Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-423-109-2010].doc
Bylos nr.: 2A-423-109/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr. 2A-423-109/2010

Pirmosios instancijos teismo teisėjas: Regina Agrba

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

44.2.4.1; 44.2.4.2.; 54.3; 121.18; 121.21.

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
 
2010 m. kovo 31 d.
Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno Grūda“ atstovams A. K. ir advokatui Šarūnui Nakučiui, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilkama“ advokatui Vidmantui Raviniui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno Grūda“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilkama“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1908-364/2009 pagal ieškovų S. D., A. D., V. G., V. G. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno Grūda“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Vilkama“, J. Š. įmonei „Aproba“, Ž. D. dėl turizmo paslaugų, deliktinės atsakomybės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovai S. D., A. D., V. G., V. G. 2008-11-24 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu (1 t. b. l. 3-8), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo kelionių organizatoriaus „Kauno Grūda“ ieškovei V. G. jos patirtus nuostolius 5299,- Lt sumoje, ieškovui S. D. – 4890 Lt; ieškovėms V. G., A. D. neturtinę žalą, kurią sudaro triguba kelionės kaina (5607,- Lt) kiekvienai; ieškovams V. G., S. D. jų sumokėtus už dukrų kelionę pinigus, t. y. po 1869,- Lt kiekvienam; ieškovei V. G. – 5000,- Lt neturtinės žalos, o ieškovui S. D. – 3000,- Lt neturtinės žalos. Ieškovai nurodė, kad 2008 m. birželio 12 d. su atsakovu UAB „Kauno Grūda“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovas, kaip kelionių organizatorius, nuo 2008-08-09 iki 2008-08-18 įsipareigojo V. G. bei A. D. organizuoti 10 dienų/9 naktų turistinę kelionę į Italiją, suteikiant joms vežimo, apgyvendinimo bei kitas paslaugas, susijusias su kelionės organizavimu, o turistės (kadangi turistės nepilnametės, todėl ši pareiga pereina jų atstovams pagal įstatymą) įsipareigojo sumokėti sutartą atlyginimą ir laikytis kitų įsipareigojimų aptartų turizmo paslaugų teikimo sutartyje. Atsakovas netinkamai vykdė sutartį, savo veiksmais padarė žalą ieškovų sveikatai, dėl ko jam tenka pareiga atlyginti nuostolius bei neturtinę žalą. Ieškovėms V. G. ir A. D. buvo suteiktos visai kitos sėdimosios vietos, nei buvo sutarta, t. y. daug prastesnės, autobuso kondicionierius neveikė, todėl buvo labai karšta, tualetas buvo užrakintas, sėdimos vietos taip suspaustos, kad kojoms vietos vos užteko. 2008 m. rugpjūčio 12 d. autobuso vairuotojams pastačius autobusą ne toje stovėjimo aikštelėje, kurioje gidas liepė, ir palikus jį be priežiūros, buvo pavogti turistų daiktai. Apie vagystę buvo pranešta policijai. Nors po įvykio daugiau nei pusė žmonių išreiškė troškimą nebetęsti kelionės, o grįžti atgal į Lietuvą, gidas turistus baugino, sakydamas, kad įsodins į traukinį, kuris su keliais persėdimais važiuoja Lietuvos link, arba įsodins į autobusą ir tuomet jos turės vykti kelias paras be maisto, be higienos priemonių. Dauguma žmonių išsigando ir nusprendė tęsti kelionę su gido pažadėtais duoti jiems 100 eurų kaip kompensacija už vagystę. 2008 m. rugpjūčio 13 d. turistus nuvežus prie policijos įstaigos, gidas liepė išlipti iš autobuso tiems, kas atsisako tęsti ekskursiją neinformuodamas, kas toliau bus. Turistės ir dar 6 turistai, kurie neįsivaizdavo ekskursijos tęsimo tokiomis sąlygomis, išlipo iš autobuso, nepabijoję anksčiau išdėstytų gido grasinimų. Atvykusiu autobusu jos išvyko į oro uostą, iš kur buvo parskraidintos į Lietuvą. Kelionės metu patirtas stresas mergaitėms ir jų tėvams sukėlė pasekmes, kurios jaučiamos dar ir šiuo metu. Draustis bagažo niekas iš kelionės agentūros nepatarė.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo UAB „Kauno Grūda“ ieškovams V. G., S. D. jų sumokėtus pinigus už kelionę - po 1121,40 Lt kiekvienam, priteisė iš atsakovo UAB „Kauno Grūda“ ieškovėms V. G., A. D. neturtinę žalą kiekvienai po 5607,- Lt, priteisė iš atsakovo UAB „Kauno Grūda“ ieškovams V. G. 1748,67 Lt, o  S. D. – 1613,70 Lt nuostolių atlyginimui, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo UAB „Kauno Grūda“ ieškovui S. D. 1250,- Lt advokato pagalbai apmokėti, 230,- Lt sumokėto žyminio mokesčio, 30,- Lt už vertimo paslaugas, 140,43 Lt kuro sunaudojimo išlaidų, ieškovei V. G. – 1250 Lt advokato pagalbai apmokėti; 267,- Lt žyminio mokesčio, 30- Lt už vertimo paslaugas, iš ieškovų  S. D. ir V. G. priteisė 3863,- Lt (iš kiekvieno po 1931,25 Lt) atsakovui UAB „Kauno Grūda“ advokato pagalbai apmokėti (2 t. b. l. 52-58).

Dėl ieškovų reikalavimo priteisti iš atsakovo V. G., S. D. jų sumokėtus už dukrų kelionę pinigus, t. y. po 1869,- Lt kiekvienam teismas pasisakė, kad atsakovas netinkamai įvykdė turizmo paslaugų teikimo sutartį, nes ieškovų bagažas su rūbais ir kitais reikmenimis poilsiui ketvirtąją kelionės dieną pavogtas iš autobuso, dėl to pastarosios liko nepatenkintos kelione, neišsipildė jų pagrįsti ir teisėti lūkesčiai. Kelionės organizatoriaus teikiamos paslaugos apima ir vežimo paslaugas, vežimo paslaugos sudedamoji dalis yra ir turisto bagažo nuvežimas į paskirties vietą. Atsakovas UAB „Kauno Grūda” ieškovų bagažo į paskirties vietą nenuvežė ir taip pažeidė savo prievolę pagal 2008 m. birželio 12 d. kelionės sutartį. Ta aplinkybė, kad turizmo paslaugų sutarčiai įvykdyti – turistų ir bagažo vežimui - atsakovas pasitelkė trečiuosius asmenis (UAB „Vilkama“) neatleidžia kelionės organizatoriaus nuo atsakomybės pagal kelionės sutartį. Kadangi ieškovų (turistų) ir trečiojo asmens, suteikusio kelionės organizatoriui (UAB „Kauno Grūda“) vežimo paslaugas, nesieja teisiniai santykiai, pastarasis nėra turizmo paslaugų sutarties šalis, todėl teisinė atsakomybė – atlyginti neturtinę žalą – taikytina kelionės organizatoriui, kai turistas lieka nepatenkintas kelione dėl nevisiškai tinkamai įvykdytos sutarties, nors ta sutarties dalis ir buvo vykdoma paslaugos teikėjo pasitelkto trečiojo asmens (CK 6.747 straipsnio 1 dalis, 6.754 straipsnio 5 dalis). Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės V. G. ir A. D. patvirtino, kad pirmąsias tris dienas ir ketvirtąją kelionės dieną iki vagystės ieškovės buvo patenkintos kelione, todėl atmetus pirmųjų keturių dienų kainą atsakovas neišpildė kelionės už 1121,40 Lt.

Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo ieškovėms V. G., A. D. neturtinę žalą - po trigubą kelionės kainą (po 5607,- Lt) teismas nurodė, kad UAB „Kauno Grūda“ yra kelionės organizatorius, t. y. asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis verčiasi turizmo verslu ir savo vardu viešai siūlo teikti turizmo paslaugas (CK 6.747 straipsnio 2 dalis), todėl teismas atsižvelgė į CK 6.256 straipsnio 4 dalį, kad verslininko (CK 2.4 straipsnio 2 dalis) sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Išklausęs trečiojo asmens UAB „Vilkama“ atstovo direktoriaus G. Maceikos paaiškinimus, liudytojų V. Gylio ir A. R. paaiškinimus, teismas nustatė, kad kelionės organizatorius konkrečioje situacijoje (neužtikrinus pilno turistų bagažo saugumo) nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus turistams. Ieškovai liko kelione nepatenkinti dėl suteiktos paslaugos dalies, kuri yra susijusi su kelionės organizatoriaus teikiamomis paslaugomis, o tais atvejais, kai dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo, jis turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą. Atlygintinos neturtinės žalos dydis šiuo atveju negali viršyti trigubos kelionės kainos. Teismas laikė, kad ieškovės liko nepatenkintos dėl dalies turizmo paslaugų - bagažo saugumo, todėl teismas darė išvadą, kad kelionės organizatorius nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, pasirinkdamas UAB „Vilkama“ kaip tretįjį asmenį savo įsipareigojimams pagal sutartį įvykdyti. UAB „Kauno Grūda“ atsako ne už įvykusią vagystę, nes pats vagystės faktas kaip galima rizika neapima jo suteiktų paslaugų, o už tai, kad jis nenumatė tokio fakto ir neapsaugojo klientų, o jam įvykus nesuteikė būtinų paslaugų. Šie veiksmai padarė turistėms teikiamą paslaugą nekokybiška, todėl UAB „Kauno Grūda“ turi už tai atsakyti. Teismas atsižvelgė į turisčių patirtus išgyvenimus (sveikatos sutrikimus, nežinomybę, stresą, baimę dėl ateities, daiktų praradimo ir t. t.), pažeminimą (buvo pasodintos ne į pasirinktas autobuso vietas, o prie tualeto, dėl ko jos pasijautė pažemintos, nes suvokė, kad su jomis taip pasielgta dėl to, kad jos yra nepilnametės ir nesugebančios pakovoti už savo teises taip kaip suaugę asmenys), visišką abejingumą jų atžvilgiu (net nepasidomėjo jų sveikata ir kitais elementariais dalykais, nedavė pinigų nusipirkti būtiniausias higienos priemones), grasinimus, dėl tokiu karštu metu neveikiančių kondicionieriaus bei tualeto autobuse, netinkamą viešbučio 2008 m. rugpjūčio 12 d. parinkimą.

Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo ieškovei V. G. jos patirtus nuostolius už 5299,- litus, ir ieškovui S. D. jo patirtus nuostolius už 4890,- litus teismas nurodė, kad atsakomybės dydis apskaičiuotinas pagal pavogtų daiktų vertę. Ieškovų argumentus dėl finansinio pajėgumo nupirkti kelionei dukroms ieškinyje nurodytos vertės daiktus, kurie buvo pavogti, šią aplinkybę patvirtinant metinėmis pajamų mokesčio deklaracijomis, teismas vertino kritiškai. Nors ieškovės pateikė jų nurodymu prarastų daiktų sąrašus, tačiau įrodymai, patvirtinantys visų daiktų turėjimą vagystės metu bei leidžiantys nustatyti tariamai prarastų daiktų vertę, nebuvo pateikti. Nenustačius tikrojo žalos dydžio ir remiantis tik ieškovių pateiktais tariamai prarastų daiktų sąrašais bei daiktų įvertinimais būtų paneigtas visiško žalos atlyginimo principas, įtvirtintas CK 6.251 straipsnio 1 dalyje. Teismas laikė, kad pateikti sąskaitų išrašai patvirtina tik daiktų įsigijimo faktus, tačiau į kelionę imamų daiktų kiekį, jų būtinybę turi įvertinti vykstantis asmuo. Vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas padarė išvadą, kad trečia dalis nuo prašomos priteisti pinigų sumos būtų protinga suma prarastų daiktų atlyginimui (LR CPK 177, 178, 263 str.).

Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo ieškovei V. G. 5000,- Lt neturtinės žalos, o ieškovui S. D. – 3000,- Lt neturtinės žalos teismas pasisakė, kad galiojantys teisės aktai nenumato teisės asmenims tokiais atvejais reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Nors CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad turistas turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą, jeigu dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo ir dėl to turistas lieka kelione nepatenkintas, tačiau ieškovai V. G. ir S. D., pasirašę turizmo paslaugų teikimo sutartis, nelaikytini turistais nagrinėjamu atveju, kadangi turizmo paslaugų atsakovas jiems neteikė. Teismas sprendė, kad neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad neturtinę žalą patyrė ieškovės V. G. ir A. D., kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu neturtinę žalą, neturėtų teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Kauno Grūda“ prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1908-364/2009, panaikinant sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „Kauno grūda“ priteista:  ieškovams V. G. ir S. D. po 1121,40 Lt už sumokėtą kelionę; ieškovėms V. G. ir A. D. po 5607,- Lt neturtinės žalos atlyginimo; ieškovei V. G. 1748,67 Lt ir ieškovui S. D. priteista 1613,70 Lt nuostolių atlyginimui; ieškovui S. D. 140,43 Lt kuro sąnaudų išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, priteisti atsakovo UAB „Kauno Grūda“ naudai iš ieškovų išlaidas už advokato pagalbą parengiant apeliacinį skundą ir kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (2 t. b. l. 70-76).

Atsakovas mano, kad teismas neišnagrinėjo visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, visiškai nevertino ir sprendime nepasisakė dėl dalies byloje esančių įrodymų, nepateikė teisinių argumentų dėl dalies sprendime nurodytų išvadų, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose. Nurodo šiuos motyvus:

1. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad turistams dėl 2008 m. rugpjūčio 12 d. įvykdytos bagažo vagystės patyrus žalą, civilinė atsakomybė, o kartu ir pareiga atlyginti žalą, tenka atsakovui. Tokia išvada padaryta teismui netinkamai aiškinus ir taikius kelionių organizatoriaus civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.754 str.). CK 6.754 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad kelionės organizatorius ar asmuo, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojasi, neatsako už netinkamą sutarties įvykdymą, jeigu sutartis netinkamai įvykdoma dėl nenugalimos jėgos arba dėl įvykio, kurio kelionės organizatorius ar asmuo, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojosi, atsižvelgiant į visą įmanomą jų apdairumą, nenumatė ir negalėjo numatyti. Į bylą pateikti turistų pareiškimai policijai, atsakovo ir trečiojo asmens susirašinėjimo su Italijos policija duomenys ir liudytojų parodymai patvirtina, kad vagystė buvo įvykdyta dienos metu bei per labai trumpą laiką, mieste esančio prekybos centro IKEA automobilių stovėjimo aikštelėje. Vagystė įvykdyta išdaužus užrakinto autobuso langą ir išlaužus durų spyną, o bagažas iš įvykio vietos išgabentas sukrovus jį į du pavogtus lengvuosius automobilius, stovėjusius toje pačioje aikštelėje šalia autobuso. Teismas pripažino, kad bagažas buvo prarastas dėl vagystės, tačiau pagrindą atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės sudarančios, prieš tai paminėtos, vagystės aplinkybės sprendime liko neaptartos. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad kelionės organizatorius konkrečioje situacijoje (neužtikrinus pilno turistų bagažo saugumo) nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus turistams, kuria remiantis atsakovui buvo taikyta civilinė atsakomybė. Pirma, teismas neįvardino veiksmų, kuriuos tariamai turėjo padaryti, bet nepadarė kelionių organizatorius, kad užtikrintų bagažo saugumą. Sprendime nenurodyti teisės aktai, kurie įpareigojo atsakovą pasirinkti konkretų elgesio modelį. Todėl iš sprendimo negalima suprasti, kokius atsakovo veiksmus (ar neveikimą) teismas laikė neteisėtais ir negalima spręsti dėl žalos ir atitinkamų atsakovo veiksmų priežastinio ryšio bei atsakovo kaltės. Antra, teismas nevertino, kad tokios netikėtos vagystės, atsižvelgus į visą įmanomą apdairumą, atsakovas ar trečiasis asmuo negalėjo numatyti. Vertinant konkrečios ieškovų bagažo vagystės aplinkybes, kelionių organizatorius galėtų būti pripažintas nepakankamai rūpestingu, jeigu ieškovų patirtą žalą būtų lėmę akivaizdžiai aplaidus bei neatitinkantys įprasto kelionių organizatoriaus elgesio modelio veiksmai, pavyzdžiui, neužrakinto autobuso palikimas be priežiūros, stovėjimas tam nepritaikytoje nuošalioje vietoje, autobuso palikimas be priežiūros neįprastai ilgą laiką ir pan. Teismas pripažino ieškovų nuostolių priežastimi neteisėtus trečiųjų asmenų veiksmus, už kuriuos atsakovas neatsako.

2. Dėl atsakovo atsakomybę ribojančių teisės normų. CK 6.755 str. 4 d. numato, kad jeigu žala, išskyrus žalą, atsiradusią dėl turisto mirties ar jo sveikatos sužalojimo, turistui padaroma teikiant sutartyje numatytą paslaugą, tačiau tą paslaugą teikia ne pats kelionės organizatorius, tai kelionės organizatoriaus atsakomybė už tokią žalą gali būti ribojama triguba kelionės kaina. Taigi, šioje teisės normoje yra aiškiai įtvirtinta kelionės organizatoriaus teisė remtis leidžiamu asmens, teikiančio tik tam tikrą paslaugą (pvz. apgyvendinimo, vežimo keliais, vežimo oru ir pan.), kuri yra sudėtinė turizmo paslaugų rinkinio dalis, civilinės atsakomybės ribojimu. Įstatymas neįvardina žalos rūšies, kurios atlyginimui taikomas minėtas ribojimas, todėl trigubos kelionės kainos suma turi būti ribojama bendra žalos suma, apimanti tiek ir turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Šioje byloje nustatyta, kad viena kelionė kainavo 1869,- Lt, todėl remiantis CK 6.755 straipsnio 4 dalimi, iš atsakovo galėjo būti priteistas ne didesnis kaip 5607,- Lt žalos atlyginimas vienam turistui. Tuo tarpu ieškovei V. G. sprendimu buvo priteista iš viso 7355,67 Lt, o turistei A. D. 7220,70 Lt žalos atlyginimo. Vadovaujantis CK 6.755 str. 4 dalimi, aplinkybė, jog atsakovas vežimo paslaugos teikimui pasitelkė trečiąjį asmenį, suteikia atsakovui (kelionės organizatoriui) teisę remtis šioje teisės normoje numatytu civilinės atsakomybės ribojimu. Todėl net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad atsakovui turi būti taikoma civilinė atsakomybė už turistų patirtą žalą, sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteista žalos suma, viršijanti trigubą kelionės kainą, turi būti panaikinta kaip neteisėta, kadangi spręsdamas atsakovo civilinės atsakomybės klausimą dėl netinkamo vežimo paslaugos vykdymo, teismas privalo taikyti CK 6.755 straipsnio 4 dalį.

3. Dėl reikalavimo grąžinti kelionės kainą. Ieškovų teisė reikalauti, kad jiems būtų grąžinta kelionės kaina ar jos dalis yra numatyta CK 6.750 straipsnio 3 dalyje, todėl teismas galėjo patenkinti ieškovų reikalavimą tik jei būtų nustatyti būtent šioje teisės normoje nurodyti pagrindai. Teismas privalėjo tirti priežastis, dėl kurių ieškovės atsisakė turizmo paslaugų sutarties ir nustatyti, ar atsakovas (kelionių organizatorius) laikytinas atsakingu už aplinkybes, lėmusias ieškovių pasirinkimą nutraukti turizmo paslaugų sutartį. Nustatytos aplinkybės turėjo būti vertinamos atsižvelgiant į faktą, kad po vagystės tik nedidelė turistų dalis atsisakė tęsti kelionę ir atsakovo lėšomis buvo parskraidinti į Lietuvą. Didžioji dalis apvogtų turistų nusprendė tęsti kelionę, kadangi atsakovas užtikrino visišką ir tinkamą turizmo paslaugų sutarties įvykdymą. Pastaroji aplinkybė patvirtina, kad ieškovės laikytinos atsakingomis už vienašališkos sutarties su atsakovu nutraukimą, todėl jos neturi teisės reikalauti iš atsakovo grąžinti ar kompensuoti už kelionę sumokėtus pinigus. CK 6.750 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad turistui atsisakius sutarties dėl aplinkybių, už kurias jis atsako, jis turi atlyginti kelionės organizatoriui nuostolius, patirtus dėl tokio atsisakymo. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas savo lėšomis mokėjo už ieškovių skrydį į Lietuvą. Teismui ši aplinkybė buvo žinoma, tačiau sprendime apie tai nebuvo pasisakyta (CPK185 str., 270 str. 4 d.). Kaip minėta, kelionės kainos ar jos dalies priteisimo iš kelionių organizatoriaus pagrindai yra numatyti CK 6.750 straipsnio 3 dalyje, tačiau teismas, priteisdamas ieškovėms minėtą sumą, rėmėsi CK 6.754 straipsnio 1 ir 5 dalimis. Teismas šioje sprendimo dalyje pasisakė dėl atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų už netinkamą turizmo paslaugų sutarties vykdymą ir pareigos atlyginti dėl šios priežasties atsiradusią turisto neturtinę žalą.

4. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu priteisti ieškovėms V. G. ir A. D. maksimalų įstatymo nustatytą neturtinės žalos atlyginimą. CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad turistas turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą, jeigu dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo ir dėl to turistas lieka kelione nepatenkintas. Kaip minėta, atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad turizmo paslaugų sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta dėl aplinkybių, už kurias atsako atsakovas. Ieškovų ir kitų byloje liudijusių asmenų parodymais įrodyta, kad iki 2008 m. rugpjūčio 12 d. įvykusios vagystės atsakovas turizmo paslaugų sutartį vykdė tinkamai, buvo laikomasi kelionės aprašyme nustatyto maršruto ir visų kitų sąlygų, todėl ieškovės šia kelionės dalimi liko patenkintos ir nepatyrė jokios žalos. Bagažo vagystę iš autobuso įvykdė tretieji nenustatyti asmenys. Atsakovo pastangomis ieškovės jau sekančią dieną po vagystės buvo parskraidintos į Lietuvą, nors didžioji dalis apvogtu autobusu vykusių turistų kelionę tęsė ir sėkmingai užbaigė. Atsakovo parinktas ieškovių grįžimo būdas (skrydis) ir veiksmų operatyvumas patvirtina maksimalias atsakovo pastangas teikti visokeriopą pagalbą bei paramą ieškovėms iki turizmo paslaugų sutarties atsisakymo. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2005 m. balandžio mėn. 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-186, yra išaiškinęs, kad kelionių organizatorius neatsako už kelionės metu įvykusią vagystę, nes pats vagystės faktas kaip galima rizika neapima jo suteiktų paslaugų. Kelionių organizatoriui, vagystės atveju, atsakomybė kyla už būtinųjų paslaugų apvogtiems turistams nesuteikimą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas po vagystės suteikė visas būtinąsias paslaugas ieškovėms (pagalba forminant įvykį policijoje, turizmo paslaugų sutarties tolimesnis vykdymas, kelionės nusprendusių netęsti ieškovių grąžinimas į Lietuvą patogiausiu ir greičiausiu būdu). Dėl to atsakovui netaikytinos CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nurodytos pasekmės, nustatančios turisto teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

5. Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovų pateikti įrodymai nepatvirtina iš atsakovo reikalaujamos priteisti žalos dydžio, be to įstatymas nenumato atsakovo civilinės atsakomybės už ieškovių daiktų praradimą dėl vagystės (CK 6.253 str. 4 d., 6.754 str. 2 d. 3 p.).

6. Dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimo. Teismo išvados yra pagrįstos prielaidomis, remiantis tik ieškovių pareiškimais, nenurodant konkrečių įrodymų, leidusių teismui padaryti išvadą, pavyzdžiui, kad ieškovės buvo persodintos į blogesnes vietas, kad atsakovo atstovas ieškovėms grasino arba kad ieškovėms buvo parinktas netinkamas viešbutis. Vien formalus teismo konstatavimas, kad nurodytas išvadas patvirtino ieškovų paaiškinimai ar kelionei pasibaigus pareikštos pretenzijos, negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisingu, nes ieškovų paaiškinimuose, pretenzijose nenurodyta jokių įrodymų, kuriais būtų grindžiama ieškovų pozicija. Be to, didžioji dalis bylos aplinkybių, kurios vertintinos atsakovo naudai, teismo sprendime liko iš viso neaptartos. Pavyzdžiui tai, kad ieškovės į Lietuvą buvo grąžintos už atsakovo lėšas, parenkant patogiausią ir greičiausią kelionės būdą. Teisiškai labai reikšmingos autobuso vagystės aplinkybės sprendime taip pat neaptartos, nors sprendžiant kelionių organizatoriaus civilinės atsakomybės klausimą šios aplinkybės turėjo būti nuodugniai ištirtos ir aptartos (CPK 329 str.).

7. Dėl ieškovui S. D. priteistų 140,43 Lt kuro sąnaudų išlaidų. Teismas nurodė, kad šios išlaidos priteistinos CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Minėta įstatymo nuostata numato, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Ieškovų interesus byloje atstovavo advokatė, kuri savo transporto priemone vykdavo į teismo posėdžius. Ieškovui S. D. nebuvo būtina vykti į posėdžius atskiru automobiliu, o vykstant patirtos išlaidos kurui nelaikytinos pagrįstomis ir neturėjo būti priteistos iš atsakovo. Be to, kuro sąnaudoms pagrįsti ieškovas teismui pateikė Ž. D. vardu registruotos transporto priemonės BMW 525 registravimo pažymėjimą ir kuro įsigijimo kvitą. Atsakovo manymu, šie įrodymai nepatvirtina patirtų išlaidų, kadangi Ž. D. teismo posėdžiuose nedalyvavo. Nors buvo prašoma priteisti nurodyto automobilio ir maršruto kelionės išlaidas, teismas nenustatinėjo prašytų priteisti kuro sąnaudų dydžio pagrįstumo. Teismas sprendime nenurodė jokių kuro sąnaudų išlaidų pagrįstumo argumentų.

Tretysis asmuo UAB „Vilkama“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti (2 t., b. l. 61-65). Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai savo sprendime nurodė, jog autobuse neveikė kondicionierius ir tualetas. Neaišku, kokiais įrodymais remiantis teismas daro tokią išvadą. Savo nuomonę, kad jos manymu kondicionierius neveikė nurodė ieškovė A. D., kuri paaiškino, kad autobuse buvo karšta ir jos manymu kondicionierius neveikė. Tačiau paklausus ar ji tikrai žino, kad kondicionierius neveikė ji atsakė, kad to nežino, bet jai taip atrodė, taip pat paaiškino, kad dėl kondicionieriaus veikimo nei į gidą, nei į autobuso vairuotojus nesikreipė, t. y. neprašė, kad būtų pamažinta temperatūra ar pan. Apie tai kad nebūtų veikęs tualetas visiškai nieko nepaaiškino. Nei vienas iš apklaustų liudininkų nenurodė, kad kondicionierius ar tualetas būtų neveikę, atvirkščiai, visa eilė liudininkų patvirtino, kad viskas pilnai veikė, todėl teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovės patyrė žalą dėl kondicionieriaus ir tualeto neveikimo. Taip pat pažymėtina, kad pagal kondicionieriaus gamintojų rekomendacijas kondicionieriaus veikimo temperatūra turėtų būti ne mažesniu skirtumu nei 6-8 laipsniai nuo lauko temperatūros. Žemesnės temperatūros palaikymas (esant didesniam oro temperatūrų skirtumui) gali sukelti neigiamas pasekmes tiek žmogaus sveikatai, tiek yra kenksmingas ir paties kondicionieriaus darbui. Be to, apelianto manymu, teismas nepagrįstai savo sprendime nurodė, kad nebuvo pilnai įsitikinta pastatyto autobuso saugumu. Autobusas trumpam (15 min.) buvo paliktas didžiuliame IKEA prekybos centre, kur pakankamai didelis žmonių srautas, autobusas buvo sustojęs prekybos centro aikštelėje dienos metu (apie 14 val. vietos laiku) autobusų sustojimui skirtoje vietoje, aikštelė buvo stebima vaizdo kameromis, autobusas buvo užrakintas, uždaryti visi langai, t. y. buvo įsitikta, kad minėtoje vietoje trumpam sustoti yra saugu, todėl laikytina, kad buvo imtasi visų atsargumo priemonių, kurių tokiomis sąlygomis imtųsi kiekvienas protingas asmuo. Be to, apdairumo ir rūpestingumo pareiga tenka ir pačioms ieškovėms. Turistai patys sprendžia kokius daiktus pasiimti į kelionę, kokius daiktus kelionės metu pasiimti su savimi, kokius daiktus palikti autobuse. Visa tai ieškovai atlieka savo rizika. Ieškovai nenorėdami prisiimti sau rizikos ir nenorėdami, kad patirta žala būtų atlyginta, riziką gali perkelti draudimo kompanijai. Ir tokiu atveju draudimas pagal draudimo sąlygas spręstų klausimą dėl žalos atlyginimo. Apelianto nuomone, nei turizmo paslaugų teikimo sutartis, nei įstatymai nenumato atsakovui pareigos apsaugoti ieškovų daiktus nuo vagystės, plėšimo ar kitos nusikalstamos veikos, kadangi tai nėra jo paslauga.

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Kauno Grūda“ apeliacinį skundą ieškovai V. G., V. G., S. D., A. D. prašo jį atmesti, palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 90-93). Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Vilkama“ apeliacinį skundą ieškovai V. G., V. G., S. D., A. D. prašo jį atmesti, palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 88-89).

 

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantų UAB “Kauno Grūda“ ir  UAB „Vilkama“ atstovai prašė apeliacinius skundus tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo dalis, kuriomis ieškinys patenkintas.

 

Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad jie atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

 

Apeliantai apeliaciniuose skunduose nurodo, jog kelionės organizatoriui netaikoma civilinė atsakomybė už kelionės metu iš užrakinto ir uždaryto autobuso, vidurdienyje trumpam palikto didelio prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, stebimoje vaizdo kameromis, įvykdytą turisto bagažo vagystę, kadangi pagal CK 6.754 straipsnio 2 dalies 3 punktą kelionės organizatorius ar asmuo, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojasi, neatsako už netinkamą sutarties įvykdymą, jeigu sutartis netinkamai įvykdoma dėl nenugalimos jėgos arba dėl įvykio, kurio kelionės organizatorius ar asmuo, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojosi, atsižvelgiant į visą įmanomą jų apdairumą, nenumatė ir negalėjo numatyti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti CK 6.754 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kelionių organizatoriaus organizuota turistinė kelionė yra turizmo paslaugų rinkinys, kurią sudaro ne mažiau kaip dvi turizmo paslaugos: vežimo ir apgyvendinimo, kita esminę kelionės dalį sudaranti turizmo paslauga, nesusijusi su vežimu ar apgyvendinimu (Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis; CK 6.747 str. 2 d.). Taigi, viena iš turistinės kelionės sudėtinių dalių yra vežimo paslauga. Todėl kelionės organizatorius, nežiūrint to ar vežė pats, ar tam pasitelkė kitus asmenis, yra atsakingas už tinkamą vežimo paslaugos suteikimą.  CK 6.747- 6.755 straipsniuose, reglamentuojančiuose turizmo paslaugų teikimą, nėra numatyta specialių reikalavimų vežimo paslaugai, todėl sprendžiant apie šios paslaugos teikimo reikalavimus, taikytini CK 6.807 – 6.823 straipsniai. CK 6.820 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vežėjas atsako už bagažo  neišsaugojimą (praradimą) po bagažo priėmimo iki jo išdavimo, jeigu neįrodo, kad bagažas buvo prarastas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklauso. Teisėjų kolegijos vertinimu, turistinės kelionės autobusu metu, bagažas (lagaminai ir pan.) sudėtas tam skirtose užrakinamose autobuso vietose, ar ekskursijų metu, kai turistas išlipa iš autobuso, paliktas autobuso salone (knygos, kiti smulkūs kelionės reikmenys ir pan.), laikytinas perduotu vežėjui, todėl jis atsako už bagažo neišsaugojimą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal bendrąją taisyklę kelionės organizatorius, atsako už turistinės kelionės autobusu  metu autobuse palikto turisto bagažo neišsaugojimą.

Sprendžiant ar bagažo vagystė pripažintina įvykiu, dėl kurio kelionės organizatorius neatsako už bagažo neišsaugojimą, būtina vertinti ar kelionės organizatorius arba asmuo, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojosi, ėmėsi visų įmanomų apdairumo priemonių, tačiau vis tiek nenumatė ir negalėjo vagystės numatyti (CK 6.754 str. 2 d. 3 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek kelionės organizatorius UAB „Kauno Grūda“, tiek trečiasis asmuo UAB „Vilkama“, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojosi teikdamas vežimo paslaugą, yra juridiniai asmenys, kurių veikla teikti apmokamas turistams kelionės ir vežimo paslaugas. Todėl teikiant vežimo paslaugą šiems subjektams užtikrinant turistų bagažo išsaugojimą keliami aukštesni atidumo ir apdairumo reikalavimai. Kelionės organizatorius UAB „Kauno Grūda“ ir trečiasis asmuo UAB „Vilkama“, pasitelktas teikti vežimo paslaugą, teigia, kad ėmėsi visų apdairumo priemonių, kad vagystės iš autobuso būtų išvengta, t.y. uždarytą ir užrakintą autobusą, vidurdienyje trumpam palikto didelio prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, stebimoje vaizdo kameromis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios priemonės yra bendrosios priemonės, kurių imtųsi kiekvienas asmuo, net ir nesantis tos srities profesionalu. Profesionalams, teikiančiam mokamas kelionės organizatoriaus ar vežėjo  po užsienio šalis paslaugas, imtis tik bendrųjų turisto bagažo apsaugos priemonių nepakanka. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai ir gidas patvirtino, kad kelionės metu turistus ne kartą buvo įspėjęs dėl galimų vagysčių. Taigi, kelionių organizatoriui tikrai buvo žinoma apie būtinybę ypatingai saugotis nuo vagysčių.  Ilgų kelionių po užsienį metu turistinį autobusą aptarnauja du vairuotojai. Taip buvo ir šiuo atveju. Byloje nustatyta, kad turistų, buvusių ekskursijoje, bagažo vagystė iš autobuso įvykdyta įsilaužimo būdu tuo metu, kai autobusą be priežiūros buvo palikę abu vairuotojai. Kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog užsienio kelionės po pietų Europos šalį (Italiją), kurioje vagystės iš užsienio turistų itin dažnos, autobuso su turistų visu bagažu palikimas be vairuotojų, kai tam nebuvo neišvengiamos būtinybės, laikytinas nepakankamu apdairumu. Todėl apeliacinių skundų argumentai, jog buvo imtasi visų atsargumo priemonių vagystei išvengti yra nepagrįsti, o taikyti CK 6.754 straipsnio 2 dalies 3 punktą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija nesutinka su kelionių organizatoriaus UAB „Kauno Grūda“ apeliacinio skundo argumentais, kad CK 6.755 straipsnio 4 dalis riboja kelionės organizatoriaus atsakomybę už žalą triguba kelionės kaina, jeigu žala, išskyrus žalą, atsiradusią dėl turisto mirties ar jo sveikatos sužalojimo, turistui padaroma teikiant sutartyje numatytą paslaugą, tačiau tą paslaugą teikia ne pats kelionės organizatorius, todėl iš jo ieškovams negalėjo būti priteisiama daugiau kaip triguba kelionės kaina. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kelionės organizatorius netinkamai aiškina šią teisės normą. Joje nėra numatyta imperatyvo ribojančio kelionės organizatoriaus atsakomybę už žalą triguba kelionės kaina, jeigu žala, išskyrus žalą, atsiradusią dėl turisto mirties ar jo sveikatos sužalojimo, turistui padaroma teikiant sutartyje numatytą paslaugą, tačiau tą paslaugą teikia ne pats kelionės organizatorius. Ši teisės norma tik suteikia tokią teisę. Kelionės organizatorių ir turistą sieja sutartiniai teisiniai santykiai. Todėl jie turi teisę susitarti, kad kelionės organizatoriaus atsakomybė už žalą, padarytą teikiant sutartyje numatytą paslaugą, tačiau kai tą paslaugą teikia ne pats kelionės organizatorius, bus ribojama triguba kelionės kaina. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl kelionės organizatoriaus atsakomybės ribojimo, todėl šis kelionės apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškovų reikalavimą dėl kelionės kainos grąžinimo taikė ne tas materialinės teisės normas. Byloje nustatyta, kad po bagažo vagystės turistės A. D. ir V. G. atsisakė turizmo sutarties ir kelionių organizatoriaus buvo parskraidintos namo. Tokią turisto teisę numato CK 6.750 straipsnis. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad jeigu turistas atsisako sutarties dėl aplinkybių, už kurias jis atsako, tai jis turi atlyginti kelionės organizatoriui nuostolius, padarytus dėl tokio atsisakymo, o jeigu turistas atsisako sutarties dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, tai jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų grąžinti ar kompensuoti už kelionę sumokėti pinigai arba, jei kelionė jau iš dalies įvyko, proporcinga jų dalis. Turistės A. D. ir V. G. atsisakė sutarties dėl kelionės metu įvykusios jų bagažo vagystės, įvykdytos dėl nepakankamo asmens, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojosi, atsargumo ir atidumo. Akivaizdu, kad turistės atsisakė sutarties dėl aplinkybės, už kurią jos neatsako. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įvykusios kelionės dalį,  pagrįstai proporcingai patenkino ieškinio dalį dėl pinigų sumokėtų už kelionę grąžinimo. Tai, jog teismas, tenkindamas šią ieškinio dalį, vadovavosi ne CK 6.750 straipsnio 3 dalimi, o pritaikė kitas materialiosios teisės normas, nedaro šios sprendimo dalies neteisėtos. Pažymėtina, kad CPK 328 straipsnis draudžia naikinti sprendimą vien formaliais pagrindais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pritaikius tinkamą materialiosios teisės normą rezultatas yra toks pats, kokį priėmė pirmosios instancijos teismas . Dėl to būtų neprotinga naikinti materialiąja teisine prasme teisėtą teismo sprendimo dalį vien tik dėl to, kad pritaikyta ne ta teisės norma, jeigu, pritaikius tinkamą materialiosios teisės normą, rezultatas išliktų toks pat. Priešingas šio klausimo sprendimas prieštarautų tiek pagrindiniams proceso teisės principams (ekonomiškumui, operatyvumui, kt.), tiek bendriesiems teisės principams (protingumui, teisingumui), nes beprasmiškai būtų švaistomos valstybės ir bylininkų lėšos.

Pasisakydama, dėl apeliacinių skundų argumentų, jog nepagrįstai ieškovėms priteistas maksimalus neturinės žalos dydis, teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Ž.v. UAB „Vilniaus troleibusai“; bylos Nr. 3K-3-371/2003; skelbta Teismų Praktika 19; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. R.v. Lietuvos Respublika; bylos Nr. 3K-3-604/2005, kt.). Neturtinės žalos atlyginimo būdai, atvejai, žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Civilinėje teisėje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, o teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi vadovautis bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis teisės normomis, taip pat atsižvelgti į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

CK 6.754 straipsnio 5 dalis numato, kad dėl netinkamo turizmo paslaugų teikimo sutarties vykdymo atlygintinos neturtinės žalos dydis ribojamas maksimalia suma, negalinčia viršyti trigubos kelionės kainos. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje.

Byloje nustatyta, kad dėl nepakankamo asmens, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojosi, atsargumo ir atidumo turisčių A. D. ir V. G. bagažas buvo pavogtas iš turistinio autobuso. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad dėl netinkamai suteiktos vežimo paslaugos turistės, netekusios bagažo, patyrė stresą, išgyveno nežinomybę ir baimę dėl ateities, nes tai yra neišvengiama žmogaus būsena tokioje situacijoje. Nors pirmosios instancijos sprendime nėra detalizuota, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad dėl vagystės turistės prarado visą bagažą, o be jo pilnavertiškai tęsti užsienio kelionę ypač nepatogu ir sudėtinga. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, būtina įvertinti ir tai, jog turistės buvo nepilnametės, keliavusios be suaugusių palydos, todėl vagystės faktas jas sukrėtė itin skaudžiai. Joms, neturinčiom pakankamai gyvenimiškos patirties, teko lankytis užsienio valstybės teisėsaugos institucijose; teikti paaiškinimus policijoje; stresinėje  situacijoje, kai kelionių organizatorius primygtinai reikalauja tęsti kelionę, siūlydamas neadekvačią 100 eurų kompensaciją,  apsispręsti dėl sutarties atsisakymo. Vien šių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti maksimalų neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad kelionės organizatorius yra juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla teikti mokamas turizmo paslaugas, o turistės fiziniai asmenys, sudarę su kelionių organizatoriumi vartojimo sutartį, todėl kelionių organizatorius yra stipresnioji šių teisinių santykių šalis, turinti pakankamas galimybes atlyginti neturtinę žalą.

Mažinti neturtinės žalos atlyginimo dėl to, jog kelionės organizatorius po vagystės turistes, atsisakiusias sutarties dėl aplinkybių, už kurias jos neatsako, parskraidino namo nėra pagrindo, nes tai kelionės organizatorius padaryti privalėjo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo UAB „Kauno Grūda“ nurodytoje LAT 2005 m. 2005 m. balandžio mėn. 19 d. nutartyje Nr. 3K-7-186, pateiktas atsakomybės, kylančios iš turizmo paslaugų sutarties, aiškinimas, pagal teisės aktus, galiojusius iki 2000 m. redakcijos CK įsigaliojimo. Tuomečiai teisės aktai neturinės žalos atlyginimo dėl turizmo sutarties netinkamo įvykdymo nenumatė, todėl šia nutartimi remtis dabar nagrinėjamoje byloje sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą negalima.

Kelionių organizatorius apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovų pateikti įrodymai nepatvirtina iš atsakovo priteistos turtinės žalos dydžio, be to įstatymas nenumato atsakovo civilinės atsakomybės už ieškovių daiktų praradimą dėl vagystės. Šie argumentai taip pat nėra pagrindas naikinti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas atsakovui atsakomybė atlyginti turtinę žalą atsirado ne dėl paties vagystės fakto, o už tai, jog nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus užtikrindamas turistų bagažo saugumą, t.y. už sutarties netinkamą įvykdymą.

Nors ieškovas turi pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos (nuostolių) dydį (CPK 178 str.), tačiau, kita vertus, jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, todėl jo veiksmingumui užtikrinti ir yra skirta CK 6.249 straipsnio 1 dalies norma, pagal kurią teismas privalo nustatyti atlygintinų nuostolių dydį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti. Akivaizdu, kad turistas negali tiksliai įrodyti kokie konkrečiai daiktai buvo pavogti ir kokia jų vertė buvo vagystės metu. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vagystės metu patirtų nuostolių dydį, pagrįstai įvertino, jog vykdamas į užsienio kelionę karštuoju metu laiku, pasiima būtinus higienos reikmenis, apatinius drabužius, kojines, ir pan. Be to, byloje yra duomenys, jog V. G. ir A. D. Italijos policijai nurodė, kad iš jų pavogti atitinkamai 26 ir 21 rūbai (T.I, 22; 25 b.l.). Atsižvelgdama į pavogtų daiktų kiekį, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, V. G. priteisdamas – 1748,67 Lt ir A. D. - 1613,70 Lt nuostolių atlyginimo už pavogtus daiktus, tinkamai taikė teisingumo ir sąžiningumo principus bei taikydamas proporcingumo principą, pagrįstai sumažino prašomą priteisti  nuostolių atlyginimą už pavogtus daiktus iki trečdalio.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Byloje iš tiesų nėra objektyvių duomenų, kad ieškovės autobuse buvo persodintos į blogesnes vietas, kad atsakovo atstovas ieškovėms grasino arba kad ieškovėms buvo parinktas netinkamas viešbutis. Išvados dėl šių aplinkybių paremtos tik ieškovių paaiškinimais ar kelionei pasibaigus pareikštomis pretenzijomis, nors kelionės metu šios pretenzijos nebuvo reikštos, todėl jos negali būti pripažįstamos pagrįstomis ir teisingomis. Tačiau šios aplinkybės neturi lemiamos reikšmės sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija tik pakoreguoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, pašalindama iš jos motyvus, jog ieškovės autobuse buvo persodintos į blogesnes vietas, kad atsakovo atstovas ieškovėms grasino arba kad ieškovėms buvo parinktas netinkamas viešbutis.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovui S. D. nepagrįstai priteista 140,43 Lt kuro sąnaudų išlaidų. Byloje nustatyta, kad ieškovas dalyvavo 2009 m. vasario 24 d. 2009 m. balandžio 20 d. ir 2009 m. birželio 9 d. parengiamuosiuose  teismo posėdžiuose bei 2009 m. spalio 19 d. teismo posėdyje. Akivaizdu, kad dėl to ieškovas turėjo kelionės išlaidų, kurios priskirtinos prie kitų ir būtinų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 8 p.). Kelionės išlaidos vykstant iš Žemaičių Naumiesčio į posėdžius Kaune  ir atgal turi būti paskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1995 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 405 “Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos”. Atsižvelgiant į šiuo teisės aktu nustatytas vidutines kuro sunaudojimo normas, ieškovo naudotą transporto priemonę (automobilis BMW 525), kuri yra ieškovo ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė, bei atstumą nuo Žemaičių Naumiesčio iki Kauno, ieškovui priteista 140,- Lt kelionės išlaidų suma yra protingai pagrįsta.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis ieškinys patenkintas, apeliaciniuose skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Atmetus apeliacinius skundus, iš apeliantų ieškovui S. D. priteistina po 150,- Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str), o valstybei po 4,90 Lt išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Apeliacinius skundus atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno Grūda“ (juridinio asmens kodas 133217699, buveinė K.Donelaičio g. 46-3, Kaunas) ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilkama“ (juridinio asmens kodas 165834580, buveinė Buktos km. Marijampolės r. sav.) ieškovo S. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai po 150,- Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno Grūda“ (juridinio asmens kodas 133217699, buveinė K.Donelaičio g. 46-3, Kaunas) ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilkama“ (juridinio asmens kodas 165834580, buveinė Buktos km. Marijampolės r. sav.) valstybės naudai po 4,90 Lt (keturis litus 90 ct) išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                       Birutė Bobrel

 

 

Teisėjai                                                                                                            Gintautas Koriaginas

 

 

                                                                                                                        Algirdas Remeika