žinoma, jog būtent šiomis aplinkybėmis, be kita ko, iš dalies neatitinkančiomis tikrovės, bus grindžiamas kasacinio teismo procesinis sprendimas. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą nebuvo nei nagrinėjami, nei vertinami žemės naudojimo (nuomos) santykiai iki 2016 metų. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimą grindė aplinkybėmis, nenagrinėtomis ir nenustatytomis žemesnės instancijos teismų sprendimuose, savarankiškai įvertino ginčo šalių santykius tolimoje praeityje (atsakovei tuo negrindžiant savo pozicijos) bei nustatė, kad žemės sklypas nebuvo naudojamas nuo jo suteikimo (1994 metų) iki 2004 metų ir apskritai nebuvo naudojamas pagal paskirtį 23 metus. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės argumentams, kad kai kurios bylos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadas dėl žemės naudojimo, nebuvo nustatytos nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

37.2.                      Kasacinio teismo išvada, jog išnyko ieškovės teisė nuomotis valstybinę žemę, padaryta neįvertinus po 2012 m. buvusių daugybės juridinių faktų, administracinių sprendimų ir nuomos sutarties keitimo, neatsižvelgus į tai, kad tuo pagrindu, kuriuo kasacinis teismas laikė išnykusią ieškovės teisę nuomotis žemės sklypą, pati atsakovė niekada neinicijavo nuomos sutarties nutraukimo, pažeistos CK 6.563, 6.564 ir 6.565 straipsnių nuostatos, taip pat neatsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotus principus.

37.3.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartyje galėjo padaryti klaidą, neteisingai įvertindamas ieškovės ir atsakovės valstybinės žemės nuomos sutartį ir jos pakeitimus, kurių pagrindu padarė klaidingas išvadas dėl žemės sklypo nenaudojimo pagal paskirtį. 2014 m. gruodžio 2 d. ieškovės ir atsakovės sudarytu susitarimu buvo pakeistos 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties nuostatos, įtvirtinusios nuomojamos žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdus.

38.       Vertinant proceso atnaujinimo nagrinėjamoje byloje teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai atkreiptinas dėmesys, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas, kaip proceso atnaujinimo teisinis pagrindas, Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje nebuvo ir negalėjo būti nurodytas dėl tos priežasties, kad pagal jį gali būti atnaujinamas procesas tik pirmosios instancijos teismo sprendimu užbaigtose civilinėse bylose. Šiuo atveju, minėta, procesas atnaujintas kasacinio teismo nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje.

39.       Tik dalis Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje nurodytų motyvų, kuriais grindžiamas proceso atnaujinimas, yra susiję su nutartyje nurodytu proceso atnaujinimo teisiniu pagrindu  CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Pirma, šios nutarties 37.2 punkte nurodytas motyvas, kuriuo kvestionuojama kasacinio teismo išvada, jog išnyko ieškovės teisė nuomotis valstybinę žemę, yra susijęs su neva netinkamu proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės nuomos sutarties nutraukimą, aiškinimu ir taikymu. Antra, šios nutarties 37.3 punkte nurodytas motyvas, kuriuo kvestionuojama kasacinio teismo išvada dėl žemės sklypo nenaudojimo pagal paskirtį, yra susijęs su neva netinkamu 2014 m. gruodžio 2 d. šalių susitarimo vertinimu. Pažymėtina, kad nurodyti motyvai yra susiję su CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu proceso atnaujinimo teisiniu pagrindu  aiškia teisės normos taikymo klaida. Tačiau, kaip minėta, tokio pobūdžio motyvai galėtų sudaryti prielaidas spręsti proceso atnaujinimo klausimą tik pirmosios instancijos, o ne kasacinio teismo sprendimu užbaigtose civilinėse bylose. Nė vienas iš pirmiau nurodytų motyvų nėra susijęs su CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu proceso atnaujinimo teisiniu pagrindu, kuriuo išimtinai rėmėsi teismas.

40.       Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo teisinę reikšmę turi tik tie teismo procesiniame sprendime dėl proceso atnaujinimo nurodyti motyvai, kurie atitinka tame procesiniame sprendime nurodytus proceso atnaujinimo teisinius pagrindus.  Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis atnaujinti procesą yra nepagrįsta ta apimtimi, kuria procesas atnaujintas remiantis šios nutarties 37.2 ir 37.3 punktuose nurodytais motyvais.

41.       Vertinant šios nutarties 37.1 punkte nurodytą motyvą, kaip pagrindą atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

42.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažinta galimybė spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu konkrečioje situacijoje, kai kasacinis teismas rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ir atsakovei nebuvo bei negalėjo būti žinoma, jog būtent šiomis aplinkybėmis, be kita ko, iš dalies neatitinkančiomis tikrovės, bus grindžiamas kasacinio teismo procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018, 43 punktas).

43.       Kaip nurodyta pirmiau, nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje naujai paaiškėjusia aplinkybe pripažinta tai, kad „kasacinis teismas rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, ir atsakovei nebuvo bei negalėjo būti žinoma, jog būtent šiomis aplinkybėmis, be kita ko, iš dalies neatitinkančiomis tikrovės, bus grindžiamas kasacinio teismo procesinis sprendimas. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą nebuvo nei nagrinėjami, nei vertinami žemės naudojimo (nuomos) santykiai iki 2016 metų. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimą grindė aplinkybėmis, nenagrinėtomis ir nenustatytomis žemesnių instancijų teismų sprendimuose, savarankiškai įvertino ginčo šalių santykius tolimoje praeityje (atsakovui tuo negrindžiant savo pozicijos), bei nustatė, kad žemės sklypas nebuvo naudojamas nuo jo suteikimo (1994 metų) iki 2004 metų ir apskritai nebuvo naudojamas pagal paskirtį 23 metus. <...> Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės argumentams, kad kai kurios bylos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadas dėl žemės naudojimo nebuvo nustatytos nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.“

44.       Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodytas Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties motyvas, neva kasacinis teismas rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, yra iš esmės nepagrįstas, nes nutarties motyvuojamojoje dalyje apskritai nenurodyta jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kuriomis rėmėsi kasacinis teismas, nors jos nebuvo nustatytos nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Iš esmės vienintelis Kauno apygardos teismo nutarties atnaujinti procesą motyvas yra grindžiamas kasacinio teismo išvada, kad žemės sklypas nuo jo suteikimo nebuvo naudojamas pagal paskirtį 23 metus. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šis Kauno apygardos teismo nutarties atnaujinti procesą motyvas nesudaro pagrindo konstatuoti naujai paaiškėjusių aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

45.       Pirma, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 turinio matyti, kad kasacinis teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priėmė naują sprendimą ieškinio reikalavimus atmesti, remdamasis šiais motyvais: 1) tuo momentu, kai atsakovė atsisakė sudaryti žemės nuomos sutartis, sąlygos, dėl kurių anksčiau buvo išnuomota valstybinė žemė lengvatinėmis sąlygomis, buvo išnykusios (žemės sklypas nebuvo naudojamas pagal tą paskirtį, kuriai jis buvo išnuomotas, galiausiai neliko ir statinio, kuriam eksploatuoti jis buvo išnuomotas), todėl išnyko teisinis pagrindas nuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu; 2) ieškovės veiksmai, valstybinės žemės sklype statant kitus statinius nei tie, kuriems eksploatuoti išnuomotas žemės sklypas (sutarties 4.1 punktas), neatitiko teisingumo ir sąžiningumo principų, taigi jai tenka padarinių, kylančių dėl imperatyviųjų įstatymo normų reikalavimų nepaisymo, rizika, todėl ieškovės lūkesčiai lengvatine tvarka naudotis žemės sklypu nėra teisėti ir negali būti ginami; 3) ieškovės lūkestis, jog, pakeitus ginčo žemės sklypo paskirtį ir jį padalijus, naujai suformuoti sklypai jai bus išnuomoti ne aukciono tvarka, nėra teisėtas ir todėl negali būti saugomas teisės; 4) statiniai, esantys žemės sklypuose, nebaigti statyti, iki atsakovės atsisakymo sudaryti sutartis ieškovės statomų pastatų baigtumas buvo 7 proc., o teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013).

46.       Iš nurodytų kasacinio teismo nutarties motyvų tik pirmieji du yra susiję su žemės sklypo naudojimo retrospektyviniu vertinimu ir atitinkamai su kasacinio teismo išvada, kad žemės sklypas nuo jo suteikimo nebuvo naudojamas pagal paskirtį 23 metus. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ne dėl ankstesnės valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, o dėl atsisakymo sudaryti naujas atskirų valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis teisėtumo. Ieškiniu ginčijamas atsakovės sprendimas priimtas patikrinimo akto pagrindu, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad žemės sklypuose „nėra savarankiškai funkcionuojančių ir eksploatuojamų statinių ar priklausinių, kurie būtų naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį“. Todėl darytina išvada, kad kasacinio teismo motyvai, susiję su retrospektyviniu ankstesnės žemės sklypo nuomos sutarties vykdymo tinkamumo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra esminiai, neturintys lemiamos reikšmės sprendimui (lot. obiter dictum). Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad esminė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties motyvų dalis apskritai nėra susijusi nei su teismo išvada, kad žemės sklypas nuo jo suteikimo nebuvo naudojamas pagal paskirtį 23 metus, nei su tuo, ką Kauno apygardos teismas nutartyje dėl proceso atnaujinimo įvardijo „faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme“. Atsižvelgiant į tai, aplinkybės, sudarančios pagrindą kvestionuoti kasacinio teismo išvadą, kad žemės sklypas nuo jo suteikimo nebuvo naudojamas pagal paskirtį 23 metus, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nepripažintinos esminėmis.

47.       Antra, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 išvada, kad žemės sklypas nuo jo suteikimo nebuvo naudojamas pagal paskirtį 23 metus, nelaikytina kasacinio teismo nustatyta faktine aplinkybe. Aptariama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvada konstatuojamas ne tiesiog sklypo nenaudojimas (tai būtų faktinė aplinkybė), o sklypo nenaudojimas pagal paskirtį, t. y. ja įvertinama, ar sklypo naudotojos (nuomininkės) veiksmai atitiko nuomos sutartyje nurodytą sklypo naudojimo paskirtį. Taigi, kasacinis teismas, konstatuodamas, kad žemės sklypas nuo jo suteikimo nebuvo naudojamas pagal paskirtį 23 metus, iš esmės pateikė byloje nustatytų faktinių veiksmų teisinį įvertinimą (kvalifikaciją) nuomos sutarties kontekste, o ne savarankiškai nustatė faktinę aplinkybę.

48.       Trečia, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 išvada, kad žemės sklypas nuo jo suteikimo nebuvo naudojamas pagal paskirtį 23 metus, iš dalies prieštarauja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytai (ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepaneigtai) išvadai, kad „žemės sklypas <...> iki jo pertvarkymo ir šiuo metu naudojamas pagal paskirtį“. Vis dėlto, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šis skirtumas išplaukia iš to, kad skirtingų instancijų teismai apie žemės sklypo (ne)naudojimą pagal paskirtį sprendė:

48.1.                      remdamiesi iš esmės skirtingais kriterijais: pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai – akcentuodami naujų statinių, kurie „yra įregistruoti NT registre, žymimas jų baigtumas procentais nuo 7“, statybos faktą; kasacinis teismas – akcentuodamas Kauno m. valdybos 1992 m. birželio 5 d. potvarkyje, kurio pagrindu sudaryta 1994 m. liepos 29 d. žemės sklypo nuomos sutartis, nurodytos koncertų salės nepastatymo faktą;

48.2.                      skirtingai aiškindami 2014 m. gruodžio 2 d. ieškovės ir atsakovės susitarimu pakeistos 1994 m. liepos 29 d. nuomos sutarties 4.1 papunkčio sąlygą, pagal kurią „išnuomotame žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Statinius ir įrenginius, kurie buvo pastatyti nesilaikant išvardintų sąlygų, nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą“: pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai – akcentuodami Sutarties 3 punkte nurodytą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. A-1973 nustatytą pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį - „kita“ ir sklypo naudojimo būdus  „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (apie 47 proc.) ir komercinės paskirties objektų teritorijos (apie 53 proc.)“; kasacinis teismas – akcentuodamas žemės sklypo išnuomojimo tikslą (koncertų salės statybai), nurodytą Kauno m. valdybos 1992 m. birželio 5 d. potvarkyje, kurio pagrindu sudaryta 1994 m. liepos 29 d. žemės sklypo nuomos sutartis. Šie skirtumai patvirtina, kad kasacinio teismo išvada apie tai, jog žemės sklypas nuo jo suteikimo nebuvo naudojamas pagal paskirtį 23 metus, yra susijusi ne tik su faktinių aplinkybių nustatymu, bet su ieškovės veiksmų (neveikimo) teisiniu kvalifikavimu.

49.       Ketvirta, atnaujindamas procesą Kauno apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018 pateiktais CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto išaiškinimais.

50.       Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedentais reikia remtis itin apdairiai, jų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas. Vertinant, ar precedentas tinkamas, taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes, tarp jų – precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą ir kita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

51.       Minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018 buvo spręstas proceso atnaujinimo klausimas byloje dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo dėl ginčą išsprendusio arbitro ar arbitražo institucijos in corpore (visos) šališkumo. Kasacinis teismas konstatavo teisines prielaidas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nustatęs, kad ankstesnis kasacinio teismo sprendimas buvo grindžiamas byloje nenustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su: 1) arbitražo teismo dalininkėmis; 2) arbitražo teismo steigėjais ir (ar) vadovais; 3) vienos iš ginčo šalių arbitražo teismo byloje atstovų teise priimti lemiamus sprendimus arbitražo teismo dalininkų susirinkime ir iš esmės vienašališkai spręsti arbitražo teismo pirmininko paskyrimo klausimą. Nurodytos aplinkybės buvo esminės ankstesne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi sprendžiant byloje kilusį ginčą, todėl išplėstinė teisėjų kolegija konkrečioje situacijoje, atsižvelgdama į procesinės situacijos specifiškumą, konstatavo esant pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

52.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2018 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 prieidamas prie išvados, jog žemės sklypas nuo jo suteikimo nebuvo naudojamas pagal paskirtį 23 metus, nutarties motyvuojamojoje dalyje tiesiogiai nurodė tik dvi šią išvadą pagrindžiančias aplinkybes: žemės sklypas buvo išnuomotas konkrečiam tikslui – koncertų salei su pagalbiniais pastatais statyti (dėl šios aplinkybės byloje nebuvo ginčo); nuomos sutartyje nurodyta pastatyti koncertų ir sporto salė tik pradėta statyti (5 proc. baigtumo), bet vėliau nebuvo statoma, taigi iš esmės ir nebuvo naudojama. Nors pastaroji aplinkybė tiesiogiai nenurodyta nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvuojamosiose dalyse, vis dėlto, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo teigti, kad, darydamas išvadą apie žemės sklypo nenaudojimą pagal paskirtį, kasacinis teismas nesirėmė kitomis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis: aplinkybe, kad nagrinėjamoje byloje ieškiniu ginčijamas atsakovės sprendimas priimtas patikrinimo akto pagrindu, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog žemės sklypuose nėra savarankiškai funkcionuojančių ir eksploatuojamų statinių ar priklausinių, kurie būtų naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį; aplinkybėmis, susijusiomis su teisiniais veiksmais dėl žemės sklypo, atliktais per 23 metus nuo žemės sklypo suteikimo pirmajai nuomininkei ir kt.

53.       Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek aplinkybių, kurios nebuvo nustatytos nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kiekybinė proporcija bendroje aplinkybių, kuriomis remdamasis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartyje padarė išvadą apie žemės sklypo nenaudojimą pagal paskirtį, visumoje, tiek pačios išvados reikšmė bendrame kasacinio teismo nutarties motyvų kontekste Kauno apygardos teismui negalėjo sudaryti pagrindo konstatuoti naujai paaiškėjusių aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

54.       Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi procesas atnaujintas nepagrįstai. Tai sudaro savarankišką pagrindą nagrinėjamoje byloje panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – prašymą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 panaikinimo atmesti. Vis dėlto išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šia nutartimi keičiama praktika dėl sprendimų atnaujinti procesą instancinės kontrolės, taip pat į šioje byloje nagrinėjamų klausimų svarbą viešajam interesui ir į kasacijos funkciją vienodinti teismų praktiką, toliau pasisakys ir dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų, priimtų atnaujinus procesą byloje, pagrįstumo.

 

Dėl bylos nagrinėjimo ribų atnaujinus procesą ir dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą, aiškinimo ir taikymo

 

55.       CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Tokia nuostata reiškia, kad atnaujintos bylos nagrinėjimo ribos apibrėžtos teismo nutartyje, kuria procesas byloje atnaujintas. Taigi, atnaujinus procesą, teismas nagrinėja bylą, apsiribodamas tais klausimais, kurie kyla, siekiant atsakyti, ar pareiškėjo, prašiusio atnaujinti procesą, konkrečiai suformuluotos ir motyvuotos abejonės dėl bylos išsprendimo tinkamumo yra pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2009).

56.       Proceso atnaujinimo pagrindų pagrįstumas, t. y. pareiškėjo nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo reikšmė visos bylos kontekste, yra patikrinamas bylą nagrinėjant iš naujo, kai procesas byloje buvo atnaujintas vienu (keletu) iš įstatymo nustatytų pagrindų, nes teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

57.       Kita vertus, tai nereiškia, kad atnaujintoje civilinėje byloje negalima iš naujo įrodinėti aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos anksčiau priimtuose teismų sprendimuose toje pačioje byloje, jeigu tai yra būtina siekiant įvertinti naujai nurodytų aplinkybių įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes priešingu atveju būtų paneigta proceso atnaujinimo instituto paskirtis – ištaisyti ne tik teisines, bet ir faktines klaidas anksčiau priimtuose teismų aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010; 2013 m. sausio d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2013). Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018, 44 punktas).

58.       Bylos pakartotinio nagrinėjimo ribų, apibrėžtų proceso atnaujinimo pagrindais, peržengimas reikštų CPK 370 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2008). Pavyzdžiui, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, atnaujinus procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų), teismai neturi teisinio pagrindo perkvalifikuoti ginčo šalių sudarytos sutarties, nes sutartis galėtų būti perkvalifikuojama tuo atveju, jei procesas būtų atnaujintas dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tokiu atveju sutarties perkvalifikavimas reiškia, kad teismai, nagrinėję šią bylą po proceso atnaujinimo, peržengė ribas, kurios apibrėžiamos proceso atnaujinimo pagrindais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

59.       Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo šiuo pagrindu įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas ne pagal tai, ar atitinka esamą byloje ir papildomai pristatytą medžiagą, bet dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Iki šių aplinkybių paaiškėjimo teismo priimtas sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jis priimtas remiantis tais faktais, kuriuos teismas, nagrinėdamas bylą, objektyviai galėjo turėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2013).

60.       Minėta, kad tik nedidelė dalis Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties motyvų yra susiję su nutartyje nurodytu proceso atnaujinimo teisiniu pagrindu  CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, o kiti motyvai apskritai teisiškai nereikšmingi (žr. šios nutarties 39-40 punktus). Nagrinėjamoje byloje procesas nebuvo (ir negalėjo būti) atnaujintas dėl netinkamo teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos santykius, taikymo ir aiškinimo. Todėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą, aiškinimo taisyklės, nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartyje Nr. 3K-3-133-219/2018, nepatenka į atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas ir negalėjo būti peržiūrimos iš naujo nagrinėjant bylą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 8 d. nutarties Nr. e3K-7-154-378/2018 48 punktą). Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios kasacine tvarka nagrinėjamos bylos ribos yra šios:

60.1.                      Patikrinti, ar atnaujintą bylą nagrinėję teismai pagrįstai paneigė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartyje padarytą išvadą, kad žemės sklypas nuo jo suteikimo nebuvo naudojamas pagal paskirtį 23 metus, vietoje to padarydami iš esmės priešingą išvadą, kad „žemės sklypas <...> iki jo pertvarkymo ir šiuo metu naudojamas pagal paskirtį“. 

60.2.                      Tuo atveju, jei bylą nagrinėję teismai tai padarė pagrįstai, – įvertinti, ar šios naujai padarytos išvados kartu su kitomis aplinkybėmis, kurios jau buvo nustatytos anksčiau priimtuose teismų sprendimuose toje pačioje byloje, atsižvelgiant į ginčo santykiams taikytiną teisinį reguliavimą, sudaro pagrindą ginčą spręsti kitaip, nei tai buvo padaryta ankstesne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi (t. y. ar teismų nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad byloje ginčijamų NŽT Kauno skyriaus 2016 m. vasario 22 d. ir 2016 m. gegužės 24 d. sprendimų priėmimo metu ieškovė turėjo teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypą lengvatine tvarka).

61.       Pažymėtina, kad po proceso atnaujinimo bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad nors vykstant žemės naudojimo (nuomos) santykiams iki 2016 metų nebuvo įgyvendintas Kauno miesto valdybos 1992 m. birželio 5 d. potvarkyje nurodytas tikslas ir koncertų salė nebuvo pastatyta, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad 23 metus nuo valstybinės žemės sklypo suteikimo ir išnuomojimo sklypas faktiškai nebuvo naudojamas (skundžiamos nutarties 37 punktas). Tokią išvadą teismai grindė šiais esminiais argumentais: 1) Žemės tvarkymo bylos medžiaga patvirtina nuomininkų veiksmus siekiant subnuomoti žemės sklypą, taip pat jį įsigyti nuosavybės teise; 2) 20042009 m. vykę teisminiai ginčai lėmė sklypo naudojimo apsunkinimą dėl ne nuo nuomininkų priklausančių aplinkybių; 3) nuo 2011 m. atsakovė savo administraciniais aktais leido ieškovei įgyvendinti savo kaip statytojos teises; 4) ieškovė vykdė statybos veiksmus galiojančių ir teisėtai išduotų statybos leidimų pagrindu, o viso bylos nagrinėjimo metu statybos leidimų bei kitų administracinių aktų teisėtumas nebuvo ginčytas.

62.       Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiau nurodytus teismų argumentus pripažįsta nepakankamais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties Nr. 3K-3-133-219/2018  išvadai, kad 23 metus nuo valstybinės žemės sklypo suteikimo ir išnuomojimo sklypas faktiškai nebuvo naudojamas, paneigti ir priešingai išvadai, kad „žemės sklypas <...> iki jo pertvarkymo ir šiuo metu naudojamas pagal paskirtį“, pagrįsti.

63.       Pirma, sprendžiant dėl ginčo žemės sklypo naudojimo paskirties, teisiškai reikšminga tai, kad Kauno m. valdyba 1992 m. birželio 5 d. potvarkiu Nr. 495-V suteikė UAB „Pop centras“ 15 000 kv. m ploto žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), koncertų salei su pagalbiniais pastatais statyti. Šis tikslas nuomos sutarties šalims ir jų teisių perėmėjams (taip pat ir ieškovei) buvo žinomas nuo 1994 m. liepos 29 d. nuomos sutarties sudarymo (sutartyje Kauno m. valdybos 1992 m. birželio 5 d. potvarkis tiesiogiai nurodytas kaip „dokumentas, suteikiantis teisę į žemės sklypo nuomą“). Būtent šis iš nuomos sutarties išplaukiantis tikslas ir nulemia sklypo naudojimo paskirtį (žr., be kita ko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties Nr. e3K-3-425-421/2017 32 punktą). Todėl 2011 m. liepos 28 d. ir 2014 m. gruodžio 2 d. ieškovės ir atsakovės susitarimuose dėl 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo nustatyta sąlyga, pagal kurią išnuomotame žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui“, negali būti aiškinama taip, kad sklypo naudojimui pagal paskirtį konstatuoti pakanka to, kad jame vykdoma statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. 

64.       Antra, nuomininkų veiksmai siekiant subnuomoti žemės sklypą (2000 m. rugsėjo 12 d. buvo prašoma subnuomoti žemės sklypą „Amicus“ teniso mokyklai) ar jį įsigyti nuosavybės teise nepatvirtina sklypo naudojimo pagal paskirtį.

65.       Trečia, nors 20042009 m. vykę teisminiai ginčai galėjo lemti sklypo naudojimo apsunkinimą dėl ne nuo nuomininkų priklausančių aplinkybių, ši aplinkybė taip pat nepatvirtina sklypo naudojimo pagal paskirtį.

66.       Ketvirta, teismai, konstatuodami, kad nuo 2011 m. atsakovė savo administraciniais aktais leido ieškovei įgyvendinti savo kaip statytojos teises, nenurodė, kurie konkrečiai atsakovės administraciniai aktai suponuoja tokią išvadą. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais administraciniais aktais nelaikytini: 

66.1.                      NŽT Kauno m. skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 28 d. įsakymas, kuriuo pakeista Žemės sklypo nuomos sutartis ir 2011 m. liepos 28 d. šalių susitarimas dėl 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, kuriuo žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „Prostafus“ iki 2093 m. liepos 28 d. Nors susitarimu pakeistos Sutarties 3 punkte nustatyta, kad sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita (kitai specialiai paskirčiai), tačiau Sutarties 4.1 papunktyje nustatyta, kad išnuomotame žemės sklype gali būti statomi tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jeigu tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Statinius ar įrenginius, kurie buvo pastatyti nesilaikant išvardytų sąlygų, nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Tai patvirtina šalių sutarimą dėl statinių ir įrenginių, kuriems eksploatuoti Kauno m. valdybos 1992 m. birželio 5 d. potvarkio pagrindu 1994 m. liepos 29 d. sudaryta sutartimi buvo išnuomotas žemės sklypas, – t. y. koncertų salės statybos, tačiau nepatvirtina susitarimo dėl kitų statinių, nors ir neprieštaraujančių nustatytam teritorijos tvarkymo režimui, statybos nuomojamame žemės sklype.

66.2.                      NŽT Kauno m. skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 30 d. sutikimas Nr. 8ST-(14.8.5)-1144, kuriuo sutinkama, kad UAB „Prostafus“ perleistų žemės sklypo dalies  0,2250 ha, išnuomotos pagal 1994 m. sutartį ir 2011 m. susitarimą, ir kuri reikalinga 15/100 dalims pastato  koncertų ir sporto salės eksploatuoti, nuomos teisę. Šis administracinis aktas tik patvirtina atsakovės valią dėl statinių ir įrenginių, kuriems eksploatuoti buvo išnuomotas žemės sklypas, statybos poreikio. 

66.3.                      NŽT Kauno m. skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymas, kuriuo pakeista Žemės sklypo nuomos sutartis, sudaryta su UAB „Prostafus, ir 2014 m. gruodžio 2 d. šalių susitarimas dėl 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, kuriuo sutarta, kad 1,275 ha žemės nuomoja UAB „Prostafus, o 0,225 ha  sklypo dalies nuomos teisių perėmėja UAB „Akmenis. Nors susitarimu pakeistos Sutarties 3 punkte nustatyta, kad sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdai  „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (47 proc.) ir komercinės paskirties objektų teritorijos“ (53 proc.), tačiau Sutarties 4.1 papunktyje nustatyta, kad išnuomotame žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Statinius ar įrenginius, kurie buvo pastatyti nesilaikant išvardintų sąlygų, nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Tai patvirtina šalių sutarimą dėl statinių ir įrenginių, kuriems eksploatuoti Kauno m. valdybos 1992 m. birželio 5 d. potvarkio pagrindu 1994 m. liepos 29 d. sudaryta sutartimi buvo išnuomotas žemės sklypas, t. y. koncertų salės statybos, tačiau nepatvirtina susitarimo dėl kitų statinių, nors ir neprieštaraujančių nustatytam teritorijos tvarkymo režimui, statybos nuomojamame žemės sklype.

67.       Penkta, aplinkybė, kad ieškovė vykdė statybos veiksmus galiojančių statybos leidimų pagrindu, o viso bylos nagrinėjimo metu statybos leidimų bei kitų administracinių aktų teisėtumas nebuvo ginčytas, taip pat nepatvirtina sklypo naudojimo pagal paskirtį. Pažymėtina, kad statybos leidimus ieškovei išdavė ne atsakovė, o Kauno miesto savivaldybės administracija, o nagrinėjamoje byloje nesprendžiama dėl statybą leidžiančių dokumentų ir (ar)ieškovės pastatytų statinių teisėtumo.

68.       Kartu išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad net tuo atveju, jei atnaujintą bylą nagrinėjusių teismų motyvai sudarytų pagrindą paneigti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartyje Nr. 3K-3-133-219/2018 padarytą išvadą dėl sklypo nenaudojimo pagal paskirtį 23 metus nuo jo suteikimo, tai, atsižvelgiant į ginčo santykiams taikytiną teisinį reguliavimą, nesudarytų pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartis, t. y. spręsti bylą kitaip, nei buvo padaryta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartyje.

69.       Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ne dėl ankstesnės valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo ar statybos padarinių pašalinimo, o dėl atsakovės atsisakymo sudaryti naujas nuomos sutartis dėl atskirų valstybinės žemės sklypų teisėtumo. Ieškiniu ginčijamas atsakovės sprendimas nesudaryti nuomos sutarčių su ieškove priimtas patikrinimo akto pagrindu, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad žemės sklypuose „nėra savarankiškai funkcionuojančių ir eksploatuojamų statinių ar priklausinių, kurie būtų naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį“.

70.       CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.

71.       Žemės įstatymo (nuo 2015 m. gruodžio 10 d. galiojanti redakcija) 9 straipsnio 6 dalis 1 punkte nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); taip pat kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

72.       Minėta, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013).

73.       Kasacinis teismas iš esmės analogiškoje byloje dėl įpareigojimo išnuomoti valstybinės žemės sklypą, be kita ko, konstatavo, kad valstybė, sudarydama su kasatoriumi valstybinės žemės sklypo, skirto sandėlio statiniui eksploatuoti, nuomos sutartį, turėjo tikslą ne tik gauti nuompinigius ir tinkamą žemės sklypo priežiūrą, bet ir turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, kad žemės sklype bus vykdoma bei plėtojama ginčo sutartyje nustatyta veikla. Dėl to kasacinis teismas sutiko su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad, kasatoriui savo iniciatyva ir rizika parengus ginčo sklypo detalųjį planą, kuriuo pakeista šio sklypo paskirtis į gyvenamąją bei jis suskaidytas į šešiolika atskirų sklypų, ikisutartiniai santykiai tarp bylos šalių nesusiklostė, o iš to kylančias pasekmes turi prisiimti kasatorius. Teismas konstatavo, kad kasatoriaus lūkestis, jog, pakeitus ginčo sklypo paskirtį į gyvenamąją, šis sklypas (sklypai) jam bus išnuomotas ne aukciono tvarka, nėra teisėtas ir todėl negali būti saugomas teisės. Minėta, kad valstybinės žemės sklypai ne aukciono tvarka išnuomojami ant šių sklypų esančių pastatų savininkams, kad esantys pastatai galėtų būti naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį. Dėl to esant akivaizdžiam kasatoriaus siekiui ginčo sklype vykdyti ūkinę komercinę  veiklą, nesusijusią su turimo pastato eksploatavimu, toks lūkestis prieštarauja viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl negali būti teisės aktų nustatyta tvarka ginamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008).

74.       Kaip nurodyta šios nutarties 45 ir 46 punktuose, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties turinio matyti, kad kasacinis teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priėmė naują sprendimą ieškinio reikalavimus atmesti iš esmės remdamasis tuo, kad statiniai, esantys žemės sklypuose, nebaigti statyti, iki atsakovės atsisakymo sudaryti sutartis ieškovės statomų pastatų baigtumas buvo 7 proc., o ieškovės lūkestis, jog, pakeitus ginčo žemės sklypo paskirtį ir jį padalijus, naujai suformuoti sklypai jai bus išnuomoti ne aukciono tvarka, nėra teisėtas ir todėl negali būti saugomas teisės. Tuo tarpu kasacinio teismo nutarties motyvai, susiję su retrospektyviniu ankstesnės sutarties vykdymo tinkamumo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra esminiai, neturintys lemiamos reikšmės sprendimui (obiter dictum). Tai reiškia, jog esminė kasacinio teismo nutarties motyvų dalis apskritai nėra susijusi su teismo išvada, kad žemės sklypas nuo jo suteikimo nebuvo naudojamas pagal paskirtį 23 metus.

75.       Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties išvada, jog žemės sklypas nuo jo suteikimo nebuvo naudojamas pagal paskirtį 23 metus, nelaikytina esmine nei CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą), nei CPK 371 straipsnio 1 dalies prasme (priimant sprendimą išnagrinėjus bylą po proceso atnaujinimo).

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

76.       CPK 371 straipsnio 1 dalis nustato teismo teises išnagrinėjus bylą po proceso atnaujinimo. Pagal ją teismas turi teisę: 1) prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; 2) teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; 3) priimti naują sprendimą (nutartį).

77.       Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi ieškinys buvo atmestas. Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi atnaujinus procesą ir perdavus bylą pakartotinai nagrinėti Kauno apylinkės teismui, šis 2019 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme priėmė naują sprendimą. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas.

78.       Šioje nutartyje konstatavus, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi nepagrįstai atnaujino procesą byloje, o nagrinėdami atnaujintą bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, teismų priimti sprendimai naikintini, priimant naują sprendimą  prašymą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 panaikinimo atmesti (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

79.       Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad po to, kai Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 16 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą įpareigoti NŽT sudaryti su ieškove ginčo valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis, 2017 m. liepos 11 d. tokios sutartys buvo sudarytos, jų terminas – iki 2024 m. liepos 11 d., išskyrus dvi sutartis, kurių terminai – iki 2053 m. liepos 11 d. ir iki 2055 m. liepos 11 d. Įgytą žemės nuomos teisę ieškovė 2017 m. liepos 17 d. įkeitė. Nekilnojamojo turto registro 2020 m. balandžio 20 d. duomenimis, visi ginčo sklypuose pastatyti gyvenamieji namai priklausė ieškovei, išskyrus vieną, pagal 2019 m. vasario 15 d. pirkimopardavimo sutartį priklausantį byloje dalyvaujantiems tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad šie duomenys nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas atnaujinus procesą, todėl jie neturi įtakos šios bylos baigčiai.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 370 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą – prašymą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 panaikinimo atmesti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Goda Ambrasaitė-Balynienė

 

Gražina Davidonienė

 

Algis Norkūnas

 

Gediminas Sagatys 

 

Antanas Simniškis

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Donatas Šernas

 

Dalia Vasarienė

 


Paminėta tekste:
  • CPK 366 str. Proceso atnaujinimo pagrindai
  • CK
  • 3K-3-133-219/2018
  • 3K-3-577/2008
  • CK6 6.654 str. Rangovo ekonomija
  • CPK
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 3K-3-184/2009
  • 3K-3-146-687/2017
  • 3K-3-565-219/2015
  • 3K-3-333/2007
  • 3K-3-108/2009
  • CPK 371 str. Teismo teisės
  • 3K-3-226-248/2016
  • CPK 370 str. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas
  • CPK 301 str. Neįsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimas apeliacine tvarka
  • CPK 334 str. Teisė paduoti atskirąjį skundą
  • 3K-3-376/2005
  • 3K-3-234-248/2016
  • 3K-3-550/2009
  • 3K-3-503/2008
  • CK6 6.551 str. Valstybinės žemės išnuomojimas