Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-280-2012].doc
Bylos nr.: 3K-3-280/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr. 3K-3-280/2012

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01044-2011-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 69; 114.7; 114.11 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. birželio 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Sigitos Rudėnaitės,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Corpus A kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 18 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Corpus A“ ieškinį atsakovui Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl atviro konkurso valymo paslaugoms pirkti rezultatų; trečiasis asmuo – UAB „Dussmann Service“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje analizuojami klausimai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais ji pripažino trečiojo asmens kvalifikaciją ir jo pasiūlymą atitinkančiais pirkimo konkurso sąlygose keliamus reikalavimus, teisėtumo Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – V) 32, 39 ir 40 straipsnių bei 3 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų prasme.

Atsakovas Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. spalio 20 d. paskelbė atvirą konkursą valymo paslaugoms pirkti. Šis konkursas buvo vykdomas pagal mažiausios kainos kriterijų (konkurso sąlygų 10.1 punktas). Pasiūlymus dalyvauti šiame konkurse pateikė ir ieškovas UAB „Corpus A“, ir trečiasis asmuo UAB „Dussmann Service“.

Konkurso sąlygų 3.1 punkte buvo nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai, inter alia laikytis vadybos sistemų standartų reikalavimų:

  • kokybės vadybos sistemos LST EN ISO 9001:2001 arba lygiavertės (3.1.10 punktas);
  • aplinkos apsaugos vadybos sistemos EMAS, LST EN ISO 14001:2005 arba lygiavertės (3.1.11 punktas);
  • darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos BS OHSAS 18001:2007 arba lygiavertės (3.1.12 punktas);

ir paslaugų teikėjo pareiga kvalifikacijai įrodyti pateikti nurodytus dokumentus:

  • nepriklausomos akredituotos sertifikavimo įstaigos išduotą galiojantį sertifikatą ar kitą lygiavertį dokumentą, patvirtinantį, kad įmonė laikosi nurodytų kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemų reikalavimų patalpų ir teritorijų valymo srityje visuose teikėjo padaliniuose (lygiaverte sistema laikoma tokia sistema, kurios standartai visiškai atitinka arba viršija nurodytus standartus);
  • kompetentingos institucijos išduotas pažymas apie priežiūros auditų atlikimą, patvirtinančias, kad teikėjas nepriekaištingai laikosi šių reikalavimų.

Trečiasis asmuo UAB „Dussmann Service nurodytų kvalifikacinių reikalavimų atitikčiai pagrįsti pateikė perkančiajai organizacijai:

  • TÜV Thüringen e. V. Sistemų ir personalo sertifikavimo įstaigos 2010 m. liepos 16 d. išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad UAB „Dussmann Service“ veikiančios vadybos sistemos atitinka aplinkos vadybos sistemos standarto LST EN ISO 14001:2005 ir darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos BS OHSAS 18001:2007 reikalavimus;
  • TÜV Thüringen e. V. sertifikavimo įstaigos padalinio Lietuvoje UAB „TUV UOLEKTIS“ 2010 m. spalio 29 d. pažymą Nr. 38, patvirtinančią priežiūros audito atlikimą pagal šių vadybos sistemų standartų reikalavimus;
  • TÜV AUSTRIA CERT GmbH 2010 m. gegužės 17 d. išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad UAB Dussmann Service veikia kokybės vadybos sistema, atitinkanti standarto EN ISO 9001:2008 reikalavimus;
  • TÜV AUSTRIA 2010 m. liepos 16 d. ISO 9001, ISO 14001, OHSAS 18001 ir DIN 7720 sertifikatų audito, kurio užsakovas – DUSSMANN AG & Co. KGaA, ataskaitą.

Siekdamas patikslinti trečiojo asmens kvalifikacinius duomenis, atsakovas kreipėsi į UAB „TUV UOLEKTIS“, kuri nurodė, jog UAB „Dussmann Service“ veikla buvo tikrinta pagal veiklos procedūrą, apimančią tiek patalpų valymą, tiek išorės plotų ir teritorijų valymą; taip pat 2010 m. gruodžio 27 d. raštu paprašė UAB „Dussmann Service“ patikslinti kvalifikacinius duomenis – pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad įmonėje veikianti kokybės vadybos sistema apima ir teritorijų valymo paslaugas, taip pat pažymas apie priežiūros auditų atlikimą, patvirtinančias, kad tiekėjas nepriekaištingai laikosi šių reikalavimų.

Atsakydamas į šį raštą, trečiasis asmuo pateikė kokybės vadybos sistemos sertifikato nuorašą anglų kalba, jo vertimą į lietuvių kalbą ir TÜV AUSTRIA SERVICES GmbH kontaktinio asmens inžinieriaus E. J. pasirašytą 2010 m. liepos 15 d. raštą, patvirtinantį, kad sertifikate nurodytas terminas „valymo paslaugos“ apima teritorijų valymą, sanitarinį valymą, gatvių valymą ir kitas specializuotas valymo paslaugas, gamtovaizdžio formavimą, viešųjų žaliųjų erdvių tvarkymą, žalumos priežiūrą ir apželdinimą.

Atsakovas 2011 m. sausio 25 d. raštu pareikalavo UAB „Dussmann Service“ pagrįsti neįprastai mažą kainą, detalizuojant pasiūlytų paslaugų vienetinių įkainių sudėtines dalis ir skaičiavimus. Trečiasis asmuo šį nurodymą įvykdė 2011 m. sausio 28 d., detalizavęs savo pasiūlymo esmę. Nepaisant to, svarstant šį pasiūlymą 2011 m. kovo 10 d.  komisijos posėdyje buvo pripažinta, kad kaina neįprastai maža, nes neįvertinti perkančiosios organizacijos higienos priemonių suvartojimo poreikiai, kuriuos ši skaičiuoja pagal faktinį sunaudojimą, bei neįtraukti žalios vejos pjovimo kaštai. 2011 m. kovo 10 d. posėdžio protokolu, įvertinus konkursui pateiktus pasiūlymus, nustatyta pasiūlymų eilė ir nugalėtoju pripažintas ieškovas, trečiojo asmens pasiūlymas atmestas.

2011 m. kovo 22 d. trečiasis asmuo pateikė pretenziją, nurodęs, kad perkančioji organizacija konkurso sąlygose nebuvo atskirai nurodžiusi pjaunamos vejos plotų ir tiekėjas neturėjo galimybės pagrįsdamas kainą atskirai pateikti įkainio dalies, tenkančios 1 kv. m žolės pjovimo paslaugų; išlaidos higienos priemonėms teikiant kainos pagrindimą buvo pateiktos remiantis tiekėjo praktika, nes konkurso sąlygose nebuvo nurodyta jokių orientacinių perkančiosios organizacijos sunaudojamų priemonių kiekių; be to, perkančioji organizacija perka ne priemones, o paslaugas, kurias tiekėjas įsipareigojo teikti tinkamai, t. y. užtikrinti sanitarinių mazgų nuolatinį aprūpinimą asmens higienos priemonėmis.

2011 m. kovo 29 d. posėdžio protokolu atsakovas priėmė sprendimą patenkinti šią pretenziją bei panaikinti 2011 m. kovo 10 d. protokolu priimtus sprendimus.

Ieškovo įsitikinimu, UAB „Dussmann Service“ neatitinka kvalifikacinių ir techninių konkurso sąlygų reikalavimų, todėl jo pasiūlymas neturėjo būti vertinamas; UAB „Dussmann Service“ dokumentų pateikimo konkursui metu nebuvo sertifikuotas teritorijų valymo srityje ir neturėjo reikiamų patvirtinimų, kad bendrovėje yra įdiegtos reikalaujamos vadybos sistemos; atsakovo viešųjų pirkimų komisija, pažeisdama VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą, leido trečiajam asmeniui padaryti pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus; trečiojo asmens pasiūlymas patvirtina, kad perkančioji organizacija nebus nuolat aprūpinta higienos priemonėmis, tai neatitinka konkurso sąlygose nustatytų techninių charakteristikų – techninių reikalavimų.

Ieškovas prašė panaikinti atsakovo viešųjų pirkimų komisijos 2011 m. kovo 29 d. posėdžio protokolu priimtus sprendimus tenkinti trečiojo asmens pretenziją, nustatyti pasiūlymų eilę ir laimėjusiu pripažinti trečiojo asmens pasiūlymą; palikti galioti Komisijos 2011 m. kovo 10 d. posėdžio protokolu priimtus sprendimus; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas pripažino, kad viešame pirkime dalyvaujantys asmenys pateikė pirkimo sąlygų 3.1.103.1.12 punktuose nurodytus dokumentus. Iš Viešojo pirkimo komisijos 2011 m. kovo 10 d. posėdžio protokolo teismas padarė išvadą, kad Komisija išsamiai įvertino kiekvieno konkurso dalyvio kvalifikaciją, kuri kartu sąlygotų ir šio gebėjimą nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus; trečiojo asmens atitiktis bendriesiems ir kvalifikaciniams reikalavimams abejonių perkančiajai organizacijai nesukėlė; tokia išvada buvo padaryta atsižvelgiant į papildytus duomenis, patvirtinančius šios įmonės kvalifikaciją. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kiti konkurso dalyviai, taip pat ieškovas nepareiškė pretenzijų dėl trečiojo asmens kvalifikacijos įvertinimo Viešųjų pirkimų komisijos 2011 m. kovo 10 d. nutarimu ir (ar) jo pasiūlymo pripažinimo atitinkančiu konkurso sąlygas, ieškiniu prašoma palikti galioti Komisijos 2011 m. kovo 10 d. posėdžio protokolu priimtus sprendimus visa apimtimi, t. y. ir juo pripažintą trečiojo asmens kvalifikacijos tinkamumo patvirtinimą. Teismas pažymėjo, kad diskrecijos teisė vertinti konkurso dalyvio kvalifikaciją jo patikimumo įvykdyti įsipareigojimus aspektu priklauso pačiai perkančiajai organizacijai, o ne kitiems konkurso dalyviams. Šiuo atveju konkurso sąlygose įrašytas reikalavimas pateikti sertifikatus ar kitus jam prilyginamus dokumentus nėra savitikslis, juo perkančioji organizacija siekia įvertinti, ar paslaugos tiekėjas bus pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus ir konkrečią ūkinę veiką, kuriai nustatyta leidimų (sertifikavimo) tvarka, t. y. ar ji gaus tam tikros kokybės paslaugą, kuriai skelbiamas konkursas. Atsakovas priėmė trečiojo asmens kvalifikaciją pagrindžiančius papildomus dokumentus (sertifikatus bei liudijimus). Kadangi šių dokumentų pakako pačiai perkančiajai organizacijai, tai teismas neturėjo pagrindo abejoti jų tikrumu, patikimumu ar liudijimus išdavusių asmenų sąsajomis su trečiuoju asmeniu bei jų teise tokius faktus patvirtinti, juolab kad konkurso sąlygose, kurios buvo vienodos visiems konkurso dalyviams, nebuvo įvardyta konkrečių institucijų, kurios turėtų tokius dokumentus ir sertifikatus išduoti (patvirtinti). Ieškovo akcentuotas neaiškus sąvokos „lygiavertis“ apibūdinimas, teismo vertinimu, nesukėlė jokių teisinių padarin paties ieškovo, kaip ir kitų konkurso dalyvių, kvalifikacija ir ją liudijantys dokumentai buvo pripažinti tinkamais, tokios sąlygos įrašymas neturėjo tiesioginės įtakos ieškovo interesams, jam nebuvo sudaryta kliūčių dėl šių sąlygų netinkamo supratimo ar vertinimo dalyvauti konkurse.

Teismas pažymėjo, kad ieškovo įsitikinimas, jog atsakovas be pagrindo suteikė trečiajam asmeniui galimybę patikslinti savo kainos pasiūlymą, taip pažeisdamas VPĮ 39 straipsnio 1 dalies ir konkurso sąlygų 9.2.3 punkto nuostatas, nėra teisingas. Toks traktavimas paneigtų ikiteisminės procedūros taikymą pretenzijos perkančiajai organizacijai pateikimą, šios teisę paprašyti paaiškinti pasiūlymą bei eliminuotų galimybę perkančiajai organizacijai atsižvelgti į pretenziją pareiškiančio asmens paaiškinimus dėl savo pasiūlymo. Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad papildomi paaiškinimai pretenzijoje vertintini kaip VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nurodytas „kitas pakeitimas“, dėl kurio pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas tampa atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus, tokių faktų konstatuoti iš šios pretenzijos turinio negalima, pataisymų (kainos sudedamųjų dalių atsisakymo arba papildymo naujomis dalimis) šiuo atveju nebuvo padaryta.

Dėl higienos normų ir atsakovo poreikių santykio teismas pažymėjo, kad ieškovas jų nepakankamumą trečiojo asmens pasiūlyme sieja su savo žinojimu apie tai iš patirties, nes šiuo metu vykdo tokią veiklą pas atsakovą, tokie teiginiai suteikia ieškovui nepagrįstą pranašumą, konkuruojant su kitais dalyviais, ir, susidėjus tam tikroms aplinkybėms, net galėtų sudaryti grėsmę abejoti skaidrumo ir dalyvių lygiateisiškumo principų tinkamu įgyvendinimu ar sudaryti sąlygas nesąžiningai konkurencijai, kita vertus, audituojant šią pas atsakovą vykdomą ieškovo veiklą, buvo konstatuota, kad higienos priemonės esmingiau kainų situacijos negali paveikti, nes sudaro mažiau kaip 10 proc. valymo paslaugų kainos, o ieškovo ir trečiojo asmens pasiūlymų skirtumas yra dvigubai didesnis – daugiau kaip 20 proc.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. sausio 18 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Spręsdama dėl trečiojo asmens atitikties minimaliems kvalifikacijos reikalavimams įvertinimo, teisėjų kolegija, remdamasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „In Brevi“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-498/2011; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kanalų valymas“ ieškinį atsakovui UAB „Aukštaitijos vandenys“, bylos Nr. 3K-3-231/2011; kt.), pažymėjo, kad VPĮ 32 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai, kurių turi laikytis perkančioji organizacija, nustatydama kvalifikacinius reikalavimus: jie negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Tiekėjui dokumentais įrodinėjant atitiktį šiems reikalavimams, perkančioji organizacija neturi pagrindo reikalauti, kad dokumentas visiškai tiksliai atitiktų reikalaujamą formą, nes VPĮ 32 straipsnio 4 dalyje prioritetas suteiktas kvalifikacijos įrodinėjimo tikslui – patvirtinti, kad tiekėjo kvalifikacija yra pakankama viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti. Tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus. Dėl šios priežasties kolegija pripažino, kad ieškovas esminę reikšmę skiria kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų pateikimo formai, jų skaičiui, bet ne dokumentų turiniui, kurio pagrindu perkančioji organizacija vertina tiekėjo galimybes, pajėgumus bei pasirengimą įvykdyti pirkimo sutartį; tokia ieškovo pozicija prieštarauja jau suformuotai teismų praktikai, aiškinančiai, kad tiekėjo kvalifikacija yra ta objektyvi kategorija, apie kurią perkančioji organizacija turi spręsti naudodamasi visais jai prieinamais ir priimtinais šaltiniais; tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai – tai tik juridinio fakto patvirtinimo šaltinis, todėl ne konkretūs dokumentai, kaip tokie, lemia kvalifikacijos turėjimą. Kolegija taip pat pažymėjo, kad tiekėjai neribojami savo kvalifikacijos įrodinėti dokumentais, išduotais kitam subjektui, ypač tais atvejais, kai su šiuo subjektu juos sieja bendros veiklos (veikiant giminingų įmonių grupei) ar sutartiniai santykiai, aplinkybės, kad trečiasis asmuo ir DUSSMANN AG & Co. KGaA priklauso vienai įmonių grupei, nepaneigtos, todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, kad trečiasis asmuo savo atitik kvalifikacijos reikalavimams neteisėtai grindžia kito subjekto kvalifikaciniais pajėgumais vien tik todėl, jog pateikė giminingoje įmonėje DUSSMANN AG & Co. KGaA atlikto sertifikato audito ataskaitą, kuri taikoma visai tų įmonių grupei, o ne tik vienai jų. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pirkime dalyvavę asmenys pateikė perkančiajai organizacijai konkurso sąlygose nurodytus kvalifikacinius reikalavimus pagrindžiančius dokumentus, perkančioji organizacija išsamiai, nuodugniai ir objektyviai įvertino konkurso dalyvių kvalifikaciją, siekdama įsitikinti jų gebėjimu įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovo prašymu trečiojo asmens papildomai pateikti kvalifikaciją tikslinantys dokumentai leido atsakovui ne tik objektyviai įvertinti trečiojo asmens kvalifikacijos tinkamumą, bet ir įsitikinti jo patikimumu, pasirengimu ir galimybėmis įvykdyti paslaugų teikimo sutartį. Sutikusi su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kolegija atmetė ieškovo argumentus, kad trečiasis asmuo neturi sertifikato, patvirtinančio atitinkamų vadybos sistemų įdiegimą ne tik patalpų valymo, bet ir teritorijų valymo srityje, papildomai pažymėjusi, kad konkurso sąlygose nebuvo numatyta, jog atskiri sertifikatai turi būti pateikti dėl atitinkamų vadybos sistemų standartų laikymosi atskirai patalpų ir atskirai teritorijų valymo (tvarkymo) srityse. Nepagrįstu kolegija pripažino ir argumentą, esą pagal konkurso sąlygas perkančiajai organizacijai pateikiamuose atitinkamų vadybos sistemų sertifikatuose nurodytos sritys turėjo atitikti EVRK išvardintas ekonominės veiklos rūšis, nes tokių nuostatų konkurso sąlygose nėra. Teismo vertinimu, TÜV Austria Services GmbH inžinierius E. J. turėjo teisę aiškinti trečiajam asmeniui išduoto sertifikato turinį, nes tiek įmonė, kurios darbuotojas jis yra, tiek įmonė TÜV Austria Cert GmbH, kuri išdavė sertifikatą, priklauso vienai įmonių grupei, be to, jis yra DUSSMANN AG & Co. KGaA atlikto audito grupės vadovas, todėl abejoti šio asmens kompetencija aiškinant šiai įmonių grupei, kuriai priklauso ir trečiasis asmuo, išduotų vadybos sistemos sertifikatų turinį, nėra pagrindo; terminas „patalpų valymas įrašytas sertifikato vertime į lietuvių kalbą, o originale anglų kalba vartojamas žodis „cleaning“, reiškiantis bendrinį terminą, kuris apima tiek vidaus patalpų, tiek teritorijos valymą.

Teisėjų kolegija atsisakė priimti ir tirti papildomą ieškovo pateiktą įrodymą – Nacionalinio akreditacijos biuro prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 29 d. raštą, kuriuo, anot ieškovo, patvirtinamos ieškinyje bei apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie tai, jog paaiškinimus, susijusius su išduodamuose sertifikatuose pateikta informacija, gali pateikti tik tuos sertifikatus išdavusi vadybos sertifikavimo įstaiga. Kolegija nurodė, kad šiam teiginiui pagrįsti ieškovas galėjo pateikti tą patį įrodymą pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė; į Nacionalinį akreditacijos biurą konsultacijos kreipėsi po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo – 2011 m. rugsėjo 29 d. – ir tą pačią dieną gavo atsakymą; neįrodė savo teiginio, kad neturėjo galimybės kreiptis konsultacijos į šią instituciją nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, ieškovo nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepasisakyta dėl argumentų, susijusių su trečiajam asmeniui išduoto kokybės vadybos sertifikato aiškinimu, nėra pagrindas pripažinti šio rašto pateikimo būtinybės atsiradimo vėliau (CPK 314 straipsnis).

Spręsdama dėl trečiojo asmens pasiūlyme nurodytos kainos pagrindimo, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymėjo, kad byloje esantys duomenys leidžia spręsti, jog, teikdamas kainos pagrindimą įrodančius duomenis ir paaiškinimus, taip pat pretenziją dėl kainos pagrindimo įrodymų netinkamo įvertinimo, trečiasis asmuo nei pasiūlymo esmės, nei atskirų sudedamųjų pasiūlymo dalių nepakeitė (nebuvo pakeista nei siūlomų paslaugų apimtis, nei įkainiai pagal atskiras paslaugų rūšis, nei bendra pasiūlymo kaina); pretenzijoje išdėstyti argumentai leido perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad, priešingai nei teigė ieškovas, žolės pjovimo kaštai yra įtraukti į pasiūlymo kainą taikant atitinkamus įkainius, kurie nurodyti trečiojo asmens finansiniame pasiūlyme; ieškovo abejonės, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina galėjo būti dirbtinai sumažinta (pvz., neįtraukiant žolės pjovimo kaštų), nepatvirtintos įrodymais. Teisėjų kolegija pripažino neįrodytomis ieškovo išsakytas prielaidas, esą trečiasis asmuo nesugebės aprūpinti atsakovo reikiamais sanitarinių priemonių ir asmens higienos priemonių kiekiais pagal konkurso sąlygų 7.6, 7.10 punktų reikalavimus.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Corpus Aprašo priimti Lietuvos apeliacinio teismo atsisakytą priimti papildomą įrodymą; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl netinkamo VPĮ normų, reglamentuojančių tiekėjų kvalifikacijos vertinimą, aiškinimo ir taikymo. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nevisiškai tinkamai išsiaiškino ir pritaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose. Svarbu nustatyti, ar tiekėjas atitinka kvalifikacijai keliamus reikalavimus, ir negalima spręsti apie tiekėjo kvalifikaciją bendrais įsitikinimais, o tik išimtinai konkurso sąlygose nustatytais kriterijais. Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad VPĮ nuostatos dėl tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo priskirtinos imperatyviesiems VPĮ reikalavimams. Vertinant tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų taikymą kvalifikacijos vertinimo etape (VPĮ 32 straipsnio 1, 7 dalys), būtina nustatyti, ar perkančioji organizacija abiem dalyviams taikė vienodus reikalavimus (lygiateisiškumas) ir ar tiekėjams taikytų reikalavimų esmė nesiskyrė nuo paskelbtųjų konkurso sąlygose (skaidrumas). Atsakovas, anot kasatoriaus, sudarė situaciją, kad dėl sušvelnėjusių sąlygų būtų galėję dalyvauti daugiau teikėjų: atsisakė reikalavimo pateikti konkrečiai konkurso sąlygose įvardytus dokumentus ir priėmė ne lygiaverčius dokumentus, o tik paaiškinimus, kuriuos prilygino sertifikatams ar audito pažymoms; papildomai tikrino tik vieno kvalifikacinio reikalavimo atitik (konkurso sąlygų 3.1.10 punktas), tačiau nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti atitikties konkurso sąlygų 3.1.11–3.1.12 punktuose nustatytiesiems, nors išvadą, kad tiekėjas yra kompetentingas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija turi teisę padaryti tik įsitikinusi, kad tikrinamas tiekėjas atitinka visus konkurso sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, o ne dalį. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus teigimu, netinkamai vertino bei aiškino teisės normas, reguliuojančias ūkio subjektų sertifikavimą. Įmonė, siekdama gauti sertifikatus apie jos įdiegtų vadybos sistemų atitik, privalo nurodyti sritis, kuriose pageidauja būti sertifikuojama, nes sertifikavimas yra atliekamas pagal konkrečias veiklos sritis, kurios iš esmės suprantamos taip, kaip jos nurodytos EVRK. Perkančioji organizacija nustatė imperatyvų reikalavimą būti sertifikuotam patalpų valymo ir teritorijų valymo srityje, šiam reikalavimui nenumatyta jokios alternatyvos. Kasatorius pažymi, kad sertifikatui prilygintu dokumentu negali būti pripažįstamas vadybos sistemų laikymosi priežiūrinio audito dokumentas, nes šis dokumentas konkurso sąlygose buvo reikalaujamas kaip savarankiškas. Trečiojo asmens kvalifikacija akivaizdžiai neatitiko keliamų reikalavimų, nes jis nėra sertifikavęsis teritorijų valymo srityje. UAB Dussmann Service yra savarankiškas juridinis asmuo, kuris dalyvavo konkurse, ir nėra jokių duomenų, kad jis dalyvautų jungtinėje veikloje su savarankiška Vokietijos įmonė DUSSMANN AG & Co. KgaA, todėl, teikdamas pasiūlymą, negali naudotis kitų asmenų pajėgumais. Priklausymas „įmonių grupei nėra juridinis terminas VPĮ prasme, todėl negali būti vertinamas kaip pateisinantis įrodymo priimtinumą. Naudojimasis kitų subjektų pajėgumais yra galimas VPĮ kontekste, tačiau tik esant konkrečioms aplinkybėms, kurių šiuo atveju nebuvo, todėl laikytina, kad UAB Dussmann Service nepateikė konkurso sąlygų 3.1.10 punkte reikalautos pažymos apie priežiūros audito atlikimą. Be to, TÜV Thuringen e. V. sertifikavimo įstaigos padalinio Lietuvoje UAB TUV UOLEKTIS 2011 m. gegužės 5 d. pažyma Nr. 12 negali būti laikoma tinkamu kvalifikaciją patvirtinančiu įrodymu, nes surašyta ir pateikta jau po kvalifikacijos įvertinimo. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino VPĮ 3 straipsnio 1 dalį, 32, 39, 40 straipsnius bei netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką.

2. Dėl netinkamo VPĮ normų, reglamentuojančių tiekėjų pasiūlymų techninės dalies vertinimą, aiškinimo ir taikymo. Remiantis VPĮ 2 straipsnio 19 dalimi, akivaizdu, kad tiekėjų neįprastai mažos kainos pagrindimas yra neatskiriama pasiūlymo dalis. Trečiojo asmens kainos pagrindime atskleidžiant lauko teritorijos valymo-tvarkymo vasaros periodu paslaugų įkainį, nenurodyta visų pagrindimui būtinų sudedamųjų dalių neįtraukti žalios vejos pjovimo kaštai (trimerių, žoliapjovių ir kt. sąnaudos ir pan.). Pasiūlymas be šių dalių tapo neatitinkančiu konkurso sąlygų 5 priedo 13.1.5 punkto reikalavimų. Kainos pagrindimo bet koks pakeitimas laikytinas pasiūlymo pakeitimu, neatitinkančiu VPĮ 39 straipsnio 1 dalies reikalavimų, arba perkančioji organizacija, toleruodama kainos sudedamųjų dalių neįtraukimą į pasiūlymą, nukrypo nuo konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų, pažei skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Be to, atsakovas privalėjo objektyviai suabejoti trečiojo asmens galimybe suteikti konkurso sąlygose numatytos apimties paslaugas, kiek tai yra susiję su sanitarinių mazgų nuolatiniu aprūpinimu asmens higienos priemonėmis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus vertino tendencingai, neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

3. Dėl proceso teisės normų pažeidimo atsisakant priimti papildomą įrodymą. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti papildomą įrodymą, kuris negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, nebuvo tokios būtinybės, nes pagal visuotinai suprantamą praktiką dokumentus aiškinti gali tik juos surašęs (priėmęs) subjektas, o ne bet koks kitas asmuo, tokia būtinybė atsirado tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame nepasisakyta dėl kasatoriaus argumentų, susijusių su EVRK taikymu bei sertifikatų aiškinimu. Šis įrodymas nepaaiškina naujų faktinių aplinkybių, tik patvirtina kasatoriaus teiginius ir argumentus. Nevertinęs papildomo įrodymo, apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Dussmann service“ prašo kasacinio skundo netenkinti, skundžiamus procesinius sprendimus palikti nepakeistus; panaikinti laikinąsias apsaugos priemones draudimą atsakovui (perkančiajai organizacijai) sudaryti viešojo pirkimo sutartį; iš kasatoriaus priteisti bylinėjimosi išlaidas; už piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus skirti kasatoriui baudą, kurios dydis būtų nustatomas teismo nuožiūra, ir atlyginti trečiajam asmeniui nuostolius. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl tariamo materialiosios teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose. Teigdamas, kad dokumentas, patvirtinantis trečiojo asmens kompetenciją atlikti teritorijos tvarkymo darbus, nėra tinkamos formos, kasatorius pamiršta esminį turinio viršenybės prieš formą principą, pripažintą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasatorius laikosi pozicijos, kad tiekėjai turėjo pateikti atskirus sertifikatus dėl vadybos sistemų įdiegimo atskirai patalpų valymo ir atskirai teritorijų valymo ir tvarkymo srityse, tokią poziciją grindžia informacinio pobūdžio Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (EVRK) įvardytomis veiklos rūšimis. Nuostatų, kad veiklos sritys turi būti nurodomos pagal statistikos tikslu sudaromame EVRK pateikiamas ekonominės veiklos rūšis, konkurso sąlygose nėra. Kasatoriaus teigimu, nukrypta nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, tačiau priešingai kasacinio teismo yra išaiškinta, kad reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžianti dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jo pagrindimo reikalavimas, todėl jis yra išvestinis ir svarbus tik tiek, kiek padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. v. akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-293/2011; 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-158/2011). Vertinant DUSSMANN AG & Co. KGaA atlikto sertifikato audito ataskaitą, pažymėtina, kad reikalavimas, jog kiekvienai įmonių grupės įmonei būtų padalyta po sertifikatą, nėra nustatytas įstatymų, yra formalistinis, prieštarauja viešųjų pirkimų skaidrumo, operatyvumo ir teisingumo principams, nepagrįstai pasunkintų viešojo pirkimo procesą jo dalyviams. Kasatorius tvirtina, kad, prašydamas trečiojo asmens patikslinti, atsakovas nepagrįstai išskyrė iš kitų dalyvių, tačiau tai yra normali procedūra perkančiajai organizacijai aktyviai dedant pastangas tiek, kiek, jos vertinimu, yra būtina, apklausti konkurso dalyvius idant būtų identifikuotas tinkamiausias tiekėjas. Taigi, tokio kvalifikacijos patikslinimo prašymas niekaip nepažeidžia viešųjų pirkimų tvarkos teisinio reguliavimo, o tik padeda nustatyti tinkamiausią kandidatą; tokiame aktyviame tyrime, kurį atlieka perkančioji organizacija, nėra diskriminacijos ar lygiateisiškumo pažeidimo, nes visiems vienodai buvo užtikrinta galimybė patikslinti duomenis, jeigu jie buvo nepakankami.

2. Dėl VPĮ normų, reglamentuojančių tiekėjų pasiūlymų techninės dalies vertinimą. Kainos pagrindimu bei pretenzija trečiasis asmuo nepakeitė pradinio pasiūlymo, o tik įrodinėjo, kad už jo siūlomą kainą sugebės teikti paslaugas pagal perkančiosios organizacijos poreikius ir vykdyti sutartį pagal pirkimo dokumentuose nurodytas sąlygas tais pačiais paslaugų įkainiais, kurie įrašyti pasiūlyme.

3. Dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo. CPK 314 straipsnyje nustatytos dvi išlygos, kada papildomi įrodymai gali būti priimami apeliacinės instancijos teisme; nė viena jų nėra tenkinama ir todėl šioje byloje jos netaikomos.

4. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Trečiasis asmuo pažymi, kad nesutinka su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. vasario 3 d. nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, sustabdant atsakovo ir trečiojo asmens sutarties sudarymą. Tokio pobūdžio pirkimuose (tęstinis paslaugų pirkimas, vykdant viešojo pirkimo sutartį nesukuriamas materialus objektas ar rezultatas) nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes viešojo pirkimo sutarties sudarymas ir jos vykdymas nepasunkina būsimo kasatoriui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1723/2010; kt.).

5. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Kasatorius, pateikdamas kasacinį skundą, pažeidė CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą, nes sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išsprendimą. Kasatorius yra suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nes tokiu atveju yra užkertamas kelias trečiajam asmeniui sudaryti paslaugų teikimo sutartį ir kasatorius gali toliau teikti paslaugas pagal laikinąją paslaugų teikimo sutartį; kasatorius skunde nepateikė naujų argumentų dėl viešojo pirkimo konkurso, teikiami argumentai neįrodo, kad trečiasis asmuo neteisėtai pripažintas konkurso nugalėtoju. Trečiojo asmens patiriami nuostoliai šiuo atveju yra negautos pajamos, kurias šis gautų, jeigu būtų laiku sudaryta valymo paslaugų sutartis su atsakovu nuo tos dienos, kai trečiasis asmuo buvo pripažintas konkurso laimėtoju, iki dienos, kada iš esmės išsprendžiamas šis ginčas.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos prašo kasacinį skundą atmesti, skundžiamus procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl materialiosios teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose. Šiuo atveju viešųjų pirkimų principai (lygiateisiškumas ir skaidrumas) nebuvo pažeisti, nes atsakovas visiems konkurso dalyviams taikė vienodus reikalavimus, tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijų nepakeitė ir užtikrino neiškraipytą tiekėjų tarpusavio konkurenciją. Sertifikatuose nurodytų sertifikavimo sričių apimties siejimas tik su EVRK nurodytomis veiklos rūšių sritimis yra pernelyg siauras, be to, trečiasis asmuo pagrįstai pažymėjo, kad EVRK, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 1893/2006, paprastai naudojamas statistikos tvarkymo tikslais. Užsienio šalių įstaigų sertifikatai perkančiajai organizacijai buvo pateikti originalo (anglų) kalba, taip pat vertimai į lietuvių kalbą. Atsižvelgiant į tai, kad vertimai į kitą kalbą ne visais atvejais atliekami pažodžiui, šiuo atveju reikėtų vadovautis sertifikato originale anglų kalba nurodytu bendriniu terminu „cleaning, kuris apima tiek lauko teritorijos, tiek ir vidaus patalpų valymą. Taip pat atmestini kasatoriaus teiginiai, kad trečiasis asmuo naudojosi kitų asmenų pajėgumais, teikdamas pasiūlymą, nes jis ir DUSSMANN AG & Co. KgaA priklauso vienai įmonių grupei, todėl šiuo atveju atliktas auditas buvo taikomas ne išimtinai vienai bendrovei, o visai įmonių grupei. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasatoriaus nurodyta UAB TUV UOLEKTIS 2011 m. gegužės 5 d. pažyma teismui buvo pateikta jau nustačius konkurso laimėtoją, todėl atsakovas šio dokumento nevertino. Informacijos apie kvalifikaciją pataisymas (papildymas) negali būti laikomas pasiūlymo esmės keitimu.

2. Dėl netinkamo trečiojo asmens siūlomų techninių charakteristikų įvertinimo. Trečiasis asmuo, pateikęs kainos pagrindimą ir pretenziją, ne tik nepakeitė savo pradinio pasiūlymo konkursui, bet, priešingai, pateikė argumentus bei įrodė, kad įsipareigoja teikti visas perkančiosios organizacijos poreikius ir konkurso sąlygas atitinkančias paslaugas už fiksuotus pasiūlyme nurodytus paslaugų įkainius. Kasatoriaus argumentai, kad trečiasis asmuo dirbtinai sumažino pasiūlymo kainą, atmestini, juolab kad trečiojo asmens pasiūlyme (pasiūlymo 97 p.) yra nurodyta apie žolės pjovimą. Trečiasis asmuo savo pretenzijoje pažymėjo, kad įvertino savo riziką, jog perkančioji organizacija pirks paslaugas pagal poreikį ir apmokės už faktiškai suteiktas paslaugas. Dėl to, įvertinant tai, kad tiekėjas prisiima riziką dėl paslaugų apimčių, jam už galimą didesnį higienos priemonių poreikį nebus papildomai mokama.

3. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 314 straipsnio, atsisakydamas priimti apelianto su apeliaciniu skundu pateiktą naują įrodymą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl tiekėjų kvalifikacijos turiningojo vertinimo ir jo ribų

 

Pagal nusistovėjusią kasacinę praktiką VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas (pvz., dokumento formos reikalavimai), o siekiant viešųjų pirkimo tikslo, išplaukiančio iš VPĮ 3 straipsnio ir viešųjų pirkimų reguliavimo (pvz., siekis užtikrinti ir skatinti tiekėjų konkurenciją). Viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus. Šis vertinimas atliekamas atsižvelgiant inter alia į aktualias teisės normas dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo bei viešųjų pirkimų principus (VPĮ 3, 32, 39 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. v. akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-293/2011, ir joje nurodytą kasacinę praktiką).

Iš nuosekliai formuojamos kasacinės praktikos šiuo klausimu matyti, kad turinio viršenybės prieš formą principas aktualus vertinant tiek tiekėjo veiksmus, tiek perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumą visose viešojo pirkimo procedūrose ir jų stadijose inter alia dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo. Be bendrųjų nepagrįsto konkurencinio pranašumo ir  formalaus pažeidimo koncepcijų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį 2012 m. kovo 20 d. civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Autokausta“ v. viešoji įstaiga Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, bylos Nr. 3K-3-132/2012, ir joje nurodytą kasacinę praktiką), turiningasis perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimas tiekėjų kvalifikacijos atitikties tikrinimo procedūroje kasacinio teismo buvo papildomai išplėtotas atribojant pirkimo sąlygas, kuriomis tiekėjams keliami reikalavimai kvalifikacijai bei jos atitikčiai patikrinti pateikiamiems dokumentams. Toks atskyrimas pagrįstas siekiu užtikrinti tiekėjų, kurių kvalifikacija yra tinkama, tačiau ją liudijantys dokumentai pirkimo sąlygas atitinka ne paraidžiui, ne visiems jiems keliamiems formos ar kitiems formaliesiems reikalavimams, dalyvavimą viešajame pirkime.

Tiekėjo kvalifikacija – objektyvi kategorija, kuri žymi tam tikrų praeities (pvz., veiklos pelningumas) ar dabarties (pvz., įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą. Vadinasi, tiekėjo kvalifikacija atitinkamam pirkimui gali būti arba pakankama arba ne. Tik kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento nepateikimas, kaip toks, nepaneigia kvalifikacijos kaip tam tikro juridinio fakto ar aplinkybių buvimo, jei jie iš tiesų egzistuoja. Tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai – tik juridinio fakto patvirtinimo šaltinis, todėl ne konkretūs dokumentai, kaip tokie, lemia kvalifikacijos turėjimą. Reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jo pagrindimo reikalavimas. Taigi toks reikalavimas yra išvestinis ir svarbus tik tiek, kiek jis padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams. Net ir neatitinkant šio išvestinio reikalavimo, tiekėjo kvalifikacija iš principo gali būti pripažįstama atitinkančia minimalius jai keliamus reikalavimus. Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinti, kad tiekėjas atitinka kvalifikacinius reikalavimus, teisėtumo sprendžiama ne (tik) pagal tai, ar perkančioji organizacija tinkamai vertino jai pateiktų tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų turinį ir dėl to priėmė pagrįstą sprendimą, bet ir pagal tai, ar ieškovo kvalifikacija pakankama ar ne perkamiems darbams atlikti, remiantis ir kita perkančiajai organizacijai prieinama informacija (VPĮ 32 straipsnio 4 dalis). Pastarojoje nuostatoje įtvirtinta tiekėjų galimybė pateikti kitus nei reikalaujamus dokumentus – teises suteikianti, bet ne siaurinamai jų elgesį reguliuojanti teisės norma. Visi kvalifikaciją pagrindžiantys duomenys yra leistini tiekėjui pagrįsti savo kvalifikaciją, nebent VPĮ ar kitas teisės aktas aiškiai nustatytų ribojimą jais remtis. Taigi perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygoms, ne ribojama, o priešingai – įpareigojama įsitikinti, ar dalyvio deklaruotas kvalifikacijos turėjimas išplaukia iš jo pateiktų pirminių ar patikslintų duomenų. Dėl to, nepaisant VPĮ įtvirtintų konkrečių prielaidų, kada perkančioji organizacija tiekėjo kvalifikaciją gali vertinti pagal kitus nei pirkimo sąlygose nustatytus įrodomuosius dokumentus, tai per se neriboja perkančiosios organizacijos reikalauti ar atsižvelgti ir į kitus tiekėjo kvalifikaciją įrodančius duomenis. Siekiant užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų (taip pat perkančiosios organizacijos peržiūros procedūros) koncentruotumą bei jų vykdymo racionalumą, tiekėjų teisė įrodyti reikalaujamos kvalifikacijos turėjimą ribojama tik kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų sąsajos su perkančiosios organizacijos atitinkamu reikalavimu tiekėjų kvalifikacijai. Tiekėjai taip pat neribojami savo kvalifikacijos įrodinėti dokumentais, išduotais kitam subjektui, ypač tais atvejais, kai su šiuo subjektu juos siejo sutartiniai santykiai (pvz., jungtinės veiklos partneris gali naudotis kitam partneriui (pagrindiniam) išduotu patvirtinimu apie tinkamai atliktus darbus, nes jie abu, veikdami jungtinėje veikloje, šiuos darbus atliko, nors ir patvirtinimas išduotas tik vieno jų vardu) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-158/2011; 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kanalų valymas“ v. UAB „Aukštaitijos vandenys“, bylos Nr. 3K-3-231/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. v. akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-293/2011; 2011 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje VšĮ Kompiuterinių programų mokymo centras v. Šiaulių miesto savivaldybės administracija, bylos 3K-3-311/2011).

Tiekėjo pasiūlymas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu turi būti atmetamas dėl to, kad tiekėjo kvalifikacija neatitinka minimalių reikalavimų, arba dėl to, jog, perkančiajai organizacijai paprašius patikslinti netikslius ir neišsamius duomenis, jis dėl įvairiausių priežasčių to nepadaro. Tai sudaro pagrindą perkančiajai organizacijai pripažinti tokį tiekėją neturinčiu reikalaujamos kvalifikacijos (kai nepatikslinami duomenys apie kvalifikaciją), arba jo kvalifikacijos neatitiktį (kai pateikti ar patikslinti duomenys aiškiai rodo kvalifikacijos nepakankamumą) (žr. pirmiau nurodytą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).

Iš pirmiau nurodytos kasacinės praktikos matyti, kad perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams liudijančio dokumento turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiekėjo kvalifikacijos neatitikties atitinkamai pirkimo sąlygai pripažinimo nekeičia tai, kad ginčo pirkime (jei viešojo pirkimo sutartis pradėta vykdyti tebesitęsiant teisminiam ginčui) ar kituose pirkimuose šio tiekėjo teikiama paslauga, atliekami darbai ar tiekiamos prekės tinkamos kokybės, pakankami patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius. Perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus tikrina ir vertina pagal juose pateiktus duomenis (nebent pasilieka teisę atlikti pirkimo objekto apžiūrą, bandymus prieš sutarties sudarymą), todėl pirkimo sąlygų neatitinkantis pasiūlymas negali būti kvalifikuojamas jas atitinkančiu tik dėl tinkamo tiekėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymo (mutatis mutandis žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Nuaras“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-297/2011).

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad turinio viršenybės prieš formą principas tiekėjų kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygoms tikrinimo procedūroje nepaneigia perkančiosios organizacijos pareigos objektyviai, kruopščiai ir skaidriai vertinti jai pateiktų kvalifikacijos dokumentų turinį. Atitinkamai teismai negali konstatuoti perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant tiekėjo kvalifikaciją teisėtumo, jei tiekėjo pateikti kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikties konkurso sąlygose nustatytiems reikalavimams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinę praktiką, pagal kurią tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų (turiningasis) vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turinčius viršenybę prieš formalumus, turi ribas. Pavyzdžiui, teismai, nustatę tiekėjo pasiūlymo trūkumų, negali konstatuoti jo atitikties pirkimo sąlygoms, jei kitos aplinkybės neleidžia nustatyti tikrojo jų turinio, kurį būtų galima įvertinti pagal VPĮ normas ir tikslus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje UAB ,,Mindoza“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-119/2011).

Pareiga perkančiajai organizacijai vertinti tiekėjų kvalifikacijos tinkamumą, remiantis objektyvumo principu, pagrįsta skaidrumo imperatyvu, ribojančiu perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimo laisvę, bei veiksminga kitų tiekėjų interesų gynyba. Perkančiajai organizacijai nesuteikta neribota teisė savo nuožiūra konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo faktą. Išvada dėl bet kurio pasiūlymo atitikties suformuluotiems reikalavimams įrodytumo turi esminę reikšmę, nes nuo jų priklauso visų konkurso dalyvių galimybės konkuruoti ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį, todėl sprendžiant šį klausimą būtina vadovautis VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytais pirkimų principais. Laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, visų dalyvių pateiktų pasiūlymų atitiktis pirkimo sąlygoms turi būti vertinama tiksliai pagal šių sąlygų turinį. Tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, jog dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina. Jei iš objektyviai nepatikimų duomenų bei tiekėjo deklaracijos dėl jo tinkamumo perkančioji organizacija daro išvadą dėl šio kvalifikacijos atitikties, kiti tiekėjai ribojami veiksmingai kvestionuoti tokį perkančiosios organizacijos sprendimą (mutatis mutandis žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje TEO LT, AB v. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, bylos Nr. 3K-3-458/2011; pirmiau nurodytą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011).

 

Dėl trečiojo asmens UAB „Dussmann Service“ kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų vertinimo

 

Pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad teismas negali konstatuoti perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant tiekėjo kvalifikaciją teisėtumo, jei tiekėjo pateikti kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikties konkurso sąlygose nustatytiems reikalavimams. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. Mikliušienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti, turi būti tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė VPĮ normas, reglamentuojančias tiekėjų kvalifikacijos vertinimą, neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių dėl konkursą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos. Kasatoriaus teigimu, trečiasis asmuo pateikė vadybos sistemų sertifikatus, patvirtinančius, kad įmonė laikosi kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemų reikalavimų patalpų, bet ne teritorijų valymo srityje; vadybos sistemų auditą atlikusios bendrovės paaiškinimas dėl veiklos sričių negali būti prilyginamas sertifikato šioje srityje turėjimui; kokybės vadybos sistemos sertifikato auditas buvo atliktas ne trečiojo asmens, o Vokietijos įmonės DUSSMANN AG & Co. KGaA užsakymu; UAB „TUV UOLEKTIS“ 2011 m. gegužės 5 d. pažymoje nurodyta, kad pagal trečiojo asmens prašymą bus išplėsta sertifikate nurodyta veiklos sritis, nurodant ir teritorijų valymo sritį. Šie dokumentai, kasatoriaus nuomone, nepagrindžia trečiojo asmens atitikties konkurso sąlygose nustatytiems reikalavimams, todėl priešingos perkančiosios organizacijos ir bylą nagrinėjusių teismų išvados padarytos pažeidžiant VPĮ nuostatas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas netiria faktų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl to, ar nebuvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad trečiojo asmens kokybės vadybos sistemos sertifikatas patvirtina šios sistemos laikymąsi tiek vidaus patalpų, tiek teritorijos valymo veikloje, pažymėjęs, kad terminas „patalpų valymas“ įrašytas sertifikato vertime į lietuvių kalbą, o originale anglų kalba vartojamas žodis „cleaning“, reiškiantis bendrinį terminą, kuris apima abi nurodytas veiklos rūšis. Byloje yra kokybės vadybos sistemos sertifikato lietuvių kalba kopija (T. 1, b. l. 190), taip pat sertifikato anglų kalba nuorašo (šiame dokumente, skirtingai nei pirmiau nurodytame, nėra sertifikatą išdavusio asmens parašo) kopija (T. 1, b. l. 278) bei jo vertimas į lietuvių kalbą (T. 1, b. l. 279). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytų dokumentų tekstas skiriasi: sertifikate lietuvių kalba nurodyta, kad vadybos sistema apima maitinimo, patalpų valymo ir jų eksploatavimo, asmens ir turto apsaugos paslaugas, o nuorašo anglų kalba vertime – valymo, patalpų priežiūros ir maitinimo paslaugas; be to, vertime nurodyta, kad šis sertifikatas galioja kartu su pagrindiniu sertifikatu, tačiau tokios nuorodos nėra sertifikate lietuvių kalba; dokumentuose nurodyti sertifikato numeris, išdavimo ir galiojimo datos sutampa.

Kokybės vadybos sistemos sertifikato audito ataskaita bylą nagrinėjusių teismų buvo pripažinta pagrindžiančia trečiojo asmens kvalifikaciją motyvuojant tuo, kad trečiasis asmuo ir DUSSMANN AG & Co. KGaA, kuri šioje ataskaitoje nurodyta kaip užsakovas, priklauso vienai įmonių grupei, audito ataskaita taikoma visai tų įmonių grupei, o ne tik vienai jų. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, darydamas tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. v. akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-293/2011, pateiktais išaiškinimais, kad tiekėjai neribojami savo kvalifikacijos įrodinėti dokumentais, išduotais kitam subjektui, ypač tais atvejais, kai su šiuo subjektu juos siejo sutartiniai santykiai. Šioje kasacinio teismo nutartyje tiekėjas – jungtinės veiklos partneris – naudojosi kitam partneriui (pagrindiniam) išduotu patvirtinimu apie tinkamai atliktus darbus, nes jie abu, veikdami jungtinėje veikloje, šiuos darbus atliko, nors ir patvirtinimas išduotas tik vieno jų vardu. Taigi kitam subjektui išduotas dokumentas gali būti pripažįstamas tinkamu tiekėjo kvalifikacijos atitikties įrodymu tuo atveju, jei šiuos subjektus sieja ne bet koks ryšys, o toks, kuris yra iš tiesų reikšmingas kvalifikacijos atitikčiai įvertinti. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad audito ataskaita taikoma visai įmonių grupei, o ne tik vienai jų, nenurodęs tokią išvadą pagrindžiančių argumentų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Dussmann Service“ yra atskiras juridinis asmuo, o ne DUSSMANN AG & Co. KGaA struktūrinis padalinys, pvz., filialas. Aptariamos audito ataskaitos tekstas neleidžia daryti išvados, ar auditas buvo atliktas visose grupės įmonėse. Šiame dokumente iš viso nenurodyta audito atlikimo vieta, t. y. Vokietija ar Lietuva. Ataskaitoje nurodyti sertifikatų, dėl kurių atliktas auditas, numeriai, inter alia Nr. 20 100 4028. Trečiojo asmens kokybės vadybos sistemos sertifikato Nr. 20 100 4028/10.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pateiktose įrodinėjimo priemonėse yra prieštaringos informacijos apie bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes – UAB „Dussmann Service“ kokybės vadybos sertifikato tikrąjį turinį, jo galiojimą su pagrindiniu sertifikatu, atlikto audito apimtį, todėl ją nagrinėję teismai įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu turėjo šiuos prieštaravimus išspręsti, tačiau to nepadarė. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi įvertinti, ar nurodyti dokumentai pagrindžia trečiojo asmens kvalifikaciją ir ar perkančiosios organizacijos sprendimas pripažinti jo kvalifikaciją tinkama yra teisėtas (VPĮ 32 straipsnio 6 dalis, 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jei bus nustatyta, kad trečiojo asmens pateikti dokumentai nepagrindžia jo kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygoms, teismas turi pagrindą atitinkamą perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti neteisėtu.

Atsakydama į kitus kasacinio skundo argumentus dėl trečiojo asmens kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodyta atsiliepimuose į kasacinį skundą, EVRK, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 1893/2006, naudojamas statistikos tvarkymo tikslais. Sertifikavimo įstaigos yra akredituojamos tam tikrose srityse pagal atitinkamą klasifikaciją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad trečiojo asmens pateiktoje DUSSMANN AG & Co. KGaA vadybos sistemų sertifikatų audito ataskaitoje nurodyti EA (Europos akreditacijos organizacijos) klasifikacijos kodai. Taigi sertifikatuose nurodytos sertifikavimo sritys nesietinos išimtinai su EVRK nurodytomis veiklos rūšių sritimis. Dėl šios priežasties taip pat atmestini kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti papildomą įrodymąNacionalinio akreditacijos biuro prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 29 d. raštą, kuriame išreikšta Biuro nuomonė dėl EVRK naudojimo ir sertifikato turinio aiškinimo. Šio įrodymo nepriėmimas neturi įtakos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumui, nes, netgi priėmus, tai nenulemtų kitokio argumentų, susijusių su EVRK taikymu, įvertinimo, t. y. dėl to negalėtų būti priimtas kitoks apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas.

Taip pat atmestini kasacinio skundo argumentai, kad atsakovas papildomą kvalifikacijos tikrinimą vykdė tik dėl Konkurso sąlygų 3.1.10 p. nustatyto kvalifikacinio reikalavimo, nes trečiojo asmens prašė patikslinti duomenis tik dėl kokybės vadybos sertifikato ir audito ataskaitos. Byloje nustatyta ir kasatorius neginčija, kad atsakovas kreipėsi į UAB „TUV UOLEKTIS“, kuris atsakė, kad atliko trečiojo asmens aplinkos apsaugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemų auditus vadovaujantis įmonės parengta veiklos procedūra, kuri apima ir išorės plotų ir teritorijų valymą. Kaip nurodyta pirmiau šioje nutartyje, dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinti, kad tiekėjas atitinka kvalifikacinius reikalavimus, teisėtumo sprendžiama ir pagal tai, ar ieškovo kvalifikacija pakankama ar ne perkamiems darbams atlikti, remiantis ne tik tiekėjų pateiktais dokumentais, bet ir kita perkančiajai organizacijai prieinama informacija (VPĮ 32 straipsnio 4 dalis).

 

Dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimo kaip pasiūlymo pakeitimo

 

Neįprastai mažos pasiūlymo kainos instituto aiškinimo ir taikymo taisyklės yra suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-216/2010. Šioje nutartyje konstatuota, kad neįprastai mažos pasiūlymo kainos tikrinimo metu perkančioji organizacija privalo nustatyti neįprastai mažas kainas (įtartinus pasiūlymus) ir įvertinti tokių kainų pagrindimą. Dėl antrojo etapo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad perkančioji organizacija visada privalo pareikalauti dalyvio, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pagrįsti šį pasiūlymą. Neįprastai mažos kainos instituto nuostatomis įtvirtinta privaloma tokio pasiūlymo vertinimo procedūra pagrįsta rungtyniškumo principu, reiškiančiu perkančiosios organizacijos pareigą, susipažinus su visais pasiūlymais ir prieš nusprendžiant sudaryti viešojo pirkimo sutartį, iš pradžių raštu paprašyti patikslinimų dėl pasiūlymo, įtariamo esant neįprastų elementų, kurių pagrindu perkančiajai organizacijai konkrečiai ir kilo abejonių, bei pareigą vėliau įvertinti šį tiekėjo pasiūlymą pagal jo pateiktus paaiškinimus. Neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūros rungtyniškumas suponuoja ne tik tiekėjo, bet ir perkančiosios organizacijos aktyvumą. Pagal VPĮ ir viešojo pirkimo principus perkančiajai organizacijai nedraudžiama kreiptis kelis kartus į tiekėją, kad jis pateiktų papildomus duomenis, patvirtinančius jo siūlomos kainos pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, perkančiosios organizacijos ir tiekėjo rungtyniškas bendradarbiavimas reiškia ne tik formalų šalių susirašinėjimą (pirminį ar pakartotinį), bet ir tokio bendradarbiavimo tinkamumą, tiesiogiai nukreiptą į kainos realumą.

Kasaciniame skunde teigiama, kad trečiojo asmens kainos pagrindime atskleidžiant lauko teritorijos valymo ir tvarkymo vasaros periodu paslaugų įkainį, neįtraukti žalios vejos pjovimo kaštai, taip pasiūlymas tapo neatitinkančiu konkurso sąlygų 5 priedo 13.1.5 punkto reikalavimų, toks pasiūlymo pakeitimas neatitinka VPĮ 39 straipsnio 1 dalies reikalavimų; be to, pasiūlymo kainos detalizavime nurodytas nepakankamas asmens higienos priemonių kiekis. Taigi byloje kilo ne tiek tinkamo ar pakankamo kainos pagrindimo klausimas, o pasiūlymo, atsižvelgiant į neįprastai mažos kainos pagrindimą, atitikties konkurso sąlygoms klausimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas konkurso sąlygose nebuvo atskirai nurodęs pjaunamos vejos plotų (Konkurso sąlygų Techninės specifikacijos 13 punktas), taip pat orientacinių perkančiosios organizacijos sunaudojamų priemonių kiekių (Konkurso sąlygų Techninės specifikacijos 7 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pirkimo sąlygose neįtvirtinus aiškių tam tikrų paslaugų atlikimo apimčių ir priemonių kiekių (kurie yra tik pirkimo objekto dalies charakteristikos), nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad tiekėjo siūloma tam tikrų paslaugų kaina yra nepagrįsta, juolab kad bet kokiu atveju jam būtų privalomas pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatytų pareigų vykdymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Pireka“ v. uždaroji akcinė bendrovė „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010); nenustačius tikslių reikalavimų pirkimo objekto daliai (žalios vejos pjovimui ir higienos priemonių kiekiui), tokių paslaugos kainos dalių nepateikimas nelaikytinas pasiūlymo siaurąja prasme neatitiktimi. Dėl šios priežasties atmestini kasacinio skundo argumentai dėl trečiojo asmens neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimo.

 

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

 

Trečiojo asmens teigimu, kasatorius sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, pateikęs kasacinį skundą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje, atsižvelgiant vien į tai, jog kasacinis skundas iš dalies tenkinamas, nėra teisinių pagrindų konstatuoti kasatoriaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).

 

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Dussmann service“ prašo panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. vasario 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į tai, jog byla grąžinama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nėra pagrindo naikinti laikinųjų apsaugos priemonių – viešojo pirkimo sutarties sudarymo sustabdymo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Kasaciniame teisme patirta 33,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bylinėjimosi išlaidų patyrė ir šalys. Kasaciniam teismui grąžinant bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, nėra galimybės šioje proceso stadijoje paskirstyti nurodytų bylinėjimosi išlaidų, todėl šiuo klausimu turės pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

             

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                                Virgilijus Grabinskas

 

 

                                                                                                                Egidijus Laužikas

 

 

                                                                                                                Sigita Rudėnaitė