Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-03-07][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-98-370-2017].docx
Bylos nr.: e2A-98-370/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių rajono savivaldybės administracija 188726051 atsakovas
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 145787276 Ieškovas
Kategorijos:
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.6.2. Įskaitymas
2.6. Prievolių teisė
2.6.6. Prievolių pabaiga
2.6.8. Sutarčių teisė
2.6.8.8. Sutarčių aiškinimas
2.6.8.9. Sutarčių vykdymas
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.9. Bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo (paslaugų sutartis):

Civilinė byla Nr. e2A-98-370/2017

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00074-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.6.2.;

2.6.8.8.; 2.6.8.9. (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. kovo 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-600-372/2016, pagal ieškovės viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ieškinį atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

 

n u s t a t ė :

 

  1. Ginčo esmė

 

  1. Ieškovė VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama ieškovės ir atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2009 m. gruodžio 31 d. sudarytą skolų suderinimo aktą ir jo pagrindu atliktą įskaitymą pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir taikyti restituciją – atstatyti atsakovės 167 929,86 Eur įsiskolinimą ieškovei.
  2. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. T-99 atsakovė pavedė ieškovei savivaldybės teritorijoje vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą. Šalys 2009 m. liepos 1 d. pasirašė Šiaulių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo (išskyrus šalinimą) sistemos administravimo sutartį, kuria ieškovei buvo pavesta administruoti vietinę rinkliavą ir teikti atliekų šalinimo ir surinkimo (vežimo) paslaugas (toliau – Sutartis).  2009 m.  gruodžio 31 d. atsakovės įsiskolinimas ieškovei už paslaugas sudarė  991 799,28 Lt. Ieškovės duomenimis, savivaldybės gyventojų vietinės rinkliavos įsiskolinimas Šiaulių rajono savivaldybės biudžetui sudarė 579 828,25 Lt. 2009 m. gruodžio 31 d. Skolų suderinimo aktu šis vietinės rinkliavos mokėtojų įsiskolinimas savivaldybės biudžetui buvo užfiksuotas kaip ieškovės įsiskolinimas atsakovei. Pasirašius šį aktą atsakovės įsiskolinimas ieškovei už suteiktas paslaugas buvo sumažintas 579 828,25 Lt suma. Aktu buvo atliktas priešinis vienarūšio piniginio reikalavimo įskaitymas. Norint padengti atsakovės skolą ieškovei, būtina konstatuoti ieškovės įsiskolinimą atsakovei. Nenustačius ginčijamo susitarimo  jo sudarymo metu ieškovės pareigos sumokėti atsakovei 579 828,25 Lt, šalys negalėjo nei sudaryti tokio susitarimo, nei sutarti dėl jo vykdymo. Skolų suderinimo akte nurodyta, kad ieškovės įsiskolinimo atsakovei pagrindas yra vietinės rinkliavos mokėtojų įsiskolinimas. Kitaip tariant, ieškovės įsiskolinimu atsakovei laikomas trečiųjų asmenų (vietinės rinkliavos mokėtojų įsiskolinimas atsakovei). Toks vietinės rinkliavos mokėtojų įsiskolinimo perkėlimas ieškovei prieštarauja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatoms. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą, o jos nesumokėję rinkliavos mokėtojai yra savivaldybės biudžeto, o ne vietinės rinkliavos administratoriaus – ieškovės skolininkai. Kad Skolų suderinimo aktu atliktas įskaitymas yra neteisėtas nurodė ir auditoriai. Ginčijamu aktu atliktas įskaitymas yra sandoris, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kad sandoris galiotų ir sukeltų teisinius padarinius, jį turi sudaryti subjektai, turintys teisę tai daryti. Sandorio turinys turi atitikti įstatymo reikalavimus, išreikšti tikrąją šalių valią bei būti sudarytas įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti aktą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, turi būti taikoma restitucija – šalys turi būti grąžintos iki sandorio sudarymo buvusią padėtį.
  3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu. Nurodė, kad visos sąlygos įskaitymui buvo: atsakovė turėjo prievolę grąžinti ieškovei 991 799,28 Lt už suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas, o ieškovė turėjo prievolę atsakovei pervesti 579 828,25 Lt vietinės rinkliavos lėšų. 2009 m. gruodžio 31 d. Skolų suderinimo aktu 579 828,25 Lt vietinės rinkliavos mokėtojų įsiskolinimas savivaldybės biudžetui buvo užfiksuotas kaip ieškovės įsiskolinimas atsakovei, kadangi vietinės rinkliavos įmokos buvo mokamos ieškovei, kuri vėliau jas pervesdavo atsakovei. Šie reikalavimai buvo priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini ir apibrėžti. Tarp šalių 2007 m. gegužės 9 d. buvo pasirašyta Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos administravimo už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą sutartis Nr. SRZ-440. Vadovaujantis jos 5 punktu, administravimas apima ir vietinės rinkliavos mokesčio dydžio konkrečiam mokėtojui apskaičiavimą, mokėjimo pranešimų (sąskaitų) parengimą ir išsiuntimą mokėtojams; vietinės rinkliavos lėšų pervedimą į savivaldybės biudžetą. Nors Tarpusavio skolų suderinimo aktas yra įrodymas, patvirtinantis, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nurodytos skolos ir reikalavimų dydžio, tačiau šalis, nesutinkanti su juo ar jo dalimi dėl skolos dydžio, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti aktą ar jame užfiksuotus skaičiavimus. Pagal kasacinio teismo praktiką, skolų suderinimo aktas nelaikomas sandoriu, todėl nebūtina jį pripažinti negaliojančiu. Aktas yra išvestinis dokumentas, surašomas pirminiu duomenų pagrindu. Atsakovė sutinka su akte pateiktais duomenimis ir nei akto, nei jame užfiksuotų skaičiavimų neginčija.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

  1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino negaliojančiu ieškovės ir atsakovės sudarytą įskaitymą, įformintą 2009 m. gruodžio 31 d. Skolų suderinimo aktu; priteisė iš atsakovės ieškovei 167 929,86 Eur skolos už nesumokėtas suteiktas paslaugas ir 2 128 Eur bylinėjimosi išlaidų; reikalavimą dėl restitucijos taikymo atmetė.
  2. Teismas sprendė, kad ieškovė iš viso neturėjo prievolės sumokėti atsakovei už trečiųjų asmenų - atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėtojų įsiskolinimą,  sudarantį  579828,25 Lt sumą.  2009 m. liepos 1 d. Šiaulių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo (išskyrus atliekų šalinimą) sistemos administravimo sutarties  Nr. SRZ-634 (8.76) 11 punkte išvardinta, kokie veiksmai, procesai bei procedūros apima administravimą ir nė vienas iš šiame punkte nurodytų privalomų vykdyti veiksmų nenumato jos pareigos sumokėti atsakovei už atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėtojų rinkliavos įsiskolinimą.
  3. Teismas nurodė, kad esant galiojančiai 2009 m. liepos 1 d. Šiaulių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo (išskyrus atliekų šalinimą) sistemos administravimo sutarčiai Nr. SRZ-634 (8.76), buvo sudaryta įskaitymas, kuris prieštaravo šios Sutarties 11 punkto nuostatoms. Nė viena iš šalių jos neginčijo, ji yra vykdoma ir toliau. Todėl teismas konstatavo, kad įskaitymas šiuo atveju negalimas, nes jis prieštarautų nurodytoms aplinkybėms ir turi būti vertinamas kaip imperatyvios normos pažeidimas, darantis šalių sudarytą įskaitymą negaliojančiu nuo jo pasirašymo momento (CK 1.80 str. 1 d., 1.95 str. 1 d.). Tokio įskaitymo atlikimas pažeidžia ir kitų ieškovės dalininkų – Šiaulių miesto ir Pakruojo, Joniškio, Kelmės, Radviliškio ir akmenės rajonų savivaldybių interesus. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, finansuojamas minėtų savivaldybių. Atsakovei nesumokėjus ieškovei, ji vis tiek privalėjo vykdyti savo įsipareigojimus. Tai reiškia, kad dalis tiekėjų atliktų darbų galbūt buvo apmokama iš kitų dalininkų skirtų lėšų, kadangi atsakovės skola buvo žymi.
  4. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju restitucija negalima dėl to, kad atsakovė būtent nurodytos sumos yra nesumokėjusi ieškovei. Atstatyti šalis į pradinę padėtį galima tik priteisiant nesumokėtą sumą.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Neteisinga teismo išvada, kad įskaitymas prieštaravo Sutarties 11 punkto nuostatoms. Sutarties 11 punktas įvardija veiksmus, procesus bei procedūras, kurie apima Šiaulių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimą. Sutarties 11.11 papunktyje nurodyta, kad vietinė rinkliava iš atliekų turėtojų už komunalinių surinkimą ir tvarkymą administruojama pagal atskirą sutartį su Šiaulių rajono savivaldybe. Ši sutartis tai Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos administravimo už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą 2007 m. gegužės 9 d. sutartis Nr. SRZ-440 (toliau – Administravimo sutartis). Administravimo sutarties 5.4. ir 5.9 punktuose nurodyta, kad šalys susitaria, jog Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą apima nesumokėtos rinkliavos ir delspinigių išieškojimą bei vietinės rinkliavos lėšų pervedimą į savivaldybės biudžetą. Šalys susitarė, kad be kita ko, ieškovė išieško nesumokėtą vietinę rinkliavą ir delspinigius ir perveda vietinės rinkliavos lėšas į savivaldybės biudžetą. Kadangi ieškovė neatliko visų veiksmų susijusių su vietinės rinkliavos administravimu, dėl to susidarė skola. Susidariusi skola buvo teisėtai ir pagrįstai įskaityta vadovaujantis Administravimo sutarties 5 punkto nuostatomis.
    2. Vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 1 dalimi, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Atsakovė, sudarydama Administravimo sutartį, tikėjosi, kad ji į biudžetą gaus vietinės rinkliavos lėšas ir tuo atveju, kai vietinė rinkliava nėra išieškoma dėl ieškovės neatliktų veiksmų, priešingu atveju nebūtų patenkintas atsakovės lūkestis – surinkti vietinę rinkliavą ta apimtimi, kad būtų padengtos atliekų tvarkymo būtinosios sąnaudos. Buvo visos sąlygos įskaitymui atlikti: atsakovė turėjo prievolę grąžinti ieškovei 991 799,28 Lt už suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas, o ieškovė turėjo prievolę atsakovei vadovaujantis Administravimo sutarties 5.9, 7.12 ir 7.25 papunkčiais pervesti 579 828,25 Lt vietinės rinkliavos lėšų, šie reikalavimai buvo priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini ir apibrėžti.
  2. Ieškovė VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su skundu argumentus:
    1. Atsakovė netinkamai vertina Administravimo sutartį ir teisinius santykius, kurie susiklostė tarp šalių. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus pareiga atlikti jam pavestas funkcijas nustatoma steigimo dokumentuose, savivaldybės ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus sudarytoje ar kitame atitinkamame administraciniame akte. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas yra priskirtas savivaldybių kompetencijai ir atsakomybei. Savivaldybės atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė pavedimo teisiniai santykiai ir ieškovė veikia jai suteikto pavedimo rėmuose bei išskirtinai pavedimą davusio asmens vardu. Atsakovės skundo argumentai negali būti pagrindu pripažinti, kad dėl galimai netinkamo pavedimo vykdymo rinkliavos mokėtojų skola tampa pavedimą gavusio asmens skola, kurią galima įskaityti kaip vienarūšį priešpriešinį reikalavimą. Nebent pavedimo sutartyje būtų nurodyta, kad rinkliavos mokėtojams nesumokėjus vietinės rinkliavos, įgaliotinis tai privalo daryti savo sąskaita ir įgyja reikalavimo teisę į skolininkus. Tačiau tokių nuostatų nei savivaldybės priimtuose teisės aktuose, nei Administravimo sutartyje nėra.
    2. Atsakovės argumentai, kad ieškovės įsiskolinimas atsakovei yra laikomas trečiųjų asmenų,   t. y. vietinės rinkliavos mokėtojų įsiskolinimas, prieštarauja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatoms. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka atliekų turėtojams į savivaldybės biudžetą. Jos nesumokėję rinkliavos mokėtojai yra savivaldybės biudžeto skolininkai. Taigi vietinės rinkliavos mokėtojų įsiskolinimas savivaldybės biudžetui negali būti prilyginamas ieškovės įsiskolinimas atsakovei, todėl negalėjo būti įskaitytas. Be to, byloje nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovė neatliko visų veiksmų, susijusių su vietinės rinkliavos administravimu.
    3. Atsakovės skunde nurodomi lūkesčiai yra gerokai didesni nei šalys susitarė sudarydamos Administravimo sutartį. Vadovaujantis atsakovės aiškinimu, tiek kiek laikotarpiu nuo rinkliavos įvedimo pradžios iki 2009 m. gruodžio 31 d. vietinės rinkliavos mokėtojai nesumokėjo rinkliavos, tą dalį ieškovė atsakovei turėto padengti savo lėšomis. Tačiau toks sutarties aiškinimas yra nesąžiningas, neteisėtas ir nepagrįstas, prieštaraujantis tiek CK 6.193 straipsnio nuostatoms, tiek Administravimo sutarties nuostatoms.

 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir bylos, pagal apeliacinį skundą, nagrinėjimo apimties

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T-316 ,,Dėl vietinės rinkliavos dydžio už atliekų surinkimą ir tvarkymą, ir lengvatų nustatymo“ su pakeitimais padarytais 2007 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. T-183, nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių rajono savivaldybėje įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2007 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. T-99 „Dėl pavedimo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui administruoti Šiaulių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo (išskyrus atliekų šalinimą) sistemą ir pritarimo sutarčiai“ pavedė ieškovei savivaldybės teritorijoje vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą. Šalys 2007 m. gegužės 9 d. pasirašė Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos administravimo už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą sutartį Nr. SRZ-440.
  3. 2009 m. liepos 1 d. šalys sudarė Šiaulių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo (išskyrus atliekų šalinimą) sistemos administravimo sutartį Nr. SRZ-634 (8.76). Šios sutarties sudarymo pagrindas – Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 25 d. sprendimas    Nr.T-211 „Dėl pavedimo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui administruoti Šiaulių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo (išskyrus atliekų šalinimą) sistemą ir pritarimo sutarčiai“.
  4. Byloje nustatyta, kad 2009 m.  gruodžio 31 d. atsakovės įsiskolinimas ieškovei už paslaugas sudarė  991 799,28 Lt. Šiaulių rajono savivaldybės gyventojų vietinės rinkliavos įsiskolinimas Šiaulių rajono savivaldybės biudžetui sudarė 579 828,25 Lt. 2009 m. gruodžio 31 d. Skolų suderinimo aktu Nr.1-2 šalys sutarė, kad Šiaulių rajono vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėtojų įsiskolinimas yra ieškovės skola atsakovei. Sudarius Skolų suderinimo aktą atsakovės įsiskolinimas ieškovei už suteiktas paslaugas buvo sumažintas     579 828,25 Lt suma, t. y. šiuo  aktu buvo atliktas piniginių reikalavimų įskaitymas.
  5. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama ieškovės ir atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2009 m. gruodžio 31 d. sudarytą skolų suderinimo aktą ir jo pagrindu atliktą įskaitymą pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir taikyti restituciją. Ieškinio reikalavimus grindė CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nurodydama, kad vietinės rinkliavos mokėtojų įsiskolinimas Šiaulių rajono savivaldybės biudžetui negalėjo būti prilyginamas ieškovės įsiskolinimui atsakovei ir negalėjo būti įskaitytas vadovaujantis CK 6.130 straipsnio nuostatomis.
  6. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino, konstatavęs, kad ieškovės ir atsakovės sudarytas įskaitymas, įformintas 2009 m. gruodžio 31 d. Skolų suderinimo aktu Nr. Nr.1-2, prieštaravo galiojančios 2009 m. liepos 1 d. Šiaulių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo (išskyrus atliekų šalinimą) sistemos administravimo sutarties          Nr. SRZ-634 (8.76) 11 punkto nuostatoms.
  7. Atsakovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutinka su minėta teismo išvada, teigia, kad teismas netinkamai aiškino šalių sudarytos sutarties nuostatas.
  8. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų nenustatyta (CPK 320 str. 1, 2 d.)

Dėl sutarties sąlygų aiškinimo

  1. Nagrinėjamu atveju apeliantė skunde nurodo, kad 2009 m. liepos 1 d. šalių sudarytos Sutarties 11 punktas įvardija veiksmus, procesus bei procedūras, kurie apima Šiaulių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimą. Minėtos Sutarties 11.11 papunktyje nurodyta, kad vietinė rinkliava iš atliekų turėtojų už komunalinių surinkimą ir tvarkymą administruojama pagal atskirą sutartį su Šiaulių rajono savivaldybe. Ši sutartis tai Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos administravimo už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą 2007 m. gegužės 9 d. sutartis Nr. SRZ-440, pagal kurios 5 punkto nuostatas, atsakovės manymu, ji turėjo pagrindą susidariusią skolą laikyti ieškovės skola atsakovei.
  2. Taigi 2009 m. gruodžio 31 d. Skolų suderinimo aktu vietinės rinkliavos mokėtojų įsiskolinimą savivaldybės biudžetui užfiksavus kaip ieškovės įsiskolinimas atsakovei, o ieškovei pareikštu ieškiniu ginčijant šią prievolę, esminę reikšmę byloje turi tai, ar šalių 2009 m. liepos 1 d. sudarytos Sutarties pagrindu ieškovė turi pareigą atsakovei padengti vietinės rinkliavos mokėtojų įsiskolinimą.
  3. CPK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1, 2 d.). Kai kyla ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-357/2012).
  4. Kaip minėta, apeliantė skundo motyvus grindžia Administravimo sutarties 5 punkto nuostatomis, kurios 5.4. ir 5.9 punktuose nurodyta, kad šalys susitaria, jog Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą administravimas apima nesumokėtos rinkliavos ir delspinigių išieškojimą bei vietinės rinkliavos lėšų pervedimą į savivaldybės biudžetą. Taigi pagal nurodytos Administravimo sutarties nuostatas ieškovė įsipareigojo vykdyti nesumokėtos rinkliavos ir delspinigių išieškojimą bei vietinės rinkliavos lėšų pervedimą į savivaldybės biudžetą, tačiau nėra nustatyta, kad rinkliavos mokėtojų įsiskolinimas turėtų būti laikomas ieškovės įsiskolinimu savivaldybei. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdė Administravimo sutarties 5 punkto nuostatomis prisiimtus įsipareigojimus. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad pagal Administravimo sutarties 5.1 – 5.10 punktų nuostatas Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą administravimas yra ilgas procesas, prasidedantis nuo vietinės rinkliavos mokėtojų nustatymo, mokėtojų registro kūrimo ir tvarkymo, mokesčio dydžio konkrečiam mokėtojui apskaičiavimo, iki nesumokėtos rinkliavos išieškojimo teismine tvarka bei išieškotos rinkliavos lėšų pervedimo į savivaldybės biudžetą. Bylos duomenimis, rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą mokėtojų įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo rinkliavos įvedimo pradžios iki 2009 m. gruodžio 31 d. Byloje pateiktoje 2016 m. balandžio 20 d. pažymoje nurodyta, kad ieškovė rinkliavos išieškojimą vykdė ir po 2009 m. gruodžio 31 d. Skolų suderinimo akto Nr.1-2 sudarymo. Šios aplinkybės patvirtina, kad Administravimo sutartimi prisiimti įsipareigojimai ieškovės buvo vykdomi ir vėliau, išieškotos vietinės rinkliavos lėšos buvo pervedamos į atsakovės sąskaitą.
  5. Apeliantė skundą grindė ir Administravimo sutarties 7.12 ir 7.25 punktais, kuriuose nustatyta, kad administratorius (ieškovė) įsipareigoja kontroliuoti, ar sąskaitoje nurodyta rinkliava sumokama į administratoriaus surenkamąją sąskaitą (7.12 p.); vietinės rinkliavos lėšas iš administratoriaus sąskaitos pervesti į savivaldybės biudžetą nustatytais terminais, ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį – ne vėliau kaip iki einamo mėnesio pabaigos (7.25 p). Tačiau apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė nevykdė minėtų Administravimo sutarties punktuose nustatytų įsipareigojimų.
  6. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal 2009 m. liepos 1 d. šalių sudarytos sutarties nuostatas ieškovė neturėjo prievolės sumokėti atsakovei už trečiųjų asmenų - atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėtojų nustatytą įsiskolinimą, sudarantį 579 828,25 Lt. Dėl nurodytų aplinkybių atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Sutarties nuostatas.

Dėl įskaitymo

  1. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.130 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
  2. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovė pagal 2009 m. liepos 1 d. šalių sudarytos sutarties nuostatas neturėjo prievolės sumokėti atsakovei už trečiųjų asmenų įsiskolinimą (ieškovė turėjo pareigą surinkti iš trečiųjų asmenų lėšas į atskirą sąskaitą (Administratoriaus rinkliavų surenkamoji sąskaita), joje kaupti rinkliavos mokėtojų mokesčius ir pervesti mokesčius atsakovei), pirmosios instancijos teismas pagrįstai įskaitymą, įformintas šalių 2009 m. gruodžio 31 d. sudarytu skolų suderinimo aktu Nr.1-2 pripažino negaliojančiu nuo jo pasirašymo momento (CK 1.80 str. 1 d.). 
  3. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamą sprendimą pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                       Konstantinas Gurinas

 

                                                                      Danguolė Martinavičienė

 

                                                                      Antanas Rudzinskas