Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-01-03][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-299-302-2017].docx
Bylos nr.: e2A-299-302/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Verslo aptarnavimo centras 303359627 atsakovas
ANONIMINIŲ DARBOHOLIKŲ KLUBAS 124565030 Ieškovas
Viešųjų pirkimų tarnyba 188656261 išvadą duodanti institucija
Baltic clipper 110437597 trečiasis asmuo
Pirmoji kava 225293310 trečiasis asmuo
"TRINITI LT" 302633203 trečiojo asmens atstovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
2.1.1.3. dėl viešojo pirkimo-pardavimo

Civilinė byla Nr. e2A-299-302/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01422-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.35; 3.3.1.21.

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. sausio 3 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Artūro Driuko ir Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Anoniminių darboholikų klubas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Anoniminių darboholikų klubas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo aptarnavimo centras“ dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Clipper“, viešoji įstaiga „Pirmoji kava“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

  1. Ieškovė UAB „Anoniminių darboholikų klubas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslinusi prašė panaikinti atsakovės UAB „Verslo aptarnavimo centras“ 2016-06-17 pranešime Nr. 4383231 nurodytą sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Baltic Clipper“ pateiktas pasiūlymas; pripažinti negaliojančia atsakovės ir trečiojo asmens VšĮ „Pirmoji kava“ 2016-07-19 sudarytą viešojo pirkimo sutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kartu su trečiuoju asmeniu UAB „Baltic Clipper“ pateikė pasiūlymą dalyvauti atsakovės vykdomame viešajame pirkime „Renginių organizavimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 266332. 2016-06-17 ieškovė gavo perkančiosios organizacijos pranešimą, kuriame nurodyta, jog ieškovės galutinis pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nurodytų reikalavimų, o konkrečiai – pirkimo sutarties bendrosios dalies 3.2.1 punkto nuostatos, pagal kurią paslaugų teikėjas turi patvirtinti, kad nedalyvauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 5 straipsnyje nurodytuose draudžiamuose susitarimuose ir susitarimuose, pažeidžiančiuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnyje nurodytus principus. Tokią poziciją atsakovė grindė tuo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2016-05-02 priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A-97-858/2016, kuria konstatavo, kad pirkime kartu su ieškove dalyvaujantis ūkio subjektas UAB „Baltic Clipper“ pažeidė nuostatas. Nesutikdamas su tokia atsakovės pozicija, ieškovė 2016-06-22 pateikė pretenziją, kurią 2016-07-01 atsakovė atmetė. Ieškovė nurodė, jog trečiojo asmens padarytas pažeidimas šiuo metu nebeegzistuoja, jis buvo nutrauktas dar 2010 metais, o UAB „Baltic Clipper“ nėra laikytina dalyvaujanti KĮ 5 straipsnyje nurodytuose draudžiamuose susitarimuose. Ieškovei nesuprantama, kodėl pirkimo dokumentų nuostatos, jei jos būtų aiškinamos pagal perkančiosios organizacijos pateiktą vertinimą, dviejų pirkime dalyvaujančių tiekėjų atžvilgiu yra aiškinamos skirtingai. Nuostata, kuria vadovaudamasi atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą, yra įtvirtinta pirkimo sąlygų bendrojoje dalyje, t. y. sutarties, kuri būtų sudaryta su pirkimą laimėjusiu tiekėju, projekte. Nepaisant to, jog tai yra pirkimo dokumentų dalis, šiuo atveju atsakovė nepagrįstai tapatina du dalykus kvalifikacinius reikalavimus ir sutarties sudarymui keliamus reikalavimus. Kvalifikaciniai reikalavimai yra taikomi pirkime dalyvaujančių tiekėjų kvalifikacijos vertinimo etape, o pirkimo sąlygų bendrojoje dalyje numatyti reikalavimai yra taikomi tada, kai su pirkimą laimėjusiu tiekėju yra ketinama sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Pirkimo dokumentų dalimi esanti „Tiekėjo deklaracija“ taip pat nenumatė, kad pirkime dalyvaujantis tiekėjas turi patvirtinti, jog jis nėra baustas už KĮ 5 straipsnyje nurodytus pažeidimus, nors VPĮ 33 straipsnio 5 dalis aiškiai nustato, kad jei perkančioji organizacija įtvirtina aptariamą reikalavimą, kartu su pasiūlymu tiekėjas privalo pateikti ir atitiktį šiam reikalavimui patvirtinančią deklaraciją.
  2. Atsakovė UAB „Verslo aptarnavimo centras“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pirkimo sutarties bendrosios dalies 3.2.1 punkto nuostata jokiais būdais negali būti vertinama, kaip prielaida sutarčiai sudaryti, o yra viena iš pirkimo sąlygų, kurią ieškovė privalo atitikti. Nuostata, kuria viešajame pirkime draudžiama dalyvauti tiekėjui, pažeidusiam konkurencijos teisę, nėra privaloma kiekvieno viešo pirkimo atžvilgiu, todėl perkančioji organizacija kiekvieną kartą turi diskrecijos teisę spręsti dėl šio reikalavimo taikymo arba netaikymo. Atsakovė nesutiko su ieškovės argumentu, kad aptariamo pirkimo sutarties punkto reikalavimas yra siauresnės apimties nei VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, o atsakovė minėtą nuostatą dėl konkurencijos teisės pažeidimo aiškina plečiamai.
  3. Trečiasis asmuo UAB „Baltic Clipper“ atsiliepime su pateiktu apeliaciniu skundu sutiko ir prašė jį patenkinti. Nurodė, jog atsakovė visiškai nepagrįstai plečiamai aiškina ir taiko pirkimo sutarties bendrosios dalies 3.2.1 punkto nuostatą, be to, ji iš viso negalėjo būti taikoma vertinant tiekėjų kvalifikaciją.
  4. Trečiasis asmuo VšĮ „Pirmoji kava“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovė plečiamai aiškina ir taiko pirkimo dokumentų nuostatas. Teikdama pasiūlymą ieškovė patvirtino, kad perskaitė pirkimo sąlygas ir su jomis sutiko. Manydama, kad konkurso sąlygos prieštarauja teisės aktams, yra neproporcingos ar riboja konkurenciją, per 5 darbo dienas nuo konkurso sąlygų paskelbimo ji turėjo teisę pateikti atsakovei pretenziją, tačiau šia teise nepasinaudojo.
  1. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą, kurioje sutiko su atsakovės pirkimo dokumentų sutarties bendrosios dalies 3.2.1 punkto aiškinimu ir pažymėjo, kad ši nuostata negali būti aiškinama, kaip prielaida sutarčiai sudaryti, bet yra pirkimo sąlyga, kurią ieškovė privalo atitikti. Pažymėjo, jog nagrinėjamoje situacijoje tiek ieškovė, tiek ir trečiais asmuo teikdami pasiūlymą turėjo įvertinti atitiktį sutarties bendrosios dalies 3.2.1 punkto reikalavimams.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016-10-18 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ta aplinkybė, kad ieškovės ginčijama pirkimo sąlyga išdėstyta pirkimo sutarties projekte, neturi jokios reikšmės vertinant šios sąlygos tikslus ir turinį. Sutarties projektas neabejotinai yra pirkimo dokumentų dalis. Teismas sutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje išdėstytu vertinimu, kad tiekėjų pasiūlymai turi atitikti visų be išimties pirkimo dokumentų sąlygų reikalavimus. Nei VPĮ normos, nei atsakovės vykdomo pirkimo sąlygos nenumato pirkimo sąlygų paskirstymo į sąlygas, pagal kurias vertinamas tiekėjų pasiūlymų priimtinumas bei į sąlygas, kurias įvykdžius bus galima sudaryti sutartį su pirkimo dalyviu. Teismo manymu, toks ieškovo pasiūlytas dviejų pakopų pasiūlymų vertinimas pažeistų viešųjų Pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, nes įtvirtin galimybę atsisakyti sudaryti sutartį su tiekėju, kurio pasiūlymas buvo pripažintas tinkamu pirmame etape. Teismas pažymėjo, jog atsakovė, aiškindama pirkimo sutarties bendrosios dalies 3.2.1 punktą, atsakyme į pretenziją ir procesiniuose dokumentuose nuosekliai aiškino, kad įtraukė jį į pirkimo sąlygas siekdama išvengti galimų nesąžiningų konkurencijos prielaidų pirkimo procedūroje bei vykdant pirkimo sutartį. Teismas, atsižvelgęs į atsakovės deklaruotus tikslus ir į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, sprendė, kad pirkimo sutarties bendrosios dalies 3.2.1 punktas yra pirkimo sąlyga, draudžianti tiekėjų dalyvavimą pirkime – negatyvaus pobūdžio kvalifikacijos reikalavimas, susijęs su šiai sąlygai neatitinkančio tiekėjo pašalinimu iš pirkimo procedūros.
  3. Pasisakydamas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumo ir pagrįstumo teismas konstatavo, jog UAB „Baltic Clipper“ neatitikimas pirkimo sutarties bendrosios dalies 3.2.1 punktui sąlygoja jungtinės veiklos partnerių pasiūlymo atmetimą. Teismas nustatė, jog Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – KT) 2012-06-07 nutarimu Nr. 2S-9 „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių organizuotų kelionių pardavimo ir kita su tuo susijusia veikla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ buvo pripažinta, kad ši bendrovė pažeidė 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Jai buvo skirta 154 600 Lt bauda. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundus, 2013-04-08 sprendimu juos tenkino iš dalies, trečiajam asmeniui UAB „Baltic Clipper“ paskirtą baudą sumažino, pripažinęs, kad yra bendrovės atsakomybę lengvinančių aplinkybių. LVAT 2016-05-02 nutartimi UAB „Baltic Clipper“ atžvilgiu priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paliktas galioti.
  4. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės argumentu, jog nei pirminio, nei galutinio pasiūlymų pateikimo metu nebuvo pripažinta, jog trečiasis asmuo yra Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį pažeidęs subjektas ir nurodė, jog Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinrekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100, 16.4 punkte nustatyta, kad rimto profesinio pažeidimo padarymą perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, t. y. aplinkybė, kad KT nutarimas, kuriuo UAB „Baltic Clipper“ buvo pripažinta padariusi 5 straipsnio 1 dalies pažeidimą, galutinai įsiteisėjo tik 2016-05-02, nepatvirtina pažeidimo nebuvimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažeidimo padarymas galėjo būti įrodinėjamas ir kitomis priemonėmis. Faktas, kad UAB „Baltic Clipper“ administracinės teisės pažeidimo byloje kaltinama padariusi 5 straipsnio pažeidimą, turėjo būti perkančiosios organizacijos vertinamas, net jeigu procesas byloje ir nebūtų pasibaigęs iki pasiūlymų vertinimo dienos. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos raštas, kuriuo pritariama perkančiosios organizacijos pozicijai, buvo pateiktas 2016-06-16, neturi reikšmės vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą. Perkančioji organizacija galėjo priimti analogišką sprendimą ir be Viešųjų pirkimų tarnybos konsultacijos. Taip pat teismas pažymėjo, kad pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto bei Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 16.4 punkto nuostatas, jeigu pirkime dalyvaujantis tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, pažeidė 5 straipsnį, toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas profesiniu, jeigu nuo sprendimo paskirti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai. Konkurencijos Tarybos nutarimas, kuriuo UAB „Baltic Clipper“ skirta nuobauda įsiteisėjo 2016-05-02, t. y. ieškovės pasiūlymo vertinimo dieną įstatymo nustatytas trijų metų terminas nebuvo išnykęs.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

  1. Ieškovė UAB „Anoniminių darboholikų klubas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-10-18 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pirkimo sutarties bendrosios dalies 3.2.1 punkto nuostata laikytina VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą atitinkančiu negatyvaus pobūdžio kvalifikacijos reikalavimu. Sutarties nuostata bei minėta teisės norma yra iš esmės skirtingos, o reikalavimas patvirtinti atitiktį aptariamai nuostatai pirkime dalyvaujantiems tiekėjams nebuvo nustatytas.
    2. Net ir pripažinus, jog pirkimo sutarties 3.2.1 punkto nuostata taikoma vertinant tiekėjų pasiūlymus, perkančioji organizacija turėjo vertinti situaciją, egzistavusią pasiūlymų pateikimo, o ne susipažinimo su pasiūlymais metu. Pasiūlymų pateikimo metu LVAT nutartis dar nebuvo įsiteisėjusi, todėl ieškovės pasiūlymas turėjo būti pripažintas tinkamu.
    3. Net ir pripažinus, jog pirkimo sutarties 3.2.1 punkto nuostata taikoma vertinant tiekėjų pasiūlymus, perkančioji organizacija turėjo atsižvelgti į pažeidimo padarymo bei Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo laiką ir taikyti 3 metų terminą tokio pažeidimo galiojimui.
  2. Atsakovė UAB „Verslo aptarnavimo centras“ atsiliepime su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
    1. Pirkimo sutarties bendrosios dalies 3.2.1 punkto nuostata visiškai atitinka VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą normą, o apeliaciniame skunde nurodyti ieškovės argumentai yra niekuo nepagrįsti.
    2. Pasiūlymų vertinimo metu atsakovė netaikė ilgesnio nei 3 metų termino, taikomo už KĮ 5 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Kadangi KT nutarimas įsiteisėjo 2016-05-02, laikoma, kad nuo šios dienos trečiasis asmuo ir buvo pripažintas dalyvaujančiu draudžiamuose susitarimuose, o jo ir ieškovės pateiktas pasiūlymas dėl šios priežasties pagrįstai atmestas.
    3. Kartu su pirkimo dokumentais pateiktas pirkimo sutarties projektas yra sudėtinė pirkimo dokumentų dalis. Prieš pateikdamas savo pasiūlymą tiekėjas turi įvertinti savo atitiktį visiems pirkimo dokumentams, įskaitant ir pirkimo sutarties projekto nuostatoms. Tokią poziciją patvirtina ir byloje esanti Viešųjų pirkimų tarnybos išvada.
  3. Trečiasis asmuo VšĮ „Pirmoji kava atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
    1. Tiekėjų pasiūlymai turi atitikti visus be išimties pirkimo dokumentų reikalavimus. Šiuo atveju vienas iš pirkimo dokumentų (Pirkimo sutarties projektas) numatė ginčijamą reikalavimą, kurio kartu su ieškove pirkime dalyvaujantis trečiasis asmuo neatitinka. Dėl šios priežasties ieškovės pasiūlymas buvo pagrįstai atmestas.
    2. Įstatymas pripažįsta tiekėją padariusiu rimtą profesinį pažeidimą 3 metus nuo sprendimo paskirti KĮ nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada pažeidimas buvo padarytas. Todėl LVAT nutartyje nurodyta aplinkybė, jog pažeidimas buvo nutrauktas 2010 metais, neturi jokios teisinės reikšmės.
    3. Atsakovė visiškai pagrįstai tiekėjų pateiktus pasiūlymus vertino pagal situaciją, egzistavusią pasiūlymų vertinimo dieną, bet ne pasiūlymų pateikimo dieną.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

 

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

 

Faktinės aplinkybės

  1. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė UAB „Verslo aptarnavimo centras“ vykdė viešąjį pirkimą „Renginių organizavimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 266332). 2016-04-16 ieškovė, kartu su jungtinės veiklos partnere UAB „Baltic Clipper“ pateikė pasiūlymą pirkime. 2016-06-17 atsakovė informavo ieškovę, jog jos pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų sutarties bendrosios dalies 3.2.1 p. nuostatos, pagal kurią paslaugų tiekėjas turi patvirtinti, kad nedalyvauja 5 straipsnyje nurodytose draudžiamuosiuose susitarimuose ir susitarimuose, pažeidžiančiuose VPĮ 3 straipsniuose nurodytus principus, bei nurodė atmetanti pateiktą pasiūlymą. 2016-06-22 ieškovė pateikė pretenziją dėl pasiūlymo atmetimo. 2016-07-01 raštu atsakovė ieškovės pretenzijos netenkino.

 

Dėl perkančiosios organizacijos teisės pirkimo dokumentuose įtvirtinti ginčijamą reikalavimą

  1. VPĮ 24 straipsnio 8 dalyje reglamentuojama, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Vykdydama konkursą, perkančioji organizacija privalo laikytis ne tik VPĮ reikalavimų, bet ir pačios parengtų konkurso sąlygų (VPĮ 3 str.). Pagal VPĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatas perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius reikalavimus kandidatams ar dalyviams.
  2. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinę praktiką reikalavimai tiekėjams skirstomi į: reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, negatyvaus pobūdžio reikalavimus, kurie riboja ar draudžia tiekėjų dalyvavimą konkurse, bei kitus reikalavimus (pvz., dėl subrangos, dėl pasiūlymo užtikrinimo ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Electren S. A. ir kt. v.AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-324/2013; kt.). Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad iš šio reikalavimų tiekėjams skirstymo akivaizdu, kad tiekėjų kvalifikacijos kriterijai ir sąlygos, draudžiančios ir ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime, nėra visiškai tapačios reikalavimų tiekėjams rūšys. Ši išvada darytina atsižvelgiant į, inter alia,VPĮ reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „VSA Vilnius“ v. UAB „Jonavos paslaugos“, bylos Nr. 3K-3-340/2013).
  3. Sąlygos, ribojančios ar draudžiančios tiekėjų dalyvavimą pirkime, įtvirtintos VPĮ 33 straipsnio nuostatose ir nors tiesiogiai nesusijusios su tiekėjo kvalifikacija, tačiau kaip ir pozityvieji kokybinės atrankos kriterijai perkančiajai organizacijai padeda įsitikinti tiekėjų patikimumu ir įvertinti asmeninę jų padėtį bei profesines savybes. VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatytos tiekėjų dalyvavimą ribojančios nuostatos, taikytinos dispozityviai, t. y. tiek valstybės narės, įgyvendinančios Europos Sąjungos teisę nacionaliniame reguliavime, tiek perkančiosios organizacijos konkrečiame pirkime gali, bet neprivalo šias neigiamo pobūdžio sąlygas įtvirtinti ar nustatyti (žr. plačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2006 m. vasario 9 d. sprendimą sujungtose bylose La Cascina bei kt., C-226/04 ir C-228/04, ECLI:EU:C:2006:94). VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pasiūlymų atmetimo pagrindų nustatymas pirkimo sąlygose neprivalomas, tačiau naudojimasis jais leistinas ir teisėtas tik tada, jei jis bus iš anksto išviešintas.
  4. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl to, jog atsakovė pašalino ieškovę iš pirkimo kaip neatitinkančią pirkimo sutarties bendrosios dalies 3.2.1 p. nuostatos. Šioje nuostatoje įtvirtinta, kad paslaugų tiekėjas turi patvirtinti, jog nedalyvauja 5 straipsnyje nurodytose draudžiamuosiuose susitarimuose ir susitarimuose, pažeidžiančiuose VPĮ 3 straipsnyje nurodytus principus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pirkimo dokumentus padarė išvadą, jog ši nuostata yra viena iš pirkimo sąlygų ir atitiktis jai turi būti nustatyta vertinant pateiktus pasiūlymus. Apeliantės teigimu faktas, jog ši nuostata įtvirtinta pirkimo sutarties projekte ir nebuvo įtvirtinta tarp tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų ar tiekėjo deklaracijoje, rodo, jog vertinant pateiktą pasiūlymą, atitikimas jai neturi būti nagrinėjamas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovės argumentu nesutinka.
  5. VPĮ 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad pirkimo dokumentai perkančiosios organizacijos raštu pateikiami tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai). Atsakovės parengtų pirkimo sąlygų bendrosios dalies 1.17 punkte nustatyta, kad pirkimo sąlygos yra – bendrosios pirkimo sąlygos, specialiosios pirkimo sąlygos, techninė specifikacija, pasiūlymo forma, sutarties bendroji dalis, sutarties specialioji dalis ir preliminariosios sutarties projektas.
  6. Teisėjų kolegija, remdamasi minėtais VPĮ 2 straipsnio 21 dalimi ir pirkimo sąlygų 1.17 punktu, sprendžia, kad pirkimo sutarties bendrosios dalies 3.2.1 punktas yra sudedamoji pirkimo dokumentų dalis, įeinanti į pirkimo dokumentų visumą, todėl joje nurodyta nuostata yra privaloma visiems tiekėjams, norintiems dalyvauti viešajame pirkime ir atitikimas jai turi būti tikrinamas būtent tikrinant tiekėjų pasiūlymų atitikimą, o ne, kaip savo procesiniuose dokumentuose nurodė ieškovė, galimybę sudaryti pirkimo sutartį. Kaip teisingai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, nei VPĮ normos, nei atsakovės vykdomo pirkimo sąlygos nenumato pirkimo sąlygų paskirstymo į sąlygas, pagal kurias vertinamas tiekėjų pasiūlymų priimtinumas bei į sąlygas, kurias įvykdžius bus galima sudaryti sutartį su pirkimo dalyviu. Toks paskirstymas akivaizdžiai pažeistų viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, nes įtvirtingalimybę atsisakyti sudaryti sutartį su tiekėju, kurio pasiūlymas buvo pripažintas tinkamu pirmame etape, pripažinus, kad yra kliūčių sutarties sudarymui. Dėl šių priežasčių taip pat atmestini apeliantės argumentai, jog aptariama nuostata, tam, kad būtų taikoma vertinant tiekėjų pasiūlymus, turėtų būti įtvirtinta tarp tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų ar tiekėjo deklaracijoje.
  7. Apeliantė skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pirkimo sutarties bendrosios dalies 3.2.1 p. įtvirtinta nuostata yra tapati VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimui. Nurodo, jog šios normos nėra analogiškos, todėl negali būti tapatinamos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijas su tokiu ieškovės teiginiu taip pat neturi pagrindo sutikti.
  8. VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. <...> Jeigu pirkime dalyvaujantis tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, pažeidė 5 straipsnį, toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas rimtu profesiniu pažeidimu, jeigu nuo sprendimo paskirti nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai. <...>
  9. Tuo tarpu pirkimo sutarties bendrosios dalies 3.2.1 p. įtvirtinta, jog tiekėjas turi patvirtinti, kad nedalyvauja 5 straipsnyje nurodytose draudžiamuosiuose susitarimuose ir susitarimuose, pažeidžiančiuose VPĮ 3 straipsnyje nurodytus principus.
  10. Kaip matyti iš šių apibrėžimų, jie, nors ir nėra tapatūs, iš esmės yra skirti tam pačiam tikslui pasiekti – užtikrinti, kad pirkimą laimėjęs tiekėjas būtų sąžiningas bei pajėgus vykdyti pirkimo sutartį. Vien ta aplinkybė, jog aptariamoje pirkimo sutarties bendrosios dalies normoje įtvirtintas siauresnės apimties reikalavimas (tik dėl dalyvavimo KĮ 5 straipsnyje nurodytuose draudžiamuose susitarimuose ir susitarimuose, pažeidžiančiuose VPĮ 3 straipsnyje nurodytus principus), nėra pakankamas laikyti juos iš esmės skirtingais. Kaip jau minėta, perkančioji organizacija gali, bet ne privalo, pirkimo dokumentuose įtvirtinti VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, todėl jos diskrecija, pasirenkant tokių reikalavimų apimtį, taip pat yra galima bei teisėta.
  11. Aukščiau paminėtų aplinkybių kontekste pripažintina, jog atsakovė UAB „Verslo aptarnavimo centras“ konkurso sąlygose įtvirtinusi reikalavimą tiekėjui nebūti dalyvavusiam KĮ 5 straipsnyje nurodytuose draudžiamuose susitarimuose ir susitarimuose, pažeidžiančiuose VPĮ 3 straipsnyje nurodytus principus, veikė savo diskrecijos ribose, o, vertindama tiekėjų pasiūlymus, pagrįstai tikrino šių pasiūlymų atitikimą minėtam reikalavimui.

 

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą pirkime

  1. Kaip jau minėta, perkančioji organizacija, įvertinusi ieškovės pasiūlymą, vadovaudamasi bendrųjų pirkimo sąlygų 12.3.5 punktu, 2016-06-17 priėmė sprendimą jį atmesti, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Tokią pozicija atsakovė grindė aplinkybe, jog LVAT 2016-05-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-97-858/2016 konstatavo, kad pirkime kartu su apeliante dalyvaujantis ūkio subjektas UAB „Baltic Clipper“ pažeidė KĮ 5 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tokį perkančiosios organizacijos sprendimą laikė pagrįstu ir teisėtu. Apeliantė skunde su tokiu vertinimu nesutinka, nurodo, jog pasiūlymų pateikimo metu LVAT nutartis dar nebuvo priimta, kas reiškia, jog apskųstas Konkurencijos Tarybos 2012-06-07 nutarimas nebuvo įsiteisėjęs  ir negalėjo sukelti ieškovės verslo partnerei UAB „Baltic Clipper“ jokių teisinių padarinių. Be to, VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta norma nurodo, jog tiekėjas negali būti šalinamas iš pirkimo, jei nuo sprendimo paskirti ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau nei 3 metai. Šiuo atveju tiek Konkurencijos tarybos nutarime, tiek ir LVAT nutartyje aiškiai nurodyta, jog pažeidimas šiuo metu nebeegzistuoja, jis buvo nutrauktas dar 2010 metais. Tuo tarpu iš skundžiamo sprendimo neaišku, nuo kada ir kaip skaičiuojamas minėtas 3 metų terminas. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti.
  2. Pažymėtina, jog VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų (turiningieji) tikslai. Viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Dėl tiekėjo veiksmų bei perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo sprendžiama pagal turiningąjį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011), kuris, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (turinio viršenybės prieš formą principas). Turiningasis vertinimas atliekamas laikantis inter alia aktualių teisės normų dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo bei nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų (VPĮ 3, 32, 39 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012).
  3. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Baltic Clipper“ viešajame pirkime veikia kaip vienas tiekėjas, t.y. UAB „Baltic Clipper“ neatitikimas pirkimo dokumentų sutarties bendrosios dalies 3.2.1 p. sąlygoja jungtinės veiklos partnerių pasiūlymo atmetimą. Konkurencijos tarybos 2012-06-07 nutarimu Nr. 2S-9 „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių organizuotų kelionių pardavimo ir kita su tuo susijusia veikla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ buvo pripažinta, kad ši bendrovė pažeidė 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus. jai buvo skirta 154 600 Lt bauda. Grupė pareiškėjų - kelionių agentūrų (jų tarpe ir UAB „Baltic Clipper“) apskundė Konkurencijos Tarybos nutarimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui; Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-04-08 sprendimu pareiškėjų skundus tenkino iš dalies, trečiajam asmeniui UAB „Baltic Clipper“ paskirtą baudą sumažino, pripažinęs, kad yra bendrovės atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Konkurencijos Taryba ir grupė kelionių agentūrų (jų tarpe ir UAB „Baltic Clipper“) kreipėsi su apeliaciniais skundais dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo. LVAT 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi iš dalies patenkino dalį pareiškėjų apeliacinių skundų ir atsakovo (Konkurencijos Tarybos) apeliacinį skundą. Dalies pareiškėjų (jų tarpe ir UAB „Baltic Clipper“) apeliacinius skundus teismas atmetė, t. y. UAB „Baltic Clipper“ atžvilgiu buvo paliktas galioti Vilniaus apygardos administracinis teismo sprendimas. Tokiu būdu bauda, paskirta ieškovės jungtinės veiklos partnerei UAB „Baltic Clipper“ už 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies pažeidimus įsiteisėjo 2016-05-02.
  4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, jog Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo konstatuotas UAB „Baltic Clipper“ padarytas KĮ pažeidimas, galutinai įsiteisėjo tik 2016-05-02 nerodo, jog pažeidimas neegzistavo pasiūlymų pateikimo ir jų vertinimo metu. Minėtas Konkurencijos tarybos nutarimas buvo priimtas dar 2012-06-07, o trečiasis asmuo, kartu su kitais asmenimis, su šiuo nutarimu nesutikdami, naudojosi savo teise patikrinti jo teisėtumą ir pagrįstumą teismine tvarka. Šis faktas nepanaikina UAB „Baltic Clipper“ atsakomybės už nustatytus KĮ pažeidimus, o perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu turėdama informacijos apie jau priimtą LVAT nutartį, kuria iš esmės patvirtintas pažeidimo faktas, pagrįstai ir teisėtai laikė, jog ieškovės pasiūlymas, jos pateikimo metu neatitiko pirkimo sąlygų. Kaip minėta, pažeidimo padarymas galėjo būti įrodinėjamas ir kitomis priemonėmis.
  5. Šių aplinkybių kontekste taip pat nėra reikšmingos ieškovės skunde pateiktos aplinkybės, jog pažeidimas buvo nutrauktas dar 2010 metais, o pagal pirmosios instancijos teismo logiką, 3 metų terminas turėjo būti skaičiuojamas bent jau nuo Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo.
  6. Kaip jau minėta, VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas 3 metų terminas skaičiuojamas nuo sprendimo paskirti nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos, t. y. šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2016-05-02, kai buvo priimta galutinė LVAT nutartis. Tačiau ši aplinkybė šiuo atveju nėra reikšminga, nes ieškovės pasiūlymas buvo atmestas pažeidimo faktą įrodinėjant kitais įrodymais, o ne tiesiogiai LVAT nutartimi.
  7. Nors apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovės skunde nurodytu argumentu, jog pateiktas pasiūlymas turėjo būti vertinamas pagal situaciją, buvusią pasiūlymų pateikimo, o ne jų vertinimo metu, tačiau sprendžia, jog dėl aukščiau nurodytų priežasčių, tai neturi reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip jau minėta, ieškovei pateikiant pasiūlymą pirkime, trečiajam asmeniui nepalankus Konkurencijos tarybos nutarimas jau egzistavo. Ta aplinkybė, jog trečiasis asmuo kartu su kitais procese dalyvavusiais asmenimis, pasinaudodama savo teisėmis skundė nutarimo teisėtumą, nepanaikina aplinkybės, jog pažeidimas pasiūlymų pateikimo metu egzistavo.
  8. Pažymėtina, jog apeliantės nurodyta LVAT praktika nėra reikšminga šio ginčo nagrinėjimo kontekste kadangi, kaip jau minėta, civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos įtvirtina galimybę VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos aplinkybės egzistavimą įrodinėti ne tik įsiteisėjusiu Konkurencijos tarybos ar teismo sprendimu.
  9. VPĮ 32 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją. Nagrinėjamu atveju laikytina, jog atsakovė, įvertinusi pateiktus pasiūlymus ir 2016-06-17 priėmusi sprendimą atmesti ieškovės UAB „Anoniminių darboholikų klubas“ ir UAB „Baltic Clipper“ pasiūlymą pirkime, pasielgė teisėtai ir pagrįstai.

 

Dėl procesinės bylos baigties

  1. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo procedūras, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

 

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                                               Goda Ambrasaitė-Balynienė

 

 

                                                                                                                              Artūras Driukas

 

 

                                                                                                                              Romualda Janovičienė


Paminėta tekste:
  • A-97-858/2016
  • CPK
  • 3K-3-324/2013
  • 3K-3-340/2013
  • 3K-3-119/2011
  • 3K-3-280/2012