Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-12-23][nuasmeninta nutartis byloje][AN2-349-360-2019].docx
Bylos nr.: AN2-349-360/2019
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
„Palangos miesto savivaldybės administracija“ 125196077 institucija/pareigūnas, atlikęs AN tyrimą
Kategorijos:
19.9. Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimų nevykdymas (ANK 505 str.)
21.11.10. Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
21.11. Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų
18. Administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka (ANK 497-555 straipsniai)
19. Administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka (ANK 497-555 straipsniai)
21. Administracinių nusižengimų teisena



                         

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-349-360/2019

 Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00106-2019-7

 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9.; 21.11.10.

 (S)

 

img1 

 

 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. gruodžio 23 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos M. R. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-10-17 nutarimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       M. R. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį 80 Eur bauda už tai, kad 2019-08-28, 10 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), uždraudė Palangos miesto savivaldybės administracijos pareigūnams, atliekantiems statinių naudojimo priežiūrą, patekti į naudojamą statinį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (pastatas - gydykla), taip pažeidė galiojančio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 5 punktą, t. y. numatytą viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisę netrukdomai patekti į naudojamą statinį, ir to paties įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 5 punktą, t. y. numatytą statinių naudotojų pareigą leisti patekti į naudojamą statinį.

2.       Administracinėn atsakomybėn patraukta M. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

2.1. Nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2019-08-21 rašte Nr. (18.27) SS1-308 „Dėl statinių naudojimo priežiūros patikrinimo“, kuriuo ji, apeliantė, buvo informuota apie planuojamą 2019-08-28 patikrinimą, nenurodė, kad savivaldybės administracijos pareigūnai ketina tikrinti konkretų į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašytą objektą - statinį „(duomenys neskelbtini)“. Rašte paryškintu šriftu nurodyta, kad savivaldybės administracija pagal STR 105.2 punktą privalo atlikti kultūros paveldo statinių naudojimo priežiūrą ir informavo, kad dėl to 2019-08-28 atliks pastato-gydyklos, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros patikrinimą. Tačiau rašte nebuvo nurodyta, kad pareigūnai reikalaus patekimo į vidaus patalpas. 2019-08-28 atvykus pareigūnams ir nepateikus dokumento patvirtinančio, kad gali eiti į gyvenamąsias patalpas, neįleido pareigūnų į gyvenamojo namo vidų.

2.2. Apeliantė teigia, kad 2019-09-24 buvo iškviesta į Palangos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių administracinės bylos svarstymui, pateikė išsamius paaiškinimus Palangos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui dėl 2019-08-28 patikrinimo, tačiau į juos niekas neatsižvelgė. Ji paaiškinimuose nurodė, kad viena iš priežasčių, dėl kurių neįleido į pastato vidų, yra ta, jog 2019-08-28 patikrinimo metu pastato patalpos buvo išnuomotos poilsiautojams ir be jų sutikimo ir su jais iš anksto nesuderinus nebuvo galima patekti į patalpas, kuriose buvo jos pačios ir poilsiautojų asmeniniai daiktai bei patys poilsiautojai. Ši situacija atitinka Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų sąlygas, pagal kurias nesant patalpų naudotojo sutikimo, pareigūnas neturi teisės patekti į vidaus patalpas.

2.3. Apeliaciniame skunde pažymima, jog Palangos savivaldybės administracijos pareigūnai taip ir nesugebėjo motyvuotai nurodyti, kodėl jiems reikėjo patekti į pastato vidaus patalpas. Byloje pateiktame Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019-08-30 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dėl kategoriško atsisakymo leisti patikrinti ir apžiūrėti pastato vidines patalpas, Palangos miesto savivaldybės administracijos darbuotoja L. K. negalėjo tinkamai užbaigti apžiūros. Tačiau Palangos miesto savivaldybės administracija 2019-09-10 raštu Nr. (4.24)-D3-2950 „Dėl 2019 metų kultūros paveldo objektų naudojimo priežiūros“ informavo Kultūros paveldo departamentą, kad buvo atliktas kultūros paveldo objekto patikrinimas vietoje ir surašytas statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas. 2019-08-28 statinio techninės priežiūros akte Nr. SS19-23, kuris buvo surašytas tą pačią statinio patikrinimo ir apžiūros dieną, yra nurodyta, jog patikrinta statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), techninė priežiūra, apžiūrėta statinio išorė. Nei rašte, skirtame Kultūros paveldo departamentui, nei statinio techninės priežiūros akte nėra nurodyta, kad pareigūnams nepavyko apžiūrėti pastato vidaus patalpų ir/ar dėl to apžiūra nėra tinkamai užbaigta. Pareigūnai, surašę 2019-08-28 statinio techninės priežiūros aktą Nr. SS19-23, laikė, kad pastato apžiūra tinkamai užbaigta. Tai patvirtina, kad nebuvo jokio poreikio ir būtinybės apžiūrėti pastato vidų, nes ir be tokios apžiūros pareigūnai surašė statinio techninės priežiūros aktą kaip tinkamą ir informatyvų. Bylos duomenys patvirtina, kad Kultūros paveldo Klaipėdos skyriaus reikalavimas įvykdytas, o Palangos miesto savivaldybės administracijos reikalavimo terminas ir šiandien nėra pasibaigęs, tai reiškia, kad jos, M. R., veiksmai absoliučiai nepažeidė jokios tvarkos, todėl jai neteisingai taikyta administracinė teisena. Ji aiškiai suprato Kultūros paveldo Klaipėdos skyriaus reikalavimo imperatyvumą, ir ėmėsi visų reikiamų priemonių, apie ištaisytus trūkumus ir atliktus darbus informavo instituciją, taip pat ir Palangos miesto savivaldybės administraciją, nors pastaroji neatsakė į jos raštus (neištaisė klaidų dėl unikalaus numerio ir kt.).

2.4. Apeliantė nurodo, kad nutarime visiškai neįsigilinta į šio gyvenamojo namo faktinį naudojimą ir į kitus teisiškai reikšmingus dokumentus, patvirtinančius, kad tai yra gyvenamasis namas ir į jo nuosavybės teises atkurtos tos pačios institucijos, kuri surašė šį protokolą, tačiau klaidina teismą. 1992-11-04 Palangos miesto valdybos potvarkis patvirtina, kad buvo atkurtos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą. Byloje pateikta kadastrinių matavimų bylos dalis, taip pat patvirtina, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nors ir jo duomenys likę įregistruoti - pastatas - gydykla) su priklausiniais, yra gyvenamosios paskirties, kaip pavyzdžiui pastatas gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir 1993-01-14 dienos sutartis tarp Palangos miesto valdybos ir M. R. ir O. V. B. dėl priestato išpirkimo - priestatas tai to paties gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatas ir jo paskirtis gyvenamoji. Beje, priestatas nėra įtrauktas į Kultūros paveldo sąrašą. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas kaip gyvenamasis namas, o pastatas gydykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - viso 634,91 kv. m. su priestatu, kurio paskirtis gyvenamoji, likę galioti seni registro duomenys, kurių beje pati Palangos miesto savivaldybė nepakeitė įregistravimui iki atkūrė nuosavybės teise, o kai 1995-07-07 buvo atlikti kadastriniai matavimai, jie liko neįregistruoti pastatui žymimam (duomenys neskelbtini) dėl nesuprantamų priežasčių, nors pastato eksplikacijoje nurodoma, kad paskirtis gyvenamoji su priestatu ir tai sudaro viso 634,91 kv. m. Taigi, konstatuotinas faktas, kad pastato pagrindinė paskirtis visus šiuos daugiau nei dvidešimt septynis metus buvo ir yra gyvenamosios paskirties ir faktiškai naudojamas kaip gyvenamasis namas, kurio kambariai vasaros sezono metu nuomojami poilsiautojams.

2.5. Apeliantė pažymi, jog administracinio nusižengimo protokole nurodyti teisės aktai, kuriuos ji kaltinama pažeidusi, nenumato teisės patekti į gyvenamas ir privačias patalpas be gyventojos sutikimo. Šioje byloje neįrodyta, kad ji kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, nevykdė jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų, pažeisdama administracinio nusižengimo protokole nurodytus teisės aktus.  Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato išimtį, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus; 6 punktas numato, kad turi teisę tik kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleidžiamos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad butas ar kitos gyvenamosios patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė. Statinio naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas gali patekti į butą ir kitas gyvenamąsias patalpas jų naudotojų sutikimu, o atsisakius įsileisti, pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas. Butų ir kitų gyvenamųjų patalpų naudotojams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas turi būti raštu pranešta apie numatytą apžiūros laiką; 7 punktas numato, kad turi teisę kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas. 2019-08-28 patikrinimo metu neegzistavo nei viena Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 7 punktuose nurodyta sąlyga, nes Palangos miesto savivaldybės administracijos pareigūnai prieš 3 darbo dienas neinformavo apie numatytą pastato vidaus patalpų apžiūros laiką, negavo patalpų naudotojų sutikimo įleisti į vidaus patalpas, apžiūros metu nedalyvavo statinio techninis prižiūrėtojas bei nebuvo kitų Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytų būtinųjų sąlygų (statinio apžiūros akte nėra užfiksuotos neleidžiamos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos, nėra gautas pranešimas dėl gyvenamųjų patalpų naudojimo ne pagal paskirtį, gyvenamosiose patalpose nėra susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas, dėl ko gali kilti statinio griūties grėsmė), nebuvo pateikta teismo nutartis dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas.

2.6. Apeliaciniame skunde pastebima, kad Palangos miesto savivaldybės administracija niekada iki šio įvykio jokių pretenzijų dėl pastato nepriežiūros nereiškė, tiksliau neatliko nei vieno patikrinimo. Be to, tai, kad ji, M. R., išties naudojo ir naudoja žemės sklypą pagal jo tikslinę naudojimo paskirtį, o gyvenamasis namas nuo pat nuosavybės atkūrimo buvo naudojamas kaip gyvenamasis namas, kurio kambarius nuomodavo vasaros sezono metu pagal verslo liudijimus, patvirtina pastato kadastrinės bylos, Palangos miesto valdybos sprendimai ir protokolų išrašai, verslo liudijimai, bei VMI raštas, kuriuo yra pripažinta, kad tai gyvenamosios patalpos (byloje yra pateikti dokumentai).

2.7. Apeliantė mano, jog tikslinga apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

3.       Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

 

4.       Apeliaciniu skundu prašoma jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y., jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas arba, kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, arba kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikia motyvuotą prašymą. Kartu pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi bendra taisyklė yra ta, jog šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir bylos duomenis, nenustatė būtinumo bylą nagrinėto žodinio proceso tvarka, todėl šis apeliacinio skundo prašymas netenkinamas.

5.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

6.       Nagrinėjamu atveju M. R. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį dėl to, kad uždraudė pareigūnams, atliekantiems statinių naudojimo priežiūrą, patekti į naudojamą statinį adresu (duomenys neskelbtini) (pastatas – gydykla) ir taip pažeidė Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 5 punktą bei 47 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

7.       Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato statinių naudotojų pareigą be kita ko leisti statinių naudojimo priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų pareigūnams, atliekantiems savo funkcijas, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka patekti į naudojamą statinį, butą ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti juos; pateikti šiems pareigūnams su statinio, buto ir kitų gyvenamųjų patalpų naudojimu ir jų technine priežiūra susijusius dokumentus. Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodoma, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, be kita ko turi teisę savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus.

8.       ANK 505 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

9.       Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukta M. R. pripažįsta, jog neįleido į pastatą dėl statinio patikrinimo atvykusių savivaldybės specialistų, tačiau vertina, jog turėjo teisę taip elgtis, kadangi specialistai siekė patekti į gyvenamąsias patalpas, apie tai iš anksto neinformavo, aplinkybė, kad patalpos gyvenamos yra žinoma, o vasaros sezonu kambariai nuomojami poilsiautojams. Apygardos teismas tokius apeliantės argumentus vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją bei atmeta kaip nepagrįstus.

10.       Jau minėtas Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 5 punktas numato, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, be kita ko turi teisę savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas. Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2019-08-21 apeliantei siųsto rašto matyti, kad yra informuojama, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos specialistai 2019-08-28 10.30 val. atliks pastato – gydyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros patikrinimą (b. l. 8). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įraše užfiksuota, jog apeliantės atstovė advokatė patvirtino, jog M. R. šį raštą gavo, vadinasi iš anksto žinojo, kada ir kokio pastato patikrinimas yra numatytas. Nors apeliantė teigia, kad savivaldybės specialistai tikrinimo metu siekė patekti į gyvenamąsias patalpas, apie būtent tokią jų paskirtį institucijoms yra žinoma, tačiau tokių apeliacinio skundo teiginių bylos duomenys nepatvirtina. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini), yra ne vienas statinys: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis gyvenamoji, pastatas – gydykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis gydymo, taip pat kiti ūkio paskirties bei inžineriniai statiniai. Nors Nekilnojamojo turto registro išrašo 7 dalyje dėl juridinių faktų yra netikslumas dėl pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.1. (pastatas – gyvenamasis namas), įrašymo nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, tačiau iš bylos duomenų nėra abejonės, jog ne pastatas – gyvenamasis namas yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, tačiau būtent pastatas – gydykla, kitaip „(duomenys neskelbtini)“ ir apie tai apeliantei yra žinoma (tai matoma iš jos Palangos miesto savivaldybės administracijai siųstų dokumentų). Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, adresu (duomenys neskelbtini), yra ne vienas pastatas, o iš 2019-08-21 rašto matyti, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos specialistai planavo atlikti ne visų pastatų, o tik pastato – gydyklos techninės priežiūros patikrinimą, vertinti, jog taip buvo siekiama patekti į gyvenamąsias patalpas nėra jokio objektyvaus pagrindo.

11.       Apeliaciniame skunde dėstomi administracinėn atsakomybėn patrauktos M. R. pasiteisinimai, kad vasaros sezonu kambariai yra nuomojami poilsiautojams, savaime nepaneigia jos pareigos leisti atsakingiems pareigūnams patikrinti jos naudojamą statinį, kuris pagal viešus registro duomenis, netgi nėra gyvenamasis. Apie numatomą patikrinimą apeliantė buvo informuota iš anksto, dėl kito priimtino patikrinimui laiko, jeigu iš tikro tam tikros patalpos ar jų dalis buvo laikinai apgyvendintos, nesitarė. Be kita ko, pastato – gydyklos techninė priežiūra tikrinama nebe pirmą kartą, byloje yra pateiktas 2018-11-14 statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas, iš kurio matyti, jog savivaldybės specialistai tikrino tiek pastato išorę, tiek vidaus patalpas, tarp kurių II aukšte buvusio prezidento kambarys, užfiksuotas nuotraukoje, taip pat ant stogo esantis bokštelis, kurio vidaus patapos fiksuotos nuotraukose. Taigi apeliantei jau buvo žinomi ne tik tikrinimo objektas, bet ir tokio pobūdžio tikrinimo ypatumai.

12.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apygardos teismas pripažįsta, kad naikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-10-17 nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

                                               

n u t a r i a :

 

Palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-10-17 nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos M. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjas                                        Savinijus Katauskas