Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-19][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-430-403-2018].docx
Bylos nr.: 3K-3-430-403/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
AB Swedbank 112029651 atsakovas
DNSB „Venta“ 141823369 Ieškovas
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.17.1. dėl kreditavimo
2.4.2.9.1. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.4.2. Nuosavybės teisė
2.4. Daiktinė teisė
2.4.2.9. Bendrosios nuosavybės teisė
2.1.17. Bylos dėl paskolos

?

Civilinė byla Nr. 3K-3-430-403/2018

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05184-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

 

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Swedbank kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal  ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Venta“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl kreditavimo sutarties pakeitimo; tretieji asmenys R. U., E. U., A. Š., L. N., S. P. (S. P.), Š. V., Ž. A., J. G., R. G., V. D., J. M., D. R., S. L., P. V., V. L., D. D., S. D., A. N., V. R., D. O. D., L. B., S. M., V. K., L. G., E. G. J., D. G., V. B. (V. B.), L. B., D. A., V. D., O. B. M., V. P., T. P., M. Č., A. P., R. V., M. T., I. D., E. K. (E. K.), G. J., O. L..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalies nustatymą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovai daugiabučio namo savininkų bendrija „Venta“, R. U., E. U. prašė teismo pakeisti 2014 m. balandžio 30 d. kredito sutarties Nr. VL-ST-14-7654 1 priedą „Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Venta“ kredito ir investicijų paskirstymas butams“ remiantis VĮ Registrų centro patalpų sąraše nurodomais butų naudingaisiais plotais, prie jų nepridedant rūsių plotų, t. y. padidinti mokėtinas sumas butui Nr. 1 – 20,96 Eur, butui Nr. 2 – 16,00 Eur, butui Nr. 3 – 16,11 Eur, butui Nr. 4 – 21,06 Eur, butui Nr. 5 – 16,02 Eur, butui Nr. 6 – 16,13 Eur, butui Nr. 7 – 21,01 Eur, butui Nr. 8 – 15,95 Eur, butui Nr. 9 – 16,11 Eur, butui Nr. 10 – 21,01 Eur, butui Nr. 11 – 15,93 Eur, butui Nr. 12 – 16,08 Eur, butui Nr. 13 – 20,94 Eur, butui Nr. 14 – 15,91 Eur, butui Nr. 15 – 16,05 Eur, butui Nr. 16 – 16,11 Eur, butui Nr. 17 – 16,01 Eur, butui Nr. 19 – 16,11 Eur, butui Nr. 20 – 15,97 Eur, butui Nr. 21 – 20,89 Eur, butui Nr. 22– 16,08 Eur, butui Nr. 23 – 16,03 Eur, butui Nr. 24 – 20,84 Eur, butui Nr. 25 – 16,08 Eur, butui Nr. 26 – 15,87 Eur, butui Nr. 27 – 20,82 Eur, butui Nr. 29 – 15,93 Eur, butui Nr. 30 – 20,99 Eur, ir sumažinti mokėtinas kredito sumas butui Nr. 18 – 315,96 Eur bei butui Nr. 28 – 177,07 Eur.

3.       Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi priimtas R. U. ir E. U. atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų, civilinė byla Nr. 2-92-676/2017 jų atžvilgiu nutraukta, nagrinėjamoje byloje jie dalyvauja trečiaisiais asmenimis.

4.       Ieškovė nurodė, kad 2013 m. gegužės 20 d. Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Venta“ (toliau – DNSB „Venta“) narių susirinkime buvo patvirtinta preliminari investicijų ir kredito butų bei kitų patalpų savininkams paskirstymo tvarka, kurioje, skaičiuojant patalpų savininkams tenkančius buto naudinguosius plotus, rūsio plotas nebuvo įskaičiuojamas. Bylos šalys 2014 m. balandžio 30 d. pasirašė kredito sutartį dėl daugiabučio namo modernizavimo, kurią paruošė atsakovė. Pasirašymo metu ieškovė nepastebėjo, jog butams Nr. 18 ir 28 prie bendrojo naudingojo ploto yra pridėti rūsių plotai, todėl šių butų savininkams paskirstyta kredito ir investicijų suma yra didesnė nei kitų butų savininkams. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl kredito ir investicijų perskaičiavimo, tačiau ši atsisakė tai padaryti. Rūsio patalpos negalėjo būti pridedamos prie buto naudingojo ploto, nes nėra šildomos.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.       Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino – pakeitė 2014 m. balandžio 30 d. kredito sutarties Nr. VL-ST-14-7654, sudarytos tarp sutarties 1 priede nurodytų kredito gavėjų (bendraskolių), atstovaujamų administratoriaus atstovo V. V., ir AB „Swedbank“, priedą Nr. 1 „Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Venta“ kredito ir investicijų paskirstymas butams“: sumažino mokėtinas kredito sumas butui Nr. 18 – 315,96 Eur, butui Nr. 28 – 177,07 Eur; padidino mokėtinas sumas butui Nr. 1 – 20,96 Eur, butui Nr. 2 – 16 Eur, butui Nr. 3 – 16,11 Eur, butui Nr. 4 – 21,06 Eur, butui Nr. 5 – 16,02 Eur, butui Nr. 6 – 16,13 Eur, butui Nr. 7 – 21,01 Eur, butui Nr. 8 – 15,95 Eur, butui Nr. 9 – 16,11 Eur, butui Nr. 10 – 21,01 Eur, butui Nr. 11 – 15,93 Eur, butui Nr. 12 – 16,08 Eur, butui Nr. 13 – 20,94 Eur, butui Nr. 14 – 15,91 Eur, butui Nr. 15 – 16,05 Eur, butui Nr. 16 – 16,11 Eur, butui Nr. 17 – 16,01 Eur, butui Nr. 19 – 16,11 Eur, butui Nr. 20 – 15,97 Eur, butui Nr. 21 – 20,89 Eur, butui Nr. 22 – 16,08 Eur, butui Nr. 23 – 16,03 Eur, butui Nr. 24 – 20,84 Eur, butui Nr. 25 – 16,08 Eur, butui Nr. 26 – 15,87 Eur, butui Nr. 27 – 20,82 Eur, butui Nr. 29 – 15,93 Eur, butui Nr. 30 – 20,99 Eur.

6.       Teismas nurodė, kad savivaldybės valdybos 1997 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 276 DNSB „Venta“ nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). 2013 m. balandžio 18 d. parengtas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas, suderintas su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra 2013 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 1.1.-724. Plane nurodytas preliminarus lėšų paskirstymas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams (neįskaitant valstybės paramos). 2013 m. gegužės 20 d. vyko daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų ir DNSB „Venta“ bendrijos susirinkimas, kuriame nutarta patvirtinti namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą, įgyvendinti jame numatytas priemones, taip pat pritarta preliminariam investicijų ir kredito butų ir kitų patalpų savininkams paskirstymui, pateiktam Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane, ir nustatyta, kad tikslų investicijų ir kredito butų ir kitų patalpų savininkams paskirstymą atliks Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas po rangovo išrinkimo ir rangos darbų kainų suderinimo (protokolo 1, 4 punktai). 2014 m. balandžio 30 d. bylos šalys, ieškovei atstovaujant kredito gavėjus, nurodytus sutarties priede Nr. 1, pasirašė kredito sutartį Nr. VL-ST-14-7654, pagal kurią jai buvo suteiktas 201 892,30 Eur kreditas daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti).

7.       DNSB „Venta“ 2015 m. vasario 17 d. raštu kreipėsi į AB „Swedbank dėl kredito ir investicijų paskirstymo perskaičiavimo, prašydama perskaičiuoti kredito ir investicijų paskirstymą butams remiantis VĮ Registrų centro patalpų sąraše nurodomais butų naudingaisiais plotais prie jų nepridedant rūsių plotų. Ieškovė nurodė, kad pagal atsakovės atliktą kredito ir investicijų paskirstymą dviem butams – Nr. 18 ir Nr. 28 prie patalpų naudingojo ploto pridėti ir rūsių plotai. Atsakovė 2015 m. kovo 20 d. rašte Nr. SR/15-7040 nurodė, kad butų Nr. 18 ir Nr. 28 savininkams pagal 2014 m. balandžio 30 d. kredito sutartį Nr. VL-ST-14-7654 tenkanti kredito dalis skaičiuojama tinkamai, apskaičiuodama nurodytas kredito dalis, atsakovė vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009.

8.       Teismas sprendė, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai prie bendrijos narių nuosavybės teise valdomų butų Nr. 18 ir Nr. 28 naudingojo ploto pridėjo ir ginčo rūsių plotą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 4.76 straipsnis, 4.83 straipsnio 3, 7 dalys, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 145.6 punktas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. D1-620 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-808 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ pakeitimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 310 „Dėl reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ 6.11, 6.13 punktai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 310 „Dėl reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ patvirtinimo“ 13 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pakeitimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. D1-186 „Dėl Kaupiamojo įnašo daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 4 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 8.8 punktas). Vien ginčo rūsių išviešinimas kartu su buto duomenimis ir (ar) rūsio ploto nurodymas viešame registre savaime neturi reikšmės nurodytos prievolės dydžio apskaičiavimui pagal kredito sutartį; nešildomo rūsio (rūsių) ploto (-ų) pridėjimas prie butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto yra negalimas (CPK 185 straipsnis).

9.       2014 m. balandžio 30 d. kredito sutartimi Nr. VL-ST-14-7654 suteiktas 201 892,30 Eur kreditas daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), kredito grąžinimo terminas 2034 m. balandžio 20 d. Pagal kredito sutartį butui Nr. 18 tenkančio kredito dydis sudaro 8903,08 Eur, butui Nr. 28 – 5984,08 Eur, šiems butams tenkanti kredito dalis paskaičiuota atsižvelgiant į butams priklausančių patalpų bendrąjį plotą. VĮ Registrų centro duomenimis buto (duomenys neskelbtini) plotas 67,16 kv. m, butas yra su 3 kv. m rūsiu. 2014 m. balandžio 30 d. kredito sutartyje kredito ir investicijų paskirstyme buto Nr. 18 naudingasis plotas nurodytas 70,16 kv. m, t. y. įskaičiuotas ir rūsio plotas. VĮ Registrų centro duomenimis buto (duomenys neskelbtini) plotas 51,57 kv. m, butas yra su 1,72 kv. m rūsiu. 2014 m. balandžio 30 d. kredito sutartyje kredito ir investicijų paskirstyme buto Nr. 28 naudingasis plotas nurodytas 53,29 kv. m, t. y. įskaičiuotas ir rūsio plotas. Rūsiai atskirti nuo gyvenamųjų patalpų ir į juos patekti iš butų Nr. 18 ir Nr. 28 fiziškai, techniškai nėra galimybės, turi atitvaras, nurodyti rūsiai yra nešildomi (CPK 178 straipsnis). Taigi kredito ir investicijų paskirstyme butų Nr. 18 ir Nr. 28 rūsio plotas nepagrįstai buvo įskaičiuotas į šių patalpų bendrą plotą, nuo kurio paskaičiuota kredito ir investicijų dalis.

10.       Atsakovė nurodė, kad apskaičiuojant nurodytas kredito dalis ji vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, tačiau vienareikšmiškai remtis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais nėra pagrindo, nes nagrinėjami skirtingi reikalavimai.

11.       Ieškovė, vadovaudamasi 2013 m. gegužės 20 d. vykusio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų ir DNSB „Venta“ bendrijos susirinkimo sprendimu, 2014 m. balandžio 30 d. pasirašė su atsakove kredito sutartį Nr. VL-ST-14-7654, pagal kurią buvo suteiktas 201 892,30 Eur kreditas daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti). Pasirašydama sutartį ieškovė atstovavo nustatyta tvarka kredito gavėjus, nurodytus 2014 m. balandžio 30 d. kredito sutarties Nr. VL-ST-14-7654 priede Nr. 1. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, reikšdama ieškinį, stengiasi ištaisyti skaičiavimo bei su tuo susijusias klaidas, nesiekia pakeisti atsakovės suteikto 201 892,30 Eur kredito daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) sumos. Bylos nagrinėjimo metu tretieji asmenys dėl pareikšto reikalavimo nereiškė priešingos ieškovei pozicijos. Taigi ieškovė, teikdama reikalavimą nagrinėjamoje byloje, veikia tuo pačiu pagrindu, kaip ir sudarydama 2014 m. balandžio 30 d. kredito sutartį Nr. VL-ST-14-7654 sutarties priede nurodytų kredito gavėjų atžvilgiu, t. y. 2013 m. gegužės 20 d. vykusio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų ir DNSB „Venta“ bendrijos narių susirinkimo sprendimu, todėl yra tinkama ieškovė. Bylos duomenimis ginčo kredito sumų paskaičiavimą atliko bei ieškovei kartu su sutartimi pateikė AB „Swedbank, todėl nagrinėjamoje byloje yra tinkama atsakovė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

12.       Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2018 m. kovo 29 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą. 

13.       Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir papildomai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-7-515/2009 faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Kasacinis teismas sprendė negyvenamųjų patalpų savininko ir bendrijos ginčą dėl nutarimų, kuriais buvo apskaičiuotos išlaidos bendrajai dalinei nuosavybei išlaikyti, išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, teisėtumo ir pagrįstumo. Šioje byloje ginčas tarp bendrijos ir kredito įstaigos kilo dėl kredito sutarties priedo, kuriame buvo apskaičiuotos kredito įmokos bendraturčiams, pakeitimo. Taigi bylų ratio decidendi skiriasi, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis šia kasacinio teismo nutartimi. Be to, kasacinio teismo nutartis priimta beveik prieš 10 metų. Per šį laikotarpį pasikeitė įstatymai, priimti įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, kuriuose pateikiama gyvenamosios patalpos naudingojo ploto samprata.

14.       Byloje nustatyta, jog bankui paskirstant bendraturčiams mokėtinas įmokas (kredito ir investicinės) buvo padaryti pažeidimai, t. y. neteisingai apskaičiuoti mokėtinų įmokų dydžiai. Ieškovė neprašė pakeisti sutarties sąlygų, kuriomis būtų pakeistas sutarties vykdymas, t. y. įsipareigojimų dydžio, terminų ir pan. Taigi patenkinus ieškinį, atsakovės materialinės teisės ir pareigos, atsiradusios pagal šalių sudarytą sutartį, nepasikeis, ji ir toliau bus vykdoma pagal sutartas sąlygas.

15.       DNSB „Venta“ 2013 m. gegužės 20 d. susirinkime buvo nuspręsta, kad namo butų ir kitų patalpų savininkai įgalioja namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją jų vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su patvirtinto namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano įgyvendinimu, ir atlikti visus veiksmus, susijusius su susirinkime priimtų sprendimų įvykdymu, įskaitant: pasirašyti kredito sutartį, jos pakeitimus bei visus kitus su tuo susijusius dokumentus; reikalui esant, kredito sutarties pasirašymo metu atlikti minimalius (neesminius) kredito sutarties sąlygų pakeitimus (5.2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad šis nutarimas yra panaikintas ar pakeistas (CPK 12, 178 straipsniai). Iš byloje esančio 2015 m. lapkričio 17 d. susirinkimo protokolo matyti, jog namo gyventojai nusprendė įpareigoti DNSB „Venta“ pirmininką kreiptis į teismą su pareiškimu dėl prisidėjimo prie R. U. ir E. U. apeliacinio skundo civilinėje byloje Nr. 2-7303-512/2015. Iš to galima daryti išvadą, kad jie apie kreipimąsi į teismą dėl Sutarties 1 priedo pakeitimo žinojo, prieštaravimų nereiškė (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad DNSB „Venta“ yra tinkama ieškovė šioje civilinėje byloje.

16.       Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimą pakeisti sutarties 1 priedą, sudarytą tarp jos ir AB „Swedbank. Vadinasi, klausimai dėl šios sutarties sąlygų keitimo, nutraukimo ir pan. turi būti sprendžiami tarp ją sudariusių subjektų. Šioje byloje nurodyta tinkama proceso šalis – atsakovė AB „Swedbank“. Namo gyventojai į bylos nagrinėjimo procesą įtraukti trečiaisiais asmenimis, apie vykstantį procesą ir priimtus procesinius sprendimus informuoti tinkamai, prieštaravimų dėl netinkamų proceso šalių, priimto teismo sprendimo nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

17.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog kreditas buvo suteiktas ne iš AB „Swedbank“, o iš Europos investicijų banko lėšų, todėl sutarties grąžinimo į pirminę padėtį, paskirstytų lėšų perskaičiavimo procedūros ir procesas iš esmės būtų toks pats kaip ir pradinio namo modernizavimo bei investicijų projekto rengimo. Be to, nenustatytas perskirstytų lėšų grąžinimo į pirminę padėtį mechanizmas. Kolegijos nuomone, šie argumentai neturi teisinės reikšmės. Namo gyventojai įtraukti į bylos nagrinėjimo procesą, prieštaravimų nereiškė.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

18.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir ieškinį atmesti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      DNSB „Venta“ 2013 m. gegužės 20 d. surengė bendrijos narių susirinkimą, kuriame šie nusprendė, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano įgyvendinimo išlaidas (investicijas) apmoka namo butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai (ne tik butų, bet ir kitų patalpų) bendrojoje nuosavybėje. Tokiu pačiu principu bendrijos nariai nusprendė (susirinkimo protokolo 4.2 punktas), kad kreditas taip pat paskirstomas namo butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje. Bendrijos pirmininkas V. V. pateikė bankui DNSB „Venta“ preliminarią kredito ir investicijų paskirstymo lentelę, kurioje nurodomas butų, patalpų naudingasis plotas ir butų, patalpų naudingajam plotui proporcingai tenkanti investicijų dalis. Bankas, įvertinęs tai, kad dviejų butų Nr. 18 ir Nr. 28 savininkams pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise yra įregistruotos ir kitos patalpos – rūsiai, atliko preliminaraus kredito ir investicijų paskirstymo tikslinimą, pridėdamas butams Nr. 18 ir Nr. 28 priklausančius rūsių plotus. Toks sprendimas atitinka kasacinio teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 515/2009; 2018 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-313/2018).

18.2.                      Esminė klaida aiškinant CK 4.82 straipsnio 7 dalį yra ta, kad teismai, pasisakydami dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalių nustatymo, į palyginamuosius naudinguosius plotus neįtraukia nešildomų kitų patalpų (rūsių) ploto, apsiribodami tik patalpų naudinguoju plotu, t. y. iš esmės tik apšiltintomis atitvaromis apribota gyvenamąja erdve – buto plotu. Tačiau kasacinis teismas 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 nurodė, kad CK 4.82 straipsnio 7 dalies prasme nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Tai reiškia, kad pagrindinę reikšmę turi ne patalpos paskirtis, o priklausomumas asmeniui, t. y. visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas ir būtent todėl bankas, atlikdamas investicijų ir kredito dalies paskirstymo patikslinimą, vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro duomenų baze, kurioje nurodomas visas savininko name nuosavybės teise valdomas turtas: butas, rūsys, sandėliukas ar palėpės dalis.

18.3.                      Teismų nurodyti teisės aktai, kuriais jie rėmėsi, reguliuoja tik siaurą atitinkamų teisinių santykių sritį. Todėl kasacinis teismas 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 pažymėjo, kad tai, jog poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 7 dalį. Tai reiškia, kad kasacinis teismas suformulavo bendrą CK 4.82 straipsnio 7 dalies aiškinimo taisyklę, pagal kurią nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus (nepriklausomai nuo patalpų funkcinės bei naudojimo paskirties) turi būti įskaičiuojamas ir kitų faktiškai turimų (užimamų) patalpų (pvz. rūsio) naudingasis plotas, kurio tik apskaičiavimui pagal analogiją taikomi teisės aktai, reglamentuojantys buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą.

18.4.                       Kasacinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 CK 4.82 straipsnio 7 dalies išaiškinimas aktualus ir dabar, nes kasacinis teismas 2018 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-313/2018 rėmėsi kasacinio teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 ir pažymėjo, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas.

18.5.                      Banko ir DNSB „Venta“ narių (bendraskolių) santykiai kildinami iš kredito sutarties, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo remtis sutartinius santykius reguliuojančiomis normomis, o ne tik statybos techninio reglamento normomis (CK 6.154 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Bankas sutarties nepažeidė, todėl reikalauti teismo pakeisti sutartį CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu negalima.

18.6.                       CK 6.204 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, gali teismo prašyti nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas arba prašyti teismo pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Tačiau sutarties vykdymo varžymu, darančiu jos vykdymą labai sudėtingą, gali būti pripažintos tik tos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių šalių pusiausvyrą. Atsižvelgiant į sutarties privalomumo ir šalių valios autonomijos principus, manome, kad sutartis neturėtų būti modifikuojama teismo tvarka dėl mažareikšmių (neesminių) sutarties šalies pageidavimų, jeigu ji iš esmės yra vykdoma ir nėra pagrindo manyti, kad ateityje ji nebus įvykdyta (juolab, jeigu viena iš sandorio šalių (bankas) savo prievolę suteikti kreditą iš esmės yra įvykdžiusi), o suinteresuota sutarties šalis (bendrija) turi galimybę savo interesus patenkinti ir (ar) apginti kitais būdais (pvz., bendrijos nariai gali tiesiogiai tarpusavyje susitarti dėl tam tikros sumos dvejiems nariams kompensavimo). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad patenkinus ieškinį atsakovės materialinės teisės ir pareigos, atsiradusios pagal šalių sudarytą sutartį, nepasikeis, todėl kyla pagrįstas klausimas, kodėl turėjo būti keičiama kredito sutartis, ar tikrai bankas turėjo pareigą atsakyti į pareikštą ieškinį.

18.7.                      Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė teismui, kad trečiųjų asmenų procesinė padėtis yra netinkama, nes iš esmės ieškiniu prašoma teismo padidinti mokėtinas sumas tretiesiems asmenims, t. y. teismo sprendimu teisinės pasekmės iš esmės tenka ne bankui, o tretiesiems asmenims. Todėl bendraskoliai, kuriems teismo sprendimu nustatyta padidinti suteikto kredito sumas, turėjo būti traukiami ne trečiaisiais asmenimis, o atsakovais. Teismas netinkamai įvertino bylos dalyvių procesinę padėtį, todėl nebuvo atskleista bylos esmė. Kol asmuo nėra atsakovas, o tik trečiasis asmuo, dėl tokio asmens teismas negali priimti jo teises ir pareigas nustatančio sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2008). Pusė butų savininkų savo dalį suteikto ir paskirstyto kredito yra padengę, todėl jų atžvilgiu kredito sutartis yra pasibaigusi. Ž. A., butas Nr. 5, ir G. J., butas Nr. 22, padengusios joms tekusią kredito dalį, pardavė butus tretiesiems asmenims, kurie į bylą nebuvo įtraukti. CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas sprendime nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teises ir pareigas. Jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, ieškovo prašymu teismas gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais (CPK 43 straipsnio 2 dalis). Šių aplinkybių teismai, pažeisdami CPK 43 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnį, nenagrinėjo.

19.       Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1.                       Prieš pasirašant kredito sutartį Nr. VL-ST-14-765 atsakovė nebuvo pateikusi patikslintos kredito ir investicijų paskirstymo lentelės. Kasaciniame skunde minima byloje esanti DNSB „Venta“ kredito ir investicijų paskirstymo lentelė su V. V. parašu, kurioje prie butų Nr. 18 ir Nr. 28 plotų yra pridėti ir jų savininkams nuosavybės teise priklausantys rūsio plotai, yra iš kredito sutarties priedo Nr. 1 paimta lentelė be atsakovo parašo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad prieš pasirašant kredito sutartį būtų pateikusi ieškovei išankstinius kredito paskirstymo butams skaičiavimus.

19.2.                       Vadovaujantis DNSB „Venta“ bendrijos 2013 m. gegužės 20 d. susirinkime priimtais sprendimais tikslų DNSB „Venta“ kredito ir investicijų paskirstymą butams turėjo atlikti namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas po rangovo išrinkimo ir rangos darbų kainų suderinimo, t. y. DNSB „Venta“, o atliko atsakovė. DNSB „Venta“ valdybos pirmininkas, pasirašydamas su atsakove kredito sutartį Nr. VL-ST-14-7654 ir šios sutarties priedą Nr. l, nepastebėjo, kad butams Nr. 18 ir 28 prie bendro buto ploto yra pridėti ir rūsių plotai. Ši klaida buvo pastebėta 2014 m. birželio mėnesį ir nuo to laiko su banko vadybininke ir teisininkais vyko diskusijos dėl kredito sutarties priedo Nr. 1 pakeitimo, tačiau atsakovė pakeisti sutartį atsisakė. 2013 m. gegužės 20 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų DNSB „Venta“ susirinkime priimti sprendimai nebuvo apskųsti, dėl jų nekilo ginčas tarp bendrijos narių ar patalpų savininkų, jie yra priimti teisėtai ir yra galiojantys, todėl atsakovė neturėjo teisės atlikti tikslaus investicijų ir kredito butų ir kitų patalpų savininkams paskirstymo, bet atlikdama tai kas nepriklausė jos kompetencijai dar ir suklydo (nesivadovaudama investiciniame plane atliktu preliminariu investicijų paskirstymu daugiabučio namo patalpų savininkams), o suklydusi klaidos neištaisė.

19.3.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3k-7-515/2009 nagrinėjamas atvejis, kai ginčo šalys yra to paties namo patalpų bendraturčiai ir ginčijama namo bendrijos susirinkimų nutarimuose patvirtinta investicijų paskirstymo tvarka. Bylos atveju ginčo tarp namo patalpų bendraturčių dėl bendrijos susirinkime priimtų nutarimų nėra. Nurodytoje byloje ginčo objektu (jam buvo skaičiuojamas naudingasis plotas) buvo negyvenamosios prekybos paskirties patalpos, kurios buvo gyvenamojo namo pirmame aukšte ir rūsyje.

19.4.                       Patalpų plotų skaičiavimo tvarka yra nustatyta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse, kuriose atskirai neišskiriamas negyvenamosios patalpos naudingasis plotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-515/2009), ir yra aiškiai nustatyta, kas įeina į gyvenamųjų patalpų naudingąjį plotą, t. y. pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 145.6 punktą įskaitomos tik patalpos, turinčios šiltas atitvaras, o pagal CK 4.82 straipsniodalį buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

19.5.                      Daugiabučio namo rūsiais naudojasi visi butų savininkai, nors nuosavybės teisės į juos ir neįregistruotos (rūsiai registruoti prie butų Nr. 1, 6, 18, 19 ir 28, tik butų Nr. 18 ir 28 rūsių plotas išviešintas), todėl atsakovės skaičiavimas paskirstant investicijas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 esmės.

19.6.                      Atsakovė pripažino, kad atliko kredito ir investicijų paskirstymą butams, todėl neištaisydama klaidingų skaičiavimų pažeidė 2014 m. balandžio 30 d. kredito sutartį Nr. VL- ST-14-7654.

19.7.                      Pažymėtina, kad visi esami ir buvę butų savininkai teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi į bylą buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis (tarp trečiųjų asmenų nebeliko mirusių asmenų: E. P. (butas Nr. 2), N. K. ir J. K. (butas Nr. 4) bei N. K. (butas Nr. 13), jų teises perėmė paveldėtojai). Atsakovė kasaciniame skunde neteisingai nurodo, kad į bylą nebuvo įtraukti butus nusipirkę naujieji savininkai (S. P. pardavė butą Nr. 1 T. P. (į bylą įtraukti abu), Ž. A. pardavė butą Nr. 5 I. D. (į bylą įtrauktos abi), L. G. butą Nr. 22 pardavė G. J. (į bylą įtrauktos abi), V. D. pardavė butą Nr. 26 O. L. (į bylą įtraukti abu).

19.8.                      Ieškovė byloje veikia tuo pačiu pagrindu, kaip ir sudarydama 2014 m. balandžio 30 d. kredito sutartį Nr. VL-ST-14-7564, jos priede nurodytų kredito gavėjų atžvilgiu, t. y. 2013 m. gegužės 20 d. vykusio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų ir DNSB „Venta“ susirinkimo sprendimu, todėl nagrinėjamoje byloje yra tinkama ieškovė. Be to, ieškovė reiškė reikalavimą pakeisti sutarties 1 priedą, ir klausimai dėl šios sutarties sąlygų keitimo, nutraukimo turi būti sprendžiami tarp ją sudariusių subjektų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl teisės normų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalies nustatymą

 

20.       CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Iki CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2012 m. gegužės 10 d. įstatymu Nr. XI-2005 (įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d.) šis reguliavimas buvo įtvirtintas CK 4.82 straipsnio 5 dalyje.

21.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 4.82 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus ir su bendrosios dalinės nuosavybės dalimi įstatymų siejamas savininko teises ir pareigas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra sprendusi, kad, nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatoma, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą, yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Tai, kad poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 5 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

22.       Kasaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ji, įvertinusi tai, kad dviejų butų Nr. 18 ir Nr. 28 savininkams pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise yra įregistruotos ir kitos patalpos – rūsiai, atliko preliminaraus kredito ir investicijų paskirstymo tikslinimą, pridėdama butams Nr. 18 ir Nr. 28 priklausančius rūsių plotus. Toks sprendimas, atsakovės teigimu, atitinka kasacinio teismo išaiškinimus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009. Atsakovės vertinimu, pagal nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktą išaiškinimą CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas reguliavimas turi būti aiškinamas taip, kad pagrindinę reikšmę turi patalpos priklausomumas asmeniui, t. y. visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas, todėl atsakovė, atlikdama investicijų ir kredito dalies paskirstymo patikslinimą, vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro duomenų baze, kurioje nurodomas visas savininko name nuosavybės teise valdomas turtas: butas, rūsys, sandėliukas ar palėpės dalis.

23.       Taigi, šioje byloje spręstina, ar CK 4.82 straipsnio 7 dalyje vartojama formuluotė „kitų patalpų savininkui“ apima ir buto savininkui nuosavybės teise priklausantį rūsį (daugiabučio namo rūsyje esančias patalpas, skirtas daiktams laikyti, t. y. sandėliuką).

24.       Teisėjų kolegija pažymi, kad daugiabučiai gyvenamieji namai paprastai statomi siekiant sukurti gyvenamąjį plotą (butus), tačiau gali būti statomi ir tokie daugiabučiai gyvenamieji namai, kuriuose suprojektuoti ne tik butai, bet ir kitos paskirties patalpos (pvz., prekybos, administracinės), o taip pat tokios patalpos daugiabučiame gyvenamajame name gali atsirasti, pvz., pertvarkius butą į kitos paskirties patalpas. Daugiabučių gyvenamųjų namų konstrukciniai ypatumai lemia tai, kad juose, be butų ar kitos paskirties patalpų (prekybos, administracinių ir kt.), kaip pagrindinių daiktų, kurie yra asmeninės nuosavybės teisės objektai, yra ir kitų objektų: bendro naudojimo patalpų (pvz., laiptinėse, palėpėje esančios patalpos), taip pat įvairių namo konstrukcinių elementų (pvz., namo sienos, perdangos), mechaninės (liftai), elektros (pvz., elektros kabeliai), sanitarinės–techninės (pvz., nuotekų vamzdžiai) įrangos ir kt., kurie funkcine paskirtimi susiję ne su vienu, bet su keliais ar net visais tokiame name esančiais butais ar kitos paskirties patalpomis. Dėl to šie objektai pagal nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Kadangi nurodytų objektų įvairovė (rūšys), jų dydžiai (apimtys) tiesiogiai priklauso nuo name esančių butų ir kitos paskirties patalpų ne tik skaičiaus, bet ir dydžio, todėl butų ir kitų patalpų savininkams šie objektai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buto ar kitų patalpų savininkui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti dalis lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų (buto savininkui – buto patalpų, o kitų patalpų savininkui – tų kitų patalpų) naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

25.       Pažymėtina, kad buto savininkui nuosavybės teise priklausantis rūsys (daugiabučio namo rūsyje esančios patalpos, skirtos daiktams laikyti, t. y. sandėliukas) nėra buto sudėtinė dalis. Nors ši patalpa yra savarankiškas daiktas, tačiau nėra savarankiškas nuosavybės teisinių santykių objektas. Vertinant pagal CK ketvirtosios knygos pirmosios dalies antrajame skyriuje „Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai“ nustatytą teisinį reguliavimą, ši patalpa yra antraeilis daiktas – buto priklausinys, kadangi ji skirta tarnauti butui ir pagal savo savybes yra nuolat su juo susijusi.

26.       Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad CK 4.82 straipsnio 7 dalyje vartojama formuluotė „kitų patalpų savininkui“ apima daugiabučiame name esančias kitos nei gyvenamoji paskirties patalpas (prekybos, administracines ir pan.), kurios yra ar gali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas, bet neapima buto savininkui nuosavybės teise priklausančio rūsio (daugiabučio namo rūsyje esančių patalpų, skirtų daiktams laikyti, t. y. sandėliuko).

27.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad galimos situacijos, kurioms esant butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, kai kurių tarpusavio teisių ir pareigų nustatymui gali būti reikšmingos tam tikros aplinkybės (namo konstrukciniai ypatumai, vieno ar kelių bendraturčių (ne)galėjimas naudotis (nesinaudojimas) atitinkamais bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems butų ir kitų patalpų savininkams priklausančiais objektais, turėjimas nuosavybės teise tam tikrus požymius atitinkančių patalpų, kurios yra butų ar kitų patalpų, kaip pagrindinių daiktų, priklausiniai ir pan.). Panašiai jau yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-313/2018 33 punktą).

28.       Vertinant kasaciniame skunde atsakovės nurodomą argumentą, kad šią bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 suformuotos CK 4.82 straipsnio 7 dalies taikymo ir aiškinimo praktikos, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto), o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl šios priežasties kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Dėl to kasacinio teismo išaiškinimai taikytini tik nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

29.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-7-515/2009 faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiama dėl prievolės, kylančios ieškovui, kaip bendraturčiui, kuriam nuosavybės teise priklausė prekybos paskirties patalpos – parduotuvė su alaus baru, kurios buvo ne tik pirmame namo aukšte, bet ir rūsyje, ir kurios buvo naudojamos ieškovo veiklai, t. y. CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reguliavimo prasme ieškovas buvo savininkas „kitų patalpų, kurios buvo savarankiškas nuosavybės teisės objektas. Šioje byloje, kaip minėta, butų savininkams nuosavybės teise priklausantys rūsiai (daugiabučio namo rūsyje esančios patalpos, skirtos daiktams laikyti, t. y. sandėliukai) nėra butų sudėtinės dalys, jie yra antraeiliai daiktai – butų priklausiniai.

30.       Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisei, be kita ko, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisei, būdinga, kad tarp bendraturčių dėl bendro turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo susiklosto vidiniai santykiai, o tarp bendraturčių ir kitų (trečiųjų) asmenų – išoriniai. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą tik bendraturčiai sprendžia dėl teisių į bendrą turtą įgyvendinimo (pvz., CK 4. 75 straipsnis, 4.80 straipsnio 1, 2 dalys, 4.85 straipsnis) bei pareigų vykdymo (pvz., CK 4.76 straipsnis, 4.83 straipsnio 3, 4 dalys), o tretieji asmenys šiems santykiams gali daryti įtaką tik įstatymo nustatytais atvejais (pvz., 4.80 straipsnio 3 dalis).

31.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė, pakeisdama jai DNSB „Venta“ pirmininko pateiktoje preliminarioje kredito ir investicijų paskirstymo lentelėje nurodytus duomenis apie dviejų butų naudingąjį plotą, kuriam proporcingai turėjo būti apskaičiuotos šių butų savininkams tenkančios namo atnaujinimui skirto kredito ir investicijų dalys, be teisinio pagrindo įsiterpė į bendraturčių vidinius santykius.

 

        Dėl kitų kasacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

 

32.       Kasacinio skundo argumentai, susiję su kreditavimo sutarties priedo keitimu, jo įtaka sutarties šalių teisėms ir pareigoms, butų savininkų procesine padėtimi, visų butų savininkų (buvusių, esamų ir naujųjų) (ne)įtraukimu į bylą kaip trečiųjų asmenų, buvo nurodyti ir apeliaciniame skunde, į juos detaliai atsakyta skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, jie neturi reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

33.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalies nustatymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 4.82 straipsnio 7 dalies taikymo ir aiškinimo praktikos. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

34.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 143,86 Eur tokių išlaidų. Kadangi kasacinis skundas netenkintinas, tai šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės AB „Swedbank“ (j. a. k. 112029651) valstybei 143,86 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris Eur 86 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                        Gražina Davidonienė

 

 

                                        Algis Norkūnas

 

 

                                        Algirdas Taminskas

 

 


Paminėta tekste:
  • 2-92-676/2017
  • 3K-7-515/2009
  • CPK
  • CK4 4.76 str. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • 3K-3-103-313/2018
  • CK4 4.82 str. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė
  • CK6 6.154 str. Sutarties samprata
  • CK6 6.223 str. Sutarties pakeitimas
  • CK
  • 3K-3-100/2007
  • 3K-3-541/2008
  • CPK 43 str. Procesinis bendrininkavimas
  • 3K-3-252/2009
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu