Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-07-17][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-255-1075-2019].docx
Bylos nr.: e3K-3-255-1075/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „Itema“ 300155306 atsakovas
UAB ,,MailerLite" 302942057 atsakovas
Mailer LLC 38864222 Ieškovas
Kategorijos:
9.1. Bylos dėl konkurencijos
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
9.1.2. bylos dėl nesąžiningos konkurencijos
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
2.2.4.3. Bylos, susijusios su sutartine atsakomybe
3. CIVILINIS PROCESAS
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
9. BYLOS DĖL KONKURENCIJOS IR VARTOTOJŲ TEISIŲ GYNIMO
3.2.9. Pareiškimo palikimas nenagrinėto
3.2.9.9. Pareiškimo palikimas nenagrinėto, kai šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui

?

Civilinė byla Nr. e3K-3-255-1075/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01866-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.9.9

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. liepos 17 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Andžej Maciejevski ir Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bendrovės Mailer LLC kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bendrovės Mailer LLC ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Itema“ ir uždarajai akcinei bendrovei „MailerLite“ dėl neteisėto sutarties nutraukimo, nesąžiningos konkurencijos ir nuostolių atlyginimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Itema“ priešieškinį ieškovei bendrovei Mailer LLC dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bylos nutraukimą esant arbitražiniam susitarimui, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė:

2.1.                      pripažinti atsakovės UAB „Itema“ 2015 m. balandžio 29 d. ir 2015 m. birželio 1 d. pranešimais įvykdytą vienašališką 2014 m. sausio 1 d. Licencinės sutarties nutraukimą neteisėtu;

2.2.                      priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Itema“ ir UAB MailerLite 59 174,62 Eur nuostolių, patirtų dėl vienašališko sutarties nutraukimo bei atsakovių įvykdytos nesąžiningos konkurencijos veiksmų, atlyginimą;

2.3.                      priteisti iš atsakovės UAB „Itema“ 243,90 Eur skolą.

3.       Ieškovė nurodė, kad su atsakove UAB „Itema“ 2014 m. sausio 1 d. sudarė Licencinę sutartį; nuo 2010 m. spalio mėnesio veikė kaip partnerės; 2015 m. kovo 24 d. atsakovės atstovas pranešė, kad tam, jog verslas būtų patrauklesnis investuotojams, nori pakeisti jo struktūrą, inter alia (be kita ko), naikinant sutartis, pagal kurias veikla ir išskirtinės teisės tam tikrose rinkose yra atiduota partneriams. Ieškovei nesutikus su vienašališku atsakovės sprendimu pakeisti bendradarbiavimo sąlygas, 2015 m. balandžio 29 d. atsakovė pateikė pirmąjį pranešimą apie Licencinės sutarties nutraukimą, 2015 m. birželio 1 d. pranešimu patvirtino savo ketinimą nutraukti sutartį, sutarties nutraukimo terminą atidėdama iki 2015 m. liepos 28 d. Pagal Licencinę sutartį atsakovė UAB Itema“ ieškovei tiekė programinės įrangos ir sistemos priežiūros darbus, todėl atsakovė valdė ieškovės prisijungimą prie naudojamos programinės įrangos. Nutraukusi sutartį, ji pasinaudojo šiuo savo turimu pranašumu apribodama ieškovei galimybę naudotis sistemomis, o ieškovės klientams paliko galimybę naudotis programine įranga, tokiu būdu pasinaudojo ieškovės komercine paslaptimi esančia informacija (duomenimis apie klientus), juos visus nesąžiningai perimdama. Atsakovė UAB „Itema“ toliau kartu su atsakove UAB „MailerLite tęsia paslaugų teikimą ieškovės klientams, tokiais savo veiksmais priversdamos ieškovę patirti didelius nuostolius. Šie atsakovių veiksmai kvalifikuotini kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai ir kaip Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimas. Visos atsakovių pajamos, gaunamos iš buvusių ieškovės klientų, laikytinos ieškovės nuostoliais.

4.       Licencinės sutarties 2.2 punkte nustatyta, kad ji sudaroma neapibrėžtam terminui ir gali būti nutraukta tik sutartyje nustatytais pagrindais, šalių susitarimu sutarties nutraukimui nėra taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.199 straipsnis. Atsakovės nurodyti sutarties nutraukimo pagrindai yra tik formalios sutarties nutraukimo priežastys, neatspindinčios realių sutarties nutraukimo priežasčių ir tikrųjų ketinimų: tariamas informacijos neteikimas negalėjo būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu, atsakovė nesuteikė ieškovei galimybės ištaisyti tariamus sutarties pažeidimus, nenustatė papildomo termino jiems pašalinti; atsakovė UAB „Itema“ ilgiau nei metus nereikalavo ieškovės pateikti ataskaitų bei visą sutarties galiojimo laikotarpį neišrašė ir nepateikė jai nė vienos sąskaitos, taigi, tarp šalių nusistovėjusi praktika neatitiko sutarties sąlygų ir tokia praktika abiem šalims buvo priimtina.

5.       Atsakovė UAB „Itema“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovės priteisti 159 458,89 Eur skolos ir 8,05 proc. metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 2015 m. liepos mėnesio nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

6.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino atsakovės UAB „Itema“ vienašališką 2014 m. sausio 1 d. Licencijavimo sutarties nutraukimą neteisėtu; priteisė ieškovei solidariai iš atsakovių 35 504,77 Eur nuostolių atlyginimą; priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Itema“ 243,90 Eur skolą;         kitą ieškinio dalį atmetė; priešieškinį atme visiškai.

7.       Teismas ieškovės ir atsakovės UAB „Itema“ sutartį kvalifikavo kaip išimtinę licencinę sutartį, o ne bendradarbiavimo, kaip teigė atsakovė. Pažodžiui aiškinant sutarties turinį sutarties dalykas yra programinė įranga, t. y. autorių teis saugomas objektas. Sutarties 1.1 punktas nustato, kad UAB „Itema“ suteikia ieškovei išskirtines teises už mokestį naudoti ir teikti (perparduoti) paslaugą (programinę įrangą) trečiajai šaliai (šalims) bei naudoti oficialius prekės ženklus ir kitas rinkodaros medžiagas, kurias naudoja UAB „Itema“; sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad paslauga reiškia programinę įrangą, kurią galima naudoti konkrečiai naujienlaiškiams kurti, siųsti ir tvarkyti, naudojant www.mailerlite.com, www.mailersoft.com, www.mailerloop.com tinklalapius, ir kitoms el. pašto rinkodaros funkcijoms atlikti; sutarties 3.1 punktas nustato, kad sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovė Teritorijoje (Rusijos Federacijoje ir Ukrainoje) turi veikti kaip išskirtinė paslaugos (programinės įrangos) rinkodaros ir prekybos bendrovė. Teismo vertinimu, sutartimi ieškovei buvo leista perparduoti ir reklamuoti ginčo programinę įrangą, t. y. perleista dalis autorių turtinių teisių.

8.       Teismas sutarties nutraukimą vertino atsižvelgdamas į šalių santykių praktiką ir šalių elgesį prieš sutarties nutraukimą ir po jo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Sutarties 6.4 punkte įtvirtintas tik vienas jos nutraukimo pagrindas; 2.2 punkte  kad sutarties nutraukimui netaikomos CK 6.199 straipsnio nuostatos, taigi atsakovė teisėtai nutraukti sutartį galėjo remdamasi tik sutarties 6.4 punkte nurodytu pagrindu. Teismo vertinimu, atsakovės neįrodė, kad sutartis buvo nutraukta dėl svarbių priežasčių, kurios atitiktų CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus esminio sutarties pažeidimo kriterijus. Tarp šalių susiklostė praktika ataskaitas pagal sutartį atsakovei UAB Itemateikti elektronine forma, ši atsakovė turėjo galimybę gauti visą informaciją apie registruotus klientus ir jų mokėjimus. Remiantis šalių 2015 m. kovo 24 d. susirašinėjimu, atsakovė, dar prieš nurodydama tariamus sutarties vykdymo trūkumus, buvo suinteresuota nutraukti sutartį tik dėl su jos verslo pertvarkymu susijusių priežasčių, šias teismas pripažino faktinėmis sutarties nutraukimo priežastimis, o tokį nutraukimą – neteisėtu.

9.       Kadangi atsakovės vengė teikti įrodymus, susijusius su jų klientais Ukrainos ir Rusijos teritorijose, teismas taikė contra spoliatorem (liet. „prieš pažeidėją“) prezumpciją ir sprendė, kad visi atsakovių Ukrainos ir Rusijos teritorijose esantys klientai faktiškai buvo ieškovės klientai. Teismo vertinimu, ieškovės reikalaujamas nuostolių, kilusių tiek dėl neteisėto sutarties nutraukimo, tiek dėl nesąžiningos konkurencijos, atlyginimas už vienerius metus yra protingas ir pagrįstas.

10.       Nors ieškovė, skirtingai nuo atsakovių, nekūrė ir neadministravo programinės įrangos, tačiau teikė tą pačią naujienlaiškių siuntimo paslaugą, kurios teikimą po neteisėto sutarties nutraukimo perėmė atsakovės. Nepaisant to, kad atsakovei UAB Itema priklausė autoriaus teisės į programinę įrangą, Rusijos ir Ukrainos teritorijoje ieškovė ir atsakovės yra konkurentės, teikiančios identiškas paslaugas.

11.       Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad įrodytas žalos dydis turėtų būti skaičiuojamas pagal sutarties 3.3, 3.5 punktus, 40 proc. skiriant atsakovėms, 60 proc. – ieškovei.

12.       Įvertinęs duomenis apie šalių tarpusavio atsiskaitymus, teismas darė išvadą, kad ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi su atsakove UAB „Itema, todėl priešieškinį atme kaip nepagrįstą; ieškovė yra per daug sumokėjusi atsakovei pagal sutartį, todėl 243,90 Eur grąžintini ieškovei kaip sumokėti be teisinio pagrindo.

13.       Atsakovės yra susiję asmenys (Juridinių asmenų registro duomenimis, vienintelė UAB „Itema akcininkė yra UAB MailerLite), dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų abiem atsakovėms taikyta solidarioji atsakomybė.

14.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal šalių apeliacinius skundus, 2019 m. vasario 20 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinį ir priešieškinį paliko nenagrinėtus.

15.       Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Licencijos sutarties 7.3 punktu šalys susitarė, kad jei joms nepavyksta draugiškai išspręsti tarpusavio ginčų, jie turi būti perduoti ir galutinai sprendžiami Lietuvoje esančiame Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Ieškovė ieškinyje pripažino šios arbitražinės išlygos sudarymo faktą, tačiau, kaip ji pati teigia, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 24 straipsnio 1 dalimi, jos reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme, nes jie kildinami tiek iš sutarties, tiek  atsakovių nesąžiningos konkurencijos veiksmų, o ginčai dėl nesąžiningos konkurencijos priskirtini teismo kompetencijai.

16.       Kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju šalys yra susaistytos galiojančio arbitražinio susitarimo, o kilęs ginčas patenka į arbitražinės išlygos apimtį.

17.       Teisėjų kolegija pagal byloje nustatytas aplinkybes ir bylos duomenis sprendė, kad ieškovė neteisingai reiškia reikalavimus dėl konkurencijos, jos reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo kildinamas iš sutarties nutraukimo, nagrinėjamu atveju yra aktualūs sutartiniai, o ne konkurenciniai šalių santykiai. Bylos duomenys aiškiai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovės nėra konkurentės ir tarp jų nėra konkurencijos, nes ieškovė ir UAB Itema“ yra sudariusios licencijos sutartį ir ieškovė vykdė veiklą pagal sutartį iki jos nutraukimo; po nutraukimo negalėjo vykdyti veiklos pagal sutartį ne dėl konkurencijos, bet dėl sutarties nutraukimo.

18.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendė, kad nėra teisiškai reikšmingi ieškovės teiginiai, jog ji reikalavimą dėl nesąžiningos konkurencijos reiškė ne tik atsakovei UAB Itema“, su kuria yra sudarytas arbitražinis susitarimas, bet ir su šia atsakove susijusiai atsakovei UAB MailerLite“, su kuria ieškovė nėra sudariusi arbitražinio susitarimo.

19.       Priešieškinio reikalavimai taip pat grindžiami sutartimi.

20.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad rengdamos arbitražinį susitarimą šalys turi būti atidžios ir įvertinti riziką, kad kai kurių susijusių ginčų, kylančių iš to paties sandorio ar susijusių sandorių, nagrinėjimas gali būti padalytas tarp teismų ir arbitražo teismo.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

21.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas šalių valią, netinkamai taikė Niujorko konvencijos II straipsnio 3 dalį, pažeidė CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą. Nustatęs, jog abi šalys byloje buvo pareiškusios reikalavimus (pareikštas tiek ieškinys, tiek priešieškinis), taigi, abi arbitražinio susitarimo šalys buvo atsisakiusios arbitražinio susitarimo, teismas neturėjo teisės ieškinį ir priešieškinį palikti nenagrinėtus. Tarptautinių arbitražinių susitarimų teisminį pripažinimą reglamentuoja Niujorko konvencija, pagal jos II straipsnio 3 dalį susitariančiosios valstybės teismas, jeigu į jį patenka ieškinys tokiu klausimu, dėl kurio šalys sudarė arbitražinį susitarimą, turi, vienai iš šalių prašant, pasiųsti šalis į arbitražą, jeigu nenustato, kad minėtas susitarimas yra negaliojantis, neteko galios arba negali būti įvykdytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinančioje Niujorko konvencijos II straipsnio 3 dalį, taip pat yra pažymėta, kad teismo atsisakymas spręsti ginčą, dėl kurio šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, yra ribojamas Niujorko konvencijos II straipsnio 3 dalyje aprašytomis išlygomis. Niujorko konvenciją aiškinančioje doktrinoje nurodoma, jog Niujorko konvencijos II straipsnio 3 dalies išlyga dėl neveikiančių / netekusių galios (angl. inoperative) susitarimų apima tokius susitarimus, kurie anksčiau galiojo, tačiau yra nustoję galioti. Šios sąlygos taikymas aktualus arbitražinio susitarimo atsisakymo, atšaukimo ar nutraukimo atvejais. Arbitražinis susitarimas laikomas neveikiančiu / netekusiu galios (angl. inoperative) tais atvejais, kai šalys aktyviai siekia bylinėtis teisme, o ne arbitraže, nes reiškia teisės ginčus spręsti arbitraže atsisakymą. Nagrinėjamu atveju abi arbitražinio susitarimo šalys aktyviai siekė bylinėtis teisme. Net jeigu šalys ir sudaro arbitražinį susitarimą, sutarčių laisvės principas (CK 6.156 straipsnis) leidžia šio susitarimo atsisakyti, jį nutraukti arba jo tiesiog nevykdyti bendru šalių sutarimu. Niujorko konvenciją aiškinančioje teisės doktrinoje taip pat yra nurodoma, kad teisės reikalauti ginčą nagrinėti arbitraže gali būti atsisakoma, kaip ir bet kurios kitos sutartinės teisės. Nors arbitražinio susitarimo gali būti atsisakoma įvairiomis formomis ir būdais (aiškiai ar numanomai), ieškinio ir priešieškinio pareiškimas rodo, jog šalys savo valią atsisakyti arbitražinio ginčo nagrinėjimo patvirtino raštu. Kasacinis teismas iki šiol yra suformavęs praktiką, kad arbitražinio susitarimo atsisakymu negali būti laikomas pasyvus atsakovo elgesys, kai nėra reiškiami prieštaravimai dėl to, jog byla būtų nagrinėjama teisme, tačiau nagrinėjamoje byloje abi šalys nebuvo pasyvios.

21.2.                      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą ieškinio dalį, kuri susijusi su arbitražinės išlygos nesudariusia atsakove UAB MailerLite“, taip buvo pažeistas CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas, nukrypta nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią arbitražinis susitarimas saisto tik šio susitarimo šalis. Pagal iki šiol suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką yra tik keletas atvejų, kada galima išplėsti arbitražinio susitarimo taikymą ir arbitražinio susitarimo nepasirašiusiems asmenims. Principas, kad arbitražinis susitarimas saisto tik jį sudariusias šalis, suponuoja ir konkrečias CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo taisykles – tais atvejais, kai dėl dalies byloje reiškiamų reikalavimų yra galiojanti arbitražinė išlyga, jie turi būti nagrinėjami atskirai. Ieškovė prašė atsakovei UAB „MailerLite taikyti deliktinę, o ne sutartinę atsakomybę. Susiklosčiusi situacija pažeidžia ieškovės teisę į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo, kokią įtaką ieškovės teisei į teisminę gynybą padarys procesinis sprendimas palikti nenagrinėtą tą ieškinio dalį, kuria reiškiamas reikalavimas arbitražinio susitarimo nesudariusiai atsakovei; ieškovė yra verčiama kreiptis į arbitražą, kad šis išspręstų ginčą, dėl kurio nėra sudarytas arbitražinis susitarimas.

22.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovės prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

22.1.                      Atsakovės neatsisakė arbitražinės išlygos ir jų veiksmai byloje negali būti laikomi nei aktyviu, nei pasyviu veikimu dėl arbitražinės išlygos atsisakymo, ji yra galiojanti ir taikytina šalims. Tai, kad byla buvo nagrinėjama teisme, o ne arbitraže, nulėmė ne šalių valia dėl arbitražinės išlygos netaikymo, bet ieškovės suformuluotas reikalavimas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė savo reikalavimą kildino iš deliktinių santykių  nesąžiningos konkurencijos veiksmų, todėl, esant tokiam reikalavimui, ginčas buvo nagrinėjamas teisme. Teismingumo klausimas visada buvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovės reikalavimas negali būti kildinamas iš nesąžiningos konkurencijos sąlygų, faktiškai ieškovė siekia žalos atlyginimo dėl neva neteisėto sutarties nutraukimo. Bylos šalys nėra konkurentės, neveikė, neveikia toje pačioje rinkoje ir negalėtų veikti, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškinio reikalavimai iš esmės yra kildinami iš sutartinių santykių. Atsakovės sutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, kad byloje reikalavimai negali būti kildinami iš konkurencijos teisės pažeidimų, todėl nėra kelių tarpusavyje susijusių reikalavimų, kurie nulemtų bylos nagrinėjimą teisme. Šios išvados neginčijo ir ieškovė kasaciniu skundu. Ieškovei nepatikslinus savo reikalavimo (nors tokį prašymą buvo pateikęs ir teismas, ir atsakovės), teismas ieškovės reikalavimą turėjo nagrinėti tik dėl šio tariamo pažeidimo (nesąžiningos konkurencijos), o kitus reikalavimus, kylančius iš sutarties, palikti nenagrinėtus, esant arbitražo išlygai. Ieškovei pasirinkus reikšti reikalavimą dėl nesąžiningos konkurencijos ir jo nepakeitus, atsakovės buvo priverstos gintis nuo tokio reikalavimo teisme, toks pasinaudojimas teise į gynybą negali būti traktuojamas atsakovių nenaudai. Atsakovė, pareikšdama priešieškinį, vadovavosi CPK 33 straipsnio 2 dalies nuostata; tai negali būti laikoma aktyviais veiksmais ar siekiu iš sutarties kylančius ginčus nagrinėti teisme. Niujorko konvencijos II straipsnio 3 dalies nuostata įtvirtina bylos persiuntimo arbitražiniam teismui procedūrą, todėl šiai bylai nėra aktuali. 

22.2.                      Svarbu yra vertinti ne formaliai ieškovės ir atsakovės UAB „MailerLite susitarimo (ne)buvimą, bet tai, iš kokių santykių yra kildinamas reikalavimas. Ieškovė įrodinėja, kad dėl sutarties pažeidimo patyrė nuostolių, reikalavimas yra pareikštas solidariai abiem atsakovėms, jis yra kildinamas iš sutarties. Šalys, sudarydamos šią sutartį, aiškiai išreiškė valią, kad visi ginčai, kylantys iš jos, nagrinėtini arbitraže. Tokia sutarties sąlyga turi būti aiškinama pagal jos tikslą  šalys susitarė dėl ginčų nagrinėjimo institucijos, todėl bet koks ginčas, susijęs su sutartimi, turi būti sprendžiamas arbitraže. Nuostolius ieškovė įrodinėja kaip negautas pajamas, kurios apskaičiuojamos pagal UAB „MailerLite“ gautą pelną. Jokių kitų UAB „MailerLite“ pažeidimų ieškovė nenurodo, todėl akivaizdu, kad ginčas yra susijęs su sutartimi. UAB „MailerLite“ neprieštarauja, kad visas ginčas kompleksiškai būtų nagrinėjamas arbitraže. Ginčo nagrinėjimas pagal ieškovės pasiūlymą, t. y. kad ginčas su UAB „Itema“ būtų nagrinėjamas arbitraže, o su UAB „MailerLite“  teisme, nėra procesine prasme ekonomiškas, yra negalimas, nes pareikštas reikalavimas atlyginti žalą solidariai.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl bylos nutraukimo esant arbitražiniam susitarimui

 

23.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Šios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus nagrinėti arbitražo teismui, kuriuo šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčo dalykų ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus. Taigi arbitražo jurisdikcija pagrįsta šalių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).

24.       Kasacinio teismo praktika dėl teismo pareigų gavus ieškinį, dėl kurio sudarytas arbitražinis susitarimas, yra plėtojama. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo procesiniai veiksmai tuo atveju, kai šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą, nustatyti Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. birželio 30 d.), CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Tuo atveju, jeigu ieškinio priėmimo metu teismas neišsiaiškino, kad šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą (arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį), teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą (Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016 41–42 punktus).

25.       Vis dėlto arbitražinio susitarimo faktas neturi absoliučios galios, todėl prieš atsisakydamas bylos teismas turi įvertinti, ar nėra aplinkybių, kurios ginčo šalių nukreipimą į arbitražą daro negalimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-488-469/2018, 17 punktas). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl jurisdikcijos atsisakymo ir šalių nukreipimo į arbitražą, vadovaudamasis kooperacijos, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principais (CPK 8, 12, 17 straipsniai), turi suteikti šalims galimybę pateikti savo paaiškinimus ir aiškiai išreikšti poziciją dėl arbitražinio susitarimo egzistavimo, galiojimo bei taikymo, siekdamas užtikrinti proceso šalių teisę į tinkamą teismo procesą ir išvengti siurprizinio (šalims netikėto) teismo sprendimo priėmimo.

26.       Arbitražinis susitarimas – dviejų ar daugiau šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražo teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (Komercinio arbitražo įstatymo 3 straipsnio 5 dalis).  

27.       Tiek pagal Lietuvos Respublikos teisę, tiek ir vadovaujantis visuotinai įprastais tarptautinio komercinio arbitražo standartais pripažįstama, kad arbitražinis susitarimas – sutartis. Arbitražinis susitarimas atspindi šalių valios autonomijos principą, kuris savo ruožtu yra arbitražo, kaip alternatyvaus ginčų sprendimo būdo, esmė – arbitražo proceso inicijavimas galimas tik esant šalių susitarimui. Taigi, pagal bendrąją taisyklę, bet kuris arbitražo procesas prasideda nuo privatinės teisės instrumento – privačios sutarties, kurios pagrindu pradėtame procese priimamas sprendimas. Jo privalomumas kyla ne iš viešosios teisės, o iš šalių sutarties laikyti arbitražo sprendimą privalomu. Šalių teisė laisva valia susitarti dėl ginčų priskirtinumo arbitražo jurisdikcijai apima ir teisę tokį susitarimą panaikinti tiek iki, tiek po ginčo kilimo. Kitaip tariant, susitarimas spręsti ginčą ne teismo tvarka yra suderintos šalių valios išraiška, todėl ši suderinta valia gali būti keičiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2016, 16 punktas).

28.       Arbitražinio susitarimo atsisakymas gali būti šalių aiškiai išreikštas (pvz., raštu) arba numanomas iš jų konkliudentinių veiksmų (procesinio elgesio).

29.       Vienas iš būdų atsisakyti arbitražo susitarimo, įtvirtintas UNCITRAL Pavyzdiniame tarptautinio komercinio arbitražo įstatyme, užsienio valstybių teisės aktuose bei pripažįstamas teisės mokslo doktrinoje (žr., pvz., John Savage, Emmanuel Gaillard (eds.). Fouchard Gaillard Goldman on International Commercial Arbitration. Kluwer Law International, 1999. P. 405-406 (668-670 punktai); Mauro Rubino Sammartano. International Arbitration, Law and Practice. 2nd. edition. Kluwer Law International, 2001. P. 257 ir kt.), – dalyvauti teismo procese dėl ginčo, kuriam spręsti buvo sudarytas arbitražinis susitarimas.

30.       Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2016, kuria remiamasi ir kasaciniame skunde, buvo sprendžiamas klausimas dėl šalių elgesio vertinimo kaip arbitražinio susitarimo atsisakymo, tačiau, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, joje buvo vertinamas pasyvus šalies elgesys procese, jai nereiškiant prieštaravimų dėl ieškinio nagrinėjimo teisme, ir išaiškinta, kad konkliudentiniai šalių veiksmai, kai viena šalis kreipiasi su ieškiniu į teismą, o antroji nereiškia prieštaravimų, nėra pakankami konstatuoti, kad yra šalių valia atsisakyti arbitražinio susitarimo. Tačiau nagrinėjamoje byloje susiklostė kitokia procesinė situacija, kuriai nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai nėra aktualūs, nes dėl tokių aplinkybių nurodytoje nutartyje nebuvo pasisakyta. 

31.       Nagrinėjamoje byloje kyla teisės klausimas dėl teismo pareigos nukreipti šalis į arbitražą, nustačius esant sudarytą arbitražinį susitarimą, santykio su šalių teise atsisakyti arbitražinio susitarimo ir (ar) sudaryti susitarimą dėl valstybės teismo jurisdikcijos konkliudentiniais veiksmais – vienai iš arbitražinio susitarimo šalių pareiškiant ieškinį valstybės teisme, o kitai aktyviai dalyvaujant procese, nereiškiant jurisdikcinio prieštaravimo, priešingai – teisme pareiškiant priešieškinio reikalavimą, kildinamą iš sutarties, kurioje įtvirtintas arbitražinis susitarimas.

32.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju arbitražinio susitarimo egzistavimo faktas teismui buvo aiškus jau ieškinio priėmimo stadijoje buvo atskleistas pradiniame ieškovės ieškinyje. Tačiau ieškovė ieškinį teisme grindė keliais pagrindais, nurodė, kad reikalavimas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo nagrinėtinas teisme, be to, ieškinys reiškiamas dviem atsakovėms, kurių viena nėra arbitražinės išlygos šalis, todėl, ieškovės manymu, visi pareikšti reikalavimai nagrinėtini teisme.

33.       Abi atsakovės atsiliepime į ieškinį pateikė argumentus dėl bylos esmės, konkrečiai, neigė egzistuojant konkurencijos santykius tarp šalių, teigė, kad ieškovės reikalavimas kildinamas iš sutarties, tačiau nė viename procesiniame dokumente ar teismo posėdžiuose neteikė jokių argumentų dėl arbitražinės išlygos egzistavimo, galiojimo ar taikymo, nesirėmė arbitražine išlyga, neprašė ieškinio palikti nenagrinėto ir nukreipti šalis į arbitražą. Be to, nagrinėjamoje byloje atsakovė UAB „Itemadar ir pareiškė priešieškinį teisme, reikalaudama priteisti iš ieškovės skolą pagal sutartį, kurioje ir buvo įtvirtinta aptariama arbitražinė išlyga. 

34.       Taigi nagrinėjamoje byloje abi šalys, esant arbitražinei išlygai, nepaisydamos šios aplinkybės,  aktyviai siekė bylinėtis ir spręsti kilusį ginčą būtent teisme. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad taip šalys išreiškė suderintą valią atsisakyti anksčiau jų sudaryto arbitražinio susitarimo. Tokia išvada atitinka sutartinę komercinio arbitražo esmę bei šalių valios autonomijos principo reikalavimus. Kadangi arbitražas yra sutartinio pobūdžio ginčų sprendimo būdas, todėl būtent šalių valiai yra teikiamas prioritetas. Priešingas abiejų šalių aktyvaus procesinio elgesio vertinimas neatitiktų sąžiningumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir proceso ekonomiškumo principų, nes sudarytų galimybę šalims piktnaudžiauti teise, remtis arbitražine išlyga tik tuomet, kai šalims patogu, pvz., jau paaiškėjus ginčo nagrinėjimo teisme rezultatui ar pan.

35.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai paneigė suderintą šalių valią atsisakyti anksčiau jų sudaryto arbitražinio susitarimo dėl nagrinėjamo ginčo. Abiem ginčo šalims aktyviai dalyvaujant teismo procese (pareiškus tiek ieškinį, tiek priešieškinį) ir nereiškiant prašymų remtis arbitražine išlyga ir palikti ieškinį nenagrinėtą, apeliacinės instancijos teismas neįvertino šių teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių ir padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių arbitražinis susitarimas galioja, netinkamai aiškino ir taikė Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktą, todėl skundžiama nutartis palikti ieškinį ir priešieškinį nenagrinėtus naikintina ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

36.       Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės šios bylos išnagrinėjimui kasacine tvarka, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

 

37.       Kasacinis teismas patyrė 5,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Teisėjų kolegijai konstatavus esant pagrindą bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šių išlaidų ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 20 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Danguolė Bublienė 

 

 

        Andžej Maciejevski

 

                

        Gediminas Sagatys


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK
  • 3K-3-363/2014
  • 3K-3-320-611/2015
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • CPK 296 str. Pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai
  • 3K-3-428-690/2016
  • e3K-3-247-684/2016
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas