Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-11-30][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1603-450-2018].docx
Bylos nr.: e2A-1603-450/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos lankininkų federacija 191960388 atsakovas
Kategorijos:
2.6.10.2.4.1. Turtinė žala
3.3.1. Apeliacinis procesas
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.10.2. Civilinės atsakomybės sąlygos
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.6.10.2.4. Žala
2.6. Prievolių teisė
2.2.4.8. Kitos bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.6.10. Civilinė atsakomybė
3.3.1.20. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

?

Civilinė byla Nr. e2A-1603-450/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29837-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

3.3.1.20.; 2.6.10.2.; 2.6.10.2.4.1.;

cid:image001.gif@01C5E389.3EF167C0 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, 

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos lankininkų federacijai dėl Lietuvos lankininkų federacijos tarybos nutarimų pripažinimo neteisėtais ir nuostolių atlyginimo, ir

n u s t a t ė :

                                                                 I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtais atsakovės Lietuvos lankininkų federacijos tarybos 2016 m. balandžio 23 d. nutarimą, kuriuo į vyrų rinktinės, dalyvausiančios 2016 m. Europos čempionate, sudėtį įtrauktas sportininkas L. B., 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą, kuriuo patvirtinta vyrų rinktinės sudėtis, ir priteisti iš atsakovo 21,28 Eur nuostoliams atlyginti bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinį grindžia tuo, kad atsakovės taryba 2016 m. vasario 20 d. nusprendė, kad atrankinėmis varžybomis į Europos čempionatą bus laikomos: 2016 m. balandžio 9 d. kontrolinės varžybos Vilniuje, 2016 m. balandžio 16 d. Salas pagats, Latvijoje, ir 2016 m. balandžio 23 d. kontrolinės varžybos Vilniuje, taip pat nusprendė, kad vyr. treneris rinktinės sąrašą federacijos tarybai teiks atsižvelgdamas į atrankinių varžybų rezultatus, o taryba patvirtins galutinę rinktinės sudėtį. Taryba 2016 m. kovo 25 d. nusprendė nustatyti vyrų grupėje normatyvus (atrankos kriterijus) dalyvauti Europos čempionate: 1) pasiekus rezultatą 2x70 metrų 640 taškų; 2) pasiekus rezultatą 640 taškų keliems sportininkams, imamas aukštesnis rezultatas; 3) neįvykdžius nurodyto rezultato, komandos sudėtis formuojama rinktinės trenerio teikimu, kurį tvirtina taryba. Kartu nuspręsta, kad komandos sudėtis dalyvauti Europos čempionate bus formuojama pagal rezultatus, pasiektus paskelbtose atrankinėse varžybose, iš kurių pretendentai turi dalyvauti mažiausiai dviejose. Ieškovas dalyvavo visose atrankinėse varžybose ir surinko iš viso 1859 taškus. Už jį pagal bendrą visų atrankinių varžybų rezultatą geriau pasirodė tik du sportininkai – M. Š. (bendrai surinkęs 1864 taškus) ir A. K. (bendrai surinkęs 1860 taškų), tačiau atsakovės Taryba 2016 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą patvirtinti rinktinės sudėtį į 2016 m. Europos čempionatą ir vyr. trenerio siūlymu patvirtino tokią vyrų rinktinės sudėtį: M. Š., A. K., L. B.. Ieškovas skundu kreipėsi į atsakovę, prašydamas pakeisti tarybos 2016 m. balandžio 23 d. sprendimą, nurodydamas, kad į rinktinės sudėtį nepagrįstai vietoje jo įtrauktas L. B., kuris atrankinėse varžybose surinko 1807 taškus, t. y. 52 taškais mažiau negu ieškovas. Atsakovės Taryba 2016 m. gegužės 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo, dar kartą apsvarsčiusi rinktinės sudėtį į Europos čempionatą, rinktinės sudėtį paliko nepakeistą. Dėl neteisėtų atsakovės sprendimų į vyrų rinktinės sudėtį vietoje jo nepagrįstai įtraukus L. B., ieškovas patyrė 21,28 Eur nuostolių, kuriuos sudaro vykimo į atrankines varžybas Vilniuje (2016 m. balandžio 9 d. ir 2016 m. balandžio 23 d.) išlaidos – 21,28 Eur, ir atsakovė privalo šiuos nuostolius atlyginti. Jeigu teismas pripažintų, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas, ieškovas prašo praleistą terminą atnaujinti.

3.       Atsakovė atsiliepimu prašė palikti ieškinį nenagrinėtą, o tuo atveju, jeigu jis bus nagrinėjamas, atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. Europos čempionatas, su kuriuo susijusius sprendimus ginčija ieškovas, jau yra įvykęs, teismo sprendimas negali turėti jokios įtakos ieškovo teisiniams interesams, todėl ieškovo ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Ieškovas neįrodo atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Nė vienas iš sportininkų, tarp jų ir ieškovas, nė vienose atrankinėse varžybose neįvykdė reikiamo normatyvo, t. y. nesurinko bent 640 taškų. Atsakovės organizuojamų atrankinių (kontrolinių) varžybų metu surinkti taškai neturėjo lemiamos įtakos atrenkant sportininkus į rinktinės sudėtį, nes nė vienas sportininkas neįvykdė nurodyto rezultato (640 tšk.), komandos sudėtis buvo suformuota rinktinės trenerio sprendimu, ir šios sudėties rinktinę vėliau patvirtino atsakovės Taryba. M. Š. ir A. K. buvo pakviesti į rinktinę trenerio sprendimu ne tik dėl gerų rezultatų atrankinėse varžybose, bet ir dėl savo jauno amžiaus bei potencialo, kurį įžvelgė rinktinės treneris. Sportininkas L. B. įtrauktas į rinktinės sudėtį rinktinės trenerio sprendimu, nes yra daugkartinis Lietuvos čempionas, dabartinis Lietuvos 70 m rekordininkas ir 2016 m. Baltijos šalių čempionas. Nė vienam iš sportininkų, tarp jų – ir ieškovui, neįvykdžius Tarybos patvirtinto pirmojo atrankos kriterijaus (nepasiekus rezultato 2x70 metrų 640 tšk.), buvo tinkamai vadovautasi trečiuoju kriterijumi – komandos sudėtis suformuota rinktinės trenerio teikimu, kurį pavirtino taryba. Rinktinės treneris, formuodamas rinktinės sudėtį iš sportininkų, neįvykdžiusių Tarybos sprendimu nustatyto 640 tšk. reikalavimo, vadovavosi tokiais kriterijais: 1) konkretaus sportininko patirtis dalyvaujant olimpinio lanko rungtyje (ieškovo didžiausi pasiekimai – neolimpinio lanko rungtyje; olimpinio lanko rungtyje ieškovo patirtis ginčo atrankos metu buvo 2 m., tuo tarpu paimto į rinktinę L. B. – 15 m.); 2) Lietuvos čempionatų nugalėtojai ir čempionai (ieškovas iki ginčo atrankos neturėjo tokio titulo, tik po metų laimėjo Lietuvos čempionatą); 3) sportininkų asmeninės savybės, kurios lemia gerą mikroklimatą rinktinėje (ieškovas žiemos čempionate Kroatijoje pasirodė kaip konfliktiškas sportininkas). Nėra pagrindo pripažinti atsakovės tarybos 2016 m. balandžio 23 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. sprendimus negaliojančiais, nes neaišku, kokiais sandorių negaliojimo pagrindais ieškovas juos ginčija. Ieškovo nurodytas Susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 405 „Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“, kuriuo remdamasis jis apskaičiavo reikalaujamų atlyginti nuostolių dydį, negalioja nuo 2015 m. lapkričio 6 d. Kita vertus, visi atsakovės sportininkai, dalyvavę atrankinėse varžybose, vyko į jas savo lėšomis. Pagal atsakovės vykdomą praktiką, sportininkus į varžybas (nesvarbu, kokios jos būtų) siunčia sporto klubai. Atsakovė tik formuoja Lietuvos rinktinės sudėtį. Taigi jeigu ieškovas patyrė nuostolių, juos turėtų išsireikalauti iš sporto klubo, kuris jį siuntė į varžybas. Ieškovo siekiami įrodyti nuostoliai iš esmės yra ne nuostoliai, bet kiekvieno sportininko asmeniniai kaštai, patiriami nepriklausomai nuo to, kokius rezultatus pasieks sportininkas, nepriklausomai nuo to, bus jam suteikta teisė atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose ar ne. Nagrinėjau atveju yra praleistas ieškinio senaties terminas atsakovės tarybos sprendimams ginčyti.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 2 d. sprendimu atme ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos lankininkų federacijai dėl nuostolių atlyginimo bei priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nustatė, kad Lietuvos lankininkų federacijos taryba 2016 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 04.02.16 „Dėl Lietuvos rinktinės dalyvavimo Europos čempionate“ nusprendė preliminariai užregistruoti į Europos čempionatą D. N., J. S., G. P., M. Š., A. K., V. Š.. Lietuvos lankininkų federacijos taryba 2016 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 25.03.2016 nustatė 2016 metų patekimo į Lietuvos olimpinių lankų rinktinę normatyvus (atrankos kriterijus) dalyvauti 2016 metų Europos čempionate ir kitose tarptautinėse varžybose. Vyrų grupėje buvo nustatyti tokie atrankos kriterijai: 1) pasiekus rezultatą 2x70 metrų 640 taškų (paliktas 2015 m. normatyvas); 2) pasiekus rezultatą 640 taškų keliems sportininkams, imamas aukštesnis rezultatas; 3) neįvykdžius nurodyto rezultato, komandos sudėtis formuojama rinktinės trenerio teikimu, kurį tvirtina taryba. Kartu nuspręsta, kad komandos sudėtis dalyvauti Europos čempionate bus formuojama pagal rezultatus, pasiektus Federacijos puslapyje paskelbtose atrankinėse varžybose, iš kurių pretendentai turi dalyvauti mažiausiai dviejose.

6.       Ieškovas ir dar trys sportininkai dalyvavo kontrolinėse atrankinėse varžybose, vykusiose 2016 m. balandžio 9 d., 2016 m. balandžio 16 d., 2016 m. balandžio 23 d. ir pasiekė tokius rezultatus:

Sportininkai

Kontrolinės atrankinės varžybos

Suvestiniai rezultatai

2016-04-09

2016-04-16

2016-04-23

 

M. Š.

614

633

617

1864

A. K.

616

617

627

1860

V. Š.

624

614

621

1859

L. B.

600

616

591

1807

7.       Nė vienam iš sportininkų neįvykdžius atsakovės tarybos 2016 m. kovo 25 d. sprendimu patvirtinto pirmojo atrankos kriterijaus (nepasiekus rezultato 2x70 metrų 640 tšk.), rinktinės sudėtis buvo pasiūlyta rinktinės trenerio, ir Lietuvos lankininkų federacijos taryba 2016 m. balandžio 23 d. sprendimu patvirtino rinktinės trenerio pasiūlytos sudėties rinktinę, susidedančią iš M. Š., A. K., L. B..

8.       Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas Lietuvos lankininkų federacijos tarybai ir prezidentui 2016 m. gegužės 12 d. pateikė skundą, prašydamas pakeisti sprendimą ir rinktinės sudėtį suformuoti pagal atrankinių varžybų rezultatus. Lietuvos lankininkų federacijos taryba 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 16.05.2016, dar kartą apsvarsčiusi Lietuvos šaudymo iš lanko rinktinės sudėtį, dalyvausiančią Europos čempionate Anglijoje, vienbalsiai paliko galioti 2016 m. balandžio 23 d. sprendimu patvirtintos sudėties rinktinę. Ieškovas 2016 m. birželio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėta Lietuvos lankininkų federacijos tarybos 2016 m. balandžio 23 d. nutarimo dalį, kuria į rinktinės, vyksiančios į Europos čempionatą, sudėtį vyrų komandoje įtrauktas sportininkas L. B., taip pat pripažinti neteisėtu Lietuvos lankininkų federacijos tarybos 2016 m. gegužės 16 d. atsakovo sprendimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo c. b. Nr. e2-29136-864/2016). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą, priėjęs prie išvados, kad nors atsakovės priimti sprendimai yra netesėti, tačiau Europos čempionatas Notingeme, Jungtinėje Karalystėje, jau įvyko 2016 m. gegužės 23-29 d., Lietuvos lankininkų rinktinė jame dalyvavo tokia sudėtimi, kokią patvirtino atsakovė ginčijamu sprendimu, todėl ieškovo ieškinio reikalavimų (tokių, kaip jie suformuluoti) tenkinimas nesukels teisinių pasekmių nei trečiajam asmeniui, nei pačiam ieškovui. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalino teiginius, kuriais atsakovės veiksmai pripažinti neteisėtais, o procesinį sprendimą, kuriuo ieškinys paliktas nenagrinėtas, paliko nepakeistą (Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. e2A-1153-232/2017). Ieškovas 2017 m. liepos 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtais atsakovo Lietuvos lankininkų federacijos tarybos 2016 m. balandžio 23 d. nutarimą, kuriuo į vyrų rinktinės, dalyvausiančios 2016 m. Europos čempionate, sudėtį įtrauktas sportininkas L. B., 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą, kuriuo patvirtinta vyrų rinktinės sudėtis, ir priteisti iš atsakovo 21,28 Eur nuostoliams, patirtiems dėl kelionės į atrankines varžybas, atlyginti.

9.       Dėl atsakovės argumentų, kad ieškovo pareikšti reikalavimai nenagrinėtini teisme. Teismas pažymėjo, kad dėl analogiškų atsakovės argumentų pasisakyta įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje apeliacinėje byloje Nr. e2A-1153-232/2017, pripažįstant, jog, ieškovas, manydamas, kad jo teisės ar teisėti interesai pažeisti, turi teisę kreiptis į teismą. Kita vertus, teismas nurodė tai, kad ieškovo pareikštas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo neabejotinai yra nagrinėtinas teisme.

10.       Dėl atsakovės prašymo palikti ieškinį nenagrinėtą. Atsakovė teisingai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija tuos pačius atsakovės tarybos 2016 m. balandžio 23 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. sprendimus, dėl kurių buvo pareikštas ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismo c. b. Nr. e2-29136-864/2016, tačiau teismas pabrėžė, jog nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio dalykas yra visiškai kitas – ieškovas, remdamasis ginčijamų atsakovės valdymo organo sprendimų neteisėtumu, prašo priteisti jam nuostolių atlyginimą. Pažymėjo, kad ieškovo reikalavimai dėl atsakovės tarybos 2016 m. balandžio 23 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. sprendimų pripažinimo neteisėtais savo esme nėra savarankiški ieškinio reikalavimai – tai byloje pareikšto reikalavimo – priteisti nuostolių atlyginimą – įrodinėjimo dalyko sudėtinė dalis, vienos iš būtinų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų – įrodinėjimas.

11.       Teismas pripažino teisiškai nepagrįsta ir atsakovės poziciją, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi pripažino, jog ieškovo ginčijami atsakovo tarybos sprendimai (2016 m. balandžio 23 d. ir 2016 m. gegužės 16 d.) nėra neteisėti (Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. e2A-1153-232/2017). Nurodytoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nevertino ieškovo ginčytų atsakovo tarybos sprendimų (2016 m. balandžio 23 d. ir 2016 m. gegužės 16 d.) teisėtumo, tik pašalino pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvus dėl šių sprendimų pripažinimo neteisėtais dėl to, jog pirmosios instancijos teismas, palikęs ieškinį nenagrinėtą tuo pagrindu, kad aptariamų sprendimų ginčijimas nesukels teisinių pasekmių dėl jau įvykusio Europos čempionato, neturėjo teisinio pagrindo vertinti šių sprendimų teisėtumo ar neteisėtumo.

12.       Teismas atsakovės prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą dėl tapatumo su ieškiniu, kuris buvo pareikštas Vilniaus miesto apylinkės teismo c. b. Nr. e2-29136-864/2016, taip pat laikė teisiškai nepagrįstu. Ieškinys, kuris buvo pareikštas c. b. Nr. e2-29136-864/2016, ir nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys negali būti vertinami kaip tapatūs, nes akivaizdu, kad skiriasi jų dalykas. Kita vertus, jeigu nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį būtų pagrindas pripažinti tapačiu tam, dėl kurio jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, tai byla turėtų būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 3 punktas), o ne ieškinys paliktas nenagrinėtas.

13.       Pasak teismo, pareikšto ieškinio nėra teisinio pagrindo palikti nenagrinėto ir kitu atsakovės nurodytu pagrindu – dėl ieškovo nesilaikytos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Teismas nesutiko su atsakove, kad ieškovas privalėjo iš pradžių kreiptis į atsakovės Etikos ir ginčų komisiją, nes ginčija atsakovės tarybos sprendimą nustatyti normatyvus (atrankos kriterijus) ir jų skaičiavimo tvarką. Ieškovas neginčija atsakovės tarybos nustatytų normatyvų (atrankos kriterijų), bet remiasi jų netinkamu taikymu ieškovo atžvilgiu. Be to, Etikos ir ginčų komisijos paskirtis – spręsti ginčus tarp Federacijos narių, taip pat jos organų. Ieškovas nėra nei Federacijos narys, nei šio viešojo juridinio asmens valdymo organas. Dėl išdėstytų motyvų teismas atsakovės prašymą palikti ieškovo pareikštą ieškinį nenagrinėtą atmetė kaip teisiškai nepagrįstą.

14.       Dėl senaties termino Lietuvos lankininkų federacijos sprendimams nuginčyti. Teismas nesutiko, kad ieškinys dėl Lietuvos lankininkų federacijos tarybos 2016 m. balandžio 23 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. sprendimų pripažinimo neteisėtais paduotas praleidus sutrumpintą ieškinio senaties terminą.

15.       Teismas iš ieškovo 2016 m. gegužės 12 d. skundo Federacijos tarybai nustatė, kad apie Federacijos tarybos 2016 m. balandžio 23 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. sprendimus ieškovas sužinojo 2016 m. gegužės pradžioje. Ieškinį dėl nurodytų sprendimų pripažinimo neteisėtais ieškovas pareiškė 2016 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo c. b. Nr. e2-29136-864/2016, nepažeidęs trijų mėnesių ieškinio senaties termino. Taigi, padavus ieškinį, senaties termino eiga nutrūko 2016 m. birželio 22 d. Nutraukta ieškinio senaties termino eiga prasidėjo iš naujo, kai Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovo 2016 m. birželio 22 d. paduotas ieškinys paliktas nenagrinėtas. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju netaikytina CK 1.130 straipsnio 4 dalis, nes nėra pagrindo teigti, kad ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Ieškinys nagrinėjamoje byloje paduotas 2017 m. liepos 31 d., taigi nepažeidus trijų mėnesių ieškinio senaties termino, prasidėjusio iš naujo 2017 m. liepos 3 d.

16.       Teismas pažymėjo, kad, nagrinėjant bylą iš esmės 2017 m. gruodžio 21 d. teismo posėdyje, ieškovo atstovas pareiškė prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, jeigu teismas pripažintų jį praleistu ir pažymėjo, kad atsižvelgtina į tai, jog ieškovas nedelsdamas gynė savo teises, kreipdamasis į teismą dėl Federacijos tarybos 2016 m. balandžio 23 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. sprendimų pripažinimo neteisėtais Vilniaus miesto apylinkės teismo c. b. Nr. e2-29136-864/2016; po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą palikti nurodytą ieškinį nenagrinėtą, ieškovas jau 2017 m. liepos 31 d. pateikė teismui ieškinį nagrinėjamoje byloje.

17.       Teismas taip pat pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjamoje byloje ieškovas būtų praleidęs trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, tai, įvertinus šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, būtų pakankamas pagrindas praleistą terminą atnaujinti.

18.       Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad šalių ginčas dėl nuostolių atlyginimo kilo sporto teisinių santykių, todėl jis turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į sporto srities santykių specifiką. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nė vienas iš atrankinėse varžybose dalyvavusių sportininkų nepasiekė rezultato 2x70 metrų 640 taškų, kuris būtų besąlyginis pagrindas patekti į rinktinės, dalyvausiančios 2016 m. Europos čempionate, sudėtį. Tokiu atveju atsakovė turėjo teisėtą pagrindą dėl rinktinės sudėties spręsti kito Lietuvos lankininkų federacijos tarybos 2016 m. kovo 25 d. sprendimu patvirtinto kriterijaus pagrindu – rinktinės trenerio teikimu.

19.       Byloje kilusio ginčo aspektu teismas pažymėjo, kad, pripažįstant pagrįsta ieškovo poziciją, jog ir tuo atveju, kai nė vienas iš atrankinėse varžybose dalyvavusių sportininkų neįvykdė nustatyto normatyvo (2x70 metrų 640 taškų), rinktinės sudėtis turėjo būti formuojama pagal sportininkų atrankinėse varžybose surinktų taškų skaičių, Federacijos tarybos 2016 m. kovo 25 d. sprendimu įtvirtintas vienas iš atrankos kriterijų – komandos sudėtį formuoti rinktinės trenerio teikimu – apskritai netektų prasmės. Rinktinės trenerio teikimas būtų apskritai nereikalingas, o jeigu tokio ir reikėtų, tai jis būtų visiškai formalus, rinktinės treneris negalėtų teikti kitokios rinktinės sudėties, kaip tik remdamasis vieninteliu kriterijumi – atrankinėse varžybose sportininkų surinktų taškų skaičiumi, nepaisant to, kad nė vienas sportininkas neįvykdė patekti į rinktinę nustatyto normatyvo 2x70 metrų 640 taškų.

20.       Teismo vertinimu, sporto srityje toks atrankos į svarbias tarptautines varžybas kriterijus, kaip trenerio teikimas, yra suprantamas ir pagrįstas. Varžybose pasiekiamus rezultatus lemia daug faktorių. Jeigu sportininkai atrankinėse varžybose neįvykdo tam tikro atrankos normatyvo, būtent treneris gali geriausiai įvertinti konkretaus sportininko galimybes atstovauti šalį tarptautinėse varžybose, atsižvelgdamas į trenerio ne vienerius metus stebimą sportininko darbą.

21.       Teismas pripažino pagrįstais atsakovės argumentus, kad, nė vienam iš sportininkų neįvykdžius Federacijos tarybos nustatyto normatyvo (2x70 metrų, 640 taškų), rinktinės treneris turėjo teisę siūlyti rinktinės narius, įvertinęs jų per ilgą laiką rodomus rezultatus, talentą, potencialą, be to, ir asmenines savybes, kurios svarbios rinktinės mikroklimatui. Atsakovė pateikė į bylą duomenis, kuriais vadovaudamasis rinktinės treneris į rinktinės sudėtį pasiūlė kitą sportininką, surinkusį atrankinėse varžybose mažiau taškų už ieškovą.

22.       Teismas laikė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, kad atsakovė ginčijamais sprendimais pažeidė Kūno kultūros ir sporto įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą. Šioje teisės normoje įtvirtinto lygiateisiškumo principo esmė – siekti sudaryti sąlygas sportuoti visiems norintiems, nepaisant jų lyties, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties. Teismas sutiko su atsakove, kad ginčo atveju sportininkams buvo nustatytas vienodas normatyvas patekti į rinktinės sudėtį, tačiau nė vienas iš sportininkų šio normatyvo neįvykdė. Ta aplinkybė, kad rinktinės sudėtį Federacijos tarybai teikė rinktinės treneris, vadovaudamasis jo pasirinktais kriterijais, o Federacijos taryba pritarė trenerio teikimui, savaime nereiškia Kūno kultūros ir sporto įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo pažeidimo.

23.       Išdėstytų motyvų pagrindu teismas ieškovo argumentus, kad vyrų rinktinės, vyksiančios į 2016 m. Europos čempionatą, sudėtis atsakovės tarybos turėjo būti tvirtinama pagal atrankinėse varžybose sportininkų surinktus taškus, nepaisant to, kad nė vienas iš sportininkų neįvykdė nustatyto normatyvo – 2x70 metrų 640 taškų, atmetė kaip nepagrįstus.

24.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės veiksmų teisėtumas galėtų būti vertinamas nebent tuo aspektu, kad Federacijos taryba, tvirtindama rinktinės sudėtį pagal rinktinės trenerio teikimą, tinkamai neatskleidė kriterijų, kuriais remdamasis treneris pateikė tarybai tvirtinti būtent tokios sudėties rinktinę ir kuriuos taryba pripažino pagrįstais formuojant rinktinės sudėtį, kai nė vienas iš sportininkų atrankinėse varžybose neįvykdė nustatyto normatyvo. Kartu pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog atsakovės tarybos sprendimai dėl rinktinės sudėties patvirtinimo nėra motyvuoti, savaime nėra pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę ieškovo reikalaujamų priteisti nuostolių forma. Turi būti nustatytos kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.

25.       Dėl ieškovo prašomų priteisti nuostolių. Teismas pažymėjo, kad teismo proceso metu išsiaiškinta, jog sportininkų išlaidų, patiriamų dėl kelionių į atrankines varžybas, atsakovė Lietuvos lankininkų federacija nekompensuoja, nepaisant kokių rezultatų sportininkai pasiekia. 2017 m. gruodžio 21 d. teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad į visas varžybas vyksta savo lėšomis. Jeigu ieškovas būtų patekęs į rinktinę ir važiavęs į 2016 m. Europos čempionatą, jam dalyvavimo atrankinėse varžybose, išlaidos pinigine forma nebūtų atlygintos. Esant tokioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad ieškovo patirtos kelionės į vienas iš atrankinių varžybų išlaidos nėra nuostoliai, kuriuos lėmė ieškovo neteisėtais laikomi atsakovės veiksmai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

26.       Dėl priežastinio ryšio. Teismui bylos duomenų analizė teikė pagrindą daryti išvadą, kad tarp ieškovo nurodomų kaip neteisėtų atsakovės veiksmų ir nuostoliais įvardytų išlaidų nėra priežastinio ryšio. Nuostoliais įvardytos išlaidos ieškovui nebūtų kompensuotos ir tuo atveju, jeigu jis būtų įtrauktas į rinktinės sudėtį ir vykęs į 2016 m. Europos čempionatą.

27.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas darė išvadą, kad neįrodytos būtinosios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys dėl nuostolių atlyginimo negali būti tenkinamas.

28.       Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad viso atsakovė pateikė įrodymus dėl 1050 Eur šio teismo proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovės advokatas rengė procesinius dokumentus ir c. b. Nr. e2-29136-864/2016, kurioje buvo pareikštas ieškinys dėl tų pačių Federacijos tarybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Dėl to darė išvadą, kad atsakovės atstovui reikėjo mažiau darbo ir laiko sąnaudų atsiliepimui į ieškinį parengti, pasirengti bylos nagrinėjimui teisme. Prašymas užtikrinti bylinėjimosi išlaidas atmestas kaip nepagrįstas, todėl šiam prašymui parengti patirtos bylinėjimosi išlaidos atsakovei neatlygintinos. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad šioje byloje kilusį teisinį ginčą lėmė atsakovės veiksmai, kai, gavus ieškovo 2016 m. gegužės 12 d. skundą, motyvuotai nebuvo atskleisti kriterijai, kuriais remdamasis treneris pateikė tarybai tvirtinti būtent ginčijamos sudėties rinktinę ir kuriuos taryba pripažino pagrįstais formuojant rinktinės sudėtį, kai nė vienas iš sportininkų atrankinėse varžybose neįvykdė numatyto normatyvo (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu, dėl nurodytų motyvų, be kita ko, atsižvelgus į priežastis, prisidėjusias prie bylinėjimosi išlaidų atsiradimo, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

29.       Apeliaciniu skundu ieškovas V. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas; už priesaikos sulaužymą duodant melagingus paaiškinimus atsakovės vadovui G. M. skirti 300 Eur baudą.

29.1.                       Dėl atsakovės veiksmų teisėtumo vertinimo. Ginčas vyksta būtent dėl to, ar komandos sudėtis nustatyta laikantis atsakovės tarybos 2016 m. vasario 20 d. ir 2016 m. kovo 25 d. sprendimų, t. y. ar nebuvo peržengtos sprendimuose nustatytos ribos. Teismas be pagrindo trenerio teikimą iškėlė prieš kitus atsakovės nustatytus kriterijus, t. y. jog čempionato komanda bus formuojama pagal rezultatus, parodytus paskelbtose atrankinėse varžybose ir tą principą detalizuodama nustatė du patekimo į komandą kriterijus: besąlyginį - surinkus 2x70 metrų 640 taškų, ir - trenerio teikimą. Atsakovė pamatinio principo, jog čempionato komanda bus formuojama pagal rezultatus, parodytus paskelbtose atrankinėse varžybose nepanaikino, kas reiškė, jog net ir treneris savo teikimu privalėjo jo laikytis, antraip visų dalyvavusių atrankinėse varžybose su tikslu būti atrinktam į komandos sudėtį teisėti lūkesčiai būtų buvę pažeisti, kas ir įvyko. Teismas nevertino trenerio taikytų kriterijų, jų atitikimo Tarybos 2016 m. vasario 20 d. ir 2016 m. kovo 25 d. sprendimams, dėl jų nepasisakė.

29.2.                       Teismas nepagrįstai sprendė, kad būtent treneris gali geriausiai įvertinti konkretaus sportininko galimybes, nes atsakovės vadovas rinktinės treneriu paskirtas vos 2015 m. kovo 8 d., o prie atsakovės veiklos prisijungė tik nuo 2015 m. sausio 17 d. Atsakovės vadovas iš šaudymo iš lanko sporto šakos visiškai pasitraukė 1986 m., nuo to laiko nedalyvavo jokioje šaudymo iš lanko veikloje ir nepriklausė jokiam šaudymo iš lanko sporto klubui iki 2014 m. Taigi, Teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su trenerio kompetencija, tačiau jomis rėmėsi sprendime.

29.3.                       Teismas neatsižvelgė į tai, jog rinktinės trenerio kriterijai, pagal kuriuos komanda buvo suformuota: (1) konkretaus sportininko patirtis dalyvaujant olimpinio lanko rungtyje; (2) Lietuvos čempionatų nugalėtojai ir čempionai; (3) sportininkų asmeninės savybės, kurios lemia gerą mikroklimatą rinktinėje; - pažeidė pamatinį principą, įtvirtiną atsakovės tarybos 2016 m. vasario 20 d. ir 2016 m. kovo 25 d. sprendimuose komandą formuoti pagal rezultatus, parodytus atrankinėse varžybose, dėl ko nepagrįsta ir neteisėta teismo numanoma pozicija (nors teismas to netyrė ir dėl to nepasisakė), jog komandos formavimo kriterijai, pagal kuriuos komanda realiai buvo suformuota yra teisėti ir atitinka kriterijus, suformuotus atsakovės tarybos 2016 m. vasario 20 d. ir 2016 m. kovo 25 d. sprendimuose.

29.4.                       Teismas nevertino skundžiamų atsakovės sprendimų pagrįstumo, nesiaiškino ir netyrė kokia ieškovo patirtis lyginant su L. B., kas buvo ir yra Lietuvos čempionatų nugalėtojai, kokios yra ieškovo ir L. B. asmeninės savybės ir kas tai patvirtina. Pirmasis kriterijus dėl sportininko patirties dalyvaujant olimpinio lanko rungtyje negalėjo būti taikomas tiek, kiek peržengia paskelbtas atrankines varžybas. Antrasis kriterijus dėl Lietuvos čempionatų nugalėtojų ir čempionų buvo taikomas nepagrįstai, nes nei per vienas paskelbtas atrankines varžybas Lietuvos čempionatas nevyko. Trečiasis kriterijus dėl asmeninių savybių taip pat buvo taikomas nepagrįstai, nes ieškovo elgesys vertintas ne tik nepaskelbtų atrankinių varžybų metu, bet ir nesant jokių ieškovo nederamą sportinį elgesį patvirtinančių įrodymų.

29.5.                       Nustatydama komandos formavimo kriterijus atsakovė nustatė taisykles, kurių pagrindu sukūrė teisėtą lūkestį sportininkams, pretenduojantiems šių taisyklių pagrindu patekti į Lietuvos rinktinę. Nesilaikydama savo pačios nustatytų taisyklių atsakovė pažeidė tiek CK 2.82 str. 4 d., tiek CK 1.5 str. įtvirtintus reikalavimus, dėl ko buvo pažeisti ne tik ieškovo teisėti lūkesčiai, bet ir padaryta žala.

29.6.                       Dėl atsakovės žalos. Atsakovė visiškai apmoka sportininkų dalyvavimą pasaulio ir Europos čempionatuose, tuo pačiu už dalyvavimą tokio lygio varžybose sportininkams perkamas inventorius, apmokamos išlaidos kitose varžybose, įskaitant ir atrankines varžybas. Be to, ieškovas nebūtų vykęs į atrankines varžybas ir siekęs patekti į komandos sudėtį, jeigu būtų žinojęs, jog atsakovė nesilaikys savo pačios nustatytų patekimo į komandos sudėtį taisyklių ir komandą į Europos čempionatą formuos neatskleistais pagrindais.

29.7.                       Ieškovo turėtos kelionės išlaidos laikytinos tiesiogine žala net ir tuo atveju, jeigu teisę pažeidusi šalis nebuvo įsipareigojusi tokias išlaidas nukentėjusiam asmeniui kompensuoti.

29.8.                      Dėl priežastinio ryšio. Atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai užkirtusi kelią ieškovui į Europos čempionatą, lėmė ieškovo nuostolius, kuriuos šis patyrė ruošdamasis minėtam čempionatui (ieškovas vyko ir dalyvavo specialiai atrankoms į Europos čempionatą skirtose varžybose), dėl ko tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių egzistuoja priežastinis ryšys.

2.                      Atsakovė Lietuvos lankininkų federacija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

30.1.                       2016 m. kovo 25 d. atsakovės tarybos sprendimas nustatė aiškų kriterijų atrankai į 2016 m. Europos čempionatą ir tas kriterijus nebuvo pasiektas nei vieno sportininko. Dėl to atsirado pagrindas rinktinės treneriui formuoti sudėtį savarankiškai, neatsižvelgiant į atrankinėse varžybose į 2016 m. Europos čempionatą parodytus rezultatus. Rinktinės trenerio teikimas nebūtų reikalingas, jeigu pretendentas(-ai) atliktų reikiamą normatyvą (2x70 metrų 640 taškų). Jeigu pretendentai nepasiekia reikiamo normatyvo (2x70 metrų 640 taškų), tai automatiškai reiškia, kad neegzistuoja pagrindas 2016 m. kovo 25 d. atsakovės tarybos sprendime 1-as punkto taikymui. Dėl pastarojo, atsiranda 2016 m. kovo 25 d. atsakovės tarybos sprendime 3-io punkto taikymas - rinktinės trenerio teikimas.

30.2.                       Tai jog nei vienas sportininkas nesurinko nustatyto normatyvo nereiškia, kad Lietuvos rinktinės treneris privalėjo vadovautis tais pačiais rezultatais ir imti į Lietuvos rinktinės sudėtį tuos asmenis, kurie parodė geriausią rezultatą net ir nepasiekę normatyvo, todėl teismas nei suabsoliutino, nei nesuabsoliutino kažkokių kriterijų, principų ar pan.

30.3.                       Apelianto argumentai apie Lietuvos rinktinės trenerį ir jo kompetenciją nėra susiję su byla, dėl to negali būti apeliacijos objektas. Be to, Lietuvos rinktinės treneris, jeigu jis yra paskirtas pačios atsakovės ir nebuvo nušalintas ar pakeistas, rodo, kad juo yra pasitikima atsakovės narių.

30.4.                       Žmogiškosios sportininko savybės gali turėti ir turi įtakos ne tik pačiam sportininkui ir rezultatų siekimui, bet ir aplinkiniams, todėl individualaus vertinimo atvejis susiklostė ir ieškovo atžvilgiu. Lietuvos rinktinės treneris, kaip asmuo, kuriuo pasitiki atsakovė, įvertino kiekvieno sportininko gebėjimus, asmenines savybes, praeities rezultatus, indėlį į komandinę dvasią ir mikroklimatą ir priėmė atitinkamus sprendimus. Be to, trenerio taikytus žmogiškuosius atrankos į Lietuvos rinktinę kriterijus vertino ir teismas bei jiems pritarė.

30.5.                       Ieškovas ieškiniu ginčijo atsakovės tarybos 2016 m. balandžio 23 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. sprendimus, o ne 2016 m. kovo 25 d. sprendimą ir jame nustatytus kriterijus formuoti Lietuvos rinktinės sudėtį, o ne 2016 m. kovo 25 d. sprendimą. Ginčijami 2016 m. balandžio 23 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. sprendimai atitiko galiojantį ir neginčijamą 2016 m. kovo 25 d. sprendimą, jo teisinę-lingvistinę prasmę bei tikslą, todėl teismas padarė teisingas išvadas, kad kriterijai formuoti rinktinės sudėtį galėjo būti ir neaprašyti tokiu atveju, jeigu nei vienas iš kandidatų (sportininkų) nepasiekia reikiamo normatyvo. Dėl pastarojo nėra tikslo kvestionuoti 2016 m. kovo 25 d. sprendimą, nes jo teisėtumas (formos ar turinio pobūdžiu) niekada nebuvo ginčijamas.

30.6.                       Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde, apeliantas nenurodė nei vieno CK įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo, kuriuo remiantis 2016 m. balandžio 23 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. sprendimai turėtų būtų pripažinti negaliojančiais, todėl teismas teisingai pritaikė materialinės teisės normas ir pasisakė, jog net jei ir atsakovės tarybos sprendimas dėl rinktinės sudėties nėra motyvuoti, savaime nereiškia, kad atsakovės atžvilgiu galima taikyti civilinę atsakomybę.

30.7.                       Net jei ieškovas butų vykęs į atrankines varžybas ir patekęs į Lietuvos rinktinės sudėtį, jam kuro išlaidos nebūtų atlygintos. Apmokėjimas už inventorių, dalyvavimą varžybose, nakvynės, pragyvenimo išlaidas yra natūralus reiškinys. Kai sportininkai vyksta į varžybas nuosavu transportu, tokios išlaidos nėra apmokamos, todėl atsakovės atliekamų išlaidų apmokėjimo už sportininkų dalyvavimą varžybose negalima prilyginti prie išlaidų, susijusių su vykimu į varžybas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

3.                      Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4.                      Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

5.                      Dėl naujų įrodymų. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teisme leidžiamas naujų įrodymų pateikimas, jei tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, apeliaciniame procese gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teisme priimami nauji įrodymai, proceso šalims turi būti sudarytos galimybės suformuluoti bei išreikšti savo poziciją apie naujai pateiktą įrodymą, jame nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016), o apeliacinės instancijos teismui tenka procesinė pareiga šiuos šalių argumentus įvertinti priimant procesinį sprendimą. Ši apeliacinės instancijos teismo procesinė pareiga susijusi su fundamentaliais proceso principais, tokiais kaip šalių procesinis lygiateisiškumas ir teisė būti išklausytomis, todėl tokio pobūdžio šalių argumentų, nors ir neišdėstytų apeliaciniame skunde, įvertinimas nelaikytinas neleistinu apeliacijos ribų konkrečioje byloje peržengimu.

6.                      Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė sportininkų pasiekimų palyginimo duomenis, vyriausiojo trenerio darbo reglamentą, įsakymą dėl atrankinių varžybų finansavimo Alytuje, įsakymą dėl finansavimo Jarvakandi open, įsakymą dėl įrangos pirkimo po pasaulio čempionato, atsakovės biudžeto ataskaitas 2015 m., 2016 m., 2015 m. kovo 8 d. sprendimą dėl trenerio skyrimo, 2015 m. sausio 17 d. sprendimą dėl prezidento išrinkimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto naujai pateikti įrodymai realiai galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teisme, apeliantas nepagrindė būtinybės minėtus dokumentus pateikti vėliau, todėl teisėjų kolegija šių dokumento nepriima ir prie bylos neprideda.

7.                      Dėl civilinės atsakomybės už ieškovo reikalaujamus priteisti nuostolius. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos lankininkų federacijos taryba 2016 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 04.02.16 „Dėl Lietuvos rinktinės dalyvavimo Europos čempionate“ nusprendė preliminariai užregistruoti į Europos čempionatą D. N., J. S., G. P., M. Š., A. K., V. Š.. Atsakovės taryba 2016 m. vasario 20 d. vykusiame posėdyje nusprendė, kad atrankinėmis varžybomis į Europos čempionatą bus laikomos: 2016 m. balandžio 9 d. kontrolinės varžybos Vilniuje, 2016 m. balandžio 16 d. Salas pagats, Latvijoje, ir 2016 m. balandžio 23 d. kontrolinės varžybos Vilniuje, taip pat nusprendė, kad atsižvelgiant į atrankinių varžybų kvalifikacijos rezultatus rinktinės vyr. treneris teiks rinktinės sąrašą ( 3 vyrai olimpiniai lankai, 3 moterys olimpiniai lankai) tarybai, kuri patvirtins galutinę rinktinės sudėtį. Lietuvos lankininkų federacijos taryba 2016 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 25.03.2016 nustatė 2016 metų patekimo į Lietuvos olimpinių lankų rinktinę normatyvus (atrankos kriterijus) dalyvauti 2016 metų Europos čempionate ir kitose tarptautinėse varžybose. Vyrų grupėje buvo nustatyti tokie atrankos kriterijai: 1) pasiekus rezultatą 2x70 metrų 640 taškų (paliktas 2015 m. normatyvas); 2) pasiekus rezultatą 640 taškų keliems sportininkams, imamas aukštesnis rezultatas; 3) neįvykdžius nurodyto rezultato, komandos sudėtis formuojama rinktinės trenerio teikimu, kurį tvirtina taryba. Kartu nuspręsta, kad komandos sudėtis dalyvauti Europos čempionate bus formuojama pagal rezultatus, pasiektus Federacijos puslapyje paskelbtose atrankinėse varžybose, iš kurių pretendentai turi dalyvauti mažiausiai dviejose. Ieškovas ir dar trys sportininkai dalyvavo kontrolinėse atrankinėse varžybose, vykusiose 2016 m. balandžio 9 d., 2016 m. balandžio 16 d., 2016 m. balandžio 23 d. ir pasiekė tokius rezultatus: M. Š. surinko 1864 taškus, A. K. – 1860, V. Š. – 1859, L. B. – 1807, t. y. nė vienas iš sportininkų neįvykdė atsakovės tarybos 2016 m. kovo 25 d. sprendimu patvirtinto pirmojo atrankos kriterijaus (nepasiekė rezultato 2x70 metrų 640 tšk.), todėl rinktinės sudėtis buvo pasiūlyta rinktinės trenerio ir Lietuvos lankininkų federacijos taryba 2016 m. balandžio 23 d. sprendimu patvirtino rinktinės trenerio pasiūlytos sudėties rinktinę, susidedančią iš M. Š., A. K., L. B.. Apeliantas atsakovės tarybai ir prezidentui 2016 m. gegužės 12 d. pateikė skundą, prašydamas pakeisti sprendimą ir rinktinės sudėtį suformuoti pagal atrankinių varžybų rezultatus. Lietuvos lankininkų federacijos taryba 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 16.05.2016, dar kartą apsvarsčiusi Lietuvos šaudymo iš lanko rinktinės sudėtį, dalyvausiančią Europos čempionate Anglijoje, vienbalsiai paliko galioti 2016 m. balandžio 23 d. sprendimu patvirtintos sudėties rinktinę.

8.                      Byloje ginčas kilo dėl nuostolių priteisimo, ieškovui teigiant, kad čempionato komandos sudėtis buvo suformuota, pažeidžiant atsakovės tarybos sprendimus, t. y. ne pagal rezultatus, parodytus paskelbtose atrankinėse varžybose, o išimtinai trenerio teikimu.

9.                      CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimtas c. b. Nr. 3K-3-467/2011).

10.                      Nagrinėjamu atveju apeliantas prašomus priteisti 21,28 Eur nuostolius sieja su jo nuomone neteisėtais atsakovės veiksmais, nesivadovaujant atsakovės tarybos 2016 m. vasario 20 d. ir 2016 m. kovo 25 d. priimtais sprendimais. Kaip nustatyta 35 punkte, atsakovės taryba 2016 m. vasario 20 d. vykusiame posėdyje nusprendė, kad atrankinėmis varžybomis į Europos čempionatą bus laikomos: 2016 m. balandžio 9 d. kontrolinės varžybos Vilniuje, 2016 m. balandžio 16 d. Salas pagats, Latvijoje, ir 2016 m. balandžio 23 d. kontrolinės varžybos Vilniuje, taip pat nusprendė, kad atsižvelgiant į atrankinių varžybų kvalifikacijos rezultatus rinktinės vyr. treneris teiks rinktinės sąrašą (3 vyrai olimpiniai lankai, 3 moterys olimpiniai lankai) tarybai, kuri patvirtins galutinę rinktinės sudėtį. Lietuvos lankininkų federacijos taryba 2016 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 25.03.2016 nustatė 2016 metų patekimo į Lietuvos olimpinių lankų rinktinę normatyvus (atrankos kriterijus) dalyvauti 2016 metų Europos čempionate ir kitose tarptautinėse varžybose. Vyrų grupėje buvo nustatyti tokie atrankos kriterijai: 1) pasiekus rezultatą 2x70 metrų 640 taškų (paliktas 2015 m. normatyvas); 2) pasiekus rezultatą 640 taškų keliems sportininkams, imamas aukštesnis rezultatas; 3) neįvykdžius nurodyto rezultato, komandos sudėtis formuojama rinktinės trenerio teikimu, kurį tvirtina taryba. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės tarybos sprendimų turinį, sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvada, jog nė vienam iš atrankinėse varžybose dalyvavusių sportininkų nepasiekus rezultato 2x70 metrų 640 taškų, kuris būtų besąlyginis pagrindas patekti į rinktinės, dalyvausiančios 2016 m. Europos čempionate, sudėtį, atsakovė turėjo teisėtą pagrindą dėl rinktinės sudėties spręsti kito Lietuvos lankininkų federacijos tarybos 2016 m. kovo 25 d. sprendimu patvirtinto kriterijaus pagrindu – rinktinės trenerio teikimu. Priešingai nei nurodo apeliantas, atsakovė, formuodama rinktinės komandą, trenerio teikimu, neperžengė savo sprendimuose nustatytos ribos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pripažįstant pagrįsta ieškovo poziciją, Federacijos tarybos 2016 m. kovo 25 d. sprendimu įtvirtintas vienas iš atrankos kriterijų – komandos sudėtį formuoti rinktinės trenerio teikimu – apskritai netektų prasmės, trenerio teikimas būtų apskritai nereikalingas, o jeigu tokio ir reikėtų, tai jis būtų visiškai formalus, rinktinės treneris negalėtų teikti kitokios rinktinės sudėties, kaip tik remdamasis vieninteliu kriterijumi – atrankinėse varžybose sportininkų surinktų taškų skaičiumi, nepaisant to, kad nė vienas sportininkas neįvykdė patekti į rinktinę nustatyto normatyvo 2x70 metrų 640 taškų. Juo labiau, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė nurodė aiškius kriterijus, kuriais rinktinės treneris vadovavosi formuodamas rinktinės sudėtį iš sportininkų, neįvykdžiusių Tarybos sprendimu nustatyto 640 tšk. reikalavimo: 1) konkretaus sportininko patirtis dalyvaujant olimpinio lanko rungtyje; 2) Lietuvos čempionatų nugalėtojai ir čempionai; 3) sportininkų asmeninės savybės, kurios lemia gerą mikroklimatą rinktinėje, bei pateikė duomenis, kuriais vadovaudamasis rinktinės treneris į rinktinės sudėtį pasiūlė kitą sportininką, surinkusį atrankinėse varžybose mažiau taškų už apeliantą. Vien tai, jog rinktinės treneris nevertino apelianto patirties, pasiektų rezultatų ir asmeninių savybių taip, kaip tai būtų palankiau apeliantui, nereiškia, kad buvo peržengtos atsakovės tarybos sprendimų ribos ar, kad buvo suabsoliutintas trenerio teikimas, nes įprastai sporto treneris yra savo srities profesionalas, gebantis geriausiai įvertinti tiek sportininko sportines savybes, tiek ir jo asmenines. Pažymėtina ir tai, kad rinktinės treneris, remdamasis Federacijos tarybos 2016 m. kovo 25 d. sprendime įtvirtintu vienu iš atrankos kriterijumi, kad komandos sudėtis formuojama rinktinės trenerio teikimu, vertino ne atskirą sportininkų pasiekimą ar atskirą asmeninę savybę, bet sportininkų sportinių pasiekimų ir asmeninių savybių visumą, remdamasis aukščiau nurodytais aiškiais kriterijais, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas nesiaiškino ir netyrė jo patirties ar asmeninių savybių, lyginant su L. B.. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nustatinėdamas atsakovės neteisėtus veiksmus bei konstatuodamas, kad nė vienam iš sportininkų neįvykdžius Federacijos tarybos nustatyto normatyvo (2x70 metrų, 640 taškų), rinktinės treneris turėjo teisę siūlyti rinktinės narius, įvertinęs jų per ilgą laiką rodomus rezultatus, talentą, potencialą, be to, ir asmenines savybes, kurios svarbios rinktinės mikroklimatui.

11.                      Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina apelianto deklaratyvius argumentus, susijusius su rinktinės trenerio kompetencija ir pažymi, kad civiliniame procese galioja rungtyniškumo principas (CPK 12 straipsnis), kas reiškia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad rinktinės treneris negali geriausiai įvertinti konkretaus sportininko galimybių ir asmeninių savybių. Bylos duomenimis nustatyta, kad nė vienam iš sportininkų neįvykdžius atsakovės tarybos 2016 m. kovo 25 d. sprendimu patvirtinto pirmojo atrankos kriterijaus (nepasiekė rezultato 2x70 metrų 640 tšk.), rinktinės sudėtis buvo pasiūlyta rinktinės trenerio. Lietuvos lankininkų federacijos taryba 2016 m. balandžio 23 d. sprendimu patvirtino rinktinės trenerio pasiūlytos sudėties rinktinę. Apeliantui pateikus skundą, Lietuvos lankininkų federacijos taryba 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu dar kartą apsvarsčiusi Lietuvos šaudymo iš lanko rinktinės sudėtį, dalyvausiančią Europos čempionate Anglijoje, vienbalsiai paliko galioti 2016 m. balandžio 23 d. sprendimu patvirtintos sudėties rinktinę. Priešingai nei teigia apeliantas, nustatytos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės nariai pasitiki rinktinės treneriu ir pritaria jo sprendimams, abejoti rinktinės trenerio kompetencija neturi pagrindo ir teismas.

12.                      Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad jo turėtos kelionės išlaidos laikytinos tiesiogine žala net ir tuo atveju, jeigu teisę pažeidusi šalis nebuvo įsipareigojusi tokias išlaidas kompensuoti. Visų pirma pažymėtina, kad tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, atsakovė nuosekliai teigė, jog sportininkų išlaidų, patiriamų dėl kelionių į atrankines varžybas, Lietuvos lankininkų federacija nekompensuoja, nepaisant kokių rezultatų sportininkai pasiekia. Antra, pats apeliantas taip pat patvirtino, kad ir anksčiau yra vykęs į varžybas savo nuosavu transportu, tačiau niekada nėra prašęs atlyginti išlaidas už kurą. Trečia, kaip teisingai nurodo atsakovė, išlaidų apmokėjimo už sportininkų dalyvavimą varžybose negalima prilyginti prie išlaidų, susijusių su vykimu į varžybas. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo patirtos kelionės į vienas iš atrankinių varžybų išlaidos nėra nuostoliai, kuriuos lėmė ieškovo neteisėtais laikomi atsakovo veiksmai.

13.                      Dėl baudos skyrimo. Ieškovas V. Š. prašo skirti atsakovės vadovui G. M. 300 Eur baudą už priesaikos sulaužymą duodant melagingus paaiškinimus. CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bylos šalys civiliniame procese turi pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti proceso įstatymo suteiktomis teisėmis. CPK 186 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad prieš vykdant šalies apklausą, šalis prisiekia padėjusi ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekusi šalis pasirašo priesaikos tekstą. Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki 300 Eur baudą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, nenustatė, kad atsakovės vadovas būtų teikęs teismui melagingus parodymus. Pažymėtina, kad šalys yra laisvos teikti į bylą įrodymus, parodymus, samprotavimus ir argumentus visais su byla susijusias klausimais. Teismas išklauso kiekvienos šalies parodymus, tačiau sprendimą priima vadovaudamasis įstatymais, surinktais įrodymais ir savo vidiniu įsitikinimu. Vertinant šalių paaiškinimus civilinėje byloje reikia atsižvelgti į tai, kad šie paaiškinimai yra teikiami suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl gali būti subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti paaiškinimus ne visus, dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip juos iškreipdamas savo naudai. Jo parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs. Tačiau tokie veiksmai nėra laikomi priesaikos sulaužymu. Priesaikos sulaužymu yra pripažintini žinomi melagingi paaiškinimai, tačiau šiuo atveju teismas nenustatė, kad atsakovės vadovas teismo posėdžio metu pateikė melagingus paaiškinimus, todėl apelianto prašymas atsakovės vadovui skirti baudą atmestinas kaip nepagrįstas.

14.                      Į esminius skundo argumentus atsakyta.

15.                      Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nustatytų aplinkybių visumą, detaliai aptarė visus deliktinės atsakomybės taikymo pagrindus bei padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų bei kitų civilinės atsakomybės būtinų sąlygų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

16.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos; atsakovei iš ieškovo priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos, kurios sudaro 1000 Eur.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovės Lietuvos lankininkų federacijos, į. k. 191960388, naudai iš ieškovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

Teisėjos                                        Laima Gerasičkinienė

                                                                                                Asta Radzevičienė

                

                                                                                                            Alma Urbanavičienė

 

 


Paminėta tekste:
  • e2A-1153-232/2017
  • CPK
  • CK1 1.130 str. Ieškinio senaties termino nutraukimas
  • CK
  • CK2 2.82 str. Juridinių asmenų organų kompetencija ir funkcijos
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • 3K-3-347/2014
  • 3K-3-218-916/2016
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 42 str. Šalių teisės ir pareigos
  • CPK 186 str. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai