Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-463-2012].doc
Bylos nr.: 3K-3-463/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Rita Reistaitienei tretysis asmuo
VĮ Registrų centro Mažeikių filialas 166403679 tretysis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM Mažeikių žemėtvarkos skyriui tretysis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1. Bendrosios nuostatos
2.1.2. Sandoriai:
2.1.2.4. Negaliojantys sandoriai:
2.1.2.4.1. Niekiniai sandoriai:
2.1.2.4.1.1. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
2.1.2.6. Sandorio ar jo dalies negaliojimo teisiniai padariniai
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr

                                                                                                                  Civilinė byla Nr. 3K-3-463/2012

               Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

                                  Procesinio sprendimo kategorijos:

                  30.10; 41; 45.6 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. M. ir atsakovo V. D. kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovams V. D., A. J. P. dėl žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia; tretieji asmenys – V. T., VĮ Registrų centro Mažeikių filialas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyrius, Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Rita Reistaitienė.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl statinių ir įrenginių savininko pirmumo teisės pirkti privačią žemę, užim jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir įrenginiais ir būtinos jiems naudoti pagal paskirtį pažeistos teisės gynimo; sandorio negaliojimo ir restitucijos taikymo apimties.

1999 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė N. M. per įgaliotinę trečiąjį asmenį V. T. įsigijo atsakovės A. J. P. gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius duomenys neskelbtini.

2006 m. spalio 12 d. atsakovė A. J. P. pardavė atsakovui V. D. 23,6 ha žemės sklypą, kuriame yra ieškovei priklausantys statiniai. Ieškovė teigia, kad šis sandoris sudarytas pažeidžiant Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, jog asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį.

Ieškovė prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2006 m. spalio 12 d. žemės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą atsakovų A. J. P. ir V. D. dėl 23,60 ha žemės sklypo, esančio duomenys neskelbtini; 2) įpareigoti VĮ Registrų centro Mažeikių filialą panaikinti šios žemės pirkimo–pardavimo sutarties teisinę registraciją.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento ginčo žemės pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl 1,10 ha žemės, užstatytos ieškovei priklausančiais statiniais; taikė restituciją ir įpareigojo atsakovą V. D. grąžinti atsakovei A. J. P. 1,10 ha žemės, užstatytos ieškovei priklausančiais statiniais, kuri būtina šiems naudoti pagal paskirtį, o atsakovę A. J. P. įpareigojo grąžinti V. D. už šią žemės dalį sumokėtus 2563,56 Lt; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas konstatavo, kad atsakovė A. J. P. neįvykdė Žemės įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos pranešti jos žemės sklype esančių statinių savininkui (ieškovei) apie sprendimą parduoti žemės sklypo dalį, būtiną naudoti šiems statiniams pagal paskirtį, taip pažeidė ieškovės pirmenybės teisę pirkti žemę, užimtą jai priklausančiais statiniais. Teismas pripažino žemės perleidimo sandorio dalį dėl žemės, užimtos ieškovei priklausančiais statiniais, prieštaraujančia imperatyviajai įstatymo normai, todėl niekine ir negaliojančia (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Ieškovei nepareiškus reikalavimo perkelti jai pirkėjo teises į jos statiniais užimtą žemę, teismas taikė restituciją. Teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama pripažinti negaliojančia visą 23,60 ha žemės pirkimo–pardavimo sutartį, nepateikė įrodymų apie tai, kad visas žemės sklypas yra būtinas jos statiniams naudoti pagal paskirtį, taip pat įrodymų, kurie leistų nustatyti konkrečius žemės poreikius statiniams naudoti pagal paskirtį. Aplinkybė, kad ieškovė ketino pirkti iš atsakovės A. J. P. 3,8 ha žemės sklypą, savaime neįrodo, jog būtent tokio dydžio žemės sklypas yra objektyviai būtinas statiniams naudoti pagal paskirtį. Ieškovei nepateikus įrodymų apie realius žemės poreikius, teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais (2006 m. spalio 2 d. Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtintu planu, 1995 m. birželio 7 d. žemės naudojimo plotų eksplikacija, 1996 m. liepos 29 d. valstybinio žemės kadastro duomenų registro projektu), sprendė, kad ieškovės statiniais užstatyta teritorija užima 1,10 ha žemės, ir būtent tokio dydžio žemės sklypas yra būtinas šiems statiniams naudoti pagal paskirtį. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad, pripažinus žemės perleidimo sandorio dalį negaliojančia, restitucija tampa neįmanoma, nes grąžintinai sklypo daliai neatlikti kadastriniai matavimai ir nenustatyta aiškių jos koordinačių. Teismas pažymėjo, kad konkrečių ieškovės statiniais užimtos teritorijos ribų ir koordinačių nebuvimas byloje yra ieškovės pasyvumo rezultatas, nes, teismui pasiūlius jai užsakyti ir pateikti šios teritorijos kadastrinius matavimus, ji nepageidavo prisiimti tokių išlaidų. Tačiau, teismo nuomone, tai nėra kliūtis teisingumui įvykdyti: pritaikius restituciją ir atsakovui V. D. grąžinus atsakovei A. J. P. 1,10 ha sklypo dalį, abu atsakovai tampa žemės sklypo bendraturčiais, nuosavybės teise valdančiais idealiąsias 22,50 ha ir 1,10 ha dalis, iš viso 23,60 ha žemės sklypo. Atsakovei A. J. P. nusprendus parduoti savo sklypo dalį ieškovei, ji privalės ją atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės taip, kad nebūtų pažeistos ieškovės teisės, nustatytos Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje. Teismas pažymėjo, kad, nepaisant ieškovei įstatymu suteiktos pirmenybės teisės pirkti 1,10 ha sklypo dalį, būtiną jos statiniams naudoti pagal paskirtį, tai neįpareigoja šios sklypo dalies savininko ją parduoti.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės N. M. ir atsakovo V. D. apeliacinius skundus, 2012 m. kovo 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo taikytu restitucijos būdu ir papildomai motyvavo, kad Šiaulių apygardos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje nurodė išsiaiškinti ieškovės poreikius, viršijančius 1,10 ha žemės sklypo naudojimą, pažymėdamas, jog ieškovės reikalavimas panaikinti visą ginčo pirkimo–pardavimo sutartį neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant įrodymų, patvirtinančių ieškovės reikalavimus pripažinti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia visa apimtimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties išaiškinimais ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas V. D., siekdamas taikiai išspręsti ginčą, parengė žemės sklypo planus ir sutiko, jog ieškovei būtų perkeltos pirkėjo pareigos į 1,10 ha žemės sklypo dalį, už ją sumokant 2564 Lt. Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus atsakovo V. D. argumentus dėl proceso teisės normų pažeidimo, nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas teisės normų, pakeitė pradinę ieškovę į tinkamą ieškovę N. M. ir ieškinio ribų neperžengė.

 

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovė N. M. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą ir nutartį, perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CK 1.78, 1.80, 6.146 straipsnių, Žemės įstatymo 31 straipsnio netinkamo taikymo. Kasatorės teigimu, teismai teisingai nustatė, kad ginčo žemės sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), tačiau nepagrįstai taikė neadekvatų ir įstatyme nenustatytą restitucijos būdą, kuris nesudaro realių galimybių pastatų savininkei (kasatorei) ateityje apsaugoti savo teises ir neįpareigoja žemės sklypo savininko tinkamai jas užtikrinti. Kasatorės nuomone, CK 1.80 straipsnyje nurodoma apie visą niekinį sandorį ir nenustatyta jokių išlygų kokiai nors jo daliai. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyti niekinio sandorio negaliojimo padariniai: kiekviena šalis privalo grąžinti kitai šaliai visą, ką yra gavusi pagal sandorį (dvišalė restitucija), t. y. šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Teismai šio imperatyvo nesilaikė, kartu pažeidė ir teisėtų lūkesčių principą. Kasatorės nuomone, CK X skyriuje „Restitucija nenumatyta dalinės restitucijos, todėl turi būti grąžinamas visas turtas. Teismai taikė restituciją natūra (CK 6.146 straipsnis), tačiau tokio nuosavybės teisės objekto1,10 ha užstatytos teritorijos nėra. Sandorio ir ginčo dalykas yra tik vienas nuosavybės teisės objektas – 23,60 ha žemės sklypas. Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalies paskirtis yra ne sukurti kokius nors ribojimus pirmenybės teisę įgyvendinančiam asmeniui, bet užtikrinti sąžiningas pardavimo sąlygas. Dėl to ši norma negali būti taikoma nuosavybės teisės objekto skaidymui ar dalinei restitucijai pateisinti. Imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis, t. y. nesukuriantis teisinių padarinių (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismų procesinių sprendimų pagrindu atsakovams įregistravus nuosavybės teises viešajame registre, yra sukurti oficialūs teisiniai padariniai. Kasatorė neturėjo teisinio pagrindo prašyti perkelti jai pirkėjo teises į visą 23,60 ha žemės sklypą, nes tokio dydžio sklypas jai nereikalingas.

2.  Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatorė teigia, kad teismai neįvertino Nekilnojamojo turto žemės kadastro ir registro bylos dokumentų, iš kurių matyti, jog yra tik vienas nuosavybės teisės objektas 23,60 ha žemės sklypas, ir nenurodyta, kad statiniais užstatyta teritorija užima būtent 1,10 ha žemės; tinkamai neįvertino ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimų dėl ginčo dalyko ir objekto; apeliacinės instancijoje teismas neišnagrinėjo visų kasatorės apeliacinio skundo argumentų bei bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, taip suvaržydamas jos teisę būti tinkamai išklausytai.

Kasaciniu skundu atsakovas V. D. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą ir nutartį, ieškinį atmesti. Kasatoriaus nuomone, teismai neatskleidė bylos esmės, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai savo iniciatyva pakeitė šalių procesinį statusą, peržengė ieškinio ribas, nepakankamai motyvavo procesinius sprendimus. Jis nurodė, kad ieškovės interesai galėjo būti pažeisti tik dėl žemės dalies, kurioje yra jos statiniai, tačiau ji nepareiškė reikalavimo pripažinti negaliojančia žemės pirkimo–pardavimo sutarties dalį, pateikiant suformuotą žemės sklypą, reikalingą jos statiniams naudoti pagal paskirtį, taip pat reikalavimo perkelti jai pirkėjo teises į žemės sklypo dalį, užim jos statiniais. Nesant tokių ieškinio reikalavimų, teismai galėjo arba panaikinti visą žemės pirkimo–pardavimo sutartį, arba ne. Ginčydama visą 23,60 ha žemės sklypo perleidimo sandorį, ieškovė turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad ji turi pirmenybės teisę pirkti visą sklypą, tačiau nepateikė. Kasatoriaus nuomone, teismai turėjo pasisakyti dėl ieškovės interesų gynimo nustatant servitutą.

Atsiliepime į kasatorės N. M. kasacinį skundą kasatorius V. D. prašo skundą atmesti. Kasatorius nesutinka su skundo argumentais, kad negalima sudaryti pirkimo–pardavimo sandorio daliai objekto, jei ta dalis neapibrėžta, neatidalyta ar neįteisinta kaip atskiras nuosavybės teisės objektas. CK 6.306 straipsnyje, reglamentuojančiame pirkimo–pardavimo sutarties dalyką, tokių apribojimų nenustatyta. Kasatoriaus nuomone, dalinė restitucija šiuo atveju įmanoma, nes kasatorės teisių galimas pažeidimas yra tik dėl žemės sklypo, užimto statiniais. Kasatorė pasirinko netinkamą jos teisių užtikrinimo būdą, nes žemės sklypo, užimto pastatais, savininkas galbūt jo  nepardavinės, arba kasatorę netenkins šio sklypo kaina, todėl galimybė tinkamai naudotis kasatorei priklausančiais pastatais būtų išspręsta nustatant servitutą.

Atsiliepime į kasatoriaus V. D. kasacinį skundą kasatorė N. M. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neatitinkantį kasacijos pagrindų.

Atsiliepimuose į kasatorN. M. ir V. D. kasacinius skundus atsakovė A. J. P. prašo teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus ir kasacinius skundus atmesti. Jame nurodoma, kad, taikant restituciją, teismai nustatinėjo jos būtiną mastą, t. y. nustatinėjo 23,60 ha žemės sklypo dalies, kurios pardavimas buvo neteisėtas, dydį. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kasatorės statiniams naudoti pagal paskirtį būtino sklypo dydžio, pagrįstai rėmėsi byloje esančiais oficialiaisiais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad statiniais užstatyta teritorija užima 1,10 ha. Atsakovės nuomone, teismai tinkamai taikė restituciją reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai įpareigojo kasatorių D. D. grąžinti jai 1,10 ha sklypą, o ją – grąžinti jam sumokėtus už šią sklypo dalį pinigus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

           Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

            Kasaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos keliami klausimai dėl Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintos asmenų pirmenybės teisės pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, įgyvendinimo; sandorio negaliojimo, restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija šiais teisės taikymo klausimais pasisako.

 

           Dėl teisių gynimo, kai sudarant žemės pirkimo–pardavimo sutartį pažeidžiama asmens pirmumo teisė pirkti parduodamą privačią žemę, kuri užimta asmeniui nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir kuri būtina naudoti šiems objektams pagal paskirtį; dėl sandorio negaliojimo ir restitucijos taikymo

 

         Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių. Šio įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje reglamentuota pirmumo teisės pirkti privačią žemę įgyvendinimo tvarka: žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės slypą bei pardavimo sąlygas privalo registruotu laišku (įteikiant) pranešti statinių ir įrenginių savininkui, o 5 dalyje nustatyta, kad kitus pirmumo teisės pirkti privačią žemę atvejus gali nustatyti kiti įstatymai. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad atsakovė (žemės sklypo pardavėja) neįvykdė Žemės įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos pranešti parduodamame žemės sklype esančių statinių ir įrenginių savininkui (ieškovei) apie sprendimą parduoti žemės sklypo dalį, užimtą šiais objektais ir būtiną jiems naudoti pagal paskirtį, bei jo pardavimo sąlygas. Žemės įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad, tik statinių ar įrenginių savininkui atsisakius pirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, žemės savininkas gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė (žemės pardavėja), neįvykdžiusi Žemės įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų pranešti ieškovei registruotu laišku apie žemės sklypo pardavimą ir pardavusi žemės sklypą atsakovui, neturinčiam pirmumo teisės įsigyti jį asmeninėn nuosavybėn, pažeidė šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintą statinių ir įrenginių savininko (ieškovės) pirmenybės teisę pirkti privačią žemę.

           Teisėjų kolegija pažymi, kad Žemės įstatyme, įtvirtinant pirmumo teisę pirkti žemę, tiesiogiai neįtvirtintas šios teisės gynimo būdas jos pažeidimo atveju. Ieškovė, siekdama apginti pažeistą pirmenybės teisę, prašė teismo taikyti sandorio negaliojimo instituto normas ir pripažinti sudarytą žemės pirkimo– pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia bei taikyti restituciją (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sandorio negaliojimo ar nuginčijimo instituto, kaip pažeistos pirmenybės teisės pirkti privačią žemę, teisės gynimo būdo taikymas nėra priimtiniausias. Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas, skirtingai nuo sandorio pripažinimo negaliojančiu, yra priimtinesnis, nes šis gynimo būdas yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiau atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B., A. J. v. J. M., E. A., bylos Nr. 3K-3-232/2007).

           Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepanoro, kad būtų taikytas aptartas pažeistos teisės gynimo būdas, t. y. kad jai būtų perkeltos pirkėjo teisės į žemės sklypo dalį, užimtą statiniais ir įrenginiais bei būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį.Teisėjų kolegija pažymi, kad privatinei teisei būdingas šalių autonomijos arba dispozityvumo principas, leidžiantis joms pačioms, neperžengiant įstatymo nustatytų ribų, pasirinkti savo elgesio modelį. Bylos laikytinos dispozityviomis, kilusios iš materialinių teisinių santykių, kurių subjektų galimybė laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis nėra ribojama, ir jų nagrinėjimas ir sprendimas nėra susiję su viešojo intereso apsauga. Bylos, kylančios iš materialųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra ribotos, laikytinos nedispozityviomis, nes materialiųjų teisinių santykių subjektai, neturėdami teisės visiškai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis materialiojoje teisėje, negali turėti tokios teisės ir procese. Teisėjų kolegijos požiūriu, nagrinėjamu atveju byla yra dispozityvi, nes ieškovė gali pasirinkti savo pažeistos teisės gynimo būdą. Pažeista teisė, esant aptartai teisinei situacijai, gali būti ginama taikant sandorio negaliojimo institutą ir jo negaliojimo padarinius (restituciją).

             Ieškovės kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai pripažino ginčijamą sandorį niekiniu ir negaliojančiu dėl pirmenybės teisės pirkti žemę pažeidimo (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju sandorio negaliojimo pagrindai yra susiję su aplinkybėmis, kurių pagrindu sandoris nėra savaime negaliojantis, bet gali būti nuginčytas suinteresuoto asmens. Minėta, kad bylą nagrinėję teismai konstatavo, jog yra pažeista ieškovės pirmenybės teisė pirkti privačią žemę. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra nustatyta faktinių duomenų, kurių pagrindu ginčijama sutartis pažeidimo dalyje pripažintina negaliojanti. Vadovaujantis nurodytais argumentais dėl pažeidimo pobūdžio, nagrinėjamu atveju privačios žemės pirkimo pardavimo sutartis pažeistos teisės dalyje pripažintina negaliojanti (Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalis, CK 1.79 straipsnio 2 dalis), o ne niekinė ir negaliojanti (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), kaip teigia kasatorė ir ją kvalifikavo bylą nagrinėję teismai. Ginčo teisinių santykių kvalifikavimas yra teismo prerogatyva, ir tai nelaikytina išėjimu už kasacinių skundų ribų, nes juose pasisakoma dėl sandorio negaliojimo instituto taikymo teisėtumo. Ieškovės kasaciniame skunde nurodytuose argumentuose sandorio negaliojimo pagrindai siejami su sandorio negaliojimo ir restitucijos taikymo apimtimi. Kasaciniame skunde teigiama, kad, pripažinus ginčo sutartį niekine, ji turėjo būti visa apimtimi pripažinta negaliojančia ir visa apimtimi taikyta restitucija, t. y. šalys grąžintos į pradinę padėtį, ir taip sudaryta galimybė tinkamai apginti jos pažeistą teisę. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju įstatyme nustatyta, kokia apimtimi ginama statinių ir įrenginių savininko pirmenybės teisė pirkti parduodamą privačią žemę. Asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį (Žemės įstatymo 31straipsnio 1 dalis). CK 6.394 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkėjui pardavėjas perduoda teises <....> į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Remiantis tuo, kas aptarta, atmestini ieškovės kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė teisės normas dėl sandorio negaliojimo ir restitucijos apimčių. Be to, pažymėtina, kad teismai, taikydami sandorio negaliojimo institutą, įvertino atsakovo (žemės sklypo pirkėjo) sąžiningumą, perkant statiniais ir įrenginiais užimtą žemės sklypo dalį ir būtiną jiems nudoti pagal paskirtį.

            Atsakovo (žemės sklypo pirkėjo) kasaciniame skunde teigiama, kad statinių ir įrenginių savininko teisė į žemės sklypo dalį, užimtą statiniais ir būtiną jiems naudoti pagal paskirtį, gali būti įgyvendinta taikant servituto institutą (CK 4.111 4.129 straipsniai). Teisėjų kolegijos požiūriu, šis institutas nėra pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdas, nes ieškovė, net ir neturėdama pirmenybės teisės pirkti privačią žemę, servituto ar nuomos sutarties pagrindu galėtų naudotis žeme, kurią užima jai nuosavybės teise priklausantys statiniai ir įrenginiai ir kuri būtina naudotis šiais objektais pagal paskirtį. Atsiliepime į ieškovės ir atsakovo kasacinius skundus atsakovė (pastatų ir žemės savininkė bei pardavėja) sutinka su teismų išvadomis, kad buvo pažeista ieškovės pirmenybės teisė pirkti žemę, užimtą statiniais ir įrenginiais ir būtiną jiems naudoti pagal paskirtį, ir ši teisė, ieškovei atsisakius privačios žemės dalies pirkėjo teisių perkėlimo, pagrįstai ginta taikant sandorio negaliojimo institutą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia atsakovės pozicija nagrinėjamu atveju leidžia daryti prielaidą, jog bus atkurta ieškovės pažeista pirmenybės teisė pirkti privačią žemę.

Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl privačios žemės pirkimopardavimo sutarties dalies negaliojimo ir atitinkamai restitucijos apimties, vertino Nekilnojamojo turto žemės kadastro ir registro byloje Nr. 61/7141 esančius dokumentus, patvirtinančius, kad statiniais užstatytas ir būtinas naudoti pagal paskirtį žemės plotas užima 1,10 ha (Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2006 m. spalio 2 d. patvirtintu 23,60 ha žemės sklypo planu, 1995 m. birželio 7 d. žemės naudojimo plotų eksplikacija, 1996 m. liepos 29 d. valstybinio žemės kadastro duomenų registro projektu). Pirmosios instancijos teismas vadovavosi 2006 m. spalio 2 d. žemės planu, esančiu Nekilnojamojo turto žemės kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 61/7141. Bylą nagrinėję teismai nurodė, kad plane pateikti duomenys dėl statiniais užimto ir būtino jiems naudoti žemės sklypo ploto yra pakankami ginčui spręsti. Teisėjų kolegija šią teismų išvadą laiko pagrįsta. Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prie žemės sandorio privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, kuris yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Kasatorės pastatais užimto ir būtino jiems naudoti žemės sklypo savininkei (atsakovei) nusprendus parduoti šį žemės sklypą, bus būtina Žemės įstatymo 30 straipsnio nustatyta tvarka parengti šio žemės sklypo planą.

 

            Dėl proceso teisės normų taikymo

 

Kasatorės (ieškovės) kasacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo (kad teismai neskyrė svarbiausio dėmesio Nekilnojamojo turto žemės registro ir kadastro bylos dokumentams, tinkamai neįvertino trečiojo asmens paaiškinimų), o kasatoriaus (atsakovo) skundo argumentai, kad teismai neatskleidė bylos esmės, iš esmės susiję su kasacinių skundų argumentais dėl tinkamo restitucijos taikymo. Byloje nustačius, kad teismai pagrįstai pripažino žemės pirkimo pardavimo sutarties dalį negaliojančią ir dėl šios dalies taikė restituciją, nurodyti kasatorių argumentai nelaikytini pagrįstais. Taip pat atmestini kasatorės (ieškovės) kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai neįvertino Nekilnojamojo turto žemės registro ir kadastro bylos dokumentų. Teismai, spręsdami restitucijos apimties klausimą, kaip tik ir rėmėsi Nekilnojamojo turto žemės registro ir kadastro bylos duomenimis, taip pat ištyrė ir įvertino kitus byloje esančius įrodymus. Teismai įvertino trečiojo asmens paaiškinimus, kad su žemės sklypo pardavėja (atsakove) buvo tartasi dėl didesnio žemės sklypo pardavimo, kaip neturinčius reikšmės sprendžiant dėl žemės sklypo, užimto statiniais ir būtino jiems naudoti pagal paskirtį, dydžio. Kasacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės sprendžiant dėl restitucijos apimties. Kasatoriaus (atsakovo) kasacinio skundo argumentai, kad teismų procesiniai sprendimais nepakankamai motyvuoti, yra nepagrįsti. Iš teismų sprendimo ir nutarties turinio matyti, kad teismai aptarė ir įvertino esminius ginčo šalių argumentus bei jų pateiktus įrodymus, dėl jų teisiškai pasisakė ir išdėstė savo išvadas, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog teismai pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį ir 331 straipsnio 4 dalį. Kasatorė (ieškovė) kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, suvaržė jos teisę būti tinkamai išklausytai. CPK 321, 322 straipsniuose nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų būtina nagrinėti byla žodinio proceso tvarka, o dalyvaujantys byloje asmenys, tarp jų ir kasatorė, tokio prašymo nepateikė.

Kiti kasatorių nurodomi argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo yra deklaratyvūs, teisiškai nepagrįsti, neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

 

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinių skundų argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti skundžiamus teismų priimtus procesinius sprendimus.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Atmetus kasacinius skundus, iš ieškovės N. M. atsakovei A. J. P. priteistina 800 Lt išlaidų už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą; taip pat iš ieškovės N. M. ir atsakovo V. D. į valstybės biudžetą priteistina lygiomis dalimis 131,08 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovės N. M. atsakovei A. J. P. 800 (aštuonis šimtus) Lt už advokato pagalbą kasaciniame teisme.

Priteisti iš ieškovės N. M. ir atsakovo V. D. į valstybės biudžetą iš kiekvieno po 65,54 Lt (šešiasdešimt penkis litus 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                 Gražina Davidonienė

 

Sigitas Gurevičius

 

Janina Januškienė


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK1 1.80 str. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas
  • CK1 1.78 str. Niekiniai ir nuginčijami sandoriai
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CK1 1.79 str. Nuginčijamo sandorio patvirtinimas
  • CPK
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu